Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 26 ir 27 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2020 m.           d. Nr.  

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 9¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba atliktu klinikiniu vaistinio preparato tyrimu arba bet kuriuo kitu biomedicininiu tyrimu, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai ir kurio užsakovas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos darbuotojas arba kurio tyrėjas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas (toliau - biomedicininis tyrimas, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį), tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prašymo ir dokumentų, pateiktų su prašymu, atitiktį sveikatos apsaugos ministro nustatytiems reikalavimams vertina sveikatos apsaugos ministro paskirtas Komisijos sekretorius (toliau – sekretorius). Jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija sekretorius Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas Komisija priims sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę prašymą Komisijai pateikti iš naujo.“

2. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Komisija Apraše nustatyta tvarka sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis (paciento mirtis, neaišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padaryta žala ir kt.), reikalinga gauti papildomas išvadas, ekspertizes, kitus sprendimui priimti būtinus dokumentus ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui dviem mėnesiams. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, arba, jeigu prašymas pateiktas tiesiogiai, siunčiamas registruotu paštu paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašyme nurodytu adresu, taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų arba atlikto biomedicininio tyrimo, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, priimtas Komisijos sprendimas.“

3. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) – šiuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.“

4. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas tiesiogiai su padaryta žala (paciento priežiūra ir (ar) sveikatos atkūrimu, ir (ar) kt.) susijusias pagrįstas, būtinas ir protingas išlaidas;“

5. Papildyti 24 straipsnį 7¹ dalimi:

„7¹. Komisijos sprendimu nustatyta atlygintina turtinės žalos suma pacientui arba kiekvienam kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, negali būti didesnė kaip 60 000 eurų.”

3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 2 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, ar medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų slaugos, ar medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ne mažiau kaip 1 yra specialistas, turintis aukštąjį universitetinį  odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų odontologijos praktikos patirtį, ir ne mažiau kaip 2 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatyta Vyriausybės tvirtinamuose Komisijos nuostatuose. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 5 Komisijos nariai. Komisija sprendimus priima Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu, o jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, – posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos narys turi vieną balsą. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojo balsas. Komisijos narys, nesutinkantis su Komisijos sprendimu, turi teisę pateikti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie Komisijos posėdžio protokolo. Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti pacientas, kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ir (arba) jų atstovas, sveikatos priežiūros įstaigos, teikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas prašyme, darbuotojai ir išvadas pateikęs (pateikę) ekspertas (ekspertai).“

3. Pakeisti 26 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, buvo padaryta žala, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti;“

4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, ir yra:

1) tik pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tik palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, ir (arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,1 procento;

2) kitoms šios dalies 1 punkte nenurodytoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,2 procento.

1. Įmokas į sąskaitą, kurių dydis nustatomas šioje dalyje nustatyta tvarka, moka visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios vieną ar kelias iš šių asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšių – pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas (tarp jų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas bei paliatyviosios pagalbos paslaugas), slaugos paslaugas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios nepriskirtos jokiam asmens sveikatos priežiūros lygiui ir kurias teikiant neatliekamos invazinės ir intervencinės procedūros arba atliekamos tik tos invazinės ir (arba) intervencinės procedūros, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašą įrašytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas moka 0,1 procento, skaičiuojamo nuo visų šių praėjusių kalendorinių metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, lėšų, dydžio įmoką:

a) praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;

b) praėjusių kalendorinių metų metinės finansavimo sumos, skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudoms padengti;

c) praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų (išskyrus pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą), skirtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudoms padengti;

2) kitos šios dalies 1 punkte nenurodytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,2 procento, skaičiuojamo nuo visų šio straipsnio 1 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose nurodytų praėjusių kalendorinių metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, lėšų, dydžio įmoką.“

2. Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga įmoką už einamuosius kalendorinius metus, apskaičiuotą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, moka dalimis po 1/4 įmokos. Pirmoji kalendoriniais metais įmoka sumokama iki einamųjų kalendorinių metų kovo 30 dienos, o antroji, trečioji ir ketvirtoji – iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 10 dienos, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios, – tokiu atveju pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradėjo savo veiklą, iki einamųjų metų kovo 30 dienos ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius kalendorinius metus ir įmokos dalį už pirmąjį einamųjų kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo kalendorinių metų pradžios:

1) įmokos už praėjusius kalendorinius metus dydis apskaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų šio straipsnio 1 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigos lėšų pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;

2) apskaičiuojant įmokos už einamuosius kalendorinius metus dydį asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių šio straipsnio 1 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose nurodytų lėšų pajamų dydis už praėjusius kalendorinius metus nustatomas praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos šio straipsnio 1 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose nurodytas lėšas pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dalijant iš įstaigos veiklos mėnesių skaičiaus ir gautą rezultatą dauginant iš 12.“

3. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos arba sumoka mažesnę įmoką, nei turėtų būti vadovaujantis šio Įstatymo 27 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ji moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.“

4. Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Įmokų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimo tvarką, išlaidas, priskirtinas sąskaitos administravimo išlaidoms, įmokų į sąskaitą mokėjimo, sąskaitos administravimo ir sąskaitos lėšų naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradėjo ne nuo 2019 m. pradžios, apskaičiuojant įmokos už 2020 m. dydį šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigos lėšų dydis už 2019 m. nustatomas 2019 m. šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose nurodytas asmens sveikatos priežiūros lėšas dalijant iš įstaigos veiklos mėnesių skaičiaus ir gautą rezultatą dauginant iš 12.

4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudos padengiamos tik arba ir iš finansavimo sumų ir (arba) asmens sveikatos priežiūros pajamų (išskyrus pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą), kaip trečiąją ir ketvirtąją 2020 m. įmokos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos turtinei ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti (toliau – sąskaita), dalį šio įstatymo nustatyta tvarka sumoka pusę šiame įstatyme nustatyta tvarka perskaičiuotos įmokos sumos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo nemokėjo įmokos į sąskaitą, nes negavo pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kaip 2020 m. įmoką į sąskaitą šio įstatymo nustatyta tvarka sumoka pusę šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotos įmokos sumos.

5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) narių, kurie Komisijos nariais buvo paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo, darbo Komisijoje laikotarpis įsigaliojus šiam įstatymui prilyginamas pirmajai kadencijai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo narys                                             Aurelijus Veryga