LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS

ĮSTATYMO NR. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1249

2022-01-11 Nr. 103-P-2

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Guoda Burokienė – Seimo narė, Justina Lukaševičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Seimo narė Guoda Burokienė, 2022-01-06	5 (8)	(2)	(1)		Nevyriausybinės organizacijos yra susikūrusios tam, kad telktų gyventojus bendrai veiklai, teiktų naudą viešiems visuomenės interesams arba jiems atstovautų. Tačiau įstatymo projektu yra siūloma susiaurinti viešosios naudos ir advokacijos organizacijų veiklos galimybes bei sritis. Tai sumažintų visuomenės galimybes aktyviau įsitraukti į jai svarbias pilietines veiklas ir susiaurintų viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų plėtros bei veiklos galimybes, turėtų neigiamą įtaką pilietinei visuomenei ir demokratijai. Todėl siūlau 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į vaiko gerovės didinimą, neįgaliųjų apsaugą, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, žmogaus teisių apsaugą, šeimų stiprinimą, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, švietimo ir mokslo skatinimą, humanitarinės pagalbos teikimą, sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą bei pilietinių teisių atstovavimą (advokaciją).	Nesvarstyti (pasiūlymas atsiimtas komiteto posėdžio metu).
1.2.	Seimo narė Guoda Burokienė, 2022-01-06	5 (8)	(2)	(5)		Projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą, jog viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusas būtų susietas su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais. Toks reikalavimas gali būti keliamas projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai. Demokratinėje pilietinėje visuomenėje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamomis. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir, dažnu atveju, neįmanomas įgyvendinti. Todėl siūlau 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip: siekia ~~išmatuojamo~~ teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiama socialinė problema),. išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai.	Nepritarti. Balsavimo rezultatai (balsuota už pasiūlymą): už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5.	Argumentai. Pažymėtina, kad š. m. sausio 6 d. Komiteto posėdyje buvo nuspręsta papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriuo siūloma nustatyti, kad socialinio poveikio matavimo kriterijus būtų taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas teikti viešąsias paslaugas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu nėra siūloma nustatyti konkrečių socialinio poveikio matavimo metodų ar rezultatyvumo kriterijų, bet paliekama laisvė organizacijoms pačioms nuspręsti, kokiu būdu jų veiklos daromas poveikis bus matuojamas. Pažymėtina, kad socialinio poveikio matavimas teikiant paslaugas yra svarbus tiek paslaugų tiekėjui, tiek valstybei, siekiant tikslingai spręsti visuomenės problemas ir atliepti visuomenės poreikius. Keliami reikalavimai turėti metodiką ir veiklos rezultatų ataskaitą skelbti viešai padės organizacijoms aiškiau pagrįsti savo veiklą, vertintojai negalės prašyti perteklinių dokumentų, o viešai skelbiama informacija prisidės prie skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Todėl manytina, kad papildytas kriterijus yra tinkamas, prisidės prie paslaugų tiekėjų strateginio veiklos planavimo ir yra įmanomas įgyvendinti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1.

Seimo narė Guoda Burokienė,

2022-01-06

(8)

(2)

(1)

Nevyriausybinės organizacijos yra susikūrusios tam, kad telktų gyventojus bendrai veiklai, teiktų naudą viešiems visuomenės interesams arba jiems atstovautų. Tačiau įstatymo projektu yra siūloma susiaurinti viešosios naudos ir advokacijos organizacijų veiklos galimybes bei sritis. Tai sumažintų visuomenės galimybes aktyviau įsitraukti į jai svarbias pilietines veiklas ir susiaurintų viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų plėtros bei veiklos galimybes, turėtų neigiamą įtaką pilietinei visuomenei ir demokratijai.

Todėl siūlau 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į vaiko gerovės didinimą, neįgaliųjų apsaugą, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, žmogaus teisių apsaugą, šeimų stiprinimą, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, švietimo ir mokslo skatinimą, humanitarinės pagalbos teikimą, sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą bei pilietinių teisių atstovavimą (advokaciją).

Nesvarstyti (pasiūlymas atsiimtas komiteto posėdžio metu).

1.2.

Seimo narė Guoda Burokienė,

2022-01-06

(8)

(2)

(5)

Projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą, jog viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusas būtų susietas su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais. Toks reikalavimas gali būti keliamas projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai. Demokratinėje pilietinėje visuomenėje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamomis. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir, dažnu atveju, neįmanomas įgyvendinti.

Todėl siūlau 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip:

siekia ~~išmatuojamo~~ teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiama socialinė problema),. išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai.

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai (balsuota už pasiūlymą): už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5.

Argumentai. Pažymėtina, kad š. m. sausio 6 d. Komiteto posėdyje buvo nuspręsta papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriuo siūloma nustatyti, kad socialinio poveikio matavimo kriterijus būtų taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas teikti viešąsias paslaugas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu nėra siūloma nustatyti konkrečių socialinio poveikio matavimo metodų ar rezultatyvumo kriterijų, bet paliekama laisvė organizacijoms pačioms nuspręsti, kokiu būdu jų veiklos daromas poveikis bus matuojamas.

Pažymėtina, kad socialinio poveikio matavimas teikiant paslaugas yra svarbus tiek paslaugų tiekėjui, tiek valstybei, siekiant tikslingai spręsti visuomenės problemas ir atliepti visuomenės poreikius. Keliami reikalavimai turėti metodiką ir veiklos rezultatų ataskaitą skelbti viešai padės organizacijoms aiškiau pagrįsti savo veiklą, vertintojai negalės prašyti perteklinių dokumentų, o viešai skelbiama informacija prisidės prie skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo nevyriausybinėmis organizacijomis.

Todėl manytina, kad papildytas kriterijus yra tinkamas, prisidės prie paslaugų tiekėjų strateginio veiklos planavimo ir yra įmanomas įgyvendinti.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė

Biuro patarėja A. Kazlauskienė