LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO Nr. VIII-029 40 IR 83 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-967)

2018-03-28 Nr.103-P-11

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, J. Gricius – Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, V. Banel – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-28)				1. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad darbdaviai vengia spręsti darbo ginčus neteisminiu būdu – projektu siūloma įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį proceso šalis, kuri „<...> nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius“. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Įstatymas) nereguliuoja darbo ginčų sprendimo tvarkos, todėl aptariama nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Projektu siūloma keisti teisinį reguliavimą ne tik dėl darbo, bet ir dėl tarnybos ginčų, tačiau Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine tvarka, todėl pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, Įstatyme atsirastų prieštaringos nuostatos, ko iš esmės negali būti teisės akte.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-28)				2. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 220 straipsnis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Atsižvelgiant į cituojamas Kodekso nuostatas darytina išvada, kad proceso šalys negali atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka. Nei Kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka pagrindų. Be to, pagal Kodekso 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių siūloma Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostata, kad proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius yra perteklinė ir negalima įgyvendinti dėl atitinkamų teisinių situacijų neegzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. 2. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas: 2.1. Projekto pavadinime santrumpa „Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis. 2.2. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. 2.3. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė, straipsnis konstruotinas taip: „1. Papildyti 40 straipsnį nauja 6 dalimi:“; „6. (išdėstytinas naujos 6 dalies tekstas)“; 2. Buvusias 40 straipsnio 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 dalimis“. 2.4. Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pateikimas“. 2.5. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 83 straipsnio pakeitimų esmė konstruotina taip: „Papildyti 83 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-28)				3. Projektas konstruotinas iš 3 straipsnių, 3 straipsnio 1 dalyje nustatant šio įstatymo įsigaliojimo datą, o 2 dalyje įtvirtinant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įsigaliojimo datos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti
4.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-07-14)				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-967 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Projekte vartojami tokie terminai, kaip „nesąžiningai pareiškė“, „sąmoningai veikė“, „nepagrįstai atsisakė“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra pateikiami šiuos terminus apibrėžiantys kriterijai, todėl šių terminų turinys nėra aiškus. Taigi, manytina, jog Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisėjų taryba (2018-02-23)					1. Pastebėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimas nėra ABTĮ reguliavimo dalykas, jų išsprendimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Be to, ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine tvarka, t. y. nėra numatyta privaloma išankstinio tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadinasi siūlomos teisinio reguliavimo pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti darbo ar tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka vengimo teisines pasekmes, yra iš esmės prieštaraujančios ABTĮ, ir dėl to projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų reikalavimų.	Pritarti
2.	Teisėjų taryba (2018-02-23)					2.Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnyje nustatyta ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Tačiau toks ginčų sprendimo būdas yra alternatyvus ir nėra privalomas. Dėl to neigiamų padarinių numatymas už neprivalomų veiksmų atlikimą negali būti laikomas proporcingu ir pagrįstu, taip pat yra galimai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pažeistų teisių gynimo teisme principu.	Pritarti
3.	Teisėjų taryba (2018-02-23)					3.Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio reguliavimą, darytina išvada, kad šalys negali atsisakyti darbo ginčą spręsti ne teismo tvarka. Pagal DK 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Nei DK, nei kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nenumatyti atsisakymo spręsti darbo ginčą ne teismo tvarka pagrindai ar tokio atsisakymo teisiniai padariniai. Tai reiškia, kad įstatymo projektu siekiama sureguliuoti teisines situacijas, kurios objektyviai negali egzistuoti.	Pritarti
4.	Teisėjų taryba (2018-02-23)					4.ABTĮ, kaip ir kitais teikiamais Projektais, siekiama ginti silpnesniosios teisinių santykių šalies (darbuotojo ar tarnautojo) interesus nuo nepagrįsto ir nesąžiningo darbdavio elgesio. Pastebėtina, kad tarnybiniuose ginčuose darbdavys yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturėtų būti suinteresuota veikti prieš operatyvų, išsamų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, nėra logiška, tikslinga ir efektyvu (atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo sąvoką) skirti baudą, mokamą į valstybės biudžetą, proceso šaliai, kuri pati yra išlaikoma (finansuojama) iš valstybės biudžeto. Apibendrinus išdėstytus motyvus, manytina, jog ABTĮ projektu siūlomi pakeitimai neatitinka įstatymo lygmeniu įtvirtinto tikslingumo principo (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas) reikalavimų.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2018-01-03)

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-967 (toliau – ABTĮ projektas) dėl šių priežasčių:

1.1. ABTĮ projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisės gauti nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto atsisakymo spręsti tarnybos ginčą ne teismo tvarka įtvirtinimas yra nepagrįstas ir netikslingas. Akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą teismo gali būti pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatyme jau yra numatytos priemonės, skirtos užkirsti kelią piktnaudžiavimui administraciniu procesu, t. y. teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį, skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Be to, jei administracinio proceso šalis dėl kitos šalies netinkamo procesinio elgesio patiria išlaidų, jos gali būti priteistos iš kitos šalies, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apskritai nenustatyta galimybė tarnybinius ginčus nagrinėti ne teismo tvarka, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas nustato, kad tarnybiniai ginčai gali būti sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje arba teisme, ir tik Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas nustato privalomą ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Be to, aptariama ABTĮ projekto nuostata neatitinka ABTĮ projekto tikslo – užkirsti darbdaviams kelią vengti spręsti ginčus, nes prašymas išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą teikiamas ne darbdaviui, o tarnybinių ginčų komisijai (žr. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalį, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio 3 dalį).

1.2. ABTĮ projekto 2 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma baudų skyrimo galimybė proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisminiu būdu, nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimo dalykas. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų baudų paskirtis – užtikrinti sklandų ir operatyvų teisminį administracinių bylų nagrinėjimą. Be to, ABTĮ projekto 2 straipsniu siūlomai nuostatai nepritariama ir dėl šio nutarimo 1.1 papunktyje išdėstytų argumentų.

Pritarti

6. Komiteto sprendimas: siūlome pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas Vasiliauskas

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkė

Rimantė Šalaševičiūtė

Komiteto biuro patarėja Regina Molienė