PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3876

2024-06-14

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.
  1.  

4

1

 

Argumentai:

 

Pasiūlymu siekiama Valstybės gynybos fondui skirti ne dalį, o visą planuojamą 2025-2027 metais alkoholio, tabako ir energinių produktų akcizų padidinimą, taip išplečiant fondo finansavimo galimybes.

 

Taip pat, šių metų balandžio mėnesį vykusioje finansavimo gynybai didinimo diskusijoje planuota iki 150 mln. Eur iš savivaldybių pajamų augimo skirti gynybai. Finansų ministerijos duomenimis, dėl spartaus nominalaus BVP augimo, 2022-2024 m. laikotarpiu savivaldybių pajamos padidėjo 925 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, siūlome grįžti prie ambicingesnio savivaldybių prisidėjimo gynybai ir didesnę dalį šio didesnio nei planuota pajamų augimo skirti gynybai. t. y. 125 mln. Eur 2025 metais.

 

Kartu šiuo pasiūlymu siekiama numatyti, kad Vyriausybės sprendimu 2025-2030 m. laikotarpiui iki 50% asignavimų valdytojų praėjusiais finansiniais metais nepanaudotų lėšų būtų kaupiama Valstybės gynybos fonde. Tai grindžiama šiais argumentais:

·         Tokia nuostata padėtų greičiau sukaupti būtinas lėšas prioritetiniams krašto apsaugos sistemos įsigijimams bei sudarytų galimybę dalį svarbiausių įsigijimus užsakyti anksčiau ir todėl galimai įsigyti pigiau. Pvz., 2022 m. vien tik ministerijų nepanaudotų asignavimų dalis siekė apie 139 mln. eurų, 2023 m. - 158 mln. eurų.

·         Būtų sudaryta galimybė nepažeidžiant vidutinio laikotarpio fiskalinės drausmės taisyklių spartinti tam tikrus krašto apsaugos sistemos įsigijimus ir subalansuoti VGF mokėjimus konkrečiais finansiniais metais.

·         Nors pirmais metais faktinis deficitas didėtų (kadangi vidutiniu laikotarpiu planuojami deficitiniai biudžetai), visgi nebūtų viršijamas tų einamųjų metų suplanuotasis deficitas bei tokia pačia apimtimi galėtų būti sumažinamas kitų metų biudžeto deficitas. Be to, šiuo metu nėra aišku ar visi 2028-2030 m. biudžetai bus deficitiniai.

·         Pagrindinė tokio papildomo pajamų šaltinio numatymo nauda būtų reikalingos oro gynybos sistemų, ginkluotės, technikos ir amunicijos spartesniam įsigijimui, arba kontrmobilumo priemonių, skirtų kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti, sukūrimas ir išvystymas įvyktų sparčiau. Skirtingai nei infrastruktūros pastatymo, sudėtingesnės ginkluotės įsigijimams avansinių mokėjimų dydis gali būti svarbus minėtų pajėgumų (ypatingai oro gynybos ir amunicijos) pristatymų terminams.

·         Tarptautinės institucijos, pavyzdžiui Tarptautinis valiutos fondas, naujausioje savo Lietuvos ataskaitoje rekomenduoja lanksčiau taikyti fiskalinės drausmės taisykles, didėjančių poreikių kontekste.

    

Pasiūlymas:

Pakeisti ir papildyti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

 „4 straipsnis. Valstybės gynybos fondo pajamos

1. Valstybės gynybos fondo lėšas sudaro:

1) laikinasis solidarumo įnašas;

2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;

3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 5,2 procento – 2026 ir vėlesniais metais;

4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais pajamos gautos iš akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams, energiniams produktams padidinimo 2025 ir vėlesniais metais;

5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;

7) 125 milijonai eurų lėšų nuo savivaldybių biudžetams tenkančios pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) 2025 metams;

8) atskiru Vyriausybės sprendimu iki 50 procentų skirtos lėšos nuo asignavimų valdytojų nepanaudotų lėšų už praėjusius finansinius metus nuo 2025 iki 2030 metų;

79) šio straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.“

 

 

 

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

2024-06-14

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

2.

2

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kaip įmanoma mažesnį benzino ir gazolių, skirtų ne šildymui, anglies dioksido dedamosios naštą galutiniam vartotojui bei nesukelti dar vieno infliacijos šuolio per išsiliejimo efektus. Siūlome šio kuro akcizo didinimą įgyvendinti tolygiai per 3 metus.

 

Dalies mokesčių lengvatų naikinimas galėtų būti įgyvendintas, siekiant tvariai padidinti gynybos finansavimą. Pasiūlymu siekiama įgyvendinti dalinį gazolių, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, suvienodinimą su kitų gazolių akcizų dydžiu. Dalinis suvienodinimas galėtų būti daromas didinant šių gazolių saugumo dedamąją ne vienerius metus, bet kasmet 3 metus iš eilės.    

 

    

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu

Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu:

„Lietuvos Respublikos

akcizų įstatymo

3 priedas

 

ANGLIES DIOKSIDO DEDAMOJI 2025–2030 METAIS

 

Energiniai produktai

2025 m.

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

Benzinas, Eur/1 000 l

72

40

96

80

120

144

144

144

Žibalas, Eur/1 000 l

81,3

108,4

135,5

162,6

162,6

162,6

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyseje nurodyti gazoliai, Akcizų įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje nurodyti KN
2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), kuris nėra skirtas šildymui, Eur/1 000 l

78,6

43,67

104,8

87,34

131

157,2

157,2

157,2

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyseje nurodyti gazoliai, Akcizų įstatymo 371 straipsnio 2 dalyje nurodyti KN
2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai) skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, Eur/1 000 l

78,6

104,8

131

157,2

157,2

157,2

Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t

93,6

124,8

156

187,2

187,2

187,2

Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t

91,8

122,4

153

183,6

183,6

183,6

Akmens anglys, Eur/t

65,4

87,2

109

130,8

130,8

130,8

Koksas ir lignitas, Eur/t

96

128

160

192

192

192

Šildymui skirtos durpės, Eur/t

49,8

66,4

83

99,6

99,6

99,6

 

SAUGUMO DEDAMOJI 2025–2030 METAIS

Energiniai produktai

2025 m.

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

Akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti gazoliai, Eur/1 000 l

50

50

100

50

150

50

150

50

150

50

150

 

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

2024-06-14

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

3.

2

2

 

Argumentai:

 

Pasiūlymu siekiama verslo liudijimų ribą susieti su kasmet kintančiu dydžiu (SVKI, VDU ar kt.), pavyzdžiui 18 VDU, taip išvengiant nuolatinio ribos dydžio peržiūrėjimo ir keitimo ateityje dėl infliacijos ir darbo užmokesčio augimo. Šiuo atveju nekeičiant dydžio, verslo liudijimai, kaip forma, taptų nebepatrauklūs ir didintų šešėlinės ekonomikos riziką.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

2.       Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų 18 VDU dydžio sumą per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų 18 VDU dydžio sumos, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų 18 VDU dydžio sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis.““

 

 

Teikia

Aušrinė Armonaitė