LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3764(4)
2024-07-11 Nr. 103-P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Tomas Vytautas Raskevičius – Seimo narys, Rimantė Šalaševičiūtė – Seimo narė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturi (2024-06-27 išvada).
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2024-07-09 |
3 (30),
3 (30),
6 (364) |
(1),
(9),
|
|
|
Argumentai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIVP-3764(4) (toliau – Projektas) siekiama nustatyti, kad asmenims, padariusiems seksualinio pobūdžio ar kitas Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama dirbti su vaikais. Pažymėtina, kad Projekte dėstomas draudimas yra ydingas, kadangi jis apima ne visus Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, t. y. pagal Projektą asmenims, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmeniui/veikai praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis), taip pat asmenims, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), nurodytas draudimas negaliotų. Toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų diferencijavimas, kai tik dalis iš jų yra traktuojami kaip suteikiantys valstybei teisę nustatyti neterminuotą teisės į darbą su vaikais apribojimą, yra ydingas ir prieštaraujantis konstituciniam lygiateisiškumo principui.
Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas visais atvejais turi konstatuoti (pvz., žr. Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 4 dalį), kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tai reiškia, kad tiek asmenys, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 36 ar 37 straipsnyje numatytais pagrindais, tiek asmenys, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kitais pagrindais (pvz., pagal laidavimą), baudžiamosios justicijos atžvilgiu yra vienodoje teisinėje padėtyje ir yra laikomi padariusiais nusikalstamą veiką. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo principas pažeidžiamas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškam siūlymui, kurį teikė Teisės departamentas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė, nurodydamas, kad „Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkios nusikalstamos veikos, tikėtina, kad tokios veikos nebus pripažintos praradusiomis pavojingumą ar mažareikšmėmis, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nėra įtraukiamas į keičiamo įstatymo 30 straipsnio ribojimus“. Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentacija yra klaidinga, nes Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos ne tik sunkios nusikalstamos veikos. Antai projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis apima, be kita ko, apysunkius bei nesunkius nusikaltimus, taip pat baudžiamuosius nusižengimus (pvz., jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.) BK nusikaltimų klasifikacijoje priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) – baudžiamiesiems nusižengimams ir pan.). Vadinasi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės veikai/asmeniui praradus pavojingumą arba dėl veikos mažareikšmiškumo teoriškai yra įmanomas ir tais atvejais, kai asmenys yra padarę Projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Tikėtina, kad tokie atvejai praktikoje yra reti, tačiau vaikų apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ar kitokio netinkamo poveikio šiuo atveju laikytina prioritetine. Tai, be kita ko, išplaukia ir iš Konstitucinio Teismo doktrinos, kurioje pažymėta, kad vaikystė yra ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė; konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas).
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės
|
Pritarti iš dalies. |
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnis apima ne tik nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat, nusikalstamas veikas dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, bet ir kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y., nusikaltimų apimtis yra labai didelė, ir ne visi jie yra susiję su vaikų seksualiniu išnaudojimu ar seksualiniu smurtu prieš vaikus. Atitinkamai, jei teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nustatytų, kad asmens padaryta nusikalstama veika, nesusijusi su seksualiniu smurtu prieš vaiką ar suaugusįjį, ar pats asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką yra praradę pavojingumą, netikslinga taikyti apribojimus, numatytus Įstatymo 30 str., nes tai neproporcingai apriboja asmenims galimybes dalyvauti laisvoje darbo rinkoje ir kitokioje veikloje. Sutiktina su nurodytu tikslu, kad visi seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš vaikus yra pavojingi vaikams ir palieka ilgalaikį neigiamą poveikį, kuris gali trukti visą vaiko gyvenimą. Sutiktina ir su tuo, kad jei asmuo padarė seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš vaiką ar suaugusįjį, nors toks nusikaltimas ir gali būti laikomas mažiau pavojingu kitų nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu smurtu ir išnaudojimu kontekste, toks asmuo neturėtų dirbti su vaikais, siekiant užtikrinti visapusišką vaikų saugumą. Atitinkamai, siūlytina numatyti, kad atleidimo pagrindai nėra svarbūs tik nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu smurtu ir išnaudojimu vaikų ir suaugusiųjų atžvilgiu, o kitiems tyčiniams sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams palikti išimtis.
1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus Atitinkamai, būtina tikslinti ir kitus susijusius straipsnius: 2. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu asmuo, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla, teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, bet paaiškėja, kad jis yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs seksualinius nusikaltimus
3. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 364 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs 2. Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikę šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs seksualinius nusikaltimus
|
| 2. |
Seimo narė Morgana Danielė, 2024-07-08 |
3 (30)
|
(1) |
(1) |
|
Argumentai: pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu.
Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose.
Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto, |
Nepritarti. |
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 5, susilaikė – 4.
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti įstaigas ir organizacijas, kuriose būtų taikomas absoliutus ribojimas tokiose įstaigose dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis visiems asmenims, nepriklausomai, ar tie asmenys turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais ar ne. Kadangi šis ribojimas yra itin griežtas ir stipriai ribojantis asmens teises, atitinkamai atrenkant įstaigų kategorijas buvo įvertinta šių įstaigų veikla, jos pobūdis ir nuspėjamas kontaktas su vaikais. Pritarus šiam Seimo narės pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos kai tam tikroje religines paslaugas vaikams teikiančioje organizacijoje dirbantis ar paslaugas teikiantis valytojas, buhalteris ir pan., kuris neturės tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais, neturės galimybės dirbti šioje organizacijoje ir tai gali būti laikoma pertekliniu ribojimų taikymu, t. y. bus nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi apribojimai asmenims, neturintiems tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėti ribojimai būtų taikomi ne tik nuteistiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir tiems, kurie nuteisti už tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (kaip finansinio pobūdžio nusikaltimai ar pan.), tad ir šiuo atveju kiltų abejonių dėl taikomų apribojimų proporcingumo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės (2024-06-06) ir T. V. Raskevičiaus (2024-06-07) analogiško turinio pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai pateikė pasiūlymą, kuriam buvo pritarta Komitete ir pagal tai patikslintas Įstatymo projektas. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinama, kad asmenys, padarę nurodytus nusikaltimus, ne tik negalėtų dirbti su vaikais, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas, savanoriauti, atlikti stažuotę, bet ir vykdyti bet kokią kitą veiklą, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusią su vaikais. Ši formuluotė apima ženkliai plačiau, nei pasiūlymas įvardinti tik religines bendruomenes, nes: - pasiūlymas apima platesnį ratą aplinkų, kuriose asmenys gali turėti tiesioginių ir nuolatinių kontaktų su vaikais, ne tik religinės bendruomenės. Atitinkamai, pasiūloma stipresnė vaikų apsauga nuo galimo seksualinio smurto, nes užkertamas kelias vaikų išnaudojimui įvairiose aplinkose; - akcentuotina, jog be religinių bendruomenių, yra ir kitų bendruomenių ar kitų aplinkų, kurias svarbu apimti įstatymu, siekiant kokybiškos vaikų apsaugos. Pasiūlymas apima tiek religines bendruomenes, tiek ir kitokio pobūdžio bendruomenes (sodo bendrija, kaimo bendruomenė, skautų organizacija ar kt.), taip pat tokius atvejus, kaip vaiko svečiavimasis, vasaros stovyklos, sekmadienio mokyklėlės, ir bet kokios kitos veiklos, kurias religinės ar kitos bendruomenės organizuos vaikams. Tai yra svarbu, nes vaikai dalyvauja ne tik religinių bendruomenių veikloje, bet ir kitų bendruomenių veikloje, taip pat ir veiklų formatai gali būti labai įvairūs, apimantys ne tik religinių bendruomenių veiklą. Komitetas siūlymu siekia, kad neliktų nė vienos srities, kur vykdant veiką, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusią su vaikais, nebūtų taikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje nustatyti apribojimai, tame tarpe ir religinėse bendruomenėse ir bendrijose. Manytina, kad aptariamas Komiteto pasiūlymas išsamiai reglamentuoja draudimą visiems už Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais asmenims, užsiimti bet kokia veikla, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusia su vaikais. Todėl manome, jog pasiūlytos nuostatos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme pilna apimtimi įtvirtina vaiko apsaugą visose aplinkose. Šios nuostatos galiotų visoms bendruomenėms be išimties, taip pat ir religinėms.
Pažymėtina, kad Komitetas pritarė antrajam Seimo narės M. Danielės pasiūlymui dėl Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu svarstant Projektą būtų pritarta abiem Seimo narės M. Danielės pasiūlymams, būtų įteisintos viena kitai prieštaraujančios teisinės normos ir būtų neaišku, kurią nuostatą taikyti praktikoje, galimai kiltų teisės normų kolizija. Kaip minėta, Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 1 dalies 1 punktas nustato organizacijas, įstaigas ir įmones, kuriose negali dirbti (ar vykdyti kitą veiklą, susijusią su vaikais) nei vienas asmuo, turintys teistumą už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ir (ar) suaugusius, taip pat, kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nesvarbu, ar jo veiklos pobūdis susijęs tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, ar ne. T. y. būtų taikomas absoliutus ribojimas. Tuo tarpu Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmuo, padaręs išvardintus nusikaltimus negali dirbti tik tokio darbo ar vykdyti atitinkamos veiklos, kuris yra susijęs su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Kitus darbus jis toje organizacijoje, įstaigoje ar įmonėje gali atlikti. Todėl, jeigu būtų pritarta abiem pasiūlymams, praktikoje bus neaišku, ar religinės bendruomenės ar bendrijos vadovas turi ar neturi vertinti kontakto su vaikais pobūdžio (nes pagal vieną punktą jis turės tą padaryti, pagal kitą – neturės, pagal vieną punktą galės priimti asmenį į darbą, pagal kitą – visai negalės, jei yra teistumas), atitinkamai nuostata bus neįgyvendinama.
|
| 3. |
Seimo narė Morgana Danielė 2024-07-08 |
3 (30) |
(1) |
(2) |
|
Argumentai: pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu.
Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose.
Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;“
|
Pritarti. |
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. |
| 4. |
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, 2024-06-27 |
3 (30) |
(2) |
|
|
Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz., patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, ne visais atvejais gali būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas darbo santykių, savanoriškos ar individualios veiklos pagrindais. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus priimtas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina ir tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir (ar) kitiems asmenims (pvz., chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2024-06-18 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario analogiškame įstatymo svarstymo stadijoje pateiktame pasiūlyme keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai suformulavo pasiūlymą, jog „Asmenims [...] draudžiama [...] verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.“
Konstitucijos 43 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog „Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.“ Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nėra detalizuojami „bet kokią kitą veiklą“ religinėse bendruomenėse ir bendrijose vykdančių asmenų įsipareigojimai, jiems taikomi suvaržymai ir prievolės. Dėl šios priežasties keičiamame įstatyme, siekiant efektyvaus prevencinio taikymo, būtina eksplicitiškai nustatyti, jog siūlomi nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui.
Pasiūlymas: 3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“ |
Nepritarti. |
Balsavimo rezultatai: nepritarta bendru sutarimu.
Argumentai: Pasiūlymu siūloma religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui (toliau – religinės bendruomenės) taikyti darbo ir kitos veiklos su vaikais apribojimus, kurie nustatyti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ši dalis susideda iš kelių punktų, kurių taikymas vienu metu tiems patiems subjektams būtų komplikuotas. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 1 dalies 1 punktas nustato įmones, įstaigas ir organizacijas, kuriose negali dirbti (ar vykdyti kitą veiklą, susijusią su vaikais) nei vienas asmuo, turintys teistumą už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ir (ar) suaugusius, taip pat, kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nesvarbu, ar jo veiklos pobūdis susijęs tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, ar ne. T. y. būtų taikomas absoliutus ribojimas. Tuo tarpu Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmuo, padaręs išvardintus nusikaltimus negali dirbti tik tokio darbo ar vykdyti atitinkamos veiklos, kuris yra susijęs su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Kitus darbus jis toje organizacijoje, įstaigoje ar įmonėje gali atlikti. Todėl, jeigu būtų pritarta siūlomam pakeitimui, praktikoje bus neaišku, ar religinės bendruomenės vadovas turi ar neturi vertinti kontakto su vaikais pobūdžio (nes pagal vieną punktą jis turės tą padaryti, pagal kitą – neturės, pagal vieną punktą galės priimti asmenį į darbą, pagal kitą – visai negalės, jei yra teistumas). Tad pritarus siūlymui būtų neaišku, kuris Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies punktas turi būti taikomas religinėms bendruomenėms, atitinkamai nuostata bus neįgyvendinama.
Pažymėtina, kad Komitetas pritarė antrajam Seimo narės M. Danielės pasiūlymui dėl Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės (2024-06-06) ir T. V. Raskevičiaus (2024-06-07) analogiško turinio pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai pateikė pasiūlymą, kuriam buvo pritarta Komitete ir pagal tai patikslintas Įstatymo projektas. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinama, kad asmenys, padarę nurodytus nusikaltimus, ne tik negalėtų dirbti su vaikais, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas, savanoriauti, atlikti stažuotę, bet ir vykdyti bet kokią kitą veiklą, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusią su vaikais. Ši formuluotė apima ženkliai plačiau, nei pasiūlymas įvardinti tik religines bendruomenes, nes: - pasiūlymas apima platesnį ratą aplinkų, kuriose asmenys gali turėti tiesioginių ir nuolatinių kontaktų su vaikais, ne tik religinės bendruomenės. Atitinkamai, pasiūloma stipresnė vaikų apsauga nuo galimo seksualinio smurto, nes užkertamas kelias vaikų išnaudojimui įvairiose aplinkose; - akcentuotina, jog be religinių bendruomenių, yra ir kitų bendruomenių ar kitų aplinkų, kurias svarbu apimti įstatymu, siekiant kokybiškos vaikų apsaugos. Pasiūlymas apima tiek religines bendruomenes, tiek ir kitokio pobūdžio bendruomenes (sodo bendrija, kaimo bendruomenė, skautų organizacija ar kt.), taip pat tokius atvejus, kaip vaiko svečiavimasis, vasaros stovyklos, sekmadienio mokyklėlės, ir bet kokios kitos veiklos, kurias religinės ar kitos bendruomenės organizuos vaikams. Tai yra svarbu, nes vaikai dalyvauja ne tik religinių bendruomenių veikloje, bet ir kitų bendruomenių veikloje, taip pat ir veiklų formatai gali būti labai įvairūs, apimantys ne tik religinių bendruomenių veiklą. Komitetas siūlymu siekia, kad neliktų nė vienos srities, kur vykdant veiką, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusią su vaikais, nebūtų taikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje nustatyti apribojimai, tame tarpe ir religinėse bendruomenėse ir bendrijose. Manytina, kad aptariamas Komiteto pasiūlymas išsamiai reglamentuoja draudimą visiems už Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais asmenims, užsiimti bet kokia veikla, tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusia su vaikais. Todėl manome, jog pasiūlytos nuostatos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme pilna apimtimi įtvirtina vaiko apsaugą visose aplinkose. Šios nuostatos galiotų visoms bendruomenėms be išimties, taip pat ir religinėms.
|
Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė
Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė