LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 343
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkę. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
Maloniai prašyčiau gerbiamąjį E. Vareikį… Gerbiamas mielas kolega Vareiki, prašome atsisėsti, girdėti labai didelis triukšmas. Dėkoju visiems, kurie kalbate tyliau.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Noriu pranešti, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Dekretas. Šį įstatymo projektą kitą savaitę svarstysime. Pateikimas yra numatomas antradienį, 14 valandą.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar, matau, kolegos nori teikti pasiūlymus dėl šios dienos darbotvarkės. V. Kravčionok. Prašom teikti.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Labas rytas. Gerbiami kolegos, prašom leisti įtraukti į šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-3948 ir lydimąjį Nr. XIIIP-3949. Jis yra įrašytas į antradienio darbotvarkę, tačiau labai prašytume frakcijos vardu leisti pateikti šiandien, kad rytoj kartu su kitais mokestiniais įstatymais būtų galima svarstyti komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai yra Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Teisingai? Taip. Prašymas frakcijos vardu išgirstas.
S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Labas rytas, kolegos. Gerbiama pirmininke, opozicinės frakcijos darbotvarkės projektų buvo paprašyta spalio 21 dieną. Mes, kaip opozicinė frakcija, pateikėme, ir buvo bent trys savaitės pasiruošti šio posėdžio darbotvarkei. Mes sąmoningai įtraukiame savo projektus, kurie guli komitetuose, stabdomi opoziciniai projektai. Komitetai turėjo tris savaites, kad juos apsvarstytų. Šiandien vėl braukiami opozicinės darbotvarkės klausimai, nepaisant to, kad komitetai turėjo tris savaites tam, kad juos apsvarstytų. Konkrečiai kalbu apie Atsinaujinančių išteklių įstatymą, Pakuočių įstatymą, L. Balsio Miškų įstatymą.
Taip yra pažeidžiamos opozicijos teisės, ir mes prieš tris savaites jau kalbėjome. Komitetai tikrai turėjo laiko apsvarstyti. Pirmininkę prašome užtikrinti, kad komitetai opozicinių darbotvarkių ir klausimų neignoruotų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums už pastabą ir tikiuosi, kad komitetų vadovai išgirdo išties reikšmingą ir atsakingą pareiškimą, kad nebūtų blokuojami opozicinių frakcijų įstatymų projektai.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl siūlymo įtraukti Finansinių rinkos dalyvių įstatymą, kurį pateikė ponia V. Kravčionok. Noriu pasakyti, kad šios dienos darbotvarkėje yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Vyriausybės įstatymo projekto galimo prieštaravimo. Balsavimo rezultatai komitete buvo: 10 komiteto narių pasisakė, kad prieštarauja. Teisingai, korektiškas komiteto sprendimas.
Dėl Finansinės rinkos dalyvių įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė dėl konstitucingumo, ir balsavimo rezultatai tokie: viena komiteto narė, ponia I. Haase, pasakė, kad, jos manymu, prieštarauja, devyni komiteto nariai susilaikė. Nė vienas komiteto narys nepasakė, kad neprieštarauja. Kitaip sakant, komiteto išvada turėtų būti tokia: komitetas suabejojo šito įstatymo projekto konstitucingumu, tačiau šįryt Seniūnų sueigoje buvo pasakyta, kad komitetas nutaria, kad neprieštarauja Konstitucijai, bet nė vieno balso, balsuojant už tai, kad neprieštarauja, nebuvo. Buvo vienas balsas, kad prieštarauja, devyni susilaikę. Taigi komiteto išvada yra tokia, kad tas klausimas negalėtų būti svarstomas, nes nė vienas komiteto narys nepasakė, kad neprieštarauja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kad iš karto išspręstume šią problemą, suteikiu žodį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei A. Širinskienei.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pono E. Gentvilo minėtu klausimu komitetas apsisprendė, kad prieštaravimo nėra, nes nebuvo žmonių, kurie balsuotų, kad prieštarauja. Tai vienas dalykas.
Bet aš taip pat turėčiau prašymą ir gerbiamai posėdžio pirmininkei, kad tiesiog paprašytų mūsų brangios opozicijos kitą kartą atsakingiau formuoti opozicinę darbotvarkę. Iš tikrųjų labai nesolidu, kai Seniūnų sueigoje opozicijos lyderis pusę projektų tiesiog paprašo išbraukti. Manau, kad būtų gražu, kad opozicija apsispręstų arba pasakytų, kad neturi projektų, arba tiesiog suteiktų galimybę jau ir pozicijai juos pateikti popietinio posėdžio darbotvarkės metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į kolegos klausimą. O dėl opozicinės darbotvarkės, kolegos, puikiai žinome, kad opozicijai yra suteikta teisė formuoti darbotvarkę. Kokią ją suformuoja, tokią turime.
Iš eilės – gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, ponia pirmininke. Norėčiau tiesiog priminti, kad praėjusiame plenariniame posėdyje, skiriant komitetus – pagrindinį ir papildomą dėl Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projekto Nr. XIIIP-4033, kaip pagrindinis komitetas per klaidą buvo paskirtas Biudžeto ir finansų. Aplinkos apsaugos komitetas priėmė sprendimą, išrašą jūs gavote, kad sukeistų vietomis, nes tai yra Aplinkos apsaugos komiteto pagrindinė kuravimo sritis. Pusantrų metų laukėme šio įstatymo projekto. Galų gale jis pasiekė iš ministerijos Aplinkos apsaugos komitetą, tą prašymą jūs turite, Seniūnų sueigoje taip pat svarstėte. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstydami šį klausimą po pateikimo, tikrai viską suderinsime ir dėl komitetų Seimas apsispręs ir balsuos. O dabar yra įrašyta: rezervinis 6 klausimas. Yra šis klausimas.
J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Paremdamas E. Gentvilo pastabas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto, pasakysiu, kad už tą išvadą, kuri bus teikiama Seimui, kad tas projektas neprieštarauja Konstitucijai, nėra už tokią išvadą balsavęs nė vienas Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys. Ir jeigu vis tiek taip įžūliai bus projektas rašomas į darbotvarkę, mes tikrai kreipsimės į Konstitucinį Teismą, kad tokie dalykai būtų stabdomi.
Taip pat aš frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės, tai yra ir Seniūnų sueigoje paremta, dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, nes nėra iki šio momento Teisės departamento išvados, ir projektas negali būti įrašomas į darbotvarkę. Ir tik vakar įregistruotas projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties, man atrodo, jau argumentai išsakyti. Ar, ponia Širinskiene, nieko daugiau nenorite? Atkreipsime dėmesį į jūsų pastabas. Manau, į tai sureaguos ir Etikos ir procedūrų komisija, ir komitetas.
O dabar iš eilės. Buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos siūlymas įrašyti į darbotvarkę Finansų rinkos dalyvių mokesčių įstatymo projektą Nr. XIIIP-3949 į šios dienos rytinį posėdį, projektus Nr. XIIIP-3948 ir Nr. XIIIP-3949. Apsispręskime ir balsuokime. Kas už tai, kad įrašytume į šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę minėtą įstatymo projektą? Pateikimas. Tai būtų rytinis posėdis, rytinio posėdžio pabaiga.
Balsavo 103 Seimo nariai: už tai, kad įrašytume į darbotvarkę – 57, prieš – 26, susilaikė 20. Į darbotvarkę įrašoma. Ir svarstytume rytinio posėdžio pabaigoje pagal eilę.
Buvo pasiūlymas dėl Teisės departamento išvados dėl motorinio transporto. Teisės departamento išvada jau yra gauta, tad darbotvarkėje būti gali. Buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Pasiūlymas teisėtas. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl išbraukimo iš darbotvarkės. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-4132 – klausimas 1-12.1 ir lydimasis 1-12.2?
Balsavo 102 Seimo nariai: už išbraukimą – 47, prieš – 36, susilaikė 19. Neišbraukta, lieka darbotvarkėje.
Gerbiamieji kolegos, dar yra gauta Teisės departamento išvada dėl Prokuratūros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3753. Yra pateikta ganėtinai daug pasiūlymų ir pastabų. Komitetas nespėjo svarstyti prieš priėmimą, todėl Prokuratūros įstatymo projektas negali būti šiandien svarstomas. Daugiau pasiūlymų nėra. Galime tvirtinti bendru sutarimu šios dienos darbotvarkę? (Balsai salėje) Balsuojame dėl šios dienos darbotvarkės. Prašom, kolegos.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 73, prieš – 7, susilaikė 22. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
10.13 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3795(2)ES (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas… (Šurmulys salėje) Dėkoju už tylą posėdžių salėje ir pranešu, kad įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3795(2). Priėmimas.
Pasiūlymų nebuvo gauta. Gerbiamieji kolegos, galima priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3795(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3795(2) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3768(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3768(2). Priėmimas.
Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Vienas straipsnis. Jį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP- 3768) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 lydimasis – Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769. Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Įstatymą ir sudaro tik vienas straipsnis. Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3769) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463(4) (priėmimas)
Kaip jau ir minėjau, Prokuratūros įstatymą svarstysime kitą savaitę. O kitas įstatymo projektas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463(4). Priėmimas. Kadangi yra gauta pasiūlymų, kviečiu pranešėją A. Širinskienę. Nematau A. Širinskienės. A. Nekrošius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.
Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų dėl 1 straipsnio nėra.
Motyvai dėl viso straipsnio. Norinčių kalbėti nėra. Reikia balsuoti. Noriu priminti, kad balsuojant už Statuto straipsnius, reikia 71 balso už, kad jis būtų priimtas. Čia pasiūlymų jokių nebuvo. Balsuojame.
Balsavo 95: už – 77, prieš – 2, susilaikė 16. 1 straipsnis priimtas.
Dėmesio, kolegos! Dabar 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra gauti Seimo narių P. Urbšio, S. Gentvilo, A. Navicko pasiūlymai. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad leidžiame pateikti neprašydami balsuoti dėl 29 balsų? (Balsai salėje) Sutarėme. Leidžiame pateikti. Kuris kolega? P. Urbšys pateikia? P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Mūsų siūlymo esmė yra tokia – vis dėlto išsaugoti dabartinę Statuto nuostatą, kuri apibrėžia, kad tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu. Seimo Pirmininkas, gavęs iniciatorių teikimą, praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą. Dabartinėje Seimo statuto redakcijoje vis dėlto yra siūloma panaikinti tą laisvą Seimo narių apsisprendimo principą ir nustatyti išskirtines teises ir privilegijas, sakyčiau, Užsienio reikalų komitetui spręsti, kokie čia Seimo nariai yra adekvatūs, neadekvatūs. Aš suprantu, tada lygesni virš lygiųjų tarp mūsų būtų tie, kurie yra Užsienio reikalų komitete, o visi kiti būtų antrarūšiai arba trečiarūšiai Seimo nariai, kurių neadekvačius galimus pasiūlymus kurti tarpparlamentines grupes būtinai reikėtų kontroliuoti. Man atrodo, nesumenkinkime ir taip menkėjančio Seimo nario prestižo ir pritarkime mūsų siūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: teikiamas siūlymas tobulinti projekto nuostatas nedera su projekto, kuriam jau yra pritaręs tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek Seimas, tikslais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už P. Urbšio, S. Gentvilo ir A. Navicko pasiūlymą. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ypač tie, kurie jaučiasi diplomatai. Norėčiau šiandien pasveikinti jus su Diplomatijos diena, profesine švente. 101 metai, kai Lietuvoje įkurta Užsienio reikalų ministerija. Gerbiamasis Antanai Vinkau, gerbiamasis Žygimantai Pavilioni.
Tačiau reikia skirti diplomatinę tarnybą ir parlamentą. Parlamentas neturi vykdyti vieningos užsienio politikos. Parlamentarai turi laisvą mandatą ir gali kurti ir bendrauti su įvairiomis institucijomis. Tai nėra vieninga diplomatinė tarnyba. Jeigu mes uždrausime parlamentarams naudotis savo galiomis ir laisvu mandatu kurti ir bendrauti su įvairiomis valstybėmis, ne tik tai, kas atitinka valstybinę užsienio politikos doktriną, taip mes panaikinsime iš tikrųjų vakarietišką demokratinį principą, kad parlamentarai gali bendrauti. Tokioms šalims, kurios dar nesukūrė savo suverenumo, pavyzdžiui, Kurdistanas ir kitos, jų nepriklausomybės kovos vis dar verda, reikia palaikytojų įvairių Vakarų demokratijų ir jos turi teisę gyvuoti. Tai nėra rytietiška politika, kai Rytų parlamentarai vykdo aklai Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinių tarnybų politiką. Mes esame parlamentas, turime teisę steigti ir sudaryti atskiras grupes, todėl leisčiau necentralizuoti užsienio politikos bendrai. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man labai suprantami kolegos Simono argumentai, nes jie yra susiję su parlamento ir parlamento nario laisve. Tačiau jau dabar galiojančiame Statute du komitetai turi išskirtinį statusą. Aš nesu jų narė, bet mes visi žinome, kad konstitucinį statusą turi tik Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, kurie mandatuoja mūsų ministrus, vykstančius į tarybas, ir panašiai. Šie komitetai priima poziciją, kurios turi laikytis netgi ministrai. Vadinasi, šie komitetai priima sprendimus jau valstybės vardu ir formuoja tam tikru mastu valstybės politiką. Tad nematyčiau nieko nelogiško ir neteisingo, jeigu Užsienio reikalų komitetas galėtų šiek tiek reguliuoti ir draugystės su užsienio šalimis grupių veiklą.
Be to, nenoriu čia badyti pirštais, bet dėl tokios parlamento narių bendravimo laisvės šiandien Seimas turi vieną problemą, kuri yra labai nemaloni. Tai ar mums reikėtų skatinti kurti dar daugiau problemų. Aš manau, kad neverta šiai pataisai pritarti, reikėtų tiesiog palikti taip, kaip yra projekte. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narių P. Urbšio, S. Gentvilo, A. Navicko pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Jūs girdėjote motyvus už ir prieš.
Už pasiūlymą balsavo 31, prieš – 19, susilaikė 44. Iš viso balsavo 94 Seimo nariai.
Dabar, kolegos, balsuosime už visą straipsnį. Kaip ir minėjau, reikalingas 71, kad priimtume 2 straipsnį. Motyvų nėra. Balsuojame už 2 straipsnio pakeitimą.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 72, prieš – 3, susilaikė 16. Turėčiau atsiprašyti P. Urbšio, kad mūsų kompiuterinė aparatūra veikia pavėlintai, ir kai jau paskelbėme balsavimą, jūsų užsirašymas tiesiog buvo mūsų jau nematomas, nepastebėtas.
Dėkoju, 2 straipsnis priimtas.
Gerbiami kolegos, kadangi dėl pavadinimo, tai pirma prašom svarstyti 4 straipsnį. Dėl 4 straipsnio yra gauti taip pat P. Urbšio, S. Gentvilo, A. Navicko pasiūlymai. P. Urbšys. Prašom pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų yra tai, kad man tikrai sudėtinga stebėti, į ką išvirto Seimas, nes praeitos kadencijos Seime buvo daugiau sveikos nuovokos ir Seimo narių savigarbos, pasitikėjimo vienas kitu ir šioms įstatymo pataisoms nebuvo pritarta. Tereikėjo ateiti tai naujai, kitokiai politinei jėgai, kuri vadovaujasi griežtos centralizacijos principu, kai faktiškai žmonės sutinka, kad jie yra sraigteliai, ir priklauso nuo to, pavyzdžiui, ateis gerbiamas Seimo narys J. Bernatonis, susitars su A. Širinskiene, ir viskas. Ir 50 Seimo narių yra paralyžiuoti A. Širinskienės valios, ir jos visos pataisos buvo priimamos ta fizine dauguma. Vis dėlto aš siūlau atsikvošėti ir tiems Seimo nariams, kurie nenori būti tos fizinės daugumos dalimi, išreikšti savo laisvą Seimo narių nuostatą.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, o argumentai lygiai tokie pat, kaip ir 2 straipsnio atžvilgiu, kadangi sprendimai yra jau priimti ir kertasi su jų tikslais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. P. Gražulis – prieš pasiūlymą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes tikrai einame kažkokiu centralizacijos keliu. Jau minėjo, kad du komitetai turi tam išskirtines teises, nors Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad visi Seimo nariai vienodi. Aš manau, kad visi komitetai turėtų turėti vienodas teises. Trečias komitetas pagal Statutą, jeigu jis pasakė, kad gali kažkoks projektas prieštarauti įstatymui, jis net negali būti svarstomas Seime. Komitetas pastatomas aukščiau Respublikos parlamento. Tai gal įkurkime Seimo CK ir CK viską spręs. Kam tas Seimas? Seimas tik pakilos rankutes. Kur mes einame? Kartais tikrai baksnojame pirštu į kitas valstybes ir į kaimynes rodome pirštu kaip į nedemokratines, o mes patys tikrai tą demokratiją vis mažiname ir mažiname. Bet politika keičiasi, pažiūrėkite, pasikeitus Prezidentei, tikrai naujas Prezidentas pragmatiškai mąstantis žmogus, kad reikia palaikyti santykius su Baltarusija, reikia ieškoti glaudesnių santykių, kad Baltarusija visiškai neatsidurtų Rusijos glėbyje. Sveikintina tokia Prezidento pozicija ir požiūris. O ką darė D. Grybauskaitė? Neduok Dieve, kažkas pasakys, kad reikia bendradarbiauti su kaimyne, iš karto jau bus VSD ar kieno apkaltintas tautos išdaviku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame už P. Urbšio, S. Gentvilo ir A. Navicko pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 89 Seimo nariai: už pasiūlymą – 27, prieš – 18, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, dabar už visą 4 straipsnį. Dėl motyvų nėra. Balsuojame, kad būtų priimtas Statuto 4 straipsnis.
PIRMININKĖ. Balsavo 86 Seimo nariai: už – 62, prieš – 3, susilaikė 21. Šis 4 straipsnis nepriimtas.
Gerbiami kolegos, prieš tai buvo 3 straipsnis, 3 straipsnio esmė yra ta, kad buvo siūloma papildyti jo pavadinimą ne tik įrašant „Seimo komisijos“, o ir „Seimo kanceliarija, Seimo delegacijos, tarptautinės parlamentinės organizacijos, asamblėjos bei Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės“. Čia pasiūlymų jokių nebuvo gauta. Ar galime tam pritarti? Motyvų nėra. Reikia balsuoti dėl 3 straipsnio tokio pavadinimo, tik pavadinimo pakeitimo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš nėra, susilaikė 8. 3 straipsnis priimtas.
Ir dar vienas straipsnis – 5 straipsnis, ne tik 5 straipsnis, bet bus ir 6 straipsnis. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Seimo narių P. Urbšio, S. Gentvilo ir A. Navicko pasiūlymas. P. Urbšys. Prašom pristatyti. Jungiame.
P. URBŠYS (MSNG). Šio siūlymo intencija irgi yra tokia, kad nebūtų leista vis dėlto riboti…
PIRMININKĖ. Jeigu galima garsiau, kad salėje girdėtų.
P. URBŠYS (MSNG). …neleisti Seimo narių teisės realizuoti savo Seimo nario pareigas ir vienaip ar kitaip sustabdyti tą dabartinį buldozerį, kuris važiuoja būtent per Seimo nario laisvą mandatą. Kai kam, man atrodo, tikrai nebėra vertybė, kad Seimo narys turi laisvę atstovauti ir turi Seimas turėti nuomonių įvairovę. Jei mes įtvirtiname centralizavimą čia, Seime, mes faktiškai naikiname parlamentinės Tautos atstovybės esmę. Aš norėčiau, kad vis dėlto mes atsikvošėtume ir nepasiduotume tam bandos instinktui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, o argumentai lygiai tokie patys, kaip ir dėl prieš tai buvusių straipsnių.
PIRMININKĖ. Motyvai. P. Gražulis pritaria pasiūlymui.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tikrai yra logiškas pasiūlymas, reikia pritarti. Mes esame parlamentas ir visi parlamentarai yra vienodi, tai yra ir jo teisės vienodos. Tai yra išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas. Tikrai negalima kažkokių teisių suteikti vienam komitetui, kuris varžytų kito komiteto, kito Seimo nario teises arba daugelio Seimo narių iniciatyvą. Galima gal būtų suprasti tokį klausimą, jei keltų pačiame Seime, komitetas siūlytų ir Seimas apsispręstų steigti tokią grupę ar nesteigti, bendradarbiauti su ta šalimi ar nebendradarbiauti su ta šalimi, ar su viena, ar su kita grupe kitų valstybių Seimo nariais. Aš manau, būtų logiška. Bet vienas komitetas tikrai negalėtų priimti tokių sprendimų ir negalima suteikti išskirtinių teisių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šie siūlymai truputį labiau pasvertai kurti įvairias tarpparlamentines grupes ir reikšti įvairią individualią iniciatyvą toje srityje yra kilę ne šiaip sau, o yra kilę dėl to, kad mes turime blogą patirtį ir atsimename, kokių kartais kyla neapgalvotų iniciatyvų, sukeliančių Lietuvai tam tikrų tarptautinių įtampų. Tarptautinėje užsienio politikoje parlamentarai veikia ir mes turime pakankamai daug laisvių, nepalyginti daugiau negu, tarkim, Vokietijos parlamentarai, kurie gali į dvi arba tris tarpparlamentines grupes užsirašyti ir daugiau negali. Europos Parlamente yra lygiai tokie patys ribojimai, o pas mus – labai daug laisvių ir didžiulių galimybių. Yra galimybė netgi kurti ne tarpparlamentinių ryšių grupę, o laikinąją grupę ir panašiai. Čia tiek daug mes turime saviraiškos galimybių, kad nereikėtų dėl to jaudintis. Tačiau toje saviraiškoje iš tikro atsiranda ir tokių keistų idėjų. Tos keistos idėjos neturėtų būti toleruojamos. Užsienio politikoje mums svarbu išlaikyti iki šiol turėtą vieningumą, čia nėra dešinės, nėra kairės. Mes išlaikome valstybės intereso dominavimą. Taip turėtų būti ir ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl kolegų pasiūlymo. Komitetas nepritarė, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo dėl 5 straipsnio.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pasiūlymą – 30, prieš – 19, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso 5 straipsnio. Dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 62, prieš – 6, susilaikė 23. Straipsnis nepriimtas.
Gerbiami kolegos, 6 straipsnis. Čia buvo tik Teisės departamento pastaba, į ją atsižvelgta. Motyvai dėl 6 straipsnio. Ar V. Bakas dėl šio nori kalbėti?
V. BAKAS (MSNG). Taip. Aš norėčiau kolegoms pasakyti, kad mes ką tik neseniai nubalsavome už tai, kad Seimo vardu galėtų kalbėti atstovai spaudai. Tai nereikia jau rinktų žmonių, galės nuolat per tarptautines asamblėjas kalbėti Seimo paskirti atstovai spaudai. Aš tik noriu paprašyti atsibusti ir skaityti, už ką balsuojame. 84 žmonės ką tik atsisakė savo mandato.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet dabar mes kalbame apie 6 straipsnį. Prašau kolegų balsuoti dėl 6 straipsnio priėmimo.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 20. 6 straipsnis nepriimtas.
Gerbiami kolegos, iš mūsų viso Seimo statuto pakeitimo yra likęs 1 straipsnis, 2 ir 3 straipsniai, kitiems straipsniams Seimas apsispręsdamas nepritarė. Dėl šių straipsnių mes turime balsuoti, bet prieš tai – motyvai.
P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai dėkoju, kad dėl kai kurių straipsnių jūs vis dėlto pademonstravote savo politinį stuburą. Dabar aš norėčiau, kad mes plačiau pažiūrėtume į šitą problemą.
Kai buvo teikiamas šito įstatymo projektas, tada bandžiau jums priminti, kaip mes, kaip valstybė, kieno dėka buvome atkurti tarptautinėje plotmėje. Būtent tų valstybių, kurios nepasidavė tuo metu galiojančiai politinei konjunktūrai, nes mūsų sprendimas atkurti valstybę prieštaravo šitai konjunktūrai. Tai mes gimėme iš tos laisvės. Tos laisvės dvasia šiuo metu yra naikinama tomis statutinėmis pareigomis. Jeigu kalbama apie tam tikras užsienio valstybės neigiamas reakcijas, įvardinkime tas valstybes – Kinija ir Azerbaidžanas. Ar mes šiuo metu pripažįstame, kad Kinijos ir Azerbaidžano vasalai esame mes? Mes bijome, neduok Dieve, įsteigti kažkokias tarpparlamentines grupes, kurios pakenktų Kinijos ir Azerbaidžano interesams. Kas tada yra Kinija, jeigu apie Kiniją mes kalbame kaip apie valstybės instanciją į Europos žemyną ir bijome įtakos mūsų ekonomikai? Tai mes dabar turime pripažinti, kad ji turi visą įtaką Seimo daugumai. Aš jau nekalbu apie tą ašį, kuri formuojasi dabar, Azerbaidžano, Turkijos, Rusijos. Ar čia atitinka mūsų geopolitinius interesus? Nepritarkime toms Statuto pataisoms, kurios menkina mus kaip valstybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, labai karštai kai kurie kolegos kalbėjo, kad nemenkintume valstybės, tai mes ir siūlome priimti šias pataisas, kad nemenkintume valstybės, nes valstybė turi savo užsienio politiką. Negali būti atskiro Seimo nario užsienio politikos, negali jis jos vykdyti, kad mes būtume patikimi, suprantami ir prognozuojami partneriai kitoms valstybėms. Dėl tų argumentų, kad kažkas nesilaikė kažkokios tvarkos ir mus pripažino, aš noriu pasakyti, kad tų valstybių buvo tokia politika mus pripažinti, o ne atskirų Seimo narių kokia nors politika. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto šiek tiek susitvarkyti šiuos reikalus, kad ir Seimas dalyvautų konstruktyviai valstybės suformuotoje užsienio politikoje ir kad būtų lengviau spręsti bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis Lietuvos interesus, kad nebūtų kakofonijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manyčiau, kad išsakiau pagrindinę mintį. Taip, galbūt vieningos pozicijos reikia, vieningesnės minties įvairiais klausimais, bet mes esame demokratinė valstybė. Jeigu jau mes norime uždrausti parlamento nariams kurti su viena ar kita šalimi kokias nors parlamentines grupes, suteikime teisę ne Užsienio reikalų komitetui, bet suteikime teisę apsispręsti pačiam parlamentui. Taip, susikūrė darbo grupė. Užsienio reikalų komitetas išreiškė kitokią nuomonę, kad tokia grupė galbūt netinkama, neatitinka Lietuvos strateginių užsienio politikos krypčių. Prašom – tegul Seimas apsisprendžia. Čia bus galima išsakyti nuomonę, vieni ir kiti išsakys savo poziciją. Negali vienas komitetas būti viršesnis už kitą komitetą ar už grupę Seimo narių. Būkime, išlikime bent kiek demokratiški – leiskime priimti galutinį sprendimą šiais klausimais parlamentui, o ne vienam komitetui. O gal tame komitete tik pirmininko balsas nulems, leisti ar neleisti kurti grupę, vienas žmogus. Tai kaip tai? Čia demokratija? Aš manau, kad tikrai nepritarkime šioms Statuto pataisoms ir jas tobulinkime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Kasčiūnas – motyvai už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikia truputėlį susimąstyti, ką kolegos, pasisakantys prieš šias pataisas, sako ir siūlo. Dabar, vadovaujantis jūsų logika, reiškia, kad keli Seimo nariai galėtų susiburti, pavyzdžiui, į draugystės grupę su Padnestre, į draugystės grupę su Pietų Osetija, į draugystės grupę su Abchazija. Jūs galite įsivaizduoti, koks tai būtų poveikis ne tik Lietuvos užsienio politikai, bet ir mūsų… sakykim taip, kaip mes atrodysime visos Europos Sąjungos, NATO mastu. Šiuo požiūriu, be jokios abejonės, tokioms mintims, pavyzdžiui, turėti draugystės grupę su Tibetu arba su Taivanu, aš pritariu šitoms idėjoms, bet tai tam tu eini, siūlai, įregistruoji ir įtikinėji Užsienio reikalų komitetą, kad jis pritartų tokioms grupėms. Tam tikra diskusija komitete bus ir gali būti. Tada pasiskirstys požiūriai, atsiras argumentų ir ten galima diskutuoti. Ir tam reikalingas šioks toks arbitras – Užsienio reikalų komitetas, kad jis tai atliktų.
Šiuo požiūriu neatidarykime Pandoros skrynios, nes jau buvo ne vienas atvejis Lietuvos istorijoje, kai mes tikrai turėjome įvairių iniciatyvų: ir su Karabachu, ir su kitomis nepripažintomis teritorijomis darėme draugystės grupes ir kėlėme diplomatinius skandalus.
Mielieji, gal tikrai šiuo atveju susiimkime ir palaikykime tą mintį, kad vis tiktai komitetas turėtų savo žodį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalba S. Gentvilas.
Prašom. Prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Laurynai, gerbiami konservatoriai, Seimo Vitražų salėje yra atidaryta ekspozicija garbiam norvegui I. Godalui, kuris yra didelis Seimo konservatorių draugas, R. Juknevičienės, V. Landsbergio draugas. Ir šitas žmogus kadencijos… nepriklausomybės išvakarėse padėjo Lietuvai atsistoti ant kojų. Ant jo knygos viršelio yra N. Oželytė. Knygoje aiškiai nupasakojama istorija, kaip Norvegijos užsienio reikalų ministrui M. Tečer grūmojo pirštu ir sakė: jūs tik nestabilizuokite M. Gorbačiovo ir nepadėkite Lietuvai. Ir tai buvo ir Jungtinės Karalystės, ir Norvegijos baimės pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Konservatoriai ir kiti Lietuvos signatarai aktyviai dalyvavo veikloje įtikinti užsienio parlamentus sudaryti užsienio tarpparlamentines grupes kartu su Lietuva, su Baltijos šalimis ir tuo būdu siekė Lietuvos pripažinimo. Štai yra ekspozicija apie tokius žmones, kurie savo parlamentuose išdrįso kurti tarpparlamentines grupes kartu su mumis. Mes važiavome į tas šalis įtikinėti. Ir mes dabar šiame vakarietiškame parlamente sakome, kad ne, mes vykdysime oficialią Lietuvos užsienio reikalų politikos doktriną ir, na, sunkiais atvejais nekursime ir nekelsime diplomatinių skandalų, anot L. Kasčiūno. K. Masiulis minėjo, kad gali būti kokių nors išsišokimų. Ar M. Adomėno išsišokimas yra organizuoti Honkongo palaikymo akciją, ar A. Navicko išsišokimas yra pakviesti Tibeto atstovus į parlamentą? Ne. Aš nemanau, kad tai yra išsišokimas, bet tai yra laisvo parlamentaro dvasia. Todėl aš kviesčiau išimti korteles ir, nesurinkus 71 balso, nepritarti šiems siūlymams ir Statuto pakeitimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų viskas būtų gerai, jeigu mes suprastume, kad Lietuvos Respublikos valstybės parlamentas turi tarnauti Lietuvos žmonėms. Tai nėra atskirų žmonių kokios nors nuomonės, atskirų žmonių, taip sakant, gera valia ar negera valia. Mes esame valstybės aukščiausiasis organas, todėl Lietuvos užsienio politika turi tarnauti žmonių gerovei. Jeigu atsiras tokių, kurie prisidengę Seimo vardu pradės veikti dėl savo interesų ir visa kita, – chaosas, daugiau niekaip kitaip aš negaliu pavadinti. Todėl valstybės politika turi būti pasverta ir turi (dar kartą) tarnauti Lietuvos žmonėms, ekonomikai, gerovei. Bet aš norėčiau, kad būtų žengta ir toliau. Neretas atvejis, kai mūsų, sakykime, parlamento Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas ar dar kas nors nuvyksta į užsienio šalį ir pareiškia tokius pareiškimus, kuriems parlamentas tikrai nepritartų. Čia irgi yra didelė problema. Vėlgi, taip sakant, vienas žmogus reiškia visos valstybės… o visi komentuoja paskui kaip Lietuvos oficialią politiką. Štai čia yra toks chaosas, kai iš tikrųjų reikia viską sutvarkyti. Aš manau, kad mes turime priimti… žengti pirmą žingsnį, o po to ir toliau, kad neatsirastų tokių šūkių kaip mano pirmojoje kadencijoje: stovi pora parlamentarų, ir nesvarbu, kad su Kinija dabar pasirašinėjame tiekimo sutartis ir visa kita, su plakatu „Laisvę Tibetui“ ir taip toliau, ir taip toliau. Na, netinka šitas dalykas…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …mes esame valstybės širdis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. R. J. Dagys – motyvai prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, man atrodo, šioje diskusijoje mes labai supynėme kelis labai svarbius dalykus. Vienas dalykas – Konstitucijos laisvo mandato principas, kurio negali niekas iš mūsų, nė vienas mūsų žmonių, nei aš kito, nei kitas manęs, riboti išreikšti savo valią. Tai yra konstitucinė norma. Mūsų komitetai yra ekspertinės institucijos, kurios gali pareikšti savo nuomonę. Galutinį sprendimą priima Seimas. Negali komitetas reguliuoti, išimtine teise ką nors daryti, jis gali patarti ir tokią teisę būtų galima žiūrėti. Aš tikrai nesu už chaosą užsienio reikalų srityje. Bet tada lygiai taip pat bet kuris kitas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas – galėtų pareikalauti teisių, kad mes vieningai atstovautume jų politikai kalbėdami su kitais, ir visi kiti komitetai galėtų lygiai taip pat, nes turi tokias pačias teises šiuo atveju kalbėti. Kur mes galime nueiti, iki kokių ribų? Ekspertų nuomonę jie gali pareikšti, kad tokios grupės nereikėtų, bet tada turėtų būti Seimo sprendimas bet kuriuo atveju. Ir tik tokią teisę būtų galima toleruoti kaip Seimo teisę steigti ar nesteigti kokią nors struktūrą, kas numatyta mūsų Konstitucijoje ir mūsų įstatymuose. O dabar mes norime, kad viena mūsų struktūra mums reguliuotų, kaip mes turėtume daryti. Tada kam mes atstovaujame? Ar rinkėjams atstovaujame ir jų nuomonei, ar mes atstovaujame Užsienio reikalų komiteto nuomonei?
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis. Prašome. Tai paskutinis, kuris kalba dėl motyvų.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad kai kurie kolegos painioja kontekstus. Simonas Gentvilas kviečia būti laisviems. Simonai, tai ir būk, ir aš esu laisvas, eik, jeigu nori į mitingą dėl Honkongo, niekas tau nedraudžia ir niekas už tai nebaus. Bet steigti kažkokios Honkongo parlamentinės grupės neišeis todėl, kad tam reikia kolektyvinio veiksmo. Tai yra ne vieno vienasmenis dalykas, o Seimo institucijos, tam tikra Seimo institucija ir Seimas turi tvirtinti tokį dalyką.
Tai dabar mes kuriame mechanizmą, kaip tą padaryti. Priešingu atveju čia gali atsirasti labai daug tokių keistų sampratų ir laisvių. Kodėl neįkūrus tarpparlamentinių ryšių grupės su Katalonija, su Baskija, su Škotija, velniai žino, su kuo mes čia galime prisigalvoti, jau nekalbant apie Padnestrę ar dar kažką. Tačiau vėlgi neadekvatu ir neteisinga lyginti su Lietuva. Lietuva, Latvija, Estija, kada mes atkūrėme savo laisvę, mes buvome okupuoti ir daugelis valstybių nepripažino mūsų okupacijos. Ir natūralu, kad parlamentarai stengėsi tą nepripažinimą pabrėžti. Apgailėtina, kad kai kurios valstybės, nors nepripažino de facto, iš tikro savo elgesiu trukdė Lietuvos laisvei. Čia yra visai nesulyginami dalykai, nereikėtų lyginti nesulyginamų dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik norėčiau vieną pastabą. Skaitykite dokumentą, už kurį balsuojate. Ten labai aiškiai parašyta, kad jeigu komitetas nepritaria iniciatorių teikiamam siūlymui kurti tarpparlamentinių ryšių grupę, iniciatoriai turi teisę privaloma tvarka perkelti šitą klausimą į Seimo posėdžio salę. Tada jau sprendžia visas Seimas. Taigi tai yra tik tam tikras barjeras, sutvarkantis mūsų kasdienį darbą. Skaitykite tekstą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar balsuojame. Visos replikos po to. Balsuojame dėl Statuto pakeitimo. Atskirų straipsnių jau nepriėmėme, bet dėl tų straipsnių, kurie liko – 1, 2, 3 straipsnių, prašome dėl jų balsuoti. (Šurmulys salėje) Suprantu, kad po komitetų posėdžių visi labai triukšmingi, bet reikia susiklausymo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 69, prieš – 7, susilaikė 15. Statutas nepriimtas.
Replika po balsavimo – P. Urbšys. Dirbame toliau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai dėkoju visiems šioje Seimo posėdžių salėje, nes vis vien kiekvienas mes siekiame tos tiesos. Ir rezultatas rodo tai, kad mūsų parlamente dar yra laisvės dvasia. Yra Seimo narių, kurie vis dėlto mano, kad laisvas Seimo nario apsisprendimas ir mandatas yra didžiausias jo įsipareigojimas rinkėjams. Bet norėčiau sureaguoti į kai kurias pastabas, kurias išsakė kai kurie Seimo nariai.
Dėl L. Kasčiūno, dėl Karabacho. Noriu priminti, kad ankstesniu laiku Estijos, Latvijos frontai, Lietuvos sąjūdis priėmė rezoliucijas, palaikančias Karabacho autonominės respublikos nepriklausomybės siekimą.
Dėl gerbiamojo B. Bradausko nuogąstavimų. Irgi keistai skamba jo kalbėjimas, nes jis pats praeitoje kadencijoje kažkodėl bandė kurti draugystės grupę su Baltarusija. Kiek suprantu, matyt, jis dėl savo asmeninės iniciatyvos ir patirties nori dabar sau papildomai kažkokių, sakykime, reikalavimų, kad jį apsaugotų nuo neapgalvotų sprendimų. Aš suprantu jūsų savikritiškumą, bet nebūtina tai permesti visam Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Replikos trumpos. Kolegos, jau prikalbėjome. P. Gražulis. Labai trumpai. Vieną sakinį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną sakinį. Gerbiamieji, aš norėjau įsteigti (ir mano surinkta) Seimo narių darbo grupę dėl kurdų su kurdais parlamentarais. Nors, atrodo, ir Statutas leido, privalėjo įregistruoti, bet vis tiek nebuvo įregistruota. Kokia čia demokratija?! Kokia čia teisė?! Tai ką, mes prieš kurdų bendruomenę, kuri didžiausia pasaulyje be teritorijos?!
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos išsakytos. Truputį daugiau tylos. Ir vėl Statutas.
10.56 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3020(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą. Seimo Statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projekto priėmimas. Gerbiami kolegos, A. Širinskienė pranešėja. A. Širinskienės nėra. A. Nekrošius. Yra 1 straipsnis, keičiantis 138 straipsnį. Dėl šio straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas. Kaip ir sutarėme, neprašome 29, taupydami laiką, nes jau vėluojame. O J. Razma maloniai pristato savo siūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu nepriimsime mano pataisos, tai šis projektas bus absoliučiai tuščias ir visiškai paneigs pirminę autorių idėją, nes liks, kad, Vyriausybei nepateikus išvados dėl kokio nors Seimo projekto, atsakinga ministerija pati nusprendžia, kada ji gali pateikti: po metų, dvejų, trejų ar kitame šimtmetyje. Kitaip sakant, tada visą įstatymų priėmimo proceso reguliavimą atiduosime Vyriausybei.
Mano pasiūlymas yra ganėtinai subalansuotas, kad jeigu Vyriausybė nepateikė nustatytu laiku išvados, tada pagrindinis komitetas gali leisti jai pratęsti terminą, bet komitetas nustato terminą. Žinoma, gali komitetas protingai pasikonsultuoti su Vyriausybe, kiek laiko reiktų ir taip toliau. Bet komitetas būtų įstatymo priėmimo šeimininkas, o ne Vyriausybė. Kitaip, jei Vyriausybės išvados nėra, mes negalime svarstyti, jei jos buvo pareikalauta.
Aš siūlau priimti tikrai racionalią pataisą. Ji neapsunkins labai stipriai Vyriausybės dėl išvados ir, man atrodo, kartu leis jaustis garbingai pačiam Seimui, jo komitetui, kaip proceso šeimininkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. O argumentai: teikiamas siūlymas tobulinti projekto nuostatas nedera su projekto, kuriam jau yra pritaręs tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek pat ir Seimas, tikslais, kurie jau buvo nurodyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, atvirkščiai – teikėjo ir buvo pagrindinė mintis vis dėlto pagreitinti procesus, kad Vyriausybė nepadėtų į stalčius įstatymų projektų… nepriiminėtų sprendimo. Iš tikrųjų šis pasiūlymas kaip tik ir padaro dar šiek tiek tvirtesnį reglamentavimą, negu siūlo komitetai, nes komitetai siūlo susirašinėjimą, o ne problemos sprendimą. Paprasčiausiai vieni kitiems rašysime laiškus, o galutinis variantas – liks tas pats, tik daugiau sugadinto popieriaus.
Manyčiau, vis dėlto Vyriausybė tikrai pajėgi per mėnesį priimti tam tikrus sprendimus dėl įstatymų projektų ir mes galėtume greičiau priimti įstatymus. Siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui ir tikrai atsisakyti susirašinėjimo, nes gali būti taip, kad kokia nors valstybės institucija atsiųs raštelį, kad atidėjo, nes svarstėme, ir tas raštelis visą tą įstatymo pasiūlymą paneigs, nes paprasčiausiai atsakymas bus duotas formaliai, sugadintas popierius, o problemų neišspręs. Siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 59, prieš – 5, susilaikė 21. J. Razmos pasiūlymui pritarta.
Ir dabar dėl viso straipsnio. Gerbiami kolegos, motyvai kartu su J. Razmos pasiūlymu. Motyvų nėra. Balsuojame už 1 straipsnį. (Balsai salėje) O čia vienas straipsnis ir yra, taip. Kolegos, balsuojame. Kadangi vienas straipsnis, už visą Statuto straipsnį ir visą šį pakeitimą. Tai būtų Nr. XIIIP-3020(2). Balsuojame už šį Seimo statuto pakeitimą.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 54, prieš – 18, susilaikė 20. Gaila, nepritarta.
11.02 val.
Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3991(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Antroji redakcija. Kviečiu komiteto pranešėją A. Širinskienę. Dėl Baudžiamojo kodekso yra gautas… vienas straipsnis, priėmimas būtų pastraipsniui.
Dėl šio straipsnio yra A. Anušausko pasiūlymas. A. Anušauskas. Sutariame, kad neprašome 29, ir jūsų prašome pateikti savo pasiūlymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš turiu pasakyti, kad neperregistravau priėmimui šio siūlymo. Būtų labai įdomu išgirsti, kaip jis atsidūrė, bet svarstymo metu mes svarstėme, aš siūliau tiesiog atsisakyti tos tezės, kuri numatyta įstatymo variante, kad žmonėms, kurie vykdė valstybės užduotis, tik tokiu atveju taikoma malonė, atsisakant išankstinio valstybės pripažinimo, nes ne visada gali būti tokių atvejų, kad žmonės, kur nors Rusijoje sulaikyti, būtinai turi būti susiję su valstybės užduočių atlikimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu paklausti gerbiamos komiteto pirmininkės. Kai kolega teikė, tai komitetas pasiūlymą svarstė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas šį pasiūlymą svarstė ir pasiūlymui nepritarė. Mes tiesiog nesupratome, kodėl malonė turėtų būti suteikiama bet kuriam nusikaltėliui užsienio valstybėje, kurio Lietuvos valstybė nežino veikus jos interesais, nes tas nusikaltėlis logiškai patenka į pirmąją šio straipsnio dalį. Tai tiesiog po diskusijų komitete tik trys komiteto nariai pritarė ir visas likęs komitetas, penki nariai, susilaikė. Pasiūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Ar ponas A. Anušauskas prašo balsuoti dėl to? Balsuoti neprašo. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai dėl viso įstatymo projekto, vieno straipsnio pakeitimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Baudžiamojo… Atsiprašau, yra. L. Kasčiūnas. Dar kartą tai rodo, kad mūsų kompiuterinė sistema dirba labai vėluodama.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties turbūt mūsų visų tikslas šiandien yra tas, kad mūsų žmonės grįžtų atgal namo į savo šeimas, turime padaryti viską, kad taip atsitiktų. Aš, aišku, argumentuoju ir raginu balsuoti už, nes mes šiame etape nelabai jau turime kitą išeitį. Bet, vertindami visą šito įstatymo genezę, mes privalome kai ką fiksuoti.
Mielieji, tokios operacijos yra daromos tada, kai jau yra parengta tam teisinė bazė, arba mainų operacijos padaromos ir po to tobulinama teisinė bazė, o nedaroma taip, kaip mes darome šiandien – planuojame operaciją, apie ją pradedame viešai kalbėti ir po to pradedame tobulinti teisinę bazę. Tai nėra rimtos, vakarietiškos valstybės požymis. Mes puikiai žinome, kad ir dabartinio teisinio reguliavimo būtų užtekę įvykdyti tai, ką mes turime padaryti. Taip, aš raginu balsuoti už, bet tokias pamokas mes turime išmokti ir tokių klaidų nebekartoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tikrųjų laikas šito įstatymo yra labai blogas ir labai neapgalvotas, sakyčiau, ir neatsakinga buvo svarstyti šitą įstatymo projektą. Visiškai teisinga yra pripažinti, jog tai yra perteklinis pakeitimas, nes ir dabar Prezidentas gali ir turi teisę suteikti malonę. Šis įstatymo projektas, nepritarus gerbiamo A. Anušausko pataisoms, taip pat implikuoja, kad įstatymu pripažįstama, jog grąžinami į Lietuvą asmenys veikia Lietuvos Respublikos interesais. Tiesą sakant, nemanau, kad Vakaruose, civilizuotose valstybėse, yra kas nors panašaus į šitą reguliavimą, dėl to aš nepalaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė – motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesą sakant, yra labai skaudu klausytis, kai yra kalbama apie mūsų piliečių, dirbusių Lietuvos naudai užsienyje, grįžimą ir sakoma, kad aš nepalaikysiu. Taip, laisvas mandatas, bet manau, kad tas momentas priimti tokius teisės aktus yra geras visada, nepriklausomai nuo to, ką mano galbūt kartais opozicija ne visai suprasdama, kaip tie vyrai, kurie yra suimti ir įkalinti, greičiausiai jaučiasi ar jų šeimos jaučiasi tokius balsus girdėdamos. Tikrai raginčiau kolegas pritarti. Manau, kad projektas yra laiku, ir, be abejo, mes tų žmonių, kurie dirbo Lietuvai, Lietuvoje sugrįžtančių visąlaik laukiame.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš noriu užduoti tokį retorinį klausimą: jeigu būtų Prezidentė D. Grybauskaitė, ar toks įstatymas būtų šiandien Seime svarstomas, ar ne? Manau, kad ne.
PIRMININKĖ. Trumpa replika, trumpas motyvas.
A. Nekrošius – motyvai už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės valstybės pareiga yra užtikrinti, kad mūsų žmonės grįžtų į mūsų šalį. Jeigu jie yra kitoje šalyje nuteisti už tam tikrą veiklą, kuri buvo mūsų šaliai naudinga, manau, kad mūsų visų pareiga, kad tiems žmonėms padėtume, kad jie sugrįžtų. Man iš esmės tik vienas A. Armonaitės sakytas argumentas užstrigo, kad neva būtų paviešinama informacija, pavardės ir panašiai, bet iš esmės kalbama apie keistą dalyką. Iš esmės, jeigu užsienio šalyje žmogus nuteisiamas, tai automatiškai žinoma ir vardas, ir pavardė, ir už ką yra nuteistas. Aš manau, tai nėra priežastis nepalaikyti šio projekto.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų esu giliai įsitikinęs, kad turime pasitikėti mūsų valstybės konstitucine sandara, privalome pasitikėti mūsų Prezidento institucija. Aš iš tiesų pasitikiu Prezidentu G. Nausėda ir manau, kad būtent malonės suteikimo prerogatyva yra priskiriama Prezidento institucijai. Šiuo atveju balsuodami kitaip mes siaurintume Prezidento galias. Aš tikrai nematau jokios prasmės, kad tą būtina būtų daryti. Taigi kviečiu šiuo atveju tikrai susilaikyti ar balsuoti prieš, kad nebūtų daromi tokie pakeitimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, tikrai žinome, kad mūsų valstybės atžvilgiu atliekami žvalgybiniai veiksmai, ir kad mes galėtume apsaugoti savo nacionalinius interesus, mes imamės atitinkamų priemonių, ir tą vykdo konkretūs žmonės. Sutikime, kad tie žmonės tikrai daug kuo rizikuoja. Ir taip atsitinka gyvenime, kad įvyksta nesėkmių.
Šita nuostata vienaip ar kitaip padidintų motyvaciją ir parodytų ženklą, kad valstybė nepalieka savo piliečių ir nenusiplauna rankų. Man atrodo, tai tik sustiprintų mūsų tam tikras nuostatas. Tai yra, tarp kitko, įtvirtinta ir kitose užsienio valstybėse, mes čia neiškrentame iš bendro konteksto. Bet jeigu mes galvojame, kad galime kitomis priemonėmis apsiginti nuo mums priešiškų valstybių, tai mes labai klystame.
Šitas įstatymas iš tikrųjų sustiprina mūsų valstybės veikimą ir sustiprina būtent valstybės požiūrį į tuos žmones, kurie rizikuoja savo gyvybe ir savo ateitimi dirbdami labai sudėtingomis sąlygomis kitur.
PIRMININKĖ. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šiaip labai svarbus klausimas, kurį mes čia sprendžiame, neabejotinai, ir žmonės turi grįžti namo. Aš tik tų, kurie susirūpinę dabar valstiečiuose, įvairios širinskienės, noriu paklausti, o ką gi jūs darėte dvejus su puse metų, kai tų žmonių artimieji rašė pagalbos prašymus į įvairias institucijas, Teisingumo ministeriją, komitetus? Ką nors vienas iš jūsų padarėte?
Mane labiausiai liūdina tas melas ir cinizmas, kad iš žmonių nelaimių yra daroma politika, tokia kaip šiandien, kai iš sergančių žmonių daroma politika, iš tų, kurie tarnauja valstybei. Mes turime pavyzdį, kaip šita dauguma valstiečių elgiasi su žmonėmis, kai iš tikrųjų reikia pagalbos. Yra Alytaus ugniagesių pavyzdys, kai jie plikomis rankomis ėjo ir gesino. Žmonės jiems nešė, ne valdžia. Kai kalbame apie biudžetą, bent jau respiratoriais aprūpinti, priemonėmis, valdančioji dauguma atmeta.
Aš noriu pasakyti, kad, ponia Širinskiene, jūs esate melagė. Jūs ir jūsų bendražygiai nieko nepadarėte per dvejus su puse metų, kad tie žmonės grįžtų namo.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti su epitetais ar be jų, bet dabar balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašome, gerbiamieji kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3991(2) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 294, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3803(2)ES, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3804(2)ES, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3805(2)ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3806(2)ES, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 20 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3807(2)ES, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-1418 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3808ES (svarstymas)
Toliau pagal darbotvarkę – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimas. Svarstymas. Kviečiu A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją. Kur A. Širinskienė? Jūsų, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo. Ir, tikiuosi, jūs kartu pateiksite ir lydimuosius. Tai būtų Reklamos, Elektroninių ryšių, Lietuvos banko, Informacinės visuomenės paslaugų ir Visuomenės informavimo įstatymai – lydimieji teisės aktai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 16 dieną apsvarstė visą paketą ir visiems projektams buvo pritarta bendru sutarimu, visi 11 balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Nematau V. Ačienės. Kas galėtų iš komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto? Gerbiamieji, kas iš Biudžeto ir finansų komiteto? Pirmininkas? V. Ąžuolo nematau. Kas iš komiteto gali perskaityti išvadą? Gerbiamas Majauskai, gelbėkite situaciją, kažkas atsitiko su pranešėjais. M. Majauskas perskaitys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai jums dėkoju. Lydimasis buvo Lietuvos banko įstatymas, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Lygiai tokia pati: pritarti bendru sutarimu ir patobulinti pagrindiniam komitetui pagal Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Puiku. Dėkojame. Kviečiu R. Miliūtę, Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komitetas kaip papildomas svarstė šį ir lydimuosius Reklamos, Elektroninių ryšių, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymus ir tuo baigėme, Visuomenės… Informacinės visuomenės… Prašom perskaityti išvadas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas Vartotojų teisių apsaugos įstatymui pritarė. Už – 11, prieš nėra, susilaikė 1. Išvada ir sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. O lydimiesiems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu R. Šarknicką, Kultūros komiteto pranešėją. Tai buvo papildomas komitetas, svarstant šį pagrindinį Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektą ir vieną iš lydimųjų – Visuomenės informavimo įstatymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas, kaip papildomas komitetas, rugsėjo 25 dieną svarstė įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto kaip lydimojo išvadas pristatė. S. Jovaiša. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė pagrindinį Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pačiam projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių diskutuoti nėra. Pasiūlymų… Tuoj suderinsime su Sekretoriatu. Pasiūlymų nebuvo gauta, nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir lydimųjų – Reklamos, Elektroninių ryšių, Lietuvos banko, Informacinės visuomenės paslaugų ir Visuomenės informavimo įstatymų.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
11.19 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 1, 16, 26, 31 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3765(2)ES, Baudžiamojo kodekso 305 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3766(2), Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3767(2) (svarstymas)
Kitas pagal darbotvarkę – Metrologijos įstatymo projektas. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvada – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų spalio 9 dieną Ekonomikos komitetas minimą teisės aktą svarstė ir priėmė tokį sprendimą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Lydimieji teisės aktai. Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų projektai. Ar A. Nekrošius galėtų pateikti lydimuosius teisės projektus? Kadangi yra bendras sutarimas, kartu balsuotume dėl visų.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ai, atsiprašau. Taip, matau. Komiteto sprendimas ir siūlymas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 11 – už. Bendru sutarimu.
Kitas projektas…
PIRMININKĖ. Administracinių nusižengimų kodekso.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Taip pat balsavo 11 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Niekas neužsirašė.
Motyvai dėl viso šio paketo – Metrologijos įstatymo ir lydimųjų Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų įstatymų. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, prašau truputėlį, pagal darbotvarkę yra atėjęs laikas… Po svarstymo pritarta pagrindiniam ir lydimiesiems teisės aktams.
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3946(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas, prašau jūsų dėmesio šiam klausimui – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3946(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada buvo perskaityta. Dabar, gerbiamieji, priėmimas.
Motyvai. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar norėtų šioje tribūnoje kalbėti gerbiamas E. Rimšelis? Atsisako.
Gerbiamieji kolegos, noriu prašyti jūsų patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime jį patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Dar kartą primenu balsų skaičiavimo grupę: V. Alekna, R. Andrikis, V. Bakas, L. Jonaitis, A. Kirkutis, D. Kreivys ir Č. Olševskis. Balsavimas, kaip ir numatyta mūsų darbotvarkėje, prasidės 13 val. ir baigsis 13 val. 20 min. Visi žinome, sutariame ir vykdysime. Dėkoju. (Šurmulys salėje)
Tęsiame. Dėkojame jums, linkime sėkmės. Slaptas balsavimas. Jo rezultatus skelbsime vakarinio posėdžio pradžioje. (Balsai salėje) Balsavimas. Dar kartą skelbiu, dar kartą sakau, slapto balsavimo pradžia – 13 val., pabaiga – 13 val. 20 min.
11.24 val.
Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133 (pateikimas)
Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132. Pranešėjas – V. Ąžuolas. Ir lydimasis – Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš bandžiau pasakyti, kad negalime tokių projektų svarstyti dėl to, kad jų įsigaliojimo data numatyta nuo sausio 1 dienos. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nauji mokestiniai įstatymai gali būti įsigaliojantys tik po pusės metų. Dėl to aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Mes rašome kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl šitų dalykų. Reikia išsiaiškinti dėl atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymui.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš gal tik norėčiau tokio aiškumo įnešti, kad su biudžetu tokie įstatymai gali būti registruojami. Kolega, ne pirmi kadencijos metai, turbūt tikrai žinote, kad tai galima. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Prašom… Kolegos, tada nesiginčykime, susitarkime. Iki kito posėdžio… galbūt opozicija priims iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Aišku, aš tai sakau su šypsena. Dėkoju. Ir lydimasis taip pat paketu, deja.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl opozicijos pasiūlytos pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 84 Seimo nariai: už pertrauką – 33, prieš – 38, susilaikė 13. Opozicinė frakcija prašė, pertraukai pritarta.
11.26 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078 (pateikimas)
1-13 klausimas – nekilnojamojo turto mokesčio… Ar yra pasiruošęs pranešėjas R. Karbauskis? (Balsai salėje) Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078. (Balsai salėje) Pateikimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, yra siūloma pakeisti skaičius, nuo kada būtų mokamas…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Kolega M. Majauskas prašo dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Atsiprašau pranešėjo. Taip pat frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes matome, kad yra ne tik užregistruotas projektas, bet pranešėjas taip pat jau yra įregistravęs ir siūlymą dėl paties projekto, į kurį iš tiesų reikėtų įsigilinti, kodėl tokie siūlymai atsirado dar net nepateikus paties projekto. Toks prašymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Pasiūlymas – pertrauka iki kito posėdžio.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 31, prieš – 38, susilaikė 18. Pertrauka iki kito posėdžio.
11.28 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074(3), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3075(3) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, aš noriu sugrįžti ir atsiprašyti, pamačiusi, kad yra teisėjas E. Rimšelis. Mes turėtume sugrįžti prie Miškų įstatymo svarstymo, o tai reiškia darbotvarkės 1-8 klausimo, Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių, kadangi nespėjome dar šitų klausimų apsvarstyti, projektas Nr. XIIIP-3074. Aplinkos komiteto pranešėja V. Vingrienė perskaitys komiteto išvadą, taip pat dėl lydimojo – Saugomų teritorijų įstatymo, taip?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį įstatymo pakeitimo projektą, jame siūloma formuoti sklypą jau įteisintiems Nekilnojamojo turto registre pastatams, esantiems miškų teritorijose. Komitetas pritarė bendru sutarimu abiem projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, Kaimo reikalų komiteto, P. Čimbarą. Miškų įstatymas ir lydimasis Saugomų teritorijų.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė ir balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra gautas pasiūlymas. Aš vėlgi kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją V. Vingrienę. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Gerbiamas Algimantai Dumbrava, prašom. Tuoj, įjungsiu mikrofoną.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiama pirmininke, aš atsiimu, ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiimate ir todėl mums nebereikia. Daugiau pasiūlymų negauta. Seimo komitetas pritarė.
Gerbiami kolegos, po svarstymo prašom. Motyvų nėra. Yra motyvų. Tuoj, minutėlę. Matot, kaip mums reikia tobulinti mūsų kompiuterinę sistemą. Čia tiesiog mums kažkaip ilgai viskas jungiasi.
P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Kaip supratau, jeigu aš nebūčiau priminęs Sekretoriatui, tai išvis būtumėte pamiršę šitą klausimą šiandien apsvarstyti. Labai ačiū, kad grįžote.
Iš tiesų nesu šalininkas naujų statybų miškuose. Tikrai iš mano ankstesnių pasisakymų ir balsavimų žinote, kad buvau ir prieš „senų“ statybų atkūrimą miškuose, ir prieš bet kokias statybas pajūriuose, pakrantėse, užtvėrimus ir taip toliau, tačiau šiuo atveju klausimas yra šiek tiek kitoks.
Tai yra dar iki 1994 metų įregistruotų, įteisintų pastatų, tiek gyvenamojo, tiek negyvenamojo… Jie anksčiau priklausė girininkijoms, urėdijoms, parkų direkcijoms, įvairios paskirties pastatai, kurie fiziškai egzistuoja, jie stovi, kai kurie yra privatizuoti, kai kurie yra privatizuotini. Tačiau kadangi jie stovi miško žemėje, susitvarkyti ir peržengti į XXI amžių, tai yra įsivesti nuotekų valymo sistemą, vandentiekį, tie pastatai negali, neturi teisės. Todėl aš tikrai siūlyčiau šiuo atveju pritarti, nes norėdami… Dabar gali tik miško infrastruktūros bet kokius įrenginius statyti, mes turėtume pritempti prie miško infrastruktūros, nors tai nėra miško infrastruktūros objektai, kuriuos tiems pastatams tikrai derėtų pasistatyti norint žmonėms užsitikrinti normalų gyvenimą.
Aš tikrai siūlyčiau šitam projektui pritarti, nes jokia nauja statyba miškuose juo nereglamentuojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už pastabas ir taip pat už visą mūsų nuoseklaus darbo reguliavimą.
Balsuojame po svarstymo. Balsuojame dėl Miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir kartu lydimojo – Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.33 val.
Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo Nr. I-696 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3852(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. I-697 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3853 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3852(2). Svarstymas. Kviečiu gerbiamąjį kolegą A. Sysą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Ir tikriausiai jūs pateiksite kartu ir lydimąjį Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Valstybinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo pripažinimo netekusiu galios.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra įstatymas ir nutarimas, kurie seniai prarado vertę, nes šitos nuostatos yra įtvirtintos kituose įstatymuose. Komitetas buvo padaręs net pertrauką, nes prieš keletą metų Seimas buvo įpareigojęs Vyriausybę padaryti reviziją ir sutvarkyti iki galo neveikiančių įstatymų tvarką. Komitetas pritarė šitiems abiem dokumentams, kad jie neteko galios, ir juos reikia išimti iš mūsų teisinės bazės. Nesigilinu į detales. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Dėkojame.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-4011(2) (priėmimas)
Pagal darbotvarkę Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas. Kultūros komiteto pranešėjas… Priėmimas, beje. Prašom, jeigu yra kokių nors pakeitimų. Komitetas svarstė, po svarstymo buvo pritarta.
Dabar priėmimas. Ar jūs dėl priėmimo turite pakeitimų? Nėra pakeitimų, tai į tribūną gerbiamo R. Šarknicko nekviečiu. Vienas straipsnis. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“. Juo komitetas skiria R. Slapšį, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigoms.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Štai ir pasivijome, ir šiek tiek pralenkėme laiką.
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ patvirtinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4149 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kviečiu Z. Jedinskį. Seimo nutarimas ir kartu Finansų rinkos dalyvių mokesčio… ir lydimasis Mokesčių administravimo įstatymo projekto pateikimas. Prašome.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Pusės valandos pertrauka. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) O J. Razma taip pat būtų… Pritariame bendru sutarimu pusės valandos pertraukai.
Gerai, kolegos. (Šurmulys salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs paaiškinkite, kada baigsis ta pusė valandos, kiek tuo metu rodys laikrodis?
PIRMININKĖ. Taip, dabar mes turime… Visi žiūrėkime į laikrodį ir visi skaičiuokime. 11 val. 36 min.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bus Vyriausybės valanda ir mes…
PIRMININKĖ. Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Negalėsime, deja…
PIRMININKĖ. 12 valandą prasideda Vyriausybės valanda, bet gal mes nutarsime daryti tik pusės valandos Vyriausybės pertrauką… valandą. (Balsai salėje) Ir opozicija kaip tik… tai yra valdantieji siūlo daryti pusės valandos Vyriausybės valandą ir leisti klausinėti tik opozicijai. (Balsai salėje) Dėl to, gerbiamieji, sutarsime, kai ateis tam laikas.
Dabar toliau pagal darbotvarkę… pagal darbotvarkę Žuvininkystės įstatymo projektas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu galima vis dėlto?..
PIRMININKĖ. Mano mielas kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, dėl kokio projekto yra padaryta pusės valandos pertrauka?
PIRMININKĖ. Aš paskelbiau, kad pusės valandos pertrauka yra padaryta dėl Seimo nutarimo ir kartu jau lydimųjų Finansų rinkos ir Mokesčių administravimo įstatymų… Taip aš ką tik pasakiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, atsiprašau. Čia yra skirtingi projektai. Mes prašome būtent dėl tų lydimųjų pertraukos iki kito posėdžio. Darbų programą galėsite, taip sakant, pasitvirtinti ir po pusės valandos, o lydimieji yra atskiri projektai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes visada lydimuosius laikėme kartu einančiais. (Balsai salėje) T. Tomilinas. Prašau. (Balsai salėje) Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mieli kolegos, jeigu jums reikia patikslinimo, tai taip, mes prašome dėl viso paketo pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje) Mes paprašėme, tokia mūsų teisė. Mes gerbiame jūsų teisę, jūs gerbkite mūsų teisę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jeigu kas nors negerai, kreipkimės į Etikos ir procedūrų komisiją.
11.41 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 141, 142, 15, 17, 172, 174, 175, 178, 179, 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873 (pateikimo tęsinys)
Dabar kviečiu… (Šurmulys salėje) Žuvininkystės įstatymo projekto pateikimas ir kviečiu pranešėją A. Palionį. Projektas Nr. XIIIP-3873. Pateikimas. Ir jau pertraukų, kolegos, prašyti nebegalite, nes buvo paimtos dvi pertraukos, viena spalio 17 dieną, kita spalio 22 dieną. Prašome, pateikimo tęsinys.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, jeigu jūs reikalaujate dėl pertraukos, ką patikslino T. Tomilinas, tai balsuojame dėl pertraukos, ką patikslino T. Tomilinas. (Balsai salėje) O aš sakiau dėl to, jeigu kas nors ne taip, jūs galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Būtinai suteiksiu. Dėl vedimo tvarkos. Nors labiausiai šaukia J. Razma, bet labai solidžiai ir gražiai prie mikrofono atsistojo gerbiamas E. Gentvilas ir aš jam pirmiausia suteiksiu žodį.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū. Pirminis prašymas buvo padaryti pertrauką dėl projekto Nr. XIIIP-4149…
PIRMININKĖ. Kolegos, aš patikslinu, kad aš pasakiau…
E. GENTVILAS (LSF). Šitaip ir traktuokime ar taip…
PIRMININKĖ. …aš patikslinu, kad aš pasakiau visus tris iš karto, pasakiau Seimo nutarimo ir lydimųjų…
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, J. Razma po to, kai buvo paprašyta pertraukos dėl projekto Nr. XIIIP-4149, J. Razma pasakė, kad mes prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl lydimųjų, tai yra koks ten, projektas Nr. XIIIP-3439, kiti registracijos numeriai. Prašom laikytis pasiūlymų eigos. Balsuoti dėl pusės valandos pertraukos dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą ir balsuoti dėl J. Razmos frakcijos siūlymo dėl paketo kitų projektų, kurių registracijos numeriai yra kiti, siūlant balsavimą surengti iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Bet tada pradėkime nuo pradžių. Jeigu nebuvo Seimo nutarimo, tai apie kokius kitus galime kalbėti. Todėl J. Razmos pasiūlymas netinka.
Gerbiamieji, dabar nesiūlau diskutuoti, o pakviečiau ir A. Mazuronis pateikia Žuvininkystės įstatymo projektą. Atsiprašau, A. Palionis. Matote, kaip vyrai išveda iš pusiausvyros. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pateikti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiame ištaisyti perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos pereinamuoju trejų metų įgyvendinimo laikotarpiu išryškėjusius netikslumus, spragas, kurios sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir skirtingai interpretuoti nuostatas. Palengviname teisės į žvejybos galimybes įsigijimo sąlygas, taip pat įgyvendiname Tarybos reglamentą dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje. Įstatymo projektu numatome padidinti lašišų ir menkių Baltijos jūroje žvejybos galimybių rezervo dalį, kuri gali būti skirta Baltijos jūros priekrantės žvejybai; patikslinti nuostatas, reglamentuojančias perleidžiamųjų žvejybos teisių suteikimą, individualių žvejybos galimybių ir žvejybos kvotų skyrimą, atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo taikymo problemas ir skirtingų interpretacijų galimybes; taip pat įgyvendinti reglamento nuostatas, siekiant apsaugoti vandens buveines nuo rizikos, susijusios su nevietinių ir svetimų žuvų rūšių naudojimu akvakultūroje, atsisakyti pramoninių ir akvakultūros tvenkinių ūkių kriterijų, nes veiklos apribojimai turėtų būti taikomi visuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose; suvienodiname reikalavimus dėl sumokėjimo už aukciono būdu įsigytą perleidžiamąją žvejybos teisę verslinei žvejybai vidaus vandenyse ir jūrų vandenyse, sumažiname pradinę teisių į žvejybos galimybes aukciono kainą nuo 1 % iki 0,1 % nuo gaunamų žvejybos galimybių vertės; patiksliname nuostatas dėl žvejybos laivų registravimo ir išregistravimo, dėl žuvininkystės duomenų kaupimo informacinės sistemos; pripažįstame sunkiu pažeidimu verslinę žvejybą neturint Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo. Taip pat patiksliname Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos atliekamas žuvininkystės sektoriaus valdymo funkcijas, jos atskiriamos ir aiškiau padalijamos tarp ministerijų; sudaromos sąlygos žvejybos Kuršių mariose kvotos laikinajam perleidimui, ūkio subjektui išlaikant galimybę gauti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. Tiek trumpai.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, visų pirma klausimas. Lapkričio 1 dieną turėjo baigtis pereinamasis laikotarpis ir ar padalinote kitų metų kvotas, nes šitas įstatymas yra apie kvotų dalinimą. Tai ar delsdami, atidėliodami įstatymą, atidėliojote ir leidote padalinti kvotas pagal seną tvarką? O šiaip klausimas iš esmės. Mes vis dar biurokratiškai kažką tvarkome ir vaidiname, kad žuvininkystės sektorius Lietuvoje dar egzistuoja. Statistikos departamentas oficialioje statistikoje rodo, kad pernai Lietuvoje Baltijos jūroje žvejojo 260 žvejų. Nuo sausio 1 dienos uždraudžiama menkių žvejyba. Tuo tarpu Lietuvos žuvininkystės tarnyboje dirba 119 tarnautojų, ministerijos Žuvininkystės departamente dar kokių 15–20, nežinau kiek.
A. PALIONIS (LSDDF). Mažiau.
S. GENTVILAS (LSF). Tai ant dviejų žvejų Baltijos jūroje yra po vieną ministerijos biurokratą. Čia net sau mokesčių tie žvejai tiek nesumoka, o ką dar kalbėti apie biurokratiją, kuri sėdi ant jų pečių, kuri nieko iš esmės nesprendžia. Mes ateiname į šitą posėdį ir vaidiname, kad sprendžiame kvotų dalinimą, kai iš esmės žuvininkystės sektorius jau yra miręs. Tai ką jūs, naujas ministre, galėtumėte pasakyti apie toliaregišką perspektyvą? Nes šiandien dviem Baltijos jūros lietuviams žvejams tenka jūsų vienas žuvininkystės biurokratas. Ką jūs į tai?
A. PALIONIS (LSDDF). Simonai, nevisiškai susijęs klausimas, bet tikrai galiu atsakyti. Labai laukiau iki lapkričio 1 d. vidaus audito ataskaitos apie Žuvininkystės tarnybą ir apie žuvininkystės sektorių, bet dėl apimties tą ataskaitą turėčiau turėti lapkričio 15 dieną. Bet taip, kai tarnyba buvo iškelta į Klaipėdą, mes matome, kaip ji išsipūtė. Po audito ataskaitos aš galėsiu jums atsakyti kur kas plačiau. Manau, kad ir sprendimai bus priimti adekvatūs. Ir dabar vyksta derybos dėl tų pačių kvotų, ir žinome, kad leidimai bus panaikinti rytinės Baltijos menkės žvejybai. Laukiame galutinių skaičių dėl šprotų, kurių pirminius skaičius didina. Pagal mūsų laivų galimybes ir žvejų potencialą, manau, bus adekvatus ir valstybės tarnautojų skaičius.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš vis dėlto grįžčiau prie kolegos Simono iškelto klausimo. Aš suprantu, Europos Sąjungos reglamentu planuojama uždrausti menkių žvejybą rytinėje pakrantėje, uždrausti ne tik verslinę, bet ir pramoginę. Čia aš matau, kad įstatymu vis tiek grįžtama ir bandoma nustatyti įvairias Lietuvai skirtų šios rūšies žvejybos galimybių ribas, konkrečiai kalbant apie menkes.
Mano klausimas gal iš esmės, nes čia, matyt, daug aktualesnis reikalas tas draudimas negu šis įstatymas. Norėtųsi jūsų paklausti, ką jūs, kaip ministras, padarėte, kad galbūt būtų sustabdytas toks draudimas, ir ką mes, kaip Lietuva, galėtume padaryti, kad jis toks neįsigaliotų? Nes iš tikrųjų tai liečia ir gilias Lietuvos žvejų pramogines tradicijas – išplaukti į jūrą, išeiti į jūrą ir pažvejoti menkių, taip pat ir verslininkus, kurie užsiima menkių žvejyba, ir tai sudaro didelę jų pajamų dalį. Tai ką jūs padarėte ir ką dar Lietuva gali padaryti, kad neįsigaliotų?
A. PALIONIS (LSDDF). Galiu pasakyti, kad praeitą mėnesį vyko žuvininkystės posėdis Briuselyje. Svarstant menkių uždraudimą, Lietuva buvo vienintelė tarp šalių, kuri susilaikė ir nepalaikė šito palaikymo, kad būtų uždrausta.
Dabar dėl gilių tradicijų. Aš manau, kad pramoninės žvejybos tradicijos yra kur kas gilesnės, bet mes turime suprasti ir mokslininkų tyrimus dėl menkių populiacijos mažėjimo ir pačių menkių mažėjimo kaip žuvies masės, ir dėl ruonių daromos žalos menkėms mūsų Baltijos jūroje. Bet mokslininkai nežiūri pačių ruonių populiacijos, kad ji yra labai išdidėjusi, kad ruoniai pakeitė mitybos racioną, vietoj strimelės dabar daugiau maitinasi menke, kad menkės, besimaitindamos ruonių išmetamais ekskrementais, užsikrečia ir didelė dalis menkių yra ligota. O įstatymas, kuris reglamentuoja ir pačią priekrantę, ir mėgėjų žvejybą… Tikrai nei jūs įtarėte, nei mes įtarėme, nei vasarą, nei pavasarį, kad mėgėjams bus uždrausta. Nors Briuselyje buvo nuskambėję, kad mėgėjai sužvejoja daugiau negu pramoninė žvejyba. Aš sakau tai, kas buvo pasakyta Briuselyje.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jau iš dalies atsakėte. Aš norėjau jūsų klausti irgi dėl menkių populiacijos sumažėjimo ir dėl ruonių daromos žalos. Jūs atsakėte. Bet jeigu tas draudimas įsigalios, kaip tai paveiks mūsų verslo sektorių, kuris žvejoja menkes? Ar ministerija kompensacijas mokės? Ar jiems laivus reikės supjaustyti? Ar tai yra diskutuojama su Europos Sąjungos tam tikrais atsakingais asmenimis? Kokią žinią jūs galite pasiųsti dabar tiems žvejams?
A. PALIONIS (LSDDF). Ne paslaptis, kad jau dabar yra uždrausta rytinės menkės žvejyba, jau nuo šių metų vidurio. Šiais metais pagal Europos reglamentą mes pusę metų per europinį finansinį laikotarpį galime teikti valstybės pagalbą. Tai šį pusmetį kompensuojamos žvejų prarastos pajamos. Dabar dėl ateinančio laikotarpio, nes daugumos žvejų pajamų struktūroje menkių žvejyba sudarė daugiau negu 50 %, visos kitos žuvys – 40–45 %, dėl ateinančių metų, kad žvejams, kurie nori, nes iš 13 žvejų įmonių 7 norėtų pasitraukti, galėtume padėti išeiti iš verslo, supjaustyti laivus, dabar yra deramasi dėl reglamento. Jeigu pagal dabar galiojantį, tai mes galėtume padaryti tik po dvejų metų, pildydami ataskaitas, kad turime per didelį laivyną. Tie žvejai paprasčiausiai neišgyvens. Dabar yra deramasi dėl reglamento, kad mes kitais metais galėtume suteikti jiems tokią paramą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, išties artėjant Kalėdoms visą laiką Žuvininkystės įstatymas kaip pagrindinis Kalėdų patiekalas į mūsų darbotvarkę būna įtraukiamas. Mano klausimas būtų toks. Be žvejybos jūroje, taip pat labai aktuali yra ir žvejyba Kuršių mariose, tai yra tradicinė žvejyba ir tie patys reglamentai, reglamentuojantys ir pasitraukimą iš šios veiklos, nelaimėjus licencijų, tradiciškai lemia daugelio šeimų verslą, ir tos priemonės dažnai taip pat turi būti arba supjaustomos, arba jų atsisakoma nelaimėjus tų kvotų. Kaip jūs manote, kaip reikėtų sureguliuoti ir šią itin svarbią sritį, nes Kaliningrado sritis taip pat susisemia visas žuvis, sakykime, iš mūsų Kuršių marių?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš tiktai noriu pasakyti, kad kvotos ir (…) yra skirstomos pagal istoriją, pagal žvejybos mastą – ne vienerių metų, septynerių metų – yra paskirstomos ir kvotos. Žvejai, kurie žvejojo… ir kitų sužvejojamų rūšių kvotos niekur nėra prarandamos. Čia kalbama tik apie rytines menkes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų klausimas yra gana sudėtingas. Aš dūšioje nesu už, bet kalbu tik todėl, kad noriu atkreipti dėmesį į tai, kad didžiosios valstybės visada laimi. Ir vakarinėje pakrantė, ir pietinėje pakrantėje žvejyba bus galima, o rytinėje pakrantėje, vadinasi, negalima. Kas yra rytinėje pakrantėje, jūs puikiai žinote, tai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rusija. Na, aš nežinau, ar Rusija prisiims tuos įsipareigojimus, ar neprisiims, jeigu Rusija tikrai neprisiims ir žvejos, tai mūsų šis sprendimas yra visiškai idiotiškas, nes ką vienas saugoja, o čia pat šalia kitas semia. Reikėtų tai būtinai pasitikslinti.
Ir aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad visoms mūsų valdžios institucijoms (man teko visą laiką nustatant kvotas Gdansko konvencijoje dalyvauti ir aš buvau delegacijos vadovas tuo metu, tai žinau, ką tai reiškia) su jais kariauti reikia iki paskutinio, nes jie siūlo Lietuvai dabar supjaustyti laivus. Supjaustysi laivus, vadinasi, niekada jau nebepasistatysi. Jau tiek supjaustyta laivų Lietuvoje, jūrinių laivų, ir taip toliau, todėl reikia būti labai atsargiems.
Aišku, turime pritarti šiam įstatymo projektui, bet reikia dėti labai daug pastangų, ir aš sieju labai dideles viltis su nauju ministru A. Palioniu, kuris atėjo ir imasi labai daug iniciatyvų, kad šiuos klausimus tikrai pajudintų iš vietos.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsas salėje: „Galime.“) Ačiū. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai… Tuoj pažiūrėsime. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kadangi dar turime iš esmės penkias minutes, kviečiu P. Čimbarą į tribūną. (Balsai salėje) Pabėgo Petras.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4145 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada gal R. Baškienę kviečiame į tribūną, kad mums pristatytų rezervinį 1 klausimą. Kviečiu R. Baškienę į tribūną, ji pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-4145. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pokyčiai vyksta, ir aš su didžiausiu džiaugsmu pranešu, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju Biudžeto ir finansų komitetas išsirinko A. Butkevičių, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju išsirinko R. Martinėlį.
Noriu atkreipti visų dėmesį, kad tai yra frakcijoms atitenkančios kvotos, ir šiuo metu išties mes, Seimas, atrodome ganėtinai atsakingai ir gražiai pagal frakcijų narių skaičių, turėdami kvotas tų frakcijų atstovų, ir jų pozicijos yra komitetų pirmininkų ar pavaduotojų. Prašau tam pritarti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Rima, norėčiau jūsų, kaip valdančiųjų atstovės, paklausti. Jums žinomas Liberalų sąjūdžio priekaištas, kad mes negalime iš komitetų pajudinti asmenų. Frakcijoje nėra tiek narių, kiek yra komitetų. Atrodytų, mes, kaip maža frakcija, turėtume teisę rinktis, kuriam komitetui atstovauja mūsų frakcijos narys, tačiau dėl komitetų skaičiaus, dydžio ir apimties mes negalime perslinkti, nes valdantieji, turėdami labai daug delegatų kiekviename komitete, nenori išimti ir įleisti mūsų frakcijos nario į Švietimo ir mokslo komitetą šiuo atveju. Ar galite pakomentuoti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų klausimą. Tai nėra visiškai taip. Valdantieji nėra taip užėmę visų pozicijų. Kaip jūs žinote, pagal skaičių to ir negali jau padaryti. Kadencijos pradžioje taip susidėliojo komitetai. Išties yra problema, kad mes Statute turime skaičių – ne mažiau kaip septyni. Jeigu dabar Žmogaus teisių, Audito, kiek žinau, dar vienas iš komitetų turi tik septynis, išėjus jūsų atstovui, mes žinome pageidavimus, bet pasikeisti kažkaip po trejų metų įdirbio jau kolegos nebenori. Tai nėra negeranoriškumo principas, o tiesiog įpratimas dirbti šiame komitete. Labai atsiprašome, bet žinodami jūsų norus ir pageidavimus iš karto tos problemos išspręsti negalime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Atsiprašau, yra du straipsniai. Dėl jų abiejų pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 76, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4146 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis 2 klausimas – Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4146. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Tai bendras nutarimas, kuriuo prašoma patikslinti Seimo Energetikos komisijos pavadinimą įrašant žodžius „ir darnios plėtros“. Kaip jūs žinote, pirmininkas yra V. Poderys. O kadangi A. Butkevičių mes su džiaugsmu patvirtinome Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju, tai jį, kaip pavaduotoją, iš šios komisijos reikia išbraukti, ir taip pat pakoreguoti 3 straipsnį, o tai yra 16 straipsnio… kad buvo dar įrašytas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotojas J. Olekas, kuris sėkmingai dirba Europos Parlamente. Todėl koregavimui prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Niekas neužsirašė kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Turime tris straipsnius, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Pagal darbotvarkę turėtų būti Vyriausybės valanda, bet kai buvo diskusija… T. Tomilinas per šoninį mikrofoną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome sutrumpinti Vyriausybės valandą, nes buvome sutarę pateikimą…
PIRMININKAS. Iki pusvalandžio siūlote, taip? Frakcijos vardu?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl šio pasiūlymo. Frakcijos vardu siūlymas vietoj Vyriausybės valandos padaryti Vyriausybės pusvalandį, ir klausia opozicijos atstovai.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 48, prieš – 27, susilaikė 5. Frakcijos siūlymui pritarta.
Kadangi dar liko faktiškai dvi minutės, tai keleto minučių techninė pertrauka. Grįžtame prie klausimo 12 val. 5 min.
Pertrauka
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4149 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Grįžtame prie klausimų. Į tribūną kviečiu Z. Jedinskį, jis mums pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą. Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Pirmiausia nesuprantama, kokiu pagrindu dabar atnaujinamas to klausimo pristatymas. Pertrauka dėl jo nebuvo paskelbta. Jūs traktuojate, kad buvo pusės valandos pertrauka bendru sutarimu. Kokiu bendru sutarimu, jeigu buvo kitas reikalavimas –J. Razmos balsuoti, ir aš kalbėjau, jokio bendro sutarimo nebuvo. Balsavimo dėl pertraukos tuometinė posėdžio pirmininkė R. Baškienė nepaskelbė. Todėl jokia pusės valandos pertrauka čia neegzistuoja, nes ji nebuvo paskelbta, nebuvo Seimo bendru sutarimo ir nebuvo balsavimo dėl šitos pertraukos. (Balsai salėje) Prašau veikti pagal darbotvarkę, iš eilės. Dalis klausimų yra nesvarstyta. Šitas klausimas nepradėtas svarstyti, nebuvo padaryta jo svarstymo, pristatymo pertrauka.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų, jeigu Seimo vicepirmininkė tuomet man būtų suteikusi žodį, aš tą būčiau ir pasakęs, kad balsavimo nebuvo. Negali čia viena vicepirmininkė traktuoti kažkokius bendrus sutarimus pati sau. Prašau, 12 valanda, pagal patvirtintą darbotvarkę yra aiškiai parašyta Vyriausybės valanda, niekas to nepakeitė, man atrodo. Eigoje mes negalime keitinėti darbotvarkės. Tvarka, balsavote, kad ji tęsis pusę valandos. Tada 12 val. 30 min. galvokite, ką toliau daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. T. Tomilinas per šoninį mikrofoną. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atkreipiu visos visuomenės dėmesį, kad ir baimės, ir lobizmo akys yra labai didelės. Taip, kaip elgiasi opozicija, visaip bandydama stabdyti įstatymo svarstymo pradėjimą, yra tikrai beprecedentis atvejis. Mes paprašėme pertraukos. Labai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pranešta, koks yra rezultatas to prašymo. Mūsų frakcija, lygiai kaip jūsų, turi tokias pat teises – nei didesnes, nei mažesnes. (Balsai salėje) Mūsų pirmininkė pranešė rezultatą – bendru sutarimu. O dėl Vyriausybės valandos mes jau balsavome.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos… atsiprašau, Eugenijus, labai trumpai. (Šurmulys salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Tokiu atveju, kadangi projekto svarstymo metu galima daryti dvi pertraukas, aš mūsų frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio svarstant šį nutarimo projektą Nr. XIIIP-4149. Prašom pateikti balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, tuo pačiu klausimu tame pačiame posėdyje dviejų pertraukų imti negalima. Primenu.
Kitų pasiūlymų, kadangi tuo metu nepirmininkavau, negaliu komentuoti. Jeigu jūs matote kažkokių pažeidimų ir taip toliau, siūlau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. O šiuo metu, bent jau mano žiniomis, pertrauka buvo paimta ir kviečiu pranešėją pristatyti projektą. Prašom pristatyti.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Prašau įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę klausimą dėl finansų įstaigų apmokestinimo, projektas Nr. XIIIP-4149, ir lydimąjį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už tokį trumpą pristatymą. Aš suprantu, kad jūs norite įtraukti finansų rinkos dalyvių apmokestinimą, ir tiesiog norėjau įsitikinti, ar jūs tikrai suprantate, ką jūs siūlote įtraukti ir ką jūs siūlote apmokestinti. Mano būtų gal paprastas klausimas, kuris jau yra nuskambėjęs viešojoje erdvėje, ar jūs galite patikslinti, kas yra bankų aktyvai? Ką jūs siūlote apmokestinti?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas kolega, aš puikiai suprantu, kokį įstatymą mes teikiame. Jūs, užduodamas šį klausimą, aišku, greičiausiai žinote atsakymą į šį klausimą. Nemanau, kad aš turėčiau jums dabar aiškintis, bet galbūt kitiems Seimo nariams būtų įdomu nors apskritai žinoti, apie ką kalbama. Mūsų siūlomas įstatymo projektas numato apmokestinti bankų turtą, vadinamuosius aktyvus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų keistas dalykas, kad pranešėjas žada siūlyti apmokestinti tai, ko pats negali įvardinti. Aš dar kartą kartoju klausimą. Pasakykite, kas tai yra bankų aktyvai, koks yra jų turinys, jei jau norite, kad toks projektas būtų įrašytas papildant darbų programą.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai jums dabar… Jūs irgi puikiai žinote, kas tai yra. Jei nežinote, tai galėjote perskaityti. Bet aš jums dabar paaiškinsiu. Bankų aktyvai tai yra komercinių bankų turtas, kurį sudaro grynieji pinigai, atsargos, paskolos suteiktos, turtas. (Balsai salėje, juokas) Paskolos, paskolos, gerbiamas. (Balsai salėje) Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, šiek tiek ramybės. Klausia S. Gentvilas. Gerbkite vieni kitus.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, aš pats esu baigęs humanitarinius socialinius mokslus, bet gal jūs iš tikrųjų (teikiate tokį principingą įstatymą) paaiškinkite, kas yra aktyvai. Čia aš trečias klausiantysis. Ar galite apibrėžimą padiktuoti, kad mes tiksliai suprastume, nes šio įstatymo kritikai sako, kad bus apmokestinti žmonių pinigai, laikomi banke. Kitaip tariant, geriau tada žmonėms pinigus laikyti kojinėse, o ne banke, nes jūs apmokestinsite juos, banke laikomus. Tai čia pirmas klausimas.
O antras klausimas. Jeigu gyventojas nori pasiskolinti būstui, tai prieš metus, gaudamas būsto paskolą, vidutiniškai mokėjo net ir mažesnę nei procentas maržą. Dėl mažėjančios konkurencijos bankų rinkoje dabar, akivaizdu, jau mokama virš 2 %. Tai kaip jūsų mokestis darys įtaką bankų rizikos maržai: ar tai paveiks teigiamai, ar neigiamai? Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, kolega. Jūs man kol kas neleidote pristatyti šio klausimo. Pristatydamas šį klausimą, aš pirmiausia paaiškinsiu viską, o po to atsakysiu į visus klausimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Jeigu šis projektas jums yra toks prioritetinis, kodėl jūs jo neįtraukėte į Seimo rudens darbų programą, kai buvo teikiami frakcijų siūlymai, ir būtų nereikėję čia stovėti ir pereiti šitos procedūros. O kadangi jau galbūt net ir nėra jums jis toks prioritetinis, aš noriu paklausti apie šio įstatymo turinį.
Kaip žinome, Lietuvoje veikia keletas bankų, rinka yra pasidalinta tarp didelių institucijų, dėl to sąlygos imantiems paskolas nėra tokios geros. Jūsų mokestis kaip tik ir kirs tiems žmonėms, kurie ketina imti paskolas, nes jos jiems brangs. Kodėl jūs norite apiplėšti tam tikra prasme Lietuvos gyventojus?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Į pirmą klausimą atsakysiu taip. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra įtrauktas į rudens darbų sesiją. Buvo įtrauktas. (Balsas salėje) Neskubėkime, aš atsakysiu ramiai. Kai buvo įtrauktas ir įregistruotas, buvo pastabų ir po to buvo keletas posėdžių su VMI atstovais, su Lietuvos komercinio banko atstovais, su Finansų ministerija.
Šis įstatymas buvo pakoreguotas ir būtent dabar yra pateiktas toks po koregavimo, todėl šiandien iš naujo reikėjo teikti nutarimą dėl įtraukimo į rudens darbų sesiją. Labai norėčiau, aišku, dabar atsakyti į jūsų antrą klausimą, bet vis dėlto aš norėčiau atsakyti į tuos klausimus po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausiančiųjų klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų kalbant, gerbiami kolegos, apie situaciją Lietuvos bankų sektoriuje, akivaizdu, kad jų elgesys per visą šį įstatymų pakeitimų projektų pateikimą yra, na, daugiau keliantis klausimų ir abejonių negu prieš patį pateikimą. Mes matome, kad iš tikrųjų yra daromas spaudimas, netgi savotiškas šantažas, kad apmokestinimas bus perkeltas ant bankų klientų pečių. Aš manau, kad vien tik tai jau įrodo, kad tas elgesys nėra toks, koks turėtų būti, nėra atsakingas elgesys.
Lietuvos atveju bankų sektoriaus atskirų žaidėjų pelnas kelis kartus viršija Europos Sąjungos bankų pelno vidurkį. Tai rodo, kad iš tikrųjų jie lėšų tam, kad būtų atsakingi rinkos dalyviai ir sumokėtų mokesčius, kad ir kokia forma jie būtų pateikti, tikrai turi. Taip pat bankai, nors šiais metais tiek „Swedbanko“, tiek SEB‘o pelnas augo apie 8 %, mažino darbuotojų skaičių, ir tą daro ganėtinai drastiškai, taip pat mažėja bankomatų skaičius. Taigi matome, kad iš tikrųjų kalbos apie tai, kad tenka taupyti dėl mažo pelno, visiškai neatitinka realių skaičių ir rodiklių.
Kalbant apie atsakingą valstybę, joje mokesčius turi mokėti ne tik mažos, vidutinės įmonės, žmonės, kalbant apie individualius mokesčius, bet taip pat ir kiti – dideli, svarbūs rinkos žaidėjai. Bankai yra vieni iš tokių didelių, kaip sakyti, žaidėjų, kurie iš tiesų gali ir privalo sumokėti mokesčius.
Aš tikrai kviesčiau šioje pateikimo stadijoje pritarti šiam siūlymui, galbūt vėliau bus dar galimybė jį kažkiek ir tobulinti, kad iš tikrųjų bankai būtų tinkamai apmokestinti ir negalėtų savo apmokestinimo naštos perkelti ant žmonių pečių. Tikiuosi, šiuo klausimu tiek Seimas bus principingas, tiek ir Lietuvos bankas bus priverstas taip pat atsakingai vykdyti savo funkcijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pirma norėčiau pradėti nuo pagyrimo žodžių R. Karbauskiui, jis labai teisingai sureagavo į Lietuvos bankų asociacijos grasinimą, kad įvedus mokestį viskas bus perkelta vartotojams. Man atrodo, kad tokie grasinimai yra neadekvatūs ir kreipimasis į motinines kompanijas, į motininius bankus paaiškinti, kad akcininkai labai aiškiai atsakytų, ar iš tikrųjų yra jų tokia politika ir pozicija, man atrodo, buvo labai labai teisingas žingsnis.
Nepaisant to, realybė, deja, yra tokia, kad Lietuvoje penki bankai kontroliuoja 90 % rinkos. Ir tai reiškia, kad tokiomis oligopolinėmis sąlygomis jie iš tiesų gali reikalauti iš rinkos dalyvių, paslaugų pirkėjų papildomo mokesčio, gali tikėtis taip pat ir papildomų palūkanų už imamas paskolas. Tą mes matome akivaizdžioje statistikoje, kur matome, kad Lietuvoje palūkanos, būsto palūkanos yra vienos didžiausios Europos Sąjungoje. Kokia yra priežastis? Ji yra labai paprasta – Lietuvoje bankų sektoriuje nėra konkurencijos. Priimdami šį mokestį, mes tą konkurenciją dar labiau sumažinsime, nes visus potencialius naujus žaidėjus, kurie galėtų išspręsti pagrindinę problemą bankų sektoriuje, konkurencijos trūkumą, mes tik atbaidysime ir dar labiau pagilinsime ir dabar labai sunkią situaciją bankų sektoriuje.
Todėl kviečiu kolegas labai rimtai susimąstyti. Aš žinau problemą, suprantu, kad ji yra skaudi, bet šiuo sprendimu mes ją galime tik pagilinti, atbaidyti užsienio investuotojus, toliau didinti bankų koncentraciją ir, tikėtina, perkelti šį mokestį ant vartotojų. Dėl šio mokesčio gali didėti palūkanos, gali mažėti bankų už padėtus indėlius mokami tarifai. Man atrodo, kad toks sprendimas gali duoti tik neigiamą rezultatą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 54, prieš – 28, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Tuoj įjungsime. Diskutuoti niekas neužsirašė. Balsuojame… Ai, dėl motyvų dar užsirašė. Atsiprašau. Nuomonė už – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis ką tik įvykęs balsavimas aiškiai parodo, kad Seimas turi politinės valios toliau svarstyti šį klausimą. Svarstymas vyks normaliu tempu. Mes turėsime galimybę diskutuoti dėl visų abejonių komitetuose. Jūs turėsite, mes visi turėsime galimybę teikti siūlymus, tačiau situacija šalyje seniai pasikeitė – nėra daugumos, kuri klauso bankų lobistų, nėra daugumos, kuri vykdo jų pageidavimus. Yra dauguma, kuri turi politinę valią. Yra dauguma, kuri pamatė, kad 21 Europos Sąjungos valstybių yra vienoks ar kitoks sektorinis bankų mokestis. Jo konkretus dizainas, jo konkretūs sprendimai priklausys nuo jūsų, nuo šitos diskusijos, bet tai, kad jūs šiandien net bandote neleisti pradėti kalbėti apie tai, labai aiškiai parodo, kurioje pusėje jūs stovite – visuomenės ar bankų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia gerbiamas T. Tomilinas aiškino, kad yra tokia pozityvi dauguma, kuri tuoj priims šitą projektą. Tai sakykite viską iki galo, kad yra ta dauguma, kuri pasirūpins, kad verslo gaunamos paskolos pabrangtų maždaug 1,5 %. Ne tik verslo, bet ir žmonių, kurie ima kreditus būstui, ir taip toliau. Tai girkitės tokiais „pasiekimais“ ir savo dauguma, jeigu manote, kad čia tokį jau gerą darbą darote. Jeigu jūs naiviai manote, kad bankų savininkai tuos mokesčius priims susimažindami savo dividendus, tai tikrai esate naivūs. Tikrai to nebus. Čia jau paskutiniu momentu tokia galimybė, matyt, grėstų.
Kodėl to projekto negalima pradėti svarstyti? Yra daug formalių priežasčių, nes nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl prieštaravimo Konstitucijai, normaliai priimtos. Už tokią išvadą, kuri pateikta Seimui, nebalsavo komitetas. Balsavo už priešingą. Negavo balsų daugumos. Nežinia, kaip būtų balsavę už šią išvadą. Gal Seimo nariai tiesiog neturi nuomonės? Ponas Z. Jedinskis tame komitete, beje, žadėjo projektą patobulinti ir teikti kitą projektą. Tai irgi to nepadarė.
Antras dalykas. Norima, kad tas projektas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, nors tai yra naujas mokestinis įstatymas ir pagal Teisėtvarkos pagrindų kūrimo įstatymą negalėtų nauji mokestiniai įstatymai įsigalioti anksčiau negu po pusės metų. Išimtis dėl pateikimo su biudžetu, deja, negalioja iš viso naujiems mokestiniams įstatymų projektams. Taigi yra daug priežasčių nepradėti svarstyti tokio projekto ir negaišti laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 92: už – 54, prieš – 23, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Tuoj įjungsime.
Motyvai dėl viso. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, argumentus išsakiau, čia yra formalumai. Nekartosiu. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Man atrodo, kad tikrai yra labai daug emocijų šiuo klausimu. Aš nesiruošiu ginti bankų. Man atrodo, kad jie nusipelno tam tikros visuomenės neapykantos, veikdami oligopolinėmis sąlygomis ir reikalaudami iš žmonių susimokėti įvairiausius mokesčius, tuos mokesčius ir palūkanas keldami aukščiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse.
Ir paskutinė Europos Centrinio Banko statistika rodo, kad iš tiesų Lietuvoje naujų būsto paskolų palūkanų norma yra viena didžiausių: vidutinė euro zonos šalyse yra 1,48 %, Lietuvoje – 2,44 %. Daugiau negu kad Lietuvoje yra šalyse, kur bankų koncentracija, kur jų konkurencija yra pati mažiausia, – tai Graikija ir Estija, ir dar kelios šalys. Graikijoje yra pati didžiausia palūkanų norma – 3,19 % todėl, kad ten koncentracija, dominavimas bankų, kelių bankų, yra pats didžiausias Europos Sąjungoje. Taip atsitiko todėl, kad nemažai bankų bankrutavo ir konsolidavosi rinka.
Lietuvoje situacija taip pat yra labai panaši ir todėl mes Lietuvoje visi mokame didesnes palūkanų normas už būsto paskolas. Vienintelis būdas pakeisti šią situaciją yra pritraukti naujus bankus, naujas investicijas. Įvesdami naujus mokesčius bankams mes tiktai atgrasome naujus, potencialius žaidėjus, kurie išspręstų pagrindinę problemą. Aš suprantu, kad valdančioji dauguma žaidžia žmonių emocijomis, pikti ant bankų, bet iš tikrųjų šitas sprendimas gali duoti tiktai neigiamą ir priešingą rezultatą – tokį rezultatą, dėl ko visi Lietuvos žmonės turės susimokėti didesnėmis palūkanų normomis.
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju kolegai, kuris ką tik kalbėjo, už tai, kad pateikė papildomus argumentus ir statistiką, kuri parodo, kad tokie mokesčiai ir bankų apmokestinimas yra iš tiesų būtini. Mes matome, kad ta oligopolinė tarka ir susiformavo dėl to, kad Lietuvoje nebuvo normalios, tvarkingos, griežtos ir tinkamos bankų veiklos priežiūros.
Labai populiaru ir mėgstamas žanras, kai kas nors kaltas, tada tas visas kaltes nurašyti kam nors kitam. Šiuo atveju liberalių pažiūrų žmonės šias kaltes nurašo nematomai rankai, rinkai, kad neva rinka ir nematoma ranka turėtų viską sureguliuoti, bet štai Lietuvos atveju ėmė ir nesureguliavimo. Tai galbūt ką nors pakviesime, ateis naujas žaidėjas ir situacija išsispręs. Būtų labai gerai, jeigu… Valstybei aktyviai nedalyvaujant ar bankų sektoriuje, ar bet kuriame kitame ir neatliekant savo pareigų tinkamai, kaip tų pareigų tinkamai neatlieka labai seniai Lietuvos bankas ir jo vadovas, tokia situacija ir susidaro. Todėl kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už, nes tam tikrai seniai yra pribrendęs laikas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi esu socialinių mokslų žmogus, bet man patinka finansininkai, tai pacituosiu, ką gerbiama I. Šimonytė pasakė praeitą savaitę. Mokesčius moka kažkas – moka vartotojai, tarpininkai, moka akcininkai. Šitas mokestis orientuotas į tai, kad jį sumokės paskolų gavėjas, ne banko akcininkai, ne Švedijos Vyriausybė, kuri yra bankų akcija… ne kokie nors tarpininkai ar fintechai, kurie siūlo technologijas, bet paskolų gavėjas.
Ką jūs, gerbiamas Zbignevai, siūlote šiandien, tai yra pakelti palūkanų normą paskolų gavėjams Lietuvoje ir iš esmės perkelti visą šitą mokestį tiems, kurie kreipsis dėl palūkanų. Šita Vyriausybė Prezidento kampanijos išvakarėse pradėjo milžinišką kovą prieš bankus. Užuot ėmęsi, važiavę į užsienį, kvietę į bankus investuoti čia ir sudarę jiems konkurencingas sąlygas, ką daro Lietuvos bankas su fintechu ir kitais kviesdamas, jūs, gerbiamas Zbignevai ir valdančioji dauguma, 54 asmenys, kurie ką tik balsavote keliose stadijose, darote viską, kad Lietuvoje nauji bankai nepasirodytų. Jūs darote tai, kad Lietuvos žmonės permokėtų už tai, kad Lietuvoje neegzistuoja bankinė konkurencija. Iš esmės yra 2,5 banko, ir dar pasakote, kad šitie bankai gaus mokestį. Ką jūs darote su savo finansiniu neraštingumu, tai jūs apmokestinate paskolų gavėjus, ne bankų akcininkus. Todėl, kad Lietuvoje bankų konkurencija neveikia. Žiūrėkite, vežėjai kraustosi į Lenkiją dėl to, kad negauna pirmiems savo automobiliams – fūroms, banko lizingo paskolų. Lenkijoje jie gauna, nes Lenkijoje veikia bankų konkurencija ir kreditų įstaigų konkurencija. Lietuvoje, jūs, uždėję šį mokestį, dar labiau pastumsite Lietuvos verslą ir Lietuvos žmones. Žmones neturi kur trauktis, bet verslas tai tikrai kraustysis į užsienį, tokie kaip vežėjai su 48 tūkst. Lietuvos sunkvežimių. Vien šiais metais 60 Lietuvos automobilių pervežimo bendrovių persikraustė į Lenkiją. Iš dalies dėl bankų konkurencijos nebuvimo, dėl to, kad draudimo rinkoje nėra konkurencijos, dėl to, kad nėra bankų rinkos konkurencijos. Ir štai pasirodo iniciatyva apmokestinti ir…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …padidinti palūkanas. Tai kviečiu tokioms nesąmonėms nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – per šoninį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dvi replikos. S. Gentvilui per ilgai leidote šnekėti. Ir kitas dalykas, Seimas yra nutaręs 12 val. 30 min. pradėti Vyriausybės pusvalandį. Prašom vykdyti Seimo apsisprendimą.
PIRMININKAS. Aš lygiai tą patį norėjau pasakyti, gerbiami kolegos. Kadangi Vyriausybės pusvalandis jau turi prasidėti, šiuo klausimu darome trumpą pertrauką iki kito posėdžio.
12.31 val.
Vyriausybės valanda
Dabar pradedame Vyriausybės valandą. Norėčiau gerbiamus kolegas informuoti, kad Vyriausybės pusvalandyje nedalyvauja šie ministrai: A. Monkevičius – turi nedarbingumą, K. Mažeika ir V. Sinkevičius atostogauja, V. Šapoka išvykęs į komandiruotę.
Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos – J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tikiuosi, kad nebus manipuliuojama ir bus laikomasi paskelbto slapto balsavimo dėl teisėjų laiko – 13 valandos.
PIRMININKAS. Taip. Mes laikysimės preciziškai, kadangi Seimas jau nubalavo.
Pirmasis klausia J. Sabatauskas. Užduoda pirmąjį klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tik tokia visai nusilpusi Vyriausybė, nes mano klausimai buvo paruošti premjerui, pagaliau finansų ministrui. Tai aš užduosiu klausimą Vyriausybei. Jūs patys nuspręsite, kas atsakys.
Viena po kitos viešojo sektoriaus grupės sako, kad streikuos, protestuos. Streikai nereikalingi niekam – nei mokytojams, nei tėvams, nei medikams, nei pozicijai, nei opozicijai. Noriu išgirsti aiškų atsakymą, ar tie įsipareigojimai, kurie buvo duoti šiais metais, pavyzdžiui, mokytojams, tikrai bus įgyvendinti, nes biudžeto projekte žadėtų pinigų, o jų reikės apie 60 mln. eurų, nėra. Ar jie guls į atnaujintą kitų metų valstybės biudžetą? Visuomenė laukia atsakymo, nes, priešingu atveju, aš bijau, kad streikai ir protesto mitingai prie Vyriausybės taps bloga tradicija.
PIRMININKAS. Laikas. Kas atsako? Energetikos ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Kaip žinoma, pirmas dalykas yra patvirtinta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo strategija Vyriausybėje ir dėl to yra sutarta. Antras dalykas – biudžeto projekte, kuris yra pateiktas ir kuriame subalansuotos tiek pajamos, tiek išlaidos, buvo numatyti būtent tie dalykai tam, kad būtų laipsniškas atlyginimų kėlimas visiems, taip pat ir mokytojams. Ir daug kas priklausys, be abejo, nuo biudžeto priėmimo, tai yra koks bus galutinis rezultatas. Jeigu jis bus nepakankamas, tuomet, be abejo, tos problemos bus aktualizuotos. Šiuo atveju aš kalbu apie tai, kad tas projektas, kuris yra pateiktas, užtikrintų Vyriausybės įsipareigojimų laikymąsi. Dar žemės ūkio ministras.
PIRMININKAS. Dar žemės ūkio ministras. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Žemės ūkis nebuvo paminėtas, bet kadangi irgi yra įsipareigojimų dėl patirtos sausros žemės ūkio sektoriuje ir yra likęs likutis nekompensuotų 8 mln. eurų, tai, matyt, jau kitą trečiadienį Vyriausybė priims teigiamą sprendimą, kad būtų kompensuotas ir likęs likutis, įsiskolinimas žemdirbiams.
PIRMININKAS. Antrasis J. Sabatausko klausimas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prieš klausdamas antro klausimo aš pasakysiu trumpą repliką. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, sako netiesą. Buvo raštu, susitarimu pasižadėta mokytojams ir tam reikėjo 60 mln., kurių dabar biudžete nėra. Tos strategijos, kuri priimta numatant 2025 metais, dar nėra. Jūs žadate dangaus maną po mirties.
PIRMININKAS. Klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai dabar kitas klausimas. Kadangi nėra švietimo ministro, tai tam pačiam žemės ūkio ministrui dėl Alytaus rajono. Jūs puikiai žinote situaciją, kad kenčia žemdirbiai, kurie ne tik augina kultūras, grūdines kultūras, daržoves, vaisius, bet ir laiko gyvulius, melžia karves ir pila pieną nežinia kur, kas į mėšlą, kas šiaip į pievą, į griovį. Bet problema kur? Tai, kad supirkėjai atsisako pirkti pieną visame Alytaus rajone. Net tose vietose, kur nebuvo pakliuvę teršalų…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ką jūs darote, kad šito nebūtų? Aš neklausiu apie žalos kompensavimą, aš klausiu…
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kad ta betvarkė baigtųsi.
A. PALIONIS (LSDDF). Klausimą aš jūsų supratau. Taip, jūsų informacija tiksli, bet ji buvo praeitą savaitę dvi dienas. Visas pienas neužterštos teritorijos yra superkamas, o iš užterštos teritorijos visas pienas dabar jau keliauja į „Fortumo“ gamyklą.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką pavaduojančio ministro. Mes čia ką tik turėjome ilgas ir karštas diskusijas apie bankų aktyvus. Aš neklausiu jūsų, kuo skiriasi aktyvas nuo pasyvo. Tikiu, kad kaip Vyriausybės vadovas jūs esate įsigilinęs ir žinote. Vyriausybė, teikdama biudžeto projektą, įtraukia pajamas iš bankų mokesčių. Tačiau Finansų ministerija labai aiškiai pasakė, kad nepritaria tam, ir labai aiškiai sukritikavo, pateikdama priežastis, kodėl nepritaria.
Mano klausimas jums. Ar galėtumėte paaiškinti, kokia vis dėlto yra Vyriausybės pozicija šiuo klausimu? Ar Vyriausybė pritaria bankų mokesčiui ir gali užtikrinti, kad dėl tokio mokesčio nebrangs būsto paskolų palūkanos?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip žinome, bankų mokestis buvo viena iš vertintų alternatyvų, tarp jų ir biudžeto projekto rengimo procese.
Kalbant apie galutinius sprendimus, kaip žinome, kol nesutarta dėl viso biudžeto, tol nesutarta dėl nieko, ir šiuo atveju ta Finansų ministerijos pozicija, kuri buvo pateikta, yra Finansų ministerijos pozicija. Mes, Vyriausybė, tiek, kiek buvo priimta sprendimų pateikiant biudžeto projektą, – tai bendras Vyriausybės sprendimas. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs iš karto sakykite, kad nežinote, o nepradėkite pasakoti tai, ko nežinote. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėjau adresuoti savo klausimą aplinkos ministrui, jo, deja, nėra, todėl paklausiu gerbiamo ministro, laikinai pavaduojančio premjerą, ir sveikatos ministro.
Mano klausimas yra dėl Alytaus gaisro. Šiandien mes kalbame daugiausia apie pasekmių likvidavimą, tačiau akivaizdu, jog tos pasekmės gali turėti įtakos ne vieniems metams į priekį. Ar be tų fragmentinių bandymų likviduoti pasekmes, padėti žmonėms, patikrinti, tarkime, ugniagesių ar mero plaučių būklę yra numatyta kokia nors bendra programa ir sisteminės priemonės, kaip bus vykdomas monitoringas šios situacijos, kaip bus vertinama tiek aplinkos būklė, tiek ir žmonių sveikatos būklė? Ir ar turime Lietuvoje tokių pajėgumų, kad galėtume kokybiškai išmatuoti padarytą žalą…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …ir ją toliau sekti, ir padėti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš atsakysiu dėl aplinkos, dėl sveikatos atsakys sveikatos apsaugos ministras. Iš esmės dėl monitoringo – taip, mes turime atsakingas institucijas – Aplinkos apsaugos agentūrą, Aplinkos apsaugos departamentą, kurie ir šiuo metu vykdo tyrimus. Ir ateityje jie tikrai bus vykdomi sistemiškai, kiek reikės, tiek ir bus vykdomi, reikės – pusę metų, reikės – metus, reikės – daugiau, jie bus daromi sistemiškai. Kalbu tiek apie vandens kokybės tyrimus, tiek apie dirvožemio tyrimus, tiek apie oro tyrimus. Tų visų procedūrų, kurios yra paprastai taikomos, tiesiog bus sugriežtinta sistema ir šiuo atveju ta priežiūra bus nuolat atliekama. Kai kurie tyrimų rezultatai yra gaunami šiuo metu, bet natūralu, kad kai kurie tyrimai užima šiek tiek daugiau laiko, reguliarus monitoringas bus vykdomas.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš tiesiog papildysiu atsakymą sveikatos dalimi. Jūs žinote, kad ugniagesių sveikata ir dabar yra tikrinama atliekant tuos tyrimus, kuriuos galima įvertinti greitai. Aišku, noras, kad būtų atlikti tam tikri toksikologiniai tyrimai yra truputį dar ne laiku, nes tam, kad jie būtų atlikti, reikia žinoti, ko ieškoti. Tai tiesiog ieškoti kažkokių toksinių medžiagų žmogaus kūne nėra tikslinga. Kai mes turėsime tyrimus iš aplinkos tyrimų, tada mokslininkai galės pasakyti, ko ieškoti žmogaus kūne, ir bus daroma palyginamoji analizė su žmonėmis, kurie nebuvo tame regione, nes, net ir radus kažkokią medžiagą žmogus kūne, jinai nebūtinai dėl gaisro šiame regione gali būti atsiradusi. Tada bus aišku, ką rekomenduoti žmonėms, ką jie ateityje apskritai turi tikrintis, kokių ligų galima tikėtis ar nesitikėti dėl tų rastų medžiagų. Tai yra planuojama padaryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus kultūros ministrui. Gerbiamas ministre, aš dėl kultūros paso. Matau, kad biudžete kitiems metams, nors kadencijos pradžioje buvo daug kalbama apie kultūros klestėjimą šioje kadencijoje, net komiteto pirmininku tapo partijos lyderis, deja, biudžete matau, kad kultūros pasui skiriama perpus mažiau lėšų. Tai yra vienas klausimas, o antras susijęs su tuo. Pagal jūsų ir švietimo ministro pasirašytą bendrą aprašą atlikėjams, kurie dirba mokyklose su moksleiviais, apmokėjimas atliekamas… kreiptis galima tik po mėnesio, kai atliekamas faktas, o tik dar po 20 dienų išmokama. Ar negalvojate peržiūrėti? Na nenormalu, kad atlikus veiksmą, padarius sutartinius dalykus apmokėjimas gaunamas tik po pusantro mėnesio. Labai ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Kultūros paso priemonė finansuojama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų. Iš tikrųjų dabar numatyti tie 2 mln. nėra pakankami tam, kad būtų kaip šiemet finansuojama. Dabar į teikiamas Seimui biudžeto pataisas, vakar Kultūros reikalų komitetas svarstė, toks siūlymas, kurį palaiko ir ministerija, yra įtrauktas, kad finansavimas būtų toks kaip ir šiemet.
Finansavimo modelis yra susijęs su moksleivio krepšeliu. Kiekvienas moksleivis turi 15 eurų ir pasinaudojus priemone tie pinigai ir skiriami pagal faktą, kiek moksleivių jau pasinaudojo. Šitas modelis leidžia apmokėti menininkams, paslaugų teikėjams ar organizacijoms pagal tai, kiek moksleivių pasirenka, kiek jų teikiama priemonė populiari. Tai, apie ką jūs kalbate, šitas modelis ir yra susijęs su tuo, kad paslaugos būtų moksleivių pasirenkamos, jos būtų patrauklios, tai taip ir veikia kompensavimo principu.
PIRMININKAS. A. Dumbravos salėje nematau. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi E. Pupinis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, aš gal klausiu irgi energetikos ministro, kuris šiandien, kaip suprantu, eina premjero pareigas.
Gerbiamas ministre, šią savaitę viename iš visuomenės informavimo kanalų pasirodė informacija apie tai, kas gali būti įvardinama kaip sėkmingų santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos paslaptis, jeigu galima taip pasakyti. Aš iki tol galvojau, kad ta paslaptis yra premjero mokėjimas lenkiškai kalbėti, bet perskaitęs tą straipsnį tuo šiek tiek suabejojau.
Galbūt jūs galėtumėte paprasčiausiai pakomentuoti šiame tyrime aprašytus faktus, nes tai, kas girdėti iš Vyriausybės, šiandien girdėti neigimas. Tvirtinama, kad tai yra melas, bet kas konkrečiai ten yra melas ir kas neteisingai buvo parašyta, vis dar lieka paslaptis. Aš kalbu apie „Orlenui“ taikomas beprecedentes nuolaidas, kaip buvo parašyta, tiek per VIAPʼą, tiek per „Lietuvos geležinkelių“ tarifus, dėl kurių gana greitai buvo sutarta, nors prieš tai ilgą laiką buvo kariaujama dėl jų.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų pirmas dalykas yra, kad siejami visiškai nesusiję dalykai. Kalbu apie premjero susitikimus su gerbiamu J. Kačinskiu. Taip pat antras epizodas yra būtent VIAPʼo lengvatos, tretinio galios… aukcionai. Trečias dalykas yra parama krepšiniui. Tarp šitų trijų dalykų nėra visiškai jokių sąsajų ir tai reikia atsakingai pasakyti.
Antras dalykas yra dėl konkrečių epizodų, kurie komentuojami, tai yra kalbant apie geležinkelių situaciją. Esmė yra tokia, kad tai buvo kompromisiniai sprendimai abiejų pusių. Tai nebuvo kokia nors Lietuvos nuolaida. Kompromisiniai sprendimai, kurie Lietuvai leido išvengti bylinėjimosi rizikos ir šimtatūkstantinių baudų, kurias būtų reikėję mokėti po viso teisminio proceso.
Dėl energetikos epizodų. Dėkoju už šią galimybę dar kartą šį klausimą pristatyti. Pirmas dalykas yra tai, kad dėl šios lengvatos idėjų buvo dar 2016 metais. Tokia lengvata taikoma dvylikoje Europos Sąjungos šalių. Tokia lengvata yra skirta, pirmas dalykas, tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Antras dalykas, tai yra galimybė padidinti energetinio efektyvumo investicijas būtent didžiosioms įmonėms.
Iš esmės čia, Seime, 2018 metais buvo priimtas įstatymas, jūs vienbalsiai balsavote dėl to. Tas įstatymas buvo pristatytas išsamiai ir šita lengvata yra taikoma visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančioms įmonėms, kurios sunaudoja daugiau kaip 1 gigavatvalandę elektros energijos, tai yra būtent didžiosioms įmonėms. Šiuo metu Lietuvoje tokių įmonių, kurios potencialiai galėtų naudotis lengvata, yra 150. Sutartis dėl dalyvavimo tokioje sistemoje yra sudariusios 39 įmonės. Kompanija „Orlen Lietuva“ – taip pat viena iš jų.
Dėl šios lengvatos turbūt tiek, bet esmė yra tokia, kad nebuvo daroma jokių specifinių nuolaidų ar sąlygų. Trys įmonės yra skolingos 34 mln. eurų VIAPʼo mokesčio. Tai yra „Orlen Lietuva“, „Lifosa“ ir „Achema“. Tol, kol jos nesumokės šios skolos, negalės gauti nė vieno cento šios lengvatos. Tai yra esminis principas, kurio buvo laikomasi ir Vyriausybėje, ir čia, Seime, ir visose tvarkose, kurios buvo patvirtintos.
Trečias dalykas dėl tretinio galios aukciono. Iki 2016 metų Lietuvoje buvo priimtina praktika sutarti ir „Lietuvos energijai“ skirti visą tretinį galios aukcioną be konkurso, sutarimo būdu sukertant rankomis. Tokia praktika buvo išgyvendinta. Buvo padaryta aukciono sistema. Buvo tikimasi, kad ta aukciono sistema bus konkurencinga. Rezultatai yra – per dvejus metus per aukcionus mes sutaupėme 30 mln. eurų Lietuvos vartotojų lėšų būtent iš elektros energijos tarifų. Manau, sutaupymas nėra blogai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi E. Pupinio salėje nematau, klausia R. Martinėlis. Ruošiasi J. Baublys.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš klausimą turiu sveikatos apsaugos ministrui. Pirmadienį buvo pateikta ūmaus galvos smegenų insulto gydymo nauja tvarka. Iš tikrųjų tai yra geri poslinkiai, bet to visa preambulė buvo rajoninių ligoninių tikrinimas. Jo metu buvo rasta turbūt nukrypimų nuo detalių reikalavimų laikymosi.
Bet pati jūsų retorika. Jūs, komentuodamas tą visą situaciją, šnekėjote apie diagnozių prirašinėjimą, gydymo įstaigų pasipelnymą. Ar nemanote, kad ta retorika yra, na, ne visai tokia, sakykim, šiuo etapu priimama, kai ir taip visa medikų bendruomenė perdegusi, pervargusi tiek fiziškai, tiek emociškai, ir ar nereikėtų dar šiek tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijai prisiimti atsakomybės, sakykim, dėl to, kas įvyko? Tie poslinkiai gal ir geri, bet dėl tos būtent retorikos, kaip jūs įsivaizduojate?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju iš tiesų už klausimą. Aš ir vienoje televizijos laidoje dalyvaudamas apgailestavau dėl to, kad vienintelis šis aspektas buvo pasigautas kaip pagrindinis ir visiškai nukrypta nuo pagrindinio tikslo, ko mes siekiame, tai yra tam tikrų sisteminių pokyčių, kad pacientas atsidurtų ten, kur reikia, tada, kada reikia, neakcentuojant kokių nors kaltinimų, sakykim, tai pačiai medikų bendruomenei. O kad šie dalykai vyksta, tie vadinamieji prirašinėjimai arba viršdiagnozavimai, tai man savo akimis teko matyti ir bendrauti. Kai kuriose rajonų ligoninėse medikai net neslepia, kad jie neva gydo tokį ambulatorinį insultą, dėl kurio, aišku, nė kompiuterinė tomografija nepadaryta, ir greičiausiai ten joks insultas, matyt, praeinantis smegenų kraujotakos sutrikimas, bet užrašius tokią diagnozę yra gaunamas ženkliai didesnis apmokėjimas, negu būtų už tikrąją diagnozę. Tai čia ne apie kaltinimus kalbame, bet kalbame apie tai, kad yra tam tikrų vis dėlto nesąžiningumo apraiškų, yra aplaidumo apraiškų. Tai ne apie tuos pačius konkrečiai gydytojus kalbant, bet pirmiausia apie administratorius, tai yra tų įstaigų vadovus, kurie privalo užtikrinti, kad tos tvarkos būtų laikomasi.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Ruošiasi A. Armonaitė.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į vidaus reikalų ministrę. Gerbiama ministre, tiek jūs puikiai žinote, tiek visuomenė, kaip sunkiai ir atsakingai ugniagesiai gesino gaisrą Alytuje, negailėdami savo jėgų ir sveikatos. Dabar jiems, kai vyksta pasitikrinti sveikatos, yra daromas tik bendras kraujo tyrimas, ir sveikatos ministras minėjo, kad nėra daromi toksikologiniai tyrimai. Kai kurie yra pasiryžę tuos pinigus, tą premiją, kurią gaus už to gaisro gesinimą, sumokėti būtent už tuos toksikologinius tyrimus. Ar galite jiems pasakyti, kad jie to nedarytų, kad viskas bus padaryta biudžeto lėšomis? Ir kada tas bus padaryta, jeigu tai ketinama daryti, kaip sakė sveikatos ministras? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia aš pasitikėčiau medikais, kurie atlieka patikrą. Jie nustato simptomus, kuomet reikalingi papildomi tyrimai. Be to, kaip ir minėjo sveikatos apsaugos ministras, dar iki galo nėra nustatyta, kokių kietųjų dalelių ar lakiųjų junginių tarša buvo. Todėl ištirti šiuo metu visą puokštę tų cheminių elementų iš tiesų būtų sudėtinga, bet paaiškėjus visiems pagrindiniams rodikliams ir paaiškėjus, kad tikrai tos dalelės yra kenksmingos žmonių sveikatai, ypač gaisre dalyvavusių gaisrininkų sveikatai, manau, kad bus atliekami papildomi reikalingi tyrimai.
O šiuo metu visus ugniagesius kviečiame pasitikrinti Medicinos centre. Yra tokių, kurie atsisako tai daryti. Aš irgi sakyčiau, kad tai neatsakingas požiūris į savo sveikatą. Medikai ir hospitalizavo, ir skiria reabilitaciją, jeigu mato poreikį, psichologinę reabilitaciją taip pat. Imtasi visų priemonių, kad po to gaisro, po to ilgalaikio gesinimo ugniagesiams būtų nuodugniai patikrinta sveikata ir jie į savo pareigas grįžtų sveiki, pasirengę toliau dirbti.
Dar kartą kartoju: dėl tų tyrimų tikrai bus grįžta, jeigu paaiškės, kad buvo tų kietųjų dalelių, kokių nors ypatingų, kurios turi ilgalaikį poveikį sveikatai. Be abejonės, reikės tokius tyrimus atlikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tikriausiai jau paskutinis klaus S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis energetikos ministre, turbūt infliacija Lietuvoje yra nemaža, bet žvelgiant į elektros kainą, kokia patvirtinta kitiems metams, tai ji yra milžiniška. Elektros kaina dažnai yra bazinis produktas kitiems produktams gaminti, 15 % didės elektros kaina. Jeigu žvelgtume, kaip ji susideda ir buvo apskaičiuotas šitas paaugimas, ten yra tokia eilutė – „sisteminės paslaugos kaina“. Kas ten yra įtraukta, apie tai, ką jūs gyrėtės, kad sutaupėte 30 mln., A. Mazuroniui, tai ten yra įtraukta „Lietuvos energijos“ – „Ignitis“ negautos pajamos ir nuostoliai. Tai nuo kada mes į elektros tarifą įtraukiame konkurso nelaimėjusios įmonės nuostolius, kad ji nelaimėjo konkurso, ir staiga mes turime atlyginti jai nuostolius. Jūs, kaip ministerija, turite atrašyti Europos Komisijai raštus už tai, kad valstybės pagalba buvo taikoma prieš tai buvusių ministrų šitai įmonei. Ir štai Lietuvos gyventojams, visam verslui keliama elektros kaina, įtraukiant valstybinės įmonės nelaimėto konkurso negautą pelną. Ar galite tai paaiškinti?
Ž. VAIČIŪNAS. Šiuo atveju atsakysiu paprastai. Energetikos reguliatorius yra nepriklausomas per Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Jeigu ministerija darytų tiesioginę įtaką dėl šių lėšų kompensavimo, viskas galėtų pasibaigti direktyvos pažeidimais ir būtent Vyriausybė tokiu būdu darytų esminius rinkos pažeidimus ir iškraipymus. Tai čia yra dėl esmės.
Dėl turinio, ką aš minėjau prieš tai, tai konkurencija buvo 110 kilovoltų apimties, ten tas sutaupymas buvo. 330 kilovoltų, deja, mes turime techninį „Lietuvos energijos“, arba šiuo metu „Ignitis“, monopolį ir ta kaina, apie kurią jūs kalbate, buvo kompensacija už praeitus metus, tai yra būtent mūsų tikslas buvo kainos augimą, kuris matėsi, amortizuoti ir pratęsti kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui. Apie tai kalbėjome ir radome sutarimą dar ankstesniais metais su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, tuometine Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Toks sprendimas buvo priimtas tam, kad staigiai nedidintume kainos elektros vartotojams – visiems, ir buitiniams, ir pramonės. Toks trumpas komentaras.
PIRMININKAS. Kadangi dar turime šiek tiek laiko, tai klausia V. Juozapaitis. Prašom. Tuoj įjungsime.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas galbūt bus daugiau retorinis, nes aš nematau nei finansų ministro, nei švietimo. Sėdi kultūros ministras, bet tąsyk jo nebuvo, kada buvo priimami sprendimai dėl kultūros paso įvedimo. Pats projektas iš tikrųjų yra vertas dėmesio ir sulaukė pripažinimo ir populiarumo. Bet aš norėčiau paklausti, kas tada nusprendė jį finansuoti iš Europos Sąjungos investicinių lėšų, nes tai, pasirodo, buvo nelegalu? Ir kas dabar atsakys už tai, kai reikės grąžinti pinigus, iš kokių sąnaudų tai bus padaryta? Gal kas nors gali atsakyti, gal premjero pavaduotojas? Nežinote. Gerai.
M. KVIETKAUSKAS. Aš tikrai galiu pasakyti, kad tos situacijos, kuri buvo, komentuoti negaliu ir to sprendimo. Dabar valstybės biudžeto projekte tai numatyta finansuoti iš biudžeto lėšų. Diskusijos su Europos Sąjunga dėl šito finansavimo pasirinkimo iš tikrųjų nebuvo tokios vienareikšmės. Tai didele dalimi yra ir interpretavimo klausimas. Didžioji dalis moksleivių, kurie paso priemones pasirenka, yra iš regionų. Iš tikrųjų pagal tuos reikalavimus, taip, tai yra skatinama ir regionų kultūros paslaugos, ir švietimas, ir socialinės paslaugos. Tai yra klausimas, dėl kurio buvo diskutuojama, tai nėra taip vienareikšmiška.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame ministrams.
Gerbiami kolegos, dabar eisime balsuoti. Norėčiau priminti, kad balsų skaičiavimo grupė yra tokia: V. Alekna, R. Andrikis, V. Bakas, L. Jonaitis, A. Kirkutis, D. Kreivys, Č. Olševskis. Kviečiu visus balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3946(2) (priėmimo tęsinys)
Per pertrauką, kaip žinote, mes balsavome dėl pritarimo skirti E. Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. Skelbiu balsavimo rezultatus.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso biuletenių buvo išduota 66, rasta 66 biuleteniai, galiojantys – 63, negaliojantys – 3. Už balsavo 57, prieš – 2 ir susilaikė 4. Balsų skaičiavimo pirmininkas V. Alekna.
Taigi Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ yra priimtas. (Gongas) Sveikiname gerbiamąjį teisėją. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, jūsų visų vardu, viso Seimo (pasisekė man šį kartą) sveikinu jus, teisėjau, paskirtą Apeliacinio teismo teisėju. Linkime didelės sėkmės, ištvermės jūsų sudėtingame darbe. (Plojimai)
E. RIMŠELIS. Jeigu galima, pasinaudosiu proga. Labai ačiū, gerbiami Seimo nariai, jums už parodytą pasitikėjimą. Tikrai stengsiuosi jūsų nenuvilti. Pasitikėjimas tikrai yra svarbus valstybės raidai, teismų sistemai, man, kaip teisėjui, kuriam rūpi teismų sistemos ateitis. Iš tikrųjų rūpi ir pasitikėjimas teismais. Kviečiu ir jus, gerbiamieji Seimo nariai, ieškoti pasitikėjimo ir mumyse.
Nepaisant visų bėdų, teismų sistemoje tikrai yra teisėjų, kurie išgyvena dėl problemų, kurias turime, tikrai supranta žmonių lūkesčius, ko tikisi žmonės iš mūsų, bet ne visas problemas mes galime patys išspręsti. Kviečiu pasitikėjimo ieškoti kartu diskusijoje. Manau, kartu rastume daug svarbių sprendimų ir greitinant procesus, ir gerinant kokybę, ir skaidrinant teisingumą. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, skelbiu lapkričio 7 dienos rytinį posėdį baigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.