LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETUI IR PAVEDIMO ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL GALIMAI PADARYTOS DIDELIO MASTO ŽALOS VALSTYBEI 2009-2012 METAIS FINANSŲ MINISTERIJAI SKOLINANTIS IŠ KOMERCINIŲ BANKŲ UŽ GALIMAI NEPAGRĮSTAI DIDELES PALŪKANAS IR NEVIEŠU BŪDU IŠLEIDŽIANT VYRIAUSYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS“ PROJEKTO XIIIP-1262

 

2018-03-28  Nr. 109-P-6

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo Seimo nutarimo projektu siekiama suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius. Teikiamo Seimo nutarimo preambulėje nurodomas šio nutarimo teisinis pagrindas („<...> vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalimi ir 74 straipsnio 4 dalimi <...>“).

Šiame kontekste akcentuotina, jog vadovaujantis Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalimi, „Komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus“. Pagal cituojamą Seimo statuto nuostatą, Seimui pavedus atlikti parlamentinį tyrimą konkrečiam komitetui, šis savaime įgyja Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teikiamas Seimo nutarimas turėtų būti performuluotas, jo pavadinime ir 1 straipsnyje akcentuojant tik Seimo pavedimą Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl nutarime suformuluotų klausimų, bet ne laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų šiam komitetui suteikimą. Pagal tai keistinas ir atitinkamo Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas.

2. Nors teikiamu projektu dar tik siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją (toliau – Komisija) „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009 – 2012 metais finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant vyriausybės vertybinius popierius“, tačiau tiek projekto pavadinime, tiek ir preambulėje bei 1 straipsnyje, 2 straipsnio 2, 4, 6, 9, 10, 13, 15 punktuose vartojami konstatuojamojo pobūdžio teiginiai (pavyzdžiui, galimai padarytos didelio masto žalos valstybei; galimai nepagrįstai dideles palūkanas; Lietuvos žmonėms teks sumokėti; skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir dėl tos priežasties valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus; didesnių išlaidų skolai apmokėti nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF; kurių naudai jie priimdavo sprendimus; negavo asmeninės naudos; skolinamasi daugiau negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti; ji savo veiksmais, ar neveikimu nepadarė žalos valstybei; partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis ir pan.). Pažymėtina, kad projekte minima tik galimai padaryta didelio masto žala valstybei, todėl konstatuojamojo pobūdžio teiginių siūlytina atsisakyti arba tikslintinas projekto tekstas, prieš konstatuojamojo pobūdžio žodžius įrašant „galimai“.

3. Neatsižvelgus į 2 pastabą, siūlytina projekto preambulės pirmoje pastraipoje patikslinti vartojamą terminą „turimus duomenis“, nes nėra aišku kokie duomenys turimi omenyje, kas šiuos duomenis surinko, kam šie duomenys buvo pateikti ir t.t. Taip pat siūlytina vietoje žodžio „Lietuva“ įrašyti formuluotę „Lietuvos Respublikos finansų ministerija skolindamasi valstybės vardu“.

4. Projekto preambulės antrojoje pastraipoje ir 2 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi pinigus už palūkanų normą siekiančią 9,375 %. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis po projekto preambulės antros pastraipos pateiktos lentelės duomenimis, palūkanų norma 2009 – 2012 metais kito. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Be to, siūlytina papildyti aukščiau įvardintas nuostatas, nurodant subjektus iš kurių buvo skolinamasi. Taip pat siūlytina atsisakyti projekto preambulės antrojoje pastraipoje vartojamų nenorminių pobūdžio formuluočių „Lietuvos žmonėms“ ir „Lietuvos“ arba jas keisti norminiais terminais.

5. Siūlytina patikslinti projekto preambulės trečiąją pastraipą, nurodant kuriose audito ataskaitose pateikiama cituojama informacija.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija pirmiausia turi išsiaiškinti, ar buvo atlikti tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, ar buvo skolintasi nepagrįstai didelėmis palūkanomis, ir tik po to išsiaiškinti kas ir kodėl tai padarė. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 2 straipsnio punktuose įtvirtintų įpareigojimų Komisijai formuluotės, kadangi siūlomos formuluotės „nustatyti“ (1 – 8, 10 – 13 punktai), „išsiaiškinti“ (9 punktas) eliminuoja galimybę Komisijai, atlikus tyrimą, minimų atvejų nenustatyti ar neišsiaiškinti.

7. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 1 punkte esančio perteklinio žodžio „konkrečiai“.

8. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnio 3 punktą, nurodant subjektus iš kurių buvo skolinamasi.

9. Projekto 2 straipsnio 4 punkte Komisija įpareigojama „nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus“. Iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kokių politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšiai ir su kokiais komerciniais bankais bei kokie priimti sprendimai turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta sąvoka „valstybės politikas“, kuri apima asmenis, įstatymų nustatyta tvarka išrinktus ar paskirtus į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Abejotina, ar tokios apimties informacijos gavimas yra tikslingas, įmanomas ir atitinkantis Komisijos kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti aukščiau pateiktą formuluotę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 15 punktui.

                   10. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 2 straipsnio 6 punktą, nurodant kokie sprendimai buvo priimami ir kokios sutartys pasirašinėjamos. Be to, šiame punkte vartojama nenorminė formuluotė „asmenine nauda“, kuri nėra aiški, tad siūlytina patikslinti projekto nuostatą.

                   11. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti apie kokių lėšų likučius kalbama projekto 2 straipsnio 9 punkte.

                   12. Projekto 2 straipsnio 10 punktu Komisija įpareigojama „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP išleistus neviešai“. Siūlytina patikslinti minėtą nuostatą, nurodant kokie aukcionai turimi omenyje. Be to, nėra aišku kas būtų laikoma „konkurenciniu pasiūlymu“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata koreguotina.

                   13. Projekto 2 straipsnio 14 punktu Komisija įpareigojama „įvertinti <...> Ingridos Šimonytės bei tuometinio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę“. Iš projekto nuostatos nėra aišku už ką aukščiau minėti asmenys turėtų būti atsakingi bei kas yra asmeninė atsakomybė, todėl siūlytina šią nuostatą patikslinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucijos 96 straipsnyje yra nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui“.

                   14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 15 punkte vartojamas formuluotes „partijoms, buvusioms valdžioje“ bei „nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis“.

                   15. Projekto 3 straipsnyje nurodoma pavesti Komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 76 straipsnio 1 dalį „Laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, išvadą ir parengtą nutarimo projektą pateikia Seimui“, todėl siūlytina tikslinti teikiamo projekto 3 straipsnį.

                   16. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, projektas koreguotinas taip:

                   16.1. teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis turi būti rašomas žodis „Projektas“;

                   16.2. visame projekto tekste nurodytini pilni institucijų pavadinimai (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“);

                   16.3. projekto preambulės pirmoje pastraipoje sukuriant trumpinį jis rašytinas taip „(toliau – TVF)“. Analogiška pastaba taikytina ir preambulės trečiai pastraipai;

                   16.4. projekto preambulės antroje pastraipoje vietoj trumpinio „mlrd.“ rašytinas žodis „milijardo“;

                   16.5. siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto 2 straipsnyje atsisakyti kai kuriuose punktuose įvardijamo laikotarpio „2009-2012 metais“ kaip perteklinio, nes šis tyrimo laikotarpis yra įvardintas projekto 1 straipsnyje, arba tokį laikotarpį nurodyti visuose projekto 2 straipsnio punktuose;

Pritarti.

Pritarti pagal Seimo narių pasiūlymus patobulintam nutarimo projektui.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Stasys Jakeliūnas,

2018-03-19

 

 

 

I

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant visapusiškai ir nešališkai ištirti nutarimo projekte nurodytų skolinimosi sąlygų aplinkybes ir prielaidas, įvertinti jau atliktų 2009-2010 metų  krizės reiškinių Lietuvoje ir kitose šalyse tyrimų išvadas bei užkirsti kelią panašioms krizėms ateityje, būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo apimtį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

 

DĖL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETUI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL VIETINIŲ IR REGIONINIŲ VEIKSNIŲ IR APLINKYBIŲ, LĖMUSIŲ 2009–2010 METŲ KRIZĖS LIETUVOJE REIŠKINIUS IR VIEŠŲJŲ FINANSŲ BŪKLĘ, ĮSKAITANT VIEŠOJO SEKTORIAUS SKOLOS DYDĮ IR ŠIOS SKOLOS VALDYMO SĄNAUDAS“

Pritarti.

 

2.

Seimo narys

Stasys Jakeliūnas,

2018-03-19

 

 

 

B

Argumentai:

       Atsižvelgiant į pasiūlymą pakeisti nutarimo projekto pavadinimą, atitinkamai pakeisti nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip:

 

         Pasiūlymas:

         „Lietuvos Respublikos Seimas,

           vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalimi;

       

             atsižvelgdamas į tai, kad iki šiol nėra sistemiškai įvertintos ir apibendrintos 2009–2010 metų krizės Lietuvoje priežastys, vietiniai ir regioniniai veiksniai ir aplinkybės, turėję įtakos beveik 15 proc. BVP nuosmukiui (vienam didžiausių pasaulyje), iki 18 proc. išaugusiam nedarbo lygiui, daugiau kaip tris kartus padidėjusiai valstybės skolai, 20 proc. ir daugiau kritusioms nekilnojamojo turto kainoms, didelio masto įmonių bankrotams, gyventojų nemokumui ir emigracijai;

            

            įvertindamas tai, kad 2009–2010 metais Lenkijos ekonomikos plėtra sulėtėjo, tačiau išliko teigiama, o Estija, patyrusi panašų ekonomikos nuosmukį kaip ir Lietuva, išvengė didesnio negu 3 proc. BVP viešojo sektoriaus deficito ir viešojo sektoriaus skolos didėjimo;

       atsižvelgdamas į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete, taip pat Švedijos Karalystės Riksdago Finansų komitete 2010 metais vyko klausymai krizės Lietuvoje ir Baltijos šalyse temomis, šių klausymų metu buvo daromi pranešimai ir diskutuojama apie komercinių bankų, juos prižiūrinčių ir kitų valstybės institucijų vaidmenį kylant krizei, ši medžiaga kol kas nebuvo viešai pristatyta ir aptarta, nutaria:“

Pritarti.

 

3.

Seimo narys

Stasys Jakeliūnas,

2018-03-19

1

 

 

 

Argumentai:

    Atsižvelgiant į pasiūlymą pakeisti nutarimo projekto pavadinimą, atitinkamai pakeisti nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

    

      Pasiūlymas:

 

     1 straipsnis.

Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui  (toliau – Komitetas) atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas.“

Pritarti.

 

4.

Seimo narys

Stasys Jakeliūnas,

2018-03-19

2

1

1

 

  Argumentai:

       Atsižvelgiant į pasiūlymą  išplėsti nutarimo projektu siūlomo tyrimo apimtį, patikslinti nutarimo projekto 2 straipsnyje suformuluotus klausimus ir nutarimo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

 

        Pasiūlymas:

 

2 straipsnis.

1. Įpareigoti Komitetą nustatyti:

1) kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai didinti asignavimus 2008 metais svarstant ir tvirtinant 2009 metų biudžetą;

2) ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.;

3) jeigu taip, už kokias palūkanas Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams – viešojo sektoriaus balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms;

4) kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai;

5) ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė šių bankų priežiūrą 2005–2008 metais;

6) ar Lietuvos bankas tinkamai atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo komercinių bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui ir į savo priežiūros veiksmus 2005–2010 metais, vertindamas ir priimdamas sprendimus dėl kredito įstaigų mokumo ir jų veiklos tęstinumo 2011–2017 metais;

7) kokią įtaką komercinių bankų sprendimams teikiant būsto paskolas, taip pat viešiesiems finansams Lietuvoje turėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ veikla 2005–2009 metais ir jos įsipareigojimų administravimas 2010–2017 metais.

2. Įpareigoti Komitetą, remiantis atsakymais į pirmiau pateiktus klausimus, priimtais Lietuvoje 2011–2017 metais sprendimais, kai kurių kaimyninių šalių patirtimi, taip pat Lietuvos ir tarptautinių institucijų vertinimais bei išvadomis apie krizę Baltijos šalyse, pateikti rekomendacijas Seimui, Vyriausybei ir Lietuvos bankui, kad būtų išvengta finansų ir ekonomikos krizių ateityje ar sumažinta jų įtaka šalies ekonomikai, finansų sektoriui ir viešiesiems finansams.“

Iš dalies pritarti.

Atsižvelgiant į Seimo narių G. Landsbergio ir G. Skaistės pasiūlymus,  nutarimo projekto 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai didinti asignavimus 2008 metais svarstant ir tvirtinant 2009 metų biudžetą;“

 

5.

Seimo narys

Stasys Jakeliūnas,

2018-03-19

3

 

 

 

Argumentai:

Įvertinus numatomus nutarimo projekto svarstymo Seime terminus, nutarimo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

3 straipsnis.

Pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti iki 2018 m. spalio 1 d.“

Iš dalies pritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas, atlikdamas parlamentinį tyrimą turės išnagrinėti ir apibendrinti didelės apimties medžiagą, siūloma prailginti terminą iki kurio Komitetas turi atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadas.

Nutarimo projekto  3 straipsnį išdėstyti taip:

3 straipsnis.

        Pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti iki 2018 m. spalio 1 d. 2019 m. balandžio 15 d.“

6.

Seimo nariai

Gabrielius Landsbergis,

Gintarė Skaistė,

2017-11-06

2

 

 

 

Argumentai: siekant skaidriai, objektyviai ir išsamiai ištirti nutarime nurodytas 2008-2012 m. krizės aplinkybes būtina tyrimą papildyti klausimais, kurie leistų pagaliau atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Tai lėmė tiek milžinišką finansavimo poreikį 2009-2010 metais, tiek būtinybę daryti skubius sprendimus, siekiant vykdyti bent dalį prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

 

Pasiūlymas: papildyti nutarimo 2 straipsnyje išdėstytą klausimyną šiais klausimais:

 

„16) Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neteko galimybės nuo 2007 metų tapti eurozonos nare, kas būtų ženkliai sumažinę jos jautrumą pasaulinės finansų krizės padariniams, kadangi būtų eliminuotas nacionalinės valiutos devalvavimo rizikos veiksnys, lėmęs rizikos priedų šuolį ir staigų kredito prieaugio lėtėjimą? Slovakijos, tapusios eurozonos nare nuo 2009 metų pavyzdys parodo, kad maža, atvira, daug eksportuojanti ekonomika nebuvo taip paveikta rizikos priedų šuolio, kaip Baltijos šalys.

17) Dėl kieno veiklos ar neveikimo nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuva laikėsi prociklinės biudžeto politikos ir nesugebėjo sukaupti adekvačių fiskalinių rezervų, kuriuos sugebėjo sukaupti Estija?

18) Dėl kieno veiklos ar neveikimo 2008 metais susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas, lėmęs didžiąją dalį staigiai išaugusio skolinimosi prieaugio 2009 metais, kai dėl ekonomikos susitraukimo išnyko ūkio kaitimo generuotos pajamos? Kieno sprendimais 2008 metais buvo paskirstytas sukauptas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervas ir kiti rezervai, kurie turėjo būti naudojami ekonomikos nuosmukio metu?

19) Kodėl ir kieno buvo nuo visuomenės ir politikų slepiama informacija apie padidėjusias ūkio rizikas, būtinybę sukaupti perteklių 2008 metais, o taip pat apie prognozuojamą recesiją 2009 metais?

20) Dėl kieno veiklos ar neveikimo  buvo neįvykdyta 2008 metų skolinimosi programa tokiu būdu sukeliant riziką neatsiskaitymams ir būtinybę sekvestruoti išlaidas 2008 metų pabaigoje? Kodėl matant likvidumui keliamas rizikas ir ūkio lėtėjimo, galinčio baigtis staigiu nusileidimu, ženklus tuo metu nebuvo kreiptasi į tarptautines organizacijas finansinės paramos?

21) Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neturėjo galimybės pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo numatyta lanksčiąja kredito linija (flexible credit line (FCL)), nes neatitiko reikalavimų, keliamų siekiant pasinaudoti šiuo skolinimosi instrumentu?”

Iš dalies pritarti.

Pritarti pagal Seimo narių pasiūlymus patobulintam nutarimo projektui.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1,

Biudžeto ir finansų komitetas,

2018-03-28

2

1

3

 

Argumentai:

Siekiant detalizuoti atliekamą parlamentinį tyrimą,

Pasiūlymas:

Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) jeigu taip, už kokias palūkanas Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams – viešojo sektoriaus išlaidoms ir balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms;“

Pritarti.

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2018-03-28

3

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas, atlikdamas parlamentinį tyrimą turės išnagrinėti ir apibendrinti didelės apimties medžiagą, siūloma prailginti terminą iki kurio Komitetas turi atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadas.

Pasiūlymas:

Nutarimo 3 straipsnį išdėstyti taip:

3 straipsnis.

        Pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti iki 2019 m. balandžio 15 d.“

 

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už –9, prieš –0, susilaikė –0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas nutarimo projektas.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Stasys Jakeliūnas.

                                                           

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė