Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 370
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame gegužės 7 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko 75-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šiandien posėdį pradėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ilgamečio Seimo nario, mūsų kolegos K. Glavecko 75-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kviečiu signataro atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Dabar norėčiau į tribūną pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą A. K. Leščinską.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Arvydo Kosto Leščinsko kalba
A. K. LEŠČINSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, K. Glavecko giminės ir artimieji, posėdžio svečiai, kolegos signatarai. Šiandien man tenka garbė kalbėti apie vieną ryškiausių Lietuvos politikų, Kovo 11-osios Akto signatarą, žymų ekonomistą, keleto Seimo kadencijų narį profesorių K. Glavecką. Jo gyvenimas prasidėjo Vilniuje 1949 m. balandžio 30 d. Vlado ir Anelės Glaveckų šeimoje. Jis lankė dabartinę Vilniaus jėzuitų gimnaziją, anuomet vadintą Antano Vienuolio vidurine mokykla, ir ją baigė 1967 metais. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą. Baigęs studijas, gabus ir perspektyvus absolventas buvo paliktas dirbti Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete asistentu. Vėliau studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. O 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį suteiktas habilituoto ekonomikos krypties mokslo daktaro laipsnis. Po stažuotės Frankfurto prie Maino universitete 1989 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.
Tokį spartų kilimą mokslinės karjeros laiptais galėčiau paaiškinti jo nepaprastu darbštumu, laiko neskaičiavimu ruošiantis paskaitoms ir rašant mokslinius darbus. Tai žinau ne iš nuogirdų. Tuo metu dirbome Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos katedroje, tuometėje Respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) kartu rašėme ir disertacijas. Kęstutis, galima sakyti, buvo bibliotekos siela. Jo buvo pilna visur: ir bibliotekos antrame aukšte, buvusioje mokslo darbuotojų skaitykloje, kur stovėjo knygomis apkrauti, mokslinius darbus rašančių kolegų stalai. Beje, jis čia turėjo savo asmeninį stalą. Ir bibliotekos koridoriuose, kur vykdavo aštrios diskusijos visais aktualiais ekonomikos ir kasdienio gyvenimo klausimais. Neretai diskusijų klubas persikeldavo į bibliotekos pusrūsyje veikusią kavinę, kurioje (sakyčiau, baisu dabar ir pagalvoti) buvo prekiaujama alumi. Tada diskusijos įgaudavo naują atspalvį ir kartais persikeldavo už bibliotekos sienų. Toks mokslinių darbų rašymo režimas nebuvo palankus visiems dalyviams, kai kurie gerokai vėlavo, o kai kurie iš viso disertacijų taip ir neparašė, todėl aš nusprendžiau persikelti į Vilniaus universiteto biblioteką ir ten užbaigti savo disertaciją.
Gerbiamieji, negaliu pasakyti, ar „laisvės šauklys“ – taip skambiai pavadino Kęstutį neseniai per televiziją transliuotoje laidoje jo žmona Rūta – gimė po šiuo ženklu, bet man nekyla abejonių, kad Vilniaus universitetas čia suvaidino lemiamą vaidmenį. Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje Vilniaus universitete dirbo nemažai žymių žmonių, kitaip matančių ūkio funkcionavimo pagrindus, nei tuo metu priimtas visuotinis planinis. Ne išimtis buvo ir mūsų Pramonės ekonomikos fakultetas, kurio darbuotojų dėka, pirmiausia K. D. Prunskienės pastangomis, prasidėjo bendradarbiavimas su Vengrijos Debreceno universitetu. Į tai įsitraukė ir K. Glaveckas, ir kiti fakulteto darbuotojai. Tuo metu Vengrija buvo pažangaus rinkos ūkio mechanizmo diegimo pradininkė visame socialistiniame lageryje. Taigi, čia Kęstutis užsikrėtė laisvės bacila ir iš čia gimė naujos studentams dėstomos disciplinos fakultete bei būsimos jo monografijos apie naujovišką, administraciškai nesuvaržytą ūkio mechanizmo (jis taip tuo metu buvo vadinamas) funkcionavimą. Daugelis studentų šia tema tuomet rinkosi rašyti kursinius ir diplominius darbus, o jų vadovu tapo Kęstutis ir kiti mūsų katedros darbuotojai. Dar ir dabar prisimenu Debreceno universitete kartu su profesoriumi R. Gerneriu ir kitais ekonominėse diskusijose praleistas valandas, kurios kartais persikeldavo į jo vasarnamį, apsuptą didelių aplipusių raudonomis trešnių uogomis medžių, degustuojant nepakartojamus vengriškus patiekalus. Vėliau bendradarbiavimas išsiplėtė į Vokietijos Federacinės Respublikos Manheimo universitetą – net keletas iš mūsų Gamybos, ekonomikos ir valdymo fakulteto katedros dėstytojų stažavosi šiame universitete, įskaitant ir dabartinį šalies Prezidentą G. Nausėdą, tuomet dirbusį fakultete stažuotoju.
Gerbiamieji, papūtus M. Gorbačiovo pertvarkos vėjams, Lietuvoje atsirado naujoviškai mąstančių žmonių poreikis. Neblogą politinę intuiciją turintis K. Glaveckas suprato, kad išmušė jo valanda. Gerą išsilavinimą, puikią iškalbą turintis Kęstutis, ne be kolegų, dirbusių kartu Pramonės ekonomikos katedroje, rekomendacijų, 1989 metais tapo LKP CK Ekonominių ir socialinių klausimų skyriaus vedėju. Kartais jis savo buvusius kolegas pakviesdavo apsilankyti jo naujoje darbovietėje, aprodydavo savo kabinetą. Mums po apšiurusių katedrų interjerų atrodė, kad patekome į rūmus. O ką dar reiškia vienoje vietoje pamatyti gausybę vyriausybinių telefono aparatų, kuriais Kęstutis labai didžiavosi?
Tuo jo karjeros vingiai nesibaigė. LKP nutarus atsiskirti nuo TSKP, Kęstutis aktyviai dalyvavo rengiant dokumentus būsimam LKP XX suvažiavimui. Nors suvažiavimo dalyviai nelabai pritarė jo vadovaujamos darbo grupės rengtos Ekonominės programos metmenims, jis tapo vienu iš savarankiškos LKP sekretorių. Tais laikais toks karjeros šuolis išties atrodė svaiginamai, tačiau būsimai partinei karjerai koją pradėjo kišti stiprėjantis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir bloga nuojauta dėl prognozuojamų nepalankių LKP rezultatų per artėjančius rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą. Nors Alytuje Kęstutis buvo išrinktas kaip savarankiškas LKP kandidatas, jis čia pademonstravo aukščiausios klasės politinį driblingą, pareikšdamas, kad jis suspenduoja savo narystę LKP dėl sveikatos problemų, ir į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą įžengė jau kaip nepriklausomas deputatas. O visiems kritikams pareiškė, kad ekonomiką turi valdyti profesionalai, o ne partijų vadovai. Jiems pasiūlė, einant dirbti Lietuvai, iš pradžių nusiimti savo politines skrybėles.
Gerbiamieji, K. Glaveckas Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje, buvo Liberalų frakcijos narys, kitų įvairiausių darbo grupių komisijos nariu. Dėl laiko stokos visko, žinoma, čia neišvardinsi. Norėčiau tik paminėti, kad, būdamas Laikinosios ekonomikos reformos komisijos nariu, jis kartu su kitais ekonomistais iš Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės turėjo parengti Lietuvos ekonomikos reformos koncepciją. Be daugybės čia sprendžiamų klausimų, vienas svarbiausių buvo valstybinio turto privatizavimo modelio Lietuvai pasirinkimas, nes be jo negali deramai egzistuoti laisvoji rinka. Kęstutis nesutiko su komisijos narių siūlymu turtą privatizuoti išdalinant jį žmonėms su investicinių čekių pagalba, taip pat dėl išlikusio turto savininkams kompensavimo iš valstybės biudžeto, motyvuodamas tuo, kad tam reikės didelių finansinių resursų. Aukščiausioji Taryba, deja, nepalaikė jo nuostatų ir priėmė sprendimą tiek dėl išlikusio turto savininkams sugrąžinimo ir kompensavimo, tiek ir dėl investicinių čekių valstybės turtui privatizuoti panaudojimo.
Politinė atmosfera Lietuvoje 1991 metų pradžioje buvo gerokai įkaitusi. Sausio mėnesio 8 dieną Aukščiausiajai Tarybai buvo pateiktas Lietuvos pramonininkų asociacijos pareiškimas dėl kritinės situacijos Lietuvos ūkyje. Jame buvo reikalaujama spartinti ekonominę reformą, greičiau įteisinti ūkininkavimo laisvę, neįvesti jokio darbo apmokėjimo ir vartojimo (jis taip buvo vadinamas anksčiau) apribojimų ir atšaukti Vyriausybės sprendimą dėl maisto produktų kainų pakėlimo, kol nėra parengta gyventojų realių pajamų kompensavimo programa.
Nesutarimai tarp Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos pasiekė apogėjų. Kęstutis, nors ir turėdamas savo nuomonę dėl kainų reformos, nutarė nedalyvauti Vyriausybės pasitarime dėl kainų pakėlimo. Gera politinė intuicija ir šį kartą jo neapgavo: Aukščiausioji Taryba sausio 8 dieną priėmė sprendimą sustabdyti Vyriausybės nutarimus dėl mažmeninių maisto prekių kainų pakėlimo, tačiau jis pats šiame balsavime nedalyvavo.
Gerbiamieji, K. Glaveckas didelį dėmesį skyrė vadinamųjų organizuotų rinkų ir jų instrumentų kūrimui. Taip 1991 metais Lietuvoje buvo atidaryta prekių birža, kurios steigimo komiteto pirmininku buvo K. Glaveckas. 1992 metais duris atvėrė Nacionalinė vertybinių popierių birža, jos 12 žmonių steigimo grupės sąraše buvo ir K. Glavecko pavardė. Reikia pasakyti, kad jis šiam darbui atlikti sumaniai pasitelkė savo kolegas, draugus ir net buvusius studentus. Pastarieji dirbo ir dabar tebedirba Kęstučio pastangomis įsteigtame Laisvosios rinkos institute, ideologiškai palaikančiame rinkos ekonomikos plėtojimo ir stiprinimo idėją Lietuvoje.
Šią kalbą norėčiau pabaigti rašytojo, signataro, čia sėdinčio R. Gudaičio literatūriniais pasažais iš jo esė, pavadintos „Dialogai su Kęstučiu“: Rinka, turgus, internetas. Kuo čia dėta laisvė, klausčiau Kęstučio. O jis kantriai paaiškintų, linksmai man dėstytų, kas yra rinka ir progresas, internetas. Linksmai, Kęstuti? Linksmai. Ilgu be dialogų, Kęstuti. Be dialogų, pereinančių į aistringą glaveckišką monologą, perkūniškai, šėlusiai ilgu.
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Nepriklausomybės Aktos signatarui. Į tribūną pasisakyti kviečiu Seimo narį, ministrą S. Gentvilą.
Seimo nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo kalba
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama Rūta, gerbiami Kęstučio artimieji, gerbiami bendražygiai. „Profesoriau!“ – buvo kreipinys, į kurį Kęstutis visada atsisukdavo ne tik universitetuose, bet ir čia, Seime, tarp liberalų ar draugų rate. Kęstutis visą gyvenimą buvo auditorijos žmogus, auditorijos, kuri vadinosi Lietuva. Treji metai be Kęstučio leidžia įvertinti jo ekonominės mokyklos palikimą. Kiek Lietuvos kūrėjų užaugo Kęstučio kritinio mąstymo ir rinkos ekonomikos tikėjimu, kaip atrodytų ekonominė Lietuva be K. Glavecko kaip signataro, ko išmokė mus K. Glaveckas per savo 25 metus darbo Seime? Turbūt atsakymo nebus. Bet ištisa Lietuvos kūrėjų, ekonomistų, politikų, liberalų karta dirbo ir augo kartu su K. Glavecko ekonomine mintimi. Nors pats Kęstutis sakė, kad knygose gyventi žymiai lengviau ir geriau nei politikoje, mėgiamą akademinį darbą vainikuoja visgi jo politinės reformos nepriklausomybės aušroje.
Minint Lietuvos 20-metį Europos Sąjungoje, akyse iškyla K. Glavecko 1990 metų vasario Aukščiausiosios Tarybos rinkimų lankstinuko (jis, beje, demonstruojamas čia, mūsų salėje) frazės, kad jis pasisako už nepriklausomą Lietuvą, kurios (citata) „laukia grįžimas į civilizuotą Europą, todėl nusiteikime dirbti ir gyventi kaip europiečiai“. Nepriklausomybės išvakarėse įsitraukdamas į politiką K. Glaveckas tai matė kaip nepriklausomos Lietuvos kūrimą ir savo akademinio darbo pakeitimą politika argumentavo taip (citata): „Dabar yra konkrečios ekonomikos metas. Kuo geriau gyvensime, dirbsime ir organizuosimės, tuo greičiau priartėsime prie Europos, integruosimės į jos ūkį.“
Kęstutis visada lenkė laiką ir troško pokyčių. 1990 metais kalbėti apie narystę Europos Sąjungoje ir ekonominę integraciją galėjo tik vienetai – toks buvo K. Glaveckas. Pažangą visų pirma Kęstutis įsivaizdavo per ekonomiką. Tarp liberalų mes Kęstutį dažnai net vadindavome žmogumi, išradusiu ekonomiką. Šiandien net ir drąsiausios dešiniosios Lietuvos partijos taip drąsiai nepasisako apie kapitalizmą, kaip tuomet ekonomikos profesorius palygino (cituoju): „Rinka tai yra nacionalinis turtas, tokia pati vertybė kaip kultūra, menas ir literatūra.“ Blockchainai, bitkoinai ir jaunoji globalios Lietuvos vienaragių karta tuometiniam 70-mečiui Kęstučiui kėlė jaunatvišką žavesį. Jis atpažino savo ir bendražygių iš Laisvosios rinkos instituto įgyvendintą ekonominę Lietuvos transformaciją, jos istorijomis noriai dalijosi su tais, kurie norėjo kalbėti apie tai. Matydamas Lietuvos fintecho startuolius, profesorius pabrėžtinai kartojo – tai dabarties Lietuva. Kaip finansų ekspertui, konstravusiam Lietuvos ekonominį savarankiškumą, planinės ekonomikos įmonių privatizavimą, kainų reguliavimo užbaigimą, nacionalinės valiutos – lito – sukūrimą, Komercinių bankų įstatymo sukūrimą ir to pradžią, Prekių ir vertybinių popierių biržos steigimą, kiekviena ekonominė inovacija Kęstučiui sukeldavo smalsumo pulsą, apie kurį jis diskutuodavo su bendražygiais ir šeima. Profesorius Seimo salėje visada ieškojo bendražygių, su kuriais galėjo pasikalbėti apie naujausias ekonomines naujienas, centrinių bankų sprendimus, Kinijos ekonomiką, kuri jam kartu su JAV buvo pati įdomiausia.
Su šūkiu „Sieksime žinių, ne pinigų“ 1990-ųjų lapkritį įsteigtas Laisvosios rinkos institutas buvo vienas tokių profesoriaus K. Glavecko sutelktų ekonominių reformų komandų, kurios tiesiogiai parengė nemažai Nepriklausomybės pradžios ekonominės pažangos įstatymų ir švietė visuomenę. Kęstučio veikla už formalių partinių ir politinių frakcijų ribų primena jį ne kaip siaurą auditorijų ekonomistą, bet kaip visuomenės mąstytoją ir kūrėją. Akademiška ekonominė mintis Kęstučio gyvenime virto realiomis ekonominėmis reformomis, verslo konsultacijomis ir įtaka plačiajai visuomenei per instituto ilgalaikę veiklą.
Kęstutis buvo ir ryškus demokratas. Jis šventai tikėjo, kad valstybes mes kuriame ne tik tam, kad jos pačios gyventų, bet kad jose gyventų laimingi žmonės. Dėl sunkių rinkos ekonomikos reformų 1990-ųjų pradžioje liberalizmu dažnai kaltinamam Kęstučiui ekonominė nelygybė buvo itin sopi. Dažnai jis ir mane asmeniškai mokė: baisiausia yra tuščių skrandžių ir desperatiškų žmonių streikas, argumentuodamas už didesnį solidarumą, verslo prievolę mokėti mokesčius, būtinybę kurti veiksmingą viešąjį sektorių. Politika turi suteikti saugumo ir galimybių plačiajai visuomenei, ir tai rūpėjo Kęstučiui. Bet, priešingai daugumai robinhudiškai nusiteikusių ekonominio pyrago pjaustytojų, Kęstutis visada turėjo liberalių pasiūlymų – ne pinigų dalijimas, o darbas ir verslas kuria savimi pasitikinčių žmonių gerovę.
Tarp liberalų Kęstutį mes nuolat pažindavome ir kaip paragrafo priešininką, kurį jis dažnai cituodavo. Kęstutis nebuvo bausmių, baudų kriminalizavimo šalininkas. Visuomet ryškiai balsavo prieš pilietinių laisvių griežtinimus. Gal tai buvo visuomenės pažangumu tikinčio laisvamaniško akademiko įsitikinimas, o gal tai buvo iš nelaisvės išsilaisvinusio signataro prisiminimai apie perreguliuotą valstybės kišimąsi į žmogaus ir rinkos elgseną. Sunku pasakyti, bet Kęstutis visada drąsino mus mokytis iš jo pamiltų Jungtinių Valstijų.
Septynias kadencijas rinktas į Seimą, Kęstutis visada buvo aktyvus, tačiau sunkiai tramdėsi politiniuose marškiniuose. Gal dėl to tarp politinių partijų jam liberalių partijų marškiniai ir jo laisvumas buvo priimtiniausi. Dažnai kartojęs, kad ekonomika yra aukščiau politikos, Kęstutis save laikė visų pirma ekonomistu. Kęstučiui veikla parlamentiniame alma mater Biudžeto ir finansų komitete ir užsienio ekonominė diplomatija visada buvo prioritetai. Nors daug galimybių turėjęs imtis Vyriausybės nario veiklos, Kęstutis parlamentaro laisvę ir savo akademinį laisvumą vertino labiau.
Optimistiško, sąmojingo, eruditiško būdo Kęstučio pasiilgstame šioje tribūnoje, kurioje visada jis kalbėjo be pykčio, profesoriškai ir dažniausiai, kaip profesorius, nevaldydamas laiko. Profesorius naudojosi tribūna visada mokydamas jaunesnius, kad eteris yra ribotas resursas, todėl jį turi užimti protas, erudicija, o ne pyktis ir populizmas. Būtent pastarųjų jis ypač nemėgo. Kęstutis principingai nedalyvavo parlamentarų apkaltos balsavimuose, nemėgo ad hominem ginčų, nuolat cituodamas Dž. Svifto Guliverio ilgakelnių ir trumpakelnių konfliktus. Patyrusi profesoriaus akis aplenkdavo įvairias parlamentinių tyrimų komisijas ir koncentruodavosi ten, kur yra veikimo prasmė ir ekonomika. Gerbė žmogaus orumą, visgi mėgo sakyti dalykinę tiesą, kaip jis ją suprasdavo, ir vengdavo populizmo. Jis dažnai sakydavo: esu gana neskanus, kaip ežys, kurį reikia išspjauti. Dėl to jo patarimus mėgo realių sprendimų ieškantys – studentai, verslininkai, politiniai bendražygiai.
Kęstutis nemėgo gimtadienių. Ypatingų jubiliejinių gėlių šioje tribūnoje jis irgi atsisakė ir prašė neteikti savo 70-ojo gimtadienio proga lygiai prieš penkerius metus, o švęsdamas savo 60-metį profesorius sukūrė priesaiką – penki dalykai, kuriais reikia vadovautis sulaukus 60-ties: turėti daugiau drąsos gyventi taip, kaip tu nori, ne taip, ko kiti tikisi iš tavęs; antra, nedirbti per daug, daugiau laiko leisti su šeima ir draugais; turėti drąsos išreikšti savo jausmus; išlaikyti ryšį su senais draugais; leisti sau būti laimingam ir sveikam. Toks ir buvo mūsų daugelio pažįstamas Kęstutis. Jis mokėjo būti vakarietiškas, amerikoniškas, visada jaunas senjoras, užlipantis ant motociklo, sportuojantis, branginantis šeimą, draugus, savo mylimus Jorkšyro terjerus, gerą vyną, geras istorijas ir visada sekantis amerikietišką akcijų rinkos ir centrinių bankų kursą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip įprasta minėjimą baigiant, kviečiu į tribūną pasisakyti Nepriklausomybės Akto signatarę, Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, K. Glavecko artimieji. Šiandien minime 75 metų jubiliejų Kęstučio, kuris buvo tikras lietuvis ir kartu turėjo gerą įgimtą lietuviško humoro jausmą. Aš prisimenu, kai 2020 metais jis į Signatarų klubą savo greita eisena atėjo ir sako: „Žinai ką, tu man duok ką nors, aš dalyvauju rinkimuose.“ Sakau: „Kas signatarui priklausė, jau gavote sausio mėnesį.“ – „Ne, tu supranti, aš einu į rinkimus.“ – „Kęstuti – sakau, – mylėk save, saugok savo širdį ir labai gerai siūlau pagalvoti, ar tau reikia eiti rinkimus, o gal laiką skirk sau.“ – „Tu nieko nesupranti, supranti, mane žmonės kviečia.“ Sakau: „Tu pagalvok, kas brangiau – tavo sveikata, tavo gyvenimas ar ta įtampa.“ – „Aš nieko negaliu padaryti, kad mane žmonės nuolat renka.“ Su tokiu humoru ir su tokiu užsispyrimu jisai visą laiką ir dirbo Lietuvai. Tai išliko visų mūsų atmintyje. Galbūt kartais jo tokie kandūs ir labai taiklūs pasakymai ir daug įtampos nuimdavo, tačiau jam, kaip žmogui, be abejonės, liko viskas viduje.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas Rūtai, kuri yra šiandieną su mumis, tradiciškai nori padovanoti „Laisvės vėją“, tą laisvės vėją, kurį taip mylėjo Kęstutis, nepripažinęs jokių ribų ir jokių varžymų. Rūta, saugok šitą jo laisvės vėją. (Plojimai)
R. RUTKELYTĖ. Ačiū visiems, iš širdies mylėjusiems Kęstutį, ir tiems, kurie šiandien jį prisimena taip nuoširdžiai, gražiai ir su meile. Ačiū visiems. Labai norėtųsi pamatyti jį čia, šioje tribūnoje, bet, deja… Ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū visiems, pasisakiusiems minėjime. Minėjimą baigiame. Dabar 1–2 minučių pertrauka ir po to pradėsime mūsų darbo posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame mūsų posėdį. Prieš pradedant apsispręsti dėl darbotvarkės noriu mūsų visų vardu pasveikinti balandžio 28 dieną 45 metų sukaktį šventusį V. Ąžuolą. (Plojimai)
Taip, dabar registracija. Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.26 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gegužės 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Matau, V. Mitalas šiuo klausimu turi ką pasakyti.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas pirmininke, aš prašyčiau prie rezervinių klausimų šiandien įtraukti labai nedidelį Mokslo ir studijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-3719. Jis galėtų būti šiandien pateiktas, jeigu bus laiko, nes iki priėmimo pabaigos į aukštąsias mokyklas reikia atlikti tam tikrus pakeitimus. Teisės departamento išvada yra. Frakcijos vardu prašyčiau įtraukti projektą Nr. XIVP-3719.
PIRMININKAS. Gal galime siūlymui pritarti bendru sutarimu? Girdžiu įvairiai reaguojant, tai balsuokime. Ar pritariame V. Mitalo pasiūlymui papildyti darbotvarkę?
Balsavo 102: už – 84, prieš nėra, susilaikė 18. Pasiūlytas klausimas įrašomas į darbotvarkę. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Balsuosime, ar tvirtiname visą darbotvarkę su minėtu pasiūlymu.
Už – 98, prieš nėra, susilaikė 7. Darbotvarkei pritarta.
Du darbotvarkės projektai nėra įrašyti į sesijos darbų programą, tai projektas Nr. XIVP-3570 ir Nr. XIVP-3664. Šie projektai yra teikiami J. Sabatausko ir M. Ošmianskienės, atitinkamai Baudžiamojo kodekso ir Šalpos pensijų įstatymų pataisos. Manau, galime fiksuoti, kad bendru sutarimu pritariame, kad šie projektai būtų sesijos darbų programoje, priimdami protokolinį nutarimą. Ačiū, priimta.
10.29 val.
Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513(2) (priėmimas)
Pradedame nagrinėti klausimus pagal darbotvarkę. Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas. Čia yra du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Galime apsispręsti dėl viso projekto? Pasisakymai. A. Vyšniauskas pasisako už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip žinote, šitas Rinkimų kodekso pataisymas yra labai techninis, tačiau, be abejo, svarbus Europos Parlamento rinkimams. Manau, visi sutarėme, jog tą reikia padaryti, bet aš norėčiau pasidžiaugti, kad dėl Rinkimų kodekso, dėl jo taisymo, ten, kur pasitaikė kažkokių nesklandumų ar klaidų, mes tikrai randame sutarimą Seime. Ypač už pataisas norėčiau padėkoti Teisingumo ministerijos specialistams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto biurui, kad tikrai efektyviai ir greitai suradome sprendimus ir ištaisėme klaidą. Tai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau nėra pageidaujančių pasisakyti dėl motyvų. Balsuosime dėl šio projekto netrukus. Balsavimo intervalas prasideda 10 val. 40 min. Labai prašyčiau visų ateiti į balsavimo pradžią, nes konstituciniam įstatymui priimti reikia 85 balsų.
10.31 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446(2) (priėmimas)
Dabar kitas projektas – įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446(2). Taip pat priėmimas. Jokių pasiūlymų ir teisinių pastabų negauta. Vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
10.32 val.
Bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3280(2) (priėmimas)
Bausmių vykdymo kodekso pataisų projektas. Yra dešimt straipsnių. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Pasiūlymų ir teisinių pastabų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Balsavimas vėlgi per numatytą balsavimo intervalą.
10.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis – Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281(2). Du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Apsispręsime iš karto dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime po 7 ar truputį daugiau minučių per numatytą balsavimo intervalą.
10.33 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Probacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282(2). Septyni straipsniai. Pasiūlymų ir teisinių pastabų negauta. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių, apsispręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vėlgi balsavimą atidedame iki balsavimo intervalo.
10.34 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283(2) (priėmimas)
Kitas projektas, dar vienas lydimasis – Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283(2). Vienas straipsnis. Iš karto galime apsispręsti dėl viso projekto. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
10.34 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70, 2.110 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213(2), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3214(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 7, 8, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3215(2), Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3216(2), Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3217(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 6, 8, 18, 19 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3218(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 4, 9, 10, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3219(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 372, 45, 461 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3220(2), Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3221(2), Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 4, 6, 61, 10 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3222(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 4, 5, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3223(2), Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3224(2), Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3225(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 4, 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3226(2), Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3227(2), Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3228(2), Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3229(2) (svarstymas)
Toliau pradėsime kitą paketą. Pagrindinis projektas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213(2). Svarstymo stadija. Išklausysime komitetų atstovų pranešimus. Pirmiausia pasisakys Teisės teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase. Kviečiu į tribūną. Kartu ir dėl visų lydimųjų, nes svarstymo stadija, mes kompleksiškai nagrinėjame.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įstatymo projektą Nr. XIVP-3213. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Nr. XIVP-3217. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Komitete buvo svarstomas Advokatūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3224. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIVP-3225. Komiteto sprendimas – taip pat pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Buvo svarstomas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-3214. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Lyg ir visi jau.
PIRMININKAS. Taip, panašu, kad visi. Dabar kviesiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą ar atstovę, nes čia paminėti du šio komiteto atstovai. Tai G. Burokienė dėl penkių projektų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl 1-6.1, 1-6.2 ir 1-6.5 klausimų komitetas buvo ne pagrindinis. Svarstymo metu mes siūlome pritarti ir pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Čia taip pat nurodytas pranešėjas B. Matelis dėl kai kurių kitų projektų, tai laukiame tribūnoje. Tai būtų Biudžetinių įstaigų įstatymas, Regioninės plėtros ir taip toliau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą ir…
PIRMININKAS. Pasakykite projekto pavadinimą,
B. MATELIS (TS-LKDF). Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 6, 7, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3215(2). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat svarstė Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3216(2) ir pritarė bendru sutarimu.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 5, 6, 7, 8 ir 81, 15, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3219(2). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir Nr. XIVP-3218, man atrodo, nepaminėjote ar aš neišgirdau?
B. MATELIS (TS-LKDF). Taip, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3218. Komitetas šį projektą apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Turbūt dabar viskas. Toliau kviečiu į tribūną A. Kupčinską. Jis paskelbs komiteto išvadas dėl kai kurių lydimųjų, kuriuos svarstė komitetas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, komitetas svarstė. Pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Visų įstatymų, tiek Individualių įmonių, tiek Akcinių bendrovių, tiek Mažųjų bendrijų, tiek Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tiek Ūkinių bendrijų, pakeitimams. Visiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl kai kurių lydimųjų… turbūt dėl vieno lydimojo – Užsienio reikalų komiteto išvada. Dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų projekto. Turbūt Ž. Pavilionis pristatys?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Lapkričio 8 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė Tarptautinių sankcijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dėl paskutinio lydimojo turime Kaimo reikalų komiteto išvadą. Į tribūną kviečiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Komitetas svarstė projektą. Dalyvavo visi komiteto nariai ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Buvo V. Ąžuolas, bet, matyt, persigalvojo. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Iš karto galime balsuoti dėl viso šio paketo, ar pritariame jam po svarstymo.
Balsavo 109: už – 103, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo projektams pritarta.
10.45 val.
Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią. Balsuosime dėl Rinkimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3513(2). Primenu, kad čia reikia 85 balsų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau apsispręsime dėl įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-3446(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 110, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3280(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau keturių įstatymų projektų paketas. Pradedame nuo pirmojo – Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3280(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 106, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 106, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Probacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 108, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis paketo projektas – Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 108, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2437(2)ES (svarstymas)
Dabar nagrinėsime tolesnius darbotvarkės klausimus ir kol leis balsavimo intervalas, balsuosime.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2437(2). Svarstymo stadija. Išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kurią pateiks pirmininkė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2437. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat išklausysime Žmogaus teisių komiteto išvadą, kurią pateiks A. Navickas. Ar pirmininkas pateiks? Kas iš Žmogaus teisių komiteto pateiks išvadą?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų balandžio 5 dienos posėdyje ir bendru sutarimu įstatymo projektui pritarė. Visi komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja kalbėti. Galime iš karto balsuoti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 105: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. Projektui pritarta po svarstymo.
10.52 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3257(2), Civilinio proceso kodekso 626, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3258(2), Administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių, priedo pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3259(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 221 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3260(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3261(2), Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3262(2), Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3263(2), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3264(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3265(2) (svarstymas)
Dabar devynių įstatymų projektų paketas. Svarstymo stadija. Dabar išklausysime komitetų išvadas. Pirmas šiame pakete yra Užimtumo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3257(2). Atitinkamai komiteto atstovą J. Varkalį prašysiu paskelbti išvadas ir dėl visų lydimųjų. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė jūsų įvardintą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą. Komiteto sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Papildomo komiteto išvada dėl lydimojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo taip pat apsvarstyta 2024 m. kovo 27 d. Svarstymo rezultatai: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų asmenų pasiūlymus, į juos siūloma atsižvelgti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2024 m. kovo 27 d. apsvarstytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Komitete nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Statybos įstatymas apsvarstytas taip pat tą pačią dieną. Pagrindinio komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Mokesčių administravimo įstatymas – lydimasis. Pagrindinio komiteto išvada – taip pat pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas taip pat apsvarstytas ir nutarta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Apsvarstytas Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimas. Jam taip pat pritarta bendru sutarimu.
Toliau Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimas. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas apsvarstytas taip pat 2024 metų kovo 27 dieną komitete. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl dviejų lydimųjų projektų: Civilinio proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų įstatymų projektų. Kviečiu I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3258. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat buvo svarstytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nurodytų straipsnių ir priedo pakeitimo bei 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3259. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – taip pat vienbalsiai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pagrindinio Užimtumo įstatymo pataisų projekto yra gautas vienas pasiūlymas – būtent ką tik čia tribūnoje buvusios I. Haase. Laikome, kad dešimt Seimo narių, palaikančių svarstymo galimybę, yra. Prašau iniciatorę pristatyti pasiūlymą iš vietos. Čia yra jūsų pasiūlymas dėl Užimtumo įstatymo pataisų projekto 5 straipsnio: siūloma papildyti 3 dalį nauju 11 punktu.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, gerbiamas pirmininke, pasiūlymas buvo, kad Užimtumo tarnybos funkcijos, susijusios su vadinamosiomis skolų atostogomis, būtų tiesiogiai įtvirtintos įstatymu. Todėl ir buvo pasiūlyta papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 11 punktu, kad Užimtumo tarnyboje registruotam asmeniui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintu teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintu teisinių santykių pagrindu, antstolių informacinėje sistemoje patikrinama, ar asmens įsidarbinimo dieną antstoliai vykdė vykdomąsias bylas, kuriose šis asmuo yra skolininkas. Nustačiusi, kad vykdomosios bylos buvo vykdomos, Užimtumo tarnyba į antstolių informacinę sistemą pateikia duomenis apie asmens įsidarbinimą. Ir šiame punkte nurodytu atveju asmens rašytiniu prašymu Užimtumo tarnyba asmeniui teikia antstolių informacinės sistemos duomenis apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas.
PIRMININKAS. Kviesiu dar kartą į tribūną pagrindinio komiteto atstovą J. Varkalį, kad informuotų apie komiteto poziciją dėl šio pasiūlymo.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė šį pasiūlymą ir priėmė jį. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, komitetas šiek tiek paredagavo pasiūlymą, tai mes apsispręsime dėl komiteto suredaguoto pasiūlymo, kuriam pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritariame bendru sutarimu. Tai dabar dėl viso paketo. Kas pageidauja pasisakyti, nes diskutuoti nebuvo užsirašiusių? Taip, T. Tomilinas – už. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, man patinka idėja nustatyti skolininkų atostogas. Iš principo tai yra judėjimas gera linkme. Užtikrinti didesnę paskutinio būsto apsaugą taip pat yra svarbu ir reikalinga. Tačiau, na, patekimas į antstolių akiratį jau yra pasekmė tos skolos situacijos, kuri susikaupia ir, na, apsunkina žmogaus gyvenimą. O jeigu kas nors nepasisekė, ar verslas, ar galų gale žmonės dažnai atsiduria sunkioje finansinėje padėtyje ir dėl depresijos ar dėl kitų priežasčių, ne tik dėl savo kažkokios grynosios kaltės, ir čia labai svarbu kalbėti apie problemos šaknį. Labai dažnai žmonės yra skolingi valstybinėms institucijoms – „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai, kitoms institucijoms. Kol kas mes dar neturime mechanizmų, kaip tos institucijos galėtų šiek tiek palengvinti žmogaus situaciją, atidėti tas skolas, sudaryti atidėjimo ir mokėjimo sutartis. Na, mes suprantame, kad dideliems žaidėjams, stambiems verslininkams tokios sąlygos sudaromos, o eiliniams žmonėms, kurie turi tas tūkstantines skolas, tos skolos žlugdo gyvenimus, tačiau, na, tokiai institucijai kaip „Sodra“ ar VMI tai yra smulkmenos ir dažniausiai nesigilinama į kiekvieną atvejį. Tos skolos auga, tas išieškojimas ir tas noras išieškoti skolą būna labai griežtas, todėl žmonės atsiduria sunkiose situacijose. Todėl aš siūlau nesustoti ir toliau svarstyti, kaip institucijos galėtų padėti žmonėms atidėti skolas, efektyviai jas galiausiai išieškoti tam, kad visi būtų laimėtojai, o žmogus grįžtų į darbo rinką.
PIRMININKAS. Kadangi pakete keli projektai, dar už pasisako ir A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nekartosiu, ką sakė kolega, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiame pakete yra būtent veiksmingiau kovojama su nelegaliu darbu, ypač Lietuvoje dabar daug trečiųjų šalių piliečių. Juos komandiruoja iš kitų šalių, ir jų atsiskaitymai, jų darbo reglamentavimas yra labai svarbus, nes jeigu mes blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ką gi, pageidavę dėl motyvų pasisakė. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiam projektų paketui, kur pirmasis yra Užimtumo įstatymo pataisų projektas. Iš viso – devyni projektai.
Balsavo 102: už – 97, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo projektams pritarta.
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIVP-3604(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIVP-3604(2). Taip pat svarstymo stadija. Išklausysime Ekonomikos komiteto išvadą, kurią turėtų pateikti K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pristatau komiteto išvadą. Komitetas svarstė savo posėdyje ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio svarbaus projekto diskutuoti ir žodį pasirengęs tarti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš labai trumpai išsakysiu savo nuomonę. Visi tie sujungimai yra reikalingi globalistams, kad lengviau galėtų suvalgyti. Kaip „Ignitis“ buvo parduotas už centus, taip ir dabar sujungimas, kad globalistams viską patenkintų. Sveikinu liberalus ir kitus, kurie už globalizaciją ir, deja, prieš Lietuvą.
PIRMININKAS. Motyvai. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties ir sinchronizacijai labai svarbus projektas. Tai pačių galingiausių 330 kilovoltų įtampos linijų projektas, kuris sujungs Šiaurės vakarų ir rytų mūsų tinklų sistemas ir, be abejo, leis sinchronizuotis su Vakarų Europa. Tačiau mane neramina keletas aspektų. Vienas, kad tinklų plėtra labai atsilieka nuo deklaruojamos ir Seime pristatytos energetikos ministro 2030 metų, 2050 metų strategijos, kada Lietuva turės gaminti kartais daugiau – 74 teravatvalandes turės pasigaminti ir perduoti elektros energijos. Šiuokart mes realiai vartojame 11–12 teravatvalandžių per pastaruosius dešimtmečius. Kokių tinklų reikės ir ar ta plėtra yra pakankama? Tikrai nėra pakankama ir investicijos į tinklus yra kur kas mažesnės negu į generavimo šaltinius, todėl norėčiau atkreipti į tai dėmesį.
Antras aspektas, kad žemė bus paimama visuomenės poreikiams, o tokios aukštos įtampos tinklams tikrai bus nusavinta ne vienas šimtas hektarų privačios žemės ir, kaip paprastai, už ją nebus teisingai atlyginama. Tai ne tikroji vertė, o paskaičiuota kažkokių biurokratų vertė. Aš vis dėlto pritariu šiam projektui, bet norėčiau, kad žmonės, kurie atiduos šiam svarbiam projektui savo nuosavybę, gautų tinkamai apskaičiuotas kompensacijas. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas pasisako prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Čia plėtra – tik priedanga, mes pataikaujame globalistų plėtrai. O jeigu odiozinė figūra kaip ministras D. Kreivys – už, tai kviečiu visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Deja, ministrui nėra galimybės pasisakyti, čia tik vienas – už, vienas – prieš. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 99: už – 93, prieš – 1, susilaikė 5. Projektui po svarstymo pritarta.
11.11 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577(2) (svarstymas)
Toliau – Kelių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577(2). Taip pat svarstymo stadija. Išklausysime Ekonomikos komiteto išvadą, kurią pateiks K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį klausimą ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų pažiūrėsime, ar yra pageidaujančių. Nėra. Balsuojame dėl šio projekto, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 97: už – 93, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo projektui pritarta.
11.13 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2411 (svarstymas)
Kadangi lenkiame darbotvarkėje numatytą grafiką, dabar nagrinėsime kai kuriuos rezervinius klausimus. Vėl aš žiūriu į I. Haase. Rezervinis 1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2411. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Klausome jo išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2411. Komiteto sprendimas – grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į papildomų Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Žmogaus teisių komiteto išvadas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos socialinių mokslų centro, Teisės instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl projekto. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl komiteto išvados. Prieš komiteto išvadą pageidauja pasisakyti D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų labai nustebino komiteto išvada, nes mes visi sutinkame, kad ne tiktai tokiomis proginėmis situacijomis, kai vienas iš mūsų kolegų apkaltinamas nusikaltimu, reikėtų rūpintis vaikų teisių baudžiamajame procese užtikrinimu, bet sistemingai ir nuosekliai.
Šiandien mes turime situaciją, kai baudžiamajame procese, nesant imperatyvios nuostatos dėl draudimo dubliuoti vaikų apklausą, neretai yra organizuojamos pakartotinės apklausos ir užduodami vaikui tie patys klausimai. Net ir tais atvejais, kai vaikas įvardija, kas prieš jį smurtavo, įskaitant ir seksualinį smurtą, vaiką linkstama perklausti, juo abejoti. Nepaisant to, kad vieningai tarptautiniu lygiu specialistai sako, kad pakartotinė apklausa papildomai traumuoja vaiką, didina parodymų iškraipymo riziką dėl aplinkinių spaudimo, dėl vaiko savęs kaltinimo, dėl gijimo po traumos procese blėstančių prisiminimų, vis dėlto tai yra daroma.
Todėl ir numatoma tose pataisose, kad pakartotinė apklausa būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o pačią apklausą galima būtų dalinti pertraukų būdu, atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas dėl vaiko būklės, tačiau tęsiant nuo tos vietos, kur buvo baigta, nekartojant klausimų, kad klausimai apie vaiko paaiškintas aplinkybes nebūtų pakartojami, papildomai traumuojant. Atkreipsiu dėmesį, kad pakartotinės, nereikalingos apklausos ne tik traumuoja vaiką, bet ir didina tikimybę prievartautojui ar smurtautojui išvengti atsakomybės dėl to, kad vaikas pakeičia parodymus smurtautojo arbą prievartautojo naudai. Tai tikrai siūlyčiau šiuo atveju neatmesti šio įstatymo projekto ir, jeigu reikia, jį galima patobulinti priėmimo stadijoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Pasisakymai baigti. Dabar balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 107: už – 72, prieš – 16, susilaikė 19. Taigi, projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.16 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2419 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2419. Svarstymo stadija. Pranešėja – I. Haase. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2419. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuosime iš karto dėl pateiktos komiteto išvados grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 112: už – 84, prieš – 9, susilaikė 19. Taigi, projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.18 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 304 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2618 (svarstymas)
Rezervinis 3 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2618. Svarstymo stadija. Vėlgi pranešėja – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2618. Komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti, kadangi siūloma fragmentiškai keisti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, neperžiūrėjus kodekso sistemiškai, atsisakėme tik vieno duomens. Tai nelabai tinkama teisėkūros praktika, ypač kai kalbama apie sisteminius, kodifikuotus teisės aktus. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime, ar svarstymo stadijoje atmesti šį projektą.
Balsavo 110: už – 70, prieš – 10, susilaikė 30. Taigi, projektas yra atmestas.
11.20 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3343 (svarstymas)
Dabar vėl grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Dar balsavimo intervalas. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3343. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto išvadą, šiuo atveju – Ekonomikos komiteto, pateiks A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė A. Dumbravos pateiktą įstatymo projektą ir pasiūlė įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Prognozuojama, kad šis siūlymas turės neigiamą poveikį kelių rinkliavos surinkimui. Prognozuojama, kad būtų surinkta 64 mln. mažiau lėšų. Balsavimo rezultatai: už atmetimą – 8, prieš – 2, nesusilaikė nė vienas.
PIRMININKAS. Motyvai. K. Starkevičius – už komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Projekto pateikėjas siūlo tam tikroms transporto grupėms netaikyti kelių mokesčio. Mes, kaip visuomet, daug diskutuojame, karštai diskutuojame, kad keliams trūksta pinigų. Svarstydami komitete mes paklausėme: iš kokių lėšų padengsime būtent dėl kelių susidarančią dešimčių milijonų skylę, jeigu atleisime ir šias transporto priemones nuo kelių mokesčio? Deja, mes pasiūlymo negavome. Galvojame, kad jis tikrai yra ne laiku, ypač daug siūlymų būna dėl žvyrkelių, dėl kitų kelių tvarkymo, tai čia ne viena dešimtis milijonų – tikrai neracionalus pasiūlymas. Siūlome jam nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš komiteto išvadą pasisakys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, galima laikyti tą pasiūlymą racionaliu, neracionaliu, mažinančiu kelių priežiūros biudžetą. Tačiau aš vadovavausi būtent mūsų kaimynų, latvių, estų, lenkų, nuostatomis, kad jie iki 3,5 tonos visai nerenka jokių mokesčių. Jie nevertina nei ašių skaičiaus, nei užterštumo, tačiau surenka pinigus ir jų kelių būklė yra žymiai geresnė negu Lietuvos. Aš manyčiau, užuot čia peikę, kad kažkoks Seimo narys siūlo Lietuvai nenaudingas pataisas, pasižiūrėkime Ekonomikos komitete, kodėl taip yra, kodėl mes renkame mokesčius iš tokių lengvųjų ir krovininių automobilių iki 3,5 tonos, o kelių būklė yra prasta. Manyčiau, tai Ekonomikos komitetas (ir pirmininkas) turėtų išnagrinėti. Kodėl mes vieninteliai Europoje taip darome? Man atrodo, didžiulė gėda, kad mes nesugebame administruoti tų lėšų.
Todėl aš tikrai nepritariu šiam siūlymui. Tiesiog kviečiu Ekonomikos komitetą pasidomėti, kodėl tokia prasta situacija, nors surenkame daugiausiai mokesčių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame komiteto išvadai projektą atmesti.
Balsavo 108: už – 86, prieš – 5, susilaikė 17. Taigi, projektas atmestas.
11.24 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 3, 72 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės punktas – dviejų projektų paketas. Tai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2805(2) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236(2). Svarstymo stadija.
Išklausysime pagrindinio komiteto pranešėjos I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2805. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
Taip pat tą pačią dieną svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3236(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti, dėl motyvų taip pat. Galime iš karto balsuoti, ar pritariame tiems dviem projektams po svarstymo.
Balsavo 107: už – 104, prieš nėra, susilaikė 3. Projektams po svarstymo pritarta.
11.26 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594(2). Svarstymo stadija. J. Varkalys pateiks komiteto išvadą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nebuvo. Dėl motyvų už pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš manau, kad J. Varkalys yra patyręs politikas ir čia geras pasiūlymas, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Patikslinu, kad projekto autorius yra ne J. Varkalys, o P. Kuzmickienė, bet viskas gerai. Taigi balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 104: už – 101, prieš nėra, susilaikė 3. Projektui po svarstymo pritarta.
11.28 val.
Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3056(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3057(2) (svarstymas)
Toliau svarstome dviejų projektų paketą: Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą turėtume išklausyti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
J. Džiugelis pateiks iš vietos komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė abu įstatymų projektus ir pritaria patobulintiems komiteto variantams. Balsavimo rezultatai: 9 – už, susilaikė 1.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Taip, motyvai dėl viso. Nėra motyvų dėl viso. Kadangi balsavimo lango laikas baigėsi, tai teks atidėti balsavimą geresniems laikams. Toliau, deja, dirbsime be balsavimo.
11.30 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214(2) (svarstymas)
Dabar Švietimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214(2). Svarstymas. Komiteto išvadą mums gal malonėtų pateikti gerbiamas E. Pupinis? Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė įstatymo projektą, svarstė Teisės departamento pateiktas pastabas, tačiau kadangi atsisakė tam tikrų straipsnių, tai tos pastabos tapo neaktualios, o kai kurioms pastaboms pritarta iš dalies. Komitetas pasiūlė savo formuluotę, taip pat iš dalies pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktai nuomonei. Balsuojant dėl patobulinto varianto už balsavo 9, prieš – 2.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Taip, čia iš tikrųjų buvo tik Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Gerai. Tada diskusija. Nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų dėl projekto taip pat nėra norinčių kalbėti. Gerai. Balsuosime tam numatytu laiku.
11.31 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3292(2), Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3293(2), Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3294(2) (svarstymas)
Tada toliau 1-17.1, 1-17.2 ir 1-17.3 klausimų blokas – Aplinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3292, Aplinkos oro apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3293 ir Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3294. Čia Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas gerbiamas K. Adomaitis galėtų mums pagarsinti komiteto išvadą. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso tada prašysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės gerbiamos I. Haase, bet vėliau, čia pirma K. Adomaitis. Gerbiama Irena, neskubėkite. Pirma vieno komiteto, paskui jūsų komiteto. Aš tik pasakiau anonsą. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas svarstė Aplinkos apsaugos ir Aplinkos oro apsaugos įstatymų pakeitimo projektus. Buvo daugiau diskusijų dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų, į jas atsižvelgdami mes pataisėme projektą, kad savivaldybės turėtų strateginiuose veiklos planuose pasitvirtinti kažkokius aplinkos apsaugos sugriežtinimus, jos turės tokią teisę. Pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pagarsins gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3294. Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai pirmininkei. Dabar diskusija. Pirmąjį kviečiu gerbiamą K. Adomaitį, kuris užsirašęs diskutuoti dėl šio projektų paketo. Prašom į tribūną. Ruošiasi T. Tomilinas. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, mes vis bandome kažką nuveikti dėl aplinkos oro taršos Lietuvoje, bet galiausiai užstringame prie tokių elementarių dalykų. Mes neseniai įvedėme automobilių oro taršos patikrinimus keliuose, bet iš karto puolame atšaukti bet kokias baudas dėl to, palikdami tiktai įspėjimus ir, be abejo, suprasdami, kad tai padaro tą mūsų automobilių tikrinimą bedantį.
Šiuo atveju labai panašiu keliu einama ir su šituo įstatymu, kai iš pradžių gal buvo sveikintina ministro iniciatyva vis dėlto uždrausti deginti taršų kurą (tai atėjo ne iš Vilniaus savivaldybės). Tikrai gera iniciatyva, nes individualių namų kvartaluose mes kartais jau nebeturime kuo ir kvėpuoti žiemą. Draudimas deginti anglis ir visokį kitokį taršų kurą savo katiluose iš dalies spręstų problemą, bet bepriimdami įstatymą ir vėl mes pakeliui išsigąstame kažkokių elementarių dalykų, ir pasakome, kad anglių deginimas yra kažkokia šventa karvė, kurios negalima liesti, ir visi Lietuvoje toliau turime deginti tas anglis. Tą draudimą dar pristatysime, bet šiandien ryte jis buvo išbrauktas iš įstatymo, paliktas tiktai keliuose didžiausiuose miestuose ir kurortuose, o didžioji Lietuvos dalis ir toliau galės deginti.
Aš nesuprantu, ko mes bijome, kodėl mes taikstomės 2024 metais? Ne 1850 metais, bet 2024 metais taikstomės su tokio taršaus kuro naudojimu. Galų gale prisiminkime, kaip mes elgėmės dėl cigarečių rūkymo balkonuose. Jeigu šiandien nori rūkyti daugiabutyje, vienas daugiabučio gyventojas gali pasakyti jums, kad aš nenoriu, kad tu rūkytumei daugiabučio balkone, ir tame daugiabutyje bus uždrausta rūkyti. Lygiai taip pat mes pasielkime ir su anglimis. Jeigu bent vienas miesto gyventojas pasako, kad aš nenoriu, kad šalia manęs kas nors degintų anglis, tai ir uždrauskime tas anglis deginti. Tegul susirenka tie anglių degintojai, taršių kuro katilų turėtojai sutikimus iš aplinkinių gyventojų ir tegul degina tas anglis. Tada, aš suprantu, šitas įstatymas veiktų. O dabar mes, atsižvelgdami ir į STT pastabas, ir į visus kitus, iš tokio gana ambicingo projekto leisti savivaldybėms įsivesti griežtesnius reikalavimus viską palikome tik jų strateginiuose planuose numatyti. Tas, aišku, vilkina bet kokį procesą ir bet kokį šitų ambicijų įgyvendinimą. Panaikinę tokį imperatyvų anglių deginimo draudimą, apskritai liekame be griežtų ribojimų. Savivaldybės dabar galės įsivesti papildomus ribojimus tik tada, jeigu jos nustatys pagal aplinkos monitoringo planus, kad jų teritorijoje yra viršijama oro tarša, oro taršos kritinės ribos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus.
Gerbiamieji, mes Aplinkos apsaugos komitete diskutavome, kokia yra ta savivaldybių oro monitoringo programa. Lietuvoje yra 14 oro taršos matavimo stočių, kurios gali įvertinti situaciją, modeliuodamos bendrą padėtį Lietuvoje, ir galbūt tokią bendrą tendenciją įžvelgti, bet atskiruose taškuose, atskirose savivaldybėse atskiri miesteliai neturi tokio oro monitoringo, ten nėra kaip pasakyti, kad mano kaimynas nuolat kažką degina, tas anglis, ir kad pas mane oro tarša didelė, nes jinai galbūt už 200 metrų išsisklaido.
Žodžiu, man atrodo, iš gerų norų, iš gerų ambicijų nebeliko šito įstatymo didelės prasmės. Siūlymo, dėl kurio balsuosime, kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau kviečiu diskutuoti gerbiamą T. Tomiliną. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš esu didelis Europos žaliojo kurso šalininkas ir tikrai noriu, kad būtų mažiau taršos ir mūsų visi vartotojai pereitų prie tvaresnių kuro rūšių. Tačiau aš labai gerai suprantu, kad mes, nuteikdami silpniausius visuomenės sluoksnius prieš žaliąjį kursą, darydami staigius pokyčius, galime nuteikti ir visą visuomenę prieš jį, todėl bet koks pokytis turi būti atsargus. Aš visiškai pritariu ką tik kolegos išsakytiems argumentams, kad mes turime galiausiai atsisakyti iškastinio kietojo kuro deginimo šildymui, bet padaryti tam tikrą tarpinį sprendimą ir leisti kaimo žmonėms, mažesnių miestelių žmonėms prisitaikyti šiek tiek vėliau yra būtina.
Mums Europoje reikalinga ne tik žalioji klimato darbotvarkė, bet mums reikalinga ir socialinė klimato darbotvarkė. Tai reiškia, kad stambūs teršėjai, daugiau sau galintys leisti verslininkai ar žmonės tiesiog turi tuos reikalavimus atitikti greičiau, o socialiai pažeidžiami žmonės – šiek tiek vėliau. Tai yra socialiai teisinga. Iš tikrųjų vyksta milžiniški pokyčiai ir žemės ūkyje, ir maisto pramonėje, ir energetikoje – visur. Kai žmogus susiduria su staigiu jo įpročių pakeitimu, kyla natūralus nepasitenkinimas, todėl aš pritariu tam tarpiniam pasiūlymui.
Mes Aplinkos apsaugos komitete kalbėjome, kad visuomenė tiesiog nežino, kad po kelių metų bus draudžiama naudoti anglis šildymui, ir tai yra gana rizikingas sprendimas. Mes nuteiksime (šiandien gavome skaičius) apie 3 % Lietuvos gyventojų, šokiruosime, o to daryti tikrai nereikia. Ta išimtis kaimui ir mažiems miesteliams ir jau privalomas anglių atsisakymas didžiuosiuose miestuose nuo 2026 metų, mano galva, yra labai logiškas sprendimas ir mes tai padaryti galime. Aš vakar stebėjau debatus ir mane tikrai suglumino daugelio kandidatų gana kritiškas požiūris į Europos žaliąjį kursą. Man buvo labai keista stebėti, čia, tribūnoje, aš negirdžiu tų argumentų, niekas apie tai nekalba, o staiga žmogus atsistoja ant Prezidento debatų podiumo ir sako, kad aš prieš žaliąjį kursą. Kolegos, tai kalbėkime čia, aiškinkime vieni kitiems.
Aš, pavyzdžiui, girdėjau argumentą: palaukite, mes čia Europoje paskubėjome, o kinai ir indai nieko nedaro. Palaukite, kolegos, Kinija ir Indija iki 2060 metų įsipareigojo, lygiai taip pat kaip ir Europa, sumažinti šiltnamio dujų efektą ir prisidėti prie klimato krizės švelninimo. Dar daugiau jums pasakysiu, kad Kinija ir Indija vysto žaliąsias technologijas žymiai sparčiau negu Europa. Mes tuoj atsiliksime. Mes dabar atsiliekame. Mes tuoj turėsime mūsų keliuose vien kiniškus elektromobilius. Atsipeikėkite, gerbiami kandidatai į prezidentus. Galvokite apie mūsų verslą, mūsų rinkos ateitį. Galvokite apie žaliąjį kursą, kad mes ne per greitai judame, mes atsiliekame nuo kinų ir indų. Apie tai kalbėkime.
Kolegos, dar kartą kartoju: versti skurdžiausiai gyvenančius žmones tuoj pat prisitaikyti prie žaliojo kurso yra neatsakinga. Vien dėl įvaizdžio, vien dėl to, kad žaliajam kursui pritartų kuo daugiau žmonių, mes turime būti socialiai jautrūs ir leisti žmonėms prisitaikyti tokiu greičiu, koks jiems yra priimtiniausias. Tačiau ten, kur mes galime daryti proveržį, kur mes galime sau leisti daryti proveržį, mes tikrai neturime stabdyti, juo labiau staiga lyg iš giedro dangaus pradėti kritikuoti Europos žaliąjį kursą, prie kurio Lietuvos atstovai Europos Parlamente, Lietuvos komisaras labai prisidėjo, ir Europa rodo ambiciją, rodo pavyzdį visam kitam pasauliui. Galiausiai mūsų ateities kartos neatleis mums, jeigu mes neįgyvendinsime ambicingų klimato tikslų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskutuoti kviesčiau gerbiamą V. Ąžuolą, bet, man atrodo, jo nėra salėje, ar ne? Tai tada gerbiamą L. Girskienę prašome į tribūną.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Esu klaipėdietė, todėl svarstomo įstatymo pakeitimai man ypač aktualūs. Galiu paliudyti, kad atšalus orams aplinkos apsaugos ir oro kokybe besirūpinančios institucijos tikrai gauna daug daugiau, ženkliai daugiau skundų dėl degėsių kvapo, jaučiamo gyvenamojoje aplinkoje, smalkių kvapo, kaip jį įvardintume. Žinoma, tų skundų ypač padaugėja miestuose.
Reiškinio priežastys yra turbūt visiems žinomos. Turbūt vienas didžiausių veiksnių, lemiančių to kvapo atsiradimą, yra kūrenamos krosnys, katilai, židiniai, taip pat meteorologinės sąlygos, transportas vienareikšmiškai ir, žinoma, deginamos įvairios ir netgi nerūšiuotos atliekos. Pastarųjų metų statistika taip pat rodo, kad Lietuvos miestuose yra beveik nuolat viršijamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis, o šildymo sezono laikotarpiu dažnai viršijamos stambiųjų kietųjų dalelių, dar kitaip vadinamų KD10, koncentracijos paros ribinės vertės. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuva, jau dabar garsiai apie tai kalbama, vis dėlto atsilieka įgyvendindama įvairias oro taršos mažinimo priemones ir tarptautinius įsipareigojimus.
Aš džiaugiuosi, kad šiandien pagaliau galiu svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie turėtų pažaboti draudžiamas medžiagas, buitines atliekas, medžio plokštes ir netgi padangas ar netgi tepalus kūrenančius asmenis, įvairių garažiukų savininkus. Vienareikšmiškai palaikysiu griežtesnį reglamentavimą. Šiandien svarstomomis Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama spręsti lokalias taršos problemas miestuose, miesteliuose, gyvenamosiose teritorijose ir sustiprinti savivaldybių galias aplinkos apsaugos srityje.
Savivaldybės galios valdyti oro taršos situaciją, kaip teigia specialistai, miestuose, ypač šiandien, dažnai apsiriboja tik įvairių dokumentų derinimu. Savivaldybė teigia neturinti įgaliojimų atlikti jokios fizinės kontrolės, taip pat neturi akredituotų prietaisų, fizinių resursų ir panašiai. Seimui pritarus įstatymo pataisoms, savivaldybėms būtų suteikta daugiau galių riboti taršaus kuro naudojimą ir nustatyti reikalavimus buitiniams taršos šaltiniams, pavyzdžiui, katilų eksploatacijai. Apie kietąsias daleles esame girdėję turbūt visi. Pastarosios, kaip minėjau, ir yra degėsių kvapo kaltininkės tiek miestuose, tiek kaimuose. Kietųjų dalelių sudėtyje gali būti, o ir yra, įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalo, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų, alergenų, mikroorganizmų. KD10 paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį, čiaudulį. O smulkios kietosios dalelės, dar kitaip vadinamos KD2,5, patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, pasunkinti lėtinių ligų eigą. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poliaromatinių angliavandenių, suodžių, kada 2,5… kietosios dalelės yra toksiškos ir net kancerogeninės.
Į viską atsižvelgdama, kviečiu kolegas pritarti pakeitimams, nors jie ir nėra tokie griežti, kokie galėtų būti. Šitie pakeitimai prisidėtų prie didesnės galimybės Lietuvos piliečiams užtikrinti saugesnę, sveikesnę gyvenamą aplinką. O ateityje tikrai linkiu didesnių ambicijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar aš žiūriu, ar atsirado gerbiamas V. Ąžuolas. Ne. Jeigu neatsirado, tai tada diskusija baigta.
Už ir prieš motyvai. Juos išsakysime vėliau.
Kviečiu dar sugrįžti komiteto pranešėją gerbiamą K. Adomaitį, nes čia turime vieną… (Balsai salėje) Taip, iš tikrųjų gal atidėkime, nes jeigu reikės balsuoti, o mes nesame pasiekę balsavimo lango laiko, tai tada atidėkime ir pataisos svarstymą.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ projektas Nr. XIVP-3723, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3729, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3730, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3727, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3728, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3725 (pateikimas)
Pabandykime paimti rezervinį 4 klausimą, matau, yra gerbiamas J. Razma, Pirmininkės pirmasis pavaduotojas. Jeigu jūs malonėtumėte į tribūną, imtume rezervinio 4 klausimo bloką su tam tikromis išimtimis, nes kai kuriuos projektus reikia perregistruoti, jūs pats pasakysite. Rezervinis 4 klausimas – dėl Seimo nario R. Žemaitaičio dalyvavimo įvairiose Seimo institucijose. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ne visus darbotvarkėje įrašytus rezervinius projektus norėčiau pateikti, nes jie buvo įregistruoti tik dėl to, jeigu mes išbrauktume iš įvairių Seimo struktūrų R. Žemaitaitį. Kadangi Mišri grupė kai kur pateikė pakeitimų, jiems įgyvendinti reikia šiek tiek laiko, reikia parengti patikslintus nutarimo projektus, tai dėl to kai kuriuos projektus perkelsime po pietų ar į dar kitą dieną.
Dabar tie projektai, kuriuos galėtume šiandien priimti. Pirmiausia nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ projektas Nr. XIVP-3723. Kaip žinome, Seimo narys pats atsisakė mandato, tai formaliai mes turime priimti nutarimo projektą, kuriuo fiksuotume pasibaigusį apkaltos procesą.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3729. Iš Sveikatos reikalų komiteto būtų išbraukiamas R. Žemaitaitis. Naujo nario Mišri grupė į šį komitetą nesiūlo, todėl galime priimti nutarimo projektą tik su minėtu išbraukimu.
Su šiuo projektu susijęs ir kitas projektas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3730. Kadangi iš Sveikatos reikalų komiteto išbraukėme R. Žemaitaitį, šio komiteto narių skaičius vienetu sumažėtų.
Taip pat galime priimti nutarimo projektą „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“. Tai susiję su Sveikatos reikalų komitetu. Kadangi ten išbraukėme R. Žemaitaitį, tai ir pavaduotojų nutarime tą išbraukimą pakartojame.
Ir paskutinis projektas, kurį galime priimti, tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Kadangi Mišri Seimo narių grupė į šią komisiją naujo nario nedeleguoja, tai tiesiog būtų iš jos išbraukiamas R. Žemaitaitis. Viskas kol kas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, ačiū. Ar mes galėtume šiandien nesvarstyti nutarimo dėl R. Žemaitaičio apkaltos proceso nutraukimo ir palikti jį kabėti ilgai ore tam, kad kitoje kadencijoje vėl būtų galima pratęsti šią diskusiją? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, kitoje kadencijoje visi naujai išrinkti Seimo nariai iš naujo prisiekia ir jau niekaip nesusiesi to su buvusios kadencijos priesaika, su konstatuotu jos sulaužymu, Konstitucinio Teismo nutarime fiksuotu. Taigi jūsų idėja čia neturi teisinio konstitucinio pagrindimo, negaliu jai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ projektas Nr. XIVP-3723 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiami kolegos, mums reikėtų pereiti kaip nors bendru sutarimu iki balsavimo stadijos priėmimo metu. Rezervinis 4.1 klausimas. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, galime. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada pastraipsniui. Čia yra du straipsniai. 1, 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Čia yra su redakcine Teisės departamento pastaba. Gerai. Tada lieka priėmimas. Balsuosime balsavimo lango metu.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3729 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4.3 klausimas. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui. Kiek ten straipsnių? Tuoj suskaičiuosime. Du straipsniai. Ar galima abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir lieka priėmimas.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3730 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4.4 klausimas. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar dėl straipsnių apsispręskime. Čia taip pat du straipsniai. Ar galime abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Lieka priėmimas.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3727 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4.5 klausimas. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui. Du straipsniai. Galime bendru sutarimu pritarti abiem straipsniams? Dėkoju, pritarta. Lieka priėmimas. Balsuosime.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3728 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4.6 klausimas. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Čia taip pat du straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu abiem straipsniams? Dėkoju, pritarta. Lieka viso projekto priėmimas.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3725 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4.8 klausimas. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar pastraipsniui. Čia yra du straipsniai. Galime bendru sutarimu pritarti abiem straipsniams? Dėkoju, pritarta. Lieka balsavimas. Gerai. Įveikėme.
11.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. išvados Nr. 250-I-5“ projektas Nr. XIVP-3673 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar gal pasvarstykime peticijas. Matau, E. Pupinis yra salėje. Galėtume apsvarstyti darbotvarkės pabaigos visas Peticijų komisijos išvadas. Prašau. Gerbiamą E. Pupinį kviečiu į tribūną. Darbotvarkės 2-14 klausimas – projektas Nr. XIVP-3673.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 dienos išvados Nr. 250-I-6“, projektas Nr. XIVP-3708. Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją šių metų balandžio 10 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti siūlymo pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 4 dalį ir 6.389, 6.584 straipsnius. Peticijų komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Komisija mano, kad peticijoje siūlomas keitimas yra redakcinis ir nekeičiantis teisinio reguliavimo esmės bei vartotojų apsaugos lygio, vartotojų teisių ir pareigų turinio, todėl vertinant peticijoje pateikto siūlymo teisėtumą, pagrįstumą, tikslingumą, naudingumą, atitiktį teisėkūros principams ir jų įgyvendinimo galimybes, pateiktas siūlymas dėl sąvokos „šiluminė energija“ atsisakymo yra nepagrįstas, netikslingas ir neatitinka teisėkūros principo, visų pirma, teisėkūros tikslingumo ir ekonomiškumo.
Komisijos nuomone, peticijoje siūlomas Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio pakeitimas taip pat yra netikslingas, sistemiškai nedera su specialiosiomis energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, reglamentuojančiomis Civilinio kodekso 6 knygos 4 dalies XXIII skyriaus septintojo skirsnio nuostatomis, o peticijoje išdėstyto Civilinio kodekso 6.228 straipsnio pakeitimo argumentacija vertinta kritiškai, nes nepagrindžia tokio pakeitimo būtinumo. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai. Aš turbūt ne tą perskaičiau, ar ne?
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Diskutuoti taip pat svarstymo stadijoje niekas neužsirašė. Priėmimas. Niekas motyvų nenori išsakyti. Balsuosime tam numatytu metu.
11.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. išvados Nr. 250-I-4“ projektas Nr. XIVP-3691 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada 2-15 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3691. Prašome pateikti šitą peticiją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia 3691?
PIRMININKAS. Taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. išvados Nr. 250-I-4“ projektas Nr. XIVP-3691. Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją 2024 m. balandžio 10 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti siūlymo pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Peticijų komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonę.
Pažymėtina, kad, pritarus pareiškėjo siūlymams ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą bei 10 straipsnio 1 dalies 7 punktus pripažinus netekusiais galios, susidarytų situacija, kai Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nederėtų tarpusavyje, juridinių asmenų ir fizinių asmenų bankroto procesą reguliuojančios normos konkuruotų tarpusavyje, todėl galėtų kilti šių įstatymų taikymo problemų.
Pritarus pareiškėjo siūlymui, vienu metu galėtų būti keliama tiek neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis atsako už juridinio asmens prievoles, bankroto byla, tiek byla pačiam juridinio asmens dalyviui kaip fiziniam asmeniui. Teisinis reguliavimas, pagal kurį vienu metu galėtų vykti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir to juridinio asmens dalyvio – fizinio asmens – bankrotas, tai yra du bankroto procesai. Komisijos nuomone, jie neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nes bylose reikėtų skirti du bankroto administratorius. Dėl dviejų bankroto bylų nagrinėjimo išaugtų bankroto administravimo išlaidos ir atsirastų kitų problemų vykdant bankroto procesą.
Komisija pritaria Finansų ministerijos nuomonei, kad pakeitimas išbalansuotų nustatytą teisinį reguliavimą, o peticijoje pateikta argumentacija neapima neigiamų siūlymo pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo atitinkamas nuostatas aspektų. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas neužsirašė klausti. Svarstymas. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių.
Priėmimas. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. sausio 24 d. išvados Nr. 250-I-2“ projektas Nr. XIVP-3706 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-3706. Prašau pristatyti šią peticiją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo Peticijų komisija 2024 m. sausio 24 d. iš esmės išnagrinėjo peticiją ir teikia išvadą Nr. 250-I-2. Seimo Peticijų komisija šiame posėdyje priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti siūlymo dėl Lietuvos kariuomenės vado būsto klausimų sureguliavimo.
Sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko rezidencijų pastatų su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais apsaugai užtikrinti nustatytose šių saugomų objektų apsaugos zonose esančiuose valstybei nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose būstas (gyvenamosios patalpos) gali būti suteiktas (suteiktos) tik saugomiems asmenims ir kartu su jais gyvenantiems šeimos nariams (pagal Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą, kariuomenės vadas nėra nuolat saugomas asmuo, o pareiškėjas neprašo įtraukti kariuomenės vado į nuolat saugomų asmenų sąvoką).
Komisijos nuomone, teisės turėti būstą (rezidenciją), išlaikomą iš valstybės biudžete numatytų lėšų, įtvirtinimas įstatyme reikštų papildomą garantiją (privilegiją) šiems asmenims, kuri pagal esamą teisinį reguliavimą savaime nesuponuoja asmeniui pareigos persikelti į šią rezidenciją gyventi. Be to, šiai teisei įgyvendinti būtų reikalingos papildomos lėšos.
Komisijos nuomone, klausimas dėl kariuomenės vado būsto turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į galimybes Vadovybės apsaugos tarnybai užtikrinti tinkamą jo saugumą jo gyvenamojoje vietoje. Galiojanti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata yra pakankama siekiant užtikrinti valstybės institucijų vadovų, tarp jų ir kariuomenės vado, saugumą, jei jo saugumui kiltų grėsmė. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti. Svarstymas. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime tam numatytu metu.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. kovo 13 d. išvados Nr. 250-I-3“ projektas Nr. XIVP-3707 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – projektas Nr. XIVP-3707. Prašau pristatyti šią peticiją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. kovo 13 d. išvados Nr. 250-I-3“ projektas. Seimo Peticijų komisija šių metų kovo 13 dieną iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti siūlymo pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.427 straipsnio 3 dalį arba papildyti šį straipsnį 4 dalimi. Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę. Peticijoje siūloma pakeisti Civilinio kodekso 6.427 straipsnio 3 dalį arba papildyti šį straipsnį nauja dalimi, numatant, kad skolininkas turi pirmumo teisę įsigyti perleidžiamą reikalavimo teisę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodamas iš viešųjų varžytinių, arba išsipirkti savo skolą, sumokėdamas reikalavimo perleidimo sutarties kainą, sutarties sudarymo išlaidas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo kainos.
Pareiškėjo pasiūlymo įgyvendinimas suteikti galimybes skolininkui pirmenybės teise įsigyti reikalavimo teisę į savo paties skolą, aišku, tikėtina už mažesnę kainą, lemtų prievolės pabaigą (pagal Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalį), kartu reikštų galimybę piktnaudžiauti – sudaryti sandorį su kreditoriumi, jo tinkamai neįvykdyti, o kreditoriui nusprendus parduoti tokią susidariusią skolą, įvykdyti prievolę už mažesnę kainą. Tai prieštarautų bendriesiems sutarčių teisės principams ir priešingai, nei teigiama peticijoje, neprisidėtų prie tautos gerovės, o iš esmės neigiamai paveiktų civilinių sandorių apyvartą, nes kreditoriui apskritai neliktų prasmės perleisti reikalavimo teisę.
Įvertinus pareiškėjo siūlomo Civilinio kodekso pakeitimo turinį ir argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia savo siūlymą, komisijos nuomone, pakeitimas neatitinka siūlomo keisti Civilinio kodekso straipsnių reguliavimo paskirties, nėra aiški tokio siūlymo (pirmumo teisės įsigyti perleidžiamo reikalavimo teisę) įgyvendinimo tvarka, kurios nenustačius galėtų kilti įstatymo taikymo problemų, o teikiama Civilinio kodekso pakeitimo (papildymo) argumentacija vertintina kritiškai, nes nepagrindžia tokio pakeitimo būtinumo. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Svarstymas. Niekas neužsirašė diskutuoti. Priėmimas. Dėl motyvų nėra. Tada balsuosime numatytu laiku.
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-6“ projektas Nr. XIVP-3708 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – projektas Nr. XIVP-3708. Prašom pristatyti šią peticiją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo… Deja, aš šitą pristačiau kaip pirmąjį klausimą. Aš sakiau, kad perkėliau.
PIRMININKAS. Tai jūs, net ir aš pastebėjau, kad pristatėte Nr. I-6. Tada jūs Nr. I-5 nepristatėte?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dabar projektą Nr. XIVP-3709 turėčiau pristatyti.
PIRMININKAS. Išvadą Nr. 250-I-5 jūs pristatėte?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip. Išvadą Nr. I-6 taip pat pristačiau pirmą.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-7“ projektas Nr. XIVP-3709 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai. Tada išvada Nr. I-7?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada darbotvarkės 2-19 klausimas. Jūsų kita numeracija. Darbotvarkės 2-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-3709. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-7“ projektas Nr. XIVP-3709. Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo peticiją šių metų balandžio 17 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti siūlymo pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 4 dalį, 113 straipsnio 3 dalį, 198 straipsnio 2 dalį, 482 straipsnio 2 dalį, 775 straipsnį, 811 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ta apimtimi, kai yra numatomi reikalavimai teikiant procesinius dokumentus ir jų priedus teismui ne valstybine kalba, kartu pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jų vertimą į lietuvių kalbą, o teikiant procesinius dokumentus ir jų priedus šaliai, nemokančiai valstybinės kalbos, procesinius dokumentus ir jų priedus išversti į byloje dalyvaujantiems asmenims suprantamą kalbą, kartu pateikiant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jų vertimą, ir nustatyti, kad „teismui ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai teikiamų vertimų patvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos paskirta institucija“.
Peticijų komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Peticijoje minimų Civilinio proceso kodekso ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo straipsnių sisteminė analizė suponuoja, kad minėtose teisės normose reglamentuotas procesinių dokumentų kalbos reikalavimas įpareigoja visus dokumentus bei jų priedus teikti lietuvių kalba, o tais atvejais, kai procesiniai dokumentai bei jų priedai teikiami ne lietuvių kalba, turi būti pateikiami įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų vertimai į lietuvių kalbą. Siekiant užtikrinti asmenų, nesuprantančių valstybinės lietuvių kalbos, teisę ir tinkamą procesą, įstatyme tokiems asmenims suteikta galimybė gauti procesinius dokumentus jiems suprantama kalba, pateikiant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus.
Teismai formuojamoje praktikoje laikosi pozicijos, kad dokumentų vertimai turi būti teikiami tokia tvarka: dokumento vertimas ir originalas arba jo kopija surišti ir antspaudu patvirtinta, kad vertimas yra teisingas, o vertėjas yra supažindintas su baudžiamąja atsakomybe už žinomai melagingą ar žinomai neteisingą vertimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.
Komisijos nuomone, Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teikiami dokumentų vertimai turi būti patvirtinti, yra aiškus ir nedviprasmiškas ir jį koreguoti nėra pagrindo. Prašome į tai atsižvelgti į pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių. Balsuosime numatytu laiku.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-8“ projektas Nr. XIVP-3710 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerai, tada 2-20 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-3710. Čia dabar bus išvada Nr. 250-I-8, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-8“ projektas Nr. XIVP-3710. Seimo Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją šių metų balandžio 17 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punktą. Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Komisijos nuomone, atsižvelgiant į pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, taip pat teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, siekiant įtvirtinti vienodas garantijas ir teises į teisinę pagalbą visiems asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba 0–25 % dalyvumo lygis, turi būti tikslinamos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punkto nuostatos, numatant galimybę šiems asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą be papildomų sąlygų.
Komisija pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, todėl prašome pritarti komisijos išvadai visiškai tenkinti pareiškėjo siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punktą ir pavesti Peticijų komisijai iki šių metų liepos 1 dienos pateikti šio nutarimo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Svarstant niekas diskusijoje nedalyvauja. Motyvų nėra. Dabar norėjau dar pasitikslinti, išvadoje yra visiškai ar iš dalies tenkina?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia visiškai tenkinti.
PIRMININKAS. Visiškai, ar ne? Gerai, tiesiog patikslinau Teisės departamento klausimą, ar jūs visiškai tenkinate peticiją. Gerai.
Balsuosime tam numatytu metu. Tai liko paskutinė peticija ar dar dvi turite?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vieną.
PIRMININKAS. Vieną. Gerai.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. sausio 17 d. išvados Nr. 250-I-1“ projektas Nr. XIVP-3711 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada 2-21 klausimas – projektas Nr. XIVP-3711.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Čia peticijos išvada Nr. 250-I-1, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-1“ projektas Nr. XIVP-3711. Seimo Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją šių metų sausio 17 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 ir 4.85 straipsnius. Peticijų komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Komisijos nuomone, šiuo metu galioja teisinis reguliavimas, kur yra aptartos butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisės ir pareigos, susijusios su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tvarkymu ir priežiūra, tačiau to nepakanka peticijoje nurodytų probleminių situacijų sprendimui, bendrojo naudojimo turto neprižiūrint ir netvarkant kitiems daugiabučio butų ir patalpų savininkams (nuomininkams). Komisijos nuomone, į pareiškėjų argumentuotą siūlymą, kad, norint bendrabučiuose išnuomoti kambarius su bendra nuosavybe, būtina gauti raštišką sutikimą iš kito bendrasavininkio, turėtų būti atsižvelgiama peržiūrint ir keičiant atitinkamų teisės aktų nuostatas.
Komisija pritarė Seimo Teisės departamento išvadai. Prašome pritarti komisijos išvadai iš dalies tenkinti pareiškėjų siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 ir 4.85 straipsnius ir pavesti Seimo Peticijų komisijai sudaryti darbo grupę teisės akto projektui parengti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti niekas neužsirašė svarstymo stadijoje. Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime tam numatytu laiku. Taigi dėl peticijų mes jau viską nudirbome.
Kolegos, gal tada grįžkime ir dar spėsime apsvarstyti 2-3 bloką, nes 2-2 klausimo autorius prašė, kad išlaikytume tinkamą laiko tarpą, todėl svarstyti negalime.
12.17 val.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas Nr. XIVP-3629(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3630(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 21, 24, 25, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3631(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3632(2) (svarstymas)
Tai 2-3 bloko 1, 2, 3, 4 klausimai. Jeigu galėtų gerbiamas K. Starkevičius, jeigu mane girdi, išvadą dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo. Mes dar turime kelias minutes. Kadangi ten nėra jokių pataisų, tai galite pateikti išvadą. Čia, matau, diskutuos tik vienas V. Semeška, bet gal irgi paprašysime jo trumpai diskutuoti, o dabar trumpai mums išvadą dėl gynybos pramonės. Tai mes spėsime dar iki balsavimo lango šitą klausimą. Prašau, gerbiamas pirmininke.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį klausimą, dalyvavo visų suinteresuotų institucijų atstovai ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Kviečiu diskutuoti vienintelį dalyvį – tai gerbiamą V. Semešką. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai svarbus įstatymo projektas dėl mūsų gynybos pramonės kaip ūkio šakos. Šiuo projektu siekiama nustatyti, jog valstybė, užtikrindama nacionalinį saugumą, ne tik stiprina nacionalinio saugumo ir gynybos institucijas, bet ir sudaro puikias sąlygas gynybos ir saugumo pramonės plėtrai.
Gynybos ir saugumo pramonė, kaip atskira pramonės šaka, iki šiol nebuvo reglamentuota, teisės aktuose nebuvo nurodoma, kas Lietuvoje formuoja gynybos ir saugumo pramonės politiką, kokios institucijos kokias funkcijas vykdo. Šiame įstatyme bus kaip tik išdėstoma, paminima, už ką bus atsakinga Krašto apsaugos ministerija, už ką – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kitos institucijos.
Pažymėtina, jog reikalavimai ginklų gamybai nustatomi kitame įstatyme – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pagrindu. Taigi pagaliau apibrėžiama pati gynybos pramonės ir saugumo pramonės sąvoka. Tai yra Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų ir juridinių asmenų ar jų padalinių ekonominė veikla, kuri apima strateginių prekių, taip pat gynybos ir (ar) viešo saugumo reikmėms skirtų produktų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, šių prekių ir produktų gamybą ir jų techninės priežiūros, remonto, modernizavimo paslaugų teikimą.
Siūloma nustatyti gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančias, dalyvaujančias ir įgyvendinančias institucijas ir įstaigas. Nustatomos pramoninio bendradarbiavimo taikymo sąlygos. Siūloma įsigijimo suma, kai būtų taikomos pramoninio bendradarbiavimo sąlygos, yra 5 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Siūloma nustatyti daug kitų svarbių dalykų ir kad gynybos ir saugumo pramonės produktų eksporto skatinimas vystomas pramonės produktų, paslaugų, technologijų ir inovacijų demonstravimu tarptautinėse parodose.
Poveikis ekonomikai taip pat akivaizdžiai teigiamas planuojamas, sukurtų inovacijų ir investicijų gynybos ir saugumo pramonės srityje skatinimą, palankesnį teisinį reguliavimą. Įstatymų projektais sudaromos palankios sąlygos mokslo plėtrai gynybos ir saugumo srityje, taip pat numatomos finansinės priemonės, kurios leis efektyviau skatinti gynybos ir saugumo srities inovacinių produktų kūrimą.
Taip pat, įtvirtinus pramoninį bendradarbiavimą, sudaromos sąlygos Lietuvoje veikiančioms įmonėms konkuruoti dėl dalies sutartinių įsipareigojimų vykdymo atliekant ginkluotųjų pajėgų pirkimus. Projektu numatoma galimybė netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų tik išskirtiniais atvejais ir siekiant apsaugoti gyvybinius nacionalinio saugumo interesus, nes išimtis galima tik siauroje srityje, todėl karinės įrangos pirkimų atveju neigiamo poveikio rinkai nenumatoma. Taigi tikslas – skatinti gynybos ir saugumo pramonės inovacijas ir investicijas į šią pramonę, didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, Lietuvos aprūpinimą ir lietuviškos kilmės strateginių prekių, gynybos ir viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų eksportą.
Pabaigoje norėčiau padėkoti darbo grupei bei jos vadovei Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorei J. Nagienei už atliktą didelį darbą rengiant šį įstatymų paketą, taip pat ir tarpinstitucinį derinimą. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Gerbiamas A. Anušauskas nori kalbėti už. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi šia tema kalbu jau ne pirmą kartą, tai per daug nesiplėsiu. Gynybos pramonės įstatymas iš tikrųjų užtikrina ne tik teisinę formą šiam sektoriui, bet, aš manau, pagaliau ir pagal statistinius mūsų šalies ūkio duomenis atsiras galimybė atskirai įvertinti gynybos pramonės plėtrą, ko dabar mes nematome, nes visa tai paskęsta tarp kitos statistikos. Dėl to yra vilties, kad su šiuo įstatymu mes matysime, kaip vystosi, kokiu tempu vystosi, kaip plečiasi gynybos pramonė ir kaip keičiasi investicijos į ją. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti.
Dabar, gerbiami kolegos, kviečiu visus susėsti į darbo vietas, nes prasidės balsavimai. Dabar jau yra balsavimo langas. Yra susikaupę nemažai įstatymų, tai kviečiu pasiruošti. Jeigu sutinkate, pirmas balsavimas bus ilgas, o paskui padarysime trumpus balsavimus, nes tų balsavimų bus nemažai – rezerviniai ir peticijos.
Jeigu tinka tokia procedūra, kviečiu apsispręsti balsuojant dėl 2-3 klausimų bloko. Darbotvarkės 2-3.1, 2-3.2, 2-3.3, 2-3.4 klausimai – projektai Nr. XIVP-3629, Nr. XIVP-3630, Nr. XIVP-3631, Nr. XIVP-3632. Tai yra Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas ir lydimieji. Kviečiu po svarstymo balsuojant apsispręsti dėl šio projekto. Prašom. Balsuojame dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo. Prasidėjo balsavimas. Kviečiu jau užimti darbo vietas.
Užsiregistravo 92, balsavo 92: visi 92 balsavo už. Labai džiugu, po svarstymo štai kaip vieningai pritarta.
12.24 val.
Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3056(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3057(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar keliaujame prie ankstesnių darbotvarkės 1-15.1, 1-15.2 klausimų, tų, kurie liko nebalsuoti, tai yra Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų. Prašom balsuoti taip pat po svarstymo dėl Darbo kodekso ir lydimojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo. Dabar, kaip tariamės, yra trumpesni balsavimai, nes jų bus labai daug, tai atkreipkime dėmesį. Nevaikščiokime labai plačiai po salę.
Taip, pritarta po svarstymo 1-15.1 ir 1-15.2 klausimams.
12.25 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-16 klausimas – Švietimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214(2). Balsuojame taip pat po svarstymo.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 93, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi po svarstymo taip pat pritarta.
12.25 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3292(2), Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3293(2), Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3294(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, gerbiami kolegos, yra 1-17.1 klausimas. Čia yra vienas pasiūlymas. Gal aš prašysiu gerbiamą K. Adomaitį, komiteto pranešėją, į tribūną. Jeigu jūs grįžtumėte, čia dėl 1 straipsnio (darbotvarkės 1-17.2 klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymas) buvo Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galbūt sudarysime galimybę gerbiamai A. Gedvilienei pristatyti. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija paprašė patikslinti sąvokos „buitiniai aplinkos oro taršos šaltiniai“ apibrėžtį, kad būtų lietuviškai tvarkingai. Aš užregistravau šitą pasiūlymą. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ar yra dešimt Seimo narių? Pakelkime rankas. Yra iš įvairių frakcijų, matyt, tinka, komitetas pritarė. Komiteto nuomonė? Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime tada bendru sutarimu? Galime. Gerai, pritarta. Gerbiamas E. Jovaiša per šoninį mikrofono kažką norėjote… Gal dėl vedimo tvarkos. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, aš atsiprašysiu. Dėl praeito balsavimo, dėl švietimo klausimo, aš susilaikiau. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame. Švietimo įstatymas – susilaikėte.
Gerai. Kitas pasiūlymas Seimo narių S. Gentvilo ir A. Čepononio buvo dėl 8 straipsnio. Galbūt S. Gentvilas pristatytų. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Po diskusijų su gerbiamu A. Čepononiu ir kitais visgi priėjome kompromisą siūlyti ne visuotinį anglies, durpių, kito iškastinio kietojo kuro draudimą, bet apsiriboti didmiesčiais virš 50 tūkst. gyventojų ir kurorto statusą turinčiomis gyvenvietėmis. Tas kompromisas labiau orientuotas į tankiai apgyvendintas teritorijas, kur sklypai yra tikrai mažesni, kur kaimynų taršos per kaminą neišsisklaido vėjas. O kurortinėse teritorijose, kadangi kurortinių teritorijų statusą norinčioms gauti savivaldybėms negalima turėti industrinių, pramoninių zonų, tikrai nereikėtų leisti deginti XIX amžiaus anglies ir kito kuro. Ačiū komitetui už pritarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių šį pasiūlymą? Yra iš įvairių frakcijų. Man atrodo, čia yra, ypač jeigu komitetas pritaria. Dabar prašome komiteto nuomonės.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė – pritarti: už – 5, prieš – 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo už nori kalbėti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, reikia pasidžiaugti, kad vis dėlto tas pasiūlymas atsirado, nes nėra taip paprasta spręsti problemas, ypač katilų ir kitų šildymo priemonių pakeitimo, kuomet labai paprasta parašyti dokumente, iš tiesų tai susiję su nemažomis investicijomis ir nemažomis lėšomis. Aišku, galbūt kada nors atsiras tam tikrų siūlymų. Manyčiau, priimdamos tokius siūlymus, vis dėlto siekdamos mažinti tą socialinę atskirtį, kuri ir taip didelė regionuose, ko gero, savivaldybės arba valstybė galėtų galvoti apie pagalbą dėl tokių pakeitimų, nes tai yra tūkstančiai eurų. Ir vėlgi pertvarkymas pareikalaus daug darbo, nes reikės samdyti kompaniją, nes čia žmonės paprastai darbų nepasidaro, ypač vieniši. Tikrai gerai, kad šis sprendimas padarytas, kad vis dėlto pradedame nuo didžiųjų miestų, kur turbūt ir tų problemų dėl kietojo kuro ne tiek daug. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – gerbiamas K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Edmundai Pupini, problemų dėl kietojo kuro daug ir didžiuosiuose miestuose, ir mažuosiuose miestuose. Nesuprantu, kodėl šiuo siūlymu mes norime pasakyti, kad jeigu Vilniuje kaimynas degina anglį ir teršia viso kvartalo orą, neįmanoma ten išbūti visą žiemą, tai čia, Vilniuje, mes tą apribojimą įvedame nuo 2026 metų, o jeigu mažesnis miestelis: Marijampolė, Kėdainiai, Anykščiai ar dar koks nors, tai tokio apribojimo neįvedame ir tenai bus galima ramiai teršti savo kaimyno orą visą žiemą motyvuojant tuo, kad man šalta, o tu jau, kaimyne, kvėpuok kuo nori. Tikrai nėra… Aš nesuprantu, kodėl mes išvis traukiamės nuo tokių, kaip sakyti, man atrodo, labai racionalių ir šiuolaikiškų sprendimų atsisakyti taršaus kuro, kai yra technologijų, šilumos siurblių ir apskritai. Ir malkas, tiesą sakant, būtų galima deginti, kurios irgi yra gana pigus ir tinkamas kuras visiems tiems patiems katilams, kuriuose deginama akmens anglis. Nesuprantu, ko mes čia bijome, ko mes čia slepiamės, kodėl bandome motyvuoti kažkokiais socialiniais dalykais, kai kartais, kaip ir minėjau, net ir katilų nereikia keisti. Tikrai kviečiu nepalaikyti šitos pataisos, priimti imperatyvų reikalavimą Lietuvoje uždrausti deginti akmens anglį po poros metų ir tikėtis, kad oro taršos situacija Lietuvoje pasikeis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami dėl pasiūlymo. Primenu, Seimo narių S. Gentvilo ir A. Čepononio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 110: už – 91, prieš – 9, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, čia trijų įstatymų paketas. Ar galime dėl visų kalbėti vienu metu ir balsuoti vieningai? Galime. Motyvai dėl viso paketo. Tuojau įjungsime. Užstrigo. Gerbiama L. Girskienė kalbėtų už. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, aš jau ir pasisakymo metu diskutuodama pasisakiau ir prašau kolegų tikrai palaikyti įstatymo pakeitimus, kadangi tai yra svarbus, lauktas pakeitimas, miestuose problema yra tikrai labai aktuali. Tikrai labai raginu ir savo frakcijos kolegas, ir kitų frakcijų narius palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Ąžuolas kalbės prieš. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Yra toks posakis – žaliasis komunizmas. Tas įstatymas tai ir rodo. Teko lankytis Suomijoje. Suomijoje vidury miesto anglių katilinė kūrenama didžiulė, anglių kalnai. Jokių problemų. Klausėme suomių, tai kada jūs žadate čia kažką tvarkyti? Sako, iki 2050 metų kažką darysime su tomis anglimis, nekūrensime turbūt. Bet jeigu Lietuvoje močiutė anglis kūrens dėl to, kad neturi pinigų pasikeisti pečiaus, tai ją reikia nubausti ir uždrausti. Labai įdomus tikslas.
O po to pažiūrėkime į tikrintojus. Iki šiol aplinkosaugininkai eidavo, teritorijas tikrindavo, o dabar savivaldybių darbuotojai lakstys po teritorijas. Tai gal leiskime visiems, kas nori, tikrinti bet kieno kiemus, pečius, dūmus. Tai ką mes čia darome? Kur mes einame? Tada aplinkosaugininkai nereikalingi, nes savivaldybės darbuotojai tuoj viską tikrins. Tai gerai, kuo daugiau tikrintojų, tuo linksmiau gyvensime.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Motyvai išsakyti. Aš matau, gerbiama L. Nagienė prie šoninio mikrofono, bet replika bus po balsavimo, gerai? Replikos yra po balsavimo, nes dėl motyvų reikėjo užsirašyti. Dabar, gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso paketo. Darbotvarkės 1-17.1, 1-17.2, 1-17.3 klausimai – projektai Nr. XIVP-3292, Nr. XIVP-3293, Nr. XIVP-3294. Tai yra Aplinkos apsaugos įstatymas ir lydimieji. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 89, prieš – 3, susilaikė 18. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiama L. Nagienė per centrinį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų replika Valiui. Valiau, mes kalbame apie didžiuosius miestus, bet mes tai kaimo bobutei nesakome, kad tu turėsi pasikeisti katilą, tu galėsi kūrenti ir malkomis. Taigi tu pažiūrėk, už ką mes balsavome. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju. Aš irgi norėjau vis dėlto sureaguoti į Valiaus pasisakymą. Laima jau gerai akcentavo, kad skirtis yra padaryta ką tiktai įvykus balsavimui, kalbant apie kaimą ir apie miestą. O kitas dalykas, vis dėlto kažkaip keista girdėti tokius pasisakymus iš nario partijos, kurios pavadinime yra žodžiai „valstiečių“ ir, pabrėžiu, „žaliųjų“. (Plojimai)
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. išvados Nr. 250-I-5“ projektas Nr. XIVP-3673 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pereiname prie peticijų. Darbotvarkės 2-14 klausimas –projektas Nr. XIVP-3673. Išvada 250-I-5 dėl šios peticijos. Balsuojame dėl Peticijų komisijos išvados. Darbotvarkės 2-14 klausimas.
Šios nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. išvados Nr. 250-I-4“ projektas Nr. XIVP-3691 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – projektas Nr. XIVP-3691. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-4.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 99, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. sausio 24 d. išvados Nr. 250-I-2“ projektas Nr. XIVP-3706 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-3706. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-2. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 104, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. kovo 13 d. išvados Nr. 250-I-3“ projektas Nr. XIVP-3707 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-17 klausimas – projektas Nr. XIVP-3707. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-3. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 105, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-6“ projektas Nr. XIVP-3708 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-18 klausimas – projektas Nr. XIVP-3708. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-6. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 103, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-7“ projektas Nr. XIVP-3709 (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-3709. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-7. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 103, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. balandžio 17 d. išvados Nr. 250-I-8“ projektas Nr. XIVP-3710 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-20 klausimas – projektas Nr. XIVP-3710. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-8. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113, už – 106, prieš – 1, sulaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. sausio 17 d. išvados Nr. 250-I-1“ projektas Nr. XIVP-3711 (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinė peticija: 2-21 klausimas – projektas Nr. XIVP-3711. Peticijų komisijos išvada Nr. 250-I-1. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 105, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas) Su peticijomis tiek.
Dabar prie rezervinių keliaujame.
12.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ projektas Nr. XIVP-3723 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 4.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ projektas Nr. XIVP-3723. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 106: už –101, prieš – 2, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3729 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 4.3 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3729. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 102 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3730 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 4.4 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto narių skaičiaus“ projektas Nr. XIVP-3730.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 99, prieš – 2, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau darbotvarkės rezervinis 4.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-3727. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų… 4.5 dar praleidžiame.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3728 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4.6 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3728. Dėl šito galime balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 110: už – 105, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Matau, gerbiamas A. Petrošius per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėl rezervinio 4.4 klausimo prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas dėl protokolo – už.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3725 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4.8 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3725. Balsuojame dėl rezervinio 4.8 klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar, gerbiami kolegos, dar turime laiko. Jau yra papildyti rezerviniai.
12.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3724(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3722(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3726(2) (pateikimas)
Gerbiamas J. Razma galbūt dabar jau mums malonėtų pateikti rezervinį 4.2 klausimą – projektą Nr. XIVP-3724. Prašom. Primenu, kad yra balsavimo langas, tai iš karto ir balsuosime. Pratęsiu iki pertraukos balsavimo langą – ką apsvarstome, dėl to balsuojame. Gerai, kolegos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsižvelgus į Mišrios grupės teikimus, yra įregistruoti kai kurių rezervinių projektų antrieji variantai. Jau ne tik išbraukiamas R. Žemaitaitis, bet yra įrašomi kiti nariai. Jeigu iš eilės vardintume, tai dėl Seimo delegacijų sudarymo pakeitimo NATO Parlamentinės Asamblėjos nario pavaduotoju vietoj R. Žemaitaičio būtų skiriamas M. Puidokas.
Toliau kai kurios komisijos. Išbraukus R. Žemaitaitį, į Jaunimo ir sporto reikalų komisiją būtų įrašomas A. Skardžius. Iš Jūrinių reikalų komisijos būtų tik išbraukiamas R. Žemaitaitis. Mišri grupė čia jau nieko nedelegavo. Iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos Mišri grupė, matyt, atsižvelgdama į Seimo narės pageidavimą, teikia išbraukti L. Mogenienę. Čia jau nesusiję tiesiogiai su R. Žemaitaičio mandato atsisakymu. Ir į Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją L. Mogenienė būtų kaip tik įrašoma kaip nauja narė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žiūrėkite, po vieną gal tada apsvarstykime, vis tiek balsuosime po vieną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ir taip pat L. Mogenienės pavaduotoja būtų R. Tamašunienė.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju.
12.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3724(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas, priėmimas)
Dabar rezervinis 4.2 klausimas. Niekas nenori klausti. Bendru sutarimu, tikiuosi, galime po pateikimo. Dėkoju. Po svarstymo. Dėkoju.
Ir priėmimas. Yra du straipsniai. Ar galime abiem straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju. Balsuojame dėl viso. Priėmimo stadija.
Rezervinis 4.2 klausimas – dėl delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3722(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Toliau buvo pristatytas rezervinis 4.7 klausimas – projektas Nr. XIVP-3722. Vėlgi, ar po pateikimo galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime? Dėkoju, pritarta. Čia yra vienas, du, trys, keturi, penki, šeši straipsniai. Ar galime straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada balsuojame dėl viso rezervinio 4.7 klausimo – dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projekto Nr. XIVP-3722.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: visi 107 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3726(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas, priėmimas)
Paskutinis rezervinis 4.9 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3726. Galime po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimas. Čia yra trys straipsniai. Visiems straipsniams galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsuojame dėl viso rezervinio 4.9 klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: visi 103 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3719 (pateikimas)
Dabar, kolegos, dar lieka 11 su trupučiu minučių, tai gal pakviestume gerbiamą A. Žukauską? Yra rezervinis 5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3719. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Seimo nariai, mes prieš kelis metus priėmėme Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, pagal kurią stojant į aukštąsias mokyklas yra sudaroma antra eilė tiems, kurie turi stažą, įvairų praktinio darbo ar tarnybos kariuomenėje stažą. Pagal tą pataisą 10 % valstybės finansuojamų vietų kiekviena aukštoji mokykla turėjo skirti šitai antrai eilei, bet techniškai tai sunku padaryti, nes aukštosios mokyklos nežino, kiek jos vietų gaus, kol neįvyksta konkursas. Todėl šia pataisa siūloma skirti 10 % tų lengvatinių vietų studijų programai ar studijų programų grupei ir tada lengvai būtų tos vietos pasidalinamos tarp turinčių teisę į lengvatą. Niekas čionai nepablogėja, tik pagerėja aukštosios mokyklos pasirinkimas, jokių pildomų lėšų nereikia. Yra techninis pataisymas, kad sklandžiau įgyvendintume šitą idėją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norės paklausti… Kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad pratęsiau balsavimo langą iki pertraukos. Apsvarstome ir balsuojame, gerai? Po vieną, kiek spėsime.
Klausia gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju, pirmininke, už pristatymą. Mano supratimu, pati idėja tikrai yra gera, kad ne aukštosioms mokykloms reikia skirti, o studijų programoms, nes mes tada vėlgi galimai galime nuskriausti regionų vaikus, nes jie galbūt neturi galimybės studijuoti didžiausiuose universitetuose, kurie paprastai yra didžiuosiuose miestuose ir panašiai.
Mano klausimas yra tik vienas. Ar proporcingai bus paskirstomos tos vietos, tie 10 % pagal studijų programas, kad mes tikrai apimtume visą Lietuvą ir visą poreikį, ypač atkreipiant dėmesį į regionų vaikus, kurie dažniausiai ir susiduria su įvairiomis socialinėmis, ekonominėmis problemomis ir tais slenksčiais?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tiesiog išbraukiami žodžiai „aukštosioms mokykloms“, paliekama „studijų programoms ar jų grupėms“. Tiesiog valstybės finansuojamų vietų tiems turintiems lengvatą bus visur po 10 %, kaip numatyta visose programose.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar nemačiau, kad dėl motyvų būtų užsirašiusių. Tada balsuosime po pateikimo dėl Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3719. Balsuojame, gerbiami kolegos, po pateikimo.
Užsiregistravo 90, balsavo 87: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas, žinoma, – Švietimo ir mokslo komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Apsvarstytas.
12.52 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3657 (pateikimas)
Dabar dar turime 8 minutes, galbūt galime… Man atrodo, darbotvarkės 2-9 klausimą, jeigu aš neklystu, ministras K. Navickas pristatytų – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projektą Nr. XIVP-3657. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų yra teikiamas įstatymo projektas dėl šio įstatymo galiojimo pabaigos, nes Licencijuotų sandėlių įstatymas buvo priimtas prieš 22 metus kaip alternatyva ir galimybė ūkininkams paimti paskolas, bet per tą laiką yra suderinta daug patrauklesnių priemonių: tiek valstybės garantijos, tiek palūkanų kompensavimas, tiek lengvatinių paskolų apyvartos, ir niekada nebuvo pasinaudota šituo instrumentu. Šiandien yra įšaldyta ir dalis pinigų, kai kuriuos būtų galima atlaisvinti tiems patrauklesniems ūkininkų finansavimo instrumentams. Tai tokia įstatymo esmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti gerbiamas kolega K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, čia jūs apie sandėlius kalbate, turbūt tai susijęs klausimas. Jūs kadencijos pradžioje pristatėte sandėlių statybą dėl trumpųjų maisto grandinių, kad turės ūkininkai galimybę kažkur sandėliuoti savo produkciją, paskirstyti ar į prekybos centrus, ar kažkur. Kaip sekasi įgyvendinti, kaip tų sandėlių statyba sekasi, galbūt galite šiek tiek papasakoti? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Teisingai jūs pasakėte – tikrai nesusijęs klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Tada balsuojame, gerbiami kolegos, po pateikimo dėl Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projekto Nr. XIVP-3657. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.54 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 6, 10, 131 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3674 (pateikimas)
Gerbiamas ministre, galbūt iš karto darbotvarkės 2-10 klausimą – Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3674? Šitas turbūt paskutinis bus. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū dar kartą, posėdžio pirmininke. Yra siūlymas keisti Veterinarijos įstatymą. Yra tokie trys pakeitimai. Vienas yra pripažinti, kad Veterinarijos tarnyba neturi pavaldžių įstaigų, nes de facto taip ir yra – Vyriausybės nutarimu Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas dabar yra pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Tai buvo įgyvendinta ypač dėl antikorupcijos priemonių po STT išvados.
Antra dalis yra susijusi su rezidentūros studentų įkainio perskaičiavimu: priderinti prie Valstybės tarnybos įstatymo ir kad jisai būtų skaičiuojamas atitinkamai pagal šį įstatymą. Trečia dalis yra susijusi su tuo, kad Veterinarijos tarnybai vienu metu buvo pavestas ir veislininkystės programų vertinimas ir priežiūra. Dabar šita funkcija yra perkelta Žemės ūkio agentūrai. Veikla vykdoma, pradžia prasidėjo sėkmingai.
Tai tokie pakeitimai. Iš tikrųjų de facto konstatavimas ir kas yra, man atrodo, ne mažiau svarbu – rezidentūros įkainio ir koeficiento suderinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų noriu paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas K. Mažeika – pirmas. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, turiu du klausimus. Vienas dėl rezidentų. Ar nemanote, kad vis dėlto ta situacija, kai išsiskyrė funkcijos ir dabar dalį funkcijų, kalbu apie gyvūnų gerovę, administruoja Aplinkos ministerija… Ir dėl rezidentų atsitiko tokia situacija, kai iš skirtų 14 veterinarijos krypties rezidentų dešimt – Žemės ūkio ministerijoje, o keturi yra Aplinkos ministerijoje ir nėra galutinio sutarimo. Tiesiog turbūt kenčia ne tai, kad studijų programa… bet tie studentai, galimi rezidentai, neturi galimybės tęsti studijų. Ar jums ta situacija neatrodo keista? Galbūt vis dėlto visus reikėtų perimti jums ir parodyti lyderystę, kad neiškristų.
Kitas klausimas dėl veislininkystės. Ar neatsitiks taip, kaip su tais rezidentais, kai iš vienos institucijos perkeliama kitai ir ta kompetencija lyg ir išgaruoja? Tai galbūt galite užtikrinti, argumentuoti…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …ar nepasikartos ta istorija? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Šį kartą tikrai pagrįsti ir už tai dėkoju. Dėl rezidentūros aš taip nemanau, nes jūs tikrai geriau negu aš žinote situaciją, kad mažiausiai patrauklios rezidentūros studijos yra susijusios su didžiaisiais ūkiniais gyvūnais. Aš suprantu, ką jūs sakote, ir aš girdėjau, ką jūs sakote, bet mums iš Žemės ūkio ministerijos bet kokiu atveju yra geriau ir būčiau linkęs, kad ir liktų tos skatinimo priemonės būtent dėl ūkinių gyvūnų, ypač didžiųjų, nes smulkiųjų naminių augintinių programos yra pilnos ir iš tikrųjų komerciniai dalykai yra, susitvarko.
Dėl laukinių, jūs dabar iš vietos klausėte, aš tik įgarsinu. Dėl laukinių yra specifika. Manau, kad keturios rezidentūros vietos per Aplinkos programos studijos priemones yra pakankamas skaičius. Bet jūs puikiausiai žinote, didžiausia problema bus ir yra dėl ūkinių gyvūnų ir tai reikia spręsti.
O dėl veislininkystės, tai tie patys žmonės perėjo. Iš tikrųjų mes nuosekliai peržiūrėjome visas priemones ir buvo (…), parlamentinė kontrolė, man atrodo, atsakymai pasakyti. Taip, yra sektorius, tam tikro nepasitenkinimo yra, bet iš tikrųjų, jeigu žiūrime į kokybinį pokytį, mes sulaukiame tikrai gana gerų įvertinimų ir manome, kad einame gera linkme. Tikėsimės, kad taip ir bus tęsiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Stončaitis. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų Antikorupcijos komisijos darbotvarkėse labai dažnai yra Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities įmonių, įstaigų veiklos skaidrumas. Kaip jūs ir sakėte pristatydamas pasiūlymus, kad tai viena iš priemonių, daranti įtaką Veterinarijos tarnybos antikorupciniam klimatui pagerinti. Ar iš tikrųjų taip? Ką tai duos, jūsų manymu? Ar tai pakankama? O antra klausimo dalis būtų: ar tie pakeitimai neturės didesnės įtakos ūkio subjektams pasiekti Veterinarijos tarnybos paslaugas? Labai ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip pat ačiū už gerus klausimus. STT vertinant, kai buvo kalbama apie Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto dalis, pagrindinis dalykas ir pagrindinis priekaištas buvo tas, kad pati Veterinarijos tarnyba tikrina, ima mėginius ir tada jai pavaldi institucija dar daro tyrimus ir kokybinius dalykus. Viskas yra susiję. Ir čia buvo ne tik STT, bet buvo, man atrodo, ir tarptautinio vertinimo dalykas. Dėl šių funkcijų jie pirmiausia rekomendavo, kad nebūtų susiejimo dėl pavaldumo. Tai mes tą padarėme. Dabar šiame įstatyme yra tik fakto konstatavimas, nes įstatyme įrašyta, kad jie turi pavaldžių įstaigų, bet de facto jau nebeturi, nes Rizikų vertinimo institutas jau yra pavaldus Žemės ūkio ministerijai nuo Naujųjų metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėl pasiekiamumo pasakysiu. Tai neturi įtakos, nes instituto klientai iš tikrųjų eina per Veterinarijos tarnybos inspektorius.
PIRMININKAS. Dėkui ministrui, atsakėte į visus klausimus. Dabar nėra motyvų. Tai balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 8. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Kaimo reikalų komitetas. Birželio 18 dieną svarstytume. Ar galime bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta. Tai buvo paskutinis klausimas.
Rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.