LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 108
STENOGRAMA
2017 m. spalio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame šios dienos popietinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas)
Popietinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo… (Balsai salėje) Registruotis? Prašau registruotis.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. (Triukšmas salėje) Kolegos! Prašyčiau sumažinti pokalbio decibelus.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1164 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1164. Seimo Pirmininkas jau tribūnoje. Prašome pateikti.
V. PRANCKIETIS. Kolegos, pagal Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnio 1 dalį Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš jau paskirtų Seimo kontrolierių. Siūlau Seimo kontrolierių įstaigos vadovu skirti Seimo kontrolierių, teisininką, buvusį Konstitucinio Teismo teisėją, teisėtyrininką Augustiną Normantą.
A. Normantas trečią kadenciją eina Seimo kontrolieriaus pareigas. Jau yra buvęs šios įstaigos vadovu, taip pat yra dirbęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoju. Be to, daugiau nei 40 metų dirba Vilniaus universitete, Teisės fakultete. Šiuo metu yra profesorius.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame pretendentą į Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovus Seimo kontrolierių A. Normantą.
A. NORMANTAS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau padėkoti gerbiamam Seimo Pirmininkui už parodytą pasitikėjimą skiriant, teikiant mane dar vienai Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kadencijai.
Seimo kontrolieriai padeda žmogui ginti jo teisę į gerą viešąjį administravimą, prižiūri, ar valdžios įstaigos tinkamai tarnauja žmonėms, vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją bei skatina pagarbą žmogaus teisėms. Paprastai tariant, Seimo kontrolieriai visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis stengiasi, kad žmogaus teisės ir laisvės nebūtų pažeistos, o jeigu jos yra pažeistos, stengiasi žmonėms padėti. Siekdami būti kuo arčiau žmonių, rengiame gyventojų priėmimus ne tiktai įstaigoje, bet ir savivaldybėse, taip pat lankomės laisvės apribojimo vietose.
Norėčiau pasakyti, kad rekomendacijos, kurias teikiame atlikę skundų tyrimus, yra viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių ne tik ištaisyti situaciją, bet ir užkirsti kelią galimiems žmogaus teisių pažeidimams ateityje.
Seimo kontrolieriai kasmet pateikia per 2 tūkst. rekomendacijų tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijoms. Ir ypač džiugina veiksmingai įgyvendinamos mūsų rekomendacijos, tai pastaruoju metu išaugo iki 96 %, o 2012 metais šitas procentas buvo tiktai 65 %. Neabejotina, kad prie didelio rekomendacijų įgyvendinimo prisidėjo Seimo kontrolierių kompetencija nagrinėjant skundus, išsami Seimo kontrolierių išvadų teisinė argumentacija, be kurios toks didelis įvykdytų rekomendacijų skaičius tikrai nebūtų įmanomas. Tai lėmė ir institucijų pakitęs požiūris į Seimo kontrolierių įstaigą ir pasiryžimą bendradarbiauti sprendžiant Seimo kontrolierių nustatytas žmogaus teisių problemas įgyvendinant jų rekomendacijas.
Būdamas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu didelį dėmesį skyriau Seimo kontrolierių įstaigos žinomumo, Seimo kontrolierių autoriteto ir teikiamų išvadų pagrįstumo didinimui. Visuomenės nuomonė atskleidė, kad 59 % gyventojų žino, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių, ir net 43 % kreiptųsi į Seimo kontrolierių.
Man vadovaujant Seimo kontrolierių įstaigai, tapome nacionaline prevencijos institucija. Nuo 2014 metų vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją Seimo kontrolieriai nuolat lankosi laisvės apribojimo vietose, kurių, atkreipiu gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, yra per 450. Per trejus metus buvo aplankyta net 150 institucijų ir jau pirmieji šios funkcijos vykdymo metai leido įsitikinti šios funkcijos reikšmingumu ir svarba. Apsilankymai įvairiose institucijose leido išsiaiškinti sistemines problemas, kurių mes negalėdavome pastebėti nagrinėdami skundus.
Svarbus Seimo kontrolierių veiklos baras yra ir tarptautinis bendradarbiavimas. Būdami Jungtinių Tautų, Europos Tarybos komiteto nariai, bendradarbiaudami su ombudsmenų institucijomis mes ne tiktai darome pranešimus, bet ir patys organizuojame mokymus, pavyzdžiui, praeitais metais dalyvavo 18 valstybių atstovai, kai mes organizavome mokymus dėl psichiatrinėse ligoninėse iškylančių problemų.
Konstruktyviai bendraudama su Seimo Žmogaus teisių, Užsienio reikalų komitetais, valstybės institucijomis ir kitomis žmogaus teisių gynimo organizacijomis, Seimo kontrolierių įstaiga aktyviai dalyvauja formuojant bendrąją žmogaus teisių apsaugos koncepciją, politiką ir praktiką valstybėje.
Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad mūsų paskirtis – siekti, kad valdžios įstaigos tarnautų žmonėms, tinkamai vykdytų joms pavestas funkcijas. Būdami tarpininkais tarp valdžios ir žmogaus atkreipiame dėmesį į pareigūnų aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą ir visomis išgalėmis stengiamės padėti žmonėms išspręsti jų problemas.
Vildamasis, kad Seimas parems mano kandidatūrą, noriu naudodamasis proga Seimo paprašyti pritarimo Seimo narių pateiktoms pataisoms dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijų įtvirtinimo Seimo kontrolierių įstatyme. Įstatymo pataisos jau yra registruotos.
Jei Seimas išreikš pasitikėjimą manimi ir turėsiu galimybę dar vieną kadenciją tęsti darbą kaip vadovas, kartu su kitu Seimo kontrolieriumi ir įstaigos darbuotojais aktyviai sieksiu, kad Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos, funkcijos būtų įgyvendinamos visa apimtimi. Tikiu, kad tai prisidės prie įstaigos autoriteto ir pasitikėjimo valstybe didinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau. Nematome. Tada prašome R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamas A. Normantai, buvo paminėta, kad jūs dirbate trečią kadenciją, ir, kiek aš pamenu, trečią kadenciją dirbate kaip įstaigos vadovas. Kadangi praeitą kadenciją buvau Žmogaus teisių komitete, jums teikiant ataskaitas ne kartą buvo išsakytos pretenzijos, kad yra pasigendama Seimo kontrolierių įstaigos darbo viešumo. Aš ir noriu paklausti, ar to viešumo nėra todėl, kad neturite viešųjų ryšių specialistų, ar todėl, kad per mažas finansavimas, ar tiesiog paprasčiausiai neturite ką viešinti?
A. NORMANTAS. Ačiū už dėmesį ir už klausimą. Norėčiau patikslinti, kad įstaigos vadovu aš dirbu tik pirmą kadenciją, prieš tai dirbau tiktai Seimo kontrolieriumi. Dabar, atsakydamas į jūsų klausimą, norėčiau pasakyti, kad prisimindami jūsų pastabas komitete iš tikrųjų labai sustiprinom viešinimą. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad mūsų vienas iš pagrindinių ginklų yra viešumas. Ko bijo biurokratai? Biurokratai bijo viešumo.
Viešinimas mūsų rekomendacijų… Pirmiausia yra viešinama mūsų tinklalapyje, toliau pagal teisės aktus kiekviena valstybės institucija privalo paviešinti mūsų rekomendacijas savo tinklalapyje ir, be kita ko, turi nurodyti, kaip įgyvendina mūsų rekomendacijas. Taip pat apie 1 tūkst. adresatų yra mūsų… Mes teikiame informaciją visoms institucijoms. Toliau, esame laimėję konkursą dėl sklaidos radijuje. Aš esu įsitikinęs, kad šita sklaida yra pakankama. Kita vertus, mes puikiai suvokiame, kad geros žinios ne visada yra priimtinos. Ir šiuo atveju, manau, jeigu būtų finansavimas, galėtume užpirkti vieną kitą laikraštį, bet, man atrodo, yra pakankamas. Mes orientuojamės ir į viešumą, bet pirmiausia mums yra svarbus žmogus.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už prisistatymą dar kartą ir paminėjimą tam tikrų sėkmių, pirmiausia turiu omenyje rekomendacijų įgyvendinimą, informaciją apie tai, ko trūksta, kad reikia dar kai kurių įstatymo pataisų. Bet gal galėtumėte trumpai pasakyti, kadangi kaip vadovui teks spręsti tas silpnąsias vietas, sakykim, dėl rekomendacijų neįgyvendinimo, ar turite kokių nors apibendrinimų, kodėl, sakykim, kai ko nepavyksta padaryti ir kokios būtų tendencijos?
A. NORMANTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pradėčiau nuo mūsų prigimties, institucijos prigimties. Mes nesame represinė institucija ir mūsų… Ką reiškia rekomendacija? Rekomendacija reiškia, kad, mieli pareigūnai, jūs nesilaikote įstatymų, prašome padėti žmogui išspręsti žmogaus problemas ir t. t., ir t. t. Vadinasi, šiuo atveju prievartinio aspekto mūsų rekomendacijose nėra. Bet, kita vertus, ar gali būti situacija, kai konstitucinė institucija, kokia yra Seimo kontrolierių, pateikia tam tikras rekomendacijas, iš viso nereaguoti? Iš tikrųjų turi išnagrinėti mūsų rekomendacijas, pateikti argumentuotus atsakymus, kodėl įvykdo arba kodėl neįvykdo. Ir norėčiau akcentuoti dar vieną dalyką – aš ką tik paminėjau, kad mūsų rekomendacijos vykdomos jau apie 96–97 %. Štai jums pavyzdys. Rekomenduojame, sakykime, sutvarkyti kelius. Savivaldybė atsako: nėra pinigų. Tačiau mes pasiekiame, kad savivaldybė, sudarydama kelių tvarkymo planus, įtrauktų, kitaip sakant, kad būtų skaidrumas, viešumas, kad žmogus žinotų, kad iš tikrųjų ta problema bus išspręsta.
O dėl įstatymo keitimo, šiuo atveju aš tikrai nematau reikalo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau jums užduoti tokį klausimą. Dabar yra visur madinga, daug įstatymų priėmėme, direktorių, kitokių vadovų rotacija. Ar nereikėtų rotacijos įvesti ir pas jus, kaip jums atrodo?
A. NORMANTAS. Šiaip galbūt, bet… Šiuo atveju ombudsmenai, šiuo atveju mes esam Seimo kontrolieriai, tai patirtis yra tokia, šitos tradicijos, kurios yra viešajame administravime, netaikomos. Esame tarptautinio ombudsmenų instituto nariai, aš puikiai esu susipažinęs su europine patirtimi ir pasaulio patirtimi. Štai Švedijos, tai yra Danijos, ombudsmenas dirbo 25 metus. Kitų… Bet šiuo atveju įstatymo leidėjo valioje, jeigu galvojate, kad reikės, tai aš didelių problemų nematau, nes patyrimas, autoritetas ateina ne iš karto, o šiaip šita valstybės institucija, neturėdama imperatyvių įgaliojimų, remiasi autoritetu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, man vis prisimena mūsų bendras darbas nagrinėjant skundus transporto infrastruktūros klausimais, keleivių vežimo klausimais. Tikrai aš dirbdamas pagal atitinkamą statusą toje srityje turėjau malonumą gauti iš jūsų daug rekomendacijų, kurios buvo teisiškai labai giliai išnagrinėtos, pagrįstos, ir manau, kad tarpusavyje dirbdami mes kai kurias problemas sėkmingai išsprendėme.
Džiugina ir jūsų, sakykim, tarptautinė padėtis bei tarptautiniai ryšiai. Jūs tikrai Seimo kontrolieriaus veiklos kartelę pakėlėte į labai aukštą lygį ir dabar girdžiu, kad dar Seime įregistruota pataisa, leisianti tą lygį išlaikyti ir tobulinti. Klausimas kitas, ar yra pakankamai įstaiga finansuojama, nes tam reikalingi ir mokymai, komandiruotės, užsienio išvykos, ir ryšiai, kaip yra šioje srityje? Mes kaip tik artėjame prie biudžeto svarstymo, ar viskas čia gerai?
A. NORMANTAS. Labai dėkoju už gražius žodžius. Iš tikrųjų aš paminėjau, kad Seimo kontrolieriai, arba ombudsmenai, tarptautiniu požiūriu yra tarpininkai tarp valdžios ir žmogaus, ir tiktai kalbėdami argumentais su valstybės institucijomis mes galime pasiekti tą bendrą rezultatą.
Į antrą klausimą… Aš ne be reikalo paminėjau įregistruotą įstatymą. Vadinasi, šiuo atveju mums yra suteikta visiškai nauja funkcija, ir aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad dabartiniu metu mūsų institucija vykdo tris savarankiškas funkcijas. Pirma, pagal Konstituciją nagrinėja skundus, antra, vykdo uždarų laisvės vietų stebėseną ir, trečia, dabar šita… Mes buvome akredituoti šiais metais ir tapome Nacionaline žmogaus teisių institucija. Natūralu, kad mes pateikėme paraiškas dėl… Šiai funkcijai įgyvendinti tikrai reikės papildomo finansavimo. Norint atsakingai ir gerai dirbti, turint naują funkciją, juo labiau ir teisinis reguliavimas yra toks, turi būti finansavimas. Aš viliuosi, kad būsime, mūsų institucija bus išgirsta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kontrolieriau, norėčiau pasiteirauti. Aš čia, į kairę pusę. Norėčiau pasiteirauti. Į dešinę. Norėčiau pasiteirauti jūsų dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, dirbant jūsų darbus. Ankščiau būdavo kalbų, pasikeitimas funkcijų dėl savivaldybių kontrolieriaus tarnybų. Norėčiau pasiteirauti, ar vyksta bendradarbiavimas, ir norėčiau paklausti, ar nemanote, kad savivaldybių kontrolieriaus tarnybos galėtų būti kaip nors perduotos arčiau valstybės, kad tai būtų tam tikras jūsų įrankis iš esmės vietose geriau matant situaciją? Ačiū.
A. NORMANTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų įvairiose valstybėse yra įvairūs modeliai. Paprastai regionuose yra institucijos filialai, paprastai didelėse valstybėse. Tačiau kodėl gi ne? Prieš keletą metų, kaip jūs teisingai pasakėte, buvo idėja, kad galbūt savivaldybės tam tikrai institucijai būtų galima deleguoti šitų funkcijų. Bet, matote, kur yra problema? Lietuva yra nedidelė. Dabar žmonės turi galimybę skambinti nemokamai, gali rašyti internetu, gali rašyti ir esant reikalui, jeigu yra problemų, mes patys atvažiuojame į vietą. Reikėtų pasverti, ką mes laimime, įsteigdami papildomas darbo vietas. Aišku, turėtų būti ir finansavimas. Asmeniškai aš galvoju, kad dabartinė situacija yra pakankama.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis profesoriau, gerbiamasis įstaigos vadove, ačiū jums ir jūsų įstaigai už korektišką darbą. Noriu pasakyti, kad jumis žmonės tiki ir pasitiki, tačiau jūsų darbas, man regis, panašus į Seimo narių. Žmonės į jus ir į Seimo narius kreipiasi kaip į paskutinę viltį. Tačiau apsisuka ratas ir žmonės, patikėję jūsų institucija, dar kartą grįžta iš naujo prie to paties. Jūs sakėte, kad nesate represinė įstaiga, bet kaip, jūsų nuomone, Seimas galėtų prisidėti ar kokias konkrečias įstatymų pataisas daryti, kad jūsų įstaigos paveikumas, veiksmingumas būtų didesnis? Ačiū.
A. NORMANTAS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai šita problema visą laiką kyla. Jūs labai teisingai pasakėte vieną mintį – kartais žmogus ateina ir pasako, kad tai paskutinė viltis. Tačiau, būdami paskutinė viltis, mes, ypač tais atvejais, kai yra pereiti visi teismai, priimti sprendimai, tikrai tiek jūs, gerbiamieji Seimo nariai, tiek ir mes nieko negalime padėti. Kartais labai svarbu žmogui pasakyti, kad jie šiuo atveju padarė viską, tačiau įstatymai yra tokie, kokie yra.
Reikia atsižvelgti į Seimo kontrolierių institucijos prigimtį. Kaip paminėjau, jeigu suteiksime prievartinius įgaliojimus, tai mes netapsime ombudsmenais, bet būsime viena iš viešojo administravimo institucijų. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes gauname pluoštus skundų dėl teismų darbo. Puikiai suprantame, kad teisingumą vykdo tik teismai. Šiuo atveju teismo sprendimas yra įstatymas, jie yra nevykdomi. Šitas argumentas, kad jeigu mums suteiks ir viskas bus išspręsta, yra, švelniai tariant, nelabai… Yra kitas dalykas, svarbu, kad tos institucijos vykdytų ir iš tikrųjų vykdo, kalbantis pasiekiamas rezultatas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau (pažvelkite į kairę pusę), norėčiau jūsų paklausti tiesiog kaip eksperto, daugelį metų dirbančio žmogaus teisių srityje, kaip jūs vertinate bendresniu požiūriu situaciją žmogaus teisių srityje Lietuvoje, ypač turint galvoje, kaip jūs minėjote, kad kas metus teikiate rekomendacijas įvairioms įstaigoms, tokioms kaip psichikos sveikatos įstaigos, įkalinimo įstaigos? Ar pakankamai atsižvelgiama į jūsų rekomendacijas, ar matote, kad metai iš metų pasiekiamas koks nors progresas, ir kaip mūsų valstybė, mūsų šalis atrodo kitų Europos Sąjungos šalių kontekste?
A. NORMANTAS. Ačiū už dėmesį. Labai geras klausimas. Čia išskirčiau du aspektus. Pirma, laisvės apribojimo vietos, t. y. įkalinimo įstaigos, antra, psichiatrinės. Tiek viena, tiek kita yra labai reikšminga.
Dėl įkalinimo vietų. Iš tikrųjų jūs puikiai suvokiate, kad problemos yra labai sudėtingos ir tiek Europos Tarybos institucijos, tiek Jungtinių Tautų mums teikia priekaištus, kad pirmiausia yra nesprendžiami naujų kalėjimų statybos klausimai, blogos kalinimo sąlygos; toliau, elgesys su nuteistaisiais neatitinka standartų. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tuos žmones, į problemas tų žmonių, kurie dirba laisvės apribojimo vietų įstaigose. Tai yra prižiūrėtojai ir t. t. Pažiūrėkime, koks yra sudėtingas darbas ir koks yra atlyginimas. Įsivaizduokite, pataisos įstaigoje, kurioje yra 2 tūkst. nuteistųjų, vakare lieka 14 pareigūnų, kurių atlyginimas yra vos minimumas.
Štai jums maždaug atsakymas į šitą klausimą. Būkime biedni, bet teisingi, nuteistieji kreipiasi į mus, kreipiasi į teismus, teismai priteisia baudas, šiuo atveju mes mokame dar papildomai, ne tik kad išlaikome ten, bet ir iš savo biudžeto dar, tiksliau sakant, iš mūsų kišenės.
PIRMININKĖ. Dėkojame kontrolieriui. Klausimams skirtas laikas baigėsi. (Balsai salėje) Baigėsi klausimams skirtas laikas. Kolegos, jūs susitiksite dar kitą savaitę frakcijose. Susitikimų tvarkaraštį rasite Posėdžių sekretoriate. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstymo data – spalio 19 diena.
A. NORMANTAS. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Iš popietinės darbotvarkės mums liko dėl balsavimo motyvų, tai yra priėmimo stadijoje buvo padaryta pertrauka. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549(3). Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu gerbiamąją V. Vingrienę. Dėl vedimo tvarkos (atsiprašau, gerbiamoji Virginija) – profesorius K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti, bet neužteko laiko paklausti. Vyriausybė šiems metams sumažino asignavimus kontrolieriaus įstaigai 16 tūkst. eurų. Tai iš tikrųjų rodo požiūrį, kad jinai nėra tokia svarbi institucija, kaip mes visi norėtume. Todėl, jausdamas visą pagarbą vadovams, iš tikrųjų manau, kad jeigu mes tą įstaigą kaip nors uždarytume, tai sutaupytume 1 mln. 40 tūkst. eurų, kurie galėtų būti skirti kitiems dalykams, kurie būtų efektyvesni. Ačiū. Pagarba visiems dirbantiems. Ir dar trečia. Daugiau nė vienas, išskyrus Pirmininką, neatvyko čia klausyti pranešimo. Labai keista.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
Kolegos, grįžtame prie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo. O, dar nori. Nuo…
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiu profesorių ir kaip Biudžeto ir finansų komiteto kolegą, taip, jis pasakė teisingą skaičių, kad sumažino 16, bet pridėjus darbo užmokesčio 18 mln. ir atėmus VIPʼo lėšas, kurios nereikalingos, tai bendra suma išeina, kad galutinis rezultatas minusinis, bet darbo užmokesčio fondas padidės 18 mln.
15.29 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549(3) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Palioniui už patikslinimą ir grįžtame prie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Taigi 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio buvo gautas pasiūlymas. Deja, jis neatitinka Statuto reikalavimų, jis registruotas yra šiandien 10.20 val. Neišlaikyti tik… (Balsai salėje) Viskas, kolegos.
Taigi 1 straipsnis. J. Razmos pasiūlymas ir komiteto nuomonė, gerbiama Virginija. J. Razma dar pateiks.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, mes tikimės, kad sugebėsime netrukus priimti esmingesnius sprendimus, kad kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje privalo būti taromatas. Manau, kad dabar nekorektiška būtų, kaip yra pagrindiniame projekte, apsunkinti papildomai miestelių parduotuves, kurios yra nuo 60 iki 90 kv. metrų. Dabar tokios parduotuvės neprivalo surinkti užstatinės taros. Žinoma, jos gali tai daryti, jei nori privilioti klientų, gali tai daryti, bet iš tikrųjų kitoms nėra tokių sąlygų. Nemanau, kad čia reikėtų tokiam smulkiam verslui būtent šioje dalyje uždėti tą naštą, kad koks nors vietinis iš šiukšlių dėžių renkantis asmuo čia turėtų patogesnes galimybes čia pat tuščią išsikeisti į pilną butelį. Man atrodo, kad vis tiek daugelis nuvažiuoja į miestus, į rajonų centrus, yra taromatai, civilizuotai visa tai išsprendžia. Nereikia apsunkinti to smulkaus verslo, todėl aš siūlau palikti 90 kvadratų ribą, kaip yra dabar, miestelių parduotuvėms.
PIRMININKĖ. Prašom, pranešėja.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria gerbiamojo J. Razmos siūlymui, argumentuodamas tuo, kad vis dėlto turi būti sudaryta galimybė ir mažų miestelių gyventojams grąžinti užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes. Paliekama išimtis tik toms parduotuvėms, kurių prekybos plotas mažesnis negu 60 kv. metrų. Mes manome, kad vis dėlto gyventojai turi turėti galimybę priduoti savo miestelyje, o nesivarginti važiuoti į miestus tą padaryti. O jei kas nors susirenka kur nors paežerėse paliktas pakuotes ir priduoda jas, gaudami užstatą, tai yra tik socialinis, ekonominis teisingumas. Aš manau, kad tai yra geras dalykas. Taigi komitetas nepritaria J. Razmos siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto nuomonę. Kadangi siūlymas priėmimo stadijos, reikėtų mums, Seimui, žinoti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J. Razmos pataisą, kad svarstytume. Prašom elektroniniu būdu išreikšti nuomonę.
Yra pakankamai. Taigi motyvai. Kas palaikote? Tuoj, minutėlę. Už yra 43, prieš – 4, susilaikė 17. Taigi už, palaikyti nori P. Saudargas. Prašom. Nėra salėje. K. Mažeika. Irgi nematome. Tada J. Liesys. Motyvai prieš.
J. LIESYS (LSF). Aš prieš ir galiu pasakyti kodėl. Nei 60, nei 40, nei 140 neišsprendžia kvadratūros problemos. Sprendžia parduotuvės pavadinimas ir jos atsiradimas bet kur. Jeigu mes kalbame apie kaimo parduotuves, tai jūs pažiūrėkite, kokios ten kainos. Miestiečiai laimi, mieste mažesnės. Net duonos kepaliukas yra daug brangesnis šitose kaimo parduotuvėse. Ir kalbama apie tai, kad toli vežti, mažai pirkėjų, tai mes ir branginame. Tai tą valstietį, arba, sakykime, žmogų, kuris gyvena kaime, pjauname iš visų pusių ir dar nesurenkame į taromatus. Į taromatus tesurenka, tegul gamintojai pastato ir nebus jokių problemų. Šiuo metu, aš manau, nėra būtina net palaikyti tokių ir net nereikia svarstyti. Taromatai turi būti, jei yra įstatymu numatyti, tik reikia, kad būtų parduotuvės pavadinimas, ir nereikia jokių kvadratūrų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuosime dėl J. Razmos pasiūlymo. Jis siūlo nuo pareigos atleisti pakuočių pardavėjus, kurie prekiauja miestelių parduotuvėse. Prašom išreikšti poziciją. Komiteto pozicija buvo nepritarti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 29, prieš – 20, susilaikė 41. Taigi J. Razmos siūlymui nėra pritarta.
Dėl 1 straipsnio 2 dalies taip pat yra tokios pačios esmės J. Razmos siūlymas. Ar dar norėsite kalbėti? Ne. Neprašote balsuoti. Ar galime priimti 1 straipsnį? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio – dėl įsigaliojimo. Taip pat J. Razma siūlė įsigaliojimo datą. Šiaip įstatymas įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d. Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad gegužės 1 dieną gal daugiau tos taros atlieka, čia yra socialdemokratų šventė, bet vis dėlto siūlau, jeigu jau darome sprendimą, šiek tiek keičiame tą situaciją dėl taros supirkimo, tai čia ne tas atvejis, kad reiktų kokių nors investicijų, kad reiktų duoti laiko. Vieniems palengviname, kitiems uždedame papildomą naštą. Manau, kad viskas gali įsigalioti, kai Prezidentė pasirašys įstatymą, viskas gali pradėti veikti iš karto.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 (gal išklausysime?), remiantys J. Razmos siūlymą?
Taigi, balsavo 52: už – 31, prieš – 1, susilaikė 20. Remiančių pakanka, svarstysime.
Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Prašom per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad per Gegužės pirmąją, po socialdemokratų šventės J. Razmos surinkti buteliai ir tie taromatai tikrai neišgelbės jūsų rinkimų biudžeto.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, nenukrypstame. Prašau komiteto nuomonės, kodėl nepriimtinas siūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo priėmimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui ir tikrai gegužės pirma diena nėra susieta su Darbo žmonių švente. Čia tiesiog pagal Teisėkūros įstatymą yra dvi įsigaliojimo datos, tai yra gegužės pirma ir lapkričio pirma diena. Kodėl būtent tokia siūloma data, nuo gegužės 1 dienos? Todėl, kad Europos teisės departamentas yra pateikęs pastabą, kad reikės šį projektą notifikuoti Europos Komisijoje ir suderinti, todėl reikia laiko. Juo labiau kad ir techninis pasiruošimas būtų mažų miestelių parduotuvėms, tai pagrindinis notifikavimas Europos Komisijoje, todėl siūlome laikytis 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojimo datos ir prašome nepritarti J. Razmos siūlymui įsigaliojimą laikyti nuo įstatymo priėmimo dienos.
PIRMININKĖ. Ar galime…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nuo 2019 m. gegužės 1 d., taip.
PIRMININKĖ. Ar užsirašiusieji už, prieš dėl straipsnio, ar dėl viso norite kalbėti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, aš dėl straipsnio.
PIRMININKĖ. Prašau, dėl pataisos.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš palaikau kuo vėlesnį laiką, nes šitas įstatymas tikrai smarkiai pablogins mažiesiems verslininkams, kurie turi parduotuves 30 kv. metrų, ir dabar rankiniu būdu turės priimti tarą. Tai kuo toliau, tuo geriau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat nepritariu J. Razmos siūlymui, pritariu, kad tai įsigaliotų nuo 2019 m. gegužės 1 d. Iš tikro mūsų labai svarbios pataisos, nesulaukiame laiko ir negalime svarstyti. Manau, kad reikėtų taisyti šį įstatymą, jeigu jis bus priimtas. Senas įstatymas taip pat nėra blogas. Jeigu mes dabar priimsime šitą įstatymą, kaimuose parduotuvės bus atleistos nuo prievolės surinkti tarą. Taip. Aš manau, tai tikrai nėra geras įstatymas. Negirdėjau nė vienos kaimo parduotuvės skundžiantis, kad joms yra didžiulė problema surinkti tarą. Aš tik girdėjau verksmą atliekų tvarkymo operatorių, kad jiems mažas pelnas, nes didelį procentą pakuotės grąžina atgal į taromatus. Be abejo, pakuotės administratoriai siekia, kad kuo mažesnį skaičių pakuočių grąžintų ir kad kuo daugiau miškuose būtų taros, tuo jiems didesnis pelnas. Jeigu įsigalios nuo 2019 metų, mes spėsime pataisyti šį įstatymą ir priimti, kad būtų visuotinis išplėstas taros surinkimas ir kad tikrai kiekvienoje seniūnijoje, ne tik seniūnijoje, didesniuose kaimuose būtų įrengti taromatai. Šiandien tos problemos nesprendžiate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl J. Razmos siūlymo. Kas jį palaikote, balsuojate už, kas remiate komiteto nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 21, prieš – 29, susilaikė 27. J. Razmos siūlymui nepritarta. Lieka komiteto nuomonė ir įstatymas įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 d.
Ar galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį? Dėkoju. Ir motyvai dėl viso straipsnio. Dėl viso teikiamo įstatymo, atsiprašau. Prieš yra užsirašęs kalbėti R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš ir svarstymo stadijoje, ir šiandien pasisakiau, kodėl jis neturėtų būti priimtas. Manau, kad geriau iš viso jo nepriimti, o liktų galioti toks, koks jis yra šiandien, dabar. Mes, Seimo narių grupė, įregistravome pasiūlymą, bet negalėjome šiandien pristatyti, nes Seimo posėdžio pirmininkė rytiniame posėdyje jau buvo paskelbusi priėmimo stadiją ir negalėjome svarstyti. Mes siūlėme aiškiai, kad jeigu parduotuvės ir prekybos taškai yra atleidžiami nuo prievolės rinkti šitą mokestį, tai iš tikrųjų logiška ir taip turėtų būti, pakuotę, ne mokestį, atsiprašau, tai tokiu atveju administratorius būtų įpareigojamas gyvenvietėje, seniūnijoje įrengti, pastatyti aparatą, pastatyti įrenginį, kuriame būtų surenkama. Taip, taip yra normaliame civilizuotame pasaulyje, tokie dalykai, mes dabar bandome grįžti atgal, kad žmonės, darbuotojai, prekybininkai, pardavėjai rankomis rinktų tuos vadinamuosius bambalius. Todėl aš tikrai prašau kolegų balsuoti prieš, gal susilaikyti, nepriimti tokio įstatymo projekto, kad liktų galioti toks, koks yra.
PIRMININKĖ. Už kalba J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors nebuvo priimtos mano pataisos, bet aš dėl to nenusiteikiu prieš, nes manau, kad komitetas tuo projektu vis tiek padarė gerą žingsnį, kad ir nelabai skubų, tik po pusantrų metų prasidedantį reikiama kryptimi. Iš tikrųjų reikia matyti labai mažų kaimo parduotuvių situaciją. Kai kolegos aiškino, kad niekas nesiskundė, tai tikrai siūlau nueiti ir pasižiūrėti, ką reiškia vasaros metu mažoje parduotuvėje į tuos maišus kimšti tarą su gėrimų likučiais, kur skraido musės, nėra vietos, atiduoda tą tarą vežėjams, paskelbia, kad kažkiek procentų išbrokavo, nei tu pasiginčysi, nei ką. Tai tikrai yra tokia našta, kuri buvo užkrauta ir kurią mes iš tikrųjų galėjome iš karto ryžtingiau užkrauti tiems, kurie turi organizuoti tą taros supirkimą kaip tam tikrą biznį su taromatais. Aš tikiuosi, kad gal per pusantrų metų mes padarysime tą žingsnį dėl taromatų platesnio įdiegimo reikalavimų. O dabar pritarkime, kad nors pačios mažiausios kaimo parduotuvės turėtų viltį, kad joms gyvenimas bent po pusantrų metų palengvės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Mažeika, bet nematyti salėje. Tuomet prašau P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, nesu labai kategoriškai prieš šį įstatymą, jau išsakiau tam tikras abejones. Iš tikro, ką J. Razma sako, tai tenka bendrauti su kaimo parduotuvėmis, su jų savininkais, kad būtų koks nors nusiskundimas, kad jiems didelė našta surinkti tarą ir pristatyti į taromatus, na, negirdėjau, galbūt tos temos neliečiau. Iš tikro tapo Lietuva švaresnė, miškai švaresni, žmonės nepalieka taros namuose, o ją grąžina. Ir tai tikrai žingsnis į priekį. Gaila, kad šiame įstatyme nėra išplėstas taros surinkimas. Aš manau, ir stiklinę tarą privalėtų priimti be jokių ginčų, ir žmonėms grąžinti pinigus, ne tik plastikinę, bet ir iš skardos pagamintą. Aplinkos apsaugos komitetas dar turėtų padirbėti, yra pusantrų metų ir prievolę suteikti taromatus pastatyti visuose kaimuose arba miesteliuose, kur yra daugiau arba bent tūkstantis gyventojų. Ir nebūtinai prie parduotuvės, žmogus galėtų nunešti savo gyvenvietėje, kur yra taromatas, ir priduoti tarą, ir ne tik plastikinę, o ir stiklinę, ir metalinę. Tada tikrai Lietuvos miškai būtų daug švaresni. O šiandien, be abejonės, yra tokia sistema, kokia sukurta. Administratorius suinteresuotas, kad kuo mažiau pristatytų taros, nes tara palikta miškuose, o pinigai lieka administratoriaus kišenėje, šitų taromatų administratorių. Todėl gal iš esmės reikėtų peržiūrėti šitą sistemą, kad būtų suinteresuoti tą tarą surinkti ir…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …taromatų administratoriai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo pakeitimo projektą ir dar kartą pakartosiu, kad šiuo įstatymu suteikiama galimybė mažų miestelių gyventojams grąžinti užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes, o kaimo mažosios parduotuvės yra atleidžiamos nuo prievolės, labai mažos parduotuvės, tai yra balkoninės parduotuvės, kurios galbūt neturi nei sandėliavimo patalpų, nei normaliai gali laikytis higienos reikalavimų, tai iki 60 kv. metrų kaimų parduotuvės atleistos nuo prievolės priimti užstatinę pakuotę.
O ką minėjo kolega P. Gražulis, nežinau, kokiomis sąlygomis jis gyvena, bet šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja tiek skardinės, tiek stiklo tara, tiek plastiko pakuotės, nedalyvauja tik vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų tara, dėl to įregistruota pataisa ir mes galbūt greitu laiku šį klausimą taip pat svarstysime. O už šitą galimybę mažų miestelių gyventojams pateikti užstatinę pakuotę ir atgauti užstatą, siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš pakartosiu tą patį, ką ir sakiau, bet norėčiau pirmą kartą pritarti gerbiamo P. Gražulio nuomonei. Bet esmė yra ta, kad jeigu taromatas būtų kaime, o sako – vietos nėra… Pastatykime konteinerį, bus surenkama ir jokių problemų ten nebus. Administratorius, nežinau, kiek išbrokuoja mūsų buteliukų, kuriuos išgeriame, mes dabar ten paliekame. Reikėtų administracijos paklausti, ar dabar brokuoja, ar nebrokuoja Seimo narių naudotus buteliukus ir kiek jie uždirba. Vis dėlto išleista pakuotė. Jeigu mes priėmėme įstatymus, rūšiuojame šiukšles, tai juos rūšiuokime, viskas gerai. Dabar dėl taromatų priėmėme įstatymą, visiems jis negalioja. Turėtų galioti Lietuvoje visiems vienodas įstatymas, tada nereikėtų kalbėti, kad briedis ant ragų nešioja plastmasę, lapė gyvena konservų dėžutėje, o pagrindiniai taromatų tiekėjai su maišais ryte jau stovi prie jų eilėje. Ir tą, matyt, išnaikintume, ir viskas būtų labai gerai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų pakeitimo įstatymo projekto išsakyti.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1 ir susilaikė 34. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1146 (priėmimas)
Kitas klausimas. Taip pat turėtume baigti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ priėmimą. Nutarimą sudaro vienas straipsnis – „Patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatus“. Motyvų išsakyti niekas nenori.
Norite balsuoti? Prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra ir susilaikė 3. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.54 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (dėl Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos) Nr. XIIIP-1062 (pateikimas)
Kolegos, esame truputėlį nukrypę, vėluojame dėl darbotvarkės, nors ne. Yra atvykęs ministras L. Kukuraitis. Gal suteiksime jam galimybę pristatyti Atmintinų dienų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1062. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, trumpai pristatysiu teikiamo įstatymo projekto esmę – tai įtvirtinti visuomenėje Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną tarp valstybės atmintinų dienų. Šita diena pabrėžtų darbdavio pareigą pasirūpinti, kad darbo sąlygos būtų saugios ir nekenktų sveikatai, kad darbdavio pareigos nevykdymo pasekmės, žala būtų žinoma visuomenei.
Taip pat siekiama, kad ir darbuotojai suvoktų būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų, kad grėsmių darbuotojų saugai ir gyvybei problemas sėkmingai išspręsti įmanoma tik vadovaujantis socialinės partnerystės principu. Šita diena yra minima Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kanadoje ir daugelyje kitų šalių.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, tikime, paskatins visuomenę atkreipti didesnį dėmesį į darbuotojų saugą ir sveikas darbo sąlygas, darbdavio ir darbuotojo pareigas.
Noriu pasakyti, kad jau dešimtį metų, net neturint atmintinos dienos, Valstybinė darbo inspekcija mini šią dieną, turi daug renginių: turi savaitę konsultacijų, turi elektroninį testą, kuriame dalyvauja labai daug žmonių ir t. t. Tas sąmoningumo didinimas yra labai svarbu, ypač turint galvoje, kad mes pirmaujame pagal mirštamumo darbo vietoje skaičių Europoje, vieni iš pirmaujančių. Deja, deja, daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka per pirmuosius metus. Tai reiškia, kad labai trūksta parengimo darbo sąlygoms. Todėl tas sąmoningumo didinimas yra reikalingas ir šita atmintina diena būtų viena iš tų priemonių, kurią mes siūlome. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš tiesiog norėjau paklausti, bet jūs jau įtikinote, kad tai yra tarptautiniu pagrindu, kitų šalių praktika vadovaujantis, kad tai yra daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimas. Mano buvo susietas, kad mes jau turime Tarptautinę darbo dieną, kuri yra ne tiktai atmintina, bet net ir įtraukta į laisvų dienų sąrašą. Manau, čia būtų išskirtinė – būtent sveikatos ir saugos užtikrinimo sąlygoms.
L. KUKURAITIS. Taip, taip. Tikrai taip. Kaip ir sakiau, sąmoningumas yra pagrindinė priemonė, kaip mums apsisaugoti, tiek darbdavių, tiek darbuotojų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip aš suprantu, Seimo vadovybė neturi šiandieną ką į darbotvarkę įtraukti, tik atmintinas dienas. Aš nesuprantu, ar jie čia paprašė jūsų, kad jūs jų priregistruotumėte, ar kaip yra?
Bet, ministre, mano yra kitas klausimas. Ar jūs, būdamas ministru ir Vyriausybės kabineto nariu… Mes prieš keletą mėnesių su kolegomis A. Kirkučiu, D. Kepenium ir dar kitais užregistravome įstatymo projektą, kad įmonės, kurios norėtų užtikrinti darbuotojų darbo saugą, sveikatą, galėtų siųsti į reabilitaciją, galėtų siųsti pagal sveikatinimo programą, joms iš dalies būtų mažinamas pelno mokestis. Jūs buvote vienas iš tų ministrų, kuris irgi buvote prieš ir balsavote prieš, prieš pasisakėte. Tada aš niekaip nesuprantu. Atnešat dieną ir sakote, kad čia bus sveikiau, kad geriau, bet kai Vyriausybėje eina toks projektas, jūs prieš. Ar čia yra skirta tam, kad Darbo saugos inspekcija tą dieną išsimokėtų sau priedus, nes turi per daug pinigų?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Argumentai, dėl ko buvau prieš, buvo pateikti kartu su Vyriausybės nutarimu. Ten yra aiškiai išdėstyta. Bet šitų tikslų turime siekti visomis įmanomomis priemonėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, turiu atsiprašyti už kolegas, kurie nesidomi tokiais dalykais ir negirdi, kad Lietuva pirmauja pagal nelaimingus, mirtinus atsitikimus darbe. Tai pirmiausia pačių žmonių, bet ir darbdavių problema.
Bet mano klausimas būtų… Žinote, kai žmogui įteikdavo pagyrimo raštą, po to ir premiją duodavo. Aš čia šiek tiek transformuoju. Mes norime į atmintinas dienas… Aš noriu paklausti, ar kitiems metams Valstybinei darbo inspekcijai skirta papildomai lėšų, kad jie galėtų daugiau kontroliuoti, kad tų mirtinų atsitikimų paprasčiausiai būtų mažiau, nes aš niekur dar kol kas nerandu duomenų? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Valstybinei darbo inspekcijai – vienai iš nedaugelio mūsų ministerijai pavaldžių įstaigų – yra padidintas finansavimas būtent dėl šitų priežasčių, kurias jūs įvardinote.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, būtų gerai, kad čia pagal A. Sysą dienos įvedimas sumažintų traumų darbo vietoje skaičių. Aš norėčiau paklausti, kokios priemonės galėtų iš esmės sumažinti nelaimingų atsitikimų ir kas daroma, kad iš tikrųjų būtų pareikalauta, kad mažėtų tų nelaimingų atsitikimų arba būtų suteikiamos tam tikros priemonės darbuotojams, kad tų traumų būtų mažiau? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Šių metų gegužės 22 dienos sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planas. Ten yra numatyta daug priemonių ir programų, kas turėtų būti daroma. Viena iš principinių nuostatų yra, kad darbuotojų sauga ir sveikata turėtų tapti apskritai gero valdymo standartu ir esminiu gamybos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo veiksniu ir kad būtų maksimaliai gerinamos darbo sąlygos ir didinamas produktyvumas. Tai ten tos priemonės yra daug konkretesnės, bet tame priemonių plane yra numatytos būtent šitos kryptys.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė. Nepageidauja. Ar klausite, Rasa?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai trumpai, nežinau, gal jau kas nors paklausė. Ministre, aš nepamenu, kad ministrai eitų į Seimą dėl Atmintinų dienų įstatymo. Labai gerbiu jus ir linkiu jums kuo geriausios sėkmės, bet ar tikrai nėra ką veikti ministerijoje ministrui?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kadangi kitą savaitę ateisime su „Sodros“ rodiklių įstatymu ir dar keletu, tai džiaugiuosi šia galimybe susitikti su jumis, parepetuoti ir ateiti su rimtais, labai aiškų rezultatą duodančiais įstatymais. O šitas, na, vis dėlto yra iniciatyva, mes tą dieną švenčiame neformaliai, tikimės, kad bus visuomenės, žiniasklaidos didesnis susidomėjimas ir turės tą pridėtinę vertę. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Buvo užsirašęs V. Juozapaitis, bet, regis, nebenori klausti. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į norinčių paklausti Seimo narių klausimus. Dabar prašau apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Kas jį palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 9. Atmintinų dienų įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – šių metų lapkričio 23 diena.
16.03 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-720(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-720(2). Svarstymo stadija. Pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiame V. Ačienę. Prašom į tribūną.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų spalio 4 dieną svarstė Lietuvos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-720. Bendru sutarimu buvo nutarta pritarti patobulintam komiteto variantui pagal Teisės departamento ir Audito komiteto pastabas. Balsavo vienbalsiai visi už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Audito komiteto išvadas prašome pristatyti A. Norkienę.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, rugsėjo 20 dieną svarstė šį įstatymo projektą, bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti iniciatoriams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir mūsų, Audito komiteto, pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą prašau pateikti V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-720 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes išklausėme komitetų išvadas. Dabar ar bus kalbančių diskusijoje? Nėra užsirašiusių.
Pradėsime svarstymo procedūrą pastraipsniui. Kviečiame gerbiamą V. Ačienę į tribūną. Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario K. Masiulio siūlymas išbraukti įstatymo projekto… 2 straipsniu siūloma keisti 15 straipsnio 10 dalį. K. Masiulio nėra. Prašau gerbiamą V. Ačienę pasakyti komiteto poziciją.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui ir visi balsavo už tai, kad būtų nepritarta.
PIRMININKĖ. Ar galėtumėte pasakyti argumentus, kodėl nepritarė?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Buvo nutarta, kad šios sąlygos yra pakankamai… Manoma, kad teisinis reguliavimas yra pakankamas ir ta pastaba yra kaip ir nereikalinga.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Dėkoju. 3 straipsnis. Taip pat yra Audito komiteto siūlymas, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant įmonių 2017 metų ir vėlesnių metų paskirstytiną pelną. Komiteto taip pat prašome. Audito komitetas. Aušrine Norkiene, ar norėsite motyvus? Nieko nenori. Prašome.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Pritarė iš dalies.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai iš esmės pritarė, taip?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prieštaraujančių nėra. Ar, gerbiamoji Aušrine Norkiene, sutinkate?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Kolegos, mes apsvarstėme visus siūlymus. Ar galime pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? (Balsai salėje) Dėkoju.
Dėl viso po svarstymo motyvai už. Gerbiamasis V. Poderys. Deja, nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
16.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1170 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1170. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Ir 43 Seimo nariai. Prašom, jums tribūna.
V. BAKAS (LVŽSF). Mielieji kolegos, ačiū, gerbiama pirmininke, noriu pristatyti mūsų iniciatyvą sudaryti laikinąją komisiją ir atlikti parlamentinį tyrimą. Visų pirma, noriu padėkoti visiems, kurie jau prisidėjote prie jos ir parėmėte šią iniciatyvą, nes iš tikrųjų neužteks, norint sėkmingai padaryti tyrimą, kad jis būtų rezultatyvus, neužteks jo priimti balsų dauguma, labai svarbu, kad kiekvieno iš jūsų parama būtų suteikta šiai komisijai, šiai iniciatyvai.
Atsiradus šiokioms tokioms spekuliacijoms, nes bendravau su visomis parlamentinėmis frakcijomis, noriu priminti Konstitucinio Teismo doktriną dėl laikinųjų tyrimo komisijų. Konstitucinis Teismas, nagrinėjęs Seimo komisijų sudarymo ir kompetencijos klausimus, pasisakė, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Laikinųjų Seimo komisijų įgaliojimai sietini su Seimo konstitucine paskirtimi ir funkcijomis, todėl kalbėti apie tai, kad Seimas neva negali dubliuoti teisėsaugos arba šiuo tyrimu dubliuos teisėsaugą, teismus, nėra jokio pagrindo.
Mielieji kolegos, kas ta ypatinga situacija, apie kurią mes šnekame? Aš noriu tik priminti, kad, STT duomenimis, Lietuvoje dėl korupcijos rizikos patiriame kasmet 4,5 mlrd. eurų žala, o tai beveik penki krašto apsaugos biudžetai, tai beveik 700 eurų kiekvienam Lietuvos vaikui kas mėnesį, t. y. tiek, kiek sudaro mūsų visas metinis „Sodros“ biudžetas – išlaidos mūsų pensijoms, pašalpoms, motinystės pašalpoms. Mes prarandame milijardus eurų dėl korupcijos kiekvienais metais ir tai lėtina mūsų valstybės pažangą. Tokia tradicija sukūrė savotišką politikos ir verslo elitą, kuris turi galimybę lobti dėl to, kad dauguma esame pasyvūs ir tolerantiški. Korupcija yra atskirties ir skurdo priežastis, korupcija, nepotizmas yra nusivylimo valstybe priežastis, nekokybiškų viešųjų paslaugų priežastis.
Tam, kad įveiktume šią problemą, nepakanka vien gero teisėsaugos darbo. Realius darbus turime padaryti kiekvienas. Kviesdamas palaikyti šią iniciatyvą, priminsiu, kodėl buvo sudaryta, kodėl atsirado iniciatyva sudaryti šią tyrimo komisiją. Klausimai, kurie suformuluoti nutarimo projekte, yra labai konkretūs ir puikiai visiems suprantami. Pirmoji priežastis – pavasarį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atliktas parlamentinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo mūsų kolegos ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais, specialiųjų tarnybų atstovais ir su jais susijusiais asmenimis. Paaiškėjo bandymai padaryti mūsų valstybę priklausomą nuo energetinių išteklių monopolio. Tyrimo metu surinkta informacija leido daryti pagrįstų prielaidų apie galimus tris dalykus: pirma, galimą neteisėtą asmenų verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams; antra, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms; trečia, apie su nacionalinio saugumo interesais nederančius sprendimus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose ūkio sektoriuose ir šių sektorių įmonėse.
Antroji priežastis, kodėl inicijuojamas šitas tyrimas, yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atliktos parlamentinės kontrolės procedūros, kurių metu ką tik pasitvirtino dar kartą paminėtos aplinkybės. Parlamentinės kontrolės metu paaiškėjo, kad didžiulės lėšos buvo leidžiamos labai keistai, padaryta daug žalos diegiant nesuderinamą su nacionalinio saugumo interesais įrangą ir technologijas. Tai didelės investicijos, mes turime išsiaiškinti, kodėl jos buvo padarytos, ir užkirsti tam kelią. Šiam Seimui ir naujai Vyriausybei pradėjus dirbti paaiškėjo, kad valstybės valdomos įmonės ir kai kurios įstaigos buvo tarsi uždari koncernai šeimų ir giminių, kartais statytinių valdomi holdingai, kurie nevengia aptarnauti labai konkrečius žmones ir jų grupes. Turime išsiaiškinti, kaip ir kodėl naudojant valstybės valdomų įmonių turtą galimai buvo iš esmės kišamasi į politinius procesus. Kad kišamasi į politinius procesus, mano nuomone, įrodo ir visiškai nesenas atvejis, kai paaiškėjo, kad prieš porą metų buvo tyliai taip pataisyti įstatymai, kad nebūtų jokių galimybių įgyvendinti realios laisvės atėmimo bausmės asmenims, kurie nuteisti už korupcinius nusikaltimus. Ar tai atsitiktinumas? Aš netikiu tokiu atsitiktinumu, kai po tokios pataisos į laisvę išeina daugybę žalos valstybei padarę politikai ir buvę politikai, ir pareigūnai.
Kolegos, Konstitucija suponuoja, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Mes manome, kad šiandien yra tas ypatingas atvejis, dėl ko reikalingas Seimo įsitraukimas ir Seimo mandatas komisijai. Pavasarį vykusio tyrimo metu, parlamentinės kontrolės metu pavyko atskleisti, mano galva, tik ledkalnio viršūnę. Mes turime progą, mes galime ištirti atvejus, kai daroma neteisėta įtaka politiniams sprendimams, todėl kviečiu pritarti projektui, suteikti įrankius nerti šiek tiek giliau, kad pamatytume visą ledkalnį, kad galėtume sukurti saugesnę dabartį ir ateitį mūsų visuomenei. Mes šios sesijos prioritetu paskelbėme kovą su korupcija, mes Seime šiemet priėmėme svarbių įstatymų, kurie sustiprins teisėsaugą, atgrasys nuo noro pasipelnyti, bet tai dar ne viskas, svarbu, kad ta kova vyktų visais lygiais.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų aš sveikinu tokią drąsią, iniciatyvią kalbą. Iš tiesų viskas būtų gerai, jeigu jūs būtumėte Valstybės saugumo departamento direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, STT, jeigu jūs neturėtumėte premjero, neturėtumėte ministrų. Na, dešimt balų, iš tiesų reikia tai išsiaiškinti.
Dabar ir jūs, ir aš esame šiokie tokie teisininkai. Skaitydamas tą jūsų nutarimą, aš nė vieno klausimo nematau, nė vienos konkrečios bylos, apie kurią jūs planuojate kalbėti. Šiandien neatsitiktinai, nežinau, jūs suderinote ar ne, bet dabar viskam paprieštaravote, ką premjeras per Vyriausybės valandą pasakė. Tokiu atveju aplinkos apsaugos viceministras, galimai veikdamas įtakos zonoje, aplinkos ministro nurodymu, aplinkos ministro buvusiai įmonei skyrė beveik 4 mln. Premjeras iš šios tribūnos per Vyriausybės valandą pasakė, kad nereikia čia niekuo užsiimti, nereikia čia tirti, nes kiekvienas daugiau ar mažiau galimai galėjo veikti šioje zonoje.
Klausimas. Pagal Konstituciją, pagal Seimo statutą yra aiškiai parašytos Seimo funkcijos ir ką Seimas atlieka, pagrindinė jo funkcija yra įstatymų leidyba. Ar mes, gerbiamas bičiuli, kolega, tampame ikiteisminio tyrimo institucija ir tampame pareigūnais, prokurorais ir galiausiai teisėjais? Ir ar nemanote, kad priimtas politinis sprendimas dėl vienokų ar kitokių korupcinių bylų, kaip jūs ką tik įvardijote, kaip tik išgelbės tuos korumpuotus pareigūnus ir tuos korumpuotus verslininkus, kurie sakys, žiūrėkite, politikai priėmė sprendimą, teisėjams buvo nurodyta tokį dalyką priimti ir galiausiai laimėti bylą. Taip jau yra, Lietuva dvi bylas Žmogaus Teisių Teisme pralošusi panašiu atveju. Ką manote?
V. BAKAS (LVŽSF). Daug klausimų užduota. Pabandysiu atsakyti dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos. Na, taip nėra. Iš tiesų aš jau minėjau, yra labai didelė, plati Konstitucinio Teismo doktrina, 2004, 2006, 2008 metų nutarimai. Labai aiškiai pasakyta ir Konstitucijoje, ir įstatyme, kad Seimas tiria tik ypatingus atvejus. Tyrimo metu Seimas gali pasitelkti teisėsaugos įstaigas, su jomis bendradarbiauti, bet jis negali jų pakeisti. Mes šiandien kalbame tik apie tuos atvejus, dėl kurių nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, teisminiai procesai, bet tie atvejai yra labai svarbūs, kad Seimas galėtų gauti išsamią informaciją. Pakartosiu, dėl ko. Jie yra įvardyti pačiame nutarime, galiu dar kartą pakartoti, nes Seimas tiria ne bylas, kaip jūs teisingai pasakėte, ir ne atvejus, tiria procesus. (Balsai salėje) Taip. Tai mūsų siūlymas yra tirti tik tuos atvejus, kai politiniai postai arba politinė įtaka naudojama asmeniniam praturtėjimui, kai yra gaunama neteisėta ir neapskaityta parama politinėms kampanijoms ir kai daroma neteisėta įtaka politiniams sprendimams.
PIRMININKĖ. Kolegos, baigiate dvipusius debatus. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gaila, gerbiamasis Bakai, kad nepasiūlėte niekam iš liberalų pasirašyti, atrodo, esame vienintelė frakcija, kurios parašų nėra tarp iniciatorių. Asmeniškai aš kalbu už save, tikrai pasirašyčiau, nes, man atrodo, bet koks bandymas išskaidrinti yra reikalingas. Žinoma, neperžengiant santykių su teisėsauga ir t. t.
Mano konkretūs du klausimėliai. Kadangi jūs siūlote tirti tuos dalykus, dėl kurių dar nevyksta ikiteisminiai tyrimai, ar sutiktumėte įrašyti aplinkos ministro 3,4 mln., skirtus buvusiai jo darbovietei su galima perspektyva ateityje praturtėti, tuo labiau kad ir viceministras, kurio žmona ten dirba, jau atsistatydino, bet tyrimo nėra. Ar dėl to sutiktumėte? Ar sutiktumėte, kad laikinosios komisijos funkcijas atliktų jūsų NSGK, nesudarant atskiros specialiosios komisijos.
V. BAKAS (LVŽSF). Dabar dėl pirmojo klausimo. Iš tiesų vienas iš būdų, sėkmingų būdų, apskritai užkirsti kelią šitam tyrimui, tai priteikti įvairių pasiūlymų. Bet Konstitucinis Teismas ir šituo klausimu yra pasakęs, noriu pacituoti Konstitucinio Teismo nutarimą, kad sudarant Seimo laikinąją tyrimo komisiją turi būti gerbiama tos komisijos sudarymo iniciatorių valia ir interesas ištirti būtent jų suformuluotą klausimą. Aš noriu pasakyti, kad mes galime tirti viską, yra procedūros, pagal Seimo statutą rengiate nutarimo projektą, renkate parašus, diskutuojame. Šiandien mano prašymas paremti tą iniciatyvą, kuri kilo iš pavasarį atlikto tyrimo, už kurį balsavo Liberalų sąjūdžio frakcija. Mes puikiai bendradarbiaujame su jūsų atstovu komitete.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Nematau.
V. BAKAS (LVŽSF). Dėl komiteto, jeigu bus tokia Seimo narių valia, bus didelė garbė atlikti tą darbą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, dėl istorijos. Per 13 metų Seimas turėjo bene 61 komisiją, kurių ketvirtadalis buvo ne personalinės, t. y. dėl konkrečių sričių. Taip pat buvo tiriama ir politikų įtaka. Kalbėta apie energetiką, įvairius paskyrimus, pareigūnų atleidimus, pavyzdžiui, FNTT, jeigu prisiminsime. Bet buvo tokių atvejų, kai šie įrankiai buvo naudojami ir politinio susidorojimo prasme. Aš tiesiog priminsiu, kad ir Konservatorių partija kadaise buvo apšaukta kaip teroristinė organizacija. Jūs nebijote, kad tai gali būti mėginama pasukti, kaip jūs minėjote, įvairiais papildomais klausimais būtent visai kita linkme, ne kovai su korupcija?
V. BAKAS (LVŽSF). Šitas nutarimas, kurį mes įregistravome, kildintas iš NSGK atlikto tyrimo, kuris tikrai padarytas solidžiai, mes visi neblogai padirbėjome ir šiandien žinome daugiau, negu žinojome iki šiol. Iš tikrųjų, neslėpsiu, jeigu prasidės įvairūs siūlymai dorotis vieniems su kitais, tai nebus ta iniciatyva, dėl kurios mes stovime šioje tribūnoje. Aš tikiuosi, kad man kartu su jumis pavyks įtikinti Seimą, įvairių frakcijų narius pažiūrėti į klausimą iš esmės.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt šiek tiek siejasi klausimas su prieš tai kolegos paklaustu klausimu, bet žmonės, kai susitinki apygardose, tiesiog juokiasi iš to, kas vyksta Seime, nesupranta, kas dauguma, kas mažuma. Tiesiog jaučiu tokią kaip pašaipą. Prašom pasakyti, kaip tas tyrimas, ar tikrai sutelks mus bendram darbui, ar čia tikrai neprasidės raganų medžioklė, mes dar labiau neišbalansuosime, neparodysime blogo pavyzdžio mūsų tautai, žmonėms, kad reikia dirbti vieningai Lietuvos labui? Kažkaip taip norėčiau paklausti. Ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad šiuo tyrimu mes dirbame Lietuvos labui ir tų žmonių labui. Tikiuosi, tai, kad šį nutarimo projektą pasirašė didžioji dalis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, mes įtikinome, jog šis tyrimas yra svarbus.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Nėra salėje. Tuomet prašome S. Šedbarą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs jau iš dalies ir atsakėte į mano klausimą. Tikrai NSGK komitetas vieną tokį tyrimą atliko, man irgi teko būti tos apkaltos komisijos pradinėje stadijoje ir tam tikra prasme aš ir laukiau to projekto, kurį jūs dabar pateikėte. Aš norėčiau tiesiog, turbūt sutiksite tam tikra prasme oponuoti kai kuriems kolegoms, kad politinis tyrimas Seimo komisijoje tai nėra tapatus kriminaliniam tyrimui ir pasekmės yra visai kitos. Čia nereikia nuvesti į šoną ir bandyti užmesti, kad čia turėtų tirti teisėsaugos institucijos. Tačiau vis dėlto jūs turbūt sutiksite, kad tikslingiausia būtų suteikti specialiosios komisijos statusą komitetui, nes pradžią jūs padarėte. Vis tiek komitetuose telkiasi žmonės, kurie turi tam tikrus interesus ir patirties, ir darbą planuoti lengviau, nes surinkti žmones, kai komitetai posėdžiauja kitu laiku, o čia komitetas gali susiplanuoti laiką, pasiskirti laiką specialiosios komisijos darbui. Aš manau, kad tokia kryptimi mes galėtume ir toliau dirbti.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, ačiū už tokį klausimą. Mielai sutikčiau ir manau, kad būtų prasminga, jog tyrimą atliktų komitetas, nes iš tiesų… Nors, aišku, gali atlikti ir komisija, jokių problemų nematau. Aš manau, jeigu Seimo bus nuspręsta, kad turi atlikti komisija, tokiu atveju mes, kaip ir kolegės A. Širinskienės atveju, pasidalintume ta informacija, kurią turime, ir bendradarbiautume, padėtume atlikti tą tyrimą. Bet jeigu bus pavesta NSGK, aš manau, niekas tam neprieštaraus iš narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas šiam klausimui pristatyti, baigėsi. Motyvai. Pirmasis kalba A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip jau aš visada buvau šalininkas, kad specialiųjų komisijų gal ir nereikėtų kurti, tačiau, taip, komitetai turi parlamentinės kontrolės įrankius, tačiau Seimo įpareigojimas tuos įrankius naudoti, pavyzdžiui, tikslingai, atsakant, mėginant atsakyti į Seime patvirtintus klausimus, tam įgaliojimui suteikia kitą prasmę. Aš manau, kadangi čia daug kas siūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suteikti laikinosios komisijos įgaliojimus, aš manau, kad tai tikrai logiškas sprendimas. Aš siūlau palaikyti komisijos sudarymą ir įgaliojimų, jau priimant nutarimą, įgaliojimų perdavimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Glaveckas. Nematyti salėje. Prašome, kolegos, apsispręsti dėl teikiamo Seimo nutarimo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 11 Seimo narių. Nutarimo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – pavasario sesijoje. Atsiprašau, lapkričio 19 diena, lapkričio 9 diena.
Dėl vedimo tvarko per šoninį mikrofoną nori V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš siūlyčiau balsuoti, siūlyčiau kaip pagrindinį komitetą daryti NSGK, nes nėra, nebuvo tokios tradicijos, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti pagrindinis. Aš manau, kad tai gali užvilkinti patį procesą. O dėl pavasario sesijos, tai taip pat pagal įstatymą turi būti išspręsta tą pačią dieną.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, lapkričio 9 diena. Siūloma svarstymo data – lapkričio 9 diena.
V. BAKAS (LVŽSF). Bet aš siūlyčiau svarstymą ir priėmimą daryti kitą antradienį ir balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos taip pat – E. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Gal labiau dėl balsavimo motyvų. Aš, beje, manyčiau, kad anksčiau, nereikėtų čia labai delsti. Turite iniciatyvų, turite medžiagos, tvarka, varykite į priekį. Tik mane šiek tiek nustebino pono V. Bako toks komentavimas ir traktavimas, kad iniciatoriai čia turi teisę pasiūlyti, ką svarstysime. Žiūrėkite, jau po jūsų iniciatyvų išlindo mano paminėtas BAF finansavimo dalykas. Tai ką, dabar užsimerksime? Ne, aš manau, Seimas turi teisę siūlyti svarstymo stadijoje ir kitus dalykus, kurie gali Seimo valia būti įrašyti į komisijos tyrimo apimtį. O jeigu šiandien bumbtels koks nors skandalingas dalykas, negi iniciatoriai užsispirs ir sakys: tai buvo mūsų iniciatyva ir prašome nebežiūrėti į tai, kas vyksta. Mes siūlysime svarstymo stadijoje ir kitas temas.
PIRMININKĖ. Taip. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man gaila, kad tokie nacionaliniam saugumui, nacionaliniam energetiniam saugumui svarbūs klausimai, kaip įmonė „Litasco“, kuri Kremliaus kompanija, „Klaipėdos naftą“ valdė trejus metus, padarė didžiulę žalą „Lietuvos geležinkeliams“, Lietuvos uostui, staiga Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui tampa nesvarbi nacionaliniam energetiniam saugumui! Būtent jos atsiradimas… rusams, Kremliui atiduota buvo trejus metus valdyti „Klaipėdos naftą“. Gerbiamasis pirmininke, kodėl jūs išbraukėte iš darbotvarkės ir iš savo projekto šitą klausimą? Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsakyti nori V. Bakas. Prašom per šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų man svarbūs visi klausimai. Pone Skardžiau, rinkite parašus, teikite, eikite į tribūną ir mes svarstysime. Bet aš noriu frakcijos vardu vis dėlto paprašyti, kad balsuotume, kad šis klausimas būtų svarstomas ir priimamas šį antradienį.
PIRMININKĖ. Ne šį, o kitą, ateinantį.
V. BAKAS (LVŽSF). Ateinantį antradienį. Pagrindinis komitetas turi būti… kad būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bet prašymas yra, tada aš skelbiu balsavimą. Gerbiamieji kolegos, balsuodami apsispręsime alternatyviai. (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę. Kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuos už, kas už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – prieš.
Dėl motyvų, matyt, Petras. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl vedimo tvarkos. Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bando perimti būsimos komisijos darbą, tai aš manau, kad išvadas turėtų pateikti kitas komitetas. Taip.
Antras dalykas, tikrai nelogiška, kai korupcinius dalykus perima Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Turėtų šiuos klausimus tirti Antikorupcijos komisija, kuri yra be galo skaitlinga, iš visų partijų sudaryta, apie 17 narių dirba, tikrai pajėgos milžiniškos. Kodėl dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pradėjo rūpintis korupciniais dalykais?
Antras dalykas. Klausimais aš taip pat papildžiau, aš noriu pasakyti, papildžiau penkiais klausimais, susijusiais su Lietuvos nacionaliniu interesu, taip pat ką minėjo gerbiamas A. Skardžius. Bet, deja, ką sako gerbiamas V. Bakas? Surinkite atskirai parašus ir jūs sudarykite kitą komisiją. Ne! Mes jau vieną kartą, ir stovėjo gerbiamas R. Karbauskis, buvome surinkę parašus, buvome sudarę klausimus, tie klausimai nuo kovo mėnesio guli ir komisija nesudaroma. Kodėl yra selektyviai žiūrima į šituos klausimus? Aš girdėjau tokias kalbas, kad ponas V. Bakas yra susitaręs su konservatoriais, kad šiame tyrime neliestų konservatorių! Kiek yra tiesos?! Matyt, šių klausimų dėl to ir nenori įrašyti. Bet plačiau aš apie tai kalbėsiu svarstymo stadijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, yra teisė registruoti siūlymus dėl teikiamo nutarimo projekto.
O dabar balsuodami apsispręsime, kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip pagrindinį komitetą, balsuojate už, kas už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti,
Balsavo 78 Seimo nariai: už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 28, o už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – 50. Pagrindiniu komitetu lieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Dėl datos. Kolegos, ar sutinkate, kad svarstymo data būtų lapkričio 9 diena, ar norite svarstyti spalio 17 dieną? Ar galime bendru sutarimu, kad lapkričio 9 dieną? Ne. Balsuojate vėl alternatyviai. Kas už spalio 17 dieną – už, kas už lapkričio 9 dieną – prieš.
Taigi už – 44, lieka, prieš – 33. Vadinasi, svarstymo data yra spalio 17 diena.
Komitetai. Dar kartą kartoju, pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje)
16.38 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-984(2) (pateikimas)
Taigi keliaujame toliau. Po tokio emocingo pateikimo tiesiog tinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-984(2). Pateikimas. Teikia R. Šalaševičiūtė. Prašom į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolegos, teikiu svarstyti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaraisiais metais skirtinguose šaltiniuose pateikti duomenys apie Lietuvoje padidėjusį ligotumą alkoholine priklausomybe, nemažėjantį narkotinių medžiagų prieinamumą ir jų vartojimo duomenis. Taip pat žiniasklaidoje pateikiama informacija apie nuo apsvaigusių nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų asmenų nukentėjusius tiek fiziškai, tiek finansiškai asmenis. Dažniausia buvo registruojama alkoholio priklausomybė, alkoholio toksinis poveikis ir alkoholinė psichozė.
Neretai asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, negali tinkamai įvertinti savo atliekamų veiksmų. Jie, smurtaudami psichiškai ir fiziškai prieš artimuosius, šeimos ar kitus visuomenės narius, kelia esminę grėsmę jų sveikatai bei turtui. Minėti asmenys gali sudaryti sandorius su fiziniais ar juridiniais asmenimis, t. y. parduoti gyvenamąjį būstą už mažesnę nei rinkoje nurodytą kainą, pasiimti paskolą ar greituosius kreditus ir kita. Asmenų materialinės ir finansinės situacijos pablogėjimas nėra pakankamas pagrindas, pagrindžiantis priverstinio laisvės suvaržymo gydymo įstaigoje būtinybę, tačiau yra galimybė apsaugoti asmenį, kuris vykdo finansinius nuostolius lemiančius veiksmus, ir visuomenės narius nuo patiriamų materialinių ir finansinių nuostolių, kreiptis į teismą dėl asmens veiksnumo apribojimo, t. y. pripažįstamas fizinio asmens civilinio veiksmo apribojimas tam tikroje srityje.
Projekto tikslas yra apsaugoti visuomenės narius nuo asmenų, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, keliamos grėsmės sveikatai, gyvybei ir turtui; sudaryti galimybę teismo sprendimu asmeniui, kuriam diagnozuota tokia priklausomybė ir kuris kelia grėsmę sau ir savo šeimos nariams bei visuomenės turtui, taikyti dalinio veiksnumo apribojimo institutą; taip pat sudaryti sąlygas, kad laiku ir tinkamai būtų suteikta pagalba įstatymo projekte minimiems asmenims.
Šiuo metu Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais padarys esminę žalą savo sveikatai, gyvybei, aplinkinių sveikatai, gyvybei, tačiau nėra kalbama apie savo turtą ir kitų asmenų turtą.
Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Atkreipiu dėmesį, kad Civiliniame kodekse įvardijama ne sunki psichikos liga, bet psichikos sutrikimas. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso Trečiosios knygos normos, yra baigtinis sąrašas ir šituos klausimus sprendžia teismas. Civilinio kodekso 2.26 straipsnyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu, ir vėlgi, jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą, be abejo, kaip ir dabar, turi būti teismo leidimas.
Pagrindinis, esminis šio projekto momentas yra tai, kad įstatymo projektu siekiama suvienodinti Civilinio kodekso ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje vartojamas nuostatas. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo paskutinė redakcija priimta 2005 metais, o Civilinio kodekso nuostatos, kurias jums įvardijau, yra priimtos 2016 metais, vykdant Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencijos reikalavimus, t. y. numatant ir dalinį veiksnumo ribojimą.
Aš manau, kad jeigu pritartumėte po pateikimo, po svarstymo ir apskritai šiam projektui, yra siekiamybė, kad būtų užtikrintas šeimų gyvenimas, kai asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, nesant dalinio veiksnumo apribojimo, iš tikrųjų daro žalą ir šeimos turtui, ir savo turtui, tai atsiliepia šeimai, vaikams ir apskritai visuomenei.
Prašau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Vieną sekundę. Pasakysiu atvirai, mane nuoširdžiai stebina mano vyresnių kolegų nuolatiniai siūlymai Lietuvoje per prievartą gydyti vis daugiau žmonių. Kažkaip galvojau, kad jau 50 metų okupacijos, prievartos, priverstinio gydymo užteko, bet dabar žiūriu ir galvoju, ar čia kokia nors nostalgija? Ar negalvojate, kad geriau skirti dėmesį sutvarkyti Vaiko raidos centrą, dirbti su priklausomybėmis, užtikrinti prieinamą pagalbą poliklinikose, stiprinti psichikos sveikatą, o ne vis daugiau žmonių priverstinai guldyti į ligonines, skirti vaistus ir taip gydyti? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamas Mykolai, aš, aišku, vyresnio amžiaus žmogus nei jūs, bet aš teisininkė ir daug metų dirbu būtent šioje srityje, kur kalbama apie pagalbą vaikams ir šeimai. Esminis dalykas, kurio jūs turbūt nesupratote, čia kalbama apie dalinį veiksnumo apribojimą. Nuo 2016 metų Civilinis kodeksas numatė apribojimą tam tikrose srityse. Viena iš tų sričių yra turtas. Aš pabrėžiau tai, kad jeigu tėvas prageria gaunamas pašalpas ir vaikai neturi ko valgyti, kadangi šiandien yra neatitikimas Civilinio kodekso ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, teismai tokiems asmenims, vartojantiems narkotikus ir alkoholį, negali taikyti ir netaiko. Esmė yra tokia.
Aišku, aš aiškinamajame rašte galėjau neįrašyti, kad ligoninės, kai atvyksta pacientas, gali priverstinai guldyti gydyti. Jos ir dabar gali priverstinai guldyti gydyti, tačiau yra labai aiškiai standartizuoti kodai, pagal kuriuos įvardijama ne psichikos liga. Jums dar kartą sakau, kad Civiliniame kodekse yra susirgimas. Tai yra išplėstas ratas ir tai yra dėl pačių asmenų, kurie yra priklausomi, interesų daroma. Toliau yra dėl jų šeimos narių. Diskusijose su teisininkais buvo iškeltas klausimas, kad dalinio apribojimo taikyti negalime, kol nėra suvienodinti Civilinis kodeksas ir įstatymas. Civilinis kodeksas yra aukščiau, bet…
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Iš tiesų gerbiamo M. Majausko paklausimas turi logikos. Nėra taip paprasta sugrįžti prie šito, bet privertė gyvenimo būtinybė. Dabar, kai registruojama alkoholinė priklausomybė, alkoholio toksinio poveikio, alkoholinių psichozių nemažėja. Neretai tie asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ką sakė ir gerbiama kolegė R. Šalaševičiūtė, ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, negali tinkamai vertinti savo atliekamų veiksmų. Iš tiesų jie smurtaudami psichiškai ir fiziškai prieš artimuosius, šeimos ar kitus visuomenės narius kelia grėsmę sau ir giminių sveikatai.
Man ne vienas yra skambinęs per mano gyvenimą, pavyzdžiui, motina, kad sūnus serga, atitinkama bėda, ir praranda savo turtą, kartais užstato net ir šeimos turtą, sužaloja savo motiną, giminaičius. Iš tiesų tokių atvejų yra. Todėl įstatymo projektu siūloma, kad sergąs ne tik sunkia psichine liga bei turintis psichikos sutrikimų ir atsisakąs hospitalizavimo gali būti hospitalizuojamas prievarta, jeigu yra grėsmė. Bet kadangi tų atvejų yra daug, ar bus pasiruošusios psichoneurologinės įstaigos, nes sergantiems psichoze reikės ne vienos slaugytojos, ne vienos slaugytojos padėjėjos, ar finansiškai yra numatyta, čia ir gydymo įstaigų vyriausieji gydytojai, ar bus užtikrintas papildomas finansavimas šiam dalykui?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš manau, jeigu įstatymas bus priimtas ir jeigu bus padidėjimas, kaip jūs prognozuojate, ar gydymo įstaigų vadovai… aš manau, kad žmogų gydyti ir jam padėti, tam, kuris nori, arba jo šeimos nariai stengiasi ir nori, toks finansavimas turėtų atsirasti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, išties vienos tiesos nėra. Yra daug atvejų, kai vis dėlto turi būti taikomas ir prievartinis gydymas, kai yra grasinama arba kenkiama žmogaus gyvybei, sveikatai. Jūs čia bandote praplėsti, jeigu yra kenkiama ir turtui. Noriu paklausti, kad jūs plačiau paaiškintumėte sąvoką. Kai žmogus kenkia ar yra pavojingas savo, aplinkinių gyvybei ar turtui, viskas aišku, bet kai neveikimu jis gali padaryti esminę žalą, ką reiškia tas neveikimas? Ar tai iš tikro neatvers tokios Pandoros skrynios, apie kurią tikriausiai ir kalba mūsų jaunasis kolega, man sėdintis už nugaros, ponas M. Majauskas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš manau, kad ne, nes, kaip matote, yra būtent teikiamas antrasis, ne pirmasis projektas. Teisės departamento pastaba, išvada buvo, kad mes turėtume papildyti ir neveikimu. Neveikimas yra, kai asmuo neatlieka tų veiksmų, kuriuos jis turi atlikti. Vienas iš tokių veiksmų, mano manymu, yra jo paties sprendimas priimti… tiksliau, kreiptis ir gydytis tas priklausomybes, kurias jis turi. Jeigu jis tokių sprendimų nepriima, o dėl to yra atliekami kiti žalingi veiksmai, toks neveikimas būtent čia ir traktuojamas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išties Vakarų valstybės alkoholio priklausomybės problemas ir psichikos sveikatos problemas sprendžia truputį kitaip – neinvestuojama į žmonių stigmatizavimą, uždarymą, laikymą izoliuotai, o kaip tik kuriamos paslaugos ir pagalba tiems žmonėms, kurie turi tokių problemų. Ar jums neatrodo, kad čia mes truputį išvirkščiai žiūrime į problemą ir turėtume savo energiją labiau skirti būtent toms paslaugoms su problemomis susiduriantiems žmonėms sukurti ir teikti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš jums visiškai pritariu. Liepos 3 dieną buvo organizuota labai didelė konferencija, per kurią visi geriausi paslaugas teikiantys Lietuvos specialistai, ir toksikologai, ir t. t., ir gerbiamas A. Navickas taip pat pranešimą skaitė iš savo srities, įvardijo, kokias reikia teikti paslaugas ir kaip jas reikia teikti. Tačiau kai aš rengiau šitą projektą, aš susipažinau ir su Civilinio kodekso, kai buvo rengiama, patirtimi, būtent tai dabar norima sulyginti su įstatymu. Ten remiamasi ir užsienio patirtimi, ir tarptautiniais dokumentais, yra aiškinamasis raštas, galite pasižiūrėti. Būtent tas kelias, kuriuo siekiama rengiant šį projektą eiti, yra įvardijamas ir kaip Europos Sąjungos valstybių patirtis, ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų taikymas nacionalinėje teisėje.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mūsų jaunieji kolegos gal nėra susidūrę su tokiomis situacijomis, kai tiesiog žmonės ateina ir sako – gelbėkite, darykite ką nors, blogai, kodėl jūs nieko nedarote, kad tiesiog šeimą ar kaimynus grasina ar padegti, ar jau buvo padegęs, ar vėl ką nors. Tokiu atveju žmogų, šeimą dėl šios situacijos reikia kaip nors gelbėti. Aš pritariu, kad mes negalime visame pasaulyje, visose šalyse taikyti vienodų metodų, vienodų sąlygų ir galbūt tokių pačių įstatymų, ir t. t., tuo labiau kad psichinė sveikatos būklė visoje valstybėje, kaip pripažįsta daugelis tarptautinių ekspertų, vis dėlto yra bloga – savižudybių skaičius ir t. t. Vadinasi, mes turime ieškoti savo kelio, kaip greičiau pagyti, kaip greičiau situaciją ištaisyti. Aš pritariu tam tikram…
Dabar dėl turto. Kur ta riba, kai mes turime jau pradėti žmogų izoliuoti ir t. t.? Čia toks irgi jautrus atvejis, kad šiuo atveju nebūtų piktnaudžiavimų ir būtų taip pat tokia tikrai ryški linija, nuo kurios mes jau galime imtis kokių nors tokių prievartos priemonių.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, yra Civiliniame kodekse, dar sykį pabrėžiu – čia teisės aktų suvienodinimas, nustatyta 2 MGL per mėnesį, jeigu… Tai yra 2 MGL, jeigu yra daroma tokia žala. Jau šito asmens, kaip ir… Jis žengia į tą kelią, kad jam gali būti taikomas dalinis veiksnumo apribojimas.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama pranešėja. Motyvai dėl teikiamo įstatymo projekto. Prieš išsakyti motyvus nori M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pranešėja. Turbūt nieko nestebina, kad kalbu prieš priverstinį hospitalizavimą, prieš laisvių suvaržymą, prieš prievartą, nes tikrai lankiausi ne vienoje gydymo įstaigoje, kuriose tai yra daroma. Taip jau yra, kad Lietuvoje dominuoja elektros šokas ir gydymas vaistais. Tai yra reali alternatyva ir tai yra tai, kur mes norime pasiųsti žmones. Man atrodo, kad tai yra blogas sprendimas. Galbūt mes bandome padėti kelioms šeimoms, bet mes siunčiame signalą šimtams tūkstančių žmonių, kurie kenčia nuo lengvos depresijos, turi bipolinį sutrikimą, turi emocinių sutrikimų, turi vaikų, kuriems yra tikrai labai sunku. Mes šiuo sprendimu, šiuo tokiu balsavimu sakome, kad šituos žmones reikia prievarta gydyti taip, kaip buvo 50 metų okupuotoje Lietuvoje, kai žmones gydė prievarta uždarydami į ligonines. Aš nemanau, kad tai yra sprendimas. Aš manau, kad reikia teikti pagalbą, paslaugas, priemones žmonėms gydytis, padėti prevenciškai, šviesti, o ne prievarta uždaryti į ligonines.
Gerbiamieji, mes einame visiškai kitu keliu. Aš niekaip negaliu pritarti. Man atrodo, kad jeigu čia vienintelis kelias, kurį matome, tai reikia uždaryti tada visus ir išleisti po truputį tiktai tuos, kurie atrodo, kad gerai elgiasi. Taip gal bus paprasčiau, negu nuolatos teikti siūlymus, kaip ką nors hospitalizuoti, prievarta uždaryti ir gydyti elektrošoku. Tai gal tai baikime?
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Reikia atskirti priverstinis ir prievartinis. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Niekas čia antrankių nededa ir t. t. Visi norime apsaugoti šeimas. Kiek dar kartų mes stebėsime, kai išgėrę tėvai arba vienas iš jų įmeta į šulinius vaikus? Kas yra apdraustas? Mūsų tautos sąmoningumui formuotis yra dar tikrai ilgas kelias. Priverstinių ligų taip pat yra ir Vakarų Europoje. Mes nepainiokime tų dalykų su prievartiniu. Aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai yra išsakyti.
Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 34, prieš – 5 ir susilaikė 30. Vieno balso persvara. (Balsai salėje) Prašote perbalsuoti frakcijos vardu? Taip.
Kartojame balsavimą, kolegos. Dar kartelį apmąstykite.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 44, prieš – 8 ir susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – šių metų gruodžio 19 diena.
Darbotvarkės 2-8 klausimas. Prašau, dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gal galime ir papildomą komitetą, nes čia yra suvienodinimas Civilinio kodekso dviejų straipsnių su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakingas už kodeksus, gal būtų tikslinga, nes tiek aistrų buvo iš tos pusės, kad ir ten pasižiūrėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, dėkojame. Per šoninį mikrofoną V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau papildomą komitetą – Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKĖ. Taip, kolegos, ar balsuodami spręsime klausimą? Buvo siūlomi Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuojate už, kas už papildomą Žmogaus teisių komitetą, balsuojate prieš.
Balsavo 68: už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 43, o už Žmogaus teisių komitetą – 25. Vadinasi, kaip papildomą mes skiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Prašau, gerbiamasis M. Majauskas per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų stebina gerbiamieji valdantieji valstiečiai, socialdemokratai, ypač socialdemokratai, kurie lyg ir turėtų kovoti už žmogaus teises, bet čia ne tik kad nekovoja, bet jūs, atvirkščiai, kalbate apie prievartinį, priverstinį žmonių gydymą, jų laisvės suvaržymą. Gydymą elektros šoku, gydymą vaistais. Gerbiamieji, nuvažiuokite į psichiatrines ligonines ir pažiūrėkite, kaip ten yra gydoma. Negana to, jūs žengiate dar vieną žingsnį įvardydami, kad tai yra teisės ir teisėtvarkos klausimas, net ne žmogaus teisių suvaržymo klausimas. Jūsų papildomas balsavimas, kai ir gerbiamajai kolegei R. Baškienei teko mobilizuoti valstiečių balsus ir sakyti: už, gerbiamieji – už, balsuokime už, iš tikrųjų man labai gaila. Kolegos, labai gaila. Tai yra tikrai labai jautrus klausimas, labai rimtas klausimas. Daug žmonių žiūri, kokia kryptimi mes einame, ir man atrodo, kad einame atgal į sovietmetį, atgal į prievartą, į priverstinį gydymą.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega Majauskai, noriu atkreipti jūsų dėmesį. 15 metų dirbau žmogaus ir vaiko teisių apsaugoje, nė vienas mano projektas nėra rengiamas neįvertinus žmogaus ar vaiko teisių. Tiesiog jūs nepasveriate, kas yra svarbiau.
Antras dalykas. Aš jau, žinote, kiek, faktiškai 40 metų teisininkė, tai jūs imkite ir pasiskaitykite Civilinį kodeksą, pasiskaitykite 2016 metų dalinio veiksnumo ribojimo tą medžiagą, kuri yra įregistruota Seime. Aš tiesiog labai nustebau dėl jūsų pasisakymo ir man labai gaila.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš noriu padėkoti M. Majauskui, kad mes tikrai turėjome galimybę nuvažiuoti ten, kur vakar lankėmės. Bet to nereikia susieti su šiuo įstatymu. Žmogaus teisių komitetas gali svarstyti kaip papildomas. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarsto Civilinį kodeksą, tai yra jų veiklos dispozicija ir čia niekas nesusiję su priimamu mūsų įstatymu. Viskas yra gerai, mažiau pykčio, mažiau nesantaikos, daugiau darbo ir turėsime gerą rezultatą. To tikiuosi.
17.04 val.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1032 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū, labai tinkamas palinkėjimas. Keliaujame toliau, darbotvarkės 2-8 klausimas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1032. Pranešėjas – E. Gentvilas. Prašome. Pateikimo stadija.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Po V. Bako komisijos ir po pijokų gydymo elektrošoku pereisime prie rimtesnių klausimų. Žiūriu, šypsosi Seimo Pirmininkas, nors išmetė iš lėktuvo, bet džiaugiasi, kad išmetė ne iš skrendančio, o iš stovinčio. Malonu matyti.
Kolegos, iš tikrųjų reikia šalinti įtampą ir pakalbėti apie paprastą kaimišką reikalą. 2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje bedarbiai gali būti samdomi teikti paslaugas ir neprarasti bedarbio statuso. Ūkininkas ar miško savininkas privalo sumokėti 9 % įmokų „Sodrai“, mokėti atlyginimą ir tokiu būdu žmogus neiškrenta ir nepraranda bedarbio pašalpos, išsaugo bedarbio statusą, tačiau gali pasidarbuoti ir užsidirbti, pakliūna papildomos įmokos į „Sodros“ biudžetą, praeina tas 60 dienų laikotarpis, kuriam buvo leidžiama įdarbinti, ir vėl žmogus lieka normalus bedarbis. Kiek teko bendrauti su ūkininkais, su ūkininkais, su miško savininkais neteko apie tai kalbėti, pirmiausia su ūkininkais, tai tikrai yra esminė pagalba kaime nekvalifikuotiems darbams atlikti, kaip sakoma, grioviams nušienauti, kitiems rankų darbo reikalaujantiems darbams atlikti, ir ne vienas ūkininkas man sako, galėtų būti ilgesnis tas laikotarpis. Dabar galiojantis įstatymas reglamentuoja, kad toks asmuo gali teikti paslaugas 60 dienų per metus. Mes žinome tą ūkinių darbų sezoną, jis tikrai yra ilgesnis, ne du mėnesiai, penki, šeši mėnesiai užtrunka. Tai mano siūlymas ne 60 dienų leisti, tačiau 90 dienų, t. y. tris mėnesius per tą sezoną, kad žmogus gali atlikti paslaugas už tuos vadinamuosius paslaugų kvitus pas ūkininką ar pas miško savininką. Kaip dabartinis įstatymas reglamentuoja, jeigu toks paslaugų teikėjas, žmogus, tarkime, bedarbis dirba per metus ne pas vieną ūkininką, o bent pas du ar tris, jam leidžiama 90 dienų atlikti. Mano siūlymas ne 90, o iki 120 pratęsti.
Aš noriu pasakyti, kad tai nėra vien mano išsigalvojimas. Jau mes šiame Seime pabandėme ir pajudėjome link tokios praktikos diegimo kitose srityse, tai vaikų priežiūra, auklių, namų tvarkymo paslauga už tokius paslaugų kvitus. Dėl ko mes taip ėjome į priekį? Todėl, kad mes, atrodo, visi vieningai traktuojame, kad pasiteisino šitos paslaugos pagal paslaugų kvitus kaime, ir matome, kad gali būti išplėsta į kitas sritis. Noriu pasakyti, kad Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko tų paslaugų vykdymo monitoringą, ar nėra kokio nors piktnaudžiavimo, kai įdarbinami žmonės, kurie realiai dirbo, tai dabar tokiu lengvatiniu būdu, kad jie nebūtų įdarbinti, vengiant didesnių įmokų „Sodrai“. Tarkime, vietoj normalios darbo sutarties, ar nėra įdarbinamas žmogus pagal tuos paslaugų kvitus? Tai reikštų įstatymo apėjimą, kad vietoj realios darbo sutarties žmogus išmetamas ir įdarbinamas taip, tokiu lengvatiniu būdu. Noriu pasakyti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nenustatė per visą ketverių metų laikotarpį, per visą Lietuvą nenustatė tokių atvejų, kad reali darbo sutartis yra pakeičiama į tokią, na, paslaugų teikimo sutartį. Tai man duoda dar didesnį įkvėpimą ir tikėjimą, kad galime praplėsti šiuo atveju laiką, žinant žemės ūkio sezoninių darbų apimtį, nuo dviejų mėnesių iki trijų, o jeigu teikia paslaugas ne vienam ūkininkui, o dviem, trim ar penkiems, tai nuo trijų mėnesių iki keturių, t. y. vietoj 60 dienų – 90 dienų ir vietoj 90 dienų – 120. Prašyčiau palaikyti tokį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašome.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų rengiant tą įstatymą teko vadovauti darbo grupei ir pagrindinis buvo klausimas kaip tik dėl termino. Koks gali būti terminas, kad iš tikrųjų nebūtų pakeičiamos darbo sutartys į tokį nepastovų darbą. Kaip rodo monitoringas, tai neįvyko, bet dėl šio įstatymo yra nemažai ir priešininkų. Jūs nemanote, kad mes taip dažnai kilnodami įstatymą galime iš viso sugadinti reikalą, nes yra ir kitų nuostatų, kad sistema būtų unifikuota ir būtų atsisakoma šito. Vis dėlto ar nemanote, kad gali būti tokia rizika, kad mes iš viso prarasime tą įstatymą, gerą reikalą, kuris pasitarnavo ūkininkams ir toliau tarnauja? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, gerbiamasis Pupini, ačiū jums, kad jūs prisidėjote prie tokio įstatymo sukūrimo. Aš galiu pasakyti, nebuvau tada Seime, pamačiau šitą įstatymą, kad jis toks priimtas, ir apsidžiaugiau. Aš pats niekada nesinaudojau, tarkime, kaip miško savininkas tokiomis paslaugomis, bet pagalvojau: tai yra išeitis, kaip surasti darbo jėgą kaime, nebijant, kad žmogus ateis dirbti nelegaliai, nes jis legalizuojamas neprarasdamas bedarbio statuso. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, jeigu jūs sakote, kad mes čia dažnai kaitaliojame, tai pažiūrėkime, kad prieš savaitę, prieš dvi, mes priėmėme įstatymo pataisas dėl dar neįsigaliojusio įstatymo. Čia, aš noriu pasakyti, praėjo ketveri su pusę metų, eksperimentas pasiteisino, pasitvirtino, atliktas monitoringas, kaip minėjau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangomis. Mano manymu, tikrai yra galimybė žengti nedidelį žingsnelį toliau į priekį ir netraktuoti, kad čia mes labai dažnai kaitaliojame įstatymą, praėjus vos ne penkeriems metams.
PIRMININKĖ. Klausia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ką gi, iš tikrųjų yra malonu, kadangi kaip ir gerbiamajam E. Pupiniui teko ir man prie šito įstatymo kūrimo tada savivaldoje… Šiandien tikrai mes galime legalizuoti darbą, įteisinti kvitais. Tik tiek, aišku… Tas pats klausimas būtų ir mano – tas terminas, ar mes šituo atveju neturėsime tam tikros problemos, kad iš viso kartais neprarastume? Šiaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visada priešingai sakė, kad vis dėlto būtų įteisintas kitais santykiais ir tai būtų pastovus darbas. Dėl šito visą laiką buvo traktuojama, kad galbūt išvengiama to pastovaus darbo, todėl tas laikas atsirado. Jeigu tikrai viskas šitoje vietoje gerai, tikrai aš palaikau šitą idėją, pratęsiant tuos terminus. Pirmiausia reikia žiūrėti… Galbūt mažiau ateis pinigų į biudžetą, bet jie ateis, ir tai bus legalus darbas, tikrai nereikės sukti galvos, kas bus, jeigu kartais ateis patikrinti, o deja, neįteisintas tas santykis.
E. GENTVILAS (LSF). Tada ir jums, gerbiamasis Andriejau ačiū, kad prisidėjote. O šiaip pacituosiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasakymą. „Vykdant įstatymo įgyvendinimo stebėseną 2013–2014 metais, nebuvo nustatyta apdraustųjų asmenų, dirbusių pas tą patį draudėją ir po to pradėjusių jam teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, skaičiaus didėjimo.“ Kitaip sakant, nenustatė atvejų, kad ūkininkas atleistų realiai dirbusį žmogų ir pakeistų štai į tokį lengvatinį įdarbinimą. Labai smagu, garbė ūkininkams, kurie nepapiktnaudžiavo, nors galbūt ir buvo pagunda, o tiesiog įdarbino tuos iki tol realiai nedirbusius žmones.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tai laiku pateiktas įstatymo projektas, tik aš bijau vieno dalyko, kadangi jūs pats ir prisipažinote, kad turite miško, viską, ar jums paskui neprikirps, kad jūs čia pasitvarkėte sau reikalus?
E. GENTVILAS (LSF). Vytautai, aš nebijau ir tamsta nebijokite, visi čia ko nors bijo, kad iš viso panaikins, atšauks, kad Gentvilas uodegą įmerks. Neįmerksiu, aš pats sugebu susitvarkyti savo miške dar kol kas, be kitų pagalbos. O kai jau reikia pagalbos, aš tikrai samdau įmonę, kuri turi atestatus, licencijas ir t. t. Nepergyvenkite.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Dabar man įstatymas tikrai labai geras, jeigu tokia pataisa, ūkininkams jis padeda. Bet dabar man požiūris dėl dienų, dėl terminų, jeigu dirba pas du, tris ar kelis ūkininkus 120 dienų, tai yra jau keturi mėnesiai. Ar per tą laiką dirbantis žmogus tikrai galės, sakykime, nemokėdamas valstybei, darbdavys, nemokėdamas, nesudaręs darbo sutarties, taip lengviau išsisukti? Dar vienas klausimas, kodėl tuo laiku, kai jis dirbs pagal kvitus, jeigu atsitiks koks tikrai skausmingas įvykis, kuris baigsis mirtimi, kas tada atsitiks? Kas atsako? Čia juk nėra darbo sutarties, kada darbdavys turėtų atsakyti už darbo saugos pažeidimus ar ką, o čia dirbantis žmogus… už tokį?
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma darbdavys moka įmokas į socialinį draudimą. Nėra tai didelė apsauga nuo visokių bėdų, bet vis dėlto atsiranda apsauga. Kitas dalykas, ar 60, ar 90 dienų – nelaimė gali atsitikti. Kaip man žinomas atvejis, ten kitas atvejis, ne su paslaugos kvitais, pirmą darbo dieną žmogus, aišku, nespėjęs net pasirašyti darbo saugos instrukcijų, nutrenktas elektros. Žiūrėkite, gerbiamasis Audry, ar 60, ar 90 dienų, ar 90, ar 120 dienų, nelaimė gali atsitikti, o tam tikras apsaugos mechanizmas jau atsirado.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už. Dėkojame, gerbiamasis Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nori išsakyti Vytautas Rinkevičius. Prašom, Viktorai. Atsiprašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pritariu šiam projektui. Toks darbas pagal kvitus sprendžia keletą problemų. Dabar ypač, kai labai trūksta darbo jėgos, jeigu nebūtų tokios galimybės, tai sodininkams, daržininkams ir kitiems, kur reikia daugiau darbo rankų, negalima rasti nuolatinių darbininkų, tokiu būdu išsprendžiame tą problemą.
Antras dalykas, oficialiai, tai vis tiek mes traukiame iš šešėlio. Tai nėra nelegalus darbas ir viskas oficialiai deklaruojama, tam tikras mokestis ir valstybei tenka. Trečia, gal čia nebuvo paminėta, yra teigiamas dalykas, žinau daugelį atvejų, kai tie laikini žmonės, dirbantys pagal kvitus, pas darbdavį, pas ūkininką ar pas miškininką, ar kitą, po kiek laiko tampa nuolatiniais darbininkais, įsidarbina ir gauna nuolatinį darbą. Jis užsirekomenduoja, pamato ir jam patinka, darbdaviui patinka, ir jis sudaro su juo nuolatinius darbo santykius. Tai irgi labai svarbi aplinkybė ir ji tikrai realiai vyksta, tai čia aš, manau, teigiama. Vykdo Darbo biržos funkciją ir įdarbina žmones nuolatiniam darbui. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 56, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – šių metų lapkričio 23 diena.
17.18 val.
Seimo savaitės (2017-10-16–2017-10-20) – 2017 m. spalio 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkė
Kviečiame Seimo Pirmininką pristatyti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Prašome į tribūną.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju už galimybę. Kita savaitė, tai yra 17 ir 19 dienų plenariniai posėdžiai. Trumpai pristatysiu darbotvarkę. Prasidės tuo, kad jau turėsime patvirtinti šešis Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Toliau, konsoliduotų ataskaitų rinkinių tvirtinimas, irgi nemažai ministrų atsiskaitys. Toliau – ataskaitos dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo metinių rodiklių, Rezervo fondo, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; blokas energetikos įstatymų su lydimaisiais (teikėjai yra ministras Ž. Vaičiūnas): Suskystintųjų dujų, Gamtinių dujų įstatymai, Energetikos įstatymo, Elektros įstatymo, Akcizų įstatymo pakeitimai. Yra siūlymas svarstyti dėl Sveikatos tarybos, Diplomatinės tarnybos, Ligos ir motinystės įstatymai, toliau ministrų pateikimai, nemažai įstatymų ir prie rezervinių klausimų kelios rezoliucijos, kurias turėtume taip pat priimti.
Toliau, 19 diena tampa labai svarbi diena, nes atkeliauja Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Vyriausybės valanda. Toliau po pietų – Šeimos stiprinimo įstatymo projektas. Vienas dėl Seimo statuto, kurį siūloma atmesti, bet taip pat turime svarstyti. Toliau Žemės saugiklių įstatymo svarstymas. Ar priėmimas? Priėmimas. Ir prasideda įstatymų (Kelių transporto, Saugaus eismo, Žemės įstatymo, Administracinių nusižengimų, Saugaus eismo automobilių keliais), svarstytų Seime, priėmimas.
Vėliau Kalėjimų departamento statuto pakeitimų priėmimas. Toliau, Sveikatos priežiūros įstaigų dėl gydytojų atlyginimų, Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo priėmimas, Teritorijų planavimo įstatymo priėmimas, Statybos įstatymo pataisų priėmimas ir keli rezerviniai klausimai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas kolegų. Pirmoji klausia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paprašyti. Tiesiog per neapsižiūrėjimą mano yra įregistruotas projektas Nr. XIIIP-1125. Jis yra lydimasis jau kito projekto, t. y. Valstybinių pensijų kelių straipsnių pakeitimo. Dėl jo yra Vyriausybės išvada, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimas. Mažas projektėlis, kur yra įrašytas tik vienas žodis „ir tėvų“. Gal galima pateikti, kad kartu eitų kaip lydimasis su pagrindiniu paskui?
V. PRANCKIETIS. Numeris?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Nr. XIIIP-1125.
V. PRANCKIETIS. Manau, kolegos neprieštaraus, kad lydimasis turi eiti kartu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom, Vytautai Kamblevičiau, klausti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, šiandien Seimo vadovybės išbrauktas Seimo nutarimo „Dėl paramos nuo liūčių nukentėjusiems ir milijoninius nuostolius patyrusiems ūkininkams plano patvirtinimo“ projektas. Jis buvo išbrauktas. Situacija katastrofiškai blogėja kaime. Mes turime daryti staigius sprendimus, nelaukti.
V. PRANCKIETIS. Šią problemą vakar dar kėliau Europos Parlamente ir ją prisiėmė… Europos Parlamentas supranta. Konkrečiai su V. Dombrovskiu apie tai kalbėjome. O šis nutarimas, parašyta, prieštarauja Konstitucijai. Tai kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepateiks kitokios išvados, svarstyti negalėsime.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pirmininke, nenoriu sutikti. K. Mažeika lygiai tokį patį, panašų pateikė dėl maisto produktų kokybės. Perėjo, lygiai toks buvo atsakymas ir man, ir jam. Jam – galioja, man – nebegalioja.
V. PRANCKIETIS. Aš nenorėčiau kvestionuoti komiteto sprendimų.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, čia visai neseniai turėjome karštas diskusijas dėl onkologinių ligonių – suteikti galimybę jiems gydytis medicininėmis kanapėmis. Kaip supratau, valdančioji dauguma pasisakė, kad tą reikia padaryti, ir būtų gerai nedelsti, taip pat ir prezidentūra, girdėjome Nacionalinio vėžio instituto… Buvo jūsų įregistruota pataisa, jūsų kolegų, bet aš gal greitai žiūrėjau, nepastebėjau, ar yra priežastis, kodėl ji dar yra neįtraukta? Iš tikrųjų gal nereikėtų delsti, nes ligoniai laukia.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad kai bus išdiskutuota, tada ir bus pateikta. Šiandien jo nėra pateikta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Daugiau siūlymų, klausimų nėra.
V. PRANCKIETIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Savaitės darbotvarkei pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
Kolegos, turime vieną pareiškimą. Kviečiame V. Kamblevičių. Atsiprašau, kol Vytautas ateis, dėl vedimo tvarkos. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Prašyčiau leisti pristatyti kolegoms rezervinį klausimą – nutarimą dėl Tėvo Stanislovo. Jei sutiktų kolegos, leisti pateikti.
PIRMININKĖ. Gerai. Kurį klausimą?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos ten numatant 2018 metus paskelbti Tėvo Stanislovo metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
17.25 val.
Seimo narių pareiškimai
Prašom, Vytautai, jūsų pareiškimas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Būtų mano kalbos toks pavadinimas – „Valstiečiams visai nerūpi nuo liūčių nukentėję ir milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai“.
Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija žemės ūkyje, tačiau šiandien Seimo valdyboje valstiečių balsais buvo išbrauktas Seimo nutarimas, kuriuo siūloma nedelsiant spręsti ir sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje dalyvautų Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Žemės ūkio rūmai, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie parengtų bendrą sisteminį veiksmų planą, kuris leistų gauti nacionalinę ir europietišką paramą nuostolių patyrusiems ūkininkams. Šiuo metu kiekviena diena yra ypač svarbi. Tačiau dabartinė Vyriausybė rezervą, kuriame yra likę maždaug 2 mln. eurų, siekia panaudoti advokatų kontoroms, kurios turėtų atstovauti žemdirbiams derybose su produkcijos supirkėjais.
Vyriausybė siekia sugrąžinti, atverti aukso kalnus advokatų kontoroms, kaip ir „Lietuvos geležinkeliai“ advokatams Briuselyje numatė 800 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad Vyriausybėje vyrauja chaosas sprendžiant šį klausimą ir išvis nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo, o pinigus siekiama ištaškyti brangioms teisinėms konsultacijoms, kurias privalėtų šioje situacijoje atlikti Teisingumo ministerijos specialistai.
Pabaigai – valstiečiai kritiniu momentu atsuko nugarą ūkininkams.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, dabar turėtume apsispręsti. Buvo gerbiamojo D. Kaminsko pageidavimas, kad leistume jam pateikti nutarimo projektą, papildantį rudens sesijos darbų programą, ir nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“ projektą. Ar sutinkame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutinkame.
Gerbiamasis Gumuliauskai, prašom per mikrofoną, mes taip negirdime.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ten irgi labai trumpi dėl Sąjūdžio ir A. Ramanausko, leiskite.
PIRMININKĖ. Tada, kolegos, pabaigiame visus šiandieninius rezervinius, gerai? (Balsai salėje)
17.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1190 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dėkoju už supratimą. Gerbiamasis Kaminskai, prašom pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1190. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, labai prašyčiau įtraukti į darbų programą Seimo nutarimą „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“. Jei būtų pritarta, kad jis būtų įtrauktas į sesijos darbų programą, išsamiai pristatyčiau projektą.
PIRMININKĖ. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Svarstyme kalbėti niekas nenori. Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 44, balsavo 43: už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas. (Gongas)
Prašome pateikti. Šitą nutarimo projektą mes sujungsime (tai daugiau mūsų Protokolo skyriui) su anksčiau priimtu nutarimo dėl sesijos darbų programos papildymo projektu Nr. XIIIP-1198.
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“ projektas Nr. XIIIP-1189 (pateikimas)
Dabar prašom pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“ projektą Nr. XIIIP-1189. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, inicijuoti šį nutarimo projektą paskatino artėjanti iškili data – 100-osios Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio – gimimo metinės. Priminsiu, jis gimė 1918 m. rugsėjo 29 d.
Tėvas Stanislovas, vienuolis kapucinas, kunigas, iškilus pamokslininkas, aktyviai priešinęsis sovietinei okupacijai, globojęs socialiniame užribyje esančius, nuo priklausomybės ligų kenčiančius žmones, buvo aktyvus bažnytinio ir liaudies meno rinkėjas ir saugotojas, už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, už savo įvairiapusę veiklą – Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Santarvės premija, išrinktas Lietuvos tūkstantmečio žmogumi, jam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. Dar 1944 metais įšventintas į kunigus savo ganytojišku žodžiu padėjo tikintiesiems įveikti okupantų sėjamą baimę, neviltį, grėsmę.
Jis aktyviai ragino nepasiduoti sovietinės valdžios įtakai, nebendradarbiauti su KGB, remti antisovietinį pasipriešinimą. Buvo du kartus kalintas – 1948 ir 1957 metais. Po antrojo kalinimo Tėvas Stanislovas buvo laikomas ypač pavojingu valdžiai asmeniu, todėl jam netgi buvo uždrausta teisė kunigauti. Kunigystės teisė atkurta 1961 metais, bet jis buvo kilnojamas į atkampiausias parapijas be elementarios buities sąlygų. 1966 metais Tėvas Stanislovas buvo perkeltas į atkampų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone. Tėvo Stanislovo apibūdinimu, autobuso stotelė yra už 4 kilometrų, telefonas – už 4 kilometrų, biednystė, biednystė ir vienatvė. Stebuklinga vieta – nei partorgo, nei komsorgo. Paberžė tapo ir visuomenės atstumtųjų – narkomanų, alkoholikų, nusivylusių gyvenimu gelbėjimosi vieta. Ne vienas žmogus, pabuvęs Paberžėje, globojamas Tėvo Stanislovo, atsitiesdavo ir grįždavo į gyvenimą.
Tėvas Stanislovas daug nusipelnė saugodamas nuo sunaikinimo kultūros vertybes. Jis rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą. Paberžės klebonijoje ir joje esančioje klėtelėje įkūrė unikalų Bažnytinio ir liaudies meno muziejų. Tėvas Stanislovo išpuoselėta Paberžė net sovietiniais laikais daugeliui tapo pliligrimystės vieta. Šioje ypatingą trauką turinčioje vietoje vykstantis tarptautinis Paberžės muzikos festivalis Tėvo Stanislovo atminimui net ir dabar, pradėjus dvylikai metų po jo mirties, pritraukia minias žmonių iš visos Lietuvos. Tai dar kartą liudija, kad jis yra gyvas žmonių mintyse, atminimuose, pasakojimuose, jų širdyse.
Tėvas Stanislovas – viena iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos asmenybių, išskirtinis dvasininkas, žmogus, dar savo gyvenimo metais tapęs legenda. Visiškas altruistas, paskyręs savo gyvenimą kitiems. Tai buvo žmogus, nepalikęs jam abejingų, tiesiakalbis mąstytojas, gebėjęs žmonėms įžiebti gerumą, humaniškumą, tiesiog keitė kiekvieną žmogų, kuriam teko laimė su juo būti. Prašau visų, kuriems brangus Tėvo Stanislovo atminimas, tinkamai paminėti 100-ąsias šios iškilios Lietuvos asmenybės metines, t. y. paskelbti 2018 metus Tėvo Stanislovo metais ir skirti finansavimą paminėjimui įgyvendinti. Kviečiu balsuoti už šio nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildoma siūloma Valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymo data – šių metų lapkričio 14 diena. Dėkojame.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, imsimės Sąjūdžio metų. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Po balsavimo. Kolegos, patvirtinome ganėtinai didelį skaičių įvairių metų kitiems metams pavadinimų. Tai jau šiek tiek kaip kurioziška riba atrodytų. Aš siūlau pasvarstyti tokią idėją, kad gal kiekvienas Seimo narys gautų teisę savo ruožtu, savo nuožiūra paskelbti tuos metus taip, kaip jam atrodo, ir pristatyti kolegoms. Man atrodo, kiekvienas išsirinktume istorinę asmenybę, istorinį įvykį, gyvenamąjį regioną, kas mums svarbiausia, ir paskelbtume sau. Dabar labai didelis procesas yra ir ta reikšmė iš tikrųjų kur kas sumažėja sulig kiekvienu paskelbimu.
PIRMININKĖ. Kolegos, tęsiame darbą. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną pageidauja V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Buvau užsiregistravęs kalbėti dėl motyvų, gaila, kad man nesuteikėte žodžio. Dėl Tėvo Stanislovo metų paskelbimo jo metais. Aišku, galbūt mes ir daugokai skelbiame atmintinų metų, bet dėl Tėvo Stanislovo, kadangi asmeniškai jį pažinojau, teko ne kartą bendrauti, klausytis jo minčių, tai iš tikrųjų buvo išskirtinės sielos žmogus, vargšų gynėjas. Jis viską atidavė, jo didžiausias turtas buvo apsiaustas ir naginės, na, tokie kaliošai, kuriuos nešiodavo. Atiduodavo viską, ką turėjo, ką gaudavo, aukas ir visa kita žmonėms. Jis kentėjo nuo sovietinės valdžios, deja, nemėgo jo ir nepriklausomos Lietuvos valdžia dėl jo charakterio, nes jis visiškai nepataikavo valdžiai. Jis sakė tiesą, kas nepatiko ir mūsų dabartinei valdžiai tuo metu, kai jis buvo, gyveno ir bendravo. Manau, tokių asmenybių yra labai reta. Už tokį jo atsidavimą žmonėms jis tikrai vertas, kad būtų paskelbti jo metai. Dėl to žmogaus tų metų nebus per daug, gal dėl kitų dalykų mes per daug tą darome. Aš siūlau paskelbti ir pritariu tai idėjai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Viktorai, bet kai kitą kartą kalbėsite apie tokią garbę asmenybę, siūlyčiau ištraukti iš kišenės ranką. Atsiprašau.
17.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektas Nr. XIIIP-1147 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektas Nr. XIIIP-1147. Prašom, gerbiamas Arūnai Gumuliauskai, pristatyti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tik noriu repliką pasakyti. Iš tikrųjų taip sutapo, kad šiandieną yra daug nutarimų dėl atmintinų metų. Bet reikia suprasti ir tai, kad metai eina į pabaigą ir stengiamasi iki Kalėdų tuos dalykus padaryti tam, kad užsitikrintume biudžeto lėšas. Todėl ir atrodo tas vaizdas, kad labai daug tų metų, bet atsiminkime, kad per šią sesiją tai pirmas kartas, o pavasario sesijoje nebuvo.
Taigi rugsėjo 27 dieną Valstybės istorinės atminties komisija bendru sutarimu priėmė nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektą. Kadangi posėdis eina į pabaigą, nesileisiu į ilgus apmąstymus apie A. Ramanauską, jis visiems mums puikiai žinomas. Galiu pasakyti tik vieną tezę, kad be A. Ramanausko-Vanago ir tokių vyrų kaip jis, manau, šiandien nebūtų nepriklausomos Lietuvos parlamento.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausti užsirašiusių nėra. Motyvus išsakyti po pateikimo taip pat nematau norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju.
17.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Sąjūdžio metais“ projektas Nr. XIIIP-1148 (pateikimas)
Ir rezervinis 5d klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Sąjūdžio metais“ projektas Nr. XIIIP-1148. Pranešėjas A. Gumuliauskas tribūnoje. Prašom pateikti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dar kartą ačiū. Turiu pasakyti, kad Valstybės istorinės atminties komisija jau svarstė atmintinų dienų ir metų kriterijus. Vienas iš kriterijų yra tas, kad po įvykio galima paminėti po 20 metų, po to galima kas dešimt metų. Jeigu tas įvykis yra įvykęs prieš šimtą metų, vadinasi, 100, po to bus 150. Yra tokie kriterijai. Šiuo atveju 2018 metai paskelbti Sąjūdžio metais yra po 30 metų. Birželio 3 dieną Mokslo akademijos salėje, žinote, susirinko Iniciatyvinė Sąjūdžio grupė ir nuo to prasidėjo epopėja mūsų nepriklausomybės link. Siūlau pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausiančių nėra. Taigi po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl abiejų Seimo nutarimų projektų pagrindinis komitetas bus Švietimo ir mokslo komitetas ir kaip papildoma yra siūloma Valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymo data – šių metų lapkričio 14 diena.
Kolegos, šios dienos darbotvarkę mes baigėme.
Prašom registruotis.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, spalio 12 dienos popietinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero savaitgalio!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.