LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR.I-1452 PAKETIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1210

 

2017 m. lapkričio 29 d. 108-P-55

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Pramonės politikos skyriaus vyr. specialistės: Sigita Kaminskienė ir Agnė Mikalaikevičiūtė, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Domas Vasiliauskas, viršininko pavaduotoja Natalija Bražunienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

2

17

2

            Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1.         Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymas)  2 straipsnio 17 dalies 2 punkte pateikta nacionalinio matavimo vieneto etalono sąvoka tikslintina žodį „nutarimu“ išbraukiant kaip perteklinį. Vyriausybės priimamo teisės akto formą nustato Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis – Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalies 2 punktą:

„2) nacionalinis matavimo vieneto etalonas (toliau – nacionalinis etalonas) – matavimo vieneto etalonas, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu pripažįsta valstybėje pagrindu priskiriant konkretaus dydžio vertes kitiems matavimo vieneto etalonams;“

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

9

9

2

4

2

6

2.         Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad Ministerija „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata, kad Nacionalinis metrologijos institutas „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ yra iš esmės tapačios, todėl, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti.

Pritarti

 

Ministerija ir Nacionalinis metrologijos institutas atstovauja Lietuvos Respublikai skirtingose pagal Metro konvenciją (Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XIII-71 ratifikuotą tarptautinę sutartį) įsteigtos tarptautinės organizacijos institucinėse struktūrose: Ministerija – Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM), Nacionalinis metrologijos institutas – Tarptautiniame svarsčių ir matų biure (BIPM). Dėl šios priežasties manytina, kad tikslinga keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 dalies 6 punkte konkrečiai įvardinti šias institucines struktūras ir šiuos punktus išdėstyti taip:

 

Komiteto pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą:

„2) atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje, taip pat pagal kompetenciją dalyvauja kitų tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje;“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 9 straipsnio 4 dalies 6 punktą:

„6) atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje Tarptautiniame svarsčių ir matų biure, vykdo tarptautinius valstybės įsipareigojimus pagal Metro konvenciją ir Daugiašalį nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo susitarimą;“

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

10

12

6

1

 

1

3.         Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis įgyti teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai asmuo turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes asmens turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma gali būti itin maža, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas nustatant bent minimalią draudimo sumą.

Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

Nepritarti

Paskirtųjų įstaigų veikla gali būti labai įvairi, apimanti, pavyzdžiui, tik šalto ir karšto vandens skaitiklių patikrą arba tik gylmačių, naudojami automobilių padangų protektoriaus gyliui matuoti, patikrą. Tad ir nuostoliai, atsiradę dėl netinkamos paskirtųjų įstaigų veiklos šiose srityse, gali būti ženkliai skirtingi – pirmu atveju jie gali siekti šimtus tūkstančių eurų, o antruoju – iki tūkstančio.

2016 m. išleistame Europos Komisijos Mėlynajame vadove dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo taip pat pabrėžiama, kad civilinės atsakomybės draudimo, taikomo notifikuotosioms įstaigoms, aprėptis ir bendra finansinė vertė turi atitikti su notifikuotosios įstaigos veikla susijusios rizikos lygį. Ji vėlgi skirtingais atvejais gali būti labai įvairi (viena notifikuotoji įstaiga gali būti paskirta atlikti dujų skaitiklių atitikties įvertinimą, o kita – metrolazdžių (ilgio matų) atitikties įvertinimą).

Skirtingos civilinės atsakomybės draudimo sumos (priklausomos nuo srities, kurioje įstaiga atlieka atitikties įvertinimą) pastebimos ir Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos praktikoje.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad adekvačias profesinės civilinės atsakomybės draudimo sumas, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, nustato patys draudikai, manytina, kad Įstatymo projekte nustatyti konkrečias civilinės atsakomybės draudimo sumas (taip pat ir minimalią) yra netikslinga.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

13

13

 

2

4

4.         Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „nepagrįsta našta“, 4 punkte – „griežčiausi profesinio sąžiningumo reikalavimai“ yra vertinamojo pobūdžio, jų turinys neaiškus. Atsižvelgiant į Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo teisėkūroje principą teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Pritarti

Komiteto pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 13 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) atlikdama matavimo priemonės atitikties įvertinimą, laikytis proporcingumo principo ir vengti nepagrįstos naštos ekonominės veiklos vykdytojams (nereikalauti pateikti dokumentų, kurie nebūtini matavimo priemonės atitikties įvertinimui atlikti, ir nesiūlyti papildomų, pagal techninius reglamentus neprivalomų atlikti, matavimo priemonės atitikties įvertinimo veiksmų);“

 

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 13 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) matavimo priemonės atitikties įvertinimą atlikti laikydamasi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų (nepasiduoti matavimo priemonės atitikties įvertinimo rezultatais suinteresuotų asmenų ar asmenų grupių spaudimui priimti tam tikrus sprendimus);“

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

14

1, 2, 3

 

5.         Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje kalbos požiūriu redaguotina formuluotė „išlaikantį nacionalinius etalonus“, taip pat tikslintina šio straipsnio 2 dalies nuostata „turintys kvalifikuotų darbuotojų metrologijos srityje“: koks reikalingas šių darbuotojų skaičius (vienas, du ar pan.), ką reiškia sąlyga „metrologijos srityje“ (ar pareigos, ar išsilavinimas).

Pritarti

Nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai turi veikti pagal kalibravimo laboratorijoms taikomą Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (taip pat kitus, specialiuosius, atskirose matavimų srityse taikomus standartus). Šis standartas, be reikalavimų kokybės vadybos sistemai, nurodo ir reikalavimus laboratorijos techninei kompetencijai: darbuotojų kvalifikacijai (5.2.1 papunktis: „Laboratorijos vadovybė turi užtikrinti, kad asmenys, dirbantys su tam tikrais įrenginiais, darantys tyrimus, bandymus ir (arba) kalibruojantys, įvertinantys rezultatus ir pasirašantys tyrimų, bandymų protokolus ir kalibravimo liudijimus, būtų kompetentingi“), patalpų ir aplinkos sąlygoms (5.3.1. papunktis: „Laboratorijos tyrimų, bandymų ir (arba) kalibravimo patalpos, įskaitant (bet neapsiribojant) energijos šaltinius, apšvietimą ir aplinkos sąlygas, turi tikti tyrimams, bandymams ir (arba) kalibravimams“). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad, siekiant išvengti abstrakčių sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, pakanka joje pateikti nuorodą į minėtą kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamus bendruosius reikalavimus nustatantį standartą. 

 

Komiteto pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria vieną juridinį asmenį, jo filialą, padalinį, išlaikantį nacionalinius etalonus, vykdantį metrologinės sieties laidavimą ir mokslinę metrologinę veiklą bei dalyvaujantį tarptautiniuose nacionalinių etalonų palyginimuose, atlikti Nacionalinio metrologijos instituto funkcijas.“

„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria atlikti nacionalinio metrologijos instituto funkcijas vieną juridinį asmenį, jo filialą, padalinį, kuris išlaiko nacionalinius etalonus, laiduoja metrologinę sietį su išlaikomais nacionaliniais etalonais susijusiose matavimų srityse, atlieka mokslinę metrologinę veiklą ir dalyvauja atliekant tarptautinį nacionalinių etalonų palyginimą.“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 2 dalį:

„2. Nacionaliniu metrologijos institutu ir paskirtaisiais institutais gali būti skiriami juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, turintys kvalifikuotų darbuotojų metrologijos srityje, patalpas, kuriose užtikrinamos tinkamos aplinkos sąlygos nacionalinių etalonų kūrimui ir išlaikymui, veiklai vykdyti reikalingą įrangą veikiantys pagal kalibravimo laboratorijoms taikomus Lietuvos standartus ir kuriantys bei išlaikantys bent vieną nacionalinį etaloną.“

3. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai nacionalinių etalonų išlaikymą ir metrologinės sieties laidavimą organizuoja pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos standartų reikalavimus.“

„3. Nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai nacionalinius etalonus išlaiko ir metrologinę sietį su išlaikomais nacionaliniais etalonais susijusiose matavimų srityse laiduoja atsižvelgdami į tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų rekomendacijas.“

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

19

27

28

 

 

6.         Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje yra nesunumeruotų pastraipų: viena einanti po 1 dalies, antra – po 2 dalies. Taip pat 26 straipsnyje nesunumeruota pastraipos - einanti po 5 dalies ir po 6 dalies.

Pritarti

Komiteto pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Matavimo priemonių patikra

1. Pirminė matavimo priemonių patikra atliekama pagaminus naujas ar sutaisius naudojamas matavimo priemones.

2. Už metrologijos sritį atsakingo ministro nustatytais atvejais pirminė naujų matavimo priemonių patikra gali būti atliekama atrankos būdu –  atrenkant vienarūšių matavimo priemonių kontrolinę grupę ir pirminės matavimo priemonės patikros rezultatus pagrindžiant tam tikro statistiškai tinkamo ir atsitiktinai iš identifikuotos kontrolinės grupės paimtų pavyzdžių skaičiaus rezultatais.

2 3. Periodinė matavimo priemonės patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms, pagal nustatytą periodiškumą.

4. Už metrologijos sritį atsakingo ministro nustatytais atvejais naudojamų matavimo priemonių periodinė patikra gali būti atliekama atrankos būdu – atrenkant vienarūšių matavimo priemonių kontrolinę grupę ir šių matavimo priemonių periodinės patikros rezultatus pagrindžiant tam tikro statistiškai tinkamo ir atsitiktinai iš identifikuotos kontrolinės grupės paimtų pavyzdžių skaičiaus rezultatais.

5. Neeilinė matavimo priemonės patikra atliekama anksčiau negu nustatyta tos matavimo priemonės periodinė patikra, jeigu įtariama, kad naudojama matavimo priemonė neatitinka nustatytų reikalavimų, arba prieš pradedant ją naudoti po sandėliavimo arba eksponavimo.

6. Matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų.

7. Matavimo priemonės, kuri nepatenka į techninių reglamentų taikymo sritį ir kurios patikra yra atlikta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, patikra Lietuvos Respublikoje pripažįstama už metrologijos sritį atsakingo ministro tvirtinamose matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

8. Už metrologijos sritį atsakingas ministras nustato matavimo priemonių patikros metodikų rengimo ir tvirtinimo tvarką, laiko intervalus tarp periodinių matavimo priemonės patikrų, matavimo priemonės patikros atlikimo pagrindus ir ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėje atliktos matavimo priemonės patikros pripažinimo tvarką.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija koordinuoja su matavimo priemonių patikros metodikų rengimu susijusią veiklą, taip pat, suderinusi su ministerija, tvirtina matavimo priemonių patikros metodikas.“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju įrodęs savo kompetenciją kitu negu akreditavimas būdu, įgyja teisę atlikti matavimo priemonės tipo įvertinimą neterminuotam laikui.“

3. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu atveju įrodęs savo kompetenciją kitu negu akreditavimas būdu, įgyja teisę atlikti tachografų patikrą ne ilgesniam laikotarpiui, negu nurodyta tachografų dirbtuvių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“

4. Buvusias keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis atitinkamai laikyti 9, 10 ir 11 dalimis.

5. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendime sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodytas šios teisės sustabdymo terminas turi sutapti su nustatytu veiklos pažeidimų ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumų pašalinimo terminu (jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais).“

6. Buvusias keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis.

7. Atitinkamai patikslinti Projekte esančias nuorodas.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

25

26

 

1

 

1

7.         Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę „pateikę tarnybinį pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka patekti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių ūkio subjektų teritoriją, pastatus, patalpas ir atlikti patikrinimus, gauti reikalingą informaciją ir dokumentus, pareikalauti pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą matavimo priemonių grupių sąrašą, taip pat naudoti fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, pastebėtina, jog tam tikros priežiūros formos nustatymas yra susijęs ne tik su Vyriausybės įgaliotos institucijos teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su asmenų, kurie pagal šią priežiūros tvarką būtų tikrinami, teisėmis ir pareigomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas ir neišbaigtas, nes nei analizuojamoje nuostatoje, nei kitur įstatymo projekto tekste nėra jokios informacijos, susijusios su nustatomos priežiūros vykdymo tvarka ir minėtų asmenų teisių bei pareigų apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, jog  Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams numatomos plačios teisės, įstatyme derėtų aiškiai nustatyti, kokiu pagrindu turėtų būti inicijuojami numatomi patikrinimo veiksmai, koks teisės aktas nustato tokių veiksmų atlikimo tvarką. Be to, įstatyme turi būti aiškiai nurodytos tikrinamų asmenų teisės ir pareigos, susijusios su aptarimais patikrinimais, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą, teisė apskųsti pareigūnų veiksmus ir kt. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Taigi, ta aplinkybė, jog projektu nesiūloma nustatyti tikrinamų asmenų teisių ir pareigų, susijusių su Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamais patikrinimais, turėtų būti vertinama, kai neatitinkanti Konstitucinio Teismo doktrinos. Svarstytina galimybė papildyti įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis.

Antra, nekvestionuojant Vyriausybės įgaliotos institucijos teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas suteiktų teisę Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nekliudomai, bet kuriais atvejais, jų pasirinktu metu patekti į bet kurias ūkio subjektų naudojamas teritorijas, pastatus, patalpas ir teisę gauti informaciją, duomenis ar dokumentus. Toks reguliavimo pobūdis, t.y. siūlomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, kelia abejonių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.). Tuo tarpu šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija galėtų vadovautis tik jai vienai žinomais pagrindais, neįtvirtintais jokiame teisės akte, dėl ūkio subjektų patikrinimų ir galėtų naudotis visais jai suteiktais plačiais įgaliojimais net nesant pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjektas pažeidžia įstatymus. Šiame kontekste taip pat pastebėtina ir tai, kad Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad teikiamo reguliavimo apimtis atsižvelgiant į jo pobūdį yra nepakankamas ir neproporcingas. Be to, manytina, jog tais atvejais, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai neįleidžiami į tikrinamų asmenų patalpas ar teritoriją, jiems nepateikiami reikiami dokumentai, prievartos priemonės gali būti naudojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, gavus teismo leidimą.

Pritarti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ( įstatymo IV skirsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“), tad detaliai reglamentuoti teisinės metrologinės priežiūros vykdymo tvarką ir pagrindus, kuriems esant inicijuojami patikrinimo veiksmai ir tokiu būdu dubliuoti Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio nuostatas, manytina, nėra būtinybės. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 364  straipsnio 2 dalimi, privalo patvirtinti planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles, jose nurodyti patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnį pakanka papildyti 2 dalimi, nurodančia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus patvirtintomis planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklėmis.

 

Komiteto pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Teisinės metrologinės priežiūros veiksmai Teisinė metrologinė priežiūra

1. Teisinės metrologinės priežiūros metu atliekama:

1) matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų gamintojų, pardavėjų ir naudotojų šio įstatymo ir kitų metrologijos srities teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė;

2) matavimo priemonių, fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūra;

3) matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolė;

4) fasuotų prekių ir matavimo indų kontrolė;

5) parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolė.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus patvirtintomis planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklėmis.“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų ir ūkio subjektų teisės ir pareigos

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę:

1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti veiklos patikrinimą, ūkio subjektų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančius šių subjektų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, parduodami, naudojami arba laikomi (sandėliuojami) teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, ir atlikti veiklos patikrinimus. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo sutinka ir įstatymuose nenustatyta kitaip;

2) reikalauti pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, tarp jų ir šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą matavimo priemonių grupių sąrašą;

3) naudoti fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paimti tyrimui matavimo priemonę, fasuotas prekes ar matavimo indus techninių reglamentų arba kitų metrologijos srities teisės aktų numatytų reikalavimų atitikčiai nustatyti;

5) pasitelkti ekspertus (konsultantus), kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų atstovus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę:

1) raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą;

2)  laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus;

3) uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalintas.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, privalo:

1) gerbti tikrinamo ūkio subjekto teisėtus interesus;

2) užtikrinti gautos informacijos, kuri sudaro ūkio subjekto komercinę (gamybinę) paslaptį, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai ši informacija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais turi būti teikiama kompetentingoms institucijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnas šios informacijos konfidencialumą užtikrina taip pat ir pasibaigus jo tarnybos santykiams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

4. Ūkio subjektas ir (arba) jo įgaliotas atstovas teisinės metrologinės priežiūros metu turi teisę:

1) dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams atliekant veiklos patikrinimą;

2) susipažinti su veiklos patikrinimo metu surinkta medžiaga, žodžiu arba raštu duoti dėl jos paaiškinimus;

3) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų veiksmus arba neveikimą, taip pat šių pareigūnų sprendimus, kuriais įforminti veiklos patikrinimo rezultatai.

5. Ūkio subjektas ir (arba) jo įgaliotas asmuo teisinės metrologinės priežiūros metu privalo:

1) sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams veiklos patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas;

2) pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalaujamus dokumentus.“

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

26

 

 

8.         Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nustatoma pareiga užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą tik atliekant teisinę metrologinę priežiūrą. Pažymėtina, jog tokia konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik patikrinimo metu, tačiau ir po jo ir net tais atvejais, jei Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai nebedirba šioje institucijoje.

 

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo  kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabos.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

 

 

 

9.         Projekto septinto skirsnio pavadinimas yra perkrautas pertekline informacija ir neatitinka pavadinimui keliamų reikalavimų – trumpai atspindėti reguliavimo apimtį. Siūlytina šį pavadinimą sutrumpinti ir atsisakyti detalaus skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių išvardinimo.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

 

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS

PASKIRTŲJŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMAS IR PRIEŽIŪRA“

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

31

 

 

10.       Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš „Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Diskutuotina atskiru keičiamo įstatymo straipsniu reglamentuojama dviejų (iš keičiamo įstatymo 8 straipsnyje numatytų 7 subjektų) metrologinio laidavimo sistemos institucijų - Nacionalinio metrologijos instituto bei paskirtojo instituto – funkcijų finansavimo tvarka. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį  Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Tad kokių šio straipsnio nuostatoje numatytų „kitų“ lėšų skirstymo tvarką nustatys Vyriausybė – neaišku.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 31 straipsnyje nurodytos „kitos“ lėšos reiškia paskirtiesiems institutams, kaip savarankiškiems biudžeto asignavimų valdytojams, skirtus valstybės biudžeto asignavimus, pajamas, gautas naudojant nacionalinius matavimo vienetų etalonus, iš kitos komercinės veiklos gautas pajamas bei pagal ES (arba kitų tarptautinių organizacijų) finansuojamus projektus gautas lėšas.

Manytina, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnyje įvardinti visus „kitų“ lėšų šaltinius nėra tikslinga, kadangi tokiu atveju nebūtų aiškios iš skirtingų šaltinių įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytai veiklai finansuoti skiriamų lėšų proporcijos.

Tam, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnio nuostata nebūtų klaidinanti (Lietuvos Respublikos Vyriausybė įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytai veiklai finansuoti neskirsto Teisės departamento pastaboje nurodytuose fonduose sukauptų lėšų), manytina, kad tikslinga atsisakyti sąvokos „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ (šiuo metu galiojančiame Metrologijos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta analogiška nuostata, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtųjų institutų atliekamų funkcijų finansavimo tvarkos iki šiol nėra).

 

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 30 straipsnį:

„31 straipsnis. Finansavimas

Šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

N24

N32

 

 

11.       Diskutuotinas keičiamo įstatymo devintojo skirsnio „Baigiamosios nuostatos“ turinys.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktą įstatymo paskutinįjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“ ir paprastai įstatymo pabaigoje nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Keičiamo įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyta vartotojų teisė gauti metrologinę informaciją. Ši norma turėtų būti įtvirtinta ankstesniuose keičiamo įstatymo straipsniuose.

Pritarti iš dalies

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų  Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktą įstatymo paskutinįjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti ,,Baigiamosios nuostatos”.

 

Komiteto pasiūlymai:

1. Papildyti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą įstatymo projektą nauju 24 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Vartotojų teisė gauti metrologinę informaciją

Vartotojai turi teisę gauti patikimą informaciją apie matavimų rezultatus, jeigu tai gali būti susiję su sveikatos ar aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata bei mokėjimais, atliekamais pagal vartojimo sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2. Papildyti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą įstatymo projektą nauju 32 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“

3. Buvusius Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius atitinkamai laikyti 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-10-26

28

29

30

2

2

2

 

12.       Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamas įstatymas turėtų būti papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis fizinių ir juridinių asmenų teisę apskųsti teismui viešojo administravimo subjektų sprendimus, be kita ko, nustatant ir viešojo administravimo subjektų pareigą sprendimuose nurodyti šių sprendimo apskundimo teismui tvarką.

Pritarti

Komiteto pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sprendimą sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Sprendime sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodomas šios teisės sustabdymo pagrindas, terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, terminas, per kurį paskirtoji įstaiga turi pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumus (jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais) ir šio sprendimo apskundimo teismui tvarka. Terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paskirtoji įstaiga iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos gauna pranešimą apie priimtą sprendimą.“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo panaikinimo pagrindas ir  sprendimo apskundimo teismui tvarka.“

3. Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 2 dalį:

„2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto / Komisijos išvados rengėjų komitetui / komisijai siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Zbignev Jedinskij.

10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra.

            PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas (nauja redakcija).

 

 

 

           

 

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                                                        Dainius Kreivys

           

 

                                                                                                                                                  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė