 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui El. p. gamta@lrs.lt
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32(1) straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto
nr. XIIP-3923(3)
|
|
2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. 4-01-7027
|
Informuojame, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvome atlikę Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto[1] Nr. 14-13739(4), taip pat 2016 m. sausio 28 d. atlikę Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto[2] Nr. XIIP-3923 antikorupcinius vertinimus.
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3923(3) (toliau – Projektas) dalis nuostatų (lyginant su pirminiais Projekto variantais) yra pasikeitusios, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome Projekto antikorupcinį vertinimą.
Atlikę antikorupcinį vertinimą ir atsižvelgdami į Specialiųjų tyrimų tarnybos praktinės veiklos patirtį manome, kad Projekto nuostatos, leidžiančios statinių statybą saugomų teritorijų vietose, kuriose yra išlikusių statinių pamatų liekanų, yra ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi iš Projekto neaišku, kas, kaip ir kokia tvarka turėtų konstatuoti, kad pamatų liekanos yra neišlikusių sodybų gyvenamųjų pastatų liekanos. Be to, pagal Projektą buvusios sodybos faktui konstatuoti galimai užtektų nustatyti tik gyvenamosios paskirties namo buvimo žemės sklype faktą, nors pagal teisės aktus ir teisminę praktiką tokio fakto konstatavimui būtina nustatyti ir gyvenamojo pastato priklausinių buvimo faktą. Taip pat Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas statinių atstatymo nesieja su reikalavimu, kad buvę statiniai būtų pastatyti teisėtai, todėl Projekto priėmimas sudarytų sąlygas statyboms neteisėtai pastatytų statinių vietose.
Dėl Projekto teikiame šias antikorupciniu požiūriu aktualias pastabas:
1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį 52 ir 55 dalimis, reglamentuojančiomis „buvusios sodybos“ ir „sodybos“ sąvokas.
Manome, kad minėtos Projekto sąvokos diskutuotinos šiuo požiūriu:
1.1. Projekte siūloma nustatyti, kad „buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje yra išlikusių gyvenamojo namo pamatų liekanų, įrodančių čia buvus pastatytą gyvenamąjį namą su jo priklausiniais ar be jų, arba buvusios sodybos vieta, pažymėta valstybės archyvuose turimoje kartografinėje medžiagoje, arba gyvenamojo namo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinti teismo sprendimu, remiantis turimais archyviniais dokumentais“.
Pagal Projektu siūlomą „sodybos“ sąvoką, sodybos buvimo fakto įrodymui pakaktų, kad žemės sklype yra gyvenamojo namo pamatų liekanos, tačiau neaišku, kokia tvarka (kas ir kokiais pagrindais) turėtų patvirtinti (ir ar turėtų būti patvirtinama, ar tiesiog užtektų nustatyti pamatų liekanų faktą), kad žemės sklype yra būtent gyvenamojo namo, o ne kitos paskirties statinių pamatų liekanos. Projektu išplečiamos statinių statybų saugomose teritorijose galimybės, todėl manytume, kad siekiant išvengti nepagrįstų statybų (pavyzdžiui, saugomų teritorijų vietose, kuriose yra išlikusių sodybų gyvenamiesiems pastatams nepriklausančių pastatų pamatų liekanų), taip pat antikorupciniu požiūriu ydingos sodybų gyvenamųjų pastatų liekanų faktų nustatymo praktikos (pavyzdžiui, kurios buvo laikomasi įgyvendinant galiojančio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, nustatant buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų faktus (Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 m. birželio 21 d. rašto Nr. 4-01-2311 kopija pridedama; taip pat žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį[3]) manytume, kad būtų tikslinga minėtus klausimus reglamentuoti Projektu.
1.2. Atkreipiame dėmesį, kad ir pagal Projekto siūlymus dėl Įstatymo 2 straipsnio 55 dalies (reglamentuojančius „sodybos“ sąvoką[4]), ir pagal galiojančius teisės aktus (pavyzdžiui, Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (su pakeitimais)[5] bei susiklosčiusią teisminę praktiką sodybą sudaro ne tik gyvenamasis pastatas, bet ir (tai yra būtina sąlyga) jo priklausiniai (pavyzdžiui, pagalbinio ūkio ar kiti statiniai).
Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju buvusios sodybos buvimo konstatavimui pakaktų nustatyti tik gyvenamojo namo pamatų liekanų faktą, o tai (kadangi nebūtų nustatomas gyvenamojo namo priklausinių buvimo faktas) reikštų, kad nebūtų objektyviai patvirtinamas sodybos žemės sklype buvimo faktas.
1.3. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos „buvusios sodybos“ ir „sodybos“ sąvokos, nors ir apibrėžia tą patį objektą (t. y. reglamentuoja sodybos kriterijus), tačiau savo turiniu neatitinka viena kitos (pavyzdžiui: pagal „buvusios sodybos“ sąvoką norint konstatuoti, kad žemės sklype buvo sodyba, pakaktų nustatyti tik gyvenamojo namo pamatų liekanų faktą; tuo tarpu „sodybos“ sąvoka reikalauja, kad gyvenamasis namas būtų su priklausiniais), o tokia situacija, kai įstatyme būtų įtvirtinamos vieną objektą („sodybas“) skirtingai apibrėžiančios nuostatos būtų ydinga antikorupciniu požiūriu, kadangi sudarytų sąlygas dviprasmiškai aiškinti ir taikyti įstatymą.
1.4. Manytume, kad Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos galimybės statyti statinius anksčiau saugomose teritorijose neteisėtai pastatytų, tačiau dėl įvairių aplinkybių neišlikusių gyvenamųjų pastatų vietose. Be to, neatmestina prielaida, kad pasinaudojus nepakankamu teisiniu reglamentavimu (tokią išvadą galime daryti atsižvelgdami į 1.1 pastaboje išdėstytus argumentus), Projekto priėmimo atveju bus siekiama įteisinti jau pradėtas (šiuo atveju, Projekto siūlymai ypatingai palankūs neteisėtų statybų, kada jau yra įrengti gyvenamojo namo pamatai, įteisinimui) arba net pabaigtas neteisėtas statybas.
1.5. Manome, kad įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas gali būti svarbi aplinkybė iki kurių metų žemės sklype turėjo būti „buvusi sodyba“, nes priešingu atveju gali pasitaikyti situacijų, kai bus įteisinta anksčiau buvusi neteisėta sodyba, pvz., 1995 m. sodyba pastatyta neteisėtai, 2005 m. sudeginta ar kitaip sunaikinta, o įsigaliojus šiam projektui 2017 m., teisme vien nustačius juridinį faktą, jog sklype buvo sodyba (nevertinant jos pastatymo teisėtumo), ją būtų galima atkurti, tačiau jau teisėtai.
2. Projekto 5 straipsnio siūlomos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos nustato, kad „leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
2.1. Neaišku, ar sąlyga, kad nauji sodybos pastatai ir inžinieriniai statiniai turi būti statomi atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus turės būti taikoma tik atvejais, kada pastatai bus statomi buvusios sodybos vietoje, ar ir kitais atvejais, kada statiniai būtų statomi kitoje (nei buvusi) vieta.
2.2. Iš Projekto nuostatų neaišku, ar statinių statybos vietą bus galima laisvai pasirinkti (statyti buvusioje statinių vietoje ar kitoje), ar vis tik statiniai turi būti statomi buvusioje sodybos vietoje, o kitoje vietoje galima būtų statyti tik išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo. Tuo atveju, jeigu statinių statyba kitoje vietoje galima tik tada, jeigu nėra galimybės sodybos atstatyti buvusioje vietoje, manytume, kad turėtų būti atskleidžiami atvejai (arba jų kriterijai), kuriems esant turėtų būti laikoma, kad buvusioje sodybos vietoje atstatyti sodybos neįmanoma, o taip pat numatoma, kas turėtų priimti sprendimą, kad nėra galimybės sodybos atstatyti jos buvimo vietoje.
3. Aukščiau išdėstyta 2.2 pastaba gali būti aktuali ir Projekto 6 straipsniu siūlomoms Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms statybas valstybiniuose parkuose.
4. Projekto 6 straipsniu siūlomos Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos nustato, kad sodybų pastatai valstybiniuose parkuose statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėto Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje galima atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Mūsų manymu, lieka neaišku, kiek, įgyvendinant įstatymą, būtų privalomos valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytos rekomendacijos dėl etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo.
Kadangi minėtos nuostatos gali būti aiškinamos ir taikomos dviprasmiškai, siūlytume jas suvienodinti.
Pagarbiai,
Direktorius Saulius Urbanavičius
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]