https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/bac24160bd1311e6a3e9de0fc8d85cd8/content_files/image001.gif

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kultūros komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 34 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1063

 

2018 m. birželio 13 d. Nr. 121-P-18

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Mantas Martišius, Seimo narys L. Kasčiūnas.

2.    Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.        Projektu siūloma keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje televizijos programų transliuotojams įtvirtinti imperatyvą televizijos programas, transliuojamas ne lietuvių kalba, o neoficialia Europos Sąjungos kalba, būtinai versti, o ne pasirinkti vieną iš alternatyvų – versti ar subtitruoti lietuvių kalba, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad televizijos programų transliavimas kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimas yra komercinė ūkio subjektų - televizijos programų transliuotojų, veikla. Valstybė, reguliuodama ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą, turi paisyti valstybinio reguliavimo principų, užtikrinančių asmenų ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Taigi draudimai yra vienas iš ūkinės veiklos reguliavimo būdų. Tačiau riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų tikslingumo, proporcingumo bei efektyvumo principais, reikėtų įvertinti teikiamo projekto tikslą bei pasirinktų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių proporcingumą siekiamam tikslui. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai suponuoja, kad pagrindinis projekto tikslas ženkliai sumažinti rusiškos produkcijos, kurioje matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai bei tapatybiniai elementai, „pririšantys“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Tačiau vertinant projekto tikslą, svarstytina, ar pasirinkta ūkinės veiklos - televizijos programų transliavimo ribojimo priemonė – imperatyvus neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis transliuojamų televizijos programų vertimas į lietuvių kalbą, yra proporcingas siekiamam tikslui, nes tokia teisinio reguliavimo priemonė žymiai padidintų televizijos transliuotojų vykdomos veiklos finansinę naštą. Svarstytina,  ar pasirinktas reguliavimas nevaržytų teisinių santykių subjektų – televizijos programų transliuotojų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslui – mažinti neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis transliuojamos produkcijos kiekį, pasiekti.

Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas toks televizijos programų turinys kaip rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai bei tapatybiniai elementai, „pririšantys“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės, Visuomenės informavimo įstatyme nėra priskiriamas prie neskelbtinos ar ribotinos visuomenės informavimo priemonėse informacijos, todėl svarstytinas pats tokio ribojimo, kada neužtenka lietuviškų subtitrų, o turi būti verčiama į lietuvių kalbą, tikslingumas ir pagrįstumas.

Be to, toks reguliavimas ribotų ne tik rusiškos produkcijos, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tačiau ir visų kitų pasaulio valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sukuriamos produkcijos transliavimą originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Atsižvelgti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

2

 

 

2.        Tikslintina projekto 2 straipsnio numeracija.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

 

 

 

3.        Projekte mažosiomis raidėmis turėtų būti nurodytos įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos.

Pritarti

 

4.

Europos teisės departamentas,

2018-03-23

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1063, teikiame pastabą.

            Projektu siūlomi pakeitimai, sukurs prielaidas taikyti skirtingą reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurtoms televizijos programoms dėl programų kalbos požymio. Manome, kad visos Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurtos programos, tiek oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, tiek kitomis kalbomis, turi būti vertinamos vienodai. Pagal nediskriminavimo principą prekės ir paslaugos, pagamintos Europos Sąjungoje, turi būti vertinamos vienodai. Be to, projekte siūlomą išskyrimą pagal kalbos požymį negalima grįsti valstybinės kalbos apsaugos ar Europos Sąjungos kalbų skatinimo tikslais, nes pagal galiojančio įstatymo nuostatas, visos Lietuvoje transliuojamos, retransliuojamos ir platinamos internete televizijos programos yra verčiamos arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

2018-06-12

1 (34)

 

 

 

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) susipažino su darbo grupės parengta formuluote dėl LR visuomenės informavimo įstatymo 34 str. pakeitimo įstatymo projekto  XIIIP-1063 (toliau – Projektas).

Atkreipiame dėmesį į tai, kad LRT įstatymo 4 str. 4 d. numato, jog audiovizualiniai kūriniai, transliuojami ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba.

Pažymime, kad LRT, vykdydama visuomeniniam transliuotojui pavestą misiją, vadovaujasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LRT įstatymas) 3 str. 1 d. nurodytais LRT veiklos principais, tarp jų ir principas – stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą.

Atsižvelgdami į tai, kad LRT programose Projektu aptariamas turinys sudaro nežymią transliacijų dalį, LRT pastabų ar  pasiūlymų dėl šio projekto neteikia.

 Atsižvelgti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:  negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1063(2).

7.2 Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kultūros komitetas

2018-06-13

1 (34)

 

 

 

Pasiūlymas:

      Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, taip pat radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra ne didesnė nei 90 minučių, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė nei 90 minučių.  Skaičiuojant programų trukmę neįskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai. Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms ir retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtoms programoms, skirtoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.“

 Pritarti

 

2.

Kultūros komitetas

2018-06-13

1 (34)

 

 

 

Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, ir (ar) kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti ir (ar) platinti internete tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, retransliuotojai ir (ar) asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama ir (ar) platinama internete oficialia Europos Sąjungos kalba.“

Pritarti

 

3.

Kultūros komitetas

2018-06-13

2

 

 

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Kernagis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

 

  

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                    Ramūnas Karbauskis

 

 

Komiteto biuro patarėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva