LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR.XIV-1311

10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2460

2023-04-19 Nr. 110-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-03-09)	1(10)	(8)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, statant esamų daugiabučių namų priklausinius, kai statomi ir (ar) rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms, šio straipsnio 3-6 dalyse numatyti reikalavimai netaikomi.“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų „nesudėtingi poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai“, „I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai“, nes šių sąvokų turinys nėra atskleistas nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Be to, įstatyme vartojamos sąvokos paprastai turi būti apibrėžtos tame pačiame įstatyme, o, jeigu įstatyme vartojamos sąvokos yra apibrėžtos kitame įstatyme, tai nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kitame konkrečiame įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnyje vartojamoms analogiškoms sąvokoms. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projekto nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodyta, kad „šio straipsnio 3 - 6 dalyse numatyti reikalavimai netaikomi“ nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies trečiojo sakinio nuostatomis, nustatančiomis, kad „Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius“, t. y. pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinės žemės nuomininkams, statant projekte nurodytus nesudėtingus inžinerinius statinius, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 – 6 dalies nuostatos, konkrečiai reglamentuojančios atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius mokėjimą, būtų netaikomos, bet būtų taikoma bendroji taisyklė dėl minėto atlyginimo mokėjimo, nustatyta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Trečia, siekiant suderinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „Žemės“ įrašytinas žodis „šio“, vietoj žodžių „nustatytais atvejais“ įrašytini žodžiai „nustatytu atveju“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje). Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio nuostatose vartojamiems žodžiams „nustatytais atvejais“. Ketvirta, nuostata „esamų daugiabučių namų“ nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimi omenyje daugiabučiai namai, kurių statyba užbaigta, tai minėtą projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09)	2			2. Projekto 2 straipsnio nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pradėjusiems procedūras, susijusias su esamų daugiabučių namų priklausinių statyba ar rekonstrukcija“ turinys, nes iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokios pradėtos procedūros turimos omenyje. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose nereikėtų nustatyti, kokios konkrečiai procedūros turi būti pradėtos.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09)	*			3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Taigi, projektu siūlomas keisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1311 jau įsigaliojo, o jo nuostatos yra integruotos į bazinį Žemės įstatymą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS“.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09)	*			4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statinių statybą ir (ar) rekonstrukciją išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, tam tikri subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Atsižvelgti.	Vyriausybės nuomonės įstatymo projekto pateikimo metu nepaprašyta.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-09)	*			5. Kaip jau buvo minėta, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktų, 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.	Atsižvelgti.	Antikorupcinio vertinimo išvada gauta.
6.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2023-03-21)	1(10)	(8)		Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2460 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.
7.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2023-03-19)	1(10)	(8)		Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projektu siūloma papildyti Žemės įstatymo 10 straipsnį 8 dalimi numatant, kad „Valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, statant esamų daugiabučių namų priklausinius, kai statomi ir (ar) rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms, šio straipsnio 3-6 dalyse numatyti reikalavimai netaikomi“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 2.1. Pagal Projekto siūlymus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo būtų atleidžiama atvejais, kada statomi ir (ar) rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai. 2.2.1. Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2023 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. XIVP-2460 „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ 1 pastaboje išdėstytiems argumentams Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad įstatymu nustatomam teisiniam reglamentavimui reikšmingos nuostatos^{^[1]} turėtų būti reglamentuojamos įstatyminiame lygmenyje, o ne jį lydinčiuosiuose teisės aktuose, kadangi (atskirais atvejais) tai eliminuoja arba sumažina sprendimus dėl lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatomo teisinio reglamentavimo priimančių subjektų diskreciją (galimybes veikti savo nuožiūra, nepagrįstai). Kitą vertus, tai užtikrina teisinio reglamentavimo stabilumą ir nuoseklumą, užkerta sąlygas nepagrįstiems teisinio reglamentavimo pokyčiams (pavyzdžiui, kada įstatymą lydinčiųjų teisės aktų pakeitimais pernelyg išplečiamas (arba susiaurinamas) įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo kontekstas. 2.2.2. Nesudėtingųjų inžinerinių statinių požymius ir techninius parametrus reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu^{^[2]} Nr. D1 –713. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad Reglamentas nenustato „poilsio paskirties inžinerinių statinių“ sąvokos, todėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo atveju tokiems inžineriniams statiniams būtų priskiriami objektai atsižvelgiant į Reglamento 12 punktu nustatytą „kitos paskirties inžinerinių statinių“ sąvoką^{^[3]} ir Reglamento 3 lentelės 4.2 papunktyje nustatytus „inžinerinių statinių nenurodytų 4.1 papunktyje, ne aukštesnių kaip 15 m“ parametrus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto priėmimo atveju gali kilti sąlygų dviprasmiškumams ir itin įvairioms interpretacijoms, ar ketinami statyti / rekonstruoti inžinieriniai statiniai gali būti priskiriami „poilsio paskirties inžinerinių statiniams“ ar ne, o tokių antikorupciniu pobūdžiu ydingų apraiškų galimybėms reikšmės turėtų ir tai, kad galimai tokia identifikacija turėtų būti atliekama įgyvendinant Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo / pakeitimo procedūras. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad šioje pastaboje išdėstyti argumentai pagrindžia poreikį, kad siekiant teisinio aiškumo Projektu siūlomos sąvokos turėtų būti nustatomos įstatyminio lygmens nuostatose. 2.2. Projektu numatoma galimybė siejama su atvejais, kada nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms, statomi / rekonstruojami / įrengiami kaip esamų daugiabučių namų priklausiniai. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai suponuoja nuomonę, kad Projektu siekiami tikslai siejami su seniau pastatytų, todėl dėl objektyvių aplinkybių (urbanizacijos, gyventojų skaičiaus padidėjimo ir kt. aplinkybių) dabartinių poreikių neatitinkančių daugiabučių gyventojų teisėtais interesais. Sąvoka esami daugiabučiai namai gali būti interpretuojama ir taip, kad Projekto priėmimo atveju numatoma galimybe galės pasinaudoti ir bet kuriuo metu pastatyti (taip pat ir pastatomi ateityje) daugiabučiai namai („esamas daugiabutis“ = pastatytas daugiabutis). Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato reikalavimus daugiabučių namų gyventojų poreikius atitinkančios infrastruktūros (parkavimosi vietos ir kt.) įrengimui, kurie turi būti įgyvendinami naujų statybų atvejais. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kyla abejonių, ar Projektu numatomas teisinis reglamentavimas nesudarys sąlygas nesąžiningo elgesio apraiškoms, kuomet siekiant išvengti minėtų reikalavimų įgyvendinimo (pavyzdžiui: pastato rekonstravimo atveju, kuomet pastato tūris (o reiškia ir galimai parkavimo vietų poreikis) padidėja 100 procentų), gyventojų poreikius užtikrinantis gerbūvis bus įrengiamas ne pastato rekonstravimo metu, bet užbaigus statybas ir pasinaudojant Projektu siūlomomis galimybėmis). Šiuo atveju Projekto nuostatos gali būti vertinamos ydingai dėl to, kad esant tokio nesąžiningo elgesio apraiškoms valstybės turtas (žemės) suteikiamas neatlygintinai. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai Pagal Projekto siūlymus esamų daugiabučių namų priklausinių statymo / rekonstravimo atveju būtų netaikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 – 6 dalių nuostatos. Aktualu yra tai, kad minėtos Žemės įstatymo nuostatos konkretizuoja atlyginimo dydžio už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo ir nustatymo sąlygas. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio nuostatos (dėl kurių Projektu nepasisakoma) nustato imperatyvų reikalavimą sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį joje nurodyti sąlygą, kad „nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius“. Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant galimybių dviprasmiškoms teisinio reglamentavimo interpretacijos, siūlytume Projektą tobulinti (pavyzdžiui: tikslinant Projekto 10 straipsnio 1 dalį ta apimtimi, kad „sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį reikalavimas joje nurodyti sąlygą dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius netaikomas Žemės įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, aukščiau minėtas tikslinimas aktualus ir siekiant užtikrinti realų Projektu siekiamų tikslų (sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojų bendrųjų poreikių tenkinimui) įgyvendinimą: atsižvelgiant į Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatytą teisinį reglamentavimą, siekdami pasinaudoti Projektu numatoma galimybe daugiabučių namų gyventojai / valstybinės žemės nuomininkai turėtų kreiptis dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ar susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (dėl galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašymo valstybinės žemės nuomos sutartyje, jeigu tokia galimybė nebuvo nustatyta). Tačiau, manytume, kad kyla abejonių, ar neatlikus Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų patikslinimų, valstybinės žemės nuomos sutartį sudarantis valstybinės žemės patikėtinis galėtų tokią sutartį / susitarimą sudaryti. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi: - Projekto nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo aspektu ir gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai; - Projekto nuostatos sudaro sąlygas sprendimus dėl Žemės įstatymo lydinčiuosius teisės aktus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. galimybėms veikti savo nuožiūra, galimai nepagrįstai); - Projekto nuostatos gali būti palankios nesąžiningo elgesio apraiškoms.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

V. Venckus

(2023-02-10 Nr. G-2023-1197)

1(10)

(8)

Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją, nesutinkame su 2022-06-30 LR Seimo priimto LR Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsniu. Reikalaujame, kad LR Seimas priimtų reikalingus LR Žemės įstatymo pakeitimus numatančius 10 straipsnio taikymo išimtį ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype. Siūlome artimiausioje LR Seimo sesijoje priimti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimą, papildant 10 straipsnį dalimi: „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas.“

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 12 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Seimą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo 2021-11-25 priimti LR Seimo LR Žemės įstatymo pakeitimai (Nr. XIV-717), aktualūs didelei daliai Lietuvos statytojų nuomojamoje valstybinėje žemėje, bet labiausiai pokyčius pajuto butų savininkų bendrijos, norinčios praplėsti esamas automobilių stovėjimo aikšteles. Įsigaliojus minėtiems įstatymo nuostatų pakeitimams, statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius, nepriklausomai nuo to, ar statinys didinamas, ar mažinamas, tai darantiems asmenims atsiranda prievolė valstybei bei savivaldybei, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, sumokėti atitinkamo dydžio mokestį (įstatyme pavadintą atlyginimu už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius). Analogiškas reglamentavimas liko 2023-01-04 įsigaliojus 2022-06-30 LR Seimo priimtam LR Žemės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XIV-1311, kurio 10 straipsnis taip pat numato aptariamą mokestį už galimybę rekonstruoti statinius. Šis mokestis skaičiuojamas nuo planuojamo padidinti bendro patalpų ploto ir/ar bendro žemės sklypo užstatymo ploto lyginant jį su nustatytu Nekilnojamojo turto registre. Priklausomai nuo sklypo ploto padidėjimo, mokesčio dydis gali svyruoti nuo 5 proc. iki 75 proc. dydžio valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė nustatoma atlikus vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir skelbiama Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazėje. Kaip tai atsilieps praktiškai? Pvz., bendrija, turinti 500 kv. m. ploto automobilių parkavimo aikštelę, narių susirinkime nusprendžia ją praplėsti iki 625 kv. m. ploto. Padidėjimas - 25 proc. Vadovaujantis pakeisto LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktu bendrija iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo privalėtų sumokėti net 35 proc. dydžio mokestį nuo išnuomoto žemės sklypo rinkos vertės, kuri pvz., Alytaus mieste gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų - jeigu nuomojamos žemės sklypas įvertintas 30 000 eurų, mokėtinas mokestis sudarytų net 10 500 eurų. Tokio dydžio papildomas mokestis (atlyginimas) yra nepakeliama papildoma finansinė našta gyventojams, jo įvedimas stabdo visoje Lietuvoje aktualios automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemos sprendimą. Todėl siekiame minėto įstatymo išimčių ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams nustatymo.

Spręsti pagrindiniam komitetui

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-04-03, Nr. 1SD-715-(3.3 E.))	1(10)	(8)		1. ŽĮ projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnį jį papildant 8 dalimi ir nustatant, kad „Valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, statant esamų daugiabučių namų priklausinius, kai statomi ir (ar) rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms, šio straipsnio 3–6 dalyse numatyti reikalavimai netaikomi.“ ŽĮ projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje nurodyta, kad „Siūloma numatyti išimtį nuostatoms, susijusioms su apskaičiuojamu atlyginimu už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti esamų daugiabučių namų priklausinius, kai statomi ir (ar) rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms, išnuomotame valstybinės žemės sklype taip išsprendžiant daugiabučiuose namuose gyvenančių asmenų gerbūvio užtikrinimą.“ Pažymime, kad nei statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), reglamentuojančiame statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus (Reglamento 1 punktas), nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, kuris nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), poilsio paskirties inžinerinių statinių sąvoka neįtvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar ŽĮ projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostata galės būti įgyvendinama visa apimtimi.	Pritarti.
3.	Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-04-03, Nr. 1SD-715-(3.3 E.))	*			2. ŽĮ projekto aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodyta, kad „Šiuo metu valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apskaičiuojamo atlyginimo už teisę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, daugiabučių namų savininkams arba bendrijai, norintiems gauti leidimą įrengti automobilių stovėjimo aikšteles keletui automobilių ar kitus kiemo įrengimus/įrenginius, atlyginimo dydis tapo nepakeliama finansine našta.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal ŽĮ projektu Žemės įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūlomą įtvirtinti nuostatą, t. y. valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, esamų daugiabučių namų priklausinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms, turės teisę statyti tiek pelno siekiantys, tiek ne pelno siekiantys asmenys, nemokėdami Žemės įstatymo 10 straipsnio 3–6 dalyse nustatyto mokesčio. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome, siekiant ŽĮ projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, apsvarstyti galimybę patikslinti ŽĮ projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūlomą įtvirtinti nuostatą, nurodant, kokie subjektai turės teisę statyti esamų daugiabučių namų priklausinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms, nemokant atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje.	Pritarti.
2.	Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-04-03, Nr. 1SD-715-(3.3 E.))	1(10)	(7)		3. Jeigu būtų nutarta, kad Žemės įstatymo 10 straipsnį tikslinga papildyti ŽĮ projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią nebūtų taikomos minėto straipsnio 3–6 dalių nuostatos, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, kadangi minėtoje dalyje įtvirtinta nuostata, kuriai esant Žemės įstatymo 10 straipsnis netaikomas.	Pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys A.Vyšniauskas

(2023-03-01)

Argumentai:

Rengiant įstatymo pataisą buvo konsultuotasi su įvairių savivaldybių atstovais. Marijampolės savivaldybės įmonės UAB „Marijampolės butų ūkis”, kuri administruoja dalį daugiabučių namų Marijampolės savivaldybėje ir rūpinasi jų daugiabučių namų rekonstrukcija, specialistai pastebėjo, kad įstatymo 10 straipsnį papildžius 8 dalimi, 1 straipsnio dalyje numatyta nuostata, jog statybos ar rekonstrukcijos darbai valstybinėje žemėje gali būti pradedami tik sumokėjus mokestį, gali klaidinti. Kadangi 8 dalis numato, jog mokestis nesudėtingiems poilsio ar sporto paskirties inžineriniams statiniams ir (ar) įrengiamiems I ar II grupės nesudėtingiesiems statiniams, skirtiems daugiabučių namų gyventojų reikmėms, netaikomas, tai ir 1dalyje turi būti numatoma aiški išimtis dėl mokesčio sumokėjimo fakto. Tiesiog tokiu būdu atsiras daugiau aiškumo ir nebus prieštaravimo dviejose to paties straipsnio dalyse.

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Visais atvejais, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus statinius, valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

Seimo narys A.Vyšniauskas

(2023-03-01)

1(10)

(8)

Argumentai:

Rengiant įstatymo pataisą buvo konsultuotasi, su įvairių savivaldybių atstovais. Marijampolės savivaldybės administracija ir savivaldybės įmonė UAB „Marijampolės butų ūkis”, kuri administruoja dalį daugiabučių namų Marijampolės savivaldybėje ir rūpinasi jų daugiabučių namų rekonstrukcija, pastebėjo, kad klaidina žodis „priklausiniai“, nes šiuo metu rengiant projektus, daugiabučių namų aikštelės nėra įregistruotos, kaip namo priklausiniai. Specialistai nuogąstauja, kad NŽT specialistai gali pradėti interpretuoti, kad pirmiau reikia įregistruoti aikšteles, kaip priklausinius, ir tik tada rengti projektus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, ~~statant esamų daugiabučių namų priklausinius~~, kai statomi ir (ar) rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji ~~plokštieji horizontalieji inžineriniai~~ statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms, ~~šio straipsnio 3-6 dalyse numatyti reikalavimai netaikomi.~~ šis straipsnis netaikomas.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2460;

6.2. Pasiūlymai: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui sujungti įstatymo projektą Nr. XIVP-2376 ir įstatymo projektą Nr. XIVP-2460 bei pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-2460(2), patobulinant jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM pastabas ir pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė

[1] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomos sąvokos yra reikšmingos teisinio reglamentavimo prasme, kadangi su jomis siejama išimti netaikyti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo.

[2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1/asr.

[3] Reglamento 12 punktas nustato, kad „Kitos paskirties inžineriniai statiniai [3.26] − fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).