Projekto Nr. XIVP-3292(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 8, 194 , 31 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 1 straipsnį nauju 34 punktu:
„34) aplinkos apsaugos kontrolė – įstatymais įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, kuria siekiama užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą ir teisėtvarką ir kuri apima pažeidimų prevenciją ir jų nutraukimą, asmenų, padariusių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatymą, jų patraukimą teisinėn atsakomybėn.“
2. Buvusį 1 straipsnio 34 punktą laikyti 35 punktu.
3. Pakeisti 1 straipsnio 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35) kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos apsaugos valdymą
savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos
atitinkamos savivaldybių institucijos ir įstaigos.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) koordinuoja valstybės ir
vietos savivaldos valdymo institucijų savivaldybių institucijų ir
įstaigų veiklą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;“.
3. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Vietos savivaldos institucijos Savivaldybių institucijos, saugodamos aplinką, užtikrindamos
vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę
savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugos apsaugą
ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės
aktų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų
aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą:“.
4. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nustato gali nustatyti savo teritorijoje griežtesnius už
valstybinius aplinkos apsaugos
normatyvus suderinusios
su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis, taikomus savivaldybės
teritorijoje ar jos dalyje, atsižvelgdamos į vietos gyventojų ir
bendruomenių poreikius ir (ar) vietos aplinkos sąlygas;“.
5. Papildyti 6 straipsnio 7 dalį naujais 10 ir 11 punktais:
„10) vykdo savivaldybės institucijų nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų laikymosi kontrolę;
11) vykdo aplinkos apsaugos kontrolę aplinkos apsaugos srityse, kuriose tokie įgaliojimai suteikti savivaldybėms kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose.“.
6. Buvusį 6 straipsnio 7 dalies 10 punktą laikyti 12 punktu.
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Papildyti 8 straipsnį 2 dalimi:
„Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, pateikę teismo nutartį, turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). Teismo nutartis gaunama mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 121 straipsniu. Jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo, kurį tirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams įstatymu įgaliojimai nesuteikti, požymių, surinkta medžiaga perduodama institucijai, kuri pagal įstatymą turi įgaliojimus vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą.“
4 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje
dalyje nustatytos sąlygos gali būti laikinai netaikomos ūkinės veiklos objektą
eksploatuojančiam ir (ar) ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam
asmeniui, kai tai būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai
energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip
pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai
šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje
valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Konkrečios laikinosios
ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygos,
pagal kurias gali būti eksploatuojamas ūkinės veiklos objektas ir (ar) vykdoma
ūkinė veikla gresiant arba susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai arba
ekstremaliajai situacijai, nustatomos ekstremalių situacijų komisijos ar
ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, priimtu Krizių
valdymo ir Civilinės civilinės saugos įstatymo įstatyme
nustatyta tvarka, arba Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos arba
savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, priimtu Energetikos įstatymo
įstatyme nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyta išimtis negali būti
taikoma platesniu mastu ir ilgesnį laikotarpį, negu būtina gresiančiai ar
susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai
situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos
energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų
padariniams šalinti. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ir (ar) vykdantis ūkinę veiklą pagal šioje dalyje nustatyta
tvarka nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar)
ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, privalo taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį
aplinkai ir žmonių sveikatai mažinančias priemones.“
5 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Aplinkos
apsaugą apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė
Lietuvos Respublikoje aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo
kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio
įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo,
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų
įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka:
1) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;
3) kiti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais įstatymais įgalioti viešojo administravimo subjektai.“
6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos apsaugos departamentas
prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos,
meras arba jo įgalioti asmenys pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos
aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam
asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią)
žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas
atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos
aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba)
kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą
ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai,
neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų
pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių
aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo
32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis
apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų,
užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią
kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar
išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar
tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo
priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai
grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo išlaidas,
taip pat administracinių, teisinių sprendimų vykdymo išlaidas, duomenų
surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.“
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė