LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO
NR. VIII-1316 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-10-02 Nr. XIVP-4161

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, kad asmenys, ėję šioje dalyje išvardytas pareigas Lietuvos komunistų partijoje (LKP), dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą arba „skiriami į pareigas valstybės tarnyboje“ gyvenimo aprašyme turėtų nurodyti savo „priklausomybę nurodytoms struktūroms“; konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, turėtų patikrinti, ar pretendento į valstybės tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie „priklausomybę nurodytoms struktūroms“ yra teisingi, o nustačius, kad jie yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat kad pretendentas į valstybės tarnybą „priklausė nurodytoms struktūroms“, bet to nenurodė gyvenimo aprašyme, jam nebūtų leidžiama dalyvauti konkurse ar atrankoje į valstybės tarnybą arba „būti skiriamam į valstybės tarnautojo pareigas“. Vertindami siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį į šiuos probleminius aspektus.

1.1. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnyje „Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai“ nustatyti bendrieji ir specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti į valstybės tarnautojų pareigas priimami asmenys, taip pat aplinkybės, dėl kurių asmuo į šias pareigas negali būti priimtas. Pažymėtina, kad asmens, pretenduojančio tapti valstybės tarnautoju, atitiktis šiems jam keliamiems reikalavimams ir aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, yra objektyvaus pobūdžio faktai, nepriklausantys nuo paties asmens valios jo pretendavimo į šias pareigas metu. Jeigu asmuo neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų arba yra bent viena iš nurodytų aplinkybių, jis negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti ne dar vieną reikalavimą, kurį turėtų atitikti į valstybės tarnautojo pareigas priimamas asmuo, ar objektyvaus pobūdžio aplinkybę, dėl kurios jis į šias pareigas negalėtų būti priimtas, o įpareigojimą nurodyti duomenis apie aplinkybes (eitas pareigas LKP), neturinčias jokios įtakos galimybei būti priimtam į valstybės tarnybą: asmuo, gyvenimo aprašyme nurodęs, kad yra ėjęs tam tikras pareigas LKP, dėl to nepatirtų jokių teisinių padarinių (ši informacija neturėtų įtakos asmens dalyvavimo konkurse ar atrankoje rezultatams ir galimybei tapti valstybės tarnautoju), o į valstybės tarnautojo pareigas asmuo negalėtų būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jis neįvykdytų šio įpareigojimo (nenurodytų LKP eitų pareigų) arba įvykdytų jį netinkamai (nurodytų neteisingus duomenis).

Atsižvelgiant į tai, kad informacija, kurią pagal projektu teikiamą siūlymą į valstybės tarnautojo pareigas pretenduojantis asmuo būtų įpareigotas pateikti gyvenimo aprašyme, neturėtų jokios įtakos (teisinės reikšmės) to asmens galimybei būti priimtam į valstybės tarnybą (taigi šios informacijos pateikimas būtų savitikslis), visiškai neaišku, kokia būtų šio įpareigojimo teisinė prasmė ir kokio tikslo siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Pabrėžtina, kad projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas šiuo atžvilgiu negali būti vertinamas taip pat kaip Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta kandidato pareiga kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusią narystę politinėse organizacijose, nes tokia informacija apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus gali turėti reikšmės rinkėjams susidarant nuomonę apie kandidato tinkamumą eiti atitinkamas pareigas ir apsisprendžiant, ar balsuoti už jį ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas.

Kadangi projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas gyvenimo aprašyme nurodyti eitas pareigas LKP nėra nei reikalavimas, kurį turėtų atitikti į valstybės tarnautojo pareigas priimamas asmuo, nei aplinkybė, dėl kurios jis į šias pareigas negalėtų būti priimtas, kartu pažymėtina ir tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio reguliavimo dalykas.

1.2. Atsižvelgdami į tai, kad pats faktas, jog į valstybės tarnautojo pareigas pretenduojantis asmuo yra ėjęs tam tikras pareigas LKP (jeigu tai būtų nurodyta jo gyvenimo aprašyme), neturėtų jokios įtakos (teisinės reikšmės) to asmens galimybei būti priimtam į valstybės tarnybą, ir turėdami mintyje patikrinimų, kuriuos reikėtų atlikti, kiekį (turėtų būti tikrinami visi į valstybės tarnautojų pareigas pretenduojantys asmenys, nors jų dauguma dėl savo amžiaus negalėjo eiti pareigų LKP), manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą institucijoms, priimančioms asmenis į valstybės tarnybą, taip pat tai institucijai, kuri turėtų teikti joms atitinkamą informaciją. Taigi, mūsų vertinimu, siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

2. Jeigu šios išvados 1.1–1.2 papunkčiuose išdėstytoms pastaboms nebūtų pritarta, projektas taisytinas šiais atžvilgiais.

2.1. Pirmą kartą minint Lietuvos komunistų partiją reikėtų nurodyti pilną jos pavadinimą ir įvesti toliau vartotiną jo trumpinį „LKP“. Projekte vartojamų teisiškai netikslių formuluočių „nurodyti savo priklausomybę struktūroms“, „duomenys apie priklausomybę struktūroms“, „priklausė struktūroms“ atsisakytina, vietoj jų siūlytume vartoti formuluotes „nurodyti eitas pareigas LKP“, „duomenys apie LKP eitas pareigas“, „ėjo pareigas šioje partijoje“ ir pan.

2.2. Pagal projektu teikiamą siūlymą pareiga gyvenimo aprašyme pateikti duomenis apie LKP eitas pareigas būtų nustatyta ne tik asmenims, dalyvaujantiems konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą, bet ir asmenims, „skiriamiems į pareigas valstybės tarnyboje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą asmenys į valstybės tarnybą yra priimami, o skiriami gali būti tik įstaigų vadovai be konkurso antrai kadencijai. Be to, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas paprastai priimama nerengiant konkursų ar atrankų; į šias pareigas asmenys priimami juos pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Taigi aptariama projekto nuostata turėtų būti patikslinta, kad būtų aišku, kokie asmenys turimi omenyje ir ar projektu siūlomas įpareigojimas turėtų būti taikomas ir į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas pretenduojantiems asmenims.

2.3. Projekto nuostatą „Personalo administravimo tarnybai nustačius, kad pretendento į valstybės tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šioje dalyje nurodytoms struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat kad pretendentas į valstybės tarnybą priklausė šioje dalyje nurodytoms struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme <...>“ reikėtų patikslinti ne tik atsisakant formuluočių apie „priklausomybę struktūroms“, bet ir tuo atžvilgiu, jog yra neaišku, kuo duomenų apie LKP eitas pareigas nuslėpimas skirtųsi nuo nenurodymo, kad asmuo yra ėjęs pareigas šioje partijoje. Jeigu tarp šių aplinkybių yra kažkoks skirtumas, šią nuostatą reikėtų suformuluoti aiškiau; jeigu esminio skirtumo nėra, vienos iš šių aplinkybių atsisakytina.

2.4. Asmenų, atliekančių personalo administravimo funkcijas, teisė kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, pretenduojančius į valstybės tarnautojų pareigas, turėtų būti nustatyta įstatyme; be to, įstatyme reikėtų nurodyti, į kurią instituciją turėtų būti kreipiamasi dėl šios informacijos gavimo, ir nustatyti terminą šiai informacijai pateikti.

2.5. Netikslaus trumpinio „Personalo administravimo tarnyba“ siūlytume atsisakyti, juolab kad toliau tekste jis pavartotas tik vieną kartą.

2.6. Projekte vartojamą terminą „pretendentas į valstybės tarnybą“ siūlytume pakeisti terminu „asmuo, pretenduojantis į valstybės tarnybą“ arba „asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju“, o vietoj terminų „kandidato anketa“ ir „biografija“ siūlytume vartoti terminą „gyvenimo aprašymas“.

2.7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui, kurio projektas teikiamas, įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektą reikėtų papildyti 2 straipsniu, jo 1 dalyje nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o 2 dalyje nurodyti, kuri valstybės institucija ir iki kada turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2.8. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje siūlomo pakeitimo esmėje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.

Departamento direktorius                                                                                     Dainius Zebleckis

J. Raškauskaitė, tel. (0 5)  209 6842, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)  209 6055, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (0 5)  209 6898, el. p. [email protected]