LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO NR. I-930 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-02-25 Nr. XIIIP-4429(2)

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projektu siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.

Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo.

Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o  žemesnės galios teisės aktu. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti muziejų veiklą prižiūrintį bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintį subjektą, kuris turės įgaliojimus muziejui suteikti gyvojo muziejaus vardą.

Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi  muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkami brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas.

Ketvirta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos dėl patalpų – dėl apskritai muziejui priskirtų patalpų, bei reikalavimas dėl asmenų gyvenimo į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų  yra taikoma 6¹ straipsnio 3 dalis.

2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „Įstatymo“.

Departamento direktorius                                                                                            Andrius Kabišaitis

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]