LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus pilno masto karinei invazijai į Ukrainą susidarė neprognozuojamos geopolitinės aplinkybės ir situacija tarptautinėse energijos išteklių rinkose. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos išteklių kainų augimas dar 2021 metų antroje pusėje buvo iššauktas didžiąja dalimi dėl Rusijos vykdomos energetikos politikos bei sprendimų mažinti gamtinių dujų eksporto apimtį Europos Sąjungos šalims, galutinai pasitvirtino prielaidos, jog energetinių išteklių tiekimą Rusija naudoja kaip politikos formavimo, ekonominio poveikio ir šantažo įrankį, o gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos nėra prognozuojamas, patikimas ir saugus.
Reaguojant į susidariusią situaciją, 2022 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją Nr. XIV-967 „Dėl energetikos išteklių importo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“, kuria pakvietė Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlyti sprendimus per įmanomai trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos Federacijos gamtinių dujų importą ir vartojimą bei užtikrinti teisinę bazę, kuri leistų Lietuvos įmonėms nutraukti sutartis dėl energetinių išteklių iš Rusijos įsigijimo.
2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 46, 47 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1185 nuostatomis Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo operatoriui buvo uždrausta SGD terminalo pajėgumus ar jų dalį paskirstyti ir (ar) naudoti suskystintoms gamtinėms dujoms tiekti iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui (Rusijos Federacija patenka į šią imtį). Taip pat perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriui uždrausta šių sistemų naudotojams suteikti teisę naudotis perdavimo sistema ir skirstymo sistema tiekti gamtines dujas į (per) Lietuvos Respublikos teritoriją tiesiogiai iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Tokiu būdu buvo atlikti reikalingi teisinio reglamentavimo pakeitimai, siekiant įgyvendinti nacionalinio ir energetinio saugumo tikslus, užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, patikimą ir nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, atsisakant bet kokios apimties gamtinių dujų tiekimo iš valstybių, kurios kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad gamtinių dujų importą iš Rusijos yra uždraudusiosios ir kitos Baltijos regiono valstybės – Latvija ir Estija.
Vis dėl to stebint šalies gamtinių dujų rinką buvo pastebėta, jog gamtinių dujų importas į Lietuvą iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, gali vykti ir nesinaudojant pagrindine Lietuvos gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir SGD terminalo infrastruktūra. Turimais duomenimis, yra įmonių, kurios iki šiol importuoja rusiškos kilmės gamtines dujas, tiekdamos jas į Lietuvą autocisternomis, juos išdujinant mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiuose. Taigi, atsižvelgiant į tai, vis dar nėra užtikrinamas vienas iš 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 46, 47 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1185 tikslų – atsisakyti bet kokios apimties gamtinių dujų tiekimo iš valstybių, kurios kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nepertraukiamo gamtinių dujų tiekimo į mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginius iš patikimų šaltinių, Lietuvos Respublikoje yra sukurta reikalinga SGD tiekimo infrastruktūra – Klaipėdos SGD terminalas ir Klaipėdos SGD paskirstymo stotis, kurie kartu sudaro galimybes patikimai tiekti SGD Lietuvos vartotojams, naudojantiems mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginius, iš valstybių, kurios nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Įstatymo projekto tikslai:
- užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio ir energetinio saugumo tikslų įgyvendinimą;
- sudaryti teisines sąlygas užtikrinti patikimą ir saugų gamtinių dujų tiekimą;
- uždrausti naudoti Klaipėdos SGD paskirstymo stoties ir kitus mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginius mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui, kai SGD tiekiamos iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Įstatymo projektui keliamas uždavinys: sukurti naujas teisinio reguliavimo nuostatas, sudarančias sąlygas Klaipėdos SGD paskirstymo stoties ir kitų mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių valdytojams juos panaudoti mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui tik kai SGD tiekiamos iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dainius Kreivys ir Laurynas Kasčiūnas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Gamtinių dujų įstatyme (toliau – GDĮ) ar kituose įstatymuose nėra reglamentuojami.
GDĮ 46 straipsnio 31 punktu SGD terminalo operatoriui uždrausta SGD terminalo pajėgumų ar jų dalies paskirstyti ir (ar) naudoti suskystintoms gamtinėms dujoms tiekti iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
GDĮ 46 straipsnio 32 punktu perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriui uždrausta šių sistemų naudotojams suteikti teisę naudotis perdavimo sistema ir skirstymo sistema tiekti gamtines dujas į (per) Lietuvos Respublikos teritoriją tiesiogiai iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma įtvirtinti naują gamtinių dujų saugumą užtikrinančią priemonę, t. y. nustatyti teisę Klaipėdos SGD paskirstymo stoties ir kitų mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių valdytojams šiuos įrenginius naudoti mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui tik kai SGD tiekiamos iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Tokiu būdu bus pilna apimtimi užkardytas gamtinių dujų importas iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projektu numatytas teisinis reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas Klaipėdos SGD paskirstymo stoties ir kitų mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių valdytojams šiuos įrenginius naudoti mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui tik kai SGD tiekiamos iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektus reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Energetikos ministerija.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra.
Seimo nariai Dainius Kreivys
Laurynas Kasčiūnas