|
|
16
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2005 m. vasario 10 d. sprendime konstatavo, kad Seimo, kaip Tautos
atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos
nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus
politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys
neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui,
priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines
mokamas atostogas. Būtent dėl to, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip
profesionalų politiką, taip pat dėl to, kad pagal Konstituciją Seimo nario
veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir
kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei
specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos
garantijos, Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat
kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti
nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas.
Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio,
nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo
statuso: kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo
struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip
ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus
savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai
atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios
valdžios institucija.
Pažymėtina, kad Seimo narių atostogos turi būti nustatytos ne bet
kokiu Seimo išleistu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame turi būti
numatyta Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmė, atostogų apmokėjimo
dydis, kitos esminės atostogų sąlygos. Tačiau Seimas, atsižvelgdamas į savo
darbotvarkę, sprendžiamus klausimus, kitas aplinkybes, kiekvienais metais
gali Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų laiką (jų pradžios ir pabaigos
tikslias datas) atskirai nustatyti poįstatyminiu aktu – Seimo nutarimu.
Siūloma nustatyti Seimo nario atostogas – 40 darbo dienų per metus.
Visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią
ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu. Atostogų laikas
skaidomas į dvi dalis.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas, atostogos
1. Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus
vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu
nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių
padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja
savarankiškai.
2. Seimo nariams suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeina ir iš jų grįžta tuo pačiu laiku,
išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį. Seimo narių kasmetinės
atostogos į kitus metus neperkeliamos.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atostogos Seimo nariams negali
būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu
Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių
padalinių posėdžiai nerengiami, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus
atvejus.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atostogų laikas skaidomas į dvi
dalis. Ši taisyklė nėra taikoma tais atvejais, kai kasmetinės Seimo nario
atostogos nutrūksta dėl to, kad yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija, apie
kurią nebuvo paskelbta iki tų atostogų pradžios. Seimo narių kasmetinių
atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu.
5. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo
Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo
nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą
privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininkas ir visi jo pavaduotojai nebūtų
išėję atostogų vienu metu.
6. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos
nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos.
Šioje neeilinėje sesijoje Seimas priima nutarimą dėl to, ar (o jeigu taip,
tai kuriuo metu) pratęsti nutrauktas Seimo narių kasmetines atostogas.
Laikinas nedarbingumas, komandiruotės ar atostogų, nurodytų šio straipsnio 8
dalyje, laikas, sutampantis su kasmetinėmis atostogomis, nėra pagrindas
perkelti ar pratęsti kasmetines atostogas.
7. Laikas, kurį Seimo narys dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo
Seimo plenariniuose posėdžiuose ar Seimo narių pasitarimuose, Seimo
struktūrinių padalinių ar darbo grupių posėdžiuose, nėra įskaitomas į jo
kasmetinių atostogų laiką.
8. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms, tėvystės atostogos
Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.“
|