Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 420
STENOGRAMA
2024 m. spalio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame spalio 3 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vladimiro Beriozovo 95-ųjų gimimo metinių ir Alfonso Žalio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šios dienos darbotvarkėje 1 klausimas yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vladimiro Beriozovo 95-ųjų gimimo metinių ir Alfonso Žalio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Į tribūną norėčiau pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą A. Kumžą. Taip pat, mieli kolegos, šiandieną šioje ceremonijoje dalyvauja artimieji, šeimos nariai. Prašau.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Kumžos kalba
A. KUMŽA. Didžiai gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai (miela V. Beriozovo žmona Danutė neatvyko dėl sveikatos, bet tikiuosi, kad jinai, turbūt transliacija, yra), miela Rosita, Agne ir dukterėčia Izolda. Aš esu V. Beriozovo tėvų kartos atstovas, jau sūnus, galima sakyti, kaip tėvas, bet tie audringi Atgimimo laikai mus, žinoma, visus suartino ir amžius nesijausdavo.
Galima sakyti, kad su V. Beriozovu mane supažindino Sąjūdis, aš buvau tame istoriniame posėdyje, susirinkime Mokslų akademijoje birželio 3 dieną, kada buvo įsteigta iniciatyvinė grupė, išrinktas, įsteigtas Sąjūdis. Kitą dieną, aš prisimenu, buvo šeštadienis, ėjau Gedimino prospektu, tada – Lenino, pro tuos CK rūmus. Žinojau, kad ten nuo ryto jau sunerimusi valdžia susirinko ir svarsto kažką, aišku, ką, ir matau, kaip atlekia per aikštę – Černiachovskio tada, dabar – Vinco Kudirkos – tuometinis komjaunimo lyderis A. Macaitis, jis buvo pažangus lyderis ir didžiai susijaudinęs. Jis sako: tu neįsivaizduoji, kas ten darosi – nuo emocijų ir decibelų stogas kilnojasi, Sąjūdis įsikūrė! Tai, sakau, aš ten buvau. Tai pasakok! Na, ir aš papasakojau, ir pasakiau, kad Lietuvoje gyvenimas dabar pajudės, o iki to buvo iš tikrųjų didžiulė stagnacija. Gorbio perestroika jau davė nemažas galimybes, bet Lietuvoje nieko nevyko. Ir kai aš jam papasakojau, jis sako: tai jie ne apie tą ten šneka, jie neturi informacijos ir jie nesupranta. Tai, aš sakau, jie ir nesupras. Ne, ne, sako, ten yra protingų žmonių, einame, tu turi papasakoti. Ir atvedė jis mane į V. Beriozovo kabinetą. Aš kalbėjau turbūt pusę valandos, jis manęs nestabdė. Ir pabaigoje tik susimąstė ir pasakė – aš tai viską suprantu, bet kaip išaiškinti N. Mitkinui? O N. Mitkinas buvo atsiųstas iš Maskvos, galima sakyti, prižiūrėtojas, kad Lietuva eitų teisingai Lenino ir Stalino keliu. Iš tikrųjų tai buvo ir prižiūrėtojas, ir, galima sakyti, simbolis tos tvarkos. Mes visi supratome, kad jeigu pavyktų čia kažką padaryti, nustumti jį, gal tada ir imperija pajudėtų.
Iš tikrųjų, kaip ir prognozavome, Sąjūdis greitai įgavo jėgos, valė visas tas užpelkėjusias užtvaras ir atėjo eilė N. Mitkinui. N. Mitkinas buvo išleistas į pensiją, atleistas ir į jo vietą atėjo V. Beriozovas. Visada sakydavome – rusas iš Maskvos tą vietą turi užimti. Ir atėjo rusas, bet mūsiškis, saviškis, kuris supranta, kas yra lietuvybė, ir jis buvo pasiryžęs eiti kartu su mumis iki Nepriklausomybės. Tada iš tikrųjų jis labai greitai tapo politikos sunkiasvoriu.
Žinoma, ypatingas jo vaidmuo, kai partija skyrėsi nuo Maskvos. Šiandien daug kas sako, kad jeigu ne V. Beriozovas, tai dar nežinia, kaip ten būtų buvę, nes tuo metu (ir aš gerai prisimenu) labai viršų pradėjo imti partinė linija, kad nereikia skubėti, kad atidėkime keliems mėnesiams, pasitarkime su estais, latviais. O tai reiškia, kad niekada. Bet V. Beriozovas sugebėjo įtikinti. Jis labai gerai jautė laiko dvasią ir žmonių nuotaikas. Jis sugebėjo įtikinti saviškius ir suvažiavimas įvyko. Tada iš tikrųjų buvo, galima sakyti, tokia Europos bomba.
Tuos įvykius stebėjo viso pasaulio spauda ir visi didieji laikraščiai apie tai parašė, keli komentatoriai netgi parašė, kad tais metais Europoje buvo du dideli įvykiai – tai Berlyno sienos griūtis ir Lietuvos partijos atsiskyrimas nuo TSKP, nes partija pagal Stalino idėją buvo tas monolitas, kuris turėjo saugoti ir imperijos vienybę, o pradėjo griūti. Tada, žinoma, V. Beriozovo buvo irgi teisingi žodžiai ten, Maskvoje, kai juos, visą šitą partijos vadovybę, iškvietė į Maskvą. Jie turėjo laikyti egzaminą prieš žaibuojantį M. Gorbačiovą ir kitus kariuomenės, milicijos, KGB vadus su maršalų ir generolų antpečiais. Vienas iš jų, tų didžiųjų vadų, savo dienoraštyje tą dieną po to posėdžio parašė, kad iš tų lietuvių, kurie buvo atvažiavę, didžiausias nacionalistas buvo V. Beriozovas. Taip buvo parašyta.
Žinoma, tai buvo, visi, kas vyresni, prisimename, 3 savaičių drama, įskaitant ir Kalėdas. Tos dramos kulminacija – M. Gorbačiovo atvykimas į Lietuvą, vizitas. V. Beriozovas M. Gorbačiovui buvo išdavikas, aišku, ir jis to neslėpė, bet išdavikė buvo ir visa Lietuva. Jis atvažiavo čia savo ta demagogija perkalbėti lietuvius, įrodyti, kad jie neišgyvens. Visur, kur jis pasirodydavo, ar Spaudos rūmuose su intelektualais, ar Kuro aparatūros gamykloje, ar Šiaulių televizorių gamykloje, užduodavo klausimą – negi jūs iš tikrųjų norite atsiskirti? Ir žmonės tuoj pat jam sakė: būtent, mes ir norime atsiskirti, mes norime Nepriklausomybės. Ir po 2 mėnesių – Kovo 11-oji. Tai, žinoma, buvo turbūt laimingiausia diena jo gyvenime ir daugelio mūsų gyvenime.
To laikotarpio V. Beriozovo veiklą žmonės įvertino ir atsidėkojo. Visuose rinkimuose, kokie tuo metu buvo, jis surinkdavo daugiausia balsų, daugiau už visus kitus. Kada vykdavo didieji mitingai, žmonės atsistodavo po jo kalbos ir sukeldavo ovacijas, kaip ir V. Landsbergiui, A. M. Brazauskui ar J. Marcinkevičiui. Tuo metu jo reitingas buvo tarp trijų populiariausių Lietuvos politikų.
Žinoma, buvo ir kita medalio pusė. Nuolatos jam buvo skambinama su grasinimais, jis gaudavo daug bjaurių laiškų. Pavyzdžiui, toks atsitikimas. Buvo tokia vadinamoji O. Burdenkos gamykla, labai orientuota į Kremlių. Po susitikimo prie jo prieina vyras, tvirtas vyras, matyt, desantininkas, su tais jūreivio marškinėliais, tada sakydavome telniaška, ir sako jam: Beriozovai, mes tave įsidėmėjome, mes tave surasime ir pakarsime.
Bet V. Beriozovas atlaikė visa tai ir šeima atlaikė. Aš žinau, kad Sausio 13-ąją jo žmona Danutė visą naktį sėdėjo ant taburetės prie durų pasidėjusi kirvį, nes matė, kaip vyras išėjo į posėdį (čia mes visi susirinkome), o kieme šmirinėjo kažkokie neaiškūs tipai.
Koks jis buvo žmogus? Jis buvo aristokratas. Jo ori laikysena, jo judesiai ramūs, apgalvotos mintys. Jis nemokėjo meluoti ir apsimetinėti. Jis galėjo politiniam oponentui labai rūsčią tiesą pasakyti, bet be žmogaus įžeidimo. Jis nemokėjo žmogaus įžeisti. Jis buvo… Vaikai geriausiai moka atpažinti žmones, ar geras žmogus, ar blogas. Man žmona Danutė sakė, kad kiemo vaikai visada laukdavo jo grįžtančio iš darbo, nes jis su jais eidavo žaisti futbolą, krepšinį. Beje, 70 metų sulaukęs, jis irgi su jaunimu žaidė krepšinį, kai kiti jo bendraamžiai jau klibikščiavo su lazdelėmis.
Ir, žinoma, jis buvo labai drąsus žmogus. Labai užsispyręs ir drąsus žmogus. Jis pats man pasakojo atsitikimą. Kai per tuos Sausio įvykius pradėjo užiminėti pastatus, užėmė ir jų partijos štabą, kur dabar Vyriausybė. Jis ateina, ant to tiltelio stovi kareivis su kalašnikovu ir sako: stok, leidimas. Koks leidimas, sako V. Beriozovas, tai tu turi rodyti leidimą, aš čia šeimininkas, ir eina toliau. Jis sako: stok, šausiu. Išgirsta, kaip užtaisomas automatas. V. Beriozovas pasakoja, sako, aš einu, nesustoju. Aš einu ir galvoju, į kurią vietą jis man šaus. Į galvą turbūt ne, nes sunkiausia pataikyti, turbūt šaus į nugarą. Ir jis praėjo. Tai štai toks buvo tas mūsų kolega V. Beriozovas, labai stiprus, labai labai užsispyręs.
Baigiamoji mano pastraipa apie tai, iš kur jis toks. Kai A. de Sent Egziuperi paklausdavo: iš kur tu toks, Antuanai, atėjai, jis atsakydavo: iš vaikystės, iš savo vaikystės. V. Beriozovas mokėsi… Daug jis apkeliavo, daug gyvenimo vietų jie keitė. Jis lankė Kaune Vinco Kudirkos pradžios mokyklą, ją globojo S. Smetonienė. Jis labai daug skaitė. Ir kažkam jis pasakė: ne K. Marksas ir F. Engelsas suformavo mano pasaulėžiūrą. Mano pasaulėžiūrą formavo O. de Balzakas, Gi de Mopasanas, D. Londonas, J. Biliūnas ir J. Žemaitė. Jų namuose lankydavosi visas Kauno, galima sakyti, meno elitas. Ir K. Binkis ten lankydavosi, ir K. Petrauskas su visa artistų grupe. Jie už tą draugystę atsiųsdavo tėvams kontramarkių į spektaklius. Tėvai laiko neturėjo ten eiti, tai Vladas, kaip mes sakydavome, Vladimiras, moksleivis, sėdėjo antroje garbingoje eilėje ir matė visą geriausią to meto repertuarą, visas operas.
Apskritai jų giminė atsikėlė į Lietuvą po 1863 metų sukilimo, kada nepaklusnius lietuvius tremdavo į Sibirą, o iš ten nepaklusnius rusus atsiųsdavo čia. Tai štai iš kur tas nepaklusnumas. Jo tėvas buvo, tiesiog galima sakyti, užsispyręs lietuvis, nors buvo rusas, nacių laikais jis atsisakė bendradarbiauti ir su kitais vyrais, su 12 vyrų, sukūrė tokią organizaciją „Už laisvą Lietuvą“. Naciai jį nuteisė sušaudyti, bet jis pabėgo, o paskui, kai jau atėjo NKVD, tai jį pagavo (…), o kaip čia dabar tave paleido.
Jo mama buvo iš labai kilmingos giminės. Toje giminėje buvo ir profesorių, baigusių, apsigynusių disertacijas Berlyne, buvo Balkanų kraujo, buvo ukrainiečių kraujo. Ir mama, irgi užsispyrusi, atvažiavusi rusaitė, išsyk išmoko lietuvių kalbą ir perskaitė visą lietuvių klasiką. Štai iš kur jisai toks ir tokį mes jį pažinojome. Intelektualų, išmintingą, tikrą patriotą. Jis labai pasitarnavo Lietuvai Nepriklausomybės kelyje ir todėl šiandieną aš apie jį kalbu su nuoširdžia šiluma ir su didžiausia pagarba, ir dėkingumu.
Nuoširdžiai dėkoju Seimo Pirmininkei ir jums, mieli deputatai, kad šiandieną taip iškilmingai ir gražiai galime pagerbti mūsų kolegos signataro V. Beriozovo atminimą. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamam A. Kumžai. O dabar norėčiau į tribūną pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Seimo narį E. Gentvilą.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Eugenijaus Gentvilo kalba
E. GENTVILAS (LSF*). Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti kolegai, bičiuliui A. Kumžai už tikrai įspūdingą ir teisingą pasisakymą apie Vladą, apie Vladimirą Beriozovą. Kolegos, čia sėdintys salėje, žino, kad aš irgi labiau praktikuoju tokį žanrą, kaip dabar pasirinko Algirdas, tai yra kalbėti be teksto. Tačiau šiandien, kalbėdamas apie A. Žalį, aš sąmoningai pasirinkau man pačiam netradicinį kalbėjimo būdą – prisirišant prie teksto, nes bijau ką nors praleisti. Pažinojau A. Žalį daug metų kartu bendradarbiaudamas su juo nuo Sąjūdžio laikų, Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime ir vėliau. Man atrodo, kad tenka pasakyti tai, kad nepraleisčiau ko nors svarbaus. Todėl atsiprašau, mano šios dienos pasisakymas bus priešingas negu Algirdo.
Pradedu. Signataras A. Žalys gimė 1929 metais Kelmės rajone, Padubysio valsčiuje. Mokėsi Lyduvėnuose, Šiluvoje, Telšiuose, Šiauliuose, buvo labai sportiškas, užsiiminėjo daugeliu sporto šakų. Ir dabar, atskirai ir specifiškai noriu pabrėžti, Komunistų partijos nariu tapo 1955 metais, vėliau baigė Aukštąją partinę mokyklą, 1961 metais atvyko dirbti į Klaipėdą ir visą tolesnį savo gyvenimą pašventė, ne atidavė, o pašventė, drįstu sakyti, Klaipėdai. A. Žalio komunistinę karjerą miniu ne dėl to, kad būtent šiandien popietiniame posėdyje mūsų Seimas smerks Komunistų partiją. Alfonso santykis su Komunistų partija buvo komplikuotas, netradicinis ir, kaip šnekant aiškėjo, nebuvo nuoširdus, manau, kaip ir daugelio lietuvių santykis su Komunistų partija.
A. Žalys Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininku, šiandien sakytume – meru, tapo 1969 metais ir ėjo tas pareigas iki pat Nepriklausomybės. Sovietmečiu buvo įprasta, kad miestuose ir rajonuose lemiamas žodis priklausė ne vykdomojo komiteto pirmininkui, o vietinio Komunistų partijos biuro vadui. Taigi, taip buvo visur, tik ne Klaipėdoje. A. Žalys savo veiklumu, idėjomis, šiandien sakytume – lyderyste, greitai užsiaugino tokį autoritetą, kad komunistų vadukams liko tik slėptis. Koks gi autoritetas vis labiau lietuvėjančioje Klaipėdoje galėjo būti koks nors lietuviškai nekalbantis komunistų miesto biuro vadas, vadukas?
Taigi A. Žalys vis stiprino savo lyderystę ir augino autoritetą ne tik mieste, bet ir Lietuvoje. Komunistai vis jį skųsdavo Vilniui, bet ten ne visi buvo puskvailiai. Taigi, mieste komunistų vadai keitėsi, o A. Žalys liko, nors buvo siūloma važiuoti į pareigas įvairiose ministerijose Vilniuje. A. Žalys ėmėsi aktyvios gyvenamosios statybos Klaipėdoje, kūrė ir tokius objektus kaip Žvejų rūmai, Jūrų muziejus-akvariumas, Muzikinis teatras, Dailės galerija. Jis viliojo į Klaipėdą ir pritraukė aukštųjų mokyklų filialus ir fakultetus iš Vilniaus bei Kauno. Šie filialai ir fakultetai to paties A. Žalio iniciatyva bei pastangomis tapo Klaipėdos universitetu jau atkurtoje Lietuvoje. Mes Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime priėmėme 1990 m. spalio 5 d. nutarimą dėl Klaipėdos universiteto kūrimo. Jis juridiškai pradėjo savo veiklą 1991 m. sausio 1 d.
Visoms šioms institucijoms reikėjo kadrų, specialistų, žinoma, lietuvių. Štai kur buvo esminis A. Žalio nuopelnas Klaipėdos miestui. A. Žalys pasirūpino specialiu butų fondu atvykstantiems lietuviškiems kultūros, meno kadrams, mokslo kadrams, atvykstantiems gyventi į Klaipėdą. Taip Klaipėda tapo vis labiau lietuviška ir iš smirdančio žuvimi uosto priedėlio tapo jaukiu, kūrybai ir jaunimui patraukliu uostamiesčiu. Dokerių, žvejų kaimynais tapo lietuviai inteligentai.
Paskutinis Alfonso užmojis buvo įkurti Klaipėdoje Mokslų akademijos padalinį. Jis buvo įkurtas, ir 1987 metų rugsėjį aš pats atvykau į Klaipėdą apsisprendęs, kad savo darbą Mokslų akademijoje Vilniuje aš keičiu į darbą Mokslų akademijoje Klaipėdoje. Tas mūsų padalinys – Ekosistemų tyrimo centras – vėliau taip pat tapo Klaipėdos universiteto integralia dalimi. O jau 1988 metų vasarą prasidėjo Sąjūdis ir jo veikla, į kurią aktyviai įsijungiau ir aš pats.
Tad kita mano trumpo pasakojimo dalis apie A. Žalį, apie jo santykį su Sąjūdžiu ir, žinoma, vėlgi su Komunistų partija, nes Sąjūdžio santykis su Komunistų partija buvo toks specifiškas, kad tai verta atskirų knygų. Ir tai, ką pasakojo A. Kumža, irgi didele dalimi apėmė šitą laikotarpį. Beveik kartu su Sąjūdžiu Klaipėdoje kaip atsvara įsikūrė labai stiprus „Jedinstvo-Jedność“ padalinys, turėjęs didžiulę atramą rusakalbėse uosto įmonėse.
Akivaizdu, kad Klaipėdos komunistų vadovybė, jų tuometinis vadas V. Baublys buvo ne Sąjūdžio, bet „Jedinstvo“ pusėje. Sąjūdis kėlė grėsmę tolesnei komunistų hegemonijai Lietuvoje ir Klaipėdoje ir tik stipri „Jedinsvo“ parama buvo atrama komunistams. A. Žalys pirmomis Sąjūdžio dienomis pasikvietė Sąjūdžio aktyvą ir mums pareiškė, kad jis yra lietuvis, yra ir bus Sąjūdžio pusėje, net jeigu teks žūtbūtinai susiremti su komunistais. Jeigu aš neklystu, buvo paminėtas žodis „žūtbūtinai“. Gal atmintis gali ir apgauti, nefiksuodavome tuometinio vykdomojo komiteto pirmininko žodžių, bet atmintis taip sako.
Jau liepos mėnesį A. Žalys išdavė pirmuosius leidimus Sąjūdžio mitingams, pavyzdžiui, Sąjūdžio mitingui prie Celiuliozės ir popieriaus kombinato. Nuo rugsėjo įtraukė Sąjūdžio atstovus kaip visuomenės atstovus į miesto tarybos komitetų veiklą. Ilgą laiką kauptas A. Žalio autoritetas buvo neabejotinas koziris jo rankose, užtildant komunistus ir neleidžiant radikalizuotis rusakalbei „Jedinstvo“. Šiandien, kai mes sakome sąvoką „radikalizacija“, mes kalbame apie islamą. Buvo baimė, kad radikalizacija tokia šiandienine samprata galėjo vykti rusiškuose kolektyvuose ar visame mieste. Tokia grėsmė buvo reali. Prieš 1990 metų rinkimus „Jedinstvo“ ir eiliniai rusai gąsdino vieni kitus, kad, jei Sąjūdis paims valdžią, vietiniai rusai, nemokantys lietuvių kalbos, neteks darbo, bus tremiami ar net naikinami.
1990 metų rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą aš kovojau. Mes buvome šeši kandidatai ir mano pagrindinis konkurentas buvo KGB darbuotojas Sotnikov (vardą pamiršau). Mes patekome į antrą turą, aš prieš jį laimėjau antrame ture. Jo visa leksika buvo tokia: paskelbs Sąjūdis Nepriklausomybę, jūsų čia neliks. Tai jis sakydavo rusams, apie naikinimą nekalbėjo, bet apie išvarymą iš Lietuvos buvo naratyvas, kuris buvo nuolat vartojamas „Jedinstvo“ leksikoje.
Ir štai čia A. Žalio griežtas, principingas žodis buvo kartu perspėjimas Sąjūdžio radikalams, kurių buvo, bei „Jedinstvo“ gąsdintojams.
1989 metų rudenį Klaipėdos Sąjūdis surengė savo delegatų konferenciją, kurioje susirinko apie 450 delegatų ir buvo balsuojama dėl aštuonių Sąjūdžio kandidatų atrinkimo į aštuonias vienmandates apygardas rinkimams į Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Sąjūdis ir jo kandidatai ėjo su aiškia programa – atkurti nepriklausomą Lietuvą. Tarp tų aštuonių kandidatų antru reitingo numeriu pakliuvau ir aš. Visi aštuoni mes pasiskirstėme po vienmandates apygardas ir ėmėmės rinkimų agitacijos.
Ir štai 1989 metų gruodį įvyko Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos, ir tą jau papasakojo kolega Algirdas. A. Žalys tame suvažiavime pasiekė savo, kaip komunisto, karjeros viršūnę – jis tapo Lietuvos komunistų partijos biuro nariu (kol dar buvo TSKP, jis biuro nariu nebuvo).
Ir iškart po šito suvažiavimo, komunistų suvažiavimo, A. Žalys atėjo į Sąjūdžio būstinę (jis labai mėgdavo vaikščioti pėsčiomis po miestą, apžiūrėdamas miesto tvarką), tai tada atėjo pėsčiomis į Sąjūdžio būstinę, į Klaipėdos Sąjūdžio tarybos posėdį. Mes tuo metu aptarinėjome rinkimų kampanijos eigą, kovą su pagrindiniais konkurentais: Lietuvos komunistais ir „Jedinstvo“ komunistais kaip pagrindiniais konkurentais. Alfonsas ten pasakė: aš galėčiau būti Lietuvos komunistų partijos kandidatas, bet aš noriu būti Sąjūdžio kandidatas. O mes jau atrinkę aštuonis kandidatus į aštuonias apygardas.
A. Žalys buvo aptarinėjamas mūsų pasitarime kaip galimas konkurentas, jeigu jį iškels Lietuvos komunistų partija. Sąjūdžio taryba ilgai pasilikusi svarstė, ir mes nutarėme, kad, įvertinęs A. Žalio nuopelnus Sąjūdžiui, o jie buvo labai aiškūs, A. Žalio nuopelnus Klaipėdai, Sąjūdis kelia A. Žalį kaip savo kandidatą, nepaisant to, kad jis ką tik, prieš kelias dienas, pasiekė karjeros viršūnę Komunistų partijoje. Paradoksas! Šiandien sakytume – paradoksas, bet taip buvo, Sąjūdis priėmė sprendimą kelti A. Žalį kaip savo kandidatą.
A. Žalys turėjo privilegiją pasirinkti apygardą. Jis pasirinko apygardą pagal gyvenamąją vietą. Ten Sąjūdis jau buvo iškėlęs A. Gazariano kandidatūrą. Vietinis Klaipėdos armėnas, gal (brūkšnelis) žydas, nežinau, bet lietuviškai kalbantis intelektualas. Štai šiuo atveju tikrai buvo nejauku prieš kolegą A. Gazarianą. Emanueli, aš žinau jo biografiją, todėl drįstu taip pasakyti, tai mano bičiulis. Tikrai buvo nejauki situacija, kai Sąjūdis toje apygardoje iškėlė du kandidatus.
Konkurencija yra konkurencija, ji padarė savo. Rinkimus šioje apygardoje laimėjo A. Žalys, kuris vėliau tapo Nepriklausomybės Akto signataru. Apmaudu, kaip sakau, dėl Artašeso, bet Sąjūdis negalėjo nurašyti seno komunisto A. Žalio nuopelnų Sąjūdžiui, lietuvybei ir Klaipėdai.
Paminėjau Alfonso nuopelnus Klaipėdos lietuvinimui, meilę Lietuvai. Aktyviam, protingam žmogui narystė Komunistų partijoje leido padaryti daug daugiau, negu nesant Komunistų partijos nariu. Tai buvo didysis sovietmečio paradoksas, apie kurį ir šiandien mes diskutuosime popietiniame posėdyje, kaip mes žiūrime į komunistus, pavienius individus, ne į Komunistų partiją kaip instituciją. Negaliu teisinti tokio konformizmo, bet, nepykite, negaliu ir smerkti pavienio, atskiro žmogaus, šiuo atveju A. Žalio. Prieš 15 metų aš nebuvau Seimo narys, bet buvau pakviestas, nežinau, ar Seimo vadovybės, ar Signatarų klubo, pasakyti kalbą A. Žalio 80-mečio proga. Taigi, prieš 15 metų aš čia irgi stovėjau. Tada ryžtingą A. Žalio stovėseną iliustravau principingai savo nuostatas gynusio M. Liuterio, protestantizmo pradininko, žodžiais. Kaip jūs žinote, M. Liuteris savo garsiąsias tezes prie Vitenbergo katedros prikalė 1517 metais. Jam grėsė sudeginimas. Raganų gaudymo laikai ir taip toliau. Tačiau M. Liuteriui buvo suteikta galimybė dalyvauti debatuose Vormso katedroje, kad įrodytų savo teisybę. M. Liuterio debatai su Katalikų Bažnyčios aukštuomene užtruko 3 dienas. Įrodė, kad turi tiesos jo pasisakymas. Taip atsirado liuteronybė, protestantizmas, reformacija ir taip toliau.
Prieš 15 metų kalbėdamas apie A. Žalį aš pavartojau vieną M. Liuterio frazę, kuri Vormso miestelyje yra iškalta akmenyje kaip kertinė žmogaus principinės laikysenos frazė, – Hier stehe ich und kann nicht anders – čia stoviu aš ir negaliu kitaip.
Kalbėdamas apie Alfonsą aš irgi galvoju apie tą laikyseną, jeigu norite, stovėseną. Amžiaus skirtumas man neleidžia laikyti Alfonso savo draugu. Jis buvo vyresnis už mane 31 metais. Bet bendros vertybinės pozicijos, laikysenos arba, jeigu norite, stovėsenos – hier stehe ich (čia stoviu aš) pavertė mus diskutuojančiais kolegomis, bendražygiais, stovėjusiais už Lietuvą. Štai dėl to turbūt Signatarų klubas paprašė manęs pasidalinti atsiminimais apie signatarą A. Žalį. Man tai yra garbė. Visada garbinsiu šį žmogų, signatarą A. Žalį. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju E. Gentvilui už kalbą.
Dabar norėčiau į tribūną pakviesti Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Šiandien minime dviejų iškilių Lietuvos vyrų, tai yra Nepriklausomybės Akto signatarų A. Žalio ir V. Beriozovo, 95-ąsias gimimo metines. Šiandien su mumis yra ir jų atžalos. Labai norėčiau V. Beriozovo dukrai Rositai nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo įteikti garsųjį „Laisvės vėją“ – atsiminimą. Rosita turi pakelta galva nešti tėvo, turinčio aristokrato šaknų, įdiegtą stovėseną ir tai perduoti savo atžaloms.
V. Beriozovas buvo žodžio žmogus. Žinote, sovietmečiu būdavo toks pasakymas – aš su juo galiu eiti į žvalgybą. Aš su juo eičiau. Vien dėl jo tiesaus žodžio ir laikysenos. Jeigu jis negali padaryti, ateina ir pasako: atleisk, nors mes susitarėme, bet aš to negaliu padaryti. Tai šiandieną labai reta. Štai, tas žmogus, kuris 1990 m. kovo 10 d., kada Aukščiausiosios Tarybos deputatai, susirinkę dabartinėje Konstitucijos salėje, svarstė (jau buvo po 23 val. 30 min.), ką daryti rytoj, ir ėjo ratas, ir nuomonės keitėsi: skelbiame, neskelbiame, atidedame, jeigu taip, tai kiek, iki to lemtingojo tiesaus K. Motiekos pasakymo, kuris buvo 23 val. 30 min., Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui: o ar jūs kalbėjote su S. Lozoraičiu? Tada atsidarė durys, įėjo į salę V. Beriozovas (štai Emanuelis šypsosi), o jo visi klausė: o ko tau čia reikia, nes susirinkę Sąjūdžio deputatai, o jie devyni – tai ne Sąjūdžio remti. Jis taip ramiai, savo ramiu tonu pasako: aš jus turiu informuoti, kad visiškai (daugmaž pažodinį tekstą sakau) nesvarbu, ką jūs šiandien čia nutarsite, devyni balsai – mūsų devyni balsai! – yra už. Tai buvo esminiai dalykai. Tai rodo, koks buvo gilus tuometinės situacijos, Nepriklausomybės klausimų supratimas. Kairėje, kaip šiandien vadina, dešinėje, kas man juokingai atrodo, buvo Lietuvos valstybės klausimų likimas sprendžiamas ir ten, smaigalyje iš kairės, šiandienos terminais kalbant, tikrai stovėjo proto bokštas V. Beriozovas.
Miela Rosita, Signatarų klubas jums nori padovanoti gaivų „Laisvės vėją“, R. Ničajienės atminimo ženkliuką. (Plojimai)
Na, o kitas inteligentas, pakelta galva stovėjęs visą sovietmetį už Lietuvą, šiandienos terminais kalbėtumėme, yra smarkiai kolaboravęs. Iš esmės, kai pagalvoji, kas yra Aukščiausioji Taryba, tai yra aukščiausios prabos kolaboravimo lygmuo. Mes visi ten buvome. Bet juk užteko proto ir susirinkome tam, kad pakeistume šitą būseną. Tai štai Alfonsas, visą savo gyvenimą gyvendamas Klaipėdoje, būdamas vykdomojo komiteto pirmininku, gynė lietuvybę ten. Šiandien su mumis yra jo atžalos Artūras ir Vytautas. Mes jums dovanojame irgi „Laisvės vėją“. Perduokite tai atžaloms. Prašome tėvo stovėseną išlaikyti ir jūsų šeimose, nes tai turi būti įgimta, tai turi būti perduodama, nes būtent dėl šitos stovėsenos – ne dėl siūbavimo, o dėl stovėsenos ir laikysenos! – laikosi Lietuva. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai B. Valionytei. Dėkoju signatarų artimiesiems, dalyvavusiems šiandien, – ačiū. Ačiū ir kalbėjusiems signatarams.
Mieli kolegos, šiandieną su mumis yra ir mūsų posėdį, kuriame netrukus bus svarstomas Sutarties su Vokietija dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo projektas, stebi Vokietijos Bavarijos žemės parlamento delegacija. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vieną Vokietijos kariuomenės batalioną iš Bavarijos žemės numatoma perkelti į Lietuvą Vokietijos kariuomenės brigados sudėtyje. Kviečiu pasveikinti Bavarijos delegaciją. (Plojimai) Dėkoju.
10.39 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. spalio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas ir tikslinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau, K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Noriu frakcijos vardu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 2-12 klausimą – įstatymo projektą dėl Komunistų partijos, nes esame paruošę pasiūlymą ir norėtume, kad jis būtų apsvarstytas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės Medžioklės įstatymo projekto Nr. XIVP-3091 svarstymą, nes atėjo ne visa medžiaga ir komitetas negalėjo svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Taigi, pirmasis pasiūlymas… Taip, L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Popietinėje darbotvarkėje yra 2-14.1 klausimas – Kultūros paveldo komisijos… Oi, ne tas, atsiprašau. Taip, komisijos… Taip, komisijos įstatymo projekto pakeitimai, tačiau yra daugiau komisijų, todėl aš siūlyčiau visiškai iš naujo svarstyti ir peržiūrėti visas komisijas. Mes dabar išskiriame vieną kažkodėl, o visas kitas paliekame.
PIRMININKĖ. Siūlote išbraukti?
L. NAGIENĖ (DFVL). O kodėl? Siūlau išbraukti.
PIRMININKĖ. Siūlote išbraukti 2-14 klausimą. Gerai. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, labas rytas, aš tik trumpą komentarą dėl socialdemokratų siūlymo. Tikriausiai dėl jų pasiūlymo Seimas apsispręs. Tik noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad jeigu projektas jau yra įtrauktas į darbotvarkę priėmimo stadijoje, Seimo narių siūlymai negali būti registruojami ir svarstomi.
PIRMININKĖ. S. Tumėnas. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nežinau, gal kolegė neperskaitė, gal nesusipažino? (Balsai salėje) Jūs susipažinote ar ne? Nes ten yra dar dvi komisijos… (Balsas salėje: „Trys.“) Taip, yra trys, kurios yra būtent išskirtos iš visų Seimo kontroliuojamų arba pavaldžių komisijų. Ir čia yra dėl socialinių garantijų žmonėms. Tai visi ir yra, jau turi tas garantijas… (Balsas salėje: „Trys.“) …išskyrus tas tris, kurias šiandien ir norime pateikti. Kai pateiksime, tuomet ir pasikalbėsime apie tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar S. Tumėnas norėtų pridurti ta pačia tema? Ne, ar ne? Tai atsiklausiu gerbiamos L. Nagienės, ar vis dar prašote frakcijos vardu išbraukti 2-14 klausimą?
L. NAGIENĖ (DFVL). Vis dėlto prašau, reikia sujungti visas komisijas, ir Šeimos taryba yra, ir taip toliau. Reikia peržiūrėti visas.
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs.
L. NAGIENĖ (DFVL). Yra ir komisija.
PIRMININKĖ. Gerai, pasiūlymas frakcijos vardu, apsispręs Seimas.
Pirmasis pasiūlymas yra Socialdemokratų partijos frakcijos vardu išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-12 klausimą bei lydimuosius, tai yra svarstymo stadija. Ir prašo apsispręsti dėl išbraukimo. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 77: už – 34, prieš – 34, susilaikė 9. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Toliau S. Jovaiša siūlo iš šios dienos darbotvarkės išbraukti, kaip suprantu, 1-11 klausimą – Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3091. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate išbraukimui? Darbotvarkės 1-11 klausimas – Medžioklės įstatymo pakeitimas, tai yra projektas Nr. XIVP-3091. 1-11 klausimas.
Balsavo 81: už – 66, prieš – 6 susilaikė 9. Išbrauktas.
L. Nagienė frakcijos vardu siūlo išbraukti 2-14 klausimą – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo pakeitimo projektą. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 78: už – 12, prieš – 48, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 84: už – 59, prieš nebuvo, susilaikė 25. Darbotvarkei pritarta.
Tačiau dar noriu paprašyti, kolegos, pamiršau paklausti, ar galėtume pritarti tam, kad svarstytume šiandien kelis klausimus, kurie nebuvo įrašyti į Seimo rudens darbų programą. Perskaitau juos. Tai yra 1-12 klausimas – Medžioklės įstatymas, 2-14 klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas, ką tik balsavome dėl jo, 2-15 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas, 2-19 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo pakeitimas, 2-20 klausimas ir lydimasis – Kelių įstatymo pakeitimo projektas. Ar galėtume bendru sutarimu sutarti svarstyti? (Balsai salėje) Labai ačiū.
10.45 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155(2) (priėmimas)
Toliau 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155(2). Tai yra priėmimo stadija, priėmimas pastraipsniui. Įstatymo pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar pasisakys kolegos, kurie užsirašė kalbėti dėl motyvų. Primenu, jog balsavimo laikas jau yra prasidėjęs, taigi galėsime pradėti balsuoti iškart. Pirmasis už kalba V. Semeška. Ruošiasi A. Anušauskas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, labai simboliška, kad šiandien, Vokietijai švenčiant Vienybės dieną, kuomet krito Berlyno siena, svarstome čia Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybių susitarimo ratifikavimą. Vokietijos Bundesvero kariai į Lietuvą, į rytinę NATO dalį, ateina ginti mūsų vertybių. Ginti ir kartu auginti mūsų ekonomiką, mūsų gerovę. Tikrai džiugi diena, kad toks puikus sutapimas, kuomet Vokietijoje didelė šventė: buvo sunaikinta blogio imperija, kuri atgimsta šiandien Ukrainoje.
Puiki proga taip pat pagalvoti ir galbūt švietimo ir mokslo ministrei patarti, kad mūsų mokyklose antroji užsienio kalba galėtų būti jau nebe anglų, nes ją ir taip išmoksta visi vaikai, o vokiečių kalba. Vokiečių kalbos mums reikia gerokai daugiau. Taigi, kolegos, džiaugiuosi ir noriu pasakyti, kad Vokietijos kariams tegul būna mūsų namai ir jų namais. Also unser zu Hause auch jetzt ihr Hause. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas – motyvai už. Ruošiasi G. Surplys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai iš tikrųjų strateginė sutartis, apie kurią reikia kalbėti. Ja užtikrinamas Vokietijos kariuomenės buvimas Lietuvoje greta mūsų kariuomenės. Ne vietoj mūsų, o greta. Visa tai, ką investuos papildomai į mūsų pastatytą ateityje infrastruktūrą, vis tiek bus Lietuvos nuosavybė. Pabrėžiu, tai vienintelė Europos Sąjungos valstybė mūsų regione, kuri atlieka pagrindinės atraminės gynybos srityje valstybės vaidmenį. Latvijoje, pavyzdžiui, – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija, Lenkijoje didesnį vaidmenį Jungtinės Valstijos vaidina.
Manau, mes suprantame šios strateginės partnerystės svarbą, nes Vokietijos buvimas įtraukia ir kitas Vakarų Europos valstybes į mūsų gynybą. Tai Nyderlandus, su kuria Vokietija kuria bendrus junginius, Norvegiją, Čekiją ir kitas. NATO perimetro gynyba prasideda ties rytinėmis sienomis. Todėl norėčiau pakviesti visus vieningai pritarti šiai sutarčiai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Surplys. Ruošiasi V. Rakutis.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, simboliškai ryte išklausėme pranešimus apie dviejų Lietuvos istorijos didžiūnų indėlį į mūsų valstybės kūrimą ir šiandien tikrai turime galimybę kiekvienas iš mūsų tapti istorinio sprendimo dalyviais. Tad raginu pritarti vienbalsiai šios sutarties ratifikavimui. Tai tikrai, kaip sakė Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas, įprasmina posakį, kad mūsų saugumas yra ir Vokietijos saugumas.
Taip pat noriu pridurti, kad užsimezga ypatinga Lietuvos ir Vokietijos draugystė, kuri bus ne tiktai gynybos srityje, bet ir ekonomikos, gamybos, žmonių draugystės srityje. Tai tikrai kviečiu Lietuvos piliečius pradėti mokytis vokiečių kalbą, nes jos tikrai prireiks.
PIRMININKĖ. V. Rakutis – motyvai už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, tik prieš kelias minutes susitikime su Bavarijos delegacija svarstėme istorinį šio įvykio momentą. Jie priminė, kad kažkada Vakarų Berlyne prezidentas Dž. Kenedis pasakė: esu berlynietis. Tas pasakymas garantavo, kad tiek Vakarų Berlynas, tiek visa Vakarų Vokietija bus saugoma, ir tas realiai buvo padaryta.
Man teko dalyvauti tame Šaltajame kare ir žinau, kokios ten pajėgos stovėjo Vokietijos pusėje. Turiu pasakyti, kad tas bendradarbiavimo projektas vienas sėkmingiausių operacijų, kokios yra įvykusios XX amžiuje užkardant kelią komunizmo plėtrai toliau į Vakarus.
Šiandien mes patenkame į Vakarų Vokietijos padėtį, gerbiamieji, geležinė uždanga susiformavo kaip tik visai šalia mūsų, netoli Vilniaus, ir mes esame labai panašioje padėtyje, kokioje vokiečiai buvo. Ir jie supranta šį dalyką ir susitikime aiškiai pabrėžė.
Neužmirškime, kad šis projektas yra svarbus ne tik Lietuvai – jis svarbus yra Vokietijai. Vokietija išeina iš nusikaltusios valstybės statuso, pereina į laisvę ginančią ir vertybėms atstovaujančią jėgą. Su tuo ir sveikinu. Visiems siūlau paremti vieningai šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti balsuodami.
E. Zingeris dar norėjo per šoninį mikrofoną trumpai pasisakyti. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėjau pasakyti, kad Užsienio reikalų komitetas, kuris pristato šitą, buvo vieningas visiškai, visos frakcijos, kurios deleguotos pas mus, entuziastingai parėmė šį istorinį sprendimą. Gerbiami kolegos, mes esame istorinio sprendimo akivaizdoje. Šalis, kuri kovoja su radikalumu, kovoja už vertybes. Ir ponas B. Pistoriusas, gerbiama Pirmininkė galėtų paliudyti, kiek daug dėmesio buvo skirta mūsų pokalbyje Seime, susitikime su gynybos ministru ne tiktai gynybos dalykams, bet ir visam Vokietijos keliui į šią… Kaip pasakė ponas V. Rakutis, laisvės gynėja. Kiek jie stengiasi viduje atsimušti nuo puolančių radikalių pajėgų ir kaip jie stengiasi ginti Europos demokratiją. Tai jų ryžtas ginti demokratiją su savo karių pagalba nuolat būnant Lietuvoje yra istorinis sprendimas. Aš prašau jus visus balsuoti taip, kaip visi Užsienio reikalų komiteto nariai, – už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, replikos taip pat.
Mieli kolegos, atkreipiu dėmesį, kad, balsuojant dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo, įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų. Taigi, kadangi balsavimo laikas jau prasidėjęs, apsispręskime balsuodami dėl 1-3 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88, už – 88. Vienbalsiai. (Plojimai) Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4155) priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, ačiū, kolegos. Mes žengėme žingsnį, kurį aš drįsčiau palyginti su Lietuvos įstojimu į NATO ir Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Būdavo spekuliacijų dėl to, ar gins NATO, ar negins, jeigu čia būtų užpulta Lietuva, o dabar paprasčiausiai NATO kariuomenė čia stovės ir nebus šansų neginti.
10.54 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio pakeitimo dėl ribotos ir laipsniškos Banko operacijų geografinės aprėpties plėtros į Užsachario Afriką ir Iraką ir Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl įstatuose nustatyto kapitalo apribojimo įprastinėms operacijoms panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3912(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-4 klausimas – projektas Nr. XIVP-3912(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti dėl 1-4 klausimo.
Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate įstatymo dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3912, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 87, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3912) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024(2) (priėmimas)
Toliau 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024(2). Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsuodami dėl 1-5 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4024) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ Nr. XII-2732 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980. Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nė dėl vieno nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat yra visas 1 straipsnis. Ar jam galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas, atrodo, nėra užsirašę.
Apsispręskime balsuodami dėl 1-6 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 87, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3980) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957(2) (priėmimas)
Toliau 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957. Priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų užsirašė kalbėti G. Surplys. Prašau. Motyvai už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kadangi toksai tarptautinis formatas gal mažiau girdėtas, aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad mes Užsienio reikalų komitete svarstėme šitą klausimą ir gavome išsamią informaciją iš Užsienio reikalų ministerijos. Jungiamės prie šito fondo tam, kad galėtume: a) teikti paramą Ukrainai tuomet, kai jinai irgi prisijungs, ką dabar daro, prie šito fondo, dar vienu formatu. Tai susiję su maistu, tai susiję su humanitarine pagalba; b) kad galėtume aktyviau dalyvauti aiškinant Afrikos šalims, Azijos šalims, kad Europos Sąjunga yra ne tiktai investuotoja, ne tiktai paramos davėja, bet ir vertybinė organizacija, kuri savo paramą ir demokratines vertybes skleidžia ir užkardo tokius dalykus kaip tarptautinės teisės pažeidimai, kurie šiuo metu yra vykdomi Rusijos. Kažkodėl yra susiklostę taip, kad kai kuriose Afrikos valstybėse, kai kuriose Azijos valstybėse, nepaisant to, kad didžiausia donorė yra Europos Sąjunga, bet vis dar tikima, kad jinai kalta ir dėl karo, jinai kalta ir dėl išaugusių grūdų kainų. Mums įstojimas į šį tarptautinį Jungtinių Tautų fondą leistų aktyviau dalyvauti keičiant tą naratyvą. Taigi raginu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Apsispręskime balsuodami dėl 1-7 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 84, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3957) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4140(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4140(2). Svarstymo stadija. Kviečiu D. Griškevičių, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Domo nėra. Galbūt galėtų pirmininkas R. Juška pristatyti komiteto išvadą dėl kandidato? Ateina, ateina.
R. JUŠKA (LSF). Vakar komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Einame prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadijoje yra priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Slapto balsavimo biuletenis yra standartinis, įprastas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ar norėtų kandidatas dar pasisakyti? Ne. Ačiū.
Kolegos, slaptas balsavimas nuo 13 val. iki 13 val. 15 min. šiandien per posėdžio pertrauką.
11.01 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 6, 7, 12, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 35, 36, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3991(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3991(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro 15 straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galėtume kiekvienam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašė kalbėti kol kas du Seimo nariai. Pirmasis kalba V. Semeška. Ruošiasi A. Anušauskas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, gyvename įtemptoje geopolitinėje situacijoje ir valstybėje turime daug asmenų, kurie kiekvieną dieną dirba su įslaptinta informacija. Taigi šis įstatymo projektas uždraustų paslapčių subjektų darbuotojams, kuriems yra išduotas toks leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija (žyma „Riboto naudojimo“), vykti į trečiąsias valstybes, tokias kaip Rusiją, Baltarusiją, Korėją ir kitas, pagal tam tikrą sąrašą. Tai yra mūsų nacionalinio saugumo klausimas, kad valstybės paslaptys nenutekėtų į priešiškas valstybes. Todėl, be jokios abejonės, kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad, be kitų dalykų, tie vykimo į užsienio valstybes ir teritorijas apribojimai šį kartą liečia ir šaulius. Tai yra tiems žmonėms, kurie priklauso šiai organizacijai, finansuojamai valstybės, kurie turi prieigą prie įslaptintos informacijos, vis giliau ir giliau įtraukiami į gynybos pačius įvairiausius projektus, pratybas ir visa kita, šį kartą galioja tos pačios nuostatos kaip ir kitiems, kurie turi prieigą prie valstybės paslapčių. Tiesiog vykimas į tam tikras valstybes bus apibrėžtas Vyriausybės nustatytoje tvarkoje ir tas valstybių sąrašas taip pat bus nustatytas toje tvarkoje. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad įstatymas paliečia didesnį asmenų skaičių, negu lietė iki šiol.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip. Labai jums ačiū, gerbiama Pirmininke ir gerbiami kolegos. Taip, mes matome ir mūsų Užsienio reikalų komitete, kad tie totalitariniai režimai – Rusija, Kinija, paminėta ir Šiaurės Korėja, Iranas – yra nukreipti į mus ir užsiima mumis, liaudiškai kalbant, dešimtkart daugiau negu mes jais. Jie užsiima mūsų atvykstančiais žmonėmis, bando juos verbuoti, bando destabilizuoti mūsų visuomenes, ir visas spektras jų veiksmų prieš mus, įskaitant ir jų karinius biudžetus. Jūs įsivaizduojate, gerbiama Pirmininke, Rusijos karinį biudžetą, kuris siekia apie 1 trln. (šiek tiek mažiau nei 1 trln.)? Į jį įtrauktas ir visas jų FSB sparnas. Tai yra tūkstančiai žmonių! Jūs įsivaizduojate, kiek dirba Minske ir Maskvoje KGB ir FSB saugumo darbuotojų, kurie dirba tik su Baltijos šalimis, prieš Baltijos šalis, prieš Lenkiją, bandydami destabilizuoti mūsų visuomenes. Todėl, aš manau, šitas įstatymas yra be galo svarbus, ta pataisa yra be galo svarbi.
Aš, ko gero, reiškiu viso mūsų komiteto nuomonę, nepaisant to, kad formalaus sprendimo negaliu padėti ant stalo, bet įsitikinęs, kad visi mūsų įvairių frakcijų nariai yra už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-9 klausimo – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3991. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80: už – 80, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3991) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 17 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3667(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3667(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti komiteto pranešėją. Kadangi E. Rudelienės nematau salėje, galbūt galėtų A. Žukauskas pristatyti komiteto išvadą? Kadangi turime du pasiūlymus, dvi pataisas, tai reikėtų komiteto nuomonės. Tai yra priėmimo stadija. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo narės ir ministrės E. Dobrowolskos pataisa. Prašau, gerbiama Ewelina, pristatyti ją.
E. DOBROWOLSKA (LF). Pataisa labai paprasta. Numatoma išimtis, kad šis reguliavimas nebūtų taikomas dviem atvejais: tais atvejais, kai vieną kartą asmuo atvyksta į Lietuvą, būtent į muges, tiesiog prekiauti savo darbais, arba jeigu asmuo nuolat nevykdo tokios veiklos, pavyzdžiui, savo bijūnus rugsėjo 1 dieną parduoda prie parduotuvės. Tai būtų labai siaura išimtis, labai tikslinė ir tai neliestų tų žmonių, kurie vykdo veiklą nuolat. Tiems žmonėms galiotų reguliavimas, kaip yra numatoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju, turime pasitikrinti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria šios pataisos svarstymui? Balsuokime dėl visa ko. Kas pritariate pataisos svarstymui?
Tikrai taip, yra. R. Šalaševičiūtė per šoninį mikrofoną. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šindī pas mumis svečiūs – Telšių medikų bendruomeni. Pasveikinkem! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė dėl E. Dobrowolskos pasiūlymo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto nuomonė – pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti E. Dobrowolskos pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu? Taip. Ir dabar visam 1 straipsniui ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas D. Asanavičiūtės pasiūlymas. Prašau, gerbiama Dalia, pristatyti.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Čia tiesiog 24 straipsnyje įrašoma „fiziniai asmenys“, kurie atsakingi už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą, ne tik organizacijų ir įstaigų vadovai, bet ir fiziniai asmenys, taip sulyginant su 7 straipsniu. Techninis pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29, kurie pritaria šio pasiūlymo svarstymui? Balsuokime. Yra. Prašau. Komiteto nuomonė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu. Tačiau komitetas pritarė siūlymui, kad reikia pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu. Komitetas išdėstė, kaip tą padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl viso D. Asanavičiūtės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė. Kas pritariate D. Asanavičiūtės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 71: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pasiūlymui pritarta. Taigi atsiranda naujas straipsnis.
Grįžtame prie 2 straipsnio. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 4 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. (Balsas salėje) Yra, yra. V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, pirmiausia tai yra mūsų pačių savigarbos klausimas. Ar mes gerbiame savo valstybę, savo piliečius ir savo valstybinę kalbą? Manau, kad mes privalome gerbti tiek savo valstybinę kalbą, tiek savo piliečius. Mūsų piliečius aptarnaujantys iš užsienio atvykę asmenys taip pat privalėtų bent minimaliai išmokti ir kalbėti valstybine kalba. Išvykę Lietuvos piliečiai juk labai greitai prisitaiko ir išmoksta tiek angliškai, tiek vokiškai, tiek ispaniškai. Visiškai nėra sudėtinga čia atvykusiems ukrainiečiams, rusams, baltarusiams ir kitiems bent minimaliai kalbėti mūsų valstybine kalba.
Dar daugiau. Įstatymo projektas įsigalios nuo 2026 metų. O tai reiškia, kad bendrovės turės galimybę visus metus nusiųsti savo darbuotojus į kursus, investuoti. Būtent bendrovės ir turi būti suinteresuotos, kad jų darbuotojai teiktų aukščiausios kokybės paslaugas valstybine kalba. Tai yra jų reputacijos klausimas. Kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Gerbkime savo kalbą, savo valstybę ir savo piliečius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš irgi norėčiau, kad mes labai gerbtume savo kalbą ir kad nenuteiktume prieš lietuvių kalbą žmonių, atvažiavusių į Lietuvą gyventi, gelbėtis ar dar ko nors daryti, jei kalba jiems bus per prievartą, įstatymo tvarka ir baudimo būdu, įteisinta. Tada jie bus padaromi lyg ir kankiniais. Manau, kad jie nebenorės to. Mes, norėdami gerbti savo kalbą, nuteikiame kitataučius prievartai, nes tapsime baudėjais. O turėsime tokią priešingą reakciją. Neišvengiama, šis įstatymas neveiks. Tie žmonės keičiasi. Dabar jų dar nėra, jie atvažiuos 2026 metų pradžioje ir jau turės mokėti lietuvių kalbą. Pagal šį įstatymą, net nėra padaryta išimčių nebyliams. Nebyliai irgi tada turėtų pradėti kalbėti, atvežę, pavyzdžiui, picą. Ką jiems tada sakysime? Ar juos irgi turėsime nubausti? Ir bausime net „Žalgirio“ trenerį A. Trinkjerį už tai, kad jis nekomentuos po varžybų. O komentuoti po varžybų jis privalo. Jis moka tik anglų ir italų kalbas, gal dar kokią nors moka, bet ne lietuvių kalbą.
Aš nesu prieš lietuvybę, bet aš esu už tai, kad mes labai paprastai žiūrėtume į tuos žmones. Mes norime priversti juos mokėti baudas už tai, kad jie neprakalbo lietuviškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Anašauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gaila, aišku, kad priimant įstatymus kai kas jų neskaito. Vis tik čia labai aiškiai apibrėžta: liečia tuos juridinius ir fizinius asmenis, kurie parduoda prekes, teikia paslaugas ir siekia užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba. Nekalbama apie pabėgėlių kažkokį prievartinį mokymą, nekalbama apie mokymą kitų asmenų, kurie dirba savo darbus, bet nesusiję su gyventojų aptarnavimu jokiais pavidalais, kurie daro verslus, bet nesusiję su gyventojų aptarnavimu, ir taip toliau. Tai yra ribotas asmenų skaičius. Be abejonės, Lietuvoje piliečiai turi neginčytiną teisę gauti aptarnavimą valstybine kalba. Juo labiau kad Vyriausybė nustatytų lietuvių kalbos mokėjimo lygį tiems žmonėms, jisai, žinia, numatytas gana minimalus. Taigi, tokių drastiškų palyginimų su prievarta iš tikrųjų siūlau vengti. Aš manau, kad įstatymas šiuo atveju labai saikingas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, vis dėlto prievartinės ir baudimo priemonės nesukuria nei pagarbos, nei motyvacijos. Ši sistema neužtikrins išvis kalbos mokymosi, mes sukuriame prievolę neužtikrindami, kaip veiks visa sistema. Ar mes turime sukūrę sistemą, kur mokysis, kaip mokysis, ar pakanka mokytojų tai kalbai mokyti, ar žmonėms, kurie atvyksta laikinai dirbti su leidimu ir atlikti kažkokį labai techninį darbą, bet paslaugų srityje, reikia tos kalbos, kai jie išvyksta po trejų metų, tarkime? Taip pat noras įrašyti dabar į Valstybinės kalbos įstatymą, kad visi, ne tik įstaigų, įmonių, tarnybų, organizacijų vadovai, bet visi fiziniai asmenys, turės mokėti kalbą, aišku, yra geras, bet taip pat ir Vokietija susiduria su tuo, kad visus atvykusius imigrantus pirmiausia moko kalbos, o paskui tik leidžia dirbti ir sukuria labai daug viešojo saugumo problemų. Ar mes būtent va tokį kelią pasirenkame, nes aš matau, kad tai pradžia būtent tokio kelio? Tai tikrai nėra geras pavyzdys, nes patys Vokietijos piliečiai sako, kad tikrai nėra jokio saugumo, kai dykaduoniauja ir neina dirbti. Ir dar vienas momentas. Ar mes turime tą baudikų armiją, kuri baus už tos kalbos nemokėjimą ir tirs tuos kalbos mokėjimo ar nemokėjimo atvejus?
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, na, aš negaliu patikėti tuo, ką aš čia, Lietuvos Respublikos Seimo salėje, girdžiu, kuomet Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas ir dabar kolegė iš Lenkų rinkimų akcijos skleidžia informaciją, kuri, na, prilygintina turbūt priešiškai propagandai, gąsdinant žmones ir nuteikiant prieš Lietuvos Respublikos vykdomą lietuvių kalbos politiką. Arba kolegos yra nesusipažinę su šiuo įstatymo projektu, gąsdindami baudomis neva. Čia šiandien mes klausėmės signatarų, signatarų jubiliejinio pristatymo tokio, kur buvo pasakojama, kuomet Sąjūdžio aušros metais buvo gąsdinami kitataučiai, kad nepriklausomybei išaušus jie visi bus išvaryti iš Lietuvos. Tai čia yra lygiai ta pati retorika. Tai, mieli ponai, jūs atsakingai pagalvokite, ką jūs kalbate ir kaip. O niekas nebaus ir nežada bausti žmonių už nemokėjimą lietuvių kalbos. Tiesiog Lietuvos Respublikos valdžia privalo gerbti Konstituciją ir užtikrinti kiekvieno Lietuvos piliečio teisę būti aptarnautam Lietuvoje jo gimtąja lietuvių kalba, kuri yra Konstitucijoje nustatyta kaip valstybinė kalba. Taigi, be jokios abejonės, mes privalome tokį įstatymo projektą priimti, vėlgi turėdami mintyje ir tą sveiką, sveiku protu suvokiamą laikotarpį, kuris įsigalios nuo 2026 metų, ir kad tai yra jau verslo problema. Jeigu jie nori aptarnauti Lietuvos Respublikos piliečius ir gyventojus, jie turi paisyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir pirmiausia Konstitucijos. Mieli ponai, apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie savo valstybės savigarbą! Turbūt nė viena pasaulio valstybė tokių retorikų savo parlamentuose nedrįstų nei kalbėti, nei girdėti. Taigi atsipeikėkite, ponai kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija ir Lenkų rinkimų akcija. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. L. Nagienė – motyvai už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš sau užduodu klausimą, o kur mes gyvename, ar Lietuvoje? Ar nemylime savo kalbos, savo kultūros, ar jos nenorime puoselėti? Mūsų buvo teisingai pasakyta – lietuvaičiai, išvykę į kitas, svečias šalis, kitur, ką jie pirmiausia darė? Jie pirmiausia mokėsi tos kalbos ir gerbė tą kalbą, su kuria susidūrė ir reikėjo dirbti, kitaip jie ir darbo nebūtų gavę, nebent jeigu jie norėjo būti tiktai, kaip aš sakau, juodadarbiai, o dalis iš tikrųjų norėjo pasiekti ir aukštesnį lygį. Šiandien mes kalbame apie aptarnavimą. Atėjus šiandien iš tikrųjų dalis mūsų jaunesnės kartos nemoka rusų kalbos ir tikrai stengiasi dabar, kad išmoktų tie, kurie aptarnaus. Aš niekaip negaliu suprasti tų, kurie sako: čia, žinote, mes prievarta ir baudas skiriame. Atleiskite, aš esu už tai, kad tas, kuris pragyveno 20 metų arba gimęs Lietuvoje, šiandien lietuvių kalba turėtų kalbėti be akcento, ir gražia lietuvių kalba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Tai yra priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3667) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Liberalioji valdžia jau ir taip su lietuvių kalba iš peties „padirbėjo“ su tomis svetimomis raidėmis ir panašiai. Ką dabar girdžiu iš kolegos Viktoro, kad čia baudos, prievarta čia bus ir panašiai. Aš manau, kad jūs neįsiskaitėte į įstatymo projektą. Tai yra taikoma prekybos tinklams, kurie dirba. Negi dabar „Žalgirio“ krepšinio treneris A. Trinkjeris turės po spaudos konferencijos eiti pardavinėti žaliai baltus marškinėlius? Jūs pritempiate ne iki to dalyko, kokio reikia, bandote apžaisti.
PIRMININKĖ. V. Pranckietis buvo paminėtas. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labai aiškiai visi buvome gavę laišką tų žmonių, kurie pardavinėja ir vežioja picas. Apie tai buvo kalbama, kad jie turės atvažiavę pasakyti tau „skanaus“, „laba diena“ ar dar ką nors tokio. Mes per prievartą brukdami nueisime kažkur, žinote, į susipriešinimą ir kitataučių nenorą mokytis kalbos. Galime kalbėti, vaidinti patriotus, bet nenuteikinėkime žmonių prieš.
PIRMININKĖ. D. Asanavičiūtė. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Sunku suprasti, kai kolega sako, jog pasakyti „laba diena“ arba „sveiki“ yra misija neįmanoma. Tai yra mažiausi reikalavimai, ką galėtų padaryti žmogus, teikiantis paslaugą arba parduodantis prekes. O dėl kurčiųjų tai apskritai yra kitos įstatymo nuostatos ir čia nepainiokite žmonių, kurie turi tam tikrą negalią ir kurie telefonu tikrai nekalba ir neklausia, kur atvažiuoti ir kur jūsų namas, aš nerandu.
Aš kolegas, kurie kalbėjo prieš, tikrai noriu sugėdinti, kam jūs dabar suabsoliutinate ir sakote, kad visi 220 tūkst., atvažiavę į mūsų šalį, privalės mokytis lietuvių kalbos? Gerai, kad nepasakėte, kad pasienyje sustabdys, jeigu nepasakys: labas, laba diena, mano vardas toks ir toks. Šita prievolė taikoma tiktai tiems, kurie dirba konkrečiame sektoriuje, kur tiesiogiai aptarnauja klientus arba tiesiogiai parduoda paslaugą. Tikrai tai yra ne visi 200 tūkst. asmenų. O išmokti A1 ar A2 lygiu kelis sakinius tikrai nėra sudėtinga. Tuo labiau yra suteiktas laikotarpis – daugiau nei metai pasirengti tiek valstybei, tiek darbdaviams. Dėl to tikrai ačiū visiems kolegoms, kurie palaikė, ir tiems, kurie susilaikė.
PIRMININKĖ. A. Palionis.
A. PALIONIS (LRPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mano balsas už, nes liko tik registracija.
PIRMININKĖ. Įskaitysime protokole. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu tiktai pasakyti dvi alternatyvas: arba mes ignoruojame, kad mūsų valstybinė kalba yra lietuvių, arba stipriname ir puoselėjame savo valstybinę kalbą, o į įstatymą įsiskaitykite. Iš tikrųjų yra netinkamos kai kurių interpretacijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau replikuoti gerbiamam kolegai V. Pranckiečiui, kad ar mes tikrai nemylime savo kalbos. Ir tą kalba žmogus, kurio tėvas buvo politinis kalinys. Aš nežinau, ar mes nuvažiavę į kitą šalį, ar apsigyvenę mūsų vaikai neišmoksta ten kalbėti, pasisveikinti, kokių nors keletą žodžių? Aš nežinau, man, žinokite, skaudu, kad mes taip nemokame lietuvių kalbos, nemylime savo kalbos ir dar skleidžiame tai, kad nereikia, kad atvažiavę žmonės… nemokėtų lietuviškai pasisveikinti. Dalis, beje, gyvenančių ir čia visiškai nekalba lietuviškai. Manau, tikrai yra gėda, kad mes, patys lietuviai, nenorime, kad išmoktų lietuvių kalbos. Tikrai gėda klausytis.
PIRMININKĖ. Jau į pabaigą eina ši diskusija, bet V. Pranckietis buvo paminėtas, todėl suteikiu jam žodį – baigiamąjį.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasakysiu paprastai. Man gėda už jūsų gėdą, nes jūs kalbate visiškai ne apie tai, ką aš sakau. Aš sakau, kad mes brukame prievartiniu būdu ir norime padaryti lietuvių kalbą labiau mylimą. Tai aš tikrai linkiu, kad būtų lietuvių kalba mylima ir kad mes ją patys gerbdami nepadarytume priešiško veiksmo. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Zingeris taip pat norėtų pasisakyti. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Vis dėlto tarp mano liberalios savimonės ir būtinybės lietuvių kalbą įtvirtinti, ir mano tos buvusios lituanistinės specialybės… Aš tikrai matau, kad mokymosi procesas turėtų būti sureguliuotas, ir aš vis dėlto būčiau už. Jeigu galima, pridėkite mano už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, jūsų irgi už bus. O jūs balsavote, Emanueli? (Šurmulys salėje)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Už pridėkite mano.
PIRMININKĖ. Už. Supratau. (Juokas salėje)
11.27 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4189 (pateikimas)
Gerai, judame toliau. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4189. Pateikimo stadija. Simonas. Atsiprašau, R. Vaitkus. Taip, taip, teisingai. Kviečiu R. Vaitkų į tribūną pateikti Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, visi žinote, kad yra kuriami du kariniai poligonai Vakarų Lietuvoje – tai Šilalėje ir Tauragėje. Tauragėje yra atskiras, Šilalėje yra jungtinis Tauragės–Šilalės, įgyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos projektas. Būtent medžioklės plotų naudotojai susiduria su problema, jie netenka medžioklės plotų, todėl natūralu, kad ieškoma solidariai šituos plotus pakeisti kitais plotais. Tauragės rajone, deja, tokių plotų nėra. Neužtenka visiems medžiotojų būreliams. Medžioklės plotų naudotojai yra tikrai investavę nemažai lėšų būtent į šią sritį. Buvo susirinkusios tiek Tauragėje, tiek Šilalėje, tiek Jurbarke medžioklės plotų ribų nustatymo komisijos, kurios priėjo prie bendros išvados, kad būtent reikia pateikti Medžioklės įstatymo pakeitimus, šituos plotus surasti ir kompensuoti būtent be konkurso skiriant medžioklės plotą, neturintį naudotojo, arba profesionalios medžioklės plotą, arba mokslo ir mokymo medžioklės plotą, pakeičiant, kompensuojant būtent netekimo atveju.
Šį įstatymo projektą teikiu kartu su aplinkos ministru S. Gentvilu, Seimo nariu R. Juška ir Seimo nariu J. Gudausku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du kolegos. Pirmasis klausia E. Jovaiša, ruošiasi K. Navickas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Romualdai, aš puikiai suprantu, kad tai yra būtinybė, bet štai norėčiau jūsų paklausti. Pagal projektą, jeigu neapsirinku, tie poligonai labai priartėja prie gyvenviečių. Pavyzdžiui, Dauglaukis, tai ten, nežinau, gal 10, gal 50 metrų ir prasideda poligonas, o juk turėkite omenyje – čia pat upė Jūra, čia pat ežerėlis, į kurį važiuoja tauragiškiai maudytis. Žinote, kad Tauragės kraštas, deja, nėra pilnas ežerų. Tai tas ežerėlis Tauragės gyventojams yra puiki vieta. Aš galvoju, kad pirmiausia jūs turėtumėte pasirūpinti, kad prie gyvenamųjų vietovių tie poligonai taip grėsmingai arti nebūtų…
PIRMININKĖ. Laikas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …nes suardysite Jūros upės tėkmę ir kitus dalykus. Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Šiuo atveju mes svarstome Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą. Kai svarstysime, artimiausiu metu, nežinau, bus įtrauktas į darbotvarkę būtent poligonų klausimas, tai būtent ta vieta, ką jūs pasakėte, visiškai pritariu, yra tikrai svarbi Tauragei ir tauragiškiams. Vakar Aplinkos apsaugos komitete svarstėme šį klausimą dėl poligono ribų pakeitimo. Bendruomenės, kurios kreipėsi, tarp jų ir Dauglaukio bendruomenė, kur jūs taip pat esate daug įdėjęs įnašo į bendruomenės vystymą, ten daug atlikta ir archeologinių tyrimų, tai būtent yra atsižvelgta į bendruomenių prašymus atitraukti nuo gyvenamųjų vietų, nuo gyvenviečių. Tai faktiškai tiek Šilalėje, tiek Tauragėje visos bendruomenės yra išgirstos, išklausytos ir atitrauktos poligono ribos pagal jų prašymus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėjau klustelti trumpai. Kaip bus vertinamas vertės kompensavimas, nes žinoma, kad profesionalios medžioklės plotuose yra išvystyta infrastruktūra ir laukinių gyvūnų intensyvumas yra kitoks negu įprastuose medžioklės plotuose. Tai kas vertins? Na, kokiu principu tikriausiai. Aš įsivaizduoju, kad tai nebus hektarai hektarais. Ir kad būtų apgintas ir visuomenės interesas, ir kad tos investicijos, kurias padarė Valstybinių miškų urėdija ir mokslo įstaigos, būtų adekvačiai įvertintos. Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai geras klausimas ir, manau, aktualus. Mes dabar šio įstatymo pateikimu tik duodame pačią eigą. Vertinimas tikrai reikalingas. Manau, kad čia ir Aplinkos ministerija tai darys, ir medžioklės plotų ribų nustatymo komisijos nariai tikriausiai turėtų dalyvauti, ta pati savivalda ir medžioklių būreliai tikriausiai ribų nustatymo komisijoje dalyvaus ir bus rastas kompromisas. Aš to labai tikiuosi. Bet klausimas labai geras.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. R. Juška kalba už.
R. JUŠKA (LSF). Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, nes, girdžiu, pamačius pavadinime žodį „medžioklės“ iš karto daugeliui atmetimo reakcija. Čia ką Romualdas pristatydamas ir minėjo, labai svarbu, kad steigiant poligonus visuomenės nuomonė būtų priimama palankiai ir ji nebūtų priešinama. Taip pat reikia turėti mintyje, kad būreliai puoselėja savo plotus, yra padaryta nemažai investicijų, todėl būtų sąžininga kompensuoti natūra. Nemažinkime pasitikėjimo valstybe ir parlamentu. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-11 klausimo – Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 78: už – 74, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.34 val.
Europos bendrovių įstatymo Nr. IX-2199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3946(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Šiandien šiek tiek lenkiame darbotvarkę, tai apsvarstysime iš popietinės. Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Europos bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3946(2). Gal galėtų A. Bagdonas trumpam ateiti į tribūną ir pakomentuotų vieną pasiūlymą, vieną Teisės departamento pastabą, o dabar priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Buvo gauta Teisės departamento pastaba. Pastaba skamba taip: „Kontroliuojančiąją Europos bendrovę“ suderinti su reglamento (EB) Nr. 2157/2001 vartojama sąvoka „holdingo SE“. Ekonomikos komitetas apsvarstė šią pastabą ir jai pritarė bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavo Ekonomikos komiteto 9 nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Ar galima pritarti 1 straipsniui, suformuluotam, pakoreguotam pagal Teisės departamento pasiūlymą? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, ačiū pranešėjui.
2 straipsnis. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada visam 1 straipsniui ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visam 2 straipsniui ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta, dėkoju.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 2-2.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3946.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73: už – 72, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3946) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Europos ekonominių interesų grupių įstatymo Nr. IX-1939 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3947(2) (priėmimas)
Toliau 2-2.2 klausimas – lydimasis Europos ekonominių interesų grupių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3947.
Nuo 1 iki 8 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Tada visam 1 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 2-2.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3947) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Europos kooperatinių bendrovių įstatymo Nr. X-696 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3948(2) (priėmimas)
Toliau 2-2.3 klausimas – Europos kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3948(2).
Nuo 1 iki 8 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Visam 1 straipsniui ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir 2 straipsniui, dėl kurio taip pat nebuvo gauta pasiūlymų, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 2-2.3 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83: už – 80, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3948) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 111 ir 20 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3915(2)ES (priėmimas)
Toliau 2-3.1 klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3915(2)ES. Priėmimo stadija. Sudaro pakeitimą aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Primenu, balsuojame dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo. (Balsai salėje) Kvotas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3915) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4002(2)ES (priėmimas)
Kitas 2-3.2 klausimas – lydimasis Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4002(2)ES. Pakeitimą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 2-3.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4002(2) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 2, 4, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4171, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4172, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4173, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 11, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4174 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti G. Skaistę, finansų ministrę, kuri pristatys 2-17.1 klausimą bei lydimuosius. Tai yra Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4171 ir lydimieji. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Pristatomas Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas ir dar trys lydimieji įstatymai. Šių įstatymų projektų tikslas – pagerinti mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų konkuravimo su kitais rinkos dalyviais galimybes, sudarant galimybes jiems tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Įstatymų pakeitimais nacionalinėje teisėje taip pat įgyvendinamos momentinių mokėjimų reglamento nuostatos, įtvirtinančios pareigą mokėjimų paslaugų teikėjams teikti momentinių mokėjimų paslaugą, taip užtikrinant, kad vartotojams mokėjimo paslaugos taps greitesnės, efektyvesnės ir patikimesnės. Šiuo įstatymu įgyvendinamas reglamentas ir perkeliamas į Lietuvos Respublikos teisę. Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos galės taip pat vykdyti momentinius mokėjimus kaip ir komerciniai bankai. Tai juos įpareigoja daryti priimtas Europos Sąjungos reglamentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti, atrodo, niekas nenori. (Balsai salėje) Negalima užsirašyti? Tuoj, sekundę, atversime užsirašymą. A. Sysas norėtų paklausti. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū, ministre, kad grįžote į vietą. Jūs taip greitai viską paaiškinote, kad tapo dar neaiškiau. Mano klausimas būtų susietas su paslaugų kaina. Ar dėl to paslaugų kaina keisis ir ar neatsitiks taip kaip su kai kuriomis fintecho įmonėmis, su kuriomis mes dabar turime problemų, kurios, taip sakant, skirtingomis kainomis ir visais kitais?.. Kaip bus užtikrinta kontrolė? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pagal šį įstatymų paketą tiesiog mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos taip pat galės vykdyti momentinius mokėjimus, kurie vyksta tuo pačiu momentu, kaip ir galėdavo komerciniai bankai. Europiniame reglamente įrašyta, kad skirtingos kainodaros momentiniams ir nemomentiniams mokėjimams nebus galima taikyti. Tai reiškia, kad kainodara, kuri būdavo paprastų mokėjimų, turės būti tokia pati ir momentinių mokėjimų.
Taip pat žmonės galės nesirinkti momentinio mokėjimo, jeigu nenori, galės vykdyti tokį patį mokėjimą, kaip ir vykdydavo anksčiau. Na, o tam, kad būtų galima preventyviai pažiūrėti į situacijas, kuomet kai kurios finansų įstaigos turi problemų, kiekviena iš tokių įstaigų turės pasirengti iš anksto planą, kas būtų, jeigu turėtų problemų, kaip nutraukti veiklą, tą planą suderinti su Lietuvos banku. Jo priežiūrą taip pat vykdys Lietuvos bankas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimą. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręskime balsuodami dėl 2-17 klausimo ir lydimųjų po pateikimo. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 79: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta visiems projektams.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.44 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 29, 31 straipsnių ir 6 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4050(2)ES (priėmimas)
Toliau 2-4 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4050. Norėčiau pakviesti gerbiamą I. Kačinskaitę-Urbonienę, kad pristatytų komiteto nuomonę dėl gautų Teisės departamento pastabų. Ir pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Siekiant teisinio aiškumo, yra patikslinami žodžiai, tikslesnis perkėlimas. Tai techninė pastaba, techninė klaida, kurią komitetas ištaisė. Kviečia pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, pakoreguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsuodami dėl 2-4 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83: už – 83, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4050) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930(2) (priėmimas)
Dar turime kelias minutes, taigi apsvarstykime 2-6 klausimą – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo projektą. Tai yra priėmimo stadija. Kviečiu A. Bagdoną į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento viena pastaba. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas apsvarstė Teisės departamento pateiktą pastabą ir jai nepritarė. Išsakysiu pagrindinius argumentus. Ekonomikos komitetas 2024 m. rugsėjo 19 d. komiteto posėdyje svarstydamas Teisės departamento 2024 m. birželio 25 d. išvadoje pateiktas pastabas nepritarė analogiškai pastabai ir išsamius argumentus surašė komiteto išvadoje. Komitetas laikosi anksčiau suformuluotų argumentų.
Antra. Papildomai komitetas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo gauta Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės išvada dėl aptariamo įstatymo projekto, tačiau kritinių pastabų pateikta nebuvo.
Ir trečia. Be to, dėl įstatymo projekto buvo paprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, kurioje įstatymo projektui siūloma pritarti. 9 komiteto nariai bendru sutarimu atmetė Teisės departamento išvadą ir paliko įstatymo projektą tokį, koks jis buvo pateiktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui? Komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai, kaip ką tik buvo pristatyta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galėtume pritarti ir 3 straipsniui, dėl kurio pasiūlymų nebuvo gauta? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal nebeagituosiu. Matau, kad niekas nepasisako prieš. Tai yra mums, aš manau, tam tikra pamoka, kai mes taip ant greitųjų kartais padarome įstatymų pataisas pagal kažkokias tarptautines sutartis ar europinius reikalavimus, bet jautriau nepasižiūrime, ką tai reiškia realybėje. Šiuo atveju tikrai buvo padarytas didelis apsunkinimas kaimo turizmo sodybų savininkams. Dabar tai ištaisome ir pasirodo, kad visada išeičių galima rasti. Dėkoju iniciatoriams, kurie čia reagavo. Mūsų pačių sukurtą problemą šiek tiek ištaisome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir A. Bagdonas – motyvai už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, vienas svarbiausių šio projekto aspektų – siekis sumažinti administracinę naštą smulkiems verslininkams, teikiantiems apgyvendinimo paslaugas atokiose vietovėse, kuriose ne visur užtikrinamas stabilus interneto ryšys. Dabartiniai reikalavimai kasdien registruoti apgyvendinamus asmenis Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje dažnai tampa sunkiai įgyvendinami dėl techninių kliūčių. Siūlomas pakeitimas suteiktų galimybę duomenis pateikti kartą per mėnesį, o gal ir anksčiau, priklausytų nuo kiekvieno kaimo turizmo sodybos verslininko, atsižvelgiant į realias verslo sąlygas ir išsaugant reikiamą duomenų kokybę.
Kaimo turizmo specifika dažnai apima didelius renginius, juose dalyvių skaičius nuolat kinta, todėl sudėtinga užtikrinti operatyvų kasdienį informacijos pateikimą. Lankstumas teikiant duomenis kartą per mėnesį ne tik atlieptų šio verslo poreikius, bet ir leistų sumažinti perteklinius organizacinius reikalavimus ir išlaidas, susijusias su administraciniais procesais.
Svarbu pabrėžti, kad šis projektas specialiai sukurtas taip, kad būtų praktiškai įgyvendinamas, neapsunkintų smulkių kaimo turizmo verslų. Priėmus šį įstatymo projektą, smulkių paslaugų teikėjai galės efektyviau vykdyti savo veiklą, prisidėdami prie kaimo vietovių turizmo ekonomikos plėtros. Todėl kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Atkreipiu dėmesį, kad šiek tiek viršijome balsavimo laiką, tai jį pratęsiu. Apsispręskime balsuodami dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3930. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 82, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3930) priimtas. (Gongas)
Dabar Seimo narių pareiškimai. Prieš tai M. Lingė norėtų replikuoti. Replika po balsavimo?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Norėtume frakcijos vardu pasiūlyti. Gal užtektų Vyriausybės pusvalandžio? Galėtume šiek tiek pratęsti ir popietinės darbotvarkės klausimų svarstymą.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl Vyriausybės pusvalandžio? Atkreipiu dėmesį, kad yra labai daug Seimo narių pareiškimų. Mes tikrai sutaupytume laiko. Gerai? Tinka? Visiems tinka. Puiku, ačiū.
12.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Tačiau 11 val. 50 min. yra suplanuoti Seimo narių pareiškimai. Pirmiausia kviečiu V. Baką. Jis kalbės frakcijos vardu. O toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
V. BAKAS (DFVL). Kiek aš čia galiu kalbėti?
PIRMININKĖ. 7 minutes.
V. BAKAS (DFVL). Laba diena, mieli kolegos. Aš noriu šiandien kreiptis į jus visus Demokratų frakcijos vardu ir perskaityti laišką iš Didžiasalio, Ignalinos rajono. Gerbiami kolegos, per 2 dienas žmonės surinko 400 parašų. Ir ne kaip nors internetu, o tai padaryta gyvai, žmonės ėjo ir pasirašė per 2 dienas. Prieš pradedant laišką, mano klausimas jums. Ar kam nors iš jūsų yra tekę būtiniausių vaistų savo vaikams, savo tėvams važiuoti 40 kilometrų? Ne receptinių, o būtiniausių vaistų nuo karščiavimo vaikams, nuo spaudimo senjorams. Taigi leiskite jums perskaityti laišką.
„Gerbiamieji, mes, Ignalinos rajono Didžiasalio seniūnijos gyventojai, kreipiamės į jus tikėdamiesi sulaukti dėmesio ir pagalbos ieškant sprendimo dėl būtiniausių vaistų prieinamumo rečiausio ir labiausiai nutolusio nuo rajono centro Lietuvos regiono žmonėms. Didžiasalis yra didžiausias Ignalinos rajono kaimas. Jame gyvena daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų. Dauguma jų yra senjorai. Pastaruoju metu čia nuolat atvyksta gyventi ir jaunos šeimos su mažais vaikais. Artimiausia vaistinė didžiasaliečiams yra Ignalinoje. Iki jos beveik 40 kilometrų, todėl kelionė visuomeniniu ne taip jau dažnai kursuojančiu transportu tam, kad nusipirktų reikalingų vaistų, užtrunka beveik pusę dienos. Mūsų pajamos kuklios, todėl ne kiekvienas šeimos ūkis naudojasi automobiliu. Jau nekalbame apie vyresnio amžiaus senjorus, esančius ypač sudėtingoje situacijoje. Dirbantys žmonės taip pat patiria daug nepatogumų, nes atvykstantiems į Didžiasalio gydymo įstaigas gyventojams skiriami vaistai taip pat pasiekiami tik Ignalinoje. Ten patekti darbo metu ne visada ir ne visiems sklandžiai pavyksta.
Atsižvelgdami į esamą situaciją, kreipiamės į jus, prašome imtis veiksmų ir padėti rasti sprendimą, kad Didžiasalio kaime, Ignalinos rajono savivaldybės Didžiasalio seniūnijoje, būtų atkurta nuolat bent jau sistemingai veikianti vaistinė, kurios paslaugomis mielai naudodavosi ir dabar naudotųsi mūsų ir aplinkinių seniūnijų gyventojai ir svečiai, arba periodiškai atvyktų mobili vaistinė. Su pagarba Didžiasalio seniūnijos gyventojai.“ Pridedama 16 puslapių su parašais.
Taigi, mieli kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes milijonus eurų merkiame į socialinę atskirtį, regionines problemas, bet jūs visi puikiai žinote, kad geriausias būdas pritraukti žmones į regionus tai yra viešosios paslaugos. Apie tai šiame laiške nekalbama. Kalbama apie tai, kad vis dėlto, ko gero, pramuštas dar vienas dugnas, kada yra nepasiekiamos ne tik sveikatos paslaugos regionuose, bet ir elementariausi vaistai. Aš šiandien kalbėjausi su komiteto pirmininku ponu A. Matulu, yra įregistruotas projektas dėl mobiliųjų vaistinių. Noriu kreiptis į jus visus ir paprašyti susitelkti – padarykime sprendimą, kuris nieko nekainuoja, kuris nieko nekainuoja, ir tą mes galime padaryti dar šioje sesijoje. Taigi, šį laišką perduosiu visiems Sveikatos reikalų komiteto nariams, taip pat sveikatos ministrui. Tikrai prašau, kad mes rastume sprendimą ir kad dar šiemet žmones pasiektų tie vaistai, ypač kai artėja žiemos sezonas, kada ligos, peršalimo ligos paaštrėja. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Toliau – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Sveiki, kolegos. Rinkimams pasiekus finišo tiesiąją, prasidėjo kampanija „Išgelbėkime „Ignitį“ nuo nacionalizavimo!“. Į kampaniją įsijungė ir sunkioji žiniasklaidos artilerija, ir samdyti lobistai. Klausimas: kodėl nevyksta diskusija Seime, Vyriausybėje ar LRT, nacionalinio transliuotojo, eteryje? Diskusija nevyko ir 2020 metais. Apie „Ignitis grupės“ akcijų viešą platinimą buvo pradėta kalbėti 2019 metais. Argumentuota, kad grupė išsėmė skolinimosi galimybes, o pagal naująją energetikos strategiją dešimčiai metų reikės 6 mlrd. eurų. 2019 m. gruodžio 3 d. finansų ministro V. Šapokos įsakymu sudaryta darbo grupė. Darbo grupė baigė darbą ir pristatė rekomendacijas 2020 m. vasario 28 d. Jai pirmininkavo finansų ministras V. Šapoka, dalyvavo „Ignitis grupės“ generalinis direktorius D. Makštėnas ir du dabartinio Seimo nariai. Pagrindiniai dokumentai, atskleidžiantys, kaip buvo apsispręsta perleisti dalį grupės akcijų, iki šiol nėra vieši. Darbo grupės nariai pasirašė konfidencialumo sutartį, galiojančią dešimt metų. Sprendimai buvo priimti Vyriausybės lygiu, neprašant Seimo pritarimo.
Vyriausybės sprendimas dėl „Ignitis grupės“ buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., antrąją karantino dieną. Ir traukinys pajudėjo 2020 spalį, prieš pat Seimo rinkimus. 2020 metų pabaigoje paaiškėjo skandalingas faktas, kad „Ignitis grupės“ akcininkai turėtų tapti ir grupės vadovais. Sprendimą dėl skatinimo akcijomis gruodžio 4 dieną, keičiantis vyriausybėms, patvirtino „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba. Kelius jiems atvėrė 2020 m. rugsėjo 16 d. finansų ministro V. Šapokos įsakymas. Kilus pasipiktinimui ir teisėsaugos tyrimams, 2021 metų gegužę devyni „Ignitis grupės“ vadovai atsisakė jiems numatytų akcijų. Teisėsaugos tyrimas dėl skatinimo sistemoje nutrauktas 2022 metų balandį. Akcininkais tapo ir politikai, ir politikų įmonės. „Ignitis grupės“ akcijų viešas platinimo rezultatas – 450 mln. Tai tiesiog lašas jūroje, kadangi 2019 metų „Igničio“ skola buvo beveik 1 mlrd., o skolinimosi limitai yra maždaug 5–7 EBITDA’os. Tad 2020 metų skola sumažėjo tik 450 mln., o 2021 metais vėl atsistatė iki 1 mlrd., 2022 metais irgi beveik 1 mlrd., 2023 metais – 1 mlrd. 317 mln. Ar tikrai valstybė per „Ignitis grupės“ akcijų viešą platinimą nieko neprarado? Prarado: 75 % liko valstybės, 25 % – privačiose rankose.
Esminis skirtumas ne vien tik akcijos, bet energetikos monopolininko „Igničio“ tikslai, kurie padiktuoti privačių akcininkų ir nepriklausomų valdybų, valdybos narių: didinti įmonės vertę kiekvienais metais, dividendus didinti 3 %. AB „Ignitis“ nustatė, kad už 2020 metus skirs 85, kitais metais – vėl 3 %, ir galų gale 2023 metais skirta 93 mln. eurų. Dividendų mokėjimas augo ir per energetinę krizę. Už 2022 metus buvo išmokėta 90 mln. dividendų. Vyriausybė skolinosi šimtus milijonų ir skyrė kompensacijas dėl per krizę išaugusių dujų ir elektros kainų.
Kaip elgiasi kitos valstybės? Pavyzdžiui, Estija penkerius metus uždraudė mokėti dividendus ir gelbėjo savo įmones, verslą ir akcininkus. „Ignitis“ turbūt vienintelė AB, kuri dividendus moka du kartus per metus. Tikslas turėtų būti konkurencingos kainos verslui, įperkamos vartotojams, ne didinti energetinį skurdą, o jį mažinti. Akcijų išpirkimas pakenks valstybės prestižui, bet buvo išpirktos Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos, Estija išpirko 66 % savo geležinkelių akcijų. Nieko tokio čia nėra ir nieko blogo čia nėra, tiesiog reikalinga tik politinė valia. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Toliau pasisakys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mieli Lietuvos žmonės, kolegos. Mano pranešimas yra skiriamas politikams, kurie rovė, bet neišrovė tėvynės. Sustok, pažiūrėk, kas po kojomis, vaike. Matai, tai tavo žemė, tavo gimtinė, kuri tave išpenėjo savo kalba, savo lietuviška dvasia. Šiandien Lietuvos kieme kai kas keičiasi. Ne tik baldai liberalioje Kultūros ministerijoje, bet ir kalba, etninės tradicijos, kurios vis labiau ištradicinamos. O mūsų tėvai kaltinami, kodėl jie yra tokie nemodernūs. Anot liberalios valdžios, viskas turi būti tik modernus menas, tik mėlynas dūmas turi plaukioti tarp vaikų, nes taip kiečiau. Bet modernaus meno visur yra, o tautos tradicijos, kalbos, asmenybės yra tik vienos, išskirtinės, unikalios. Tave, mane bara, kad nemadingi esame, dėl to, kad nepatogūs, kad giname vertybes, Lietuvos asmenybes.
Praėjo keli dešimtmečiai. Užsuko sykį žmogus į tuščią kiemą – namo nebebuvo. Mintyse girdėjosi vaikystės garsai, tėvų pokalbiai, lietuviškos dainos. Mačiau, kaip mama niūniuodama skalbinius ant virvės džiovė, džiovė švarų, teisingą Lietuvos rūbą. Esu jau kaip akmuo pamėtėtas į viršų, esu vėl pargriautas į lietuvišką žemę. Bet ir vėl esu atsikėlęs eiti per Lietuvą, nešdamas suteptą kadais krauju lietuvišką žodį „tėvynė“. Buvau vėl pagrasintas nutilti. Paduotas į VRK dėl poeto J. Marcinkevičiaus skleidžiamos lietuvybės. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija dėl kenkėjų skundo pripažino, kad niekuo nenusižengiau.
Pasakysiu tik tiek: gyvuos mūsų žemė, kad ir tarp juodų grumstų, ji su laiku sutrupėjusi užaugina duoną, maitina visas mūsų burnas, kad ir kokios jos visokios būtų. Turbūt jau nebe tik dėl poeto esu mėtomas į viršų, kad skaudžiau atsitrenkčiau į žemę, bet ir galimai, kad daugiau nebeatsikeltum. Sakau užkietėjusiems grumstams – nesustosiu. Skiriu politikams konkurentams, kurie vis labiau rauna Lietuvos vertybes, kurie be meilės naikina žydintį Lietuvos kiemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pareiškimą perskaitys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kreipiuosi į visus, kas geba girdėti. Lietuvoje vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančioms politinėms jėgoms suteikiamos akivaizdžiai nelygios sąlygos. Kodėl Lietuvoje valstybės pinigais remiami nesąžiningi ir Rinkimų kodeksą naglai pažeidinėjantys žurnalistai, tokie kaip E. Jakilaitis ir A. Tapinas su jo „Laisvės TV“? Jiems Vyriausiosios rinkimų komisijos yra suteikiami pinigai rinkimų debatams organizuoti, bet jie ignoruoja daugumą rinkimuose dalyvaujančių partijų ir kviečia į debatus tik jų pačių atrinktas. Debatai atrinktoms partijoms ir TV eteris televizijoje geriausiu laiku nekainuoja nė euro, o Rinkimų kodekso 99 straipsnio 7 dalis aiškiai skelbia, kad turi būti užtikrintas visų rinkimų dalyvių lygiateisiškumas.
Pakartosiu, gal išgirs apie tai Lietuvoje daugiau žmonių ir tie, kas už tai atsakingi. Šie pažeidimai vykdomi už Vyriausiosios rinkimų komisijos skirtus pinigus Seimo rinkimų politiniams debatams organizuoti. Gavome informacijos, kad ponui E. Jakilaičiui skirta net pusė milijono eurų. Jam pasukęs sužinojau, kad jis vykdo savo privatų projektą TV3 eteryje ir kitų partijų kviesti neketina, o Rinkimų kodekso pažeidimų, leido suprasti, nebijo ir kviečia tik tas šešias partijas, kurias nori. Sakė, pagalvos, ar kviesti ir kitas, silpnesnes ir mažesnes. Tai galvoja iki dabar. Kaip taip gali būti teisinėje valstybėje, kodėl VRK tyrimas jau trunka savaites, nors VRK nariai ir teisininkai aiškiai žino, kad pažeidimas čia akivaizdus?
A. Tapinas, matydamas puikų kolegos E. Jakilaičio pavyzdį, gavęs finansavimą taip pat iš Vyriausiosios rinkimų komisijos valstybinių pinigų, irgi į „Laisvės TV“ debatus kviečia tik savo atrinktas politines jėgas.
Mes matome, kad Lietuvoje akivaizdžiai nesilaikoma įstatymų, mes matome, kad ši situacija yra nesprendžiama ir vilkinama. Vyriausioji rinkimų komisija taip gali atlikinėti tyrimą iki pat rinkimų ir 11 partijų, pabrėžiu, 11 partijų, neturi galimybės dalyvauti debatuose ir pristatyti rinkėjams savo siūlymus, pristatyti programas, nes vienos partijos yra lygios, o kitos lygesnės. Manau, kad jeigu situacija nebus pakeista, mes galime aiškiai įvardinti, kad tokiomis sąlygomis kalbėti apie sąžiningus Seimo rinkimus suteikiant lygias teises visiems juose dalyvaujantiems gali tik visiškai gyvenantys iliuzijoje. Ar tokia situacija tinka mūsų žurnalistams ir žiniasklaidai, kur vieši raginimai laikytis įstatymų ir Rinkimų kodekso nuostatų, ar tai tinka Seimui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai? Laiko vis dar yra priimti reikiamus sprendimus ir nors iš dalies atitaisyti įstatymų pažeidimus.
PIRMININKAS. Paskutinis pareiškimą perskaitys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi jūs frakcijose susitinkate su įvairių visuomenės atstovų grupėmis, kurios išreiškia savo bėdas, problemas ir ragina jas taisyti. Man irgi šiomis dienomis teko susitikti, pas mus kalbėjo ir smulkiojo verslo atstovai, ir teisėsaugos atstovai – ir visi jie kalba apie neteisybę. Kaip gali būti, kad vienodai apmokestinami tie, kurie stovi turgeliuose per lietų ir vėją ir pardavinėja savo užaugintą produkciją arba, sakysime, atvežtą iš kažkur, jie lygiai tiek pat apmokestinti kaip ir tie, kurie ramiai sėdi kabinetuose, advokatauja arba yra notarai, ir mokesčiai vienodi. Kaip taip gali būti, sako. Arba štai teisėsaugininkai sako, kaip gali būti, kad mūsų dori kolegos, kurie sprendžia klausimą sąžiningai ir teisingai, taip ir lieka nepastebėti, o tie, kurie pataikauja viršininkams, kyla karjeros laiptais? Sakau: čia vienetiniai atvejai? Ne, sako, čia yra masiniai atvejai. Tai reikia kovoti? Taip, reikia kovoti. Su kuo? Pasirodo, kad reikia kovoti su blogiu, kuris sėdi viršuje, ministerijose, ministrų lygiu. Pats didžiausias blogis pagal juos yra ministrų lygio. Jie dabar laukia naujų ministrų, galbūt ateis jau pagaliau į Lietuvą teisybė.
Kova su blogiu. Pasirodo, kuo daugiau mes su tuo blogiu kovojame, tuo labiau jis dauginasi. Reikia kovoti ar ne su blogiu? Kai kovojame su ligomis, pasirodo, kad jos dauginasi. Kai kovojame su neteisybėmis, dar daugiau neteisybės. Kada tai atsitinka? Atsitinka tuomet, kada kovoja nevykėliai, nenaudėliai, netikėliai. Kai jie tik ima kovoti, ta kova kainuoja labai brangiai. Įtampa visuomenėje kyla ir nepasitikėjimas labai kyla. Turi kovoti tie, kurie už tai atsakingi.
Bet štai, žiūrėkite, atsiranda veikėjų, kurie skelbia pykčio, neapykantos kalbą, ragina šaudyti savo tautiečius, ir tie, kurie už tai atsakingi, tyli. Plinta keiksmažodžiai, plinta visokie pasityčiojimai vieno iš kito. Tie, kurie labiausiai atsakingi, tyli. Kodėl tyli? Bijo pasakyti. Kunigas sako, 80 % Lietuvos gyventojų bijo sakyti tiesą. Kada mes pagaliau išmoksime sakyti tiesą? Aš dabar raginu visus kalbėti apie tai, nes dar pora mėnesių ir vėl ateis tie, kurie slopins tą tiesą. Gali būti ir taip. Kalbėkime dažniau.
Aš dabar stoviu čia ypač todėl, kad mes šiandien pagerbėme du žmones, kurie labai nusipelnę Lietuvos laisvei. Abu komunistai. Kiti du komunistai gyrė juos ir mes visi plojome. Plojo netgi tie, kurie šiandien kelia komunistų klausimą ir ragina kovoti su komunizmo šmėkla. Mielieji, neužmirškime, kad buvo vienintelė Lietuvoje partija, kuri vėliau skilo į TSKP ir LKP. Žiūrėkime, kas dabar Lietuvoje iš jų pasilikę, kas dabar prie valdžios vairo stovi ir ką mes dabar žadame nubausti arba išteisinti. Kas labiausiai ploja rankomis dėl to? Aišku, ploja kagėbistai. Tie, kurie tyliai ir ramiai buvo valdomi komunistų, dabar tyliai ploja rankomis ir toliau tvarko reikalus taip, kad mes čia visi turime įtampų, vieni su kitais kaunamės, kovojame ir ieškome tiesos. Jos nerasime tol, kol nepasakysime tikros tiesos apie tai.
Štai mes šiandien tris kovos rūšis turėjome Seime. Kova su užsienio grėsme. Gerai, priėmėme įstatymą. Ačiū Dievui, turėsime atgrasymą Lietuvoje. Bet kovojame su kalbos kenkėjais. Pasirodo, kad kovojame su vienais kenkėjais, o kiti lieka šešėlyje. Tie, kurie kabina angliškus pavadinimus, ir vis dažniau mes nieko to nepastebime. Aš jau nekalbu apie tai, kad kova dabar su komunizmo šmėkla mes vėl kelsime įtampas ir vėl ieškosime kaltų, kai tikrieji įtampų kėlėjai lieka šešėlyje.
Raginu baigti tas neprofesionalias kovas, kurios brangiai kainuoja, o kalbėti apie kūrybą, apie tikrą kūrybą, kuri ir gali ką nors sukurti. Bet kūrybai pirmiausia reikia išmintingų žmonių, reikia patyrusių žmonių, tų, kurie jau yra ką nors sukūrę. Tų dabar ieškokime ir tuos kvieskime, kad jie ateitų padėti kurti, nes jie dabar sėdi šešėlyje ir nenori… Man ir taip gerai. Kad nebūtų gerai, kurkime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems, kurie perskaitė pareiškimus.
12.14 val.
Vyriausybės valanda
Dabar pradedame Vyriausybės pusvalandį. Po jo turėsime dar apie 15 minučių svarstyti vakarinio posėdžio klausimams. Imsime tuos klausimus, kurie nekelia didelių politinių diskusijų, dėl kurių nėra užsirašiusių pasisakyti, kad nesutrukdytume Seimo nariams jų pasirinkimų ir planų. Klausia tik opozicijos atstovai. Pirmasis tai atliks A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ekonomikos ir inovacijų ministrės norėčiau paklausti. Šį kartą ne apie Visaginą. Aš norėčiau paklausti, jūs pati tikriausiai matote ir skaitote, kad labai didelis susirūpinimas dėl maitinimo įstaigų Lietuvoje. Labai daug bankrutuoja. Ir ne tokios, kurios įsikūrė vakar ar užvakar, bet kurios gyvavo dešimtmečius ir buvo pakankamai stiprios. Tarkime, paimkime tą „Meksikaną“, kur buvo Algirdo gatvėje tokia įžymioji, ir daugelis kitų. Gerbiama ministre, ar jūs matote tame problemą, ar žadate imtis kokių nors priemonių? Susitikti su verslininkais aptarti, galbūt prieš kitų metų biudžetą imtis kokių nors priemonių, kad sustabdytume tą griūtį? Nes tiek užsieniečiai, tiek lietuviai, ko gero, savo didžiąją dalį palieka tose įstaigose? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Svarbus klausimas. Maitinimo sektorius, palyginus su kovidiniais metais, žinoma, atsigavęs ir padėjo atsigauti ne tik mūsų subsidinės priemonės, bet ir pridėtinės vertės mokesčio lengvata, kuri kurį laiką galiojo. Daug restoranų ir maitinimo įstaigų išėjo iš šešėlio, išskaidrino veiklą. Grįžus ne lengvatiniam tarifui, dabar yra gerokai sunkiau. Dramatiško bankrotų bumo mes dar nematome, bet sakyti, kad sektoriuje viskas gerai, irgi negalime. Gal tiktai vieną dalyką, kurį reikia turėti omenyje, kas yra maitinimo sektoriaus fenomenas, jog jie bankrutuoja, jeigu galima taip pasakyti, ne visam laikui, yra feniksai, kurie atsikuria su nauja idėja, nauju produktu ir nauju pasiūlymu klientui. Mes, žinoma, norėtume, kad tai būtų ne užsidarymo, o būtent fenikso fenomenas.
Dabar su verslu, žinoma, bendraujame nuolatos ir, tiesą sakant, pirmą kartą netgi per visą laiką Ekonomikos ir inovacijų ministerija netgi sukonstravo tam tikras pagalbos, nenoriu sakyti, bet taip – paramos, priemones tik turizmo veikloms netgi jau popandeminiu laiku. Tai tą irgi kviečiu matyti. Restoranų sektoriui didelį impulsą davė „Michelino“ gido atėjimas ir tai, kad įtraukta 30 vietų, 30 restoranų į gidą iš įvairių Lietuvos vietų, tikrai ne tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, bet ir Trakų, ir Ukmergės rajono, ir kitų. Tai yra svarbu. Bet, iš tikrųjų, atsipalaiduoti irgi nereikia. Aš kasdien bendrauju su restoranais ir žmonės prašo PVM lengvatinio tarifo.
Galima grįžti prie diskusijos, bet bendrai jūs pats matote, kad politiškai mes diskutuojame dėl platesnės mokesčių reformos į didinimo pusę, tai reikia verslo interesus turėti omeny ir tikiuosi, kad mokesčiai nekils. Tą asmeniškai darysiu.
PIRMININKAS. Aišku. Visada prašoma ministrų atsakyti kiek įmanoma trumpiau, nes Seimo nariai skundžiasi, kad ne visi spėja paklausti. Toliau klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Norėčiau paklausti kultūros ministro. Gerbiamasis ministre, susitikimuose su kultūros darbuotojais dažnai girdime pastebėjimą, kad darbo užmokesčio didėjimo tempai nėra pakankami. Tai natūralu, bet kai pasižiūri į skaičius, kurie rodo jau akivaizdų vaizdą, kultūros darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais sudaro tik 84,7 nuo vidutinio darbo užmokesčio, toks tiktai nedidukas. Tad jie viltingai žvelgia į ministrą, kuris aktyvus ministras ir rūpinasi kultūra. Ko galima tikėtis 2024 metais ir kiek galbūt jūs jau teikėte pasiūlymų, nes formuojamas biudžetas 2025 metams?
S. KAIRYS. Aš tik priminsiu, kad neskaičiuojant kitų metų, bet imant visą laikotarpį nuo pradžios iki šių metų pabaigos, tai ir statistiškai išskaičiuojant iš darbo užmokesčio fondo kultūros ir meno vienam darbuotojui, koks buvo didėjimas, tai per ketverius metus buvo 400 eurų į rankas. Kokia problema atsiranda, jeigu mes turime, tarkime, nacionalines įstaigas, valstybines įstaigas, tai ten situacija yra geresnė. Problema išlieka savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų. Turbūt su jais jūs dažniausiai ir bendraujate.
Bet čia norėtųsi irgi atkreipti dėmesį, kad valstybė prisideda puse sumos to didinimo, kita suma priklauso nuo pačios savivaldybės. Ir aš tikrai kviečiu savivaldybes atkreipti dėmesį į šią problemą, nes, mano galva, valstybė ir taip elgiasi sąžiningai ir puse tos sumos kasmet prisideda. Bet vis dėlto tai yra konkrečios savivaldybės darbuotojai. Ir aš nesuprantu, kaip juos laikyti ir traktuoti kažkaip kitaip ir žiūrėti į valstybę. Kiek teko dalyvauti susitikimuose su įvairiausiais savivaldybių kultūros darbuotojais, tai iš esmės, kai mes pateikėme visą prezentaciją ir skaičius vekselyje, kur ten kaip kokia savivaldybė didina ar mažina, tai tikrai yra savivaldybių, kur yra ryškus žingsnis į priekį. Yra savivaldybių, kur nejuda jau kokie treji, ketveri metai iš eilės. Pavyzdžiui, neranda net tos savo dalies biudžete.
Mano galva, čia yra toks bendras supratimas ir savivaldoje kultūros vertinimas tokia bendrąja prasme. Aš manau, kad tai sutvarkius tikrai tas jausmas būtų didesnis, nes aš spėju, kad būtent savivaldybių kultūros darbuotojai ir perduoda jums šitą problemą.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas bus švietimo ministrei. Praėjo pirmasis mokslo metų mėnuo ir vienus rūpesčius keičia kiti, tai aš norėčiau pasiteirauti dėl moksleivių maitinimo. Viešojoje erdvėje mes matome ir pasiekia nusiskundimai, kad vis tik viešųjų pirkimų sistema nėra orientuota į kokybiško maisto tiekimą, nes įmonės laimi vienomis kainomis, paskui patiekalai gaminami, tiekiami brangiau, mažas jų pasirinkimas vaikams, nevykdomos kitos sutartinės sąlygos. Ar ministerija atlieka kokius nors veiksmus, kad prižiūrėtų visą šitą dalyką, ar konsultuoti, ar keisti?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Pirmiausia vaikų maitinimo klausimas yra mokyklos steigėjo atsakomybė, kaip užtikrinti kokybę, jau arčiausiai mokyklos esančios institucijos tai daro. Kaip atsimenu, pavasario sesijoje, man atrodo, buvo iniciatyvų iš Žemės ūkio ministerijos dėl trumpųjų grandinių, kas leistų tiekti daugiau šviežių vaisių, daržovių, ką mes auginame čia, Lietuvoje, į mokyklas ir darželius. Girdžiu dar ir tokį pamąstymą visuomenėje, kad galbūt reikėtų įdėti į papildomas sąlygas aspektą dėl viešųjų pirkimų ekologiškumo. Galbūt dėl to galima diskutuoti. Tai, ką galėjome padaryti, sakykime, be revoliucinių dalykų, pagerinti kokybę per trumpąsias grandines, tas buvo priimta. Bet maitinimo klausimai vis dėlto yra mokyklų steigėjų dalykas ir klausimas, kaip ten bebūtų, labiau savivaldai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš turiu klausimą gerbiamam gynybos ministrui ponui L. Kasčiūnui. Alytaus kariniame dalinyje nusileido meteorologinis balionas, vadinamas zondu. Ir man buvo labai keistas kariškių komentaras, kuris kvepia tikrai sovietiniu saldafonizmu – neva jie nustatė, kad jis nedetonuos, kad jis gabena cigaretes ir jis nepavojingas. Gerbiamas ministre, jūs tiesiog atsakykite, kokiu būdu tai identifikuoja ir kodėl tie dronai jau, pasirodo, visus metus čia skraido, šitie zondai, skraido balionai pas mus? Kokia šito zondo keliamoji galia? Ar ji yra tokia pat kaip drono, ar jis gali nešti tiek pat sprogmenų? Ir kodėl pas mus nėra oro gynybos? Latvijoje krito dronas. Vėlgi nesuveikė mūsų oro gynyba. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Bus puiki proga atsakyti, jeigu leisite, truputėlį išsamiau. Pradėkime nuo to, kad mes kalbame apie kontrabandos pasaulį. Kontrabandos pasaulis yra sudėtingas, bet logika jo yra paprasta: kai valstybė užkardo vieną priemonę, kontrabandininkai sugalvoja kitą priemonę. Kai pastatėme fizinį barjerą ir sumažėjo galimybių eiti per žaliąją zoną, tada pradėti naudoti dronai, būtent dronai. Tai buvo tam tikras etapas 2021–2022 metais. Mes aprūpinome pasieniečius antidronine įranga, pradėjome suprasti, kaip kovoti su dronais, ir atgrasėme nuo šito poveikio. Dabar atsirado nauja priemonė.
Dabar, kai palygini droną ir balioną, tai reikia labai aiškiai pasakyti, čia labai svarbu, dar kartą ir dar kartą pakartoti: dronas – tai tas, kuris gali iš taško A, valdomas, kontroliuojamas, skristi į tašką B. Jeigu kalbame apie žvalgybą, diversijas ir kitus dalykus, tai dronas gali būti efektyvus dalykas.
Balionas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas. Jis neturi jokių laikrodukų, kaip kai kurie jūsų draugai šitoje salėje kalba. Jisai yra skrendantis tik pagal vėjo kryptį. Tu negali jo valdyti, tu negali prognozuoti, kur jis nukris. Jis turi vienintelį dalyką – tai SIM kortelę ir galimybę siųsti GPS signalą. Bet tai reikalingas dalykas ne valdyti jį, bet kai jis jau nusileidžia, kai helis jau išsileidžia iš jo ir jis nukrenta į kokį nors mišką, kad kontrabandininkas gautų į telefoną signalą, kad ten ir ten guli krovinys, kurį reikia pasiimti.
Čia yra kontrabandos problema. Su ja dabar bus kovojama taip: mes slopinsime GPS signalus. Kalbamės su Ryšių reguliavimo tarnyba, kalbamės su mūsų mobiliųjų operatoriais. Duokite šiek tiek laiko, ir mes, kaip valstybė, prisitaikysime ir šitas metodas bus kontrabandininkams nepalankus.
O visa kita yra tik interpretacijos ir visiški atsitiktinumai. Tai jokios karinės grėsmės nekelia. Noriu pasakyti labai paprastą dalyką – taip, mes prisitaikysime. Duokite šiek tiek laiko, ieškome sprendimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nebetęskime nereglamentuotų diskusijų. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau aš finansų ministrės paklausti. Gerbiama ministre, vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Susisiekimo ministerijos pateiktą analizę apie kelių būklę, kelių situaciją (tiek regioninių, tiek krašto, tiek vietinių, tiek tiltų). Ji iš tikrųjų yra išsami ir detali. Numatant kitų metų biudžetą, iš tiesų tenkina tiktai pusę to, ko prašo Susisiekimo ministerija.
Tai per 700 mln. O poreikis yra, siekiant stabilizuoti būtent kelių būklę, atstatymus atnaujinti su minėtais tiltais ir žvyrkeliais, reikia 1,3 mln. Savivaldybių asociacija taip pat yra sunerimusi, kai savivaldybei yra numatoma tiktai 179 mln. iš minėtos sumos. Likusi dalis – 522 mln. – lieka valstybinės reikšmės keliams. Ar jūs išgirsite, ar jūs papildysite, ar jūs suteiksite galimybę būtent „Via Lietuvai“ pasiskolinti, kad mes būtent kelių būklę stabilizuotume? Nes socialinė gerovė priklauso nuo švietimo, nuo sveikatos, nuo kultūros ir nuo kelių infrastruktūros kokybės. Ačiū už atsakymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt pradėti reikia nuo skaičių. Praėjusioje kadencijoje per vienerius metus keliams būdavo skiriama vidutiniškai 612 mln. eurų. Šiais metais yra 936 mln. ir tai yra didelis skirtumas nuo to, kas būdavo anksčiau. Vien iš solidarumo įnašo per dvejus metus keliams buvo galima skirti beveik 300 mln. eurų, ir tai yra sprendimas, kurį pasiūlė mūsų Vyriausybė.
Jeigu norima sistemingai iš esmės pakeisti skaičius, kurie yra skiriami keliams, ne šiaip numatant ekonomikos augimą, bet sistemingai didesnius skaičius, kartais didesnius skaičius, kuriuos kartais įvardina atskiros institucijos ar ministerijos, ar politikai, tiesiog tokiu atveju reikia svarstyti apie papildomus pajamų šaltinius. Kaip mes pasiūlėme solidarumo įnašą, kviečiu kitus politikus taip pat pagalvoti, iš kur tuos papildomus sistemingai didesnius pinigus galima būtų paimti.
O nežinau, kokius jūs skaičius matėte komitete, nes biudžeto projektas dar nėra pristatytas. Jisai bus pristatytas tada, kada numato įstatymas, ir tuos skaičius jūs pamatysite kaip ir visi kiti Seimo nariai.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Krašto apsaugos ministrui klausimą turiu. Ne taip seniai jus kritikavo generolas V. Rupšys, kariai A. Kumpis, R. Armaitis. Apie ydingą valdymą jie ten, skaičiau, rašė ir kalbėjo.
Jūs šiandien per radiją sakote: viskas ištaisyta, duokite laiko – bus dar geriau. Kalbėjote apie dronus, apie tankus, bet nė žodžio jau ketveri metai iš jūsų negirdėjau apie tą vadinamąją minkštąją galią, nė žodžio. Tai negi jums nesvarbu, kad beveik kas antras, o gal dar daugiau jaunimo jau nebemato savęs Lietuvoje, visi važiuos toliau mokytis. Sveikatos nebeturi 70 %. Sakote, reikia laiko. Gerbiamas ministre, ar dar liko to laiko, ar atiduosite jau kitai valdžiai tą minkštąją galią, tegu ji sprendžia?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau, toks keistas klausimas, toks kompleksinis, viena vertus. Aš kaip tik kalbu apie visuomenės pasirengimą gintis ir kaip tą reikia daryti. Mes tikrai didžiulį dėmesį skiriame visuotinei gynybai. Dabar kuriame komendantūras, karinio rengimo treniruotės pradės veikti jau spalio 7 dieną. Galėsime pristatyti ir jums, jeigu tik norėsite. Mes didiname šauktinių skaičių, mes didiname darbą su kariniu rezervu, mes didiname visuomenės įtraukimą į valstybės gynybą. Aš net nevadinčiau čia minkštąja gynyba. Sociologiniais tyrimais įrodyta, kad žmogui, atlikusiam karinę tarnybą, įgijusiam daugiau įgūdžių, atsiranda ir daugiau ugnies širdyje ginti valstybę. Tik, deja, ne visada ir iš jūsų sulaukiame palaikymo dėl visuotinio šaukimo klausimų ir visų kitų.
Patikėkite, visuomenei įtraukti, įgūdžiams stiprinti, pilietinio pasipriešinimo aspektams, visuomenės atsparumui mes jau tiek dėmesio skiriame, kiek jokia kita Vyriausybė nėra skyrusi. Problema, aišku, ta, kad pokyčiai reikalauja laiko. Jeigu žvilgtelėtume į statistiką, kiek visuomenė dabar yra pasiryžusi ginti valstybę, skaičiai užaugę. Skaičiai užaugę. Sakykime taip, nepaisant niuansų, visąlaik galima geriau daryti, be jokios abejonės, bet mes tą ir darome, judame į priekį daugeliu aspektų. Oro gynybos klausimais rytoj pristatysime naujus kontraktus, mūsų brigados mechanizacijos klausimais, Vokietijos brigada atvažiuoja, visuotinė gynyba. Esame pasirengę ir šią minutę, jeigu reikės, duoti atkirtį bet kuriam priešui, kuris kėsinasi į mūsų nepriklausomybę.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui. Su juo tikrai operatyviai pavyksta spręsti visas problemas, bet, aš manau, apie šią problemą, dėl kurios kalbėsiu, tikriausiai ir kiti ministrai turėtų išgirsti. Pirmadienį bendruomenės narių buvau pakviestas į Skaidiškes. Iškėlė tikrai labai daug klausimų. Pirmiausia, kad nešvarios plastiko atliekos yra vežamos iš Skandinavijos valstybių, iškraunamos Skaidiškėse vienoje įmonėje, į kurią negalima įeiti nei bendruomenės nariams, nei politikams, niekas neįsileidžia. Tik tuo metu, aišku, atvykau vakare, jau kažkas buvo pranešę, atvykusius tris aplinkos apsaugos inspektorius įleido. Aišku, tos įstaigos vadovybės nebuvo.
Noriu atvirai pasakyti. Pabuvau 5 minutes toje pusėje, kur pučia vėjas, tikrai ilgiau išbūti negalima, šalia gyvenamieji namai, už 300 metrų darželis. Ir kitą problemą įžvelgiau savo akimis. Vadinamasis nešvarus plastikas sukrautas po atviru dangumi. Aš manau, maža kibirkštėlė ir gali įvykti didžiulis gaisras, o aplink yra įvairių įmonių, įsikūrusių užsienio investuotojų. Aš manau, jau projekte turėjo būti numatyta ir stoginė vien tam, kad būtų galima laikyti šias atliekas. Jos Lietuvoje, aš manau, yra visiškai nereikalingos, neaišku, ar jos yra perdirbamos, ar utilizuojamos, kaip toliau elgiamasi. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Turbūt kiekviename rajone, kiekvienoje apygardoje yra gerų verslų ir blogai besielgiančių verslų. Čia turime pavyzdį prastai besielgiančio verslo. Ta industrinė teritorija yra labai sena. To nebūdavo iki šiol, atsirado akivaizdi tarša, kvapai ir taip toliau. Praeitą trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete buvo išsamūs klausimai, įmonės atstovai nepasirodė, pasirodė tik įmonės advokatas. Mūsų Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai buvo nuvykę, patikrinimai atlikti, tyrimai paimti. Gaudysime už uodegos pažeidėjus, įrodymai renkami. Bet reikia irgi suprasti, kad į privačios įmonės teritoriją įeiti gali tik valstybės įgalioti inspektoriai, ne privatūs asmenys ar kitaip. Įstatymų privalu laikytis. Inspektoriai buvo, įrodymai paimti, tikėkimės, greitu metu bus ir tam tikri veiksmai.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas irgi aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, į mane kreipėsi Katišių ir Juodikio bendruomenės iš Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos dėl Margio 1-ojo žvyro karjero plėtros. UAB „Vilniaus karjerai“ yra padariusi poveikio aplinkai vertinimą, tačiau ten yra sudėta klaidinga informacija, gyventojai tinkamai neinformuoti ir gali būti taip, kad tiesiog pasistačiusiems namus gyventojams už tvoros bus pradedamas kasti žvyras. Tuo labiau kad tai yra jautri ekosistema, nuostabiai gražios vietos ir tai tikrai padarys neigiamą poveikį tokiai gražiai gamtai. Ar, ministre, esate informuotas apie tai ir kaip šituos procesus būtų galima stabdyti? Ačiū.
Antras klausimas koreliuoja su gerbiamo Algirdo klausimu dėl Kazokiškių sąvartyno. Ten iš tikrųjų irgi vežamos šiukšlės, kurios turi būti deginamos, nerūšiuojamos, ir žmonės irgi buvo gavę pažadą, kad jis pradės būti…
PIRMININKAS. Laikas!
K. VILKAUSKAS (LSDPF). …uždarinėjamas, bet jis toliau plečiamas. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Tiek Klaipėdos rajone, tiek Kauno rajone, tiek Vilniaus regione iš esmės yra poledyninės žvyro nuosėdos, dėl to yra daug karjerų. Mes turime daug problemų su bendruomenėmis, priemiesčių kvartalais, kurie iš esmės įsikūrė aplink šituos tris didmiesčius, bet kartu aplinkui yra labai daug žvyro sankaupų, todėl karjerai turi būti vystomi nuosekliai. Čia yra keletas saugiklių. Visų pirma, poveikio aplinkai vertinimo programos metu savivaldybės taryba gali teikti veto ir tai dažnai naudoja savivaldybės. Ką tik apsodinome Pakarklės mišką ten, kur buvo planuojamas iškasti karjeras Kauno rajone. Yra sustabdytų karjerų. Tai trakiškiai gali pareikšti veto poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo metu.
Antras dalykas dėl atstumų, bendrųjų planų, ar tokie karjerai numatyti bendruosiuose planuose, ar atstumų laikomasi iki gyvenamosios aplinkos. Visa tai tikrina vėlgi valstybės institucijos. Jeigu yra kažkokių skundų, labai prašau adresuoti, nes man tai yra nauja istorija.
O dėl Vievyje kvepiančio arba smirdinčio sąvartyno, tai nėra ir nebuvo planų jį uždaryti, bet jisai turi nekvepėti ir nesmirdėti. Pagrindinė priežastis, kodėl jisai smirdi, yra ta, kad prastai rūšiuojamos maisto atliekos, nes smirdi iš tikrųjų bioskaidrios atliekos. Čia yra visų pirma priminimas, kad naudokitės maisto atliekų rūšiavimu ir nevažiuos atliekos į Kazokiškes. Antras dalykas, buvo didelis prašymas Vilniaus atliekų regioninio tvarkymo centro direktoriui, kad nutrauktų bet kokius darbus šiltuoju laikotarpiu ir atidėtų juos šaltajam laikotarpiui. Nežinau, ten kas ką veikė, bet rajono savivaldybė yra dalininkas šitos įmonės ir gali tiesiogiai daryti įtaką įmonės sprendimams. Šiuo atveju Aplinkos ministerija negali daryti įtakos savivaldybių nuosavybe esančioms įmonėms.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre Kreivy, šiomis dienomis drastiškai kilus elektros kainai biržoje, jūs pradėjote visus raminti, kad dėl to nereikėtų išgyventi, tačiau vengiate atsakyti į gana svarbius klausimus. Visiems žinoma, kad esate rinkos liberalizavimo apologetas, tačiau akivaizdu, kad ši sistema nėra apsaugota, kai vienu metu sutrinka darbas keliose elektrinėse. Taip pat, nors ir raminote, kad kainos vartotojams nekils, tačiau kai kurie elektros tiekėjai vis dėlto pradėjo jas kelti. Ar jums vis dar nėra akivaizdu, kad liberali elektros rinka veikia ne taip, kaip turėtų būti, ir yra būtinas valstybės dalyvavimas tame procese? Gal vartotojus ne raminti reikėtų, bet pradėti veikti ir užbėgti tokiems įvykiams už akių?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū už rūpestį dėl energetikos rinkos funkcionavimo. Lietuvoje energetikos rinka veikia lygiai tokiais pagrindais, kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Nieko naujo mes čia neišgalvojome. Nieko neteko girdėti apie kylančias kainas dėl vienos dienos vakarykščio svyravimo. Tai yra jūsų pamąstymai, kaip matau, tos pusės. Dar kartą pakartosiu, kad kainas Lietuvoje nustato rinka, o ne kaip Baltarusijoje A. Lukašenka, kur kainos yra stabilios visus metus. Taigi vakar buvo aukštesnė, rytoj bus žemesnė, bet iš esmės žiūrint, lyginant metus su metais, kainos Lietuvoje jau kelintą mėnesį yra žemesnės nei praėjusiais metais. Lygiai tas pats bus ir šių metų spalio mėnesį. Dar kartą pakartosiu: nereikia gąsdinti žmonių, o pirmiausia žiūrėti faktams į akis.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Naudojuosi proga paskutinį kartą šioje kadencijoje kreiptis į gerbiamą premjerę. Gerbiama premjere… (Šurmulys salėje) Gerbiama premjere…
PIRMININKAS. Bus dar progų, gerbiamas Stasy, tikrai.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Iki rinkimų, turiu mintyje, iki rinkimų. Gerbiama premjere, kaip smėlis tarp pirštų byra mėnesiai, metai, baigiasi kadencija ir visi reflektuojame, ką nuveikėme šią kadenciją. Tą daro, įsivaizduoju, ir Vyriausybės nariai. Mes žinome jūsų išvardintus tris geriausius, pagrindinius darbus, kuriuos jūs esate išsakiusi. Ar galėtumėte paskutinėmis šios kadencijos savaitėmis pasakyti tris darbus, tris punktus, kurie jums nepasisekė kaip premjerei, ką jūs būtumėte dariusi kitaip ar darytumėte kitaip, kuo nusivylėte? Bent tris galėtumėte pasakyti tokius darbus? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs labai norite turbūt, kad atsirastų kokia nors antraštė. Čia klausimas yra iš serijos „kas blogesnio, premjere“? Tai tie trys darbai, dėl kurių jūs kažkada net šiek tiek ironizavote, man yra svarbūs ne kaip Vyriausybės vadovei, juoba kad šitie dalykai, kai kurie bent jau, dėl asmenvardžių rašymo, buvo priimti Seime, Seimo iniciatyva. Buvo politinis sprendimas, Vyriausybė to kaip nors specifiškai nediskutavo, bet man, kaip politikei, man, kaip politikei, kuri priklauso dabartinei valdančiajai daugumai, tai buvo vienas iš svarbiausių sprendimų.
Jeigu jūs klausiate, kas nepavyko, aišku, kad yra daug darbų, kurie prasidėjo vėliau, daug darbų, kurie tęsis kitoje kadencijoje. Nė kiek neabejoju, kad jie bus tęsiami. Dėl ko man apmaudžiausia? Aš galiu pasakyti, dėl ko man apmaudžiausia. Man apmaudžiausia yra dėl to, kad kai mes kalbame apie valstybės pažadus įvairiausioms sritims – čia kolega V. Bukauskas apie kelius kalbėjo, tą patį galima pakalbėti apie švietimą, sveikatos apsaugą, negalią ir visas kitas temas, pareigūnus – tai tada visi yra labai jautrūs ir labai, taip sakant, turi daug širdies. Bet kai susiduriame su ta matematine realybe, kad dalykai kainuoja ir tam, kad mes darytume gerus darbus, reikia turėti ir išteklių, tai kažkaip atsiranda toksai šunuodegiavimas ir nesugebėjimas diskutuoti apie mokesčius kaip apie sąžiningą kainą, mokamą už tai, kad mes kartu kaip valstybė, bendrai darome gerus dalykus ir norime jų daryti daugiau ir geriau, ir tai yra normalu, nes mūsų pažanga tiesiog savaime tą skatina.
O dėl ko man apmaudžiausia, tai man apmaudžiausia, kad mes iki šiol nesugebėjome priimti tų sprendimų, kurie užtikrintų visų Lietuvos žmonių orumą, įskaitant ir tuos žmones, kurių orumo teisės aktai šiuo metu negerbia, nes neleidžia jiems spręsti savo asmeninio gyvenimo klausimo, tai yra dėl Partnerystės įstatymo. Dėl to man yra apmaudžiausia, bet aš nė kiek neabejoju, kad ir šitas klausimas bus išspręstas. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Bakas turėtų klausti, jo nėra. R. Tamašunienės taip pat nėra. Ir R. Šarknickas užtikrina, kad mes baigiame laiku ir visi, kas norėjo, paklausė. (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Taigi iki rinkimų ir mano paskutinis klausimas bus šiai Vyriausybei. Klausimas teisingumo ministrei dėl Europos žmogaus teisių institucijos verdikto, kad Lietuva yra pažeidusi Konstituciją, paskirdama politiką į Konstitucinį Teismą. Kada šis klausimas bus svarstomas? Na, jį reikia vis tiek vienaip ar kitaip sutvarkyti. Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Mėginu suprasti jūsų klausimą. Jeigu jūs kalbate apie Europos Žmogaus Teisių Teismą, tai tokios bylos aš nemenu, nežinau. Jeigu jūs minite ataskaitą, kuri yra dėl teisės viršenybės principo, tai ataskaita yra vieša, ji apima daug sričių, tai yra tiek nepriklausomos teisinės sistemos, tai yra advokatūros nepriklausomumas, notariato, antstolių, tiek teismų nepriklausomumas ir kitos sritys. Ta ataskaita yra horizontali ir visiems viešai prieinama.
PIRMININKAS. Trumpas atsakymas. Baigiame Vyriausybės pusvalandį.
12.45 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4190, Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4191, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4192 (pateikimas)
Dabar, kaip minėjau, stengsimės išspręsti vakarinio posėdžio pateikimus, kad liktų tik vakarinio posėdžio dalis iki pirmosios balsavimo pertraukos. Kaip tik išnaudokime tą momentą, kad dabar Vyriausybės valandoje dalyvavo vidaus reikalų ministrė, ir paprašykime ją pateikti darbotvarkės 2-19 klausimą – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4190. Pateikimas. Balsavimas bus vakarinio posėdžio pirmojo balsavimo intervalo laiku. Dabar jokio balsavimo nebus.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, šiandien teikiu du labai svarbius projektus, kurie yra susiję su policijai nebūdingomis funkcijomis, siekiant sumažinti naštą policijos pareigūnams. Noriu pažymėti, kad tai yra dalis sprendimų, kurie yra pateikti policijos, siūlant, kaip būtų galima mažinti jos darbo krūvį.
Taigi pirmasis projektas. Jo esmė yra susijusi su siekiu, kaip ir sakiau, atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų ir, žinoma, sudaryti palankesnes sąlygas verslui. Juo yra siūloma atsisakyti prievolės lydėti didžiagabarites transporto priemones policijos automobiliais, nes pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą tos didžiagabaritės, sunkiasvorės transporto priemonės turi būti lydimos policijos automobilių: policijos automobilis priekyje ir automobilis gale. Tai yra tikrai nemaži resursai.
Aš tiesiog galbūt norėčiau pateikti keletą skaičių. 2023 metais policijos pareigūnai lydėjo 538 tokias transporto priemones ir praleido daugiau negu 3 tūkst. 300 valandų, dalyvavo tame procese 827 pareigūnai.
Taigi kas yra siūloma šiuo projektu? Tai yra atsisakyti reikalavimo policijos automobiliu lydėti dydžiagabarites transporto priemones. Tai yra taip pat palengvinimas ir verslui, nes šiuo metu verslas, norėdamas gabenti tokius krovinius, turi derinti su policija. Policija turi rasti laiko ir galimybių. Tai taip pat sukelia nepatogumų, žinoma, ir verslui. Žinoma, tai yra ir papildoma našta, tenkanti policijos sistemai. Taigi policija galės skirti daugiau pajėgų eismo kontrolei ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencijai ir taip pat palengvės našta verslo subjektams.
Tai čia pirmasis projektas.
PIRMININKAS. Pasitikslinsiu: ar jūs pristatėte visus tris projektus?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš tuoj pat pristatysiu ir kitą projektą, nes kai kurie yra susiję. Ir dabar antrasis, susijęs, projektas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas. Šitą taip pat pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, nes čia mes šiek tiek susipainiojome. Man atrodo, pristatykite dabar galutinai visus tris projektus ir tada mes atitinkamai fiksuosime.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Šiuo projektu taip pat siekiama iš tikrųjų sudaryti palengvinimą policijos sistemai – siekiama supaprastinti eismo įvykių įforminimo procedūras, kai eismo įvykyje nežuvo arba nebuvo sužeistas žmogus, o eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, ir atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų, susijusių su civiliniais, turtiniais santykiais, vykdymo.
Dabar, pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu įvyksta eismo įvykis, kuriame nežuvo joks asmuo arba nebuvo sužeistas, eismo dalyviai gali nekviesti į eismo įvykį policijos ir patys eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti tą schemą, aprašyti įvykio aplinkybes. Atlikę šiuos veiksmus, dalyviai dėl žalos atlyginimo kreipiasi į draudimo įmonę. Bet kai būna kitokios situacijos, kai eismo dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaria ir dėl eismo įvykio yra kviečiama policija, vadinasi, atvykę pareigūnai turi fotografuoti eismo įvykį, turi sudaryti įvykio schemą, liudytojų tam tikrus parodymus turi surinkti. Tikrai tai yra nemažas krūvis mūsų pareigūnams, nes pareigūnai tada atlieka tyrimą, kuris užima gana daug laiko ir darbo sąnaudų. Tokia praktika yra kai kuriose šalyse, bet ne tiek daug, tai Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje.
O mes ką siūlome? Mes siūlome, kad tokiais atvejais, kai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir kviečia policiją, policija užfiksuotų tokį įvykį. Tuos duomenis perduotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiems draudikams ir jie jau spręstų, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą.
Analizavome užsienio praktiką. Šalys, kurios turi tokią tvarką, yra Švedija, Nyderlandai, Austrija, Suomija, Liuksemburgas, Estija ir Airija. Tai reiškia, kad mes panaikintume nemažai krūvio. Aš galbūt keletą skaičių norėčiau pasakyti paryškindama, kokio tai yra masto apimtis. Jeigu kalbėtume apie 2023 metus, policija tyrė ir įformino 21 tūkst. 390 tokių eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas asmuo, o 2024 metais per 8 mėnesius buvo 13 tūkst. 456 tokie įvykiai. Ir apie kainą, kokia kaina yra mūsų sistemai. Tai yra 1 mln. 500, tiek kainuoja sistemai.
Kaip ir minėjau, tai yra dalis iš tokių kompleksinių priemonių, kurias aš šiandien teikiu. Pagreitinta procedūra. Yra kita siūlymų dalis, susijusi su Baudžiamojo proceso kodekso dalykais. Pirmasis paketas jau yra pasiekęs Seimą, antrasis taip pat turėtų pasiekti. Jį koordinuoja Kanceliarija. O čia yra tie siūlymai, kurių prašo policija. Ir tikrai kviečiu kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Dabar mes visus projektus sujungėme dėl klausinėjimo, kadangi vienintelė užsirašiusi L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama ministre, ir ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas… Sveikinu, nes tikrai teko susitikti su savo vietine policija. Iš tikrųjų jie turi labai daug darbo, papildomų funkcijų. O šios yra tokios smulkmenos, dėl kurių gali susitarti tarpusavyje.
Bet mane labiau domina dėl stambiagabaričių, kur yra, kur važiuoja transportas. Prašau pasakyti, dabar, kai praėję metai, kai važinėju visą laiką Vilnius–Mažeikiai, labai labai plėtėsi, vis dėlto atsinaujinančios elektros energijos vystytojai vežė vėjo jėgaines ir panašiai. Žinote, eismas iš tikrųjų užstringa. Kaip tokiais atvejais mes išspręsime? Čia yra didesnė… Ar pats vystytojas turės pasirūpinti, kad kas nors juos palydėtų. Dažniausiai jie stengiasi, aišku, vakare važiuoti realiai, kad netrukdytų, bet vienaip ar kitaip tikrai stovėdavome ir laukdavome. Kaip spręsti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia, jeigu bus priimtas šis įstatymas, tokias didžiagabarites transporto priemones turės lydėti ne mažiau kaip du automobiliai su įjungtais oranžiniais švyturėliais: vienas priekyje, kitas gale. Bet tuo turės pasirūpinti patys verslo subjektai.
Bet, pavyzdžiui, yra labai svarbus aspektas, jeigu ten tikrai labai didelė transporto priemonė, didesnė negu 4,5 metro, o ilgis didesnis kaip 30 metrų, tokios transporto priemonės savininkas ar valdytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turės informuoti policiją, kad vis dėlto užsitikrintų eismo saugumą, nes yra sankryžų, kad tikrai įsivertintų, ar nekils kokių nors pavojų ar nesklandumų, susijusių su eismo saugumu.
PIRMININKAS. Dėkui, atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų nematome užsirašiusių nė dėl vieno projekto. Taigi kol kas aptarimą baigiame. Bendro sutarimo neskelbsime, nes būtų nekorektiška, kai salėje tik tiek Seimo narių. Balsavimas bus per pirmąją vakarinio posėdžio balsavimo pertrauką nuo 14 val. 30 min. Tada viską ir spręsime.
12.55 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4153, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4154 (pateikimas)
Dabar kviesime V. Juozapaitį, jis pristatys dviejų projektų paketą. Čia surašyti atskirai, bet, man atrodo, jie gali būti pristatomi iš esmės ir kartu, tai įstatymų projektai Nr. XIVP-4153 ir Nr. XIVP-4154, atitinkamai Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-4153 ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-4154. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kreipėsi šių trijų institucijų vadovai: tai yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas ir žurnalistų etikos inspektorė, su ta pačia problema, tuo pačiu klausimu ir prašymu atsižvelgti į tai, kad šios trys institucijos, kurių darbas reguliuojamas dviejų įstatymų, tai yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas ir Visuomenės informavimo įstatymas, bet bėda ta pati… Skirtingai nuo kitų komisijų ir tokio pat pobūdžio įstaigų ir valstybės tarnybos, šių komisijų ir inspekcijos vadovai, pavaduotojai neturi tam tikrų socialinių garantijų, ar pasibaigus kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas kitai kadencijai, yra prašoma išmokėti bent 2 mėnesių išeitinę, tokią pašalpą, taip pat ir atsitikus kokioms nors nelaimėms, įstaigų vadovai neturi teisinio reglamento, kuriuo galėtų pasinaudoti ir paskirti darbuotojams ar įstaiga savo vadovui pašalpą, sakysime, nelaimės, artimųjų mirties atveju ir taip toliau. Žodžiu, labai tokia buitinė problema, bet ji labai svarbi suvienodinant visas socialines garantijas, juolab kad nėra prašoma papildomų asignavimų, o yra prašoma tik leisti šitas išlaidas nurašyti arba jas panaudoti iš jau esančių šitų įstaigų valdomų asignavimų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš esu ne prieš, aš esu už tai, kad suvienodintume, viskas gerai. Dėl to mes pasižiūrėjome, aš pažiūrėjau, kad net ir Teisės departamento išvadoje yra parašyta, kad reikėtų peržiūrėti sistemiškai ir keisti kitus įstatymus, kuriuose yra reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės kompensacijos, tos išmokos. Tai mes ir suprantame, kad komisija ir taryba – lygiai taip pat jų yra patariamosios ekspertinės funkcijos kaip Valstybinės kultūros paveldo komisijos, kaip kitos komisijos, kurią jūs pristatote. Tai ar nemanote, kad ir visas kitas reikėtų peržiūrėti? Aš čia ne dėl to kėliau klausimą, o dėl to, kad jeigu iš esmės pasižiūrėtume, galbūt yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Mokslų akademija, Nacionalinė sveikatos taryba, Nacionalinė šeimos taryba, tai irgi Seimui atskaitingos institucijos. Tai aš dėl to ir kėliau klausimą. Kaip, jūsų manymu?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Viskas gerai, ačiū jums už rūpestį. Tikrai suprantu, kad kyla kartais klausimų. Taip, aš skaičiau Teisės departamento išvadą ir, kiek man patarė patarėjai ir patikino, kad ta išvada buvo daugiau tokia užbėgant už akių, kad būtų peržiūrėta, bet aš kol kas esu įtikintas, kad būtent tos trys yra išskirtinės, kad visos kitos, taip nėra, tai pakeliui mes tikrai surasime galimybę ir pateiksime, ir tikrai pasivysime. Ir čia negali būti jokių kalbų, kad vienos ar kitos turėtų būti išskirtos, būtent turi būti suvienodinta.
Pataisysiu jus, kad sakote, ten kitos komisijos yra patariamosios, ekspertinės. Ne, žurnalistų etikos inspektorius nėra komisija, tai yra kontroliuojanti lygiai kaip ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri atlieka būtent kontrolieriaus pareigą, labai labai rimtą. Dėl Kultūros paveldo komisijos nesiginčiju, bet ji turi išskirtinę misiją patarti ne tik Lietuvos Seimui, bet ir Prezidentui, Vyriausybei ir turi savo tą biudžetinį aparatą, kuriame yra tikrai nemažas darbuotojų skaičius. Bet čia mes nekalbame apie tų komisijų tokius patariamuosius narius, kurie nėra etatiniai darbuotojai, kurie dirba arba savo laiką, vadinasi, skiria būtent laisvu nuo kito darbo metu, už ką jiems taip pat yra sumokama. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai tiek buvo klausimų. Ir dabar dėl motyvų niekas neužsirašė. Dėkui pranešėjui. Spręsime dėl šio projekto per vakarinio posėdžio pirmąją balsavimo pertrauką.
Toliau 2-18 klausimas ir iškart pasakau, kad kokioms 10 minučių pratęsiu rytinio posėdžio laiką.
13.00 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923(2) (pateikimas)
Kviečiame A. Bagdoną pristatyti Statybos įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-3923(2). Pateikimas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, drauge su kolegomis M. Skritulsku ir A. Kupčinsku teikiame patobulintą Statybos įstatymo pakeitimo projektą. Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos visiems naujai statomiems nesudėtingiems I grupės statiniams, jeigu tai yra negyvenamosios paskirties statiniai, statybos leidimas nebebus reikalingas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Statybos techninio reglamento (STR) statinių klasifikavimo 19 punktą nesudėtingiems I grupės negyvenamosios paskirties statiniams priklauso ir sodo namai, kurių didžiausias plotas gali siekti 80 kv. metrų, ir kiti negyvenamieji pastatai, kurių didžiausias plotas gali siekti iki 50 kv. metrų. Galimybė tokius pastatus statyti be statybą leidžiančio dokumento kurortuose ar kurortinėse teritorijose, taip pat saugomose teritorijose gali paskatinti savavališką neteisėtų statinių statybą, taip pat nevaržomą mažų, iki 50 kv. metrų, poilsio namelių statybą, kuri darytų įtaką teritorijos tankumui, žaliųjų plotų sunaikinimui bei parkavimo problemų sukūrimui. Tai ypač aktualu Neringai, Palangai ir kitoms kurortinėms savivaldybėms bei kurortinėms teritorijoms.
Todėl įstatymą siūlome papildyti nuostata, kad naujo nesudėtingo I grupės statinio statybai bei rekonstrukcijai kurorto, kurortinėje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, taip pat naujo nesudėtingo II grupės statinio statybai bei jo rekonstrukcijai kurorto, kurortinėje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje visgi būtų reikalingas statybos leidimas. Šiuo metu leidimas statyti naują statinį privalomas naujo nesudėtingo statinio statybos atvejais, įskaitant atvejį, kai nesudėtingas statinys statomas kurortuose, tačiau Statybos įstatymo pakeitimas, įsigaliosiantis šių metų lapkričio 1 dieną, nenumato, kad statybos leidimo nereikės nesudėtingiems negyvenamosios paskirties statiniams.
Tad siūlome nustatyti, kad naujo nesudėtingo I grupės statinio statybai kurorto, kurortinėje ar saugomoje teritorijoje, taip pat nesudėtingo II grupės statinio statybai bei jo rekonstrukcijai kurorto, kurortinėje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje būtų reikalingas statybos leidimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti pageidauja du Seimo nariai. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kuo skiriasi paties projektas nuo M. Skritulsko? Visai neseniai M. Skritulsko projekto pateikimas neperėjo. Dabar man pasakykite, aš čia skirtumo nematau, gal tiktai žodžiai. Kaip iš tikrųjų yra, Andriau, pasakykite man?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už jūsų pastabą. Aš pristatymo pradžioje ir pasakiau, kad teikiame patobulintą įstatymo projektą, ir pristačiau rengėjus, su kuriais jį teikiame. Man atrodo, reikėtų nežiūrėti į tuos teikėjus, kurie prieš tai teikė ir galbūt nebuvo pritarta parlamente, o į turinį. Nes jeigu mes visgi norime apsaugoti kad ir unikalią Kuršių neriją ir kad ten kiekvienoje teritorijoje, kurioje galima statyti, nepridygtų naujų namelių ir savivaldybė nebegalėtų to kontroliuoti, o dėl parkavimo jau dabar yra problemų, ir Palangoje labai panaši situacija, man atrodo, kad šitą pakeitimą reikėtų mums kuo skubiau priimti ir apsaugoti tas vietas, kuriomis mes visi didžiuojamės, į kurias važiuojame pailsėti, tam, kad ta poilsio kokybė būtų kuo geresnė.
PIRMININKAS. Ir S. Jovaiša nori paklausti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu paklausti, maždaug per kiek laiko išduodami tokie leidimai, kiek jie kainuoja ir ar buvo labai daug tokių atvejų, kad tie leidimai nebūtų išduoti? Nes kurortinės teritorijos ir kurortai yra jautrios teritorijos, todėl nemanau, kad ten visiška savivalė galėtų būti leidžiama. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už jūsų klausimą ar pastabą. Žinokite, yra labai įvairus laikotarpis, per kiek laiko išduodamas statybos leidimas, nes dažnai nutinka taip, kad vystytojai tokiose kurortinėse teritorijose supranta vertę ir galimas gauti pajamas ir stengiasi maksimaliai užstatyti tiek teritoriją į plotį, tiek teritoriją į aukštį. Čia jau ir savivaldybė, ir, jeigu kalbėtume apie Neringą, Nacionalinis parkas deda visas pastangas tam, kad tokios plėtros saugomose teritorijose arba kurortinėse teritorijose nebūtų, kad mes išsaugotumėme šias unikalias vietas.
Atsakau į jūsų klausimo antrąją dalį. Tai būtent įstatymo pakeitimas, kurį parlamentas yra priėmęs, ir leistų nuo lapkričio 1 dienos negyvenamosios paskirties pastatus statyti be statybos leidimo. Vadinasi, jūs sugalvotumėte savo nuomojamame sklype arba savo sklype statyti priestatą arba du priestatus, arba tris, tai jūs galėtumėte tą daryti, įstatymas to nedraustų. Todėl mes skubiai įregistravome pataisą, kad visgi tose teritorijose, kuriose visi Lietuvos žmonės, net ir užsienio turistai, ilsisi, tokios, sakyčiau, chaotiškos netvarkos be savivaldybės žinios nebūtų.
PIRMININKAS. Paklausė visi, kas pageidavo. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Tuo šiuo momentu ir baigiame šio klausimo nagrinėjimą. Baigsime kol kas rytinio posėdžio svarstymus, bet posėdžio nebaigėme, nes vyksta slaptas balsavimas. 14 valandą simboliškai rytinis posėdis bus baigtas.
Dabar kviečiu visus, kas dar nebuvo, eiti į slaptą balsavimą. Pageidaujate registruotis? Prašau. Sekretoriatas jau išjungė tokias galimybes, tai ką darysi. (Balsai salėje) Sako, galime, tai prašau. (Šurmulys salėje) Čia toks smagus sujudimas būna. (Balsai salėje) Na, net 14 Seimo narių. Tai vienas iš geresnių rezultatų tokiu laiku. (Juokas salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo posėdžių salę. Įvyko slaptas balsavimas, po jo reikia pabaigti spalio 3 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.