LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 363
STENOGRAMA
2016 m. birželio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerai. Gerbiami kolegos, sėdame į darbo vietas. Jau šiek tiek vėluojame, kol procedūriškai čia kai ką išsiaiškinome.
Pradėsime birželio 16… Oi, koks didelis triukšmas! Gerbiami kolegos, prašau susikaupti darbui. Pradėsime birželio 16 dienos, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.06 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. birželio 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Prašom. K. Daukšys pirmasis laukia.
K. DAUKŠYS (DPF*). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti…
PIRMININKĖ. Negirdžiu. Gerbiami socialdemokratai, taip garsiai šaukiate, kad negirdžiu net K. Daukšio. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti projektą Nr. XIIP-4070, kol komitetas sutvarkys visus dalykus, kurie liko nesutvarkyti.
PIRMININKĖ. 1-17 klausimą – antrąjį įstatymą dėl Klaipėdos uosto. (Balsai salėje)
Gerbiamas Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip ir buvome pažadėję, mes, Ekonomikos komitetas, projektą Nr. XIIP-4308 vakar sutvarkėme, o dėl projekto Nr. XIIP-407 vakar, 17 valandą, gavome Teisės departamento pastabų. Bet šis įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos. Jį tikrai galima atidėti, kitą trečiadienį komitetas sutvarkys. O to europinio viskas jau yra sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Supratome? Komiteto pirmininkas paaiškino. Dėl pagrindinio, dėl kurio yra klausimai, tvarka, o kitą jie prašo iki kito posėdžio išbraukti. Supratome.
Gerbiamas P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, prašau vietoj Klaipėdos jūrų uosto išbraukto klausimo įrašyti klausimą dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų, t. y. dėl kompensuojamos pensijų dalies paveldimumo. Jis dabar yra rezervinis. Atsižvelgus į tai, kad vis dėlto nori dalyvauti „Bočių“ organizacijos atstovai priimant šitą įstatymą, prašyčiau sudaryti sąlygas. Šito prašau Mišrios Seimo narių grupės vardu.
PIRMININKĖ. Penktą rezervinį prašote įkelti į rytinę darbotvarkę. Supratome.
Gerbiamas V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, ponia Pirmininke. Kadangi šiandien tik pusvalandis Vyriausybės valandos, prašau 13 valandą į darbotvarkę įtraukti klausimą, kuris atkeliavo iš praėjusio posėdžio, tai yra…
PIRMININKĖ. Negirdžiu. Ar galima truputį tylos?
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Prašau įtraukti Seimo nutarimo dėl laikinosios komisijos projektą Nr. XIIP-4283, kad Seimas būtinai apsispręstų: taip arba ne. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Seniūnų sueiga sutarė dėl pusės valandos Vyriausybės valandos dėl to, kad įtrauktas papildomas įstatymo projekto pateikimas. Papildomo laiko nėra. Jūs čia frakcijos vardu prašėte?
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Savo vardu.
PIRMININKĖ. Gerai. Supratome. M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlyčiau įtraukti, grąžinti atgal į darbotvarkę Lobistinės veiklos įstatymo priėmimą. Komitetas apsvarstė, viskas parengta. Treji metai dirbama. Darosi neaišku, kodėl dabar nukeliama toliau ir kodėl mes čia tempiame to įstatymo priėmimą.
PIRMININKĖ. Jūs prašote frakcijos vardu? Ne, ne frakcijos vardu.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Ar frakcijos, ar ne frakcijos? Gerbiama Milda, jūsų komitetas ką tik ryte buvo susirinkęs, svarstė pataisas. Visur yra statutinė tvarka. Negalime bėgti. Reikia sužiūrėti. Bet jūsų prašymas ne frakcijos vardu. Gerai. Daugiau.
Dar gerbiamas G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Pritariu darbotvarkės galimiems papildymams – kėlimu iš rezervo, bet prašyčiau, kaip Statutas paprastai numato, kad priėmimai eitų, nes kai kurių minėtų projektų yra svarstymo stadija, ir tada po priėmimų turėtume kitus projektus, turiu minty pono P. Urbšio siūlymą. Viskas gerai, bet tada iš karto po priėmimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš, kaip Seimo Pirmininkė, siūlau vietoj Uosto įstatymo, kuris yra išbrauktas ir mes sutaupysime laiko, kaip pirmuosius klausimus (praeitą kartą liko irgi po svarstymo tik balsavimas) siūlau įtraukti projektus Nr. XIIP-4333, Nr. XIIP-4334 ir Nr. XIIP-4332. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas informuoja, kad viskas yra sutvarkyta, ir mes per kelias minutes galėtume balsuoti per priėmimo stadiją. Ar pritariate mano siūlymui bendru sutarimu? Aš siūlau kaip pačius pirmuosius klausimus! Pritariate? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau iš eilės. Dėl projekto Nr. XIIP-4070 (dėl uosto) taip pat bendru sutarimu, kiek suprantu… (Triukšmas salėje) Na, toks triukšmas nieko… Komiteto pirmininkas išaiškino, kad čia viskas gerai. Buvo Mišrios Seimo narių grupės siūlymas perkelti rezervinį 5 klausimą į pagrindinę darbotvarkę. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad papildomo laiko nėra ir nelikę, bet vis dėlto yra statutinis prašymas. Balsuojame. Kas pritariate P. Urbšio pasiūlymui rezervinį 5 klausimą perkelti į rytinę darbotvarkę? (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai! Na, toks triukšmas salėje, aš pradėsiu vardinti pavardėmis. Rinkėjai turi tada girdėti, kurie iš jūsų čia taip garsiai šnekate! Jie nori girdėti, ką mes svarstome, o ne ką jūs tarpusavyje šnekatės.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 27, prieš – 6, susilaikė 56. Nepritarta, lieka kaip rezervinis.
Toliau buvo dėl komisijos, prašymas įtraukti, bet kadangi savo vardu, tai yra nestatutinis prašymas ir mes nesvarstome. Daugiau nėra.
Dėl visos darbotvarkės. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš prašyčiau į opozicinę darbotvarkę dar perkelti vieną klausimą, kad jis būtų antras, tai yra projektą Nr. XIIP-4004. Kad jį anksčiau pasvarstytume, ar galima šitą?.. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Iš tiesų jūs, pati opozicija, susitarkite, o po pietų informuosite, kurį norite anksčiau…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKĖ. …nes čia Seimas negali priimti sprendimų.
Taip. Dėl visos darbotvarkės! Balsuojame. Matau, kad susikauptume, reikia balsavimo. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Tiktai noriu informuoti, kad kaip rezervinio klausimo mes negalėsime svarstyti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo, nes pagal Statutą nėra atliktos privalomos procedūros, t. y. nėra komiteto svarstymo pabaigos ir nėra Vyriausybės išvados. (Balsai salėje)
Taip, dabar balsuojame, po balsavimo galėsite išsakyti. (Balsas salėje: „Už ką balsuojam?!“) Už darbotvarkę! Kas pritariate, balsuojate už darbotvarkę, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 9. Darbotvarkei pritarta.
Replika po balsavimo – gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau paklausti jūsų. Kodėl jūs taip nusprendėte, o ne Seimas nusprendė, kad surinkus 47 balsus Metropoliteno įstatymas, pabaigus darbo grupės darbą, nėra įtrauktas šiandien į darbotvarkę? Seimas galėjo apsispręsti, tą numato Statutas. O jūs vienareikšmiškai priimate pati sprendimą, sakote, aš neleisiu, ir viskas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, Statutas numato – kiti straipsniai ir kitas privalomas procedūras…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Seimas, balsuojam!
PIRMININKĖ. …jūs esate neteisus. 47 parašai dar nereiškia, kad yra kvestionuojami komiteto sprendimai ir Vyriausybės išvados paprašymas. Kai bus įvykdytos visos procedūros, tada ir kalbėsime. Tas klausimas baigtas. (Balsai salėje) Klausimas baigtas. Pradedame darbą. Kreipkitės į Ministrą Pirmininką, kad paskubintų išvadą.
Darbotvarkės klausimas Nr. XIIP-4332 – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo… Ne šitą. (Balsas salėje: „Pirma dėl Klaipėdos jūrų uosto, šitą dar į bazę įvedame, negalime atidaryti.“) Sako, dar negali atidaryti, dar darbine tvarka.
10.16 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4308(3)ES (priėmimas)
Tada mes svarstome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4308. Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką… Ar čia nereikia? Prašom. Yra pranešėjas gerbiamas A. Mockus. Prašom. (Balsai salėje) Kaip sakote?
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, norėjau pristatyti…
PIRMININKĖ. Nebereikia. Pastraipsniui. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra dėl 3 dalies Teisės departamento išvada. Komiteto nuomonė.
A. MOCKUS (LSDPF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarta. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos. Prašom.
A. MOCKUS (LSDPF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento pastaboms? Bendru sutarimu galime? (Triukšmas salėje) Ar kas nors girdite, apie ką mes kalbame?! Girdite. Yra keletas narių, kurie girdi. Taip, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Nėra pastabų. 4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. MOCKUS (LSDPF). Yra komiteto sprendimas pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. 4 straipsnis yra priimtas.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
A. MOCKUS (LSDPF). Komitetas nusprendė nepritarti šitai nuomonei.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento pastabai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra.
Dėl viso. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikiuosi, mes šiandien galų gale baigsime tą užsitęsusį, jau per kelis kartus bandytą spręsti uosto krantinių nuomos klausimą, žinome, kad yra ir pažeidimų procedūros. Ir šiuo projektu, man atrodo, mes subalansuotai apginame ir dabartinių nuomininkų interesus, jų padarytas investicijas, ir kartu neužkertame kelio konkursams, nuomai ateityje, ko reikalauja Europos Sąjunga pagal bendruosius principus. Kviečiu palaikyti šį projektą, o jį priėmus, žinoma, dar bus Vyriausybei uždavinys, nes jai yra patikėtos tam tikros pareigos, civilizuotai užbaigti tą procesą.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ir mano kolega J. Razma pasakė daug teigiamų dalykų, dėl ko įstatymas turėtų būti priimtas. Iš tiesų šiandieną ne tik Lietuva, galiu pasakyti, bet visa Europa susiduria su tam tikrais teisiniais dalykais, kai Europos Komisija pradeda reguliuoti ne tik Europos teisę, bet nori įsikišti į mūsų pačių vidaus teisę ir nori, kad pagal mūsų vidaus teisę būtų pasakyta, kas kokiu verslu turi užsiimti, kas ką turėtų daryti ir panašiai, ir panašiai.
Tikiuosi, kad šiuo įstatymu mes iš tikrųjų apsaugosime ir dirbančius mūsų vidaus verslininkus, ir mūsų darbo jėgą, neatsitiks taip, kaip atsitiko prieš keletą metų, kai „Klaipėdos naftos“ tam tikra dalis buvo išnuomota Rusijos kapitalo įmonei, kuri pasižadėjo krauti tiek ir tiek naftos, bet šiandien jos iš esmės nekrauna, o moka baudą. Tikiuosi, kad priimdami tą įstatymą mes išvengsime tokių dalykų.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai esu labai dėkingas pagrindiniam Ekonomikos komitetui ir papildomiems komitetams, kurie labai dalykiškai ir realiai pasižiūrėjo į siūlomo teisės akto nuostatas. Manau, kad Europos teisės pažeidimo procedūra konkurencijos ir ribojimo požiūriu, taip pat privataus verslo, dirbančio valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste, interesai šiuo atveju bus subalansuoti ir teisiškai pagrįsti. Labai ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mūsų uostas turbūt dirba per daug gerai, nes konkurentams sukėlė pavydą. Vieni mūsų kaimynai pamatė, kad tai yra augantis, plėtojamas uostas ir kad ateityje susidurs su rimtomis problemomis. Todėl pasitelkdami europines institucijas bandė visomis priemonėmis įkelti čia koją ir išstumti lietuvišką verslą. Aš tikiuosi, kad priėmus šį įstatymą bus patenkinta Europos Komisija, pasibaigs pradėta pažeidimo procedūra prieš daugiau nei dvejus metus, o Lietuva, kaip jūrinė valstybė, apgins savo interesą ir pirmiausia žiūrės savo verslo, o ne, sakykim, kaip užleisti itin svarbų mūsų uostą užsienio krovos kompanijoms. Tegul tai būtų europinės kompanijos, bet vėlgi pinigai keliautų ne į Lietuvos biudžetą, o į kurios nors kitos valstybės biudžetą. Aš dėkoju visiems, kurie palaikote šio įstatymo išvadas ir priėmimą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonės už išsakytos, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4308) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4332(2) (priėmimas)
Svarstome projektą – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4332(2). Priėmimas. Pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4332) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 101, 11 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4333(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 101, 11 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4333(2).
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4333) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 411 straipsnių pakeitimo ir 8, 9, 10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4334(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4334(2) – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 411 straipsnių pakeitimo ir 8, 9, 10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kviečiu pirmininką A. Paulauską į tribūną. Yra Teisės departamento pastabėlė, prašome pakomentuoti.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes nepritariame šiam Teisės departamento pasiūlymui. Manome, kad viskas yra aiškiai suformuluota ir dar tikslinti nereikia. Nepritariame.
PIRMININKĖ. Taip, toks redakcinio pobūdžio, taisyti nereikia. Ar galime pritarti komitetui? Pritarta bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 2. Pamiršau įstatymo numerį, minutę! Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4334) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 5, 51, 61, 71, 73, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3460(4)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3460(4)ES. Priėmimo stadija. Pataisų, pasiūlymų nėra.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš labai kviečiu balsuoti už šį projektą ir taip pasakyti, kad iš tiesų lygios galimybės, nediskriminavimo principai yra mūsų darbotvarkėje ir kad mes to nepaneigiame. Dabar, tik prieš kelias minutes, buvome susitikę su Liuksemburgo lygių galimybių ministre. Aš manau, tokios ministerijos mes kol kas neturime, tačiau lygios galimybės ir nediskriminavimo principai mums taip pat yra svarbūs, kaip ir kiekvienai normaliai Europos valstybei. Kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū Daliai. Aš informuoju, kad Seimas gali pasveikinti Liuksemburgo lygių galimybių ministrę, ji kaip tik dabar stebi posėdį ir yra kartu su mumis. Labai simboliška, kad mes kartu tą svarstome. (Plojimai)
Nuomonė prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad negalėsiu pritarti šitam įstatymui, o balsuodama susilaikysiu dėl gerai žinomų priežasčių. Kadangi yra įvesta sąvoka, kuri nei teisiškai, nei niekaip neapibrėžta, kažkoks abstraktus priekabiavimas. Mes visi suprantame, kas yra seksualinis priekabiavimas, bet sąvoka „priekabiavimas“ apima tokias plačias interpretavimo erdves, kad praktiškai bet ką, bet kokią pastabą bus galima interpretuoti kaip priekabiavimą, ir pasipils daugybė nepagrįstų skundų. Aš manau, kad neturėtume aklai priimti tokių įstatymų. Siūlau kolegas pamąstyti, kokios bus pasekmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Aš labai trumpai. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad šiandieną Lygių galimybių įstatyme priekabiavimo sąvoka yra aiškiai išrašyta ir labai suprantama. Iš tikrųjų reikėtų tik patikslinti Seimo nariams, kad šita sąvoka yra perkeliama į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Ta sąvoka yra ir ji veikia kaip kito įstatymo norma. Mes turime du įstatymus, todėl šiandieną juos tiesiog reikia suvienodinti, ir visa čia problema. Labai ačiū ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes svarstome labai rimto įstatymo pataisas ir ne pirmą kartą tą patį. Aš nesuprantu, kokį reikia turėti atkaklumą. Visą laiką kolegų pastabos yra, kaip bus taikoma šita norma, kaip ji suderinta su Civiliniu ir kitais kodeksais, ar ji aiški, ar neaiški. Nes mes atidarome Pandoros skrynią, kur kiekvienas subjektyviai galės traktuoti priekabiavimo sąvoką. Įtraukiame į darbo santykius ir kitur. Ar mums to reikia? Aš tikrai nemanau, kad Liuksemburgas ar kas nors kitas gali mums, lietuviams, parodyti, paaiškinti, kas yra žmogaus teisės. Mes už jas kovojome, kentėjome dėl to, o ne šiaip filosofavome. Šiuo atveju iš tikrųjų mes suprantame, ką reiškia neapibrėžtas įstatymų traktavimas. Vėlgi tas pats – reikia taip apibrėžti Civilinį kodeksą, kad ir praktika būtų aiški, kaip mes ją taikysime. Dabar paprasčiausia kalba apie tai… Dabar kolektyvai viduje negalės net diskutuoti – tai bus galima traktuoti kaip priekabiavimą. Kol atsiras jos taikymo praktika, mes turėsime tokių keistų bylų, leisime pasipelnyti visokiems žmonėms, kurie tai traktuos, kad mes tik daugiau supriešinsime visuomenę ir panašiai, nes formuluotės liko tos pačios.
Aš tikrai negaliu balsuoti už tai iš principo. Socialinis priekabiavimas ir kitos sąvokos išsprendžia, ką mes norime pasakyti. Diskriminavimas dėl lyties ir kiti išsprendžia tuos dalykus, ką reiškia žodis „priekabiavimas“, na, ką jis reiškia? Mes, Seimo nariai, kiekvieną dieną vienas prie kito priekabiaujame – kalbėdami, argumentuodami, aiškindami ir panašiai. Tai gali būti taip traktuojama. Aš tikrai susilaikysiu dėl šito įstatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų nelabai suprantu, ką turime omeny, kai kalbame apie Pandoros skrynią. Šitame įstatymo projekte kalbama apie diskriminaciją, apie priekabiavimą. Ne tik apie moterų diskriminaciją, apskritai apie diskriminaciją dėl nėštumo, dėl motinystės, dėl gimdymo ir vaiko žindymo. Prieštaravimas, pasisakymas prieš tai iš tiesų modernioje europietiškoje valstybėje yra sunkiai suvokiamas. Todėl tikrai kviesčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš sakau, kad tai yra dar vienas… Šis įstatymas – tai dar vienas europietiškas marazmas. Skaitau: „Užtikrinti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis.“ Pasakykite, gerbiamosios moterys, kada jums neleido įsigyti kokios nors prekės ir kokia preke neleido naudotis? Šiandien, kai yra privatus kapitalas, kai privati prekyba, tai tau įkiš tai, ko tau nereikia, tau išaiškins, kad viena prekė, jeigu ji blogiausia, kad ji geriausia. Kas čia per marazmas? Jūs man pasakykite.
Antras dalykas. Išvengti diskriminavimo dėl lyties. Yra priimti įstatymai, yra Konstitucijoje įtvirtinta, kam reikia papildomai tuos dalykus rašyti: „Įskaitant mažiau palankų požiūrį į moteris dėl nėštumo ir gimdymo bei vaiko žindymo.“ Ar jūs girdite, kad tyčiotųsi? Yra apibrėžta, šiandien visi įstatymai sureguliuoti ir nereikia čia kažkokių papildomų įstatymų. Žinoma, čia gerbiamoji Z. Žvikienė sakė, kad atseit iš tėvystės atostogų kartais kiti vyrai pasijuokia. Vyras yra vyras, turi šeimą išlaikyti, išmaitinti, o ne vaikus žindyti. Man atrodo, Europos Sąjunga greitai reguliuos žinote ką? Kad ne vyrai gimdo. Turės vyrai gimdyti, mes greitai tikrai prieisime iki šitokio marazmo. Todėl aš balsuoju prieš, ir tikri vyrai balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. Ką, Petrai, jūs bijote gimdyti? Tikri vyrai nieko neturi bijoti, medicina žengia į priekį.
Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, visą laiką, kai užeina kalba šia tema apie vyrų ir moterų lygias teises, Seime kyla didelis šurmulys. Man susidaro įspūdis, kad kai kurie kolegos nori ir toliau būti nebaudžiami ir mušti žmonas ar sugyventines, mokėti joms mažesnį atlyginimą, naudojantis jų pavaldumu, jas seksualiai išnaudoti, turint šeimą, žmoną ir t. t., ir panašiai. Iš to, aš manau, čia ir yra ta liguista reakcija. Tai yra tam tikras atgarsis iš „Paskenduolės“ laikų. Man atrodo, kad mes iš to laikotarpio niekaip neišaugame. Tokie įstatymai, be to, patvirtina, kad mes ir toliau turime rimtų problemų dėl žmogaus teisių. Vienas iš pavyzdžių yra reakcija į šeštadienį rengiamą seksualinių mažumų paradą. Kaip jūs žinote, pagrindiniai valstybės asmenys rado reikalą nuo šio renginio viešai atsiriboti. Tai yra siunčiama žinia visuomenei, kad jie žiūrėtų į juos kaip į raupsuotuosius. O tokie veikėjai kaip P. Gražulis net pateisina žudynes Jungtinėse Valstijose. Toks yra Lietuvos Respublikos Seimas, ponai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tikrai neįžeidinėti vieniems kitų, nedaryti tam tikrų išvadų, kurios tikrai yra išvestinės. Noriu pasakyti, kad valstybės vadovai neprivalo dalyvauti visuose rengiamuose mitinguose ir eitynėse. Todėl kiekvienas žmogus turi dar ir apsisprendimo laisvę.
Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabartinės mūsų diskusijos vėl šiek tiek primena tą pačią situaciją ir mūsų ginčą, ar W. Shakespeareʼas rašė originalą prancūzų kalba, ar kinų? Suprantate, šiame įstatyme kalbama ne apie motinystę, nes čia viskas yra gerai. Čia nereikia ginčytis. Dėl seksualinio priekabiavimo irgi įstatyme įrašyta, bet čia įkeltas vienas naujas aspektas, kuris skamba ir slepiasi po vienu žodžiu „priekabiavimas“. Tai aš kalbėjau per svarstymo stadiją šiuo klausimu. Kas gali pasakyti, kas yra priekabiavimas? Žvilgsnis yra priekabiavimas? Taip. Galima išvesti, kad tai yra priekabiavimas. Atsakingai, neatsakingai pasakytas žodis gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas? Taip. Gali. Mes sukuriame atvejį, kai žmonės vienas kitą galės kaltinti iki begalybės. Ir tik šituo aspektu aš pasisakau prieš. Nes jeigu mes įrašome naują sąvoką į įstatymą, kuris gali būti ir baudžiamajame tyrime, ir administraciniame, ir kitame, ir aiškiai neapibrėžiame, ką reiškia sąvoka „priekabiavimas“. Aš pakėliau ranką, o kita sakys, kad tai yra priekabiavimas. O dabar vienas kolega žiūri į mane, aš galiu sakyti, kad tai yra priekabiavimas. O tu pabandyk nežiūrėti. Todėl aš kviečiu nepritarti šito įstatymo projekto tai daliai, kur įrašoma nauja sąvoka „priekabiavimas“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Žvelkime vieni į kitus tik geru žvilgsniu, turėdami tik pozityvias mintis, ir pozityviai kalbėkime, ir tada niekam nekils absoliučiai jokių problemų. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Aš į jus žiūriu visada pozityviai. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 4, susilaikė 39. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3460) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mielieji. Šiandien apsikabinkime visi ir niekas neapkaltins priekabiavimu, nes yra, pažiūrėkite į kalendorių, Tarptautinė apsikabinimo diena.
PIRMININKĖ. Ačiū.
Gerbiamasis S. Brundza, anksčiau stovėjo.
S. BRUNDZA (LSDPF). Gerbiamasis Seime, norėčiau atkreipti dėmesį į visų mūsų, tikiuosi, gerbiamo ir mylimo Popiežiaus Pranciškaus žodžius. Čia lyg ir būtų atsakas į būsimus įvykius šeštadienį. Jis pasakė: „Kas aš toks, kad aš juos teisčiau.“ Buvo kalbama apie homoseksualius žmones. Ir pasakė taip pat antrą sakinį: bet lobizmas šia prasme yra negalimas. Lobizmas turbūt suprantamas kaip reklama ir ypač, kai ta reklama grūdama per prievartą. Todėl aš manau, kad teisingai padarė vadovai atsiribodami nuo šio renginio.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Noriu paantrinti gerbiamam Stasiui. Tikrai noriu pasidžiaugti už mūsų vadovus, kurie atsisakė dalyvauti gėdingame renginyje, kuris griauna pamatines tautos vertybes, moralines vertybes, ir apskritai norėčiau, kad Seimas priimtų tuos įstatymus, kuriuos užregistravau, ir uždraustų šitos niekšybės reklamavimą.
PIRMININKĖ. Gerai, viskas, baigiame. Visi išsišnekėjote. Nuo ryto buvote aktyvūs, išreiškėte visi pozicijas.
10.42 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4061(2)ES (priėmimas)
Toliau svarstome Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 82 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4061(2)ES. Priėmimo stadija. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas yra D. Ulickas. Prašom į tribūną.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom komiteto nuomonę.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pastaba buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komitetas nepritarė, nes šios sąvokos yra suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ES 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama direktyva 94/62/EB. Komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Siūlote nepritarti. Ar galime bendru sutarimu palaikyti komiteto nuomonę? Pritarta komiteto nuomonei nepritarti. Taigi 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
3 straipsnis. Yra Teisės departamento… Atsiprašau, 3 straipsnis, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
D. ULICKAS (DPF). Šiai pastabai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėkoju pranešėjui. Nuomonė už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi tikrai girdžiu, kad yra neaiškumų dėl šio įstatymo esmės, tai aš norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad tai yra visiškai pozityvus įstatymas, ateinantis iš Europos teisės aktų, dėl plastikinių maišelių reglamentavimo ir dalinimo už dyką uždraudimo maišelių, kurie yra storesni kaip 15 mikronų. Įvedamos sąvokos „labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis“, tai iki 15 mikronų ir „lengvasis plastikinis maišelis“ iki 50 mikronų. Taigi nebebus galimybės prekybos centrams kaip ir vilioti klientus, dalinti stambių plastikinių maišelių, kurie tikrai vėliau prisideda prie aplinkos taršos. Galima bus dalinti tik higienai skirtus iki 15 mikronų, susidėti sveriamas prekes ir panašiai. Taigi manau, kad šis įstatymas tikrai prisidės prie aplinkos tvarkymo ir neteršimo. Aš raginu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Bradauskas. Bet noriu paprašyti gerbiamąjį A. Skardžių ir V. Vasiliauską mums…
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš pritariu pačiai idėjai ir visa kita, bet iš didelio rašto neišeikime iš krašto. Dabar, man atrodo, Aplinkos ministerija išleido medžiaginius maišelius su užrašu „Naudok mane ne vieną kartą“. Tai kaip moteris nešiosis tokį maišelį? (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už gerą nuotaiką. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4061) priimtas. (Gongas) Aš tik noriu atkreipti B. Bradausko dėmesį, kad į parduotuves dabar daugiau eina vyrai, jeigu jūs dažnai lankotės parduotuvėje.
10.47 val.
Baudžiamojo kodekso 723 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3877(2)ES (priėmimas)
Baudžiamojo kodekso 723 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3877(2)ES. Priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas išsakė pastabą, kad taisant Baudžiamąjį kodeksą taip… Buvo galimybė taisyti pagal Europos teisės aktą dviem būdais: arba taisyti bendrąją dalį, arba specialiąją. Taisant 723 projektą, išeina, kad už nesunkų nusikaltimą būtų taikoma išplėstinė konfiskacija. Jie pasiūlė, kad vis dėlto būtų specialiojoje dalyje. Komitetas pritarė jų siūlymui, todėl dabar išeina, kad mes taisome, keičiame ne 723 straipsnį, o keičiame projektą ir papildome 1982 straipsnio 1 dalies sankciją, kur numatoma bausmė iki ketverių metų, ir antrąjį straipsnį, 309 bazinį straipsnį, irgi iki ketverių. Tokiu būdu automatiškai šie nusikaltimai pakliūna į tų nusikaltimų skaičių arba sąrašą, kuriems taikoma išplėstinė konfiskacija. Ir atitinkamai taisomas priedas. Komitetas bendru sutarimu pritarė tokiai pastabai, todėl keičiasi projektas.
PIRMININKĖ. Čia labai sudėtinga situacija. Klausiu, ar Seimo nariai suprato, ką paaiškino pirmininkas? Tikrai supratote, nes čia Baudžiamasis kodeksas? Paskui nesakykit…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, vietoj 723 keičiamo straipsnio bus keičiami 1982 ir 309 straipsniai. Tai reiškia, kad už tuose straipsniuose nurodytus nusikaltimus griežtinamos sankcijos iki ketverių metų, tai yra dėl neteisėto gaminimo, gabenimo techninės programinės įrangos nusikalstamais tikslais ir pornografinio turinio gaminimo, platinimo ir laikymo.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Aš noriu, kad balsuotume, nes čia tikrai svarbus pakeitimas. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei pritarti Teisės departamento pastabai ir padaryti pakeitimus priėmimo stadijoje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi komiteto nuomonei ir Teisės departamentui pritarta.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, nes pasiūlymui pritarė Seimas? Pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3877) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3878(2)ES (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3878. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3878) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4233(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4233. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Nuomonė už. Ar tikrai norite kalbėti? Atsisakote. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4233) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Darbo kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4234(2) (priėmimas)
Darbo kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4234. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4234) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo Nr. X-199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4337(2)ES (priėmimas)
Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo Nr. X-199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4337. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai ir 1 straipsnio trylika straipsnių galime priimti bendru sutarimu? Pastabų nėra. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės K. Miškinienės pasiūlymas dėl datos pataisymo. Yra pritarta. Galime pritarti K. Miškinienės pasiūlymui pagal Teisės departamento siūlymą? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimtas bendru sutarimu su Seimo narės K. Miškinienės pataisa.
Dėl viso. Nori kalbėti K. Miškinienė. Prašom. Už.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia perkeliama direktyva, kuri užtikrina garantijas darbuotojams, atsiųstiems dirbti į mūsų valstybę iš kitur. Labai prašome pritarti minėtam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4337) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4338(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8b klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4338. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narės K. Miškinienės pasiūlymas taip pat dėl datos pakeitimo, kaip ir anksčiau dėl buvusio įstatymo mes jau apsisprendėme. Galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Priimta su Seimo narės K. Miškinienės pasiūlymu.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4338) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3980(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3980. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. J. Razma – nuomonė už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikiuosi, kad balsuosime už šį projektą ir galų gale po keleto metų po Konstitucinio Teismo nutarimų išspręsime tą Prezidento našlės klausimą, jos neliks prie rentos gavėjų. Žinoma, buvo galima kartu ir tą jau svarstomą Valstybinių pensijų įstatymą pridėti, kad būtų visiškai aišku, kaip kompleksiškai šis klausimas yra išsprendžiamas. O dabar teikiamas priimti projektas, savo turiniu išsprendžiantis Prezidento ir jo našlaičių rentos klausimus, manau, yra korektiškas ir socialiai pagrįstas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Razma. Atsiprašau. Nuomonė už – K. Masiulis. Atsiprašau, Jurgi.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektas faktiškai atsirado dėl labai konkrečių aplinkybių. Turime situaciją, kai viena ponia labai stengiasi naudotis privilegijomis, kurios jai nepriklauso. Ir taip stipriai šita ponia yra apdovanota buvusio savo sutuoktinio. Aš manau, mes turime kuo skubiau išspręsti šį reikalą.
PIRMININKĖ. Nuomonės prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3980) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3826(2) (priėmimas)
1-10a klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3826 (yra sujungti Nr. XIIP-3826 ir Nr. XIIP-3147). Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.
Dėl viso. Nuomonė už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, manau, šios pastabos, kurias mes, aš tikiuosi, priimsime, iš tikrųjų smarkiai sustiprins Lietuvos saugumą, nes dabar kartais atrodome gana keistai. Prašome karinės paramos iš sąjungininkų, siunčiame delegacijas, važiuoja ministrai, kalbame apie pavojus Lietuvos saugumui ir, žinoma, džiaugiamės, kai sąjungininkai atsiunčia savo karius ir techniką. Tačiau kai kas ima ir suabejoja savo tautos piliečiais, kurie pasiryžę ginti tėvynę. Aš manau, nieko nėra blogiau, kai atsakingi asmenys suabejoja valstybės žmonių patriotizmu. Todėl manau, kad šita karta mes turime pasitikėti, ir šauliais, ir savanoriais, ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų tai, ką Audronius čia pasakė, viskas gerai ir pritariu, bet pažiūrėkime, kokius ginklus siūlo. Siūlo medžioklinius šautuvus. Medžiokliniai šautuvai yra skirti medžioklei, o ne kam kitam. Jeigu būtų siūlomi kokie nors kitokie ginklai, prašau, bet dabar visi tie ginklai bus nukreipti prieš ką? Prieš gyvūniją.
Aš turiu gana daug praktikos, kai medžiokliniai šautuvai išduodami savigynai ir panašiai, tai eina tik į brakonieriavimo lauką, nes šiaip kiti ginklai, skirti savigynai, yra trumpavamzdžiai – pistoletai ir t. t., kuriuos patogu nešiotis. Kam dabar užsikabinus medžioklinį šautuvą vaikščioti? Arba su medžiokliniu šautuvu tu stosi ginti kraštą.
Aš manyčiau, kad savanoriai turi būti apmokyti naudotis šiuolaikiniais ginklais. Ginklai turi būti saugūs ir t. t. Prašau naudoti. Dabar visos valstybės jau kalba apie tai, kad reikia sumažinti, ypač Amerikos paskutiniai atvejai, ir sugriežtinti ginklų apyvartą, paimti ginklus iš tautos. Niekam nereikalingi tokie ginklai, kurie skirti specifiškai kam nors kitam, ne gynybai. O mes darome atvirkščiai. Atiduodame medžioklinius šautuvus tiems žmonėms, kurie niekaip negalės naudoti jų kitur, kaip tik eiti brakonieriauti.
Todėl aš kviečiu balsuoti prieš, atmesti šį įstatymą. Tegul parengia kitą įstatymo projektą, kuris sureguliuos apmokymą, tų ginklų kur nors laikymą. Jie turi būti griežtai saugomi. Su ginklais neturi būti palaida bala. Tada priimtume įstatymą, o ne dabar, kai atidarome plačią dirvą brakonieriauti. Daugiau niekam.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Steponavičius – nuomonė už. Tik noriu paprašyti visų Seimo narių laikytis reglamento. Atkreipiu B. Bradausko dėmesį į viršytą laiką. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ką tik prieš tai pasisakiusio B. Bradausko mintys tik pademonstruoja, kad žmonės, kurie yra per dešimtmečius suaugę su medžioklės reikalais, nesugeba pasižiūrėti į svarbius valstybės klausimus iš platesnės perspektyvos.
Gerbiami kolegos, šiandien mes svarstome ne banalų klausimą, ar leisti šauliams ir kariams savanoriams laikyti ginklus namuose, ar juos tam tikrais atvejais nešiotis. Mes šiandien kalbame apie tai, kad valstybės gynyba, krašto gynyba neturi būti palikta tik kariuomenei, nes tai yra visos visuomenės reikalas. Atgrasymo prasme mes turime parodyti, kad Lietuvoje yra daug sąmoningų ir pilietiškų žmonių, kurie gebės su ginklais elgtis atsakingai ir tam tikrais atvejais juos panaudoti taip, kaip reikalauja jų pareigos jausmas ginant tėvynę.
Pone Bradauskai, medžioklės kišimas čia netinka. Atleiskite, susipainiojote dėl elementarių dalykų. Aš manau, mes turime pasitikėti savo piliečiais, mes turime suprasti, kad šis klausimas yra nedidelis, bet vis tiek žingsnis link didesnio mūsų valstybės saugumo. Todėl Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai balsuos už. Kviečiu tai padaryti ir kitus kolegas, jeigu dar dvejojate.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kalbama ir apie tuos ginklus, kurie yra pusiau automatiniai ginklai. Aš jau per svarstymą sakiau, kad žmonės vykdo nusikaltimus dėl įvairių motyvų ir kartais grynai veikiami emocijų, buitinėje aplinkoje. Netgi štai praeitos savaitės publikacijos – savanoris mirtinai uždaužė žmogų ir nuteistas už nužudymą. Tai dabar ir nedaužys. Dabar šaudys. Turbūt humaniškiau.
Kitas momentas. Štai jums pavyzdys – Orlando žudynės. Beveik 50 žmonių nušauta ir dar kiek sužeistų. Esant bet kokiai įtakai kiekvienas žmogus patiria stresą. Jeigu būtų numatyta karo padėties atveju jiems išduoti ginklus – tvarka. Jeigu būtų numatyta, kad taikos atveju artimiausio policijos padalinio ginklinėje saugomi ginklai, kurie esant reikalui per valandą išduodami, – tvarka. Bet čia dabar išduoti ginklus laikyti namuose, kur dažnai ginklai gali atsisukti prieš patį laikytoją, prieš jo šeimos narį, – negaliu tokiam įstatymui pritarti ir raginu visus balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų per priėmimo stadiją nesitikėjau naujų kontrargumentų išgirsti, bet manau, kad kolegos jau perspjovė patys save. Šaulius, savanorius išvadinti tai potencialiais ligoniais, tai potencialiais brakonieriais, aš manau, gali tiktai žmonės, kurie visiškai nesupranta, kam yra skirtas šis įstatymas, kokia jo paskirtis, kas yra atgrasymas, kokie ginklai iš tikrųjų šaulių yra naudojami ir numatomi naudoti. Aš manyčiau, kad tai nėra kokia nors įvedama laisva prekyba ginklais. Spekuliuoti Orlando įvykiais, tai iš tikrųjų yra, aš sakyčiau, visiškai neatsakingas žingsnis, nes mes nekeičiame tvarkos. Ginklų ir šaudmenų pardavimas toks ir lieka, koks buvo. Šauliai ir savanoriai dar turi papildomas garantijas, jie, patekdami į šias organizacijas, tikrinami, taip pat ir psichinė sveikata. Manau, daliai kontrpasisakančiųjų reikėtų irgi atlikti kai kurias procedūras prieš kalbant, nes tai yra absoliutus paniekinimas tų žmonių, kurie didelę dalį savo gyvenimo skiria valstybės gynimui. Manau, kad šiuo įstatymu yra duodamas pozityvus signalas visuomenei, padidinamas skaičius atsakingų žmonių, kurie turi ginklą dėl gynybos, ne pramogai ir ne sportui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gynybai naudojami koviniai ginklai, tą žino kiekvienas Izraelio gyventojas, nematau aš čia E. Zingerio, ir nereikia galvoti, kad apsiginklavus medžiokliniais šautuvais, tegul tai būna graižtviniai šautuvai, lygiavamzdžiai šautuvai ar dar kokie nors, valstybė ir tėvynė bus saugesnė. Mes bandome išradinėti kokį nors dviratį. Jeigu reikia savanoriui turėti ginklą, jeigu jis yra gynybos struktūros dalis ir žino, kada turi su tuo ginklu ginti tėvynę, pristatyti į dalinį ir t. t., tai ginklas turi būti po ranka. Tai mes ir eikime tuo keliu, neišradinėkime visokių čia fokusų. Dabar tie, kurie turbūt laikė tiktai šluotos kotą rankoje, aš turiu omeny dalį liberalų, kalba apie tai, kad jausimės saugūs. Tai pažiūrėkite, kiek žūčių yra šeimose, kada ginklai laikomi nesaugiai, vaikai peršauna kitą savo šeimos narį ir t. t. Aš manau, kad vis dėlto ginklai turi būti tokie, kokie reikalingi krašto gynybai, jeigu Lietuva apsispręs, kad kiekvienas savanoris turi turėti kovinį ginklą namuose, tai jis turi jį turėti ir už tai turi atsakyti krašto apsaugos gynyba. Krašto apsaugos ministras, žinau, tokiems dalykams nepritaria. O mes prisiminkime Pakaunės įvykius. Ką, gerbiami konservatoriai, jeigu dabar pralošite šituos rinkimus, vėl išeisite, norite apsiginkluoti iš anksto? Legaliai? Aš manau, kad tai yra tikrai… (Triukšmas salėje) …pono A. Anušausko ir visų kitų gudručių konservatorių išmislas, o sportiniai ginklai, ginklai savigynai šiandien gali būti laisvai įsigyjami, reikia tik psichikos pažymą turėti, pone Anušauskai. (Balsai salėje) Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, kiekvienas Seimo narys turi teisę į savo nuomonę ir gerbkime vieni kitų nuomonę. Juolab mes sutarėme šiandien žiūrėti vieni į kitus geru žvilgsniu.
Nuomonė už – B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Aš dėkingas savo koalicijos frakcijos nariui ponui A. Skardžiui, nes po jūsų pasisakymo, esu tikras, daugiau balsuos už šio įstatymo projektą.
Aš noriu pasakyti viena, kolegos. Valstybės saugumas tai yra labai svarbi mūsų užsienio politikos sudėtinė dalis, o aš – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Saugumas reiškia mūsų politinių partijų susitarimą, kai sutarėme, kad turime visi, nepaisydami, kokiai partijai priklausome, rūpintis tuo. Bet rūpintis saugumu, mosikuojant naryste NATO, nepakanka. Labai svarbus NATO 5 straipsnis mūsų saugumui, mūsų gynybai, bet mes, politinės partijos, sutarėme, kad mes patys turime labiau rūpintis savo gynyba – krašto apsaugos gynyba. Štai ir atsirado finansavimas, didinimas, atsirado ginkluotės didinimas, armijos didinimas, šauktiniai atsirado. Iš tos gynybinės grandies neišmesi arba mes turime uždrausti Šaulių sąjungą, nes tai gynybinei grandžiai pagal įstatymus priklauso ir Šaulių sąjunga. Aš jūsų klausiu: ar tie šauliai, kurie savaitgaliais palikdami šeimas važiuoja treniruotis, o Šaulių sąjunga neturi ginklų jiems aprūpinti, tai jeigu jie patys iš savo lėšų gali įsigyti ginklus, kodėl mes turime jais nepasitikėti? Man argumentai, kad jie bus konkurentai medžiotojų, iššaudys jų žvėris, na, atrodo daugiau negu keisti. Mieli bičiuliai mano frakcijos nariai, tai ne argumentas.
Kitas argumentas, kad išsišaudys šeimose turėdami šautuvus. Tai 30 tūkst. medžiotojų seniai būtų žmonas nušovę, jeigu toks argumentas būtų svarbus. (Plojimai) Mieli kolegos, aš atsiprašau savo frakcijos, kadangi aš, vienintelis socialdemokratas, pasirašiau teikimą. Aš esu tikras, ateina žmonės patriotai. Krymo okupacija…
PIRMININKĖ. Laikas!
B. JUODKA (LSDPF). …parodė patriotizmo bangą…
PIRMININKĖ. Gerbiamas profesoriau!
B. JUODKA (LSDPF). …mes neišmuškime šių jaunų žmonių patriotizmo, balsuokite už.
PIRMININKĖ. Gerbiamasi kolegos Seimo nariai, jūs gerai žinote tvarkos taisykles, emocijas reikia reikšti viduje, tik sau, pasikalbant su savimi, bet ne išoriškai. Nuomonė prieš – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pasakyti tiesiog paprastai, buitiškai. Šito įstatymo pataisos buvo įvestos tam, kad žmonės, kurie turės ginklus, žinotų taisykles, žinotų ir kita pusė, tai policija, kuri išduoda licencijas ir vykdo priežiūrą, kas, kaip turi elgtis su tais ginklais. Tai yra ir dėžės, ir nepriekaištinga reputacija, ir panašiai. Mes įtraukėme į tą B kategoriją. Vienas svarbiausių dalykų, savo kolegai ponui A. Skardžiui galiu pasakyti, 1990 metais, kai prie mano akių buvo plėšiama ne medžiotojų asociacija, bet bendrija, ką rusai iš ten išvežė? Medžioklinius šautuvus, taip, aš mačiau, nes šalia buvo mano namų valdyba, viską plėšė. Dėl ko? Todėl, kad jie baisiai bijojo medžioklinių šautuvų.
Kita vertus, jeigu sandėliuose lieka šautuvai, o yra prievolė visiems savanoriams būti toje vietoje, kur galima pasiimti, įsigyti tą šautuvą iš sandėlių. Tai jūs supraskite, žinant, kad (užsienio arba Amerikos ekspertai paskaičiavo) trys, šešios valandos – Lietuva užimta, pirmiausia nukentės sandėliai. Tai kur aš eisiu, kad ten dar ir galvą padėčiau? Manau, kad tam ir sugalvota, ir puikiai sudėliota dabar kategorija žmonių, kurie galės turėti namuose ginklus…
PIRMININKĖ. Jūs kalbate ne… Jūs užsirašėte prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš nesakiau, kad aš prieš ar už…
PIRMININKĖ. Na, jūs apgaudinėjate Seimą, gerbiamas kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš noriu, kad kolegos susivoktų…
PIRMININKĖ. Prašau išjungti, E. Šablinsko kalbos neįskaitome kaip prieš… Gerbiami Seimo nariai, jūs esate suaugę žmonės, davėte priesaiką ir jūs šitaip negražiai elgiatės. Nuomonė prieš – J. Kondrotas. Prašau. (Balsai salėje)
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš ne prieš šitą įstatymą, bet jis yra iki galo neišnagrinėtas. Didžiulė atsakomybė yra už ginklą. Mes pagalvokime, tokios išsivysčiusios šalys jau nori surinkti ginklus, o mes norime daugiau apginkluoti. Todėl, kad jis iki galo, išsamiai nepateiktas, neišanalizuotas, aš dėl šio įstatymo projekto susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Nuomonės už, prieš audringai išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Prašau neagituoti, Seimo nario mandatas laisvas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 60, prieš – 7, susilaikė 28. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3826) priimtas. (Gongas) (Balsai salėje)
Gerai, suspėsime. Viską suspėsite. Priimsime lydimuosius, tada suteiksiu žodį. Jūs vėl kalbėsite pusę valandos visi. Prašome, gerbiamasis A. Anušauskas seniai laukia. Prašom, jums įjungtas mikrofonas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors čia vienas skardžiabalsis labai šaukė prieš šį įstatymą, aš turiu pasakyti, kad tokiems žmonėms, kurie neturi savitvardos, iš tikrųjų ne vieta ir su medžiojo ginklu, reikėtų paimti, ir karatė klubų jie neverti lankyti, nes neturi savitvardos, negali savęs suvaldyti, įžeidinėja kitus. Aš manau, kad reikėtų apsvarstyti galbūt ir įstatymo pataisą, jeigu visi nori saugumo tokiems žmonėms, kurie eina atsakingas pareigas, tikrai galbūt jiems nereikėtų turėti ginklų namuose, nes elgiasi neatsakingai.
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad mes pagal amžių jau į karatė nelabai tinkame visi. Taip. Gerbiamasis R. Žemaitaitis pirmas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš, kolegos, galiu pasakyti ačiū, kad pabalsavote, nors aš pats susilaikiau ir kiti kolegos, bet, ko gero, susilaikėme todėl, kad paskutiniai įvykiai Amerikoje… Iš tikrųjų ginklai yra išduodami labai liberaliai. Į tai reikia labai atkreipti dėmesį, kad ginklų, kurie šiandien yra išduodami, turi būti dar labiau sugriežtinta išdavimo tvarka. Galėjome gal nepriimti šiandien to įstatymo, atidėti iki rudens, kol sugriežtintume, patvarkytume ginklų išdavimo tvarką, kad nebūtų taip, juk šiandien mes irgi žinome tą Amerikos situaciją. Išdavė ginklus. Yra ir savanoriai, ir panašiai, ir panašiai, ir netinkamoje vietoje netinkamu laiku juos panaudoja. Aš tikrai noriu palinkėti, kad šito dalyko nebūtų ir Lietuvoje tokios tragedijos neturėtume.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis P. Saudargas. Prašome.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamieji kolegos, kad pritarėme šiam įstatymo projektui, kad užteko politinės valios, bet mane tikrai užkabino gerbiamojo Broniaus pasisakymas. Gerbiamasis Broniau, jūs kaip medžiotojas neturite apsimesti, kad jūs esate karys, šaulys, sportininkas ar kad jums ginklas reikalingas savigynai. Jūs pasakote, aš esu medžiotojas, ir gaunate leidimą ginklui, perėjęs medicininę komisiją, perėjęs egzaminus, ir suteikiamas leidimas. Lygiai taip pat šaulys ar karys savanoris, jam ginklas reikalingas profesinei tarnybai ir jis neturi apsimetinėti, kad jis yra sportininkas ar kad jis yra medžiotojas. Gerbiamieji kolegos ir Remigijau, mes nei sugriežtinome, nei praplėtėme ginklų įsigijimo visuomenei tvarką, tiesiog šauliai neturės apsimesti, kad jie priklauso sportininkų būreliams ar kad jie yra medžiotojai, ar kad jiems ginklas reikalingas savigynai. Ginklas reikalingas profesinei veiklai ir tai visiškai normalu, kad mes tą leidome.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, būdamas Kariuomenės ir savanorių rėmimo parlamentinės grupės narys ir taip pat Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kauno narys šaulys noriu jums padėkoti asmeniškai. Laikykime frontą taip, kaip darėme vieningai eidami į Europos Sąjungą ir NATO. Čia yra tas pats. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Šablinskas. Tikiuosi, atsiprašysite.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Nieko, aš kaltas iš tikrųjų, bet mačiau laisvą vietą, niekas nebenorėjo šnekėti prieš, tai ir pasisakiau. Esmė juk ta, 1940 metus pamename? Kaip tik armija galėjo, Prezidentas nepasakė, o kiti ginklų neturėjo. Štai viena bėda. Dabar atsitikus bėdai, juk galiu iš karto pasakyti, pirmiausia dingtų sandėliai, kuriuos iš karto raketomis numuštų. Tai ką, ateitų savanoris ir plikomis rankomis? Dabar mes tik tvarką parašėme, kad gali ir tam tikra kategorija – tai šauliai savanoriai. Visa bėda, ką čia sakė kolegos, yra tai ir turime pripažinti, kad pati policija pameta ginklus arba iš jų pavagia ir kad pati policija iš tikrųjų dar menkai prižiūri esamus namuose ginklus, kurie guli seifuose. Čia reikia išties daryti griežtesnę tvarką, įvesti, jeigu nors menkiausias yra kitos pusės pasakymas, kad ar geria, ar piktas, ar panašiai, kad policija konfiskuotų tam tikram laikui ginklus ir paimtų tas licencijas.
O svarbiausia dar pasiūlymas. Jeigu ginklas yra seife namuose, tai dar didesnė priežiūra, raktą turi turėti priešinga pusė, kad ir žmona, ir būtų liuks.
PIRMININKĖ. Aš sutinku, parvažiavusi savo vyrui taip ir pasakysiu – atiduok raktą nuo seifo. Taip, B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aišku, padarėme didelę kvailystę, bet ką padarysi. Dauguma nulėmė.
Pone Anušauskai, įžeidinėjimų meistras Seime jūs esate didžiausias, todėl nenukreipkite šitos ugnies į kitus žmones, o iš pradžių pasitikrinkite pats. Pasitikrinkite ir peržiūrėkite savo pasisakymus ir pamatysite, kad kiekvienam jūsų pasisakyme yra įžeidinėjimas kitų ir žeminimas kitų. Todėl, kad jūs jaučiatės aukščiau už viską. Jauskitės, kai kuri kategorija žmonių taip ir jaučiasi. (Balsai salėje)
Noriu pasakyti, kad kiekvienas ginklas turi savo specifinę paskirtį. Medžiokliniai šautuvai yra skirti me-džiok-lei, o ne kam kitam, todėl aš ir sakiau ir dabar kartoju, kad jeigu leidome jau ginklus laikyti savanoriams, tai reikia leisti ginklus laikyti tuos, kurie yra skirti gynybai, o ne medžioklei. O medžioklės šautuvai, dar kartą sakau, turi specifinę paskirtį. Tam jie ir išleidžiami, tam yra ir galingumas šūvio, tam yra ir pradinis kulkos greitis visai kitoks nei gynybinių ginklų. Viskas yra pritaikyta me-džiok-lei.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū, ačiū. Gerbiamieji vyrai!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Todėl, gerbiamieji, aš dar kartą sakau, kad tie ginklai atsidurs miškuose, bet ne krašto gynyboje, o brakonieriauti. Mes padarėme didelę klaidą, bet liberalai ir konservatoriai…
PIRMININKĖ. Ačiū, gana, viskas! Baigiam diskusijas, gerbiamasis Broniau!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …būkite sąžiningi ir balsuokite tada už naktinio matymo prietaisus. Kodėl jūs tada prieš balsuojate?
PIRMININKĖ. Jau Seimas apsisprendė. Man susidaro įspūdis, kad jūs vėl agituojate vieni kitus. Iš tiesų Seimas jau apsisprendė. (Balsai salėje: „Aš ne dėl…“) Čia replika po balsavimo, tiesiog trumpai išdėstykite, jeigu ką norite pasakyti, bet ne agitacinę kalbą.
Taip, gerbiamasis D. Petrošius seniai laukia.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Šiaip asmeniškai, priešingai negu kolega, tai sveikinu priėmus šį įstatymą. Mano tokia… Bet aš norėjau reaguoti į kolegos Remigijaus abejones, kad bus daugiau ginklų mūsų visuomenėje. Kiek aš žinau jo pataisas, tai jo pataisos siūlo ginklų neatimti, bet išduoti net ir tiems, kurie turi problemų su teisėsauga. Remigijau, kažkaip veiksmai prasilenkia su kalbomis.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Negaliu nereaguoti į gerbiamojo E. Šablinsko pasisakymą, kuris savo asmeninę atsakomybę ginti valstybę nori nukreipti į Prezidento įsakymą. Mes kiekvienas esame už tai atsakingi ir šauliai tą darys. Tai yra atgrasymo priemonė, o ne tiesiogiai, kad būtų laukiama kokio nors įsakymo. Tą reikia suprasti ir neslėpti savo nenoro įteisinti šitą atgrasymo priemonę po kokios nors atsakomybės suvertimu kitiems.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėjau nereaguoti ir nekalbėti, toliau tęsti diskusijos, bet taip, kaip kalba kolegos, prieš tai pasisakiusio žodžius perversdami priešingai ir įdėdami į jų lūpas tai, ko jie nesakė, faktiškai yra įžeidinėjimas ir menkinimas. Taip neturėtų būti ir pirmininkas turėtų reaguoti. Gana tų patyčių šiame Seime! Kiek galima!
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Aš ne vieną kartą prašiau gerbiamųjų kolegų kalbėti iš esmės ir argumentuotai. Baigiam! Nutraukiam diskusijas, jau ilgiausiai diskutavote. Dar prie šių įstatymų yra du lydimieji. Pabaikime darbą, tada galėsite vėl kalbėti.
11.29 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3827(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas – Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3827. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta pastraipsniui.
Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip tik šie įstatymai parodo tą skirtumą tarp kitų kategorijų ginklų laikytojų ir Šaulių sąjungos. Šiuo atveju karo padėties, nepaprastosios padėties atveju specialus karo komendanto leidimas turi būti išduodamas, kurie turi ginklus. Specialaus leidimo nereikėtų čia išvardintiems asmenims ir Šaulių sąjungos nariams. Taip, sutinku, kiekvieno ginklo paskirtis specifinė, tačiau kol šauliai ir kiti, kurie stos į gynybą, gaus karinei paskirčiai tinkamą ginklą, tie žmonės negalės būti neginkluoti jau įvedus karo padėtį nei 24 valandas, nei 48 ar daugiau valandų. Todėl šios įstatymo pataisos kaip tik rodo akivaizdų skirtumą, jeigu kas iki tol nesuprato, manau, įsigilinę pamatys.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia iš tikrųjų įsiplieskė gana aistringos diskusijos dėl neatsakingo ginklų naudojimo. Mes, jeigu žiūrėtume labai kategoriškai į šį klausimą, kad negalima naudoti ginklų, kai ginklas namuose, jį visada galima pasiimti bent kokio pavojaus atveju, karo atveju. O jeigu jie būtų saugomi numatytose vietose, be abejo, į tas vietas gali numesti kokią nors granatą, užtaisą, susprogdinti, ir šauliai tiesiog liks be ginklų. Tai yra labai, aš manau… O mūsų šauliai turi istoriją, suformuotą, ir nepriklausomybės laikais jie ginklus laikė namuose. Manau, kad atsakingai naudos tą ginklą. Bus gal vienas kitas atvejis. Žiūrėkite, važiuojame automobiliais, įvyksta avarijų kiekvieną dieną, tai nejaugi mes atsisakome važiuoti automobiliais. Ir ne tik Lietuvoje tų avarijų vyksta. Vyksta visame pasaulyje. Žinoma, mes turime siekti, kad kiek galima atsakingiau būtų naudojamasi ginklu. Ir aš džiaugiuosi, kad šauliai ginklais bus aprūpinami iš valstybės biudžeto. Ir aš tokią pataisą teikiau. Žmogus, jeigu pasiryžta ginti tėvynę, valstybė visada turi prisidėti. Tikrai, manau, bus elgiamasi atsakingai, įstatymas reikalingas, būtinas ir balsuokime už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar yra dvi nuomonės. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū, aš pasistengsiu trumpai. Labai džiaugiuosi, kad šitas pagrindinis įstatymas vis dėlto prasiskynė kelią. Suprantu, kad tai yra tik dalinis problemos sprendimas, kadangi čia jau nuskambėjo nuomonė, kad iš tikrųjų logiškai reikėtų leisti savanoriams ir šauliams laikyti kovinius ginklus namuose. Tai yra toks jų statusas. Mes puikiai suvokiame, kad dabartinėmis karo sąlygomis viskas vyksta žaibiškai, ir jie tokiu atveju prie tų ginklų gali tiesiog nespėti patekti. Štai kur yra esmė. O kadangi dabar yra dalinis, tai aš manau ir šią mintį išsakiau komitete… Bet gal mes prie to grįšime ar būsimas Seimas. Jeigu jau toks sprendimas, dalinis, tada reikėtų galbūt Vyriausybei, bent jau valstybei apmokėti dalį tų ginklų įsigijimo lėšų. Nes šauliai savanoriai ginklus įsigyja ne medžioklei, o įtarinėti juos (aš manau, kad neužsigavo čia esantys šaulių ir savanorių atstovai), kad jie brakonieriaus ar panašiai, tai yra įžeidimas. Iš tikrųjų tai būtų tas pats, kaip, sakykime, mus, politikus, neprileistų prie valdžios, kad mes į ją patekę korumpuosimės. Ta pati logika, kad šauliai kažką darys su ginklu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tikiuosi, kad įstatymas su visais dabar einančiais įstatymo priedais bus priimtas. Ir kodėl jisai būtinas? Prisiminkime Suomijos atvejį ir tuometinės Lietuvos. Tai veikė kaip atgrasymo priemonė. Aš galiu papasakoti atvejį, ką darė Rusija, ko iš mūsų reikalavo, kai prasidėjo kiaulių maras. Jie reikalavo ir norėjo (būtent per kiaulių marą) gauti Lietuvos medžiotojų sąrašus. Kaip jūs galvojate, kam jiems reikėjo šių sąrašų? Ar dėl to, kad mes nesusitvarkysime su maru, ar dėl kitų priežasčių? Aš galvoju, kad dėl kitų priežasčių. Kiekvienas medžiotojas yra atsakingas, šaulys – juo labiau. Jie yra nuolatos mokomi, nuolatos mokomi, kaip naudotis ginklu. Ir kad dabar išsiplės ratas ir bus galima pasimokyti su medžiokliniu ginklu per pratybas, aš nematau nieko blogo. Bet kaip atgrasymo priemonę, iš tikrųjų matau puikią ir tikrai veiksmingai veikiančią. Gali būti kokių nors išskirtinių atvejų, atskirų atvejų, mes nuo to neapsisaugosime. Tačiau tikrai dėl mūsų šalies saugumo žengtas labai geras žingsnis. O kitas žingsnis, kaip ir buvo kalbėta, – dėl naktinių prietaisų. Iš tikrųjų reikia su naktinio matymo taip pat padirbėti, aš irgi nematau nieko blogo, kad šiame bloke ir jų atsirastų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar jau keturios nuomonės už išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3827) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3828(2) (priėmimas)
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3828. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Šituo įstatymu mes galų gale legalizuosime Šaulių sąjungą ir būtent jai suteiksime galimybę vykdyti savo pagrindinę pareigą apginti tėvynę ir jos žmones. 1941 metų birželio mėnesį, kai trėmė, vien tik buvimas Šaulių sąjungoje buvo kaltė, už kurią buvo ištremiamas ne tik šaulys, bet ir jo šeima. Negana to, dabar Seimo posėdžio metu šauliai vadinami arba brakonieriais, arba net sulyginami su „Islamo valstybės“ teroristais. Man atrodo, kad būtent tokie pasakymai atspindi tam tikrą sovietinį mentalitetą. Jiems kaip buvo partizanai banditai, taip ir liko.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3828) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2696(3) (priėmimas)
1-11a klausimas – Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2696. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. Matau, yra pastabų. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Nesteckį. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms, todėl siūlome priimti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. Ar galime priimti 4 straipsnį?
A. NESTECKIS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
5 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir jai pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu su komiteto pataisa.
7 straipsnis. Nėra pastabų. 8 straipsnis, 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra, galime priimti šiuos straipsnius? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlytai pastabai.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 10 straipsnį? Priimta bendru sutarimu.
11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniai pastabų, pasiūlymų neturi. Ar galime priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu. Ačiū pranešėjui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2697) priimtas. (Gongas)
Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad mes tuoj negalėsime daryti priėmimų. Atsiprašau, ne tas. Projektas Nr. XIIP-2696 priimtas. (Gongas)
71 ant ribos, todėl prašyčiau grįžti į darbo vietas.
11.42 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2697(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11b klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2697(3). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Pastabų pasiūlymų nėra, galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom grįžti į darbo vietas balsuoti! Gerbiama Milda, prašome! Gerbiami kiti kolegos, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2697) priimtas. (Gongas)
Gerbiami frakcijų vadovai, paprašykite, kad Seimo nariai grįžtų į savo darbo vietas.
11.43 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4083(2) (priėmimas)
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4083(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4083) priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 11, 204, 205, 209 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4148(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4149(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4150(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4151(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4152(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4153(2), Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4154(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4155(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4156(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 15 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4157(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12a klausimas – Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 11, 204, 205, 209 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4148(2). Svarstymas ir po to bus priėmimas. Prašyčiau neišsivaikščioti iš salės. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Nesteckį.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Seimo Pirmininkei.
PIRMININKĖ. Prašom pateikti svarstymo išvadas iš karto dėl visų projektų: ir Nr. XIIP-4149, ir Nr. XIIP-4150, ir Nr. XIIP-4151, ir Nr. XIIP-4152, Nr. XIIP-4153, Nr. XIIP-4154, Nr. XIIP-4155, Nr. XIIP-4156, Nr. XIIP-4157.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Seimo Pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šių įstatymų projektų pakeitimą. Tai yra susiję su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo pakeitimu, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad Administracinių teisės nusižengimų kodeksas įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu visiems teiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo visiems projektams bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo visiems išvardintiems projektams bendru sutarimu.
Siūlau dėl visų projektų ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Pritarta ypatingai skubai bendru sutarimu.
11.46 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 11, 204, 205, 209 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4148(2) (priėmimas)
Pirmasis projektas Nr. XIIP-4148. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4148) priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4149(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-4149. Pastraipsniui. 1, 2, straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti? Bendru sutarimu priimta.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4149) priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4150(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4150. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo 72 Seimo nariai. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4150) priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4151(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4151. Du straipsniai. 1 ir 2 straipsniai. Pataisų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau visus grįžti balsuoti, nes labai reikia balsų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4151) priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4152(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4152. Pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4152) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4153(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4153. Yra du straipsniai – 1 ir 2. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4153) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4154(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4154. Du straipsniai – 1 ir 2. Pastraipsniui galime priimti? Priimta pastraipsniui. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4154) priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4155(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4155. Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Balsuojame. Labai prašau visų grįžti balsuoti, balsai ties riba.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 74, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4155) priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4156(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4156. Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 74, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4156) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 15 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4157(2) (priėmimas)
Ir dar vienas – Nr. XIIP-4157. Trys straipsniai – 1, 2, 3. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4157) priimtas. (Gongas)
Ačiū, kolegos, šiandien labai sutelktai padirbėjome.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais išvados“ projektas Nr. XIIP-4397 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais išvados“ projektas Nr. XIIP-4397. Svarstymo stadija. Dalyvauti diskusijoje užsirašė trys Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu A. Kubilių. Ruošiasi K. Daukšys. K. Daukšio taip pat nėra. A. Skardžius. A. Skardžiaus taip pat nėra. Ką gi, kalbėti diskusijoje norinčių nėra. Motyvai po svarstymo. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Daukšys. Nėra. Nuomonė prieš. Irgi nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 60, prieš – 8, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-14a klausimas. Šiandien norite priiminėti, girdėjau, kažkas prašė skubos? (Balsai salėje) Na, jeigu jūs norite šiandien pabaigti, tai galime pabaigti. Siūlau ypatingą skubą. Ar galite pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame ypatingai skubai.
Taigi priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame tada dėl kiekvieno straipsnio.
1 straipsnis. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai: už – 53, prieš – 4, susilaikė 16. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 14. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 56, prieš – 4, susilaikė 13. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4397) priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3011(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3012(2), Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3013(2), įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ įstatymo projektas Nr. XIIP-3014(2), Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3015(2), Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325, 590, 591, 594, 631, 637 ir 646 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3016(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 69, 70, 78, 73, 74, 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3017, Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 111 straipsniu ir 40, 59, 60, 123, 124, 127 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3018(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 291, 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 3024, 3029, 314, 337 ir 3381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3019, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3020(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14a klausimas – Teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3011. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Ir iš karto lydimuosius – tai projektai Nr. XIIP-3012, Nr. XIIP-3013, Nr. XIIP-3014, Nr. XIIP-3015, Nr. XIIP-3016, Nr. XIIP-3017, Nr. XIIP-3018, Nr. XIIP-3019, Nr. XIIP-3020 ir Nr. XIIP-4508. Atsiprašau, čia pateikimas. Tai iki projekto Nr. XIIP-3020. Prašom pateikti išvadas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė tiek Teismų reorganizavimo, tiek kitus įstatymų projektus ir, atsižvelgęs į tam tikras pastabas tiek suinteresuotų asmenų, tiek Teisės departamento, pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu. Taip pat ir kitiems projektams.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui. Kviečiu papildomo – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją M. Petrauskienę taip pat dėl visų. Ne, nėra. Jūs tik dėl savo, dėl dviejų, dėl kurių papildomas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė, siūlo iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisėjų tarybos argumentus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dėl abiejų, taip? Nuomonės išsakytos. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu visiems. Taip? Taip, visiems projektams po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Siūlau visiems projektams taikyti ypatingą skubą, išskyrus du – tai klausimai 1-14g ir 1-14i, nes jie yra atmesti. Pritariate bendru sutarimu ypatingai skubai? Labai ačiū. Ačiū.
Dabar iš karto mes pereikime prie klausimo 1-14g atmetimo, jeigu jūs sutinkate, kad būtų tvarkinga. Projektas Nr. XIIP-3017. Komitetas siūlo atmesti.
Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 3. Projektas atmestas.
Klausimas 1-14i – projektas Nr. XIIP-3019. Irgi komitetas siūlo atmesti. Gal galime bendru sutarimu atmesti? Atmesta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Noriu paprašyti pirmąjį pavaduotoją V. Gedvilą toliau pirmininkauti posėdžiui. Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Šiandien mes lyg ir nematome problemų, bet reikia, kad dar pasižiūrėtų redaktoriai ir Teisės departamentas, todėl galime priimti kitą savaitę. (Balsas salėje: „Nebus laiko.“) Nebus laiko?
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Gerbiami kolegos, laba diena. Tęsiame posėdį. Šių įstatymo projektų priėmimo nedarome, nes komitetas, kaip aš suprantu, dar turi pasvarstyti. Atsiprašau, Teisės departamentas. Ne, ne. Teisės departamentas. Supratau. Viskas. Viskas gerai.
12.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 590, 637, 646 ir 650 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4508 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-14k klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 590, 637, 646 ir 650 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4508. Pranešėjas – gerbiamas J. Sabatauskas. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šio įstatymo projektas susijęs su ką tik svarstytais. Kadangi prieš tai mes nusprendėme atmesti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nes jis tuo metu, kai bus atliktas reorganizavimas, negalios, įsigalios naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, todėl atitinkamos naujovės dėl skundų padavimo, pareiškimų, apeliacinių skundų – viskas dabar yra įrašyta į šitą įstatymo projektą, nes tuo metu jau galios naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už įstatymo projekto pateikimą. Nėra norinčių jūsų paklausti. Norinčių kalbėti už, prieš po pateikimo nėra. Galbūt po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti, taip? Labai ačiū.
Gal iš rezervinių, nes… Tiesa, dar komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl komiteto nėra pastabų, pasiūlymų? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų birželio 23 dieną, šią sesiją. Dėl svarstymo datos taip pat nėra jokių pranešimų.
12.10 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4231 (pateikimas)
Ketvirtas rezervinis klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4231.
Pranešėjas – gerbiamas R. Žemaitaitis. Pateikimas, yra surinkti 47 Seimo narių parašai. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ta problema, arba klaida, kurią mes jau buvome ištaisę, yra ta, kad iki gruodžio 1 dienos įmonės, įstaigos buvo pasirašiusios sutartis, bet kai kurioms įmonėms per metus buvo panaikintos licencijos tvarkyti pakuotes, o su tomis, su kuriomis buvo pasirašiusios, šiandien negali pasirašyti tos, kurios egzistuoja. Išeina taip, kad neturi galimybės vidury metų persirašyti sutarties, todėl papildome straipsnį, kad „išskyrus atvejus, kai organizacijai išduota licencija yra panaikinama, tada galėtų pasirinkti kitą pakuočių tvarkytoją.“ Todėl prašome pritarimo. Su komiteto pirmininku irgi šnekėta, kad būtų skubos tvarka, nes priešingu atveju labai daug įmonių gaus baudas. (Štai, kaip tik pirmininkas pareina.)
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už pristatymą. Norinčių paklausti nėra. (Balsas salėje: „Skubą!“) Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir dabar dėl siūlymo svarstyti. Kada? Gerbiamas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, Statutas leidžia man prašyti skubos tvarkos, tai mes trečiadienį galėtume apsvarstyti. Tai prašau taikyti skubos tvarką.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti… (Balsai salėje: „Galime!“ „Galime!“) …kad trečiadienį pasvarstytume šį įstatymo projektą? Bendru sutarimu pritarta. Trečiadienį… Ne, ketvirtadienį, per kitą posėdį svarstysime.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
12.12 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3926(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3926. Pranešėjas gerbiamas V. Bukauskas pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Ruošiasi R. Markauskas, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3926(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatas: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną R. Markauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Ruošiasi A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas gegužės 11 dieną svarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3926 ir priėmė siūlymą siūlyti pagrindiniam komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, įstatymo projektą Nr. XIIP-3926 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus bei pastabas. Už – 5, prieš – 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą arba ką nors iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto perskaityti nuomonę. Gal R. J. Dagys? Duokime komiteto… (Balsai salėje) Yra? Gerbiama Kristina, prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas balandžio 27 dieną apsvarstė minėtą projektą ir siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti projektui, jį patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, bei teikia komiteto pasiūlymus. Pasiūlymai dėl to, kad būtų įteisinta galimybė rinkti seniūnaičius apklausos būdu.
PIRMININKAS. Tai jūs pasakykite tiktai komiteto išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Išvada – bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjams noriu priminti, kad svarbiausia perskaityti komiteto išvadą. Kviečiu į tribūną V. Gailių, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? J. Sabatausko nematau. Tai galbūt aš perskaitysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui. Pritarta bendru sutarimu. Taigi kokių nors prieštaravimų dėl šio įstatymo projekto nebuvo.
Taigi buvo pristatytos visų komitetų nuomonės. Yra dar keletas iš mūsų pasiūlymų. Visų pirma Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė… Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, teikė siūlymą, bet komitetas nepritarė. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gal bendru sutarimu galime pritarti nepritarti? Tiesiog pritarti… Gal K. Miškinienė? Prašom pakomentuoti savo siūlymą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mūsų siūlymas buvo toks, kad siūloma skatinti išrinkti seniūnaitį, kuris tinkamai atstovautų bendruomenės interesams. Jo išrinkimas apklausos būdu nėra visai tinkamas, todėl ir pasiūlėme įteisinti galimybę rinkti seniūnaičius… atsisakyti įteisinti galimybę rinkti seniūnaičius apklausos būdu. Turėtų būti užtikrinta galimybė balsuojant išrinkti seniūnaitį ir tose seniūnaitijose, kurios turi daugiau nei 500 gyventojų.
PIRMININKAS. Tai jūs girdėjote dėl 14 straipsnio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą. Galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas nori pakomentuoti, kodėl nepritarėte. Čia yra 14 straipsnis. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė, tai tiesiog reikia balsuoti, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas šito siūlymo neatsiima.
Kas už tai, kad pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Prieš arba susilaiko yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė. Jeigu už… 14 straipsnis, aš jau šeštą kartą tą patį primenu. 14 straipsnis.
Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 1, susilaikė 23. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui pritarta.
Toliau, 16 straipsnis. Čia nereikia balsuoti, nes yra atsižvelgta. Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarė, taip pat nereikia balsuoti. Ir čia dar paskutinis pasiūlymas, tai yra dėl to paties 16 straipsnio. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pagrindinis komitetas, pritarė iš dalies. Tai galbūt mes irgi pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu, taip, nes pritarta iš dalies? Gerai. Pritarta bendru sutarimu.
Daugiau pastabų, pasiūlymų nėra dėl kitų straipsnių. Taigi apsvarstėme visus pasiūlymus ir išklausėme komiteto nuomonę. Yra norinčių kalbėti. Po svarstymo nuomonė už – P. Urbšys. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra žingsnis link realios savivaldos. Sprendžiami klausimai dėl seniūnijų, atsiranda keletas tipų seniūnijų, kur savivaldybės galės apsispręsti, kaip geriausiai būtent tą paslaugą teikti, arčiausiai savivaldos gyventojų. Tikrai tai būtų kompromisinis variantas. Dabar einama prie to, kad būtų tiesioginiai seniūnų rinkimai, bet čia dabar yra padaryta taip, kad būtų galima tą, kaip minėjau, seniūnų instituciją tobulinti. Dar aiškiau apibrėžtos seniūnaičio funkcijos ir pareigos.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad šitas įstatymas turi teigiamų ir gerų sprendimų, kuriems tikrai reikia pritarti, tačiau vienintelis, kam nenorėčiau pritarti, tai dėl pačių seniūnijų reorganizavimo. Reikėtų iš tikrųjų kiekvienam apsispręsti, kokią mes norime turėti tą seniūniją, ar mes norime turėti kaip filialą, ar norime turėti kaip biudžetinę įstaigą. Aš bijau, kad mes įvesime destabilizaciją seniūnijose. Nes su kiekvienos tarybos atėjimu galima būtų reorganizuoti seniūnijas, priimti sprendimą, kad ji būtų biudžetinė ar ji būtų filialas. Tai gali sukelti sumaištį, dėl ko mes visą laiką ir sakome, kad nėra to stabilumo, nematome galimybės valdyti ir įgyvendinti tuos projektus, kurie yra numatyti. Aš sutinku, kad įstatymo projektas reglamentuoja seniūnaičius. Iš tikrųjų to ir reikia, tačiau dėl seniūnijų ir galimybės seniūnijoje kiekvieną kartą keisti jų formą, manau, kad šito turėtume neleisti. Jeigu norime, kad savivaldybė priimtų, tai turėtume bent jau laiką apibrėžti, kuriam laikui, kad kiekvieną kadenciją nebūtų kaitaliojama seniūnijų forma.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3926, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 13. Seimo Pirmininkė po svarstymo siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime?
Balsuojame. Kas už tai, kad priimdami šį įstatymą taikytume ypatingą skubą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Komiteto pirmininke, nereikia priimti ypatinga skuba? (Balsai salėje) Nereikia? Nutraukiame balsavimą. Pagrindinio komiteto pirmininkas pareiškė nuomonę, kad ypatingos skubos nereikia. Gerai.
12.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3927(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3928(2), Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3929(2) (svarstymas)
1-15b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3927(2). Pranešėjas – gerbiamasis V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Ruošiasi V. Gailius pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
Gerbiamasis kolega, gal visus pristatykite, nes dėl lydimųjų įstatymų projektų nereikės…
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitetas pritarė patobulintam minėtam teisės aktui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Pristatykite projektą Nr. XIIP-3928, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pristatykite savo komiteto nuomonę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip pat komiteto nuomonė – pritarti minėtam teisės aktui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės 1-15d klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3929(2). Taip pat pristatykite komiteto nuomonę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas pritarė komiteto patobulintam minėtam teisės aktui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu į tribūną V. Gailių. (Balsai salėje) Gerbiamasis Vitalijau Gailiau, galbūt taip pat pristatykite komiteto išvadą dėl visų trijų įstatymų projektų.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, gegužės 4 dieną svarstė Vietos savivaldos įstatymo projektą, teiktą Vyriausybės. Komitetas pritarė. Komiteto pasiūlymui pagrindinis komitetas taip pat pritarė.
Tą pačią dieną svarstė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Bendru sutarimu komitetas pritarė iš esmės, atkreipė dėmesį, pagrindinis komitetas atsižvelgė į komiteto siūlymus.
Tą pačią dieną svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Gegužės 4 dieną komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – bendru sutarimu siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabą. Komiteto pasiūlymams pagrindinis komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kolega Seimo narys V. Gailius pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl trijų įstatymų projektų Nr. XIIP-3927, Nr. XIIP-3928 ir Nr. XIIP-3929. Visiems šiems įstatymų projektams jie pritarė.
Kviečiu į tribūną dėl dviejų įstatymų projektų išsakyti nuomonę Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą. Kviečiu K. Miškinienę. Jūs pristatykite nuomonę dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-3928 ir Nr. XIIP-3929. Akcentuoju, dėl dviejų įstatymų projektų.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gegužės 8 dieną komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam Valstybės tarnybos įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar dėl kito įstatymo projekto.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kitas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, balandžio 13 dieną svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą ir taip pat komitetas pasiūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei Kristinai, kuri išsakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Matėte, kad visiems trims įstatymų projektams iš esmės visi komitetai pritarė bendru sutarimu.
Kokių būtų nuomonių po svarstymo? Gal galime pritarti bendru sutarimu visiems trims įstatymų projektams? Pritariame? Bendru sutarimu. Labai ačiū. Konstatuoju, kad po svarstymo bendru sutarimu yra pritarta įstatymų projektams Nr. XIIP-3927, Nr. XIIP-3928 ir Nr. XIIP-3929.
12.30 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3930 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15a klausimas – Notariato įstatymo Nr. I-2882 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3930. Pranešėjas V. Bukauskas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Čia yra dėl atmetimo, nes, kaip suprantu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo atmesti. Dabar išklausysime nuomonę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir siūlo atmesti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3930, paliekant galiojančiais Notariato įstatymo straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę seniūnams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Neišeikite iš tribūnos, nes reikės jums ir kitą įstatymo projektą pristatyti. Dėl šio įstatymo projekto, dėl siūlymo atmesti, ką siūlo komitetas, ir komiteto nuomonė buvo bendru sutarimu. Ar mes galime pritarti atmesti bendru sutarimu? Pritarti komiteto nuomonei? Taip. Labai ačiū, atmestas bendru sutarimu ir pritarta komiteto nuomonei atmesti.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3931(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15c klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3931. Pranešėjas gerbiamasis V. Bukauskas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė patobulintam minėtam teisės aktui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K. Miškinienę (pranešėjas buvo A. Sysas, bet jo nėra) pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę dėl nutarimo projekto Nr. XIIP-3931. Ruošiasi V. Gailius pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą. Atsirado A. Sysas. Prašom, pirmininke. Mes matėme, kaip jūs buvote.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Seimo nutarimą ir siūlo… Taip pat buvo gautos Teisės departamento pastabos, kurioms siūlome pritarti. Ir siūlome pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3931 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Sysui už pristatytą komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną V. Gailių pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 4 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3931(2). Komitetas pritarė ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V. Gailiui už komiteto nuomonės pristatymą. Visų komitetų nuomonės buvo pristatytos, pakankamai vienodos dėl šio nutarimo projekto. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Po svarstymo gal bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-3931.
12.35 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152 ir 153 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3558(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152 ir 153 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3558. Pranešėjas gerbiamasis A. Matulas, Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties mes jau apsvarstėme, ir yra pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui, bet įvyko nesusipratimas, ir Seimas du kartus pritarė įstatymo projektui dėl dviejų skirtingų pozicijų. Nes šių metų gegužės 17 dieną buvo užregistruotas mano ir D. Mikutienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. O po to įvyko derybos su įstatymo teikėju, tai yra prezidentūra, Susisiekimo ministerija ir dauguma komitetų, ir radome kompromisą, todėl įregistravome kitą pataisą. Aš, V. M. Čigriejienė ir ministras J. Požela. Komitetas iš dalies pritarė naujai pozicijai, kaip sakiau, po derybų. Todėl reikėtų alternatyviai perbalsuoti ir pirmajai komiteto pataisai, kuriai komitetai pritarė iš dalies, reikėtų nepritarti, nes, kaip sakiau, mes dabar pritarėme dviem skirtingoms pozicijoms.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Matului, kad išsamiai pristatė ir paaiškino, kokia yra situacija, svarstant šį įstatymo projektą. Mes grįžtame į svarstymo stadiją. Yra du teikimai, tačiau vienas iš jų turi likti įstatymo projekte. Gerbiamasis A. Matulas siūlo palaikyti Seimo narių A. Matulo, V. M. Čigriejienės, J. Poželos pasiūlymus, jeigu aš teisingai supratau. Jeigu palaiko šitą pasiūlymą, balsuoja už, jeigu kiti palaiko kitą pasiūlymą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas: arba už, arba prieš. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad palaikytume Seimo narių A. Matulo… Prašom, komiteto pirmininke.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praėjusiame posėdyje buvo pažeistas Statutas ir man nebuvo leista pristatyti pataisą. Tai šią situaciją aš siūlau spręsti taip: leisti pristatyti gerbiamajam kolegai A. Matului pataisą ir leisti man pristatyti pataisą. Ir paskelbti alternatyvų balsavimą. Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų prašymas teisėtas, taip ir darysime, jeigu yra toks pageidavimas. Gerbiamasis Antanai, pristatykite savo pasiūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, Prezidentė pateikė įstatymo projektą, kaip sumažinti eiles pacientams. Buvo kelta tokių pernelyg radikalių pasiūlymų, dėl kurių komitetas bandė registruoti patisas, t. y. kad įstaiga, kuri neatitinka kriterijų ir jai gali būti sumažintas finansavimas, pripažinti ne tada, kai atitinka vieną kriterijų, bet kada neatitinka trijų kriterijų. Ministerija su tuo sutinka. Taip pat buvo siūlymas visai nemokėti už paslaugas, jeigu jos suteiktos vėliau, negu įstatyme nustatytas terminas. Čia būtų didelė netvarka dėl to, kad paprasčiausia, jeigu bus nemokama už tą paslaugą, tai niekas jos ir nesuteiks, arba pacientas turės apmokėti. Kaip sakiau, mes derėjomės ir radome kompromisą ministerijoje: įstatymų teikėjai ir komiteto dauguma nutarė, kad vis dėlto turi būti apmokama ne už visas paslaugas, nesvarbu, kad yra virškvotinės, nes tai išbalansuotų biudžetą, bet būtų apmokėta sutartyse nustatyta tvarka. Kolegos, jeigu mes pritarsime kitai pozicijai, tai bus taip, kad mes už paslaugas, jeigu jos vėluoja, siūlysime apmokėti mažesniu tarifu, o jeigu pritarsime kolegės D. Mikutienės pasiūlymui, po to kompromiso, kurį mes rašome, kuris sako, kad reikia užmokėti už visas paslaugas, tai įstatymas neteks prasmės.
Įstatymo teikėjas nemato prasmės, nes vienu atveju mes sakome, kad apmokame visas paslaugas, o kitu atveju mes jau pritariame, kad paslaugas, kurios suteikiamos vėliau, negu nustatytas laikas, laikyti kaip mažiau kokybiškas paslaugas ir apmokėti mažesniu tarifu. Tikrai siūlau pritarti komiteto daugumos iš dalies pritartam pasiūlymui, kurį įregistravome V. M. Čigriejienė, J. Požela ir aš.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegom. Supratome. Buvo pristatyta Seimo narių nuomonė. Dabar kita nuomonė ir kitas pasiūlymas, dėl kurio taip pat reikės balsuoti, yra Seimo narės D. Mikutienės. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš teikiau savo pataisą, nes pristatytas prieš tai gerbiamo A. Matulo pasiūlymas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui ir kitiems teisės aktams, nes visi kriterijai ir sąlygos dėl apmokėjimų turi būti nustatyta įstatymu. Kolegos A. Matulo nuoroda, kad tai Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, – ten šito dalyko nėra. Yra ministro įsakymas ir Ligonių kasų. Jokiais būdais įstatymo lydimaisiais teisės aktais negalime reguliuoti tokių dalykų.
Aš noriu jums pasakyti, kad ši mano pataisa yra susijusi su tuo, kad nebūtų diskriminuojami pacientai. Jeigu privaloma suteikti sveikatos priežiūros paslaugą ir ji yra suteikiama, tai ji negali būti kitokios kokybės ir kitaip apmokama negu visos kitos sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl šis mano siūlymas yra ir toks, kad įstaiga privalo suteikti paslaugas ir tos paslaugos turi būti apmokamos nediskriminuojant pacientų, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą.
Ir dar turiu pasakyti, kad šį mano pasiūlymą palaiko visos be išimties asociacijos, net ir mažosios, Savivaldybių ligoninių asociacija, visa medikų bendruomenė, nes įstatymų leidėjas negali nustatyti diskriminacinio elemento įstatyme. Man visiškai nesuprantama, kokios dar čia gali būti derybos? Teisė yra teisė. Taip, kaip tiesa yra tiesa, ir negali būti jokių versijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote tiek gerbiamo A. Matulo nuomonę, tiek D. Mikutienės nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų, dabar turite galimybę kalbėti už ir prieš. A. Monkauskaitė. Pasakykite, už kurį pasiūlymą kalbėsite? Gerai?
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Aš kalbėsiu už kolegos A. Matulo, J. Poželos ir…
PIRMININKAS. Už.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Taip. Už jų pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, bet kokį klausimą svarstydami turime vadovautis protingumo kriterijais ir vertinti realią situaciją. Pinigų valstybėje yra tiek, kiek yra, ir sveikatos apsaugai skiriama pinigų tiek, kiek galima skirti. Jų niekur daugiau neatsiras. Todėl reikia galvoti, kaip racionaliai apmokėti toms įstaigoms, kurios stengiasi, kurios suteikia paslaugas tokias, kokias gali.
Žinoma, čia yra šiokių tokių niuansų. Galbūt čia labiau nukentėtų ligoninės, kurios neturi gydytojų. Tai liestų visų pirma rajonų, regionų, o galbūt kai kurias respublikines ligonines, tačiau čia nekalbama apie įstaigų diskriminaciją. Čia kalbama apie tai, kad pacientas gautų tą paslaugą kuo greičiau, ir šia pataisa norima paskatinti ligonines suteikti paslaugas kuo greičiau ir kuo kokybiškesnes. Vertinant realią situaciją neįmanoma priimti kitokių sprendimų ir labai kviečiu visus palaikyti kolegos A. Matulo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dar paprašysime V. M. Čigriejienės. Gal ne už tą patį? Jūs už kurį pasiūlymą?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Žinote, kai užsirašiau, tai paskui pavardė mano išnyko, bet aš, be abejonės, už A. Matulo, V. M. Čigriejienės ir ministro pataisą siūlau balsuoti Seimo nariams.
Nežinau, ar dabar galiu pasisakyti… A. Monkauskaitei.
PIRMININKAS. Jūs dabar jau pasisakėte už pasiūlymą.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip, taip.
PIRMININKAS. O po to galėsite kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Galėsite kalbėti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerai.
PIRMININKAS. Dabar mes kalbame tik apie du tuos pasiūlymus, už kuriuos reikės alternatyviai balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės. Kviečiu balsuoti. Kas už, balsuoja už gerbiamojo A. Matulo pasiūlymą, kas prieš, balsuoja už D. Mikutienės pasiūlymą. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusių čia neturėtų būti.
Balsavimo rezultatai: Už – 47, prieš – 29. Taigi pritarta A. Matulo siūlymui. Baigiame. Po svarstymo, tiesa, dar turime galimybę kalbėti. Už šį įstatymo projektą V. M. Čigriejienė. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už supratimą. Tikrai priėmėme gerą nuostatą, nes tas didins sveikatos sistemos skaidrumą ir viešumą, didins veiklos efektyvumą, juo labiau gautas sutarimas Prezidentūros, Sveikatos ministerijos, Seimo narių ir visų gydymo įstaigų, kurių atstovai buvo Sveikatos reikalų komitete. Tikrai jūs balsavote teisingai. Ačiū jums už tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Galime. Taigi konstatuoju, kad įstatymo… Galime pritarti ar ne? Pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-3558.
Replika po balsavimo – D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, sveikinu. Jums per rinkimus kiekvienas pasakys, kiekviena jūsų medikų, gydytojų bendruomenė ir pacientų organizacijos, kurios pritarė būtent mano pasiūlymui – jūs atvėrėte kelią rajoninių ligoninių sunaikinimui. Diskriminacinis apmokėjimas, sveikatos paslaugų kvotavimas. Ir nebandykit rašyti savo rinkiminėse programose, kad jūs rūpinatės pacientais. Ačiū tiems, kurie balsavo „už“.
A. MATULAS (TS-LKDF). Alio!
PIRMININKAS. Taip, taip, gerbiamas Antanai, klausau jūsų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, kad leidote pasisakyti. Išties, pirmininke, jūs kažkaip visą laiką šiaušiatės be reikalo ir einate prieš komiteto daugumą. Pirminiame variante buvo siūloma už paslaugas, kurios suteikiamos vėliau nustatyto laiko, visai nemokėti. To techniškai padaryti neįmanoma ir gydymo įstaigos sakė: arba mes neteiksime tos paslaugos, nes mums už ją nebus mokama, arba prašysime pacientų susimokėti. Bet, kaip sakiau, derybų metu radome kompromisą, ir Sveikatos ministerija vis tiek formuoja politiką. Mes esame opozicija, dabar galėtume kalti čia ir rėkauti. Dabar radome kompromisą, kad apmokama iš dalies, jeigu vėluojama, o kaip minėjo Kauno klinikų generalinis direktorius, taip, sako, tai mums bus paskata stengtis, vadybą tvarkyti, kad vis dėlto tos paslaugos būtų suteikiamos laiku. Bet jeigu jie suteiks ne laiku, jie už jas gaus tam tikru procentu mažesnę paslaugą.
Jeigu mes būtume pritarę kolegės prieš tai teiktai pataisai, tai vienu atveju mes sakome, kad užmokame už viską. To pasaulyje nėra. Visur yra biudžetas, visur yra kažkokios sutartys, sumos, skaičiai paslaugų. O jeigu mes sumokame už viską, vadinasi, mes biudžetą išbalansuojame. Šiandien virš biudžeto yra suteikta, bent jau praeitais metais, virš plano sutartinių paslaugų buvo suteikta už 38 mln. eurų. Kolegos, mes turime žiūrėti biudžetą, turime sureguliuoti srautus, turime efektyvinti šeimos gydytojų darbą, todėl mes jokių klaidų nepadarėme.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Miela, Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, visą gyvenimą esu pašventusi sveikatos apsaugai, negalvokite, kad neišmanau, visą gyvenimą skyriau savo pacientams ir pacientai buvo dėkingi. Tai kodėl aš turėčiau prieš juos balsuoti? Nereikia mūsų gąsdinti. Biudžetas yra ne guminis ir jo negali patempti taip, kaip reikia. Nenorėkite įvesti chaoso ten. Tikrai Seimo nariai priėmė teisingą pastabą, kam pritarė Gydytojų sąjungos atstovai, direktoriai buvo susirinkę. (Balsai salėje) Na, baikite, ir dauguma komiteto narių balsavo. Bet viskas ne pagal jūsų scenarijų, tai ir yra viskas taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. K. Daukšys taip pat nori repliką.
K. DAUKŠYS (DPF). Kiek aš tame Seime čia esu, tai visą laiką daktarai ir ne daktarai kažko susipyksta dėl vieno ar kito dalyko. Mielieji kolegos, man, kaip ne gydytojui, ne medikui ir neatėjusiam iš šios srities, labai aiškiai matyti, kad didžioji kova vyksta, kas bus Vilniui ir kas bus Kaunui. O visa kita – gali visi kiti rajonai numirti ramiai ir drąsiai. Apie tai ir šnekama. Vieną kartą būkite sąžiningi – jeigu turite interesų tose ligoninėse, pripažinkite ir nebalsuokite tokiais atvejais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išsakėme nuomones ir replikas po balsavimo.
12.49 val.
Civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4204(2) (svarstymas)
Toliau. Darbotvarkės 1-17 klausimas – Civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4204(2). Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas gerbiamas A. Salamakinas. Svarstymas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Jo esmė yra ta, kad tai yra lydimasis naujos redakcijos Statybos įstatymo projektas, numatantis atsakomybę už nelegalias statybas ir kitus pažeidimus. Komitetas pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi dėl 2 straipsnio yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, gerbiamas kolega siūlo suvienodinti atsakomybę už pažeidimus, komitetas pritarė šiam siūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Ir mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Daugiau siūlymų ir pastabų nėra. Taigi po svarstymo galime įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Konstatuoju, kad įstatymo projektui Nr. XIIP-4204 po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
12.51 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4469 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4469. Pranešėjas – gerbiamas A. Nesteckis. Pateikimas. Prašom, kolega, pateikti įstatymo projektą.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Šis įstatymo projektas atsirado nagrinėjant kredito unijas. Svarstant Kredito unijų įstatymą iškilo klausimas, ką daryti su tomis įmonėmis, kurios turi tvarų kapitalą ir gali reorganizuotis į Lietuvos komercinį banką? Šiuo atveju joms buvo siūloma sudaryti lengvesnes sąlygas, kad jos pereinamuoju laikotarpiu galėtų suformuoti įstatinį kapitalą iki 1 mln. ir galėtų reorganizuotis iš kredito unijos į komercinį banką.
Toks buvo bendras sutarimas su kredito unijomis, todėl tas įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Kredito unijų įstatymu, kuriam vakar bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta. Šiuo atveju įstatymo projekte yra numatyta, kad, įsisteigus komerciniam bankui su 1 mln. įstatiniu kapitalu, joms yra šiek tiek ribojamos veiklos funkcijos, bet bėgant laikui ir suformavus įstatinį kapitalą iki 5 mln. taip, kaip šiandien galioja pagal Lietuvos komercinių bankų įstatymą, jos galės vykdyti visas banko funkcijas.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A. Nesteckiui už išsamų įstatymo pristatymą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Glaveckas. Prašom, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, ar nepavėluotai nuleidžiama ta kartelė iki 1 mln. eurų? Šiuo metu įkurti mažmeninį banką faktiškai neįmanoma, didmenų banką irgi nepaprastai sunku. Jeigu tas būtų buvę atlikta kokio nors kito žlugusio banko pagrindu prieš ketverius, penkerius metus, aš suprantu, tokia logika, tą reikėjo daryti. Bet dabar tai yra toks pavėluotas veiksmas ir tai bus daugiau oro drebinimas negu realus padarymas, nes jeigu tikėtume, kad kredito unija taps banku, tai kur kas didesnė tikimybė yra, kad turtingi žmonės susidės ir įsteigs banką.
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš norėčiau pasakyti, kad svarstant Kredito unijų įstatymą tai kredito unijai, kuri per dvejus metus, na, dabar per nepilnus dvejus metus, iki 2018 m. sausio 1 d., apsisprendžia tapti komerciniu banku, jai dar yra suteikiamas penkerių metų laikotarpis, per kurį ji galės suformuoti įstatinį kapitalą ir tvarų kapitalą tam, kad galėtų užsiregistruoti kaip komercinis bankas. Manyčiau, kad tas laikotarpis iš tikrųjų yra pakankamas. Tuo labiau kad pagal vakar priimtą sutarimą, jeigu jai nepavyksta to padaryti, jai atsiranda galimybė po penkerių metų, nesuformavus arba neįregistravus komercinio banko… ji privalės nueiti į centrinę kredito uniją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Prašom, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamas kolega, taip pat norėjau paklausti, kodėl čia taip labai skubama ir su 1 mln. kapitalo jau galima steigti banką? Kokių funkcijų tada atsisakys ir ką jis vykdys? Čia tiesiog bus kaip valiutos keitykla, ne daugiau.
A. NESTECKIS (LSDPF). Ne. Aš noriu pasakyti, kodėl yra skubama. Iš tikrųjų mes žinome, kad šiandien mes turime kredito unijas, kurios neturi suformavusios tvaraus kapitalo sudėties. Klausimas yra labai paprastas. Matome, kad šiek tiek sutvarkyti arba optimizuoti kredito unijų tinklą yra labai paprastas pasirinkimas, kad per dvejus metus jos turi įvertinti visą savo turtą ir 2018 m. sausio 1 d. jos turi priimti sprendimą: arba eiti į centrines kredito unijas, kurias mes priėmėme pagal vakar… ir kurios sudarytų ne mažiau kaip penkias kredito unijas, arba priima sprendimą ir gauna banko leidimą dėl komercinio banko įsteigimo dar paliekant penkerių metų laikotarpį, kad per juos jos galėtų įsteigti tą komercinį banką. Todėl jam yra nuleista šiek tiek žemesnė kartelė. Tačiau jeigu jos kapitalas yra pakankamas, jos gali tą įstatinį kapitalą suformuoti iki 5 mln. ir vykdyti visas komercinių bankų funkcijas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Yra nuomonė už šį įstatymo projektą. A. Palionis. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš dalies norėčiau atsakyti ir profesoriui K. Glaveckui. Turtingi žmonės ir dabar gali įkurti Lietuvoje banką, jo įstatinis kapitalas – 5 mln. eurų. O šitas projektas yra parengtas svarstant Kredito unijų ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektą, kurio tikrai labai reikia vykdant kredito unijų reformų procesą. Siūlyčiau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame, jau paskelbiau balsavimą. Kai kurie jau seniai balsavo.
Balsavimo rezultatai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-4469 po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto kitų nuomonių nėra? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti skubos tvarka, po to lauksime, kol šioje sesijoje baigsime visas procedūras ir tiesiog lauksime komiteto išvadų. Sutariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, rytinę darbotvarkę mes baigėme, bet mes turime daug rezervinių klausimų ir mes buvome pasilikę laiko. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad pusvalandis klausimams, gali klausinėti opozicija, o pusvalandį dar padirbėsime, taip taupydami laiką. Seniūnų sueigoje taip sutarėme. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, gal negrįžkime… Kol kas tik du ministrai sėdi. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Siūlome dabar, nuo 13 valandos, padaryti pusės valandos Vyriausybės pusvalandį, o po to tęsti posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bet yra tik du ministrai ir premjeras. (Balsai salėje) Ateina? Gerbiami kolegos, dirbame toliau! (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, dirbame taip, kaip tarėmės dirbti. Jeigu ministrai ir premjeras paklausys, kaip mes čia gerai dirbame, aš manau, kad nėra problemų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu galima? Aš manau, kad ir premjeras, ir ministrai atėjo tradiciniu laiku. Čia yra tikrai nemažai ministrų, paklausinėkime jų pusvalandį ir paleiskime. Jie jau atsisėdo ir viskas yra gerai. Visi paprastai klausinėja tik premjero, nesvarbu, kiek čia kitų ministrų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, darbotvarkę tvirtinome. Jūs buvote nusprendę, kad pusę valandos skiriame ministrams. Jums dabar staiga kilo kažkokia idėja ir turime keisti visą mūsų darbo ritmą.
Gerbiama kolege, prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas pirmininkas labai teisingai pasakė. Seniūnų sueigos metu bendrai sutarėme, kad Vyriausybės valanda bus sutrumpinta iki pusvalandžio ir rytinis posėdis vyks iki 13 val. 30 min. Tikrai neverta dabar keisti, nes visi mūsų frakcijos nariai ir kiti Seimo nariai informuoti būtent apie tokią darbotvarkę.
PIRMININKAS. Tuo labiau kad mes pačioje pradžioje tvirtinome darbotvarkę ir apie tai net nebuvo kilusi jokia kalba.
13.00 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4262(2) (pateikimas)
Rezervinis 7 klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4262. Buvo surinkti 47 parašai. Kviečiu į tribūną gerbiamą A. Skardžių. (Balsai salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Dabar dar dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, dar dėl vedimo tvarkos. (O, neišjungė.) Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Rezerviniai klausimai, kuriuos atėjo eilė svarstyti, turi būti pagal bendrą numeravimą, ir yra kitų klausimų. Kodėl mes pradedame nuo kito galo? Be to, iš ryto buvo prašymas pakelti rezervinį 5 klausimą anksčiau. Aišku, mes nepritarėme, bet dabar yra galimybė ir dabar turėtų eiti pagal darbotvarkę. (Balsas salėje: „Tai čia greitai.“)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos Seimo nariai turėjo tokį asmeninį prašymą, bet čia mes spėsime visus pateikti. Jūs tik trukdote stovėdami prie šoninių mikrofonų. Tiesiog trukdote. Visus pristatysime. Prašom, kolega, pristatyti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Labai atsiprašau, jeigu čia atsitiko toks atvejis, kad kai kurie kolegos liko nepatenkinti, bet aš manau, kad mes per pusvalandį turėtume spėti.
Konkurencijos įstatymo pakeitimas reglamentuoja Konkurencijos tarybos finansavimą. Šiandien Konkurencijos taryba yra finansuojama iš biudžeto, jai deleguojamos vis naujos funkcijos. Atsiradus naujam Viešųjų pirkimų įstatymui, kuris Seimą turėtų pasiekti jau pavasario sesijoje, matysime dar papildomų funkcijų, kai reikės atsiklausti Konkurencijos tarybos dėl vidaus sandorių. Mes neseniai svarstėme Monopolininkų mažmeninės prekybos rinkoje įstatymą, kai stipriai kilo kainos, ypač žemės ūkio produktų kainos. Prisimenate vadinamojo kalafioro skandalo įvykius.
Todėl, gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti teikiamą įstatymo projektą, kuris taip pat siejamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavasarį priimtu sprendimu, kad finansavimo iš rinkos mechanizmas galėtų būti įmanomas ir taikomas reguliuotojams ir Konkurencijos tarybai, nes Europos Sąjunga griežtai reikalauja jų nepriklausomumo. Šiandien mes matome geruosius pavyzdžius, kai yra Ryšių reguliavimo tarnyba, Kainų ir energetikos kontrolės komisija ir dar nemažai subjektų, finansuojamų rinkos dalyvių.
Koks tai būtų mechanizmas? Jeigu trumpai, šiandien Konkurencijos tarybai yra skiriama 1,6 mln. eurų iš biudžeto. Jos poreikis yra apie 3 mln. eurų. Jeigu šiandieną vertintume pajamas, 500 įmonių generuoja daugiau negu pusę visų pajamų, kurios įmonėje sudaro 70 mlrd. eurų. Todėl siūloma nustatyti ribą, kad metinės pajamos, viršijančios 20 mln. eurų, tai būtų ta riba, nuo kurios reikėtų mokėti maksimaliai turint lubas 6 tūkst. eurų, bet finansavimas pasiekus 3 mln. eurų bendra apimtimi būtų mažinamas. Patektų 480 ūkio subjektų.
Toks būtų trumpas pristatymas. Manau, kad atsakysiu į klausimus. Gerbiami kolegos, tai būtų pateikimas, o svarstymo stadijoje galbūt atsirastų ir kitų siūlymų ir sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tai teikiu aš, kolega K. Daukšys ir gerbiamas R. Žemaitaitis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš, viena vertus, džiaugiuosi, kad šiek tiek yra pataisytas variantas, nes pradiniame variante tai buvo išieškoti arba kad mokėtų tik prekybininkai, nes natūralu, Konkurencijos taryba tikrina ir žiūri įvairias sritis, ar nėra pažeistas Konkurencijos įstatymas. Bet mano klausimas būtų toks. Kaip jūs įsivaizduojate mechanizmą, kaip čia būtų galima kontroliuoti? Taip, kažkuri įmonė pajamas deklaruoja. Ar ji tuos pinigus pervedė, ar nepervedė ir iš kokių įmonių tai būtų? Ar iš absoliučiai visų Lietuvoje veikiančių, ar tik iš kokios nors vienos šakos, krypties? Kaip jūs įsivaizduojate praktiškai? Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Išties aš minėjau. Turbūt galėčiau dar kartą greitai pakartoti, kad tai būtų įmonės, kurių metinės pajamos arba apyvarta yra daugiau negu 20 mln. eurų. Tokių įmonių šiandien mes turime 480. Tai yra didieji žaidėjai, o arbitras būtų išlaikomas atskaitant iš tų žaidėjų, užtikrinant nepriklausomumą. Šiandien, kiek Ekonomikos komitete susidūrėme svarstydami Konkurencijos tarybos ataskaitas, deklaruojama, kad tas mūsų sarginis šuo, kuris užtikrina konkurenciją, tikrai neturi dantų. Gal galima už rinkos dalyvių pinigus tam arbitrui tuos dantis ir sustatyti?
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jums kilo mintis užfiksuoti 20 mln. eurų ribą? Kodėl ne 15, ne 18 ar panašiai?
Antras klausimas. Ar visos įmonės iš tų 480 ūkio subjektų dirba pelningai? Kai mes praeitame komisijos posėdyje nagrinėjome energetikos sektoriaus ketvirtojo bloko įmones iš Kauno, iš kitur, paaiškėjo, kad turėdamos 150 mln. metinę apyvartą jos daro 12 mln. minusą. Jos pelno negeneruoja. Ar čia visos jos bus įtrauktos į šitą spektrą? Kaip bus su jomis?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamas kolega, energetikos sektoriuje, kaip žinote, reguliuojama veikla, reguliuoja Kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuriai yra sumokama per metus 3,6 mln. eurų iš rinkos dalyvių. Čia reguliuoja energetikos sektorių. O kalbant apie biudžetą, darant atskaitą, kad biudžetui reikia 3 mln. eurų, tai imant tas įmones, nustatant 6 tūkst. maksimalias lubas, iš 480 įmonių taip galima tuos 3 mln. surinkti. Tai atgalinė atskaita pagal Konkurencijos tarybos poreikį vykdyti tas funkcijas, kurios šiandien yra deleguotos arba kurios bus deleguotos. Tokia buvo padaryta atskaita. Toks algoritmas.
Svarstymo stadijoje galima siūlyti kitokį algoritmą, bet principas, vykdant Europos Sąjungos nurodymus, kad tai būtų nepriklausoma institucija ir patys rinkos dalyviai ją išlaikytų. Ji būtų nepriklausoma nuo biudžeto ir galėtų vykdyti savo funkcijas. Štai buvo pagrindinė mintis teikiant mūsų su kolegomis projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamas kolega, rinka yra didžiulė ir jūs čia įtrauktumėte tik 480 ūkio subjektų. Ar šiuo atveju nepažeidžiamas koks nors lygiateisiškumo principas ir konstitucinė norma? Kodėl reikia tik daliai įmonių, kad ir turtingesnių, dalyvauti finansuojant savo pačių priežiūrą?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamas kolega, išties arbitras reguliuotų dramblius. Visas blusas reguliuoti turbūt neverta, jeigu kalbėtume perkeltine prasme. Jos rinkai turi mažesnę įtaką negu tie drambliai. O išeities taškas yra 3 mln. eurų metinis biudžetas ir pagal tai atrenkama 480 įmonių, žvelgiant į jų 20 mln. pajamų lygio kartelę. Paprastas atsakymas. Siūlyčiau tobulinti svarstymo stadijoje, jeigu…
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs pristatėte įstatymo projektą, atsakėte į klausimus.
Dabar nuomonė prieš. Gerbiamas J. Razma – prieš šį įstatymo projektą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sveikintinos iniciatorių mintys užtikrinti geresnį Konkurencijos tarybos finansavimą, nes reikia stiprinti tą tarybą, bet nėra ten jau tokios didelės lėšos, kad per valstybės biudžeto tvirtinimą negalima būtų pridėti, kad tikrai užtektų normaliai veiklai.
Dabar siūlomas finansavimo modelis teisine, konstitucine prasme, manau, yra ydingas. Jeigu ši taryba iš esmės prižiūri visą verslą, tai netinka dėl tos priežiūros apmokestinti tik dalį verslo. Kas kita, jeigu būtų kaip Ryšių reguliavimo tarnyba, kur yra aiškūs subjektai, kurie yra tos tarnybos prižiūrimi ir kurie visi susimoka. Kadangi čia prižiūrimas visas verslas, jis ir taip moka visus mokesčius. Jeigu nepakanka įplaukų biudžete, tai mes spręskime bendrai dėl mokesčių. O čia yra, manau, netinkamas ir šiek tiek populistinis siūlymas, taip išnaudojant žmonių neigiamą nusiteikimą dėl kai kurių stambesnių verslo dalyvių, ir daugiau orientuotas į sumanymus prieš rinkimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4262, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4262 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu galime. Papildomi komitetai – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl papildomų komitetų taip pat nėra prieštaraujančių. Ačiū. Siūloma svarstyti Seimo IX (rudens) sesijoje.
13.12 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(4) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės r-5 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1986. Pranešėjas – gerbiamas A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys. Tai galbūt K. Miškinienė pristatys komiteto nuomonę? Gal ateikite čia, mes jums paduosime, bus lengviau, greičiau? Radote. Gerai.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, birželio 15 dieną, t. y. vakar, komitetas svarstė pateiktą įstatymo projektą ir nusprendė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgdamas į Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei už išsakytą komiteto nuomonę. Nuomonė prieš – I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums priminti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Jos 17 straipsnio 1 punkte aiškiai parašyta, kad kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams, ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis, laiku ir teisingai už ją atlyginant.
Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad šiuo projektu siekiama atkurti teisingumą. Viena vertus, atrodo, visiems aišku, kad reikia grąžinti pinigus, kita vertus, dauguma domina klausimo kaina. Jeigu mes kalbame apie teisingumą, tai moralinių normų kainos neįmanoma išmatuoti pinigais, ji matuojama tik pagal žmogiškųjų vertybių skalę, o teisingumas ir sąžiningumas užima aukščiausias vertybinės sistemos pozicijas. Valstybei yra labai svarbu išsaugoti savo piliečių pasitikėjimą, pinigai turi būti grąžinti visiems, iš kurių jie buvo atimti. Aš manau, kad šio klausimo sprendimas yra valstybės ir mūsų visų, kaip valdžios atstovų, sąžinės klausimas. Mes turime atkreipti dėmesį, kad grąžinamos sumos gali būti daug mažesnės už numatomas, nes dalis mirusiųjų buvo vieniši žmonės, kiti mirė pirmais krizės metais ir nespėjo paskolinti pinigų valstybei, dar kita dalis pensininkų gaudavo minimalias pensijas. Mes galėtume numatyti, kad atsiras ir kokia nors dalis paveldėtojų, kurie nenorės užsiimti biurokratinėmis procedūromis dėl 500 ar daugiausia 1 tūkst. eurų. Be to, kalbėdama apie paveldėtojus, norėčiau paminėti, ir tai yra svarbu, kad mes tam tikrą laiką padėdavome užpildyti prašymus „Sodrai“ ir teismui.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, laikas!
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). (Aš labai trumpai.) Ir tai buvo ne anūkai ar anūkės, tai buvo našlės ir našliai. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė nepritarė mūsų siūlymui, pasakė, kad tam reikia 29 mln. Lt, tie pinigai nebuvo numatyti šių metų biudžete. Manau, kad tai ne paskutiniai metai, kai mes gyvename, svarbiausia, kad mes neturime vadovautis principu, kad nėra žmogaus – nėra problemos. Kviečiu visus nepritarti komiteto nuomonei. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jeigu jūs palaikote tokią nuomonę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 27, prieš – 12, susilaikė 12. Taigi pritarta nutarimo projektui po svarstymo… Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi viskas.
13.17 val.
Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 737 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4497 (pateikimas)
Darbotvarkės r-6 klausimas – Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 737 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4497. Pranešėja – gerbiama D. Mikutienė, taip pat yra surinkti 47 Seimo narių parašai. Pateikimas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, šią įstatymo pataisą inicijavau pasirodžius straipsniui spaudoje, kai nepilnametė mergina, mirus mamai, mamytės skolas turėjo padengti iš jai skiriamos našlaičių pensijos. Paanalizavusi Civilinio proceso kodekso nuostatas ir normas, pasitarusi su teisininkais aš pateikiau tokią pataisą, kad antstolio išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, taip pat būtų – išskyrus našlaičio pensiją.
Taip pat 739 straipsnyje yra nurodytos sumos, iš kurių išieškoti negalima. Ten yra išmokos, mokamos vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą, motinystės (tėvystės) pašalpos ir kitos, beje, ir laidojimo pašalpos. Taip pat papildžiau 6 punktą, kad negalima išieškoti iš našlaičių pensijų, mokamų pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, taip pat liko ta nuostata, kuri buvo iki tol, kad išmokos mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos – iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Taigi šita nuostata liko, tik papildžiau, kad nebūtų išieškoma iš našlaičių pensijų. Dėkoju už supratimą, kad tiek daug Seimo narių parėmė parašais, ir prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju D. Mikutienei už įstatymo projekto pristatymą. Nėra norinčių paklausti. Po pateikimo gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta… (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Gerai. Jeigu prašo nors vienas Seimo narys balsuoti, reikia balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4497, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimo rezultatai: už – 33, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui Nr. XIIP-4497 po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti Seimo IX (rudens) sesijoje. (Balsai salėje) Papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Gerai. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Prašau? Gerbiamieji kolegos, civilinis procesas, manau, kad užtenka Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Visada taip būna. (Balsai salėje) Ne visada, na. Prašom, kolegos, siūlyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nors tai įstatymas, kuris parašytas civilinio proceso klausimais, bet čia yra susiję su pašalpų politika, su pašalpų mokėjimu…
PIRMININKAS. Gerai, noriu pasakyti…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …kurios apmokestinamos, kurios ne.
PIRMININKAS. Gerai, trumpai noriu…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš esmės pagrindinis komitetas šiuo atveju yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nepaisant to, kad Civilinis kodeksas čia yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Gerbiamoji K. Miškinienė, prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl socialinio modelio projekto svarstymo mes labai labai atsiliekame. Turime daug neapsvarstytų projektų. Gal galime pasitikėti Teisės ir teisėtvarkos komitetu?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Negalime pasitikėti, tikrai ne. Atsiprašau, pirmininke, mūsų užverstumas nereiškia, kad mes neturime svarstyti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, baigiam diskusijas! Balsuojame. Kas už tai, kad vienas komitetas svarstytų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir nebūtų papildomo komiteto, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 14, susilaikė 4. Pagrindinis ir vienintelis komitetas, kuris svarstys šį įstatymo projektą, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bet jeigu norės, turės kokio nors noro, tai gali pasvarstyti. (Balsai salėje)
13.23 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4412 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 8 rezervinis klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Požela. N. Puteikis gal gali pateikti? Jūs ten irgi vienas iš iniciatorių šito.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kolegos, kaip tik dabar yra informacija „Lietuvos ryte“, kad STT tyrimą Kauno klinikinėje ligoninėje baigė ir perdavė prokurorui. Prokurorą dabar apėmė didelės dvejonės, ar perduoti dėl D. Gineikaitės kraujo mėginio sukeitimo bylą teismui, ar neperduoti. Spaudoje jau buvo ne viena informacija, kad prokuroras patiria labai dideles kančias, kitaip tariant, neranda savyje drąsos perduoti bylą teismui.
Taigi mano teikiamas kartu su sveikatos ministru įstatymo projektas yra labai svarbus. Autorystė priklauso sveikatos ministrui, bet stebuklingu būdu Seime šitas projektas taip pat patyrė tokias pačias kančias, kaip ir minėtas Kauno prokuroras. Kolegos, labai prašyčiau pritarti iš vienos pusės, iš kitos pusės labai prašyčiau neperkelti kitam Seimui, nenukelti į kitą sesiją, o priimti šitą sprendimą šioje sesijoje.
Įstatymo esmė yra tokia, kad ministras norėtų nušalinti, bet negali, nes Darbo kodeksas neleidžia, nes nėra tokio punkto. Jeigu vadovui yra pateikti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų, tai šiandien negali nušalinti steigėjas tokio vadovo.
Taigi siūlomas 123 straipsnio papildymas. Jame atsirastų tokia frazė: „Darbdavys taip pat turi teisę nušalinti nuo darbo arba pareigų darbuotoją, kuriam yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.“ Kolegos, jeigu jūs nepritarsite šiam projektui, tai mano minėtu atveju D. Gineikaitė išsisuks. Tokia mano prognozė. Jeigu Seimas nori kovoti su korupcija, būkite mieli. (Balsai salėje)
Pone Dagy, prašau neįžeidinėti manęs ir neginti korumpuotų medikų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš paprašyčiau visų kolegų, gerbkime vieni kitus.
N. PUTEIKIS (MSNG). Čia tamsta, Dagy, turite interesą, nes ginate tokius kaip G. Abeciūnas, ginate tokius medikus, ginate tokius kraujo skiedikus ir esate… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Gerbiamasis Rimantai Dagy, gerbkime vienas kitą. Žmogus pristato įstatymo projektą, turite galimybę paklausti, užsirašyti, užsiregistruoti. Tiesiog šiek tiek pagarbos.
Pirmoji klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš nesusipažinusi su prokuroro problemomis, bet susipažinusi su Teisės departamento išvada, kurioje keliama abejonių dėl jūsų teikiamo siūlymo, kad darbdavys galėtų esant įtarimams nušalinti nuo darbo. Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadą ir ką jūs apie tai manote?
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamoji Miškiniene, Teisės departamento išvada… (Balsai salėje)
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, o R. J. Dagys gali laikytis Statuto, ar jis čia G. Abeciūno tarnas ir D. Gineikaitės draugas?
PIRMININKAS. Žinote, aš pats asmeniškai negaliu kažkaip fiziškai susidoroti…
N. PUTEIKIS (MSNG). Jis trukdo.
PIRMININKAS. …nes neleidžia Statutas. Jeigu leistų, galbūt ir pasinaudočiau. Prašom kalbėti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerai, bandysiu prarėkti Dagį, nors jo balsas yra stipresnis negu mano.
Taigi, gerbiamoji Miškiniene, Teisės departamento išvada yra šiek tiek kitokia. Ten rašo, kad ne visai tiksli formuluotė, ir jis siūlo patikslintą kitą savo formuluotę. Aš esu įregistravęs pasiūlymą, nes pirminė autorystė priklauso sveikatos ministrui J. Poželai. Aš esu įregistravęs būtent Teisės departamento formuluotę, ten iš esmės, dabar po ranka aš neturiu, bet ten vieną žodį reikia pataisyti. Šiaip Teisės departamentas iš esmės pritarė, jeigu mes atsižvelgsime į jų pastabą. Jeigu jūs pritarsite, kad toks projektas būtų svarstomas, aš manau, svarstant viskas bus pataisyta ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas mums padės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, aktuali ir labai palaikytina, mano požiūriu, pataisa, tačiau kaip jūs vertinate tokią situaciją, kai, pavyzdžiui, sakote, šiuo atveju ministras norėtų nušalinti vadovą ir negali, ar ne, nes tokios įstatymo normos nėra. Bet, pavyzdžiui, padėtis Lietuvos banke, kai banko vadovas, kai yra problema, bet nenori ir nesiekia nušalinti banko priežiūros departamento vadovo, nors visi žinome ir skaitėme, kas ten buvo.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš manau, kad čia Seimas kažkada prisižaidė gydymo įstaigas paversdamas viešosiomis įstaigomis. Jeigu jos būtų biudžetinės organizacijos, tai jų vadovus nušalinti galima, bet viešųjų įstaigų vadovų negalima.
O dėl banko, tai čia vėlgi Seimo valia. Jeigu Seimas nekelia aukščiausių reikalavimų savo skirtiems pareigūnams, tai jūs visiškai teisus. Bet šiuo konkrečiu atveju pataisa yra dėl viešųjų įstaigų vadovų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega.
D. Petrulis klausia paskutinis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs visą laiką savo pateikimuose ir pasisakymuose įvardijate konkrečias pavardes, žmones. Aš nemanau iš tikrųjų, kad reikėtų įstatymus taikyti tam tikriems žmonėms, bet praplečiant daugiau, tai kur dar Lietuvoje susiduriama su tokiomis problemomis, kur negalima nušalinti viešųjų įstaigų vadovų?
N. PUTEIKIS (MSNG). Sveikatos ministras sakė, kad jo srityje trims vadovams yra pateikti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų, ir jis nieko su jais trimis negali padaryti. Aš atsiprašau, aš paminėjau vieną pavardę, bet aš paminėjau ją todėl, kad mes visi gi matome, kokia yra drama ir kiek yra D. Gineikaitės gynėjų. Tiek pačios D. Gineikaitės, tiek žmonių, kurie organizavo kraujo mėginio sukeitimą. Aš tiesiog bijau pralaimėti balsavimą Seime, todėl aš viešai tą pavardę pasakiau. Bet šiaip ministras sakė, kad yra trys, ir jis negali įvesti tvarkos savo reguliavimo srityje. Gerbiamieji socialdemokratai, padėkite savo ministrui, o mes padėsime jums kovoti su korupcija.
PIRMININKAS. Kolega, dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pateikėte įstatymo projektą. Taigi nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmiausia, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai iš tribūnos metami kaltinimai kam nors, jūs turėtumėte reaguoti, o ne į tuos, kurie perspėja jus elgtis kitaip. Gerbiamasis Puteikis, norėdamas konkrečiu pavyzdžiu primesti kažkam nebūtus kažkokius kaltinimus, tiesiog elgiasi nekorektiškai šiuo atveju, neturėtų jis tokių dalykų daryti, nes mes su Darbo partija nieko bendro neturime ir D. Gineikaite šiuo atveju.
Dabar jeigu iš esmės, ką mes siūlome daryti? Kokią situaciją mes dabar prognozuojame? Ne todėl, kad čia geri norai galbūt padaryti, bet darbo įstaigos vadovas automatiškai atsidurs kvailoje padėtyje. Įtarimai dar nereiškia, kad pasitvirtino kaltinimai. Aš pats esu su tuo susidūręs. Teismai traktuos žmogų kaip nekaltą. Jisai bus nušalintas nuo pareigų. Jis eis į teismą ir iš karto laimės bylą, automatiškai laimės. Čia mano prieštaravimo (…), kad sprendimo būdas yra netinkamas. Tai prokuroras, jeigu jis mato veikas, iš karto gali pasakyti, kad tas žmogus turi būti nušalintas. Jie sprendžia, teismai sprendžia ir prokurorai sprendžia šiuo atveju, kas yra teisus, ne mes, ne aš, ne gerbiamasis N. Puteikis, ne kiti. Mes negalime šito dalyko vertinti. Mes turime savo vertinimus, bet mes – ne teisėjai. Čia yra esmė, o ne tai, kad kas nors gina ar negina. Tuoj pat priklijuoti kam nors etiketę.
Čia aš ir siūlau didžiausią prieštaravimą, nes neįgyvendinami šitie dalykai. Tai yra Pandoros skrynia – bylinėjimuisi, ieškojimui ir panašiai. Gerai, jeigu nebus tokių įtarimų? Kas mes esame? Teisėjai šiuo atveju? Mes tą funkciją patikėjome prokurorams, jie turi tai ir padaryti, priversti tuos dalykus… Mes galime įrašyti prievolę iš karto spręsti dėl galimybės eiti toliau pareigas, kaip imperatyvą.
PIRMININKĖ. Kolega, jūsų laikas baigėsi.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bet ne darbdaviui spręsti…
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. A. Matulevičius. Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, kolega R. J. Dagys pasakė, kad su šiuo projektu mes galime atsidurti kvailoje padėtyje. Bet, mano įsitikinimu, kvailoje padėtyje atsiduria tie vadovai, kurie slegiami įtarimų toliau eina pareigas ir atstovauja savo organizacijoms, kalba viešoje erdvėje ir panašiai. Iš tikrųjų yra labai dviprasmiška padėtis. Ir mes nekalbame apie tai, kad reikia jį atleisti. Tai yra kalba apie tam tikrą teisių suspendavimą, vadovo teisių. Aš galėčiau išvesti analogiją su partijų nariais, jeigu, sakykim, kyla įtarimų dėl kurio nors politiko veiklos, tai pagal Lietuvoje vis labiau įsigalinčią tradiciją (sveikintina) jis suspenduoja savo narystę partijoje, kad nemestų jai šešėlio, kol teisėsauga viską išsiaiškins. Aš manau, kad įstaigų vadovai irgi yra viešieji asmenys. Aš prisimenu, kai vieno iš Ligonių kasos vadovų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, pareikšti įtarimai, o jis dar nežinia kiek mėnesių nuolat per televizijas komentuodavo padėtį Ligonių kasos. Tai čia irgi dviprasmybė, todėl siūlyčiau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4412, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 23, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymo projektui Nr. XIIP-4412 pritarta po pateikimo. Pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl pagrindinio komiteto. (Balsai salėje) Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis? Gerai. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkate su komitetais? Labai ačiū. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Dėl svarstymo datos taip pat nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Prašom. Birželio 30 dieną, čia po pateikimo, čia labai greitai. Jūs nepatenkintas? Prašom per šoninį mikrofoną. Prašom, kolega, mikrofonas veikia.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kolegos, 30 diena yra paskutinė sesijos diena.
PIRMININKAS. Taip, tai daugelis pateiktų įstatymo projektų yra nukelti į rudens sesiją. Jūsų dar svarstomas 30 dieną.
N. PUTEIKIS (MSNG). Čia – ne mano, čia – J. Poželos ir mano.
PIRMININKAS. Prašau?
N. PUTEIKIS (MSNG). Ministro ir mano, abiejų. Aš siūlau ankstesnę datą.
PIRMININKAS. Prašau. Balsuojame. Kas už tai, kad svarstytume birželio 30 dieną, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Tuoj po balsavimo pradėsime Vyriausybės valandą. Klausia, kaip ir tarėmės, tik opozicija, nes pusė valandos yra skirta Vyriausybės valandai. Mes taip sutarėme Seniūnų sueigoje.
Už – 15, prieš – 3, susilaikė 24. Šis įstatymo projektas svarstomas birželio 30 dieną.
Rezervinius klausimus, kurie buvo planuoti, mes svarstėme.
13.35 val.
Vyriausybės valanda
Pirmasis klausia A. Kubilius. Du klausimai. Opozicijos lyderis. Gerbiamasis Kubiliau, jūsų mikrofonas įjungtas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų paklausti. Mano klausimas toks, pradedant nuo filosofinio klausimo. Ar dar yra veikianti Vyriausybė Lietuvoje, nes iš tikrųjų pastarąjį antradienį, svarstant socialinį modelį ir tą dalį, susietą su „Sodros“ pertvarka, ligos ir motinystės klausimais, Seimo dauguma pridėliojo tiek naujų populistinių išmokų, kad jūsų kolega A. Sysas suskaičiavo per 300 mln. eurų per vieną dieną. Aš nesu įsitikinęs, kad tas skaičius tikslus, bet man siūlant, kad būtų paklausta Vyriausybės, kas čia padaryta, nenorėjo net Vyriausybės prašyti. Gerbiamasis premjere, klausiu, ar yra dar Vyriausybė? Ir antras dalykas, kiek jūs leidžiate savo valdančiajai daugumai, svarstant socialinį modelį, priskaičiuoti dar daugiau pašalpų – iki milijardo ar dviejų?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju opozicijos lyderiui už klausimus. Matote, jeigu Vyriausybė būtų priėmusi tokį sprendimą, tai būtų galima traktuoti, kad nėra Vyriausybės arba priima kokius nors populistinius sprendimus. Bet jums puikiai suprantama, kad tai padarė kai kurie Seimo nariai, pateikę tam tikrų populistinių pasiūlymų. Ir jeigu Vyriausybė būtų dalyvavusi komiteto posėdyje, tikriausiai tokių dalykų nebūtų atsitikę ir įvykę. Bet aš tikiuosi, kad blaivus protas nugalės. Iki priėmimo bus sugrįžta prie Vyriausybės pasiūlymų. Ir tikrai tie visi priešrinkiminiai, be atsakomybės pateikti įstatymo pataisymai, kurie yra realiai neįgyvendinami, tikrai, manau, priėmimo metu bus įvertinti neigiamai ir jiems nebus pritarta. O mes, konkrečiai Vyriausybė, visa tai stebime, sekame ir organizuojame pasitarimus ir susitikimus. Pamatysite, kad blaivus protas su didele atsakomybe nugalės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia antro klausimo. Ar du uždavėte?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Vieną klausimą uždaviau. Gerbiamasis premjere, kažkaip tas blaivus protas labai sunkiai atrandamas pastaruoju metu jūsų flange. Aš suprantu, kad finansų ministro nėra ir dėl to kyla problemų. Sakykite, ar užsienio reikalų ministras dar yra, ar irgi nėra? Nes man iš tikrųjų sukėlė didelį nerimą praeitą penktadienį jūsų valdančiųjų partijų pasirašytas susitarimas dėl vadinamųjų pabėgėlių krizės, dėl to, kad daugiau Lietuva nepriims jokių pabėgėlių, ir dar tame susitarime yra parašyta, kad užsienio reikalų ministras turi nedelsiant informuoti visą Europos Sąjungą dėl tokios valdančiųjų pozicijos. Žinant Vokietijos, kuri mums žada duoti vieną batalioną kareivių, kad gintumės nuo galimų agresijų, požiūrį į tai, kaip Rytų Europos šalys sprendžia pabėgėlių klausimą, tai aš ir noriu paklausti, ar jūs, asmeniškai jūs, derinote savo parašą su užsienio reikalų ministru? Ir ar užsienio reikalų ministras jau informavo Europos Sąjungą apie tokią valdančiųjų poziciją?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia, noriu pasakyti, kad jūs kalbate netiesą. Pirmiausia šiame susitarime nėra parašyta, kad Lietuva daugiau pabėgėlių nepriims, kaip yra numatyta priimti 1 tūkst. 105. O po to yra parašyta, kad visuomenė turėtų žinoti, kaip Lietuva ruošiasi priimti sprendimus dėl didesnio skaičiaus pabėgėlių priėmimo. O visuomenė nori, kad tai būtų atliekama viešai, tai turi būti diskutuojama Seime, ir mes priėmėme tokį sprendimą, jeigu bus tokia būtinybė, Seimo nariai posėdžio metu, taip pat Europos reikalų komitetas turi apsvarstyti ir suteikti įgaliojimus Vyriausybei. (Balsai salėje) Dar kartą siūlyčiau paskaityti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau klausimus užduoda opozicija – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. J. Razma. Prašom, kolega. Nėra. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus žemės ūkio ir užsienio reikalų ministrams. Kadangi pasirodė žiniasklaidoje, kad transatlantinė prekybos sutartis iš tikrųjų yra svarbus dokumentas ir kad Lietuva bus iniciatorė, sakykite, ar jūs turite pamatavimus ir paskaičiavimus, kokią galėtų turėti įtaką visai eurozonai, žemės ūkiui, tarp jų ir Lietuvos žemės ūkiui, ir kitoms šalies ekonomikos šakoms? Nes tokia be muitų prekyba iš esmės galima tik tarp tokių šalių kaip Amerika ir Vokietija arba Prancūzija, kurios turi labai aukštą gamybos lygį, kurios turi technologijas, kurios parduodamos. O toms šalims, kurios yra žemės ūkio šalys, gali atsirasti labai daug problemų, nes Amerikos žemdirbystė yra nepaprastai efektyvi, lyginant su Europos Sąjungos žemdirbyste. Kokią poziciją turite jūs abu? Labai įdomu bus žinoti, nes artimiausių penkerių metų laikotarpiu šiame kontekste, kad ir britai turės apsispręsti, tas klausimas yra labai svarbus. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tiesų buvome susitikę su Žemės ūkio departamento sekretoriaus pavaduotoju, tai yra kaip Amerikos ministro pavaduotojas. Jis ir įvardino tą, kad iš tiesų norėtų, kad Lietuva būtų kaip iniciatorė dėl tos sutarties pasirašymo, dėl derybų užbaigimo šiais metais. Derybos šiek tiek stringa ir stringa, pasakysiu, dėl vieno pagrindinio dalyko – dėl geografinių nuorodų, su kuo Amerikos pusė nesutinka, nesutinka ir Europa. Europa nori, kad būtų išlaikytos geografinės nuorodos. Dėl kitko didelių ginčų nėra. Yra pagrindinis Europos pusės, Europos Sąjungos reikalavimas, kad turi atitikti visus standartus ir maisto saugos reikalavimus, kokie yra nustatyti Europoje.
Taip pat buvo padarytas tyrimas. Aš jo tikrai nesu mačiusi, nes viskam vadovauja ir koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, turbūt užsienio reikalų ministras galės daugiau pasakyti. Buvo padarytas tyrimas. Iš Europos Sąjungos šalių turbūt Lietuva yra viena, kuriai naudingiausias šios sutarties pasirašymas. Apie smulkmenas galės pasakyti daugiau…
Kitas dalykas, kad tos sutarties pasirašymui didžioji dalis žmonių pritaria. Ne tik, mes kalbame… Galbūt yra tas, kaip jūs ir minėjote, žemės ūkio sektoriui šiek tiek baimės, nors mes kalbame apie kitus produktus, kuriuos mes norėtume eksportuoti ir mums apsimokėtų eksportuoti, kai kas ateitų ir į Lietuvą. Aišku, baimė šiokia tokia yra, kad gali ateiti pigūs produktai, bet reikalavimai, kad nebūtų hormonų, kad atitiktų visus saugos reikalavimus, išlieka. Kol kas didelės baimės nematau. Reikėtų, kad ministras atsakytų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ministrai, atsakymui – 2 minutės.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia negali per 2 minutes atsakyti.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų ministras dar papildys, taip? Prašom.
L. A. LINKEVIČIUS. Aš trumpai gal pasakysiu, kad iš tikrųjų yra labai įvairių tyrimų atlikta, ir nešališkų, kitų šalių atliktų, visokių rezultatų. Galiu tik patvirtinti, ką kolegė sakė, kad iš tikrųjų Lietuva… Mūsų bendrasis vidaus produktas, apskritai jūs turbūt puikiai žinote, apie 80 % susijęs su prekyba ir faktiškai iš tikrųjų Lietuva yra ne tik kad viena iš tų, bet labiausiai galinti tikėtis sėkmės ir naudos iš šitos sutarties apskritai paėmus.
Yra daug galbūt suformuotų stereotipų, kad štai pažeis kokybės standartus, ypač kalbant apie maisto produktus. Niekas iš derybininkų neketina nusileisti dėl šito ir niekas nieko nepažeis, bet iš principo kalbant Lietuva tikrai išloš. Aš pajutau jūsų klausime tam tikrą prieštaravimą tos sutarties prasmei. Galbūt aš suklydau, tai leiskite nustebti. Iš tikrųjų Lietuva viena iš tų, kuri labiausiai suinteresuota, kad ši sutartis būtų pasiekta, bet, kiek žinome iš derybininkų, tikrai to nedarys, kad kuo greičiau būtų, sakysime, o darys, kad tai būtų kokybiškai.
Manau, kad tokia ir būtų mūsų pozicija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Mano klausimas aplinkos apsaugos ministrui. Praeitą savaitę, rodos, penktadienį, prie Pabradės degė miškas. Iš Pabradės miestelio atrodė labai įspūdingai. Mano klausimas būtų toks: ar išaiškinta padegimo priežastis, ar yra kaltininkas ir kokių veiksmų imtasi, kad ateityje tokių gaisrų neįvyktų?
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų per savaitgalį ne vienas gaisras įvyko, ir šituo atveju dar tie nuostoliai nustatinėjami, ir priežastys yra nustatinėjamos, ir yra aiškinamasi, kodėl pavėluotai buvo fiksuotas šis gaisras. Tiek galiu atsakyti. Jei jus domina, kai turėsiu informaciją, galėsiu pateikti smulkiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Baškienė, matau, grįžo. Jūsų lyg ir buvo praėjusi eilė, bet prašom klausti.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū už galimybę paklausti. Norėčiau klausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, jūs puikiai žinote, kad 7 tūkst. asmenų teismas yra pripažinęs neveiksniais. Nuo šių metų sausio 1 dienos neveiksniais pripažintų asmenų globėjai turi iš naujo kreiptis į teismą, kad dėl jų globojamų asmenų būklės peržiūrėjimo būtų iš naujo pradėtas procesas. Iš tikrųjų visi įdarbinti – savivaldybių komisijos, teismai, o neterminuotą globą turintys asmenys ir jų globėjai yra kupini rūpesčio ir rašo mums laiškus, ateina į priimamuosius, kad vėl iš naujo teks viską įteisinti, galimai samdyti juristus, advokatus į pagalbą, ir tai susidarys labai sudėtinga jų asmeninė situacija. Vis dėlto 7 tūkst. žmonių ir juos visus (…).
Kokiu tikslu, gerbiamoji ministre, daroma šita revizija, jeigu taip galima pavadinti, ir ar nematote tam tikrų būdų, kaip padėti sunkią negalią turintiems žmonėms ir jų globėjams…
PIRMININKAS. Laikas!
R. BAŠKIENĖ (MSNG). …kad tokios naštos netektų nešti?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei. Apie šią jūsų iškeltą problemą išgirdau pirmą kartą, todėl būtų labai puiku, jeigu jūs man perduotumėte tuos raštus, kreipimusis piliečių, aš tikrai pasiaiškinsiu.
Revizija, aš nepavadinčiau tai revizija, tai yra tiesiog sistemos sutvarkymas, todėl, kad puikiai žinome, kad socialinės politikos tam tikrose srityse, įskaitant, pavyzdžiui, ir Neįgalumo nustatymo tarnybą, yra įvairiausių problemų ir yra piktnaudžiavimų. Todėl patikrinti ir sistemą sutvarkyti yra būtina, tačiau, be abejonės, kreiptis papildomai dėl dokumentų, kurie, kaip jūs minėjote, reikalauja teisinių paslaugų, tam tikrų išlaidų ir visų kitų dalykų, tikrai taip neturėtų būti. Aš tikrai jums atsakysiu į tą klausimą, tik labai lauksiu jūsų laiškų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tiesą pasakius, po paskutinės Vyriausybės valandos bijau klausti Vyriausybės narių, nes galiu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kuo man pagrasino kultūros ministras už klausimą. Neklausti? O gal mano žemietis premjeras vis dėlto nepaduos manęs į teismą už tą klausimą? Aš norėjau klausti paties ministro Š. Biručio, bet, kadangi jo nėra, klausiu jūsų, jūsų nuomonė taip pat man yra svarbi, dėl Lentvario dvaro. Ar jūs žinote situaciją? Kaip ten yra? Kokios yra prognozės? Ar Vyriausybė galvoja apie išpirkimą? Ar vis dėlto bus ieškoma kokio kito būdo, nes tai, kas vyksta ten, yra tragedija paveldosaugos požiūriu, o politikai trejus metus neranda niekaip išeities? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Taip, ši informacija mus pasiekė ne per seniausiai, prieš keletą savaičių. Yra duotas pavedimas mūsų teisininkams išsiaiškinti, kieno yra nuosavybė, ir tik po to, kai bus žinoma, kam tie pastatai priklauso, ar jie buvo išpirkti iš Kultūros paveldo departamento, ar kokia nors kita institucija juos pardavė, kai bus surinkta visa informacija, tada mes ir priimsime sprendimus. Šiandien vyksta informacijos rinkimas ir kol kas jokių kitų sprendimų mes neturime.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Šiandien Seime apsilankė Liuksemburgo lyčių lygybės ministrė ir susitikusi su Seimo moterų parlamentinės grupės narėmis aptarė įvairius klausimus, tarp kurių buvo ir lyčių lygybės užtikrinimas, ir smurto artimoje aplinkoje prevencija atsižvelgiant į Stambulo konvenciją. Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje patiria kas trečia moteris, o dažnas vaikas auga aplinkoje, persmelktoje smurto ir nepagarbos. Taigi norėčiau paklausti apie Stambulo konvencijos, numatančios konkrečias priemones kovojant su smurtu, ratifikavimo perspektyvas ir, jūsų nuomone, ar smurto artimoje aplinkoje prevencijai skiriamas pakankamas dėmesys jūsų vadovaujamoje ministerijoje? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Jeigu kalbėtume apie prevenciją, galiu pasakyti, kad tikrai nepakankamas, nors mes finansavimą didiname. Reikia labai puikiai suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje iš tiesų nėra vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija. Mes turėtume atkreipti dėmesį ir į sveikatos, švietimo ir mokslo sistemą. Visos veiklos turi tam tikrų priemonių, tačiau tikrai pripažįstu, kad jų nėra pakankamai. Finansavimas, europinės lėšos, yra papildomi projektai, ypač stiprinamas nevyriausybinis sektorius, kuris teikia tą paslaugą.
Tikiuosi, kad 2017 metais atsiras dar ir papildomų priemonių, kurios galėtų padėti spręsti tą problemą. Mes visą laiką kreipiamės ir į savivaldybes, kurios yra arčiausiai žmogaus, ypač į seniūnijas, kuriose labiausiai matomas smurtas artimojoje aplinkoje. Be abejo, mes turime centrus, turime krizių centrus, aišku, dar ne visoje Lietuvoje, kur galėtų kreiptis smurtą patiriančios moterys ar vyrai. Vyrų krizių centrų turime tik porą, tačiau turime ir vaiko teisių apsaugos tarnybas, turime ir socialinius darbuotojus, ir dabar daugelis savivaldybių turi ir mobilias grupes, per kurias mes stengiamės spręsti tą problemą. Visos visuomenės susitelkimas šiai problemai ir šiam klausimui spręsti yra iš tiesų labai svarbus.
O jeigu kalbėtume apie Stambulo konvenciją, tai ji yra svarstoma ir tikiuosi, kad bus pristatyti galutiniai rezultatai dėl priėmimo ratifikavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Nakas.
A. NAKAS (MSNG). Daug ko norėčiau paklausti, bet paklausiu užsienio reikalų ministro dėl vienos sutarties, kurią ministerija pasirašė šių metų vasario 5 dieną. Jūs gal esate informuotas, aš vakar kreipiausi į ministeriją ir dabar ką tik skambinau, ten rengia atsakymą, vizuoja, reziumuoja ir t. t. Gal keliais žodžiais jūs pasakysite esmę? Sutartis, sakysiu sumą litais, kad būtų aiškiau, beveik 6 mln. Lt. Sutartis dėl renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų pasirašyta su viena UAB. Noriu paklausti, kokie tai renginiai, koks tai aptarnavimas, nes suma milžiniška? Faktiškai čia kokio nors gero teatro pusės metų biudžetas.
L. A. LINKEVIČIUS. Tai jūs kreipėtės ir gausite raštu informaciją, aš atmintinai visko neatsimenu. Gausite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikimės, kad informaciją turėsite. Klausia kolega K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Dabar visi trys Lietuvos oro uostai yra sujungti į vieną ir ruošiamas koncesijos operatoriaus paieškos konkursas. Ar tose konkurso sąlygose numatomos visos galimos investicijos, kurie oro uostai ruošiasi investuoti, turėjo planus, ar tai bus sudėta ir surašyta juodu ant balto? Mane, kaip kaunietį, ypač domina Kauno oro uostas. Kaip žinote, šalia yra laisvoji ekonominė zona ir oro uosto planuose buvo nutiesti taką, kad orlaiviai galėtų būti nuvežami remontuoti į laisvąją ekonominę zoną. Ar tai bus įrašyta į konkurso sąlygas?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Galiu jus patikinti, o jūs galite patikinti savo apygardos rinkėjus, kad visiems trims oro uostams yra numatytos tam tikros investicinės apimtys, reikalingos atėjus koncesininkui.
Dėl techninio aptarnavimo ir perono bei tako statybos laisvosios ekonominės zonos link, tai jis pradėtas statyti ir jau eina prie pabaigos dar neatsiradus koncesininkui. Šitas projektas bus tikrai vykdomas, jis neapima koncesininko įsipareigojimų, jis bus įvykdytas iki koncesininkui ateinant, o toliau galės būti plėtra ir panašiai. Taigi Kauno oro uostas, Palangos oro uostas ir Vilniaus oro uostas plėsis atsižvelgiant į koncesijos sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama socialinių reikalų ministre, kaip žinote, ketinama priimti naują Darbo kodeksą, kuris palengvins darbuotojų atleidimą, sutrumpins įspėjimo terminus, kasmetines atostogas ir leis didesnius leistinus viršvalandžius. Prašom pasakyti, kaip jūs numatėte, kas mokės, jeigu įvyks krizė, ir kas patvirtins visą tą nesaugumą, kokia grandis? Labai ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamai Seimo narei. Iš tiesų jūsų valia, kokius sprendimus jūs galutinai priimsite dėl Darbo kodekso. Tačiau aš noriu pasakyti, kad Vyriausybės pateiktas variantas buvo subalansuotas, nes jis buvo pateiktas kompleksiškai, ne vien tik Darbo kodeksas. O dėl apsaugos, dėl išeitinių, tai iš tiesų yra apsispręsta dėl Garantinio fondo, kuriame bus kaupiamos lėšos ir, atsitikus kokiai nors krizei, darbuotojai tikrai neturėtų nukentėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamą aplinkos ministrą. Gerbiamas aplinkos ministre, turbūt ne viename dideliame mieste, kur yra mažaaukščių namų, privačių namų rajonuose, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad stengiamasi kiek įmanoma išnaudoti net ir nedidelius žemės sklypus, projektuoti daugiaaukščius namus ir taip sudaryti nepaprastai sudėtingas sąlygas tų mažaaukščių namų gyventojams. Juo labiau kad tai yra tradiciniai rajonai, tokia didelio aukštingumo namų ekspansija į tuos mažuosius rajonus tikrai sukelia daug komplikacijų tų miestų gyventojams. Ar yra rengiami kokie nors teisiniai aktai šiuo klausimu, nes dabar gyventojams daugiausia tenka rūpintis teisine gynyba ir kreiptis į teismus?
PIRMININKAS. Kolega, laikas baigėsi.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
K. TREČIOKAS. Labai ačiū. Geras ir aktualus klausimas. Pagal galiojančią teisinę bazę savivalda gali reguliuoti tuos dalykus ir per bendruosius detaliuosius planus numatyti plėtrą, urbanistines teritorijas ir pastatų aukštingumą. Problema yra gal kiek kitokia, dėl jos mes šiuo metu rengiame sprendimą. Labai dažnai, gavę leidimą projektuoti ir statyti dvibutį namą, kai kurie iš jo sugeba padaryti daugiabutį. Mes kai kuriuos sprendimus, ką ministerija gali, dėl parkavimo, dėl kitų dalykų, kad ribotų, esame priėmę ir parengę įstatymo pataisas, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Manau, kad situaciją bus galima suvaldyti. Iš tikrųjų miestų plėtra turi būti darni, o ne taip, kaip kam nors šauna į galvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Ministre Pirmininke, paskutinis korupcijos skandalas atskleidė vieną reiškinį, kuris iš esmės yra žinomas. Aš kalbu apie viešuosius pirkimus, kuriuos reguliariai, galima pasakyti, nuolat laimi vienos ir tos pačios bendrovės, kur kalbama apie milžiniškas biudžeto lėšas, siekiančias šimtus milijonų litų. Ką Vyriausybė šiuo atveju ketina daryti ir apskritai ar ši padėtis analizuojama, nes jeigu kas nors susisemia tuos pinigus, tai kitos bendrovės lieka be nieko? Ar atsižvelgiama į tų bendrovių išsidėstymą Lietuvoje, nes jeigu nelaimi provincijos bendrovė, vadinasi, kas nors išvažiuoja į užsienį, neturi darbo vietų, jau nekalbu apie teisingumą. Aš galiu dar vieną trumpą pavyzdį pasakyti. Aš esu pats skaitęs Seime slaptą pažymą, todėl neįvardinsiu tų bendrovių ir pasakysiu, kad buvo kalbama apie tris įmones, kurios pasikeisdamos metai iš metų…
PIRMININKAS. Laikas!
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). …laimėdavo konkursus. Trys įmonės daugybę metų. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Turiu pasakyti, kad tikrai yra analizuojama, kurios įmonės laimi konkursus, kuriuos viešuosius konkursus. Pradėjus dirbti Viešųjų pirkimų tarnybos naujai vadovei poniai D. Vilytei, mes turime susitikimus. Turėdavome kartą per ketvirtį, dabar yra sutarta, kad kartą per mėnesį. Paskutinis susitikimas vyko tikriausiai prieš pusantros savaitės. Patinka tai, kad yra daroma išsami analizė. Aišku, reikia įvertinti tai, kad ta analizė yra grindžiama atliktais tam tikrais tikrinimais, o tų tikrinimų Viešųjų pirkimų tarnyba kol kas dar yra atlikusi apie 5 % nuo visų viešųjų pirkimų. Bet, žiūrint į perspektyvą, tų tikrinimų bus daugiau. Tikiuosi, tokių susitarimų, kaip jūs sakote, kad trys įmonės laimi, aš manau, tokių atvejų turėtų mažėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausimas. Kadangi truputėlį vėliau pradėjome, I. Degutienė ir visi norintys opozicijos parlamento nariai turės galimybę paklausti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. 2015 metų kovo mėnesį prasidėjo oficiali globos įstaigų reforma ir iš esmės tikrai kilnus tikslas, kad kuo mažiau vaikų gyventų valstybinėse globos įstaigose. Iš tikrųjų norėčiau paklausti, ar reformos rezultatas nėra tik tas, kad keičiasi vaikų gyvenamoji vieta? Ar galėtumėte pasakyti, ar tikrai realiai daugėja globoti ar įvaikinti pageidaujančių šeimų, nes anksčiau tokių rezultatų niekas neturėjo, galbūt jūs jau turite? Kaip išties pasikeitė šiandien globos įstaigos? Ar sumažėjo tų vaikų ir kur tie vaikai atsidūrė? Ar jiems tikrai ten, kur jie atsidūrė, yra geriau, negu kai jie buvo valstybinėse, savivaldybių ar bendruomeninėse globos įstaigose? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamai Seimo narei už klausimą. Iš tiesų galėčiau patikslinti, kad nuo 2013 metų mes jau pradėjome pirmuosius tos reformos žingsnius. Kaip jūs minėjote, ar tai nėra tik gyvenamosios vietos pakeitimas, tai noriu pasakyti, kad šiandien mes turime tik tarpinį variantą, kai iš tiesų į bendruomenę yra iškeliami vaikai kartu su socialiniais darbuotojais, integruojant juos į bendruomenę, nes Lietuvoje nebuvo parengta tokia bazė, kitaip tariant, pamatai, kad šeimos būtų pasirengusios įvaikinti ar globoti vaikus. Tuo tikslu kiekvienoje savivaldybėje dabar atsirado po du darbuotojus gimkininkus, kurie ir rengia, ruošia, padeda pasiruošti įtėviams ar globėjams. Aš jau praeitų metų pavasarį kreipiausi į savivaldybes, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti potencialių, galimų įtėvių arba globėjų sąrašai.
Dar norėčiau sugrįžti prie to pereinamojo laikotarpio, nes iš tiesų sugriauti sistemą ir pasiūlyti visiškai naują mes nebuvome pasirengę. Mes per tuos metus nesukūrėme bendruomeninių paslaugų, kuriose… iš tiesų vaikai galėtų eiti ar su socialiniais globėjais, ar tikrai būtų duomenų bazė apie įtėvius ir globėjus. Todėl pereinamasis laikotarpis yra toks, kad vaikai atsiranda artimoje šeimai aplinkoje. Turime pavyzdžių jau keturiuose globos namuose – tai Pabradės, „Skalvija“, Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių namai ir Marijampolės. Trijuose namuose vaikai iš tiesų jaučiasi kur kas geriau, nes su jais yra dirbama, jie supažindinami. Lygiai taip pat ir darbuotojai buvo rengiami ir supažindinami.
Pabradėje mes turėjome galbūt šiek tiek kitokią problemą, nes tai buvo paaugliai ir iš tiesų jų adaptacijai, ko gero, reikėjo didesnių pastangų. Bet šiandien mes turime taip pat jau visiškai kitą tiek darbuotojų, tiek vaikų požiūrį. Bet svarbiausia, kad tie vaikai jaučiasi visiškai kitaip ir tikrai įgauna gyvenimo įgūdžių. Kaip toliau seksis, manau, priklausys nuo visų mūsų, nuo visų mūsų požiūrio, nes aš iš tiesų sulaukiau didžiulės priešpriešos dėl šios reformos. Todėl ir garbių Seimo narių labai prašau, kad tikrai pozityviai žiūrėtumėte, kad tie vaikai būtų arba šeimose, arba bent jau artimoje šeimai aplinkoje, tai yra suteikiant jiems bendruomenines paslaugas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš noriu paprašyti Seimo narių truputėlį dar luktelti. Mes užsiregistruosime rytiniame posėdyje. O Vyriausybės nariams ir ministrams dėkoju už atsakymus ir dalyvavimą Vyriausybės valandoje.
Noriu jūsų paklausti. Aš padariau nedidelę klaidą – neakcentavau vieno dalyko. Tai yra dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4412 svarstymo datos. Ten mes balsavome skubėdami prieš Vyriausybės valandą, ir aš truputėlį suklydau. Mes kalbėjome apie tai, kad šitą įstatymo projektą reikia svarstyti birželio 30 dieną. Tiesiog noriu jūsų paprašyti, kad ir svarstykime birželio 30 dieną taip, kaip ir numatėme. Seimo narys norėjo, kad dar anksčiau svarstytume, bet anksčiau tiesiog nėra galimybių. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad birželio 30 dieną? (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Klausykit, kolege, kvorumo šiuo atveju nereikia. (Balsas salėje) Gerai. Balsuosime. Jeigu kvorumo nėra… Jūs įsižeidusi, kad aš nedaviau jums kalbėti. Taip. (Balsas salėje) Bet aš noriu jums pasakyti, kad jau 14 val. 5 min. ir aš, pavyzdžiui, turiu eiti į susitikimą su komisaru, bet aš jau vėluoju septynias minutes.
Gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Problema ta, kad mes balsavome ir nubalsavome, kad nebūtų 30 dieną. Vadinasi, turime kelti anksčiau. (Balsai salėje) Gal tiks 22 diena? Pasižiūrėkite. Nes mes taip, deja, nubalsavome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kodėl mes taip balsavome? Todėl, kad kitą savaitę mes svarstysime tik socialinį modelį ir daugiau nė vieno klausimo neįtrauksime. O 30 diena tinka. (Balsai salėje) Galime 28 dieną. (Balsai salėje) 28 dieną gerai? (Balsai salėje)
Gerai. Balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiama kolege, jūs taip kritiškai… Mes galime ir trise likę balsuoti. (Balsai salėje) Gerai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad šį įstatymo projektą svarstytume birželio 28 dieną, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. O kas plepa? Ne jūs plepate prie šoninių mikrofonų? Aš plepu? Kur aš čia, kurioje vietoje, plepu? Jūs supykote dėl to, kad nedaviau kalbėti, ar ne? (Balsas salėje) Aš jau I. Degutienei neturėjau duoti kalbėti, nes laikas buvo pasibaigęs. (Balsai salėje) Palaukit! Baigėsi balsavimas.
Už – 8, prieš – 5, susilaikė 4. (Balsai salėje) 28 dienai nepritarta. Tada pasiliekame 30 dieną, nes buvo planuota. (Balsai salėje) Gerai.
Registruojamės paskutinį kartą, ir viskas, ir baigiame posėdį. 30 dieną, nes 28 dienai nepritarėte. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 16 Seimo narių.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas) (Balsas salėje) Ačiū jums.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.