LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. X-745 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 1, 2, 31, 45, 50, 95, 158¹, 160, 162, 165, 169, 171 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pensijų kaupimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 31, 45, 50, 95, 158¹, 160, 162, 165, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Draudimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (toliau – direktyva (ES) 2016/2341). Pensijų kaupimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti gerą profesinių pensijų asociacijų (toliau – pensijų asociacijos) valdymą ir rizikos valdymą, nustatyti reikalavimus teikti aiškią ir aktualią informaciją profesinių pensijų fondo dalyviams (toliau – dalyviai), potencialiems profesinių pensijų fondo dalyviams (toliau – potencialūs dalyviai) ir profesinių pensijų išmokų gavėjams, reglamentuoti pensijų asociacijų teisių ir pareigų tarpvalstybinį perleidimą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja – Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180) vyriausioji specialistė Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Galiojantis Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Įstatymas) perkėlė 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros ir nustatė profesinių pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, procedūras, kurių reikia laikytis, kai pensijų asociacijos pageidauja siūlyti savo paslaugas kitose valstybėse narėse, mokumo taisykles, investavimo taisykles, pagrįstas rizikos ribojimo principu (angl. „prudent person principle“), veiksmingo valdymo reikalavimus, įskaitant kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus, vidaus audito ir aktuarinių paslaugų naudojimą, profesinių pensijų fondų turto saugojimo perdavimą turto saugotojams, dalyviams ir profesinių pensijų išmokų gavėjams atskleistiną informaciją, priežiūros institucijos įgaliojimus ir ataskaitų teikimo įpareigojimus.

Galiojančiame Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme perdraudimo veiklos sąvoka apibrėžta taip, kaip nustatyta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II).

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Pensijų kaupimo įstatymo projektas

Pensijų kaupimo įstatymo projektu išplečiamos Įstatymo nuostatos, siekiant į nacionalinę teisę perkelti direktyvos (ES) 2016/2341 nuostatas, kuriomis siekiama šių tikslų: 1) panaikinti likusias rizikos ribojimu pagrįstas kliūtis pensijų asociacijoms, vykdančioms tarpvalstybinę pensijų asociacijos veiklą, detalizuojant šios tarpvalstybinės veiklos procedūras ir aiškiai apibrėžiant buveinės ir priimančiosios valstybės narės veiksmų mastą; 2) užtikrinti gerą pensijų asociacijų valdymą ir rizikos valdymą; 3) nustatyti reikalavimus teikti aiškią ir aktualią informaciją dalyviams, potencialiems dalyviams ir profesinių pensijų išmokų gavėjams ir 4) užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones veiksmingai pensijų asociacijų priežiūrai.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 15–20 straipsniuose nustatomi reikalavimai įgyvendinti veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas, vykdyti rizikos valdymo, vidaus audito, aktuarinę funkcijas, nustatyti ir taikyti atlyginimų politiką, bei reglamentuojamas pensijų asociacijos veiklos valdymo ir funkcijų perdavimas tretiesiems asmenims.

Įgyvendinant valdymo sistemą turi būti atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kai priimami sprendimai dėl turto investavimo (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 15 straipsnis), atitinkamai atliekamas savo rizikos vertinimas turi apimti naujos ar kylančios rizikos, įskaitant su klimato kaita, išteklių naudojimu ir aplinka susijusią riziką, socialinę riziką ir reguliavimo pokyčių nulemiamo turto nuvertėjimo riziką, įvertinimą (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 16 straipsnis), o investavimo politikos principai turi apimti informaciją, kaip atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 51 straipsnis). Be to, leidžiama atsižvelgti į galimą sprendimų dėl investicijų poveikį ilguoju laikotarpiu aplinkos, socialiniams ir valdymo veiksniams taikant rizikos ribojimo principą (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 52 straipsnis).

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 36 ir 37 straipsniuose tikslinami direktyvų, pagal kurias nustatomi asmenys, galintys valdyti profesinių pensijų fondus ir galintys būti profesinių pensijų turto saugotojais, sąrašai. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 38 straipsnio nuostatos dėl profesinių pensijų turto saugotojo pareigų papildomos interesų konfliktų valdymo reikalavimais ir kitomis pareigomis.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 47 straipsnyje nustatoma, kad apskaičiuojant techninius atidėjinius palūkanų normos nustatomos atsižvelgiant ir į Europos stabilumo mechanizmo obligacijų, Europos investicijų banko obligacijų arba Europos finansinio stabilumo fondo obligacijų rinkos pelningumą.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 49 straipsnis patikslinamas, kad pensijų asociacija būtiną papildomo turto dydį mutatis mutandis apskaičiuoja Draudimo įstatyme nustatyta tvarka.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 50 straipsnyje, atsižvelgiant į direktyvos (ES) 2016/2341 reikalavimus, nustatoma prievolė pensijų asociacijai suformuoti techninius atidėjinius, kurie visada būtų visiškai padengti turtu.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 53 straipsnyje, vadovaujantis direktyvos (ES) 2016/2341 nuostatomis, išplečiamas investavimo objektų sąrašas ir panaikinama galimybė priežiūros institucijai padidinti investavimo ribą.

Vadovaujantis direktyvos (ES) 2016/2341 reikalavimais Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 54 straipsnyje nustatomas reikalavimas, kad metinės finansinės ataskaitos ir metinės veiklos ataskaitos apimtų informaciją apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 55 straipsnyje nustatoma dalyviams ir išmokų gavėjams teiktina informacija, reikalavimas parengti profesinės pensijos išmokų ataskaitą ir reikalavimai jos turiniui, formai ir pateikimo dažniui. Taip pat numatomas reikalavimas priežiūros institucijai keistis gerąja patirtimi, susijusia su profesinės pensijos išmokų ataskaitos forma ir turiniu, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis priežiūros institucijomis. Potencialiems dalyviams teikiama informacija nustatoma Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 56 straipsnyje, o Įstatymo 57 straipsnyje nustatomos informacijos teikimo dalyviams, profesinių pensijų išmokų gavėjams ir potencialiems dalyviams sąlygos.

Papildomas būtinų pensijų asociacijų priežiūrai atlikti dokumentų sąrašas (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 58 straipsnis) bei nustatomos bendrosios rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros nuostatos ir priežiūros procesas (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 59 straipsnis). Nustatomi reikalavimai priežiūros institucijai laiku ir proporcingai vykdyti priežiūrą, atsižvelgiant į konkrečios pensijų asociacijos dydį, jos veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, įdiegti tinkamas stebėsenos priemones, įskaitant priemones nepalankiausiomis sąlygomis blogėjančiai pensijų asociacijų finansinei būklei nustatyti ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma.

Priežiūros institucijos reikalaujama savo veikloje vadovautis skaidrumo ir atskaitomybės principais bei užtikrinti, kad jos svetainėje būtų viešai prieinama ir atnaujinama informacija: profesinių pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, informacija apie priežiūros procesą, statistinė informacija ir kt. (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 59 straipsnis). Taip pat priežiūros institucijos reikalaujama bendradarbiauti su Europos Komisija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis pensijų asociacijų priežiūros klausimais, analizuoti susidariusias problemas, siekiant rasti tinkamą šių problemų sprendimo būdą.

Poveikio priemonių sąrašas papildomas priemone – reikalaujama pensijų asociacijos veiklos valdymą, visų funkcijų, įskaitant pagrindines funkcijas, ar jų dalies vykdymą perduoti tretiesiems asmenims, veikiantiems pensijų asociacijos vardu (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 62 straipsnis) ir nustatomas papildomas poveikio priemonių taikymo pagrindas, – jei pensijų asociacija nesuformavo pakankamų visos veiklos techninių atidėjinių arba neturi pakankamai turto techniniams atidėjiniams padengti, arba neturi pakankamų reguliuojamų nuosavų lėšų (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 63 straipsnis).

Aiškiau reglamentuojama pranešimo apie tarpvalstybinę pensijų asociacijos veiklą tvarka, 2 mėnesių pranešimo apie taikomus teisės aktus pateikimo laikas keičiamas į 6 savaičių terminą (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 65 straipsnis). Reglamentuojamas pensijų asociacijų teisių ir pareigų tarpvalstybinis perleidimas (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 66 straipsnis), nustatoma leidimo perleisti teises ir pareigas išdavimo tvarka, numatoma galimybė priežiūros institucijoms kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją dėl tarpininkavimo, kai kyla nesutarimų dėl veiksmų tvarkos, informacijos turinio, veikimo ar neveikimo, įskaitant leidimo perleisti teises ir pareigas suteikimą ar nesuteikimą.

Pensijų kaupimo įstatymo projekte atliekami kiti patikslinimai:

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 52 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis „apdairaus asmens“ taisyklės sąvoka keičiama rizikos ribojimo principo sąvoka.

Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi tikslinamas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo pavadinimas, atsižvelgiant į naujausius pakeitimus.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, atsisakoma bazinio pensijų anuiteto rodiklio, taip pat į kitų šalių patirtį, pagal kurią dėl pensijų išmokų, mokėtinų pensijų asociacijos nariams, rūšių susitaria pensijų asociacija kartu su finansuojančiu subjektu, Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 33 straipsnyje nustatoma, kad pensijų išmokos gali būti mokamos pensijų fondo taisyklėse numatytais būdais nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje arba išmokant vienkartinę ar periodinę išmoką.

Atsižvelgiant į tai, kad kyla abejonių dėl galimybės įgyvendinti šiuo metu galiojančio Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį (apibrėžtų įmokų pensijų fondų atveju nėra subjekto, kuris galėtų kompensuoti dėl neigiamos investicijų grąžos patirtą nuostolį), Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 6 dalis tikslinama pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą preambulės 19 punktą ir 4 straipsnio 1 dalies c punktą.

Draudimo įstatymo projektas

Draudimo įstatymo projektu tikslinama perdraudimo veiklos sąvoka, nustatant, kad perdraudimo veikla yra ir veikla, kai draudimo paslaugas perdraudikas teikia subjektui, pagal Įstatymą turinčiam teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą.

Atsižvelgiant į paaiškėjusią 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) traktavimo ir taikymo praktiką, t. y. kad su Europos sisteminės rizikos valdyba gali konsultuotis ir priežiūros institucija, o ne tik Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, tikslinama Draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad draudėjai yra informuojami tik apie draudimo sutarčių perdavimą ir tik dėl jų perdavimo gali reikšti prieštaravimą, tikslinama Draudimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, išbraukiant žodžius „ir perdraudimo sutartis“.

Draudimo įstatymo 31 straipsnio nuostatos suteikia teisę draudimo ar perdraudimo įmonės vadovui būti tos pačios įmonių grupės draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu, nes interesų konfliktas asmeniui nekyla vykdant valdymo ar priežiūros funkcijas keliose grupės įmonėse. Atsižvelgiant į tai, draudimo ar perdraudimo įmonės vadovui neturėtų kilti interesų konfliktas jam einant ir bendrovės vadovo ar filialo vadovo pareigas kitoje grupės įmonėje, atitinkamai tikslinama Draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis.

Draudimo įstatymo projektu keičiami Draudimo įstatymo 165 ir 171 straipsniai siekiant nustatyti Draudimo brokerių rūmams pareigą tvarkyti Draudimo brokerių rūmų narių sąrašą ir skelbti jį viešai. Šio sąrašo viešo skelbimo tikslas yra informuoti vartotojus, kad į sąrašą įtraukti draudimo brokeriai dirbdami draudimo brokerių įmonėje gali teisėtai teikti paslaugas. Taip pat yra nurodoma, kokie konkretūs duomenys turi būti skelbiami.

Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo įstatymo 169 straipsnyje yra nustatyta, jog Draudimo brokerių rūmų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, Draudimo įstatymo projektu keičiamas Draudimo įstatymo 169 straipsnis siekiant sudaryti galimybę Draudimo brokerių rūmams užtikrinti šio reikalavimo įgyvendinimą.

Draudimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 3 dalies 2 ir 3 punktų bei 162 straipsnio 1 dalies pakeitimai atliekami, nes:

1) reikia aiškiai atskirti, kokia informacija teikiama apie draudimo brokerių įmonės vadovą ir kokia apie dalyvius (akcininkus);

2) akcininkų nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas, tik kai veikla vykdoma pagal licenciją. Tikslinga draudimo brokerių įmonės akcininkams reputacijos reikalavimus nustatyti pagal Draudimo įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;

3) draudimo brokerių įmonės darbuotojams, kitiems vadovams, tarpininkams numatyta pareiga atitikti Draudimo įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus Lietuvos bankui, siekiant būti įtrauktiems į sąrašą, yra perteklinis, nes pagal Draudimo įstatymo 162 straipsnio 2 dalį įrodymai apie minėtos pareigos laikymąsi pateikiami priežiūros institucijos reikalavimu;

4) siūlomais pakeitimais nustatomi dalyvių (akcininkų) reputacijos reikalavimai nebūtų žemesni, nei nustatyta 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo.

Draudimo įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalis papildoma žodžiais „negali vykdyti veiklos“ siekiant ištaisyti techninę klaidą.

Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) vartojamas sąvokas, Draudimo įstatymo 95 straipsnyje vartojama sąvoka „ypatingi asmens duomenys“ keičiama į sąvoką „specialių kategorijų asmens duomenys“.

Lietuvos banko įstatymo projektas

Perkeliant direktyvos (ES) 2016/2341 55 ir 57 straipsnių nuostatas, keičiami Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 15 ir 17 punktai (įtraukiamos profesinių pensijų asociacijos). Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis keičiamas siekiant panaikinti nuorodą į netekusį galios įstatymą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Tikėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas tarpvalstybinei profesinių pensijų kaupimo veiklai, pagerins pensijų fondų dalyvių ir išmokų gavėjų interesų apsaugą, taip pat bus skatinamas pensijų fondų dalyvių pasitikėjimas profesinių pensijų skyrimo sistema dėl informacijos atskleidimo ir skaidrumo, valdymo sistemos, rizikos valdymo bei priežiūros reikalavimų.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Pensijų kaupimo įstatymo ir Draudimo įstatymo projektų sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Lietuvos bankas ir Draudimo brokerių rūmai įgyvendinamuosius teisės aktus priims iki 2019 m. sausio 12 d.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Profesinė pensija“, „pensijų fondas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

__________________________