LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 7, 69, 84 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-01-19 Nr. XIVP-1284
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai, tenkinant viešąjį interesą, keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Teikiamo įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nustatant, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas nustatant keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas vėjo elektrinėms.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu, vadovaujantis keičiamu įstatymu, ,,būtina gauti visų žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Praktikoje kyla sunkumų gauti sutikimus, nes sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.). Derybos su savininkais dėl kompensavimo už nustatomą sanitarinę apsaugos zoną nustatymą pradžioje vyksta sklandžiai, tačiau likus nedideliam skaičiui savininkų, su kuriais reikia susitarti, likusieji žemės sklypų savininkai prašo didesnių kompensacijų ir dėl to užtrunka sutikimų gavimas bei vėjo elektrinės statybos projekto įgyvendinimas“.
Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, projektu siūlomu reguliavimu siekiama pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių vėjo elektrinėse galėtų būti vertintinas kaip atitinkanti viešąjį interesą, bet kartu tai yra veikla, kuria siekiama pelno, t. y. tenkinamas privatus interesas. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Nuo įstatymo įsigaliojimo, nustatant sanitarinės apsaugos zonas prie vėjo elektrinių, yra reikalingi žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimai, o dėl įstatyme nustatytų veiklos sanitarinės apsaugos zonose apribojimų žemės sklypų savininkų patiriamus nuostolius šalių sutartu dydžiu atlygina asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. Tuo tarpu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iš žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių atimama teisė pareikšti valią dėl sanitarinės apsaugos zonų jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomoje žemėje nustatymo, o dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo patiriami nuostoliai būtų atlyginami ne šalių susitarimu, bet, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, būtų mokamos kompensacijos, apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, priėmus įstatymą, žemės sklypų savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams atlygis už sanitarinės apsaugos zonose taikomus veiklos apribojimus būtų nustatomas, apskaičiuojamas ir išmokamas pagal kitas taisykles nei pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos sąlygos žemės savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams mokėti mažesnes kompensacijas, o projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą viešojo ir privataus intereso derinimo kontekste. Kartu, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pagrįstai apribotos žemės, kurioje būtų nustatomos vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos, savininkų nuosavybės teisės, sprendžiant jiems nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimo klausimus.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą daugumoje atvejų nustatant keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra reikalingi žemės savininkų ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai minėtos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atskiru atveju, t. y. siekiant nustatyti vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, sudėtinga rasti visus žemės sklypų savininkus (jie nežinomi, išvykę ir pan.), kuriose tokios zonos būtų nustatomos, gauti jų sutikimus dėl zonų nustatymo, taip pat susitarti dėl atitinkamų kompensacijų mokėjimo. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos neturėtų būti sprendžiamos kompleksiškai, tobulinant įstatymo įgyvendinimo teisinį reguliavimą, bet ne iš esmės pakeičiant teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo sąlygas pavieniu atveju.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas keičiamame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo procedūroms, pradėtoms iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus, dar neužbaigtoms. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio redakcija, kuri yra išdėstyta keičiamo įstatymo 142 straipsnyje. Projektu šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra keičiamos, todėl, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai minėto straipsnio redakcijai, teikiamo projekto 1 straipsnyje siūlomi nustatyti nauji keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimai šio straipsnio naujoje redakcijoje nebūtų numatyti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projektu atitinkamai nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų.
2. Projekto 1 straipsnio nuostatomis siūloma panaikinti draudimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų nuostatas kultūros paveldo objektais laikytini kraštovaizdžio elementai (įskaitant ir pastatus), kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagal projekto nuostatas leidus ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai ir yra gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų teritorijose, stogų ir (ar) fasadų įrengti saulės šviesos energijos elektrines, nebus pakenkta šių pastatų, kaip kultūros paveldo objektų, vertingųjų savybių apsaugai, taip pat kultūrinę ir estetinę vertę turinčių saugomų teritorijų kraštovaizdžio panoramų apsaugai, ir, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymų tikslais.
3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
1) įstatymo pavadinime žodis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis;
2) projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“, o vietoj žodžių „išdėstyti ją“ įrašytini žodžiai „jį išdėstyti“;
3) keičiamo įstatymo 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimus reikėtų išdėstyti atskiruose projekto straipsniuose;
4) reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
5) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės mažosiomis neparyškintomis raidėmis.
4. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo srityje, taip pat šių valstybės institucijų kompetenciją, nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Saugomų teritorijų įstatymuose, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]