|
1
|
6
|
|
|
Argumentai:
Valstybės
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų
pakeitimo projektais siūloma keisti darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje
sistemą. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais.
Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų
teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo
2023 m. sausio 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m.
sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių
valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų
direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Taigi
parengtuose teisės aktų projektuose teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma
keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos.
Nors
teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram
tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama,
kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros
įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą
ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir
prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese.
Atkreiptinas
dėmesys, kad Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų
darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo
sistemos dalyvių bendrumą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje
numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų
teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas
turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo;
dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei
garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su
priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu,
atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas).
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros
vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų
statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į
būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary)
ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi
šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo
užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.
Pažymėtina
ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą –
įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų
(Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų
tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio
dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir
prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį
reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d.
buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti
pareiginės algos koeficientai, buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių
rangų, kurie buvo integruoti į pareiginės algos koeficientą. Šis darbo
užmokesčio padidinimas buvo siejamas su atitinkamų grandžių teisėjų ir
prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus
Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimus,
bus išbalansuotas.
Valstybės
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų
pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai
nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos
profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir
prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 606 prokurorai. 2019 – 2021
m. tarnybą prokuratūroje paliko 53 prokurorai, iš jų 25 – savo iniciatyva.
Vien tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 41 prokuroras. Mažėja
asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius –
egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15
asmenų grupė, todėl 2021 m. įvyko tik vienas egzaminas, kurį laikė vos 12
asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys.
Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių
prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų
pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai
– tik vienas pretendentas.
Teisėjų
darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2102 aiškinamajame rašte rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų
darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „lyginant su kitomis viešojo sektoriaus
įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir
kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo
didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems
aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai
nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant
būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreiptinas
dėmesys, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos
grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo
koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų,
atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir
skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje.
Analizuojant
Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas
Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės
teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie
vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo
užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje,
Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje,
Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje,
Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje,
Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek
karjeros pradžioje, tiek pabaigoje. Manytina, kad prokurorų ir teisėjų
atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc.
Atsižvelgiant
į tai, teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti
svarstomi ir įgyvendinami sistemiškai, t. y.:
1)
turi būti užtikrinamas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp
atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų (keičiamas prokurorų pareiginės
algos koeficientų dydis, atsisakoma priedo už tarnybos Lietuvos valstybei
stažą),
2)
teisėjų ir prokurorų pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatos turi būti
taikomos nuo tų pačių metų - nuo 2023 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6
straipsnis. 49 straipsnio keitimas
1.
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis
dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina
Seimas.”
2.
Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą
Valstybės tarnybos įstatyme.“
3.
Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos
Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo
įstatymo nustatyta tvarka.”
Pakeisti
49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Prokurorų
darbo užmokestis
1. Prokurorų darbo
užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau –
bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis
tvirtina Seimas.
2. Prokurorų darbo užmokestis
susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priedo už tarnybos
Lietuvos valstybei stažą;
3 2) priemokos
pagal šio Įstatymo 161 straipsnį.
3. Prokurorų darbo
užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą
šio Įstatymo 1 priede, dauginant iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga
apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad
paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
4. Prokurorams mokamas
priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos
įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
5. Priedą už tarnybos
Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 procentas prokuroro pareiginės algos už
kiekvienus metus. Šio priedo dydis negali viršyti 30 procentų prokuroro
pareiginės algos.
6 4. Priemokos,
jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 161 straipsnį, suma gali
siekti iki 30 procentų pareiginės algos.
7 5. Duomenys apie
prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos
Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų ir duomenų
pakartotinio naudojimo
įstatymo nustatyta tvarka.“
|
|
2
|
8 (N)
|
|
|
Pasiūlymas:
Papildyti
Projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„8
straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
Pakeisti
Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos
Respublikos
prokuratūros
įstatymo
1
priedas
PROKURORŲ
PAREIGINĖS ALGOS
(Baziniais
dydžiais)
Eil.
Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
1. Generalinė
prokuratūra
1.1. Generalinis
prokuroras 22,9
1.2. Generalinio
prokuroro pavaduotojas 21,2
1.3. Departamento
vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste 20,2
1.4. Skyriaus
vyriausiasis prokuroras 19,2
1.5. Departamento
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo
vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 19,0
1.6. Skyriaus
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 18,6
1.7. Departamento
skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 18,6
1.8. ONKT
departamento prokuroras 18,5
1.9. Departamento
prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras,
prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo
vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 17,7
2. Apygardų
prokuratūros
2.1. Vyriausiasis
prokuroras 19,2
2.2. Vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas 18,5
2.3. Specializuoto
skyriaus vyriausiasis prokuroras 17,7
2.4. Specializuoto
skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 17,3
2.5. ONKT
skyriaus prokuroras 17,0
2.6. Specializuoto
skyriaus prokuroras 16,5
3. Apygardų
prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1. Vyriausiasis
prokuroras 17,7
3.2. Vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas 16,0
3.3. Skyriaus
vyriausiasis prokuroras 15,7
3.4. Skyriaus
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 15,2
3.5. Prokuroras 13,9
Pastaba.
ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.
1. Generalinė
prokuratūra
1.1. Generalinis
prokuroras 5,3
1.2. Generalinio
prokuroro pavaduotojas 5,0
1.3. Departamento
vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste 4,8
1.4. Skyriaus
vyriausiasis prokuroras 4,75
1.5. Departamento
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo
vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 4,5
1.6. Skyriaus
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,3
1.7. Departamento
skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,3
1.8. ONKT
departamento prokuroras 4,25
1.9. Departamento
prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras,
prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo
vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 4,1
2. Apygardų
prokuratūros
2.1. Vyriausiasis
prokuroras 4,75
2.2. Vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas 4,25
2.3. Specializuoto
skyriaus vyriausiasis prokuroras 4,1
2.4. Specializuoto
skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 4,0
2.5. ONKT
skyriaus prokuroras 3,8
2.6. Specializuoto
skyriaus prokuroras 3,7
3. Apygardų
prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1. Vyriausiasis
prokuroras 4,1
3.2. Vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas 4,0
3.3. Skyriaus
vyriausiasis prokuroras 3,8
3.4. Skyriaus
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 3,7
3.5. Prokuroras 3,5
Pastaba.
ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“
|