LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 361
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Gerbiami kolegos, pradedame šios dienos popietinę darbotvarkę. Prašom registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
14.01 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3915(2) (priėmimas)
Popietinę darbotvarkę pradėsime nuo rytinės darbotvarkės neišspręstų klausimų – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3915. Kviečiame į tribūną gerbiamą pranešėją J. Rimkų. Ar yra? Yra, gerai. Buvo Teisės departamento siūlymas ir prašom pateikti komiteto nuomonę. 1 straipsnis.
J. RIMKUS (LVŽSF). Buvo gauta Teisės departamento išvada. Komitetas jai pritarė ir siūlo patobulinti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pritarus komiteto nuomonei, nelieka 1 straipsnio. Tada 1 straipsnis keliamas į 2 straipsnį. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų neturime.
J. RIMKUS (LVŽSF). Pasiūlymų nebuvo. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašom komiteto nuomonės.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsuota: 8 – už, 1 – prieš ir 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Balsuojame dėl 2 straipsnio, kuris tampa 1 straipsniu. Prašom.
Užsiregistravo 73. Balsavo 72: už – 65, prieš nėra, 7 susilaikė. 2 straipsnis yra priimtas su Teisės departamento pataisa.
Dėl viso. Prašom. J. Džiugelis. Prieš. Nėra. Už. J. Džiugelio nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73. Balsavo 71: už – 57, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3915(2) yra priimtas. (Gongas)
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų Laisvės premijos paskyrimo Albinui Kentrai“ projektas Nr. XIIIP-4222 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų Laisvės premijos paskyrimo Albinui Kentrai“ projektas Nr. XIIIP-4222. Pranešėjas – Pirmininkas V. Pranckietis
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, didelė garbė pristatyti šį dokumentą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 912S-1, Seimas nutaria:
1 straipsnis. Paskirti 2019 metų Laisvės premiją Laivės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui A. Kentrai.
Ir 2 straipsnis. 2019 metų Laisvės premiją A. Kentrai įteikti Laisvės gynėjų dieną, 2020 m. sausio 13-ąją.
Teikia, be manęs, O. Valiukevičiūtė, E. Jovaiša, P. Urbšys, R. Tamašunienė, G. Kirkilas, J. Baublys, J. Sabatauskas, tai yra Laisvės premijų komisijos nariai. Atsiprašau, ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, kaip komisijos pirmininkė, taip pat yra tarp teikėjų.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, gerbiamas Pirmininke, bet E. Zingeris turi klausimą. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas Pirmininke, aš šiek tiek gudrauju, aš norėčiau pritarti, kadangi pažįstu, dešimtis metų pažįstu ir Sąjūdžio laikais atsimenu poną A. Kentrą, jis yra viso mūsų išsilaisvinimo judėjimo kronikininkas. Kasdien matydavau jį ir vėliau barikadose, o prieš tai matydavau jį, filmuojantį mūsų judėjimą. Aš manau, geresnį kandidatą buvo sunku parinkti, bet mes turime išspręsti Senamiestyje archyvo klausimą, jį visi žinote, ir tas klausimas šalia tos simboliškos premijos būtų labai svarbus, jeigu mes visi įteikdami premiją pagalvotume, kaip visgi tą namą, kuriame laiko archyvus ponas A. Kentra, padarytume archyvu, būtent Totorių gatvėje. Labai ačiū jums.
V. PRANCKIETIS. Papildydamas jus galėčiau dar pasakyti, kad aš jį žinau nuo to laiko, kai jis filmavo Vilniaus universiteto 400-ąsias metines 1979 metais, ir man, kaip studentui, teko ten dalyvauti.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. PRANCKIETIS. Nėra daugiau klausimų?
PIRMININKAS. Nėra daugiau klausimų. Dėkojame. Motyvai. Prašom. P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ir aš noriu pasidžiaugti, kad Laisvės premijai nominuotas toks labai kuklus, tačiau labai garbingas žmogus, kuris savo gyvenimą paskyrė laisvei. Jis yra tikrąja ir gražiąja to žodžio prasme žmogus legenda, tokia asmenybė. A. Kentra, beje, gimęs ir augęs Šilalėje, būdamas vos 16 metų miškuose davė partizano priesaiką ir jai liko ištikimas visą savo gyvenimą, per visus kankinimus lageryje ir sovietmetį. O pokario pasipriešinimą ginklu iškeitė į kitas formas. Na, tos formos… Būtent prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmose gretose su filmavimo kamera. Fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius, ir jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965 metų, labai daug svarbios mums medžiagos. Ta medžiaga – mūsų kelias iki Sąjūdžio. Mes visi jį sutinkame ir dabar renginiuose, ir partizano A. Kraujelio laidotuvėse, jis vis dar su kamera, tikrai šis žmogus yra šventas, šventas jo darbas. Labai džiaugiuosi, kad galiu šiandien balsuoti dėl šio garbingo įvertinimo. Kviečiu visus kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkojame, pritarta. Svarstymas. Motyvai. (Balsai salėje) Dėl motyvų nėra. (Balsai salėje) Motyvai. A. Anušauskas ir tada gerbiamas A. Gumuliauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, aišku, svarbi akimirka šiam žmogui, bet aš, antrindamas savo kolegai, turiu pasakyti, kad jau ne vieną dešimtmetį vyksta Miško brolių draugijos, kuriai vadovauja šis žmogus, kova dėl pastato Vilniuje, kova prieš jo nacionalizaciją, nacionalizavimą, draugijos lėšomis suremontuoto pastato nacionalizavimą, tą reikia žinoti. Kreiptasi ir jis pats aktyviai kreipėsi ir dalyvauja teismuose, kreipėsi į visas Vyriausybes per pastarąjį dešimtmetį. Iš tikrųjų reikia kalbėti ir apie archyvą, bet reikia kalbėti ir apie istorinį teisingumą, šių žmonių, kurie jau tikrai garbaus amžiaus, A. Kentrai yra 90 metų, pastangas. Reikia pastebėti ir įvertinti ne tik premijomis, bet ir kai kuriais vykdomosios valdžios veiksmais. Tai būtų, ko gero, šiam žmogui dviguba šventė. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, buvo ne vienas kandidatas ir mes išsakėme įvairias nuomones. Aš sakyčiau, mano manymu, kur tikrai jokių dėmių biografijoje nerasime, tai kunigo R. Grigo, tačiau komisija apsisprendė kitaip. Vis dėlto buvęs partizanas vėliau studijuoja ir dirba Vilniaus universitete, sovietmečiu. Labai keista. Po to studijuoja anglų kalbą Leningrade. Žinote, man, išgyvenus visą sovietinę sistemą, ne visą, bet dalį jos, kai neleido dirbti jokiame eiliniame darbe, nors nebuvau nei partizanas, nei kas, tiesiog irgi buvau persekiojamas sovietinės sistemos, man šitos jo biografijos tokie vingiai labai keisti. Aš keliu klausimą, kaip vis dėlto galėjo partizanas dirbti ir Vilniaus universitete, ir studijuoti Leningrade anglų kalbą. Buvo visko su partizanais, patys žinote, vieni išdavinėjo kitus. Mes galbūt tam tikros dalies jo istorijos nežinome, todėl aš susilaikiau ir nebalsavau. Aš balsavau už kunigą R. Grigą. Šiandien aš taip pat nebalsuosiu už, kadangi man yra tam tikrų tikrai tokių nežinių jo gyvenimo biografijoje.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Gerbiamas A. Gumuliauskas norėjo per šoninį mikrofoną.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš labai trumpą repliką. Man labai keista…
PIRMININKAS. Prieikite arčiau prie mikrofono.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Man labai keista, kad mūsų komisijos nariai Emanuelis, Arvydas nežino, kad pavasarį buvo posėdis, skirtas specialiai A. Kentros problemoms. Buvo nutarta, kad iš vienos pusės Finansų ministerija, iš kitos Miško broliai susės, aš tarpininkausiu toms deryboms. Deja, ir viena pusė, ir kita pusė dirba labai vangiai. Tai buvo, yra ir bus gera proga šitoms deryboms, bet kol kas jos nevyksta dėl abiejų pusių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Dėl viso V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man ši nominacija yra simbolinė ir labai teisinga, nes A. Kentra išreiškė tą pasiryžimą ginti tėvynę bet kuriomis aplinkybėmis, tokį parodė žmonės Sausio 13-osios naktį. Daugybė jų buvo sužeista, daugybė nukentėjo kitaip, prarado sveikatą, o kai kurie ir žuvo. Aš įsivaizduoju, kad nominuodami A. Kentrą mes kartu nominuojame visus tuos žmones, kurių nematome pirmuose portalų puslapiuose, kurie nesijaučia žvaigždėmis, bet kurie turi tą lietuvišką sąžinę ir lietuvišką atsakomybę. Todėl man tiesiog nepatogu, jeigu dar atsiranda norinčių mesti šešėlį, bet aš apie tai nenoriu daugiau kalbėti. Komisija įvertino kuklų žmogų, jis kaip koks dobiliukas lietuviškoje lauko pievoje, atkakliai žaliuojantis, atkakliai žydintis. Tai man susiję su visos mūsų tautos likimu, kuri buvo trypiama, tremiama, kankinama, žudoma ir vis dėlto kaip ta pavasario žolė gebanti atsigauti dėka tokių žmonių. Aš tik dėkoju komisijai, visai komisijai, kiekvienam jos nariui ir manau, kad tai buvo tikrai labai jautrus, labai geras sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš išsakiau tam tikras savo abejones dėl jo gyvenimo istorijos ir pasakiau, kodėl aš negaliu balsuoti, nes tikrai nežinau, kad tikrai nors vienas partizanas būtų galėjęs studijuoti Leningrade, dabar Peterburge, universitete anglų kalbą. Man labai keista. Į šituos klausimus atsakymų aš negavau.
Kitas dalykas. Aš suprantu, kodėl konservatoriai pasisakė prieš kunigą R. Grigą. O dėl to, kad antrame rinkimų ture jis pasakė, kad aš remiu geriau jau G. Nausėdos bankus, negu konservatorių naktinį gėjų klubą. Taip, tai yra kerštas, be abejonės. Šitas žmogus tikrai yra daug labiau nusipelnęs, mano manymu, ir jokių dvejonių dėl jo biografijos nėra. Bet taip komisija apsisprendė. Ir tai konservatorių didžiule dalimi iniciatyva. Jeigu nebūtų man jokių abejonių, aš tikrai būčiau balsavęs ir dėl gerbiamojo A. Kentros. Bet abejonių yra ir šiandien tos abejonės liko.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visiškai nenuostabu, kad kiekvieną, aš sakyčiau, gerą progą pagerbti žmogų, kuris tikrai nusipelnė, ko gero, šimtą kartų daugiau, negu prieš tai kalbėjęs tas tipas suniekina. Aš manau, kad tai yra išvis neleistinas dalykas.
Komisija priėmė kolektyvinį sprendimą. Tai ne konservatorių sprendimas, tai yra kolektyvinis visų partijų atstovų sprendimas. Jei pats turite kitą nuomonę, tai prašom jos laikytis, o ne niekinti tą žmogų, kuris tikrai yra nusipelnęs. Keturi sūnūs partizanai, trys žuvę. Gabūs žmonės ir iš lagerių išeidavo mokėdami kalbas, nes ten kalėdavo su kitų tautybių žmonėmis, mokėdami ir vokiečių, ir anglų kalbas. Negabūs žmonės, juos pasodink ar į Seimą, ar kur, jie kaip buvo… nesakysiu to žodžio, taip ir liks jais.
PIRMININKAS. I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš manau ir tikiuosi, kad šiandien mes pritarsime Seimo nutarimui „Dėl Laisvės premijos paskyrimo Albinui Kentrai“. Gal ir pakartosiu, bet noriu pasakyti, kad šis žmogus visą savo gyvenimą skyrė kovai už laisvę ir nepriklausomybę. Jis tęsė partizanų užduotis rezistencinėje kovoje. Ir noriu visiems priminti jo išsakytus prasmingus žodžius, kurie nusako žmogaus misiją šiame gyvenime: „Juk misija įgyvendinama ramiai – nesigiriant, nesitikint nuopelnų, tačiau kasdien nuosekliai dirbant ir vykdant tau skirtą užduotį.“ Tai prašau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nesiruošiau kalbėti, nes visi, kas pažįsta A. Kentrą (teko daryti su juo ir didelį interviu, teko domėtis giliai jo gyvenimu), tikrai, man atrodo, pritars šitam sprendimui. Tačiau po to, kai vienas žmogus, apie kurį jo artimiausi bendražygiai sakė ne kartą, kad labai įtartinai jis veikia ir neaišku, kieno pusėje jis veikia, tai kalbėjo, tai man atrodo, kad šitas žmogus jau baigia įrodyti, kad jis puikiai atidirbo KGB ir puikiai toliau atidirbinėja. Man labai gėda dėl to, kad kiekvienai šventei atsiranda savas gražulis, ir ką padarysi dėl to. Bet tikrai aš labai apgailestauju ir tikrai manau, kad galbūt ponui P. Gražuliui gaila, kad iki A. Kentros jam – kaip iki mėnulio. Tikrai kviečiu balsuoti už A. Kentros kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Trumpai, gerbiamas Emanueli Zingeri.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, aš esu Vilniaus universiteto žmogus nuo 1981 metų, baigęs universitetą likau Filologijos fakultete, Lietuvių literatūros katedroje. Matydavau poną A. Kentrą kas antrą dieną. Pas mus buvo toks ponas B. Sudavičius, kuris užsiėmė tuo, apie ką ponas P. Gražulis kalbėjo. Ponas A. Kentra visą laiką išlaikė savyje tai, ką anglai vadina integrity, visą laiką buvo tiesos pusėje, nė vieno sovietinio žodžio per visą laikotarpį iš jo nesu girdėjęs būdamas jo kaimynu Vilniaus universitete. Norėčiau tai paliudyti, prašyti nepriešinti mūsų kitų gerbiamų asmenų ir balsuoti už A. Kentrą, nes tai žmogus, kuris per visą gyvenimą (ne tik partizaniniu laikotarpiu, sovietiniu laiku, L. Brežnevo laikais) įrodė, kad lietuvių tauta tęsia ikikarinę Lietuvos Respubliką, jos tradicijas, tai, kas buvo mūsų sėkmingai ikikariniame projekte įgyvendinta, A. Kentra savo gyvenimu pratęsė. Todėl aš prašyčiau balsuoti už, nes buvau jo kaimynu būdamas aspirantu ir dėstytoju Vilniaus universitete ir galiu paliudyti jo visiškai objektyvią laikyseną, remiančią ikikarinę Lietuvą ir pratęsiančią ją Vilniaus universitete savo dėstymu ir savo studentams. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 88, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas dėl Laisvės premijos paskyrimo A. Kentrai (projektas Nr. XIIIP-4222) priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Replika po balsavimo. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau padėkoti P. Gražuliui dėl jo pasisakymo ir dėl jo balsavimo, noriu padėkoti dėl to, kad šiuo metu šios premijos įteikimas nebus suteptas P. Gražulio prisilietimu.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones.
Kitas klausimas. (Balsai salėje) Paskelbsiu – tada. Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228. Ruošiasi pranešėjas A. Veryga. Kol ateis, prašom – P. Gražulis ir po to A. Gaidžiūnas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponai konservatoriai, šiandien nėra didesnių patriotų Lietuvoje kaip jūs, ar ne? Bet sovietmečiu daugiau kaip pusė jūsų taip pat buvote sovietinės valdžios patriotai ir uoliai tarnavote, ir jūsų tėvai didele dalimi tarnavo sovietinei sistemai. Kokia sistema bus, tokiai ir tarnausite, toks jūsų patriotizmas.
PIRMININKAS. Dėkojame, neįžeidinėkite vienas kito. (Balsai salėje)
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Praeitame balsavime mano balsas buvo už.
PIRMININKAS. A. Gaidžiūnas balsavo už, protokole prašom įrašyti. Prašom, gerbiamas ministre, į tribūną. Farmacijos įstatymo pateikimas.
14.22 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4229 (pateikimas)
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų norėčiau pristatyti įstatymo pakeitimus, kuriuos privalome priimti todėl, kad turime teismo įpareigojimą. Galėčiau tik tiems, kas gal mažiau domėjosi šia tema, priminti ir pasakyti, kad keletas kolegų Seimo narių kreipėsi į teismą apskųsdami mūsų vaistų skyrimo tvarką, ir teismas pasakė, kad tokia tvarka turėtų būti reglamentuojama ne ministro įsakymu, bet turėtų būti reglamentuojama įstatymo lygiu.
Norėčiau pateikti jums keletą faktų ir parodyti šiek tiek informacijos, ką vis dėlto apskundė kolegos Seimo nariai ir ką norėtų atsukti atgal. Čia jūs matote Statistikos departamento kainų indeksus ir informaciją, kurią skelbė ir žiniasklaida apie tai, kad turbūt pirmą kartą istorijoje Lietuvoje pradėjo mažėti vaistų kainos ir buvo užfiksuotas reikšmingas neigiamas vaistų kainų indeksas. Žinoma, labai dažnai mes esame kritikuojami už tai, kad statistiką pateikiame netiksliai, kažką patys kaip norime, taip suskaičiuojame. Vėlgi tiesiog jūsų informacijai – kainų mažėjimą, pacientų priemokų mažėjimą užfiksavo ne tiktai mūsų Statistikos departamentas, bet užfiksavo ir nepriklausomos organizacijos, tokios kaip IQVIA, kurios stebi vaistų rinką, ir užfiksavo taip pat tiek kainų, tiek priemokų mažėjimą.
Kas dar įvyko įgyvendinant sistemingai vaistų politiką? Tai leido mums ne tik sumažinti priemokas pacientams už vieną receptą nuo daugiau kaip 5 eurų iki 2,3 eurų, ne tik leido sutaupyti dideles lėšas pacientams, bet už tuos sutaupymus įtraukti naujus vaistus. Viename iš šitų grafikų jūs matote, kiek kasmet naujų, inovatyvių vaistų yra įtraukiama į vaistų kompensavimą. Vaistų konkurencija yra esminis dalykas, kuris yra svarbus dėl to, kad nebūtų švaistomos sveikatos sistemos lėšos. Apie tai savo leidiniuose ir ataskaitoje yra pasisakiusi EBPO ir tai yra konstatavusi Europos Komisija savo ataskaitoje, kurią aš norėčiau šiek tiek pacituoti. Leidinyje, kurį jūs tikrai galite rasti internete, kuris yra visiškai šviežias, šių metų, Europos Komisija konstatavo, kad Europos konkurencijos institucijos bendradarbiaudamos ir siekdamos užtikrinti veiksmingą konkurenciją farmacijos rinkose nuo 2009 metų kartu priėmė 29 antimonopolinius sprendimus dėl farmacijos bendrovių. Šiais sprendimais nustatytos sankcijos, kurių bendra baudų suma viršija 1 mlrd. eurų. Tai yra farmacijos kompanijos, kurios buvo nubaustos už trukdymą konkuruoti rinkoje. Prancūzija yra priėmusi sprendimą drausti netgi blogų atsiliepimų praktiką siekiant apriboti naujai į apyvartą išleistų generikų produktų naudojimą. Aš manau, kad gamintojai puikiai žinodami šias praktikas, ir manau, kad bijodami, kad panašios sankcijos nebūtų pritaikytos Lietuvoje, rado Seimo narių, kurie už šias kompanijas kreipėsi į teismą vien tiktai dėl procedūrinių dalykų. Iš tiesų yra daug pavyzdžių šioje ataskaitoje pateikta, kaip farmacijos bendrovės trukdo konkurencijai, kokius pasitelkia mechanizmus. Aš prie jų gal nesustosiu. Bet yra konstatuojama, kad nesąžininga kainodara gali lemti nuo 300 % iki 1500 % didesnes kainas, negu jos galėtų būti.
Dabar, kas vis dėlto šia tvarka yra nustatoma? Yra nustatoma, kad pacientams, kurie anksčiau negavo tokio gydymo, pirmąkart skiriant vaistą arba po labai ilgo laiko skiriant vaistą, kas rodo, kad tai nėra kokia nors lėtinė liga, kurią reikia nuolat gydyti, būtų išduodamas kainų konkursą laimėjęs vaistas. Labai svarbu yra pasakyti, kad pacientams, kurie šiandien jau gydosi, ši tvarka yra neaktuali.
Dar svarbiau yra paminėti, kad tai, ką mes dabar teikiame kaip įstatymą, jau šiuo metu galioja, reglamentuota įsakymu, puikiai veikia ir iš tikrųjų kokių nors didesnių problemų nekilo. Kai kolegos Seimo nariai bando sakyti, kad tai riboja kokių nors pacientų arba gydytojų pasirinkimą skiriant vaistą, tai yra visiška nesąmonė, nes jau daugybę metų iki mūsų priimta tvarka nustato, kad gydytojas išrašo veikliąją medžiagą, o ne kokį nors firminį vaistą, kuris yra išduodamas vaistinėje, ir vaistų gamintojai turėtų konkuruoti dėl to, kas bus pirmasis, kas pasiūlys geresnį vaistą, tas turėtų galimybę tų vaistų parduoti daugiau.
Kviesčiau pritarti vis dėlto šiems siūlymams, nes jie tikrai jokių pacientų teisių nevaržo. Juos atšaukus mes vėl susidurtume su farmacininkų noru didinti vaistų kainas patenkant į kainyną ir tai lemtų didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti V. Aleknaitė-Abramikienė.
Dėl vedimo tvarkos, kol klaus, prašau, gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašysiu pertraukos iki kito posėdžio. Galbūt per tą laiką ministras susivoks, kad jis turėtų ne moralizuoti ir auklėti tuos, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, o pats išreikšti apgailestavimą, kad savo įsakymais nesilaikė galiojančių įstatymų. Tai yra rimti pažeidimai politikui ir dėl to reikėtų bent jau apgailestauti. Po to galima muštis į krūtinę ir aiškinti, kad po tuo slypėjo kažkokie geri norai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, buvo pasiūlymas frakcijos vardu dėl pertraukos. Balsuojame. (Balsai salėje) Kartoju, iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 31, prieš – 34, susilaikė 15. Pertrauka iki kito posėdžio.
14.31 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3957(2)ES (priėmimas)
Popietinė darbotvarkė. Kitas projektas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3957(2). (Balsai salėje) Pranešėjo nekviečiame.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio irgi nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Nėra. Pasiūlymui pritarta. Ačiū. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkojame.
Motyvai dėl viso. Nėra. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76, balsavo 73: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3957(2) yra priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3735(2) (priėmimas)
Kitas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3735(2). Kviečiame pranešėją G. Burokienę. Eisime pastraipsniui. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime sutarti, kad yra visi 29 balsai, ar balsuosime dėl kiekvieno?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia Seimo Teisės departamento…
PIRMININKAS. Pritariame, kad dėl visų. Ačiū, dėkoju. Prašau, dabar dėl 1 straipsnio, Teisės departamento.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui mes pritarėme, sutvarkėme pagal jų pastabas, įrašėme kasmetines atostogas, ne vien tik atostogas, ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Dėl antro pasiūlymo, Seimo narės A. Gedvilienės ir A. Anušausko.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia yra dar kitas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Alternatyvus.
PIRMININKAS. Gedviliene, prašau, ar pristatysite?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Mes su A. Anušausku siūlome kitaip rašyti šį projektą ir siūlome, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, narių sutikimu komandiruoja juos atstovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai ar atlikti kitas užduotis užsienyje ir Lietuvoje, suteikia atostogas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Mūsų manymu, šitas projektas užtikrintų kolegialumo principą, kas yra įtvirtinta įstatyme, padėtų išvengti galimo galbūt palankių sprendimų… Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės noru. Mūsų manymu, svarbu užtikrinti kolegialumą ir nedidinti pirmininkės galios Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė tokiems siūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 6, susilaikė 2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas ir jis atsakingas už šios įstaigos veiklą.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo. A. Vinkus. Prašom. Ar dėl viso norėjote? Atsisakote. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kas už pasiūlymą, prašom balsuoti, kas pritariate, vienaip… Atsiprašau, gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, vis dėlto geriau, kad sprendimus dėl komandiruočių priima ne vienasmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė, kuri yra vis tiek parinkta konkrečios politinės jėgos, tegu tie dalykai būna kolegialiai sprendžiami visiems Rinkimų komisijos nariams dalyvaujant, balsuojant, kad neatsirastų tokios terpės komisijos pirmininkei vienus pamaloninti, kitus diskriminuoti tuo požiūriu, nes turbūt kiekvienas komisijos narys nieko prieš kartais nuvykti į kitą šalį įgyti rinkimų organizavimo patirties. Bet jeigu nepriimsime pataisos, paliksime vienasmeniam komisijos pirmininkės sprendimui. Geriau pasitikėkime kolektyviniais sprendimais, jie bus, man atrodo, objektyvesni ir demokratiškesni.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame. Kas už pasiūlymą, prašom balsuoti, kas turite kitą nuomonę, balsuokite kitaip.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsavo 87 Seimo nariai: už – 25, prieš – 29, susilaikė 33. Siūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, ar galime mes dabar pritarti visam straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame.
1 straipsnis: už – 59, prieš – 21, susilaikė 5, priimtas.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento penki pasiūlymai. Ar mes prie kiekvieno sustosime, ar galime pritarti bendru sutarimu visiems? (Balsai salėje) Visiems. Dėkoju. Pranešėja, prašom pakomentuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Daugelis iš jų buvo tiesiog redakcinio pobūdžio, keletui iš jų mes nepritarėme. Nepritarėme vienam pasiūlymui dėl 3 straipsnio. Atsižvelgdami į tai, kad analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnyje, mes tiesiog suvienodiname ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo straipsnyje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su tomis pataisomis, kurios buvo pasakytos dabar komiteto? Dėkojame. Gerai.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų ir Seimo narių pasiūlymų. Gal tada nuo Teisės departamento. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes Teisės departamento pastabai pritariame ir išbraukiame tiesiog visą straipsnį, kad nekiltų nesusipratimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dabar, kadangi nelieka 3 straipsnio, tai…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tai nėra dėl ko balsuoti.
PIRMININKAS. Nėra dėl ko balsuoti dėl Seimo narių pasiūlymo. Galime dabar kalbėti dėl viso. Dėkojame pranešėjai. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nekalbėsiu apie VRK kolegialumą, apie tai jau daug prikalbėta. Aš kalbėsiu apie teisėkūros kultūrą. Na, vis dėlto susidaro tokia padėtis, kad turiu balsuoti prieš savo paties teiktą įstatymo projektą. Reikalas tas, kad mano siūlytas įstatymo projekto pakeitimas buvo atmestas. Tokiu atveju projektas turėjo būti man grąžintas tobulinti arba atmestas galutinai. Tačiau komitetas ant to jau atmesto įstatymo projekto pripildė savo siūlymų. Jūs įsivaizduokite dabar, kiekvienas iš jūsų, kokioje padėtyje atsidurtumėte, jei ant jūsų projektų, atmestų pagal turinį, įrašytų visai kitus su jūsų siūlymu nesusijusius dalykus. Aš manau, kad tai prasilenkia su teisėkūros kultūra. Tai nėra koks nors plagiatas, tiesiog nesilaikoma principų, ir man keista, kad Teisės departamentas taip pat nepateikia, kartais pateikia, bet šiuo atveju nepateikė savo komentaro. Jeigu neatitinka pateikto įstatymo tikslų, kurie buvo kelti, jie yra visiškai pakeičiami, turėtų būti registruojamas naujas projektas. Aš manau, kad būtų buvę logiška, jei komitetas būtų savo projektą įregistravęs, atskirai pateikęs, ir manau, kad visi tie teisėkūros principai būtų buvę išlaikyti. Dabar to, deja, nėra.
PIRMININKAS. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai dėkoju kolegai už politikos etikos pamoką, tačiau niekas neuždraudė dėl tų pačių straipsnių pateikti savo nuomonę, tai komitetas ir padarė. Manau, kad sulyginti VRK ir VTEK tokiomis pačiomis galiomis ir tokiais pačiais reikalavimais nėra blogai. Tiesiog yra išgryninama, kad nekiltų daugiau jokių problemų ir kad darbuotojai ir komisijos nariai, kurie prisiekia, nebūtų vienodomis sąlygomis. Tik komisijos nariai vis dėlto yra prisiekę Seime, turi aukštesnius įgaliojimus, jiems galioja truputėlį kitokios taisyklės negu dirbantiems. Kaip ir Seimo nariams. Taigi manau, kad mes dabar iš esmės pasižiūrėjome į įstatymo projektą ir pataisėme taip, kaip jūs siūlėte, tiesiog kitokią nuomonę turėjo komiteto nariai. Taigi aš siūlau balsuoti ir priimti.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Toks keistas jausmas apima, kai mes vienam pareigūnui, kuris lygiai taip pat, kaip ir visi kiti, paskirti VRK nariais, duoda priesaiką būti teisingas ir paisyti įstatymų, suteikiame galias, tokias vienasmenio valdymo organų administracijos, lyg būtų administracijos direktorius, o tie kiti būtų pavaldūs. Tai iš tikrųjų su tiesa arba su teisingumu greičiau nieko bendro neturi. Įsivaizduokite, jeigu jūsų, gerbiami Seimo nariai, komandiruotės… dėl jūsų komandiruočių spręstų vienas Seimo Pirmininkas ir pasirašinėtų – aš tą išleidžiu, to neišleidžiu. Tam ir yra sukurta struktūra, kad demokratinėje institucijoje vyktų tokie procesai, kaip jie ir turėtų vykti demokratinėje institucijoje. Tam yra valdyba. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat yra panašiu kolegialaus sprendimo, sakyčiau, principu sukurta, todėl suteikti galias ir atiduoti valdžią į vienas rankas yra labai pavojinga, turint omeny, kad tos valdžios gali apsiversti, ir paskui, žiūrėkite, reikės kažkaip kitaip peržaisti. Tai tiesiog nedera nei su teisės principu, nei šiaip su sveika logika ir politiniu padorumu. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, VRK pirmininkas gali būti šimtą metų vadovas administracijos darbuotojams, spręsti dėl jų komandiruočių, pasirašinėti apyskaitas ir visokius kitus dalykus daryti. Tačiau kitiems komisijos nariams jis nėra joks viršininkas ir joks vadovas. Tai, kad komisija yra kolegialus organas, kuriame yra atstovaujama politinėms partijoms, ir taip pat yra tam tikrų institucijų žmonės, kurie yra paskirti Seimo, jau rodo, kad negali vienas pirmininkas kažkokiu būdu būti viršesnis, jis tiesiog organizuoja komisijos posėdžius ir organizuoja komisijos darbą. Išties visiškai pritariu Arvydui, kad projekto esmė buvo visiškai iškreipta, buvo įtvirtinta tokia nuostata, kuri neatitinka realiai pačios komisijos prigimties. Todėl raginčiau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ir K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gaila, kad komitetas, kuriame man reikia dirbti, neįsiklausė ir neįsigilino į reikalo esmę. Iš tikro yra taip, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dirba valstybės tarnautojai, tuo požiūriu ji yra biudžetinė organizacija ir dėl tų darbuotojų komandiravimo ar nekomandiravimo į vieną ar kitą šalį galėtų spręsti administracijos vadovai. Panašiai, kaip yra Seime. Tačiau dėl Seimo narių komandiravimo ar nekomandiravimo sprendžia ne kancleris arba ne vienas V. Pranckietis, dėl ko vieni labai džiaugtųsi, o kiti liūdėtų, sprendžia kolegialus organas. Deja, to nenorima leisti, norima, kad kolegialaus organo vadovė būtų lyg viršininkė. Mums V. Pranckietis, kad ir kaip mes jį gerbtume, nėra viršininkas, yra toks pat Seimo narys kaip mes. Lygiai taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė nėra kitiems viršininkė ir negali nurodinėti, išleidinėti ar neišleidinėti. Tai tą reikėjo ir įtvirtinti, šitas sprendimas, koks yra dabar, yra kritikuotinas, nepriimtinas ir siūlau jį griežčiausiai atmesti.
PIRMININKAS. Nuomonės išreikštos. Balsuojame dėl priėmimo.
Užsiregistravo 63, balsavo 63: už – 59, prieš… Įstatymas… Nesiregistravo 71, balsavimas atidėtas kitam kartui.
14.48 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3845(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3845(2). Pranešėjas – E. Pupinis. Prašome į tribūną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė minėtą įstatymą, tai yra dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 kai kurių straipsnių, kuriuos įvardijo posėdžio pirmininkas, pakeitimo. Įstatymo esmė – dėl pripažinimo trečiųjų šalių asmenų kvalifikacijų, gautų trečiosiose šalyse, arba mūsų valstybių narių asmenų irgi gautų trečiosiose šalyse, arba taip pat jų šeimos narių. Komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas, į daugelį jų iš dalies arba visiškai atsižvelgė. Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar dėl 1 straipsnio. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai. Išskyrus Teisės departamento…
PIRMININKAS. Ne, ne, ne. Teisės departamento yra dėl 2 straipsnio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, taip, taip.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. Prašom. Teisės departamento.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Teisės departamentas pastabą išreiškė dėl to, kad vis dėlto turėtų būti tiksliau reglamentuojamos ir tų asmenų, kurie yra šeimos nariai, teisės. Komitetas iš dalies atsižvelgė į siūlymus, tačiau neatsižvelgė į vieną siūlymą, kur sakoma, kad šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 61 straipsnio nuostatas, taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra valstybės narės piliečio šeimos nariai. Deja, Europos teisė, reglamentai reikalauja, kad ir tai būtų numatyta – ne tik asmenų iš trečiųjų šalių, bet ir šeimos narių. Buvo pasiektas sutarimas ir komitetas iš dalies pritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
3 straipsnis. Yra Teisės departamento…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, Teisės departamento pasiūlymams dėl 3 straipsnio yra pritarta ir papildomai įrašytas žodis „nauja“. Iš tikrųjų sutvarkyta.
PIRMININKAS. Galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ne, yra. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. 5 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas sutvarkyti 5 straipsnio redakciją ir numatyti, per kiek laiko nuo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turi apsvarstyti pateiktą prašymą. Numatyta data – vienas mėnuo, ir tam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu mes irgi galime pritarti? Taip, dėkojame. Pritarta.
Dar vienas Teisės departamento… Bet jau pasakėte. Ten dėl datos, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 14 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 16 straipsnio 6 priedėlio irgi pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85. Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3845(2) priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339(2). Pranešėjas – gerbiamas V. Bakas.
Dabar pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Jaruti, pristatyti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Yra pasiūlyta (čia uždengė man) pakeisti 2 straipsnio 1 ir 3 dalis ir išdėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2020 m. birželio 30 d. perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir specialiąsias priemones, kuriomis nespėjo aprūpinti valstybės institucijų ir įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų, taip pat dokumentus, susijusius su šių ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvarta.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir dėl viso 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkojame pranešėjui.
Dėl viso – S. Gentvilas. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2339(2) priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 6, 8, 23, 24, 25, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2340(2) (priėmimas)
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 6, 8, 23, 24, 25, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2340(2). Pranešėjas – V. Bakas.
Gerbiami kolegos, dėl pavadinimo yra daug pasiūlymų, bet mes gal eisime per Seimo narių pasiūlymus, jeigu pereis, tada grįšime prie pavadinimo. (Balsai salėje) Visiems 29… (Balsai salėje) Mes kalbėjome apie tai, kad šiandien, kur yra reikalingi 29 palaikantys, yra salėje, taip? Bendru sutarimu mes taip buvome nutarę, kad 29 palaikantys yra. Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Galiu?
PIRMININKAS. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlau pakeisti pavadinimą ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo…
PIRMININKAS. Dėl pavadinimo ne, dėl 1 straipsnio.
J. JARUTIS (LVŽSF). 1 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip…
PIRMININKAS. 2 straipsnį…
J. JARUTIS (LVŽSF). …pakeisti 52 dalį, įtraukiant žodžius „specialiojo statuto subjektai“.
PIRMININKAS. Taip.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pritarta yra visiems.
PIRMININKAS. Komiteto…
J. JARUTIS (LVŽSF). Visiems siūlymams iš esmės yra pritarta komitete.
PIRMININKAS. Mes vis tiek turime eiti pastraipsniui, dėl kiekvieno.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu, gerbiami kolegos? Ačiū, pritarta. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). 2 straipsnis. Yra pasiūlymas papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu. Projekto 2–6 straipsnius atitinkamai laikyti 3 ir 7 straipsniais. Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio 4 dalies pakeitimas.“ Ketvirtas. „A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8, 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo sporto varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). 23 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip, išbraukiant žodžius „Ginklų fondas“: „Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių…“. Toliau tekstas toks pats, kaip įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu?
J. JARUTIS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl viso 3 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Siūloma pakeisti… 5 straipsnis – 24 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikoje Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę prekiauti visų kategorijų ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 4 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, eksporto, importo, vežimo per tarpininkus.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime mes pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Dėl 5 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys taisyti visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius ir jų dalis, perdirbti ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas taisyti ginklus, ginklų priedėlius ir jų dalis, perdirbti ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis suteikia teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje ir importuoti, vežti iš užsienio valstybių šiai veiklai reikalingas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų dalis.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
J. JARUTIS (LVŽSF). Dar yra dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Dar yra vienas pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Dar yra vienas pasiūlymas dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Tada… Dėl 8 straipsnio matau du pasiūlymus. Atsiprašau. Prašom pateikti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pasiūlymas yra papildyti įstatymo projektą 8 straipsniu ir projekto 8 straipsnį išdėstyti taip…
PIRMININKAS. 30 straipsnio 3 dalies pakeitimas.
J. JARUTIS (LVŽSF). „2) atiduoti policijos įstaigai laikinai saugoti jų turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Šiuo atveju policijos įstaiga ginklus saugo, iki asmuo pateikia sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad neserga ligomis ir neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, bei psichikos ir elgesio sutrikimų.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? (Balsas salėje) Ačiū, pritarta. Ir dabar galime dėl 6 straipsnio su dviem pataisomis. Atsiranda naujas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis. J. Jaručio pataisa.
J. JARUTIS (LVŽSF). 7 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas. Prisideda dar vienas skaičiukas – 4 punktas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ir dar yra vienas pasiūlymas, vienas, dar du, dar trys. J. Jarutis. Pristatykite iš karto.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ketvirtas. „Tinkami naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys asmens, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, prašymu realizuojami per jo pasiūlytus subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklų galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nuo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus panaikinimo nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir nepasiūlo subjektų, turinčių teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, policijos įstaiga tinkamus naudoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda realizuoti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis.
A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, realizuojami per Vyriausybės įgaliotą instituciją arba netinkamus ginklus perduoda… netinkami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir visa kita perduodami Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti.“
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame. Galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo.
V. BAKAS (MSNG). Komitetas pritarė Teisės departamento siūlymams.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ačiū, pritarta. Toliau, Seimo nario J. Jaručio eilės tvarka pasiūlymas. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių realizavimo dienos subjektas, turintis teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, jų savininkui praneša apie realizuotą ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis ir jų dalis ir jam atvykus sumoka, realizavus šį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis, gautą pinigų sumą, atskaitęs realizavimo išlaidas. Perduotų Vyriausybės įgaliotai institucijai arba viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, realizuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti šitai pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta,
Kita Seimo nario J. Jaručio…
J. JARUTIS (LVŽSF). Ir dar yra pasiūlymas dėl šio straipsnio 1 dalies – 6, 7 ir vietoj 10 tampa 9 punktu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dabar dėl viso straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 7 straipsniui pritarta.
8 straipsnis. Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). 8 straipsnis yra 42 straipsnio pakeitimas. „A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, B, C, D kategorijų ginklai ir šaudmenys dovanojami ir paveldimi.“
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dar vienas pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Dar vienas pasiūlymas dėl šio straipsnio. „A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos priedėliai, šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, B ir C kategorijų ginklų…“
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu?
V. BAKAS (MSNG). Aš siūlyčiau gal trumpinti, nes mes iš esmės visoms pataisoms pritarėme. Gal galima trumpiau, nes tekstą mato visi, tiesiog trumpai esmę.
PIRMININKAS. Tai santrauką trumpai sakysime. Prašom. Gerbiamas Seimo narys J. Jarutis. 42 straipsnio 4 dalis. Trumpai.
J. JARUTIS (LVŽSF). 42 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip.
PIRMININKAS. Esmė ta pati.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ta pati. A kategorijos ginklai, priedėliai, dėtuvės, patenkančios…
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. JARUTIS (LVŽSF). …iš Ginklų fondo pereina į kitas Vyriausybės įgaliotas institucijas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir Seimo kanceliarijos departamento.
V. BAKAS (MSNG). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dabar dar viena Seimo nario J. Jaručio dėl 5 dalies.
J. JARUTIS (LVŽSF). 5 dalį išdėstyti taip, kad per 10 kalendorinių dienų nuo paveldėto ginklo, šaudmenų realizavimo šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais atvejais subjektas turi teisę prekiauti…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dabar dėl 6 dalies. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip pat susiję su A kategorijos ginklais ir priedėliais.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 8 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tiesiog išbraukti žodžius „Ginklų fondas“.
PIRMININKAS. Komitetas?
V. BAKAS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dar…
V. BAKAS (MSNG). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. …komitetas J. Jaručiui.
J. JARUTIS (LVŽSF). Vyriausybės įgaliota institucija, išbraukiame „Ginklų fondas“.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. BAKAS (MSNG). Čia yra esmė, kad naikinamas Ginklų fondas, dėl to keičiamos sąvokos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Viskas susiję su Ginklų fondo panaikinimu.
PIRMININKAS. Bet aš turiu perskaityti pasiūlymus. Taip, galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu. Komiteto nuomonei pritarta. Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dabar toliau. Dar J. Jaručio.
J. JARUTIS (LVŽSF). Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
V. BAKAS (MSNG). Pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dabar Seimo nario J. Jaručio dėl 10 straipsnio 12…
J. JARUTIS (LVŽSF). 451 straipsnis.
PIRMININKAS. Taip.
J. JARUTIS (LVŽSF). Valstybės institucijų ir įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų aprūpinimas ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis…
PIRMININKAS. Čia tas pats dėl dėtuvių ir taip toliau, čia viskas kartojama tekste.
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia vyksta per Vyriausybės įgaliotą instituciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?
V. BAKAS (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 10 straipsniui pritarta.
11 straipsnis. Departamento.
V. BAKAS (MSNG). Pritarėme.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia mano pasiūlymas pakeisti 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis ir išdėstyti jas taip. Toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Čia įgyvendinimas. Pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu, kolegos? Pritarta. Dabar grįžtame prie pavadinimo. Prašom trumpai, gerbiamas Seimo nary. Čia skaičiai keičiami ir dėl preambulės pavadinimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Apie kurį dabar kalbame?
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Čia paskutinis pasiūlymas? Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? Teisės departamento nuomonei irgi pritarta, matau.
V. BAKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso. Ačiū pristačiusiajam įstatymą, dėkojame. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2339(2) priimtas. (Gongas)
Dar kartelį kartoju, įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2340) priimtas.
15.15 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2341(2) (priėmimas)
Dabar – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2341(2). Kadangi mes pritarėme ir dabar yra tik Seimo nario pasiūlymas dėl 2 straipsnio, dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas dėl… suvienodinti, kad tiktų datos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, yra tiesiog datos pakeitimas į liepos 1 dieną.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2341(2) priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2342(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo 2, 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2342(2).
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Yra. Atsiprašau, dėl 3 straipsnio yra Seimo nario J. Jaručio…
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tiesiog yra siūlymas pakeisti 28 straipsnio 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „Draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir licencijas jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones ir sprogmenis.“ Pakeisti 28 straipsnio 11 punktą ir išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonių, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių ar kito turto laikinasis paėmimas arba rekvizicija siekiant užkirsti kelią itin pavojingiems ar sunkiems padariniams arba jiems likviduoti, žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui gelbėti. Ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys, kurie priklauso teisę juos laikyti turintiems asmenims, gali būti laikinai paimami tik tada, kai turima informacija, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms.“ Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio Seimo nario J. Jaručio…
J. JARUTIS (LVŽSF). Įsigaliojimo data – liepos 1 diena.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 90, prieš nėra, susilaikiusių irgi nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2342) priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2343(2) (priėmimas)
Kitas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2343(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra J. Jaručio pasiūlymas tiktai dėl datos. Tas pats pasiūlymas, čia kartojamas. Galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė. Dėkojame, pritarta. Dėl viso užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 93, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2343(2) priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2344(2) (priėmimas)
Kitas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2344(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra J. Jaručio pasiūlymas tik dėl datos. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių irgi nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2344(2) priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2345(2) (priėmimas)
Toliau kitas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2345(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra J. Jaručio pasiūlymas dėl datos. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2345(2) priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2346(2) (priėmimas)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2346(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra J. Jaručio pasiūlymas. Čia taip pat dėl datos. Galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Motyvai dėl viso? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2346(2) priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2) prie projekto Nr. XIIIP-4043. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašome.
Kol ateis, dar I. Šimonytė norėjo per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš matau suvestinį dokumento tekstą ir nelabai suprantu, kas jį taip suvedė. Audito komitetas neteikė jokių pasiūlymų iki priėmimo, tik aš pati teikiau. Tai kodėl ten yra Audito komiteto pasiūlymai ir komiteto išvados, kurios buvo svarstymo stadijoje, tiesą sakant, aš net nesuprantu.
PIRMININKAS. Ten yra…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl pavadinimo.
PIRMININKAS. Gal sistema sumetė, ten yra gerai. Mūsų yra geras. Jūsų bus pasiūlymas, mes tuojau pasakysime.
Prašom. Dėl 1 straipsnio.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 1 straipsnis. Dėl pavadinimo?
PIRMININKAS. I. Šimonytės pasiūlymas. Mes turime. Gerbiamoji Šimonyte, galite pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šitas pasiūlymas buvo svarstymo stadijoje, mes jau dėl jo balsavome. Aš nesuprantu, kodėl jie iš viso iš priėmimo stadijos yra suvestiniame dokumente.
PIRMININKAS. Jis yra 25 dienos, lapkričio 25 dienos. (Balsai salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Komitetas nesvarstė prieš šito įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Seniai nesvarstė. Pristatykite lapkričio 25 dienos savo pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Lapkričio 25 dienos pasiūlymas buvo svarstymo stadijoje. Mes jau svarstėme šituos pasiūlymus. Jis buvo ankstesnės datos, turbūt ne 25 dienos, lapkričio 13 dienos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Imame pertraukėlę, pradėsime kitą projektą. Tuojau sugrįšime prie jo, išsiaiškinsime, kas parašyta.
15.27 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3246(2) (priėmimas)
Kitas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3246(2). Pranešėjas – K. Bartkevičius. Prašom.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3246(2) priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame atgal, kur kalbėjome, – Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4044(2). Dar kartą pakartosime, čia yra I. Šimonytės pasiūlymas, prašom pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, I. Šimonytės pasiūlymas yra ne dėl pavadinimo. Jūs iš manęs reikalavote pristatyti pasiūlymą dėl pavadinimo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl 1 straipsnio.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tai kokį dabar pasiūlymą aš turiu pristatyti, jūs tiesiog žmoniškai pasakykite.
PIRMININKAS. Mes jūsų nereikalaujame dėl pavadinimo. Mes jūsų reikalaujame dėl (…).
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs reikalavote prieš penkias minutes. (Balsai salėje) Dabar jau galiu savo pasiūlymą pristatyti?
PIRMININKAS. Yra Seimo narės I. Šimonytės lapkričio 25 dienos pasiūlymas, bet čia ne dėl pavadinimo. (…) fondo biudžeto, 14 straipsnis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl aprobavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Dabar jau aišku. Pristatysiu pasiūlymą. Mano pasiūlymo esmė yra tokia, kad atsiranda tam tikros konfliktuojančios nuostatos dėl to pasiūlymo, kuris yra dabar kaip papildymas, perkėlimo tarp skirtingų fondo biudžeto eilučių, tai man tikrai didelių problemų nekelianti nuostata. Ir taip pat perkėlimo iš rezervo, tai yra jau rezervo panaudojimo dalykas, ir Rezervo panaudojimo taisykles apibrėžia Vyriausybės nutarimas. Šiuo atveju, kadangi Sveikatos draudimo fondo biudžetas yra formuojamas tokiu keistu būdu, kad pervedimai į rezervą ten atsispindi kaip kažkokia išlaidų eilutė, atrodo, kad nelabai aišku, kaip tada tos lėšos turėtų būti panaudojamos: ar sveikatos ministro sprendimu, ar vis dėlto pagal Vyriausybės nustatytas taisykles. Todėl yra siūloma įstatymą atitinkamai patikslinti, kad šito konflikto nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar yra 29 palaikantys? Gal pakelkite rankas. Yra. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nepritarti, nes biudžeto projektų rengimas ir biudžeto vykdymas yra išimtinė Vyriausybės kompetencija. Sveikatos reikalų komitetas, vadovaudamasis Seimo statutu nustatytomis veiklos kryptimis, svarsto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir teikia išvadas Seimui. Komitetas nėra kompetentingas aprobuoti PSDF biudžeto lėšų skyrimą, todėl Seimo narių pasiūlymui siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl… (Balsai salėje) Atsiprašau, ne tą pakomentavote. Prašom, gerbiama Šimonyte.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Komiteto pirmininkė skaito komiteto argumentus dėl visai kito pasiūlymo. Na, kažkaip nežinau.
PIRMININKAS. Čia pradėjome nuo lapkričio 25 dienos klaidas taisyti, ištaisysime tuoj.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Prašote pertraukos? (Balsai salėje) Kas už, prašom balsuoti, kas prieš ir turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Ačiū. Užsiregistravo 91, balsavo 90: 40 – už, prieš – 30, susilaikė 20. Pertraukai nepritarta. Ne, frakcijos vardu prašyta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
15.34 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(4) (priėmimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, kitas projektas yra Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3955(4). Kviečiu pateikti išvadą. Priėmimas pastraipsniui. Prašom. Komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
Taigi 1 straipsnis. Yra Seimo narių grupės M. Navickienės, P. Kuzmickienės, R. Budbergytės, G. Vaičekausko ir E. Gentvilo siūlymai. Kas iš jų pristatys? Prašom, Monika Navickiene.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo redakcija reguliuoja tiek specialistų, tiek įstaigų licencijavimą. O naujos redakcijos rengėjai nėra paaiškinę (poveikio vertinimas nėra atliktas), kodėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo naujoje redakcijoje reikia keisti esamą reguliavimą atsisakant įstaigų veiklos sąlygų teisinio apibrėžtumo. Siūlome užpildyti šią spragą, pakeisti Odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio įstatymo paskirtis reglamentuoti odontologo ir burnos priežiūros specialisto vertimosi odontologijos ar burnos priežiūros praktika bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas.“
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes nepagrįstai teigiama, kad šiuo metu galiojanti Odontologijos praktikos įstatymo redakcija reguliuoja tiek specialistų, tiek įstaigų licencijavimą. Įstaigų licencijavimą reguliuoja kitas įstatymas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš sutrumpinau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl motyvų prieš nori kalbėti P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro dėl šito įstatymo nuomonės išsiskyrė. Vieni yra už tai, kad Odontologų rūmai būtų vienintelė išskirtinė asociacija, kuri galėtų administruoti medikų savo srities licencijavimą, kita iniciatyva yra vis dėlto suteikti tą funkciją valstybinei institucijai, nes iš tikrųjų vienaip ar kitaip tai yra valstybinė funkcija, kuri užtikrina didesnį skaidrumą. Dabar, jeigu mes pritartume šiam siūlymui, iš tikro pritartume tada tam principui, kad Odontologijos rūmai yra išskirtiniai ir jiems išsaugoma ta išskirtinė funkcija, kad jie galėtų prižiūrėti licencijavimą. Jeigu aš teisingai supratau?
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ar yra tikslas keisti, kai mechanizmas funkcionuoja, iš tikrųjų jis veikia? Kiek teko girdėti, anksčiau būdavo daugiau problemų, kuomet licencijavimas buvo kitose rankose, valstybės. Manyčiau, kad jeigu viskas veikia, tai kam keisti, kam valstybei prisiimti funkcijas, kurios normaliai veikia? Siūlau pritarti šiai pataisai ir grįžti prie to varianto, kuomet asociacija, kaip ir kitos asociacijos, kurios yra labai svarbios valstybei, ir Architektų rūmai, na, turbūt vykdytų tą veiklą, kurią vykdė anksčiau. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl siūlymo, kuriam komitetas nėra pritaręs.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 32, prieš – 21, susilaikė 31. Pataisai nepritarta.
Gerbiami kolegos, čia manome, kad 29 yra, aš neskelbiu jūsų dėl rėmimo, ir pereisime greičiau visas pataisas. Ir dabar yra siūlymas dėl 1 straipsnio 2 dalies taip pat tos pačios grupės Seimo narių. Pristato Monika.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia yra analogiška pastaba. Pasiūlymas: pakeisti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį papildant ją nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos teisės teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas įgijimo, įgyvendinimo ir panaikinimo sąlygas.“
PIRMININKĖ. Jeigu susiję, ar būtina balsuoti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ne, susiję. Galime ir nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritaręs. Taigi, kolegos, nepritarta. Priimame visą 1 straipsnį be pataisų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitete pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Pritariame bendru sutarimu.
Ir vėl Seimo narių M. Navickienės, P. Kuzmickienės, R. Budbergytės, G. Vaičekausko ir E. Gentvilo dėl 2 straipsnio 10 punkto. Dėstymas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Šitas pasiūlymas čia taip pat yra atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadą.. Siūlome suformuluoti taip: „Gydytojo odontologo padėjėjas – tai asmuo, įgijęs sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir gydytojo odontologo padėjėjo profesinę kvalifikaciją arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti siūlymui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio 12 punkto.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia jau turbūt yra ta esmingoji diskusija apie tai, kas turėtų licencijuoti odontologus Lietuvoje. Mes, šito pasiūlymo rengėjai, įsiklausėme į pačios odontologų bendruomenės siūlymus ir teikiame pasiūlymą vis dėlto formuluoti, kad licencijas išduodanti institucija yra Lietuvos Respublikos odontologų rūmai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas nepritarė. Tiek Sveikatos reikalų komitetas, tiek Seimas po svarstymo pritarė nuostatai dėl licencijavimo perdavimo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai.
PIRMININKĖ. Palaikančių nei prieš motyvų norinčių pareikšti nėra. Prašom balsuoti dėl siūlymo dėl licencijos išdavimo. Kas palaikote Seimo narių grupę, balsuojate už, kas remiate komiteto poziciją, prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 34, prieš – 18, susilaikė 32. Seimo narių grupės siūlymui nėra pritarta.
Taip pat dar dėl šio straipsnio 18 punkto turime formuluotę vėl tos pačios Seimo narių grupės. Kas pristatysite?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat susiję su pirmu pasiūlymu, dėl kurio mes jau apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Vadinasi, balsuoti nebereikia. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, matydama tendencijas balsavimo dėl pasiūlymo, aš siūlyčiau nebebalsuoti dėl jokių mūsų grupės teiktų pasiūlymų, nes turbūt rezultatas bus panašus. Jeigu kiti kolegos sutinka, siūlau pripažinti daugumos valią.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet vis tiek mes turime dėl 2 straipsnio… Bendru sutarimu priimame. Taip?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Priimta. Toliau, dėl 3 straipsnio yra tiktai Teisės departamento.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Toliau kartojasi ar kitos? Atsiėmė visas pataisas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 4 straipsnio 4 daliai komitetas pritarė. Čia M. Navickienės, P. Kuzmickienės, R. Budbergytės ir kitų pasiūlymas. Komitetas pritarė 4 straipsnio 4 daliai.
PIRMININKĖ. 3 straipsnį priimame bendru sutarimu. 4 straipsnis su Teisės departamento pastaba. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio vėl turime Seimo narių siūlymą, bet komitetas yra pritaręs. 4 straipsnį priimame su šiais siūlymais. Ar galime bendru sutarimu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 5 straipsnio 1 dalies yra Seimo narių A. Verygos ir A. Kubilienės siūlymas. Kas pristatys? Gerbiamas A. Veryga.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia buvo… Prašau. Ministre, jūs pristatysite ar man? Dėl galimai antikonstitucinio…
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, iš tiesų tai buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl įsidarbinimo santykių. Tai tiesiog yra atitaisymas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamentą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Gerbiami kolegos, galime pritarti visi bendru sutarimu? Dėkoju. Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, komitetas yra pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, dar yra 5 straipsnio 2 dalies analogiška dėl galimai antikonstitucinio pažeidimo. Irgi yra atitaisymas ir komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarė. Ir 2 daliai pritariame. Ar galime priimti 5 straipsnį? (Balsai salėje) Čia pritarė visoms: ir Teisės departamento, ir visiems…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip. Ir Seimo narių pasiūlymui, visiems pritarė.
PIRMININKĖ. Ir Seimo narių. Visiems pritarė dėl 2 dalies. Pritariame visi bendru sutarimu. Ir M. Navickienės, ir Seimo narių grupės. Dabar prie 3 dalies sustojame, taip?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). IV skyrius.
PIRMININKĖ. Dabar eisime prie 4 dalies. Dėl 4 dalies taip pat yra Teisės departamento, komitetas yra pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Vėl yra Seimo narių grupės: M. Navickienės, P. Kuzmickienės, R. Budbergytės, G. Vaičekausko ir Gentvilo, siūlymai. Ir komitetas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nepritarė, jeigu čia kalbame apie naujai siūlomą IV skyrių.
PIRMININKĖ. Ne, čia dar yra po Teisės departamento.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Koks punktas? Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Čia 4 punktas, yra Teisės departamento ir Seimo narių grupės. Komitetas yra pritaręs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Pritarėte. Kurių veikla susijusi su šiuo įstatymu. Reglamentuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktikos veikla. Tam pritarėte. Bendru sutarimu galime pritarti visi? Dėkoju. Daugiau dėl 5 straipsnio neturime. Ar galime visi bendru sutarimu pritarti ir priimti 5 straipsnį? Dėkoju.
Dėl 6 straipsnio siūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 7, 8, 9 ir 10 straipsnių taip pat nėra. Gerbiami kolegos, priimame bendru sutarimu. Dėl 11, 12 straipsnių taip pat siūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio yra Seimo narių: M. Navickienės, P. Kuzmickienės, R. Budbergytės, G. Vaičekausko ir Gentvilo, siūlymai. (Balsai salėje) Jūs atsiėmėte, taip? Komitetas nepritarė. Ar galime priimti 13 straipsnį su komiteto pozicija?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Naujos redakcijos 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2020 m. gegužės 1 d. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas – naujos redakcijos 3 straipsnis. Taip pat galime pritarti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 3 straipsnio 3 dalis. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Kam jūs nepritarėte?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nes tai susiję su pirmu pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Deja, mes čia neturime tokio varianto. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas iki balandžio 30 dienos Vyriausybės… Sveikatos apsaugos ministras priima įgyvendinamuosius teisės aktus. (Balsai salėje) O 3 dalyje ką jūs taisote?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tuojau, minutėlę! 3 straipsnio 3 dalis. Čia yra M. Navickienės, P. Kuzmickienės, R. Budbergytės ir kitų pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Jie atsiėmė visus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau tada.
PIRMININKĖ. Viskas. Kolegos, motyvai. Dėkojame komiteto pirmininkei. Gerbiami kolegos, motyvai už. Kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, matome, kiek iš tikrųjų aistrų kyla dėl šito įstatymo, ir, matyt, reikėtų keletą akcentų sudėlioti. Iš tiesų, man labai sunkiai suprantama odontologų bendruomenės tam tikros dalies baimė dėl neva naikinamos savivaldos atstovavimo ir panašiai, nes Odontologų rūmai šiais pakeitimais nėra naikinami. Ir jeigu mes vis dėlto kalbame apie demokratinę valstybę, apie tą tikrąją savivaldą ir tikrąjį atstovavimą, aš manau, kad yra, švelniai tariant, keista savivalda, kai tu privalai priklausyti kažkokiai organizacijai. Jeigu Odontologų rūmai yra tikrai gerai veikianti organizacija, gerai atstovaujanti savo bendruomenei, tikrai sukurianti pridėtinę vertę, aš manau, kad jos nariai Odontologų rūmuose išliks ir be privalomos narystės, nes iš tiesų tas privalomumas šiandien yra, švelniai tariant, keistas. Reikia pasakyti, kad odontologai šiandien yra, matyt, vienintelė tokia sveikatos sistemoje veikianti medicininį išsilavinimą turinti profesija, kuri yra iškritusi iš mūsų licencijavimo sistemos. Vis dėlto kviesčiau žiūrėti į visą sistemą – specialistų licencijavimą, tų licencijų priežiūrą, jų laikymąsi kaip į vieningą elementą ir dar kartą norėčiau akcentuoti, kad šiais sprendimais Odontologų rūmai nėra naikinami, jiems nėra dėl ko nuogąstauti ir gąsdinti visuomenę. Tiesiog viena iš funkcijų yra perkeliama į valstybės instituciją. Kviesčiau palaikyti šiuos sprendimus ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ministras A. Veryga sako, kad Odontologų rūmai nėra naikinamai. Taip, visiškai tiesa, ir nė vieno teiginio aš negirdėjau, kad Odontologų rūmai yra naikinami. Tačiau Odontologų rūmai yra vienintelė profesinė medikų savivalda Lietuvoje, kaip matėme, ir pašto ženklą išsileidę, gerai, sveikinimai, ir nebus naikinami. Tačiau tai profesinei savivaldai buvo atiduotos valstybės deleguotos funkcijos, tai yra licencijavimo funkcijos, ir štai dabar totalitaristinė valstiečių ir žaliųjų ir socialdarbiečių valdžia, atima… (Balsai salėje) Taip, totalitaristinė, ir tuoj pateiksiu daugiau pavyzdžių, atima iš Odontologų rūmų šią valstybės deleguotą funkciją, sakydama, kad valdžia viską geriau padarys už biudžeto, tai yra už mokesčių mokėtojų, pinigus. Ir padarys geriau, negu Odontologų rūmai už savo pinigus tai padarydavo.
Svarstymo stadijoje kalbėdamas iš tribūnos taip pusiau juokaudamas sakiau, o kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu Advokatų rūmai netektų arba iš jų būtų atimamos funkcijos? Kokie Antstolių rūmai ar Notarų rūmai? Pasirodo, mano juokavimas atveda prie pasekmių. Teisingumo ministras jau teikia įstatymo pataisas, kad Odontologų, atsiprašau, Notarų, Advokatų ir Antstolių rūmuose turi būti visuomenės atstovai, kuriuos pasiūlys Teisingumo ministerija. Štai čia ir yra totalitarizmas, kad profesinė savivalda gali išsirinkti, gali egzistuoti, mes jums leidžiame egzistuoti, bet įkišime savo atstovus, tai yra visuomenės atstovus, kuriuos pasiūlys šiuo atveju Teisingumo ministerija.
Štai kaip jūs elgiatės su profesinėmis savivaldomis, kaip jūs vykdote vadinamąjį savo pačių garsiai išreklamuotą socialinį dialogą su interesų grupėmis. Jūs nusipjaunate į interesų grupes ir kišatės visur kaip rimta postkomunistinė totalitarinė valdžia.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš tikrai norėčiau palaikyti šias įstatymo nuostatas. Jokiu būdu negalėtų nė viena savivaldos institucija būti privaloma ir neturėtų būti deleguotos valstybės funkcijos. Tikrai pritariu ministro nuomonei, jeigu ta institucija, savivalda, profesinė savivalda veiktų efektyviai, manau, kad visos organizacijos, visi nariai priklausytų tai organizacijai. Aš jau sakiau, kad faktiškai ši deleguota funkcija dėl licencijos išdavimo arba licencijavimo… tikrai ja šiuo metu piktnaudžiaujama. Teko susitikti ne su vienu odontologu, kurie baigę mokslus užsienyje, daugelį metų dirbo užsienyje, Švedijoje, Norvegijoje, odontologais ir atvažiavę į Lietuvą dar dirbti darbo negali. Be abejonės, jie privalėjo susimokėti dabartinei asociacijai ir susimokėję tuos pinigėlius gavo tas licencijas. Jokių ten kursų. Galėjo lankyti, galėjo nelankyti, svarbiausia – gavo pinigų sumą. Ir ne vieną tokį mediką pažįstu. Tai tikrai nepriimtina demokratinėje valstybėje, kad tik už pinigus būtų išduodamos licencijos. Aš manau, kad tikrai nereikia gąsdintis. Šios funkcijos yra valstybės deleguotos ir valstybė tas funkcijas susigrąžina. Aš manau, labai teisingas žingsnis ir Teisingumo ministerijos, kad ir antstolių, taip pat ir notarų asociacijose turėtų būti visuomenės atstovų, nes tikrai antstoliai gyvena iš sąskaitos tų žmonių, kurie galbūt nesumoka mokesčių, negali sumokėti mokesčių, ir manau, kad ten tokio teisingumo ir demokratijos būtų daugiau. Todėl aš prašau palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas. Nėra. Tuomet kalba A. Mazuronis už.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties irgi norėčiau palaikyti šį įstatymo projektą ir šiek tiek paprieštarauti E. Gentvilui, kuris čia kaip sektiną pavyzdį arba kaip pavyzdį profesinių sąjungų paminėjo Antstolių rūmus ar Notarų rūmus. Gerbiami kolegos, odontologų veikla ir antstolių ar notarų veikla yra visiškai skirtinga savo prigimtimi. Notarams ar antstoliams labai aiškią funkciją deleguoja valstybė. Notarams ar antstoliams įkainius reguliuoja valstybė. Natūralu, kad valstybė turi ir toliau reguliuoti kažkokiu būdu, suteikti tiems rūmams tam tikras funkcijas. Tuo tarpu odontologai… Čia ponas E. Gentvilas savo kalboje svarstymo metu palygino jų profesinę sąjungą su Architektų rūmais, tai aš galiu pasakyti, kas atsitiko Architektų rūmuose, kai praeitos kadencijos Seimas priėmė privalomą narystę. Architektų rūmai įkainius pakėlė dvigubai visiems architektams, atskaitomybės nulis, Architektų rūmai, turėdami viešojo administravimo funkciją, tai yra atestavimo funkciją ir regionines architektų tarybas, iš principo pasidarė įrankiu susidoroti su konkurentais. Architektų rūmai reguliuoja įkainius, pagal kuriuos architektai gali dalyvauti konkursuose ir panašiai. Todėl aš labai džiaugiuosi šita Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva paimti viešojo administravimo funkciją iš Odontologų rūmų ir panašių organizacijų, kurios, kaip Petras minėjo, labai dažnu atveju tampa tik tokiu biurokratiniu barjeru arba pinigų rinkimo barjeru tam, kad gautum kažkokį profesinę kvalifikaciją grindžiantį dokumentą. Labai tikėčiausi, kad panašia logika ar panašia seka paseks ir aplinkos ministras, nes į Aplinkos apsaugos komitetą iš Aplinkos ministerijos ateina visiškai priešingi pasiūlymai. Aplinkos ministerija registravo pasiūlymą viešojo administravimo funkcijas iš Statybos ministerijos paimti ir perduoti privatiems ūkio subjektams, tai yra rinkoje veikiantiems ekspertams ir panašiai. Aš labai tikiuosi, pritardamas šiam įstatymo projektui, kad ministras perduos šią tokią sisteminę viziją per Vyriausybės posėdžius savo kitiems kolegoms, o ypač aplinkos ministrui, nes jo ministerijos teikiami projektai kardinaliai kertasi su tokia sistemine vizija, kurią dabar bandoma įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia ne šiaip įstatymo projektas, bet trajektorija. Vyriausybė savo programoje daug kalbėjo apie pasitikėjimą nevyriausybinėmis organizacijomis, profesiniais sektoriais, gildijomis, luomais, kuriems perduoda dalį atsakomybės.
Gerbiamojo A. Mazuronio kritika Architektų rūmų atžvilgiu yra pavyzdinė, nes Architektų rūmai pasakė: negalima reklaminių kursų, čerpių dengėjų kursų, čerpių kažkokių produktų pristatymo įskaityti kaip kvalifikacijos kėlimo kursų ir kursai turi kažkiek kainuoti. O ne taip, kad reklamos kažkokie užsakovai pavadina, kad tai kursai, ir parašo diplomą architektui, kad jis pakėlė kvalifikaciją. Būtent Architektų rūmai pasakė, gerbiamas Andriau, jums pažįstamiems asmenims, kad negalima daryti farso iš kvalifikacijos kėlimo. O šiaip šita tendencija, kai atimamos funkcijos iš nevyriausybinio sektoriaus, yra įsibėgėjanti. Žiūrėkite, privačioms mokykloms ir darželiams jau pagal panaudos sutartis nebesuteiksime patalpų.
Savivaldybės nutraukia panaudos sutartis ir reikalauja mokėti nuomos mokesčius privačioms mokykloms – ir katalikiškoms, ir privačioms. Statybininkų asociacija išvystė atskirą statybininko kortelę, ir mes, užuot sukūrę sistemą, kuri iš tikrųjų apsaugotų mus nuo interesų konfliktų, kuriame atskirą kortelę, kurią perimsime patys kaip valstybė, išleisime pusę milijono eurų. Neaišku, kada ji pradės veikti.
Pasitikėjimas nevyriausybiniu sektoriumi šitai Vyriausybei ir jūsų daugumai nėra būdingas. Ir tai, ką jūs deklaravote Vyriausybės programoje, nėra įgyvendinama. Atvirkščiai, atimamos teisės iš nevyriausybinio sektoriaus, profesionalų sukurtų profesinių savivaldų, ir tai turi sustoti. Kviečiu nepalaikyti šito projekto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi buvo du kalbėję už, tai dabar paeiliui du kalbės prieš. V. Bakas. Deja, nėra. Tuomet M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš laikausi principo, kad kol nesugedo, nereikia taisyti. Jeigu jau valstybė prieš kažkiek metų priėmė sprendimą, kad šitą funkciją kvalifikuotai gali atlikti odontologų savivalda… Neturėdami objektyvių priežasčių, kodėl jie tai daro blogai, žinodami, kad į tai yra investuotos ir Odontologų rūmų lėšos, kad patys odontologai, kurie kreipėsi ne tik į mus, bet ir į visus jus, išsako savo argumentus, ir ne po vieną, ir asociacijomis, prašydami nedaryti tokių skubotų sprendimų, pataisas ir pasiūlymus mes teikiame prašydami atsižvelgti į tai, kad Odontologų rūmai licencijavimą atlieka drauge su valstybe kvalifikuotai. Tai kainuos valstybei ir papildomų resursų, reikės ir papildomų kompetencijų, kai mes tikrai nežinome, ar tų kompetencijų užteks, ar jų turėsime, ar galėsime, ar gebėsime, priėmus staiga šitą pakeitimą, užtikrinti licencijų išdavimo kokybę ir paties proceso skaidrumą. Todėl aš raginu nepalaikyti šito įstatymo projekto ir palikti licencijavimo kompetenciją savivaldai, kuri veikia pakankamai gerai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Monika, reikia tikrai gerai pagalvoti, ar nesugedo, kaip jūs paminėjote, ši savivalda. Mes turime 2014 ir 2018 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją. Leiskite man paskaityti keletą minčių iš jos. Neapskaitoma nemaža dalis pajamų, neišduodami pajamų gavimo dokumentai už atliktas paslaugas, nepagrįstai naudojamasi Pelno įstatymo nustatytomis lengvatomis, daromi įvairūs buhalteriniai apskaitos pažeidimai.
2018 metais 172 juridiniai asmenys, neturėdami galiojančių licencijų, neteisėtai vykdė odontologinę veiklą. Prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. 2016–2017 metais ji nagrinėjo skundus ir faktiškai kas penktas skundas yra susijęs su odontologija. Mes turime ne vieną teisminį ginčą, kai gydytojai odontologai pripažįsta savo klaidą, tačiau, įsikišus Odontologų rūmams, jie pakeičia savo nuomonę. Taigi mes šiandien kalbame daugiau ne apie kainą, ne apie paslaugų įkainį, mes šiandien kalbame apie pacientų saugą ir paslaugos kokybę.
Dar vienas niuansas, kuriuo manipuliuoja Odontologų rūmai, tai jie skelbia, kad reikės 18 naujų etatų ir 225 tūkst. metams. Tai yra akivaizdi netiesa. Sveikatos apsaugos ministerija yra suskaičiavusi, kad metams reikės 47 tūkst. ir dviejų etatų. Jau ir dabar, ir šiandien šita funkcija yra dubliuojama su Akreditavimo tarnyba, tik nevisiškai. Gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, aš dalyvauju turbūt trečią sykį per pastaruosius dešimt metų tuose antpuoliuose arba atrėmimuose antpuolių prieš Odontologų rūmus ir visą jų ir licencijų išdavimo tvarką, ir kontrolę, ir bandymą juos visus sukompromituoti.
Geriau būtume pagalvoję, kaip bent iš dalies kompensuoti žmonėms, kurie negali sumokėti už odontologų paslaugas dėl gana didelių kainų. Tai nesusiję su Odontologų rūmais – tai susiję su mūsų sveikatos politika. O šiaip aš esu, kadangi užverstas, kaip ir jūs, laiškais iš odontologų, iš visos jų visuomenės, aš vis dėlto galvočiau, kad reikėtų šį kartą neparemti šito siūlymo ir balsuoti už savivaldybėse esančią tvarką išduodant licencijas. Vis dėlto reikėtų paremti jų autonomiją. Aš siūlyčiau balsuoti prieš. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Deja, kolegos, užsiregistravo tik 69 Seimo nariai. Atidedame balsavimą dėl priėmimo. Taip pat lydimuosius. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Taip pat lydimuosius baigiant pagal darbotvarkę 2-7.5 klausimu.
Dėl vedimo tvarkos – per centrinį mikrofoną A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, kolegai Gentvilui norėčiau atsakyti, kad aš savo pasisakyme kvalifikacijos kėlimo kursų neminėjau kalbėdamas apie Architektų rūmus, bet tai, ką aš minėjau, yra tai, kad jūsų proteguojami Architektų rūmai yra įsteigę regionines architektų tarybas, kuriose veikia rinkose veikiantys architektai. Jie dalyvauja konkursuose, o pralaimėję paskui per tas regionines architektų tarybas stabdo projektus, kuriuos jie pralošia. Tai yra įteisinta korupcinė schema, kurią jūs žinote ir jūs nedarote nieko, būdamas ketverius metus Aplinkos apsaugos komitete, kad tą schemą pakeistumėte. Taip, ir su Prokuratūros rūmais būtent taip ir atsitiko. Su planuojamu teismų pastatu prie Prokuratūros. Jūs šiek tiek pasidomėkite ir suprasite, apie ką aš kalbu. Aš kalbu apie korupcijos apraiškas toje sistemoje, o jų ten yra tikrai labai daug. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir per šoninį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom. (Balsai salėje) Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Čia dėl vedimo tvarkos. Gerbiami valdantieji, ypač Valstiečių ir žaliųjų frakcija, jau kelintą kartą yra balsuojama dėl įstatymo priėmimo ir neužtenka balsų. Čia yra tiesioginė jūsų atsakomybė. Aš suprantu, kad jūsų lyderis švenčia gimtadienį, bet tai nereiškia, kad jūs visi pradėtumėte dabar švęsti, nes tada kam sudarinėti tokią darbotvarkę, kam gaišinti vienam kitą? Jeigu yra priėmimų, tai gal sukelkime juos pirmoje pusėje, o antroje pusėje nedarome to teatro?
PIRMININKĖ. Visos replikos pasakytos. Ar dar J. Jarutis? Prašom. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Povilai, kad primenate mums mūsų pareigas, bet aš manau, kad viso Seimo, viso parlamento pareiga dalyvauti balsavime priimant sprendimus. Deja, kai kurie mūsų kolegos užsiima tam tikru sabotažu ir nedalyvauja balsavimuose. Dėl to tik tenka apgailestauti.
PIRMININKĖ. Keliaujame toliau. (Balsai salėje)
16.09 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3623(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, imamės Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623(3). Kviečiu G. Burokienę, komiteto pirmininkę, į tribūną.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nieko neturime. Ir toliau eina senojo straipsnio 1 straipsnis, tai yra dėl senojo įstatymo 1 straipsnio nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio siūlymų, pataisų nėra. Priimame.
II skyriaus 3 straipsnis. Taip pat nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 4, 5 straipsniai. Nėra.
Ir dėl senojo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies yra Teisės departamento siūlymai, pastaba.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pastaba.
PIRMININKĖ. Ir komitetas yra nepri…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, nepritaręs, kadangi tiek bendruomeninės organizacijos yra ir nevyriausybinės organizacijos, todėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas laikomas bendruoju įstatymu ir jisai viršuoja, sakykim, tą Bendruomenių įstatymą. Dėl to čia yra pasiūlymas, kad mažose savivaldybėse, iki 100 tūkst. gyventojų, nevyriausybinių organizacijų tarybos ir bendruomeninės tarybos galėtų būti vienas organas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai ir priimti 6 straipsnį? Dėkoju.
Dėl III skyriaus 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Ir komitetas yra pritaręs jai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritariame.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 8 straipsnio nėra siūlymų. Priimame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio taip pat yra Teisės departamento vienas siūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes iš dalies pritarėme ir patikslinome, nes ten buvo netikslumas, kuri gyventojų pajamų mokesčio dalis atiteks į tą fondą, mes patiksliname, kuri dalis pateks, kad nekiltų neaiškumų.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai bendru sutarimu? Dėkoju. Ir yra dar viena Teisės departamento pastaba.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes nepritarėme. Čia faktiškai tokia pati pastaba, kaip buvo pačioje pradžioje dėl bendruomeninių organizacijų.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Dėkoju. Ir tada galime priimti visą 9 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 10 straipsnio nėra siūlymų. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 11 straipsnio nėra. Dėl 12 straipsnio taip pat nėra. Ar galime priimti juos bendru sutarimu? Priimta. Dabar grįžtame prie naujos redakcijos 2 straipsnio ir yra jūsų pačios.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, yra pasiūlymas dėl įgyvendinimo datos. Aš siūlau nukelti į 2020 m. kovo 1 d. Ir komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo narės siūlymui? Dėkoju, pritarta. Ir dar yra…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl 4 dalies, tai yra…
PIRMININKĖ. Dėl 2 dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, yra lygiai taip pat. Komitetas pritaria, kad nukėlus įgyvendinimą visi poįstatyminiai teisės aktai būtų parengti iki kitų metų vasario 29 dienos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto pozicijai ir priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Už kalba A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, nevyriausybinių organizacijų iš tiesų turime tikrai daug. Jų skaičius turi tendenciją augti. Jų veikla įvairialypė. Nevyriausybinės organizacijos, išreikšdamos ir perteikdamos atitinkamų gyvenimo sričių interesus, padeda mums formuoti kryptingą valstybės politiką, padeda nesuklysti priimant atitinkamus sprendimus, tačiau suprantama, kad jų veikla turi būti aiškiau reglamentuota, subalansuota ir visiems vienodai suprantama, turi būti aiškiai reglamentuotas jų finansavimo principas, aiškiai apibrėžtas skėtinių organizacijų statusas ir kiti su jų veikla susiję aspektai. Taigi naujasis reglamentavimas, kuris pateikiamas naujoje Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekto redakcijoje, siekia aiškiau, konkrečiau, suprantamiau atsakyti į šiuos klausimus ir išvengti dviprasmybių, su kuriomis susiduriame šiuo metu. Neabejoju, kad jeigu naujoji įstatymo redakcija ir nepajėgs tobulai išspręsti vienos ar kitos problemos, tai neabejotinai bus tobulesnė už dabar galiojančią. Nuoširdžiai norisi padėkoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ministrui L. Kukuraičiui, poniai G. Burokienei už iniciatyvą atnaujinti ir patobulinti nevyriausybinių organizacijų veiklos reglamentavimą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – kalba I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Turiu pasakyti, kad buvau nusiteikusi balsuoti už įstatymą, bet kai dabar matau, kas atsitiko su įstatymo 9 straipsniu, labai sunkiai galiu pritarti. Man atrodo, kad lūkesčiai, kuriuos turi nevyriausybinės organizacijos, bus gana stipriai nuvilti todėl, kad, skirtingai nuo prieš tai buvusios nuostatos, gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri nėra paskiriama pelno nesiekiančioms organizacijoms, vertinama tiktai ta, kuri lieka valstybės biudžete. O tai yra mažoji gyventojų pajamų mokesčio dalis, nes didžioji dalis atitenka savivaldybių biudžetams. Tiesiog tikrai labai labai keista nuostata, susiaurinanti iš esmės finansinius šaltinius, į kuriuos galės pretenduoti nevyriausybinės organizacijos. Todėl prieš nebalsuosiu, bet susilaikysiu, nes nesu tikra, ar komitetas tiesiog nesuprato, ką nori pataisyti, ar sąmoningai paskutinę minutę ženkliai sumažino nevyriausybinių organizacijų galimą gauti paramą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, gal ir nėra visiškai tobulas šis įstatymo projektas, bet ką pavyko padaryti… Nes iš tikrųjų yra noras visada dar labiau biurokratizuoti nevyriausybinių organizacijų plėtrą. Aš buvau nustebęs, kad tam tikrą biurokratizavimo stiprinimą norėjo inicijuoti ne kas kitas, o nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie šiandien, šiaip ar taip, turi įtakos priimamiems spendimams ir turi tam tikrą galimybę gauti finansavimą iš projektavimo. Matėsi tendencija iškelti tam tikras biurokratines karteles, kad kitos nevyriausybinės organizacijos tų kartelių negalėtų peržengti, suteikiant registrui vos ne vyriausiojo revizoriaus statusą, o jis turėjo nuspręsti, kurios yra nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra. Vis dėlto pavyko tą dalyką susisteminti ir apsaugoti nuo tokio neigiamo poveikio.
Man atrodo, kad vis vien yra sveikintina tai, kad bandoma eiti į stiprinimą nevyriausybinių organizacijų, suvokiant tai, kad tam išgirtam socialiniam dialogui reikalingi lygiaverčiai subjektai. Tai šiuo atveju tas įstatymas vis dėlto skirtas ne silpninti, o stiprinti nevyriausybines organizacijas.
PIRMININKĖ. Paskutinioji motyvus už išsakys G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasidžiaugti, kad trejus metus šitas įstatymas buvo derinamas, ir noriu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, pilietinės visuomenės stiprinimas yra labai svarbus demokratijos pagrindas. Iki šiol Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos tikrai nebuvo stiprinamos, joms nebuvo skirta atskiro fondo, nuo šiol jis atsiras, kas, manau, prisidės prie jų institucinių gebėjimų stiprinimo.
Tie gebėjimai turi tikrai didelį pagrindą stiprėti, kadangi jau iš Europos Sąjungos šalių patirties žinome, kad tai, ką perima nevyriausybinės organizacijos – viešąsias paslaugas ir kitas paslaugas, socialinio verslo paslaugas, atliekama daug geriau ir daug pigiau, įtraukiant žmones, kurie savo patirtimi, savo žiniomis stiprina organizacijų veiklą.
Norėčiau tiesiog poniai Ingridai pasakyti, kad mes labai ilgai svarstėme ir dėl finansavimo šaltinių. Ir dabar yra apibrėžta taip, kad yra nustatytas dydis iš dalies, kuris bus gaunamas iš paskirtos dalies, o pinigai ateis iš nepaskirtos dalies ir niekas nuo to nenukentės, aš manau. Taip, yra noras didėti, todėl paliekama galimybių, kad taip pat ir ministerija galės prisidėti savo asignavimais prie fondo. Manau, kad mažais žingsneliais, bet reikia judėti į priekį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo… Atsiprašau, dar J. Džiugelis – prieš. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, kad pastebėjote. Gerbiami kolegos, iš tiesų nevyriausybinės organizacijos yra visuomenės aidas. Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą buvo įrašyta tokia nuostata, kad nevyriausybinės organizacijos bus stiprinamos. Maža to, nevyriausybinių organizacijų fondas turėjo būti sukurtas. Tačiau nėra šiuo metu fondo, o projekte, kuris dabar priimamas, kalbama apie nevyriausybinių organizacijų stiprinimą labai labai minimaliai. Todėl akivaizdu, kad jūs manipuliuojate tomis sąvokomis, kad jūs norite stiprinti nevyriausybines organizacijas, tačiau nepadarote tų namų darbų, kuriuos kažkada mes drauge su jumis buvome pažadėję padaryti. Aš taip pat matau mažą ir per mažą nevyriausybinių organizacijų skatinimą veikti visuomenės labui, todėl šiame etape taip pat susilaikysiu.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Visiškai trumpai. Iš tikrųjų Seime jau daug metų veikia tarppartinė nevyriausybinių organizacijų plėtros ir palaikymo grupė. Projektas ir iniciatyvos atėjo iš tikrųjų ne iš parlamento, bet iš Nevyriausybinių organizacijų informacijos centro, iš gerbiamo M. Žaltausko, kuris šiandien tapo VTEK’o nariu, kitų jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų. Taigi autorystė yra jų.
Dėl ko pritariu gerbiamai Ingridai ir Justui? Tai yra finansavimo neužtikrinimas visų pirma advokacija užsiimančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios daro milžinišką darbą žmogaus teisių srityje, teisėkūros srityje ir nebūtinai yra gausios narių, bet jų parama yra kritinė, kad išsivystytų trečiasis sektorius Lietuvoje. Tas nėra užtikrinta, bet pats projektas yra geras žingsnis į priekį, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3623(3) yra priimtas. (Gongas)
Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3624(2). (Balsas salėje) Dar yra replikų po balsavimo, atsiprašau. I. Šimonytė. Prašom per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama Guoda, aš galbūt šiandien labai neaiškiai kalbu, nes tikrai jau čia kartais sekasi sunkiai aiškiai kalbėti, bet jūsų įrašyti keli žodžiai „valstybės biudžete liekančios dalies“ mažina paramą, kuri gali būti skirta šiam fondui, maždaug tris kartus nuo to, kas buvo prieš tai buvusioje redakcijoje, ir tai yra labai svarbus dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dar per šoninį mikrofoną – komiteto pirmininkė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, Ingrida, už pastabas. Būtų geriau buvę, jei jos būtų buvusios laiku ir vietoje.
O Justui norėčiau atsakyti: mes atėjome, mes darome, o ką jūs padarėte? Ačiū.
PIRMININKĖ. Keliaujame tolyn.
16.24 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3624(2) (priėmimas)
Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3624(2). G. Burokienė jau tribūnoje. Turime viso labo įstatymo du straipsnius. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes jai pritarėme iš dalies ir pataisėme, kad nesiekiančio… ir tada buvo pateikta mano pataisa, kad nereikėtų pačioms įrodinėti nevyriausybinių organizacijų statuso, tiesiog kurios yra nevyriausybinės organizacijos. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė jūsų siūlymui.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsnį priimti? Dėkoju. 2 straipsnis. Siūlymų nėra ir įstatymas įsigaliotų kitų metų birželio 1 dieną. Ar galime priimti 2 straipsnį? Dėkoju.
Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti. Taigi prašau balsuoti dėl Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3624(2) priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3625(2) (priėmimas)
Labdaros ir paramos fondų įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3625(2). Vėl kviečiu G. Burokienę. Dėl 1 straipsnio…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia lygiai tokia pati pastaba kaip dėl prieš tai buvusio įstatymo projekto: irgi nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos statuso… kurios yra nevyriausybinės organizacijos, kad nereikėtų joms įrodinėti, kad jos yra nevyriausybinės organizacijos. Dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai mes pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Jūs pritarėte ir yra jūsų siūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė. Gerbiami kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį su komiteto pozicija? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio – įsigaliojimas birželio 1 dieną, jokių siūlymų nėra. Galime priimti 2 straipsnį? Priimame.
Motyvų niekas neišsako. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3625(2) priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191(2) (priėmimo tęsinys)
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191. Priėmimas. Kas pakeisite A. Palionį iš Biudžeto ir finansų komiteto? (Balsai salėje) Ateina V. Ačienė.
1 straipsnis. Yra Seimo narių grupės A. Salamakino, J. Liesio, R. Kupčinsko, A. Matulo ir A. Butkevičiaus siūlymai.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip, mes tą pasiūlymą girdėjome praeitą kartą, buvo padaryta pertrauka, ir aš tik paantrinu, kad buvo šioks toks nesusipratimas, jis dabar yra pateiktas ne naujas, bet pakoreguotas, kaip buvo priimta komitete. Komitete buvo pritarta iš dalies. Redakcija yra tokia: organizuojant loteriją, loterijos ir lošimų mokesčio bazei 2020 metais taikomas 5,5 % mokesčio tarifas, o nuo 2021 metų ir vėlesniais metais taikomas 6 %. Tokią redakciją, kolegos, jūs turite.
PIRMININKĖ. Ar tenkina teikėjos… Tuoj. A. Butkevičius, prašom. Tuoj duosime A. Salamakinui. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, tuoj. Ir A. Butkevičiui…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, išsiprašiau, kad įjungtumėte.
Pirmiausia aš labai norėčiau iš Biudžeto ir finansų komiteto išgirsti argumentus. Dėl kitų aš nekalbu, bingo, kazino, ten visi kiti, nesikišu aš į tuos reikalus, bet išsiaiškinkime, ką mes darome. Jeigu mes padidiname atskaitymus į biudžetą iš loterijų, vadinasi, paimame iš Olimpinio komiteto. Kokie šiuo metu yra skaičiai? 13 % yra dividendai, 8 % eina Olimpiniam komitetui, kaip loterijos steigėjui, ir 5 % į biudžetą. Dabar mes sakome, kad 5,5 % arba 6 % į biudžetą. Vadinasi, jeigu 6 % – 0,5 mln. netenka Olimpinis komitetas.
Noriu pasakyti – net krizės metu nesiryžo nei Vyriausybė, nei Seimas mažinti asignavimų Olimpiniam komitetui. Dabar mes norime šitai padaryti esant ekonominiam augimui. 0,5 mln. ar 250 tūkst. labai išgelbės biudžetą, tačiau Olimpiniam komitetui jie yra labai labai reikalingi. Aš nenorėčiau, kad kitais metais mūsų komanda, kuri vyks į Tokiją, jeigu bus gana daug nesėkmių, kaltintų Seimą, kad štai mums sumažino asignavimus ir mes tinkamai negalėjome atstovauti Lietuvai.
Antras dalykas. Aš niekaip negirdžiu iš Biudžeto ir finansų komiteto nei raštu, nei žodžiu argumentų, kodėl tai reikia daryti. Ar jau mes taip nusigyvenome, kad reikia paimti iš Olimpinio komiteto, kad išgelbėtume su 0,5 mln. biudžetą? Todėl, kolegos, ir Sporto komisijos nariai vieningai pritarė, kad šito daryti nereikia. Buvo pažadas, kad jie įtikins savo frakcijas, kad tikrai neimkime iš Olimpinio komiteto šitų pinigų. Todėl aš prašau balsuoti, kad būtų taip, kaip yra mūsų siūlyme, kad liktų 5 % į biudžetą ir 8 % būtų skirti Olimpiniam ir Parolimpiniam komitetams.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – B. Bradauskas
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Čia už pataisą. Aš užsirašiau prieš dėl viso.
PIRMININKĖ. Tada dėl pataisos nori kalbėti A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų raginčiau palaikyti šią pataisą, kurią mes teikiame, nes artėja olimpiniai metai ir jie svarbūs mums visiems. Visi stebėsime kovas, lauksime rezultatų, lauksime medalių. Aišku, kol kas olimpiniai pasiekimai ir normatyvai, kuriuos atitiktų sportininkai, labai nedžiugina, nebent olimpinė krepšinio rinktinė po atrankos turnyro pateks į olimpiadą, tai, tikėkimės, pasirodymas ten irgi pritrauks nemažai mūsų dėmesio, tikėkimės ir pergalių, ir laimėjimų. Prieš olimpinius metus mokesčio didinimas tikrai neišeitų į naudą. Tuo labiau kad ir olimpinio turnyro organizavimas Kaune „Žalgirio“ arenoje pareikalaus tam tikrų išlaidų. Kiek man žinoma, tiek Krepšinio federacija, tiek Olimpinis komitetas kartu organizuos šitą turnyrą ir tai tikrai būtų stipri paspirtis jiems suorganizuoti tą turnyrą, tačiau jeigu mokesčiai bus padidinti, aišku, suorganizuoti tokį turnyrą bus gerokai sudėtingiau. Raginčiau palaikyti pataisą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamos grupės Seimo narių A. Salamakino, J. Liesio, A. Kupčinsko, A. Matulo ir A. Butkevičiaus pataisos. Kas palaikote pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 44, prieš – 8, susilaikė 22. Vadinasi, Seimo narių pataisai yra pritarta.
Tada, gerbiami kolegos, turime balsuoti dėl viso straipsnio su Seimo narių pataisa. Prašom balsuoti dėl 1 straipsnio su Seimo narių pataisa.
(Šurmulys salėje) Už straipsnį su Seimo narių pataisa.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 46, prieš – 2, susilaikė 22. Taigi 1 straipsniui su Seimo narių pataisa yra pritarta.
Dėl 2 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Prašau, motyvai dėl viso. Už kalba T. Tomilinas. Atsisako. M. Majauskas. Nėra. Tuomet kalba A. Kupčinskas. Atsisako. L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gal ir aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš tik norėjau padėkoti už prieš tai buvusius balsavimus. Dabar, vadinasi, kai mūsų krepšinio rinktinė dalyvaus atrankiniame turnyre, Olimpinis komitetas galės pagelbėti už startinį mokestį, tai yra už teisę rengti tą turnyrą, kur žadėjo pinigus, o ne tik finansuoti mūsų olimpinės rinktinės dalyvavimą ir pasirengimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Salamakinas – už.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Dėkoju valdančiosios daugumos daliai už tikrai gerą balsavimą ir supratimą. Nuoširdžiai ačiū ir palaikau šitą projektą.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų situacija pasikeitė ir aš kalbėdamas noriu štai ką pabrėžti. Paimkime geriau dalį pinigų iš tų įstaigų, įstaigėlių, kurioms duodame garsinti Lietuvos vardą. Niekas taip negarsina Lietuvos vardo kaip mūsų sportininkai, dalyvaudami olimpiadose, pasaulio čempionatuose ir panašiai. Būtų didelė gėda, jeigu mes būtume pritarę ir atėmę pinigus iš Olimpinio komiteto. Dabar aš nebekalbu prieš visą įstatymą, o kalbu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū. Taupydamas laiką ir gerą nuotaiką, siūlau balsuoti už ir negaišti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. (Šurmulys salėje)
Deja, nėra reikiamo skaičiaus balsų priimti įstatymą. Atidedame balsavimą, kol bus 71 Seimo narys.
16.38 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(8) (priėmimas)
Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(8). Priėmimas. Į tribūną kviečiu V. Bukauską.
1 straipsnis – 2 straipsnio pakeitimas. Toliau imame iš eilės. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento siūlymai.
Atsiprašau, Valentinai. Per centrinį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai daug pasiūlymų, pagal darbotvarkę stipriai vėluojame. Gal galėtume į kitą posėdį nukelti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu?
PIRMININKĖ. Jūs prašome pertraukos iki kito posėdžio? Prašom balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, yra pertrauka iki kito posėdžio. Dėkojame, Valentinai.
16.40 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 61, 12, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 411 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3037(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3038(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3039(2), Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3040, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3041(2), Kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38, 58 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3042(2), Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 12, 13, 15, 21, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3043(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3044(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3045(2), Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3046(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3047(2), Darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3048(2), Administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3049(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3037(2). Kviečiu D. Gaižauską.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir pasiūlė pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto patobulintam projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tada prašom pristatyti ir lydimuosius projektus Nr. XIIIP-3038(2) ir Nr. XIIIP-3039(2).
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Visiems lydimiesiems pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Atmesti. Vienas yra atmesti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, vienas yra atmesti, tai yra projektas Nr. XIIIP-3040. Prašom jį atmesti, nes šį projektą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė, nes yra parengtas kitas patobulintas Principinės kariuomenės struktūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156, jam vakar komitetas posėdžio metu pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl Principinės kariuomenės struktūros?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Yra komiteto siūlymas atmesti. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė A. Vinkus. Prašom. Prašom į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, nekomentuosiu visų Karo prievolės įstatymo siūlomų pakeitimų, bet labai noriu akcentuoti savo pritarimą ir palaikymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių amžiaus koregavimo. Dabar galiojantis šaukiamasis amžius iš tikrųjų kelia daug problemų: sutrukdo studijas, karjerą. Tie, kurie sukūrė šeimas, dažnai apsunkina šeiminio gyvenimo ir vaikų auginimo aplinkybes. Šaukiamojo amžiaus pakeitimas į laikotarpį nuo 18 iki 23 metų, tai yra perėjimas prie jaunesnio šauktinių amžiaus, palengvintų ir sušvelnintų kai kurias mano minėtas problemas. Taigi labai palaikau įstatymo pataisą ir kviečiu jus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gal šio įstatymo svarstymas yra mums galimybė šiek tiek stabtelėti ir įvertinti mūsų, kaip Seimo, darbo kokybę. Šis įstatymo projektas, buvo pateiktas prieš metus, jį inicijavo Krašto apsaugos ministerija, inicijavo todėl, kad priimtas Karinės prievolės įstatymas neatitiko šių dienų reikalavimų.
Priimtas įstatymas atskleidė tam tikrų trūkumų. Žiūrėkite, kiek per tuos metus mes priėmėme įvairių įstatymų projektų. O Karo prievolės įstatymas yra būtent orientuotas, kad įvestume tam tikrą personalo rezervo pertvarką, kad Karinės prievolės įstatymas būtų pritaikytas prie dabartinių iššūkių, nes dabar mes kviečiamės užsienio karius, didiname biudžeto išlaidas karinei gynybai stiprinti, bet iš esmės tame įstatyme vis dėlto yra tam tikrų raktų, tam tikrų įrankių, kaip būtų galima reaguoti į tuos iššūkius. Deja, mes galime dabar skirti labai daug dėmesio medžioklės plotams ar taikyti amnestiją tiems, kurie sąmoningai atsisako mokėti mokesčius. O į šitą įstatymą, kuris tiesiogiai susijęs su nacionaliniu saugumu, mes žiūrime tarsi pro pirštus. Tada tai rodo, kad mes, kaip Seimas, esame linkę vis dėlto nukrypti į antraeilius dalykus, o pagrindinę savo pareigą tarsi vengiame atlikti. Jeigu mes kalbame apie Karinės prievolės įstatymą, gal reikėtų priimti Seimo nario prievolės įstatymą vykdyti savo pareigą?
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, darbotvarkės klausimai 2-11, 2-11.2, 2-11.3 (čia yra didelis kompleksinis klausimas), 2-11.5, 2-11.6, 2-11.7, 2-11.8, 2-11.9, 2-11.10, 2-11.11 – po svarstymo galime pritarti ir taip pat komiteto pozicijai klausimą 2-11.4 atmesti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkojame. Yra dar lydimieji du projektai, tai yra darbotvarkės 2-11.12 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3048(2), kad nebūtų ignoruojama Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija, tiesiog turiu pasakyti, kad komiteto pozicija yra pritarti. Neturi jokių pastabų. Bendru sutarimu.
Ir darbotvarkės 2-11.13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3049(2). Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal gerbiamas S. Šedbaras (pirmininkės salėje nematau) galėtų informuoti? Dėl neatvykimo į privalomąją karo tarnybą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą komitetas svarstė gruodžio 19 dieną. Teisės departamentas pastabų neturėjo. Buvo pasiūlymas pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą. Tas ir buvo padaryta. Ir komitetas visų dalyvavusių, vienu atveju už – 12, kitu atveju buvo 9, visiems balsavus už pritarė šiam įstatymo projektui. Gruodžio 4 dieną pritarė dėl datos pakeitimo, gruodžio 19 dieną – apskritai dėl projekto.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, pagrindinio komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, dėl įstatymo įsigaliojimo yra komiteto pirmininko siūlymas, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Mes vėluojame metus, buvo pirminė redakcija prieš metus laiko, jau turėjo 2019 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad ne. Vadinasi, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojimas. Galime po svarstymo pritarti? Dėkoju. Ar galime pritarti visam kompleksui, išskyrus projektą Nr. XIIIP-3040, – mes pritariame komiteto pozicijai atmesti?
Per šoninį mikrofoną – J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mes ne viską supratome gal dėl Loterijų įstatymo. Prašyčiau perbalsuoti priėmimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Jūs prašote, kad būtų balsuojama dėl Loterijų įstatymo?
J. LIESYS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašo sugrįžti ir balsuoti dėl Loterijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ar visi supratote? (Šurmulys salėje) Kolegos, tada nebuvo 71, prašė balsuoti, mes nepriėmėme.
16.49 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191(2) (priėmimo tęsinys)
Tad siūlymas buvo, kad kartotume balsavimą dėl Loterijų įstatymo 5 straipsnio. Ar visi supratote? Prašau balsuoti.
Deja, nėra reikiamo 71 balso.
16.51 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 34, 162 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4092(2)ES, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1872 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4093(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1873 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4094(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4095(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 55, 56, 60, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4096(2) (svarstymas)
Keliaujame toliau. Vėl kompleksinis darbotvarkės klausimas 2-12, pradedant nuo 1, 2, 3, 4 ir 5, projektai Nr. XIIIP-4092(2), Nr. XIIIP-4093(2), Nr. XIIIP-4094(2), Nr. XIIIP-4095(2) ir Nr. XIIIP-4096(2). Kolektyvinio investavimo subjektų kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką V. Ąžuolą pristatyti komiteto poziciją.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Visiems bendru sutarimu?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Visiems lydimiesiems projektams. Kito paskirto komiteto mes neturime.. Pataisų nėra, diskusijose dalyvauti niekas nesiregistravote. Ar galime pritarti visam kompleksui po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta.
16.52 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 31, 33, 39, 40, 401, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3958(2) (svarstymas)
Saugios laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3958(2). Pranešėjas – E. Gentvilas, Ekonomikos komitetas. Prašom. Taip pat svarstymo stadija.
E. GENTVILAS (LSF). Po tikrai nemažų diskusijų Ekonomikos komitete vis dėlto radome sprendimus ir bendru sutarimu buvo nutarta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijose dalyvauti niekas neužsirašė, jokių siūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto patobulintam variantui? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta.
16.53 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3919(2) (svarstymas)
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3919(2). Ekonomikos komiteto poziciją mums pristatys J. Razma. Nėra. Komiteto pirmininką tada prašysime. Gerbiamas… Ar, Eugenijau, pristatysite? Transporto veiklos pagrindų įstatymas.
E. GENTVILAS (LSF). Padavėte man kažką… Buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms vėlgi bendru sutarimu. Stipriai čia.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Mes ne kažką padavėme, o komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, siūlymų nėra, diskusijose dalyvauti taip pat niekas nesiregistravo. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
16.54 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4150(2) (svarstymas)
Branduolinės energijos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4150(2). Ir kviečiame Energetikos komisijos pirmininką V. Poderį pateikti išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje taip pat niekas nepageidaujate dalyvauti. Motyvų niekas nesakote. Taigi ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.
16.55 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3052(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3052(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą mums jau pasiruošęs pristatyti S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas dar lapkričio 27 dieną svarstė šį projektą. Projekto svarstymas šiek tiek užtruko ir keletą kartų buvo grįžtama, nes buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas. Šiaip šitas projektas yra susijęs su Lobistinės veiklos įstatymu. Komitetas patobulino šį Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą ir visų 9 dalyvavusiųjų balsais už jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti V. Baką.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto, kuriame siūloma atsisakyti išimčių, susijusių su lobistinės veiklos reguliavimu. Sprendimas – siūlyti atmesti – priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal komiteto pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Povilai, minutėlę dar luktelkite. Yra jūsų komiteto pataisa. Ar jūs reikalausite balsuoti, nes Teisės ir teisėtvarkos… Reikalausite? Tai tada pradėsime diskusiją. Ačiū.
Diskutuoti užsirašė P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kažkodėl įstatymus, kurie turėtų skaidrinti mus, mes jau kelintą kartą nusprendžiame svarstyti patamsyje, į vakarą. Taip buvo padaryta su Lobizmo įstatymu, dabar taip daroma su Teisėkūros.
Teisėkūros įstatymas iš tikrųjų turi apibrėžti mūsų santykius, ne vien tik mūsų, o ir esančių valstybės tarnyboje pareigūnų santykius, su asmenimis, kurie turi vienokį ar kitokį siūlymą dėl vieno ar kito įstatymo pakeitimo. Lobizmo įstatymas apibrėžia santykius, susijusius su lobistais, o šitas įstatymas yra susijęs su asmenimis, su asociacijomis, kurios nėra lobistai.
Šiaip ar taip, mes visi esame susidūrę savo, kaip Seimo nario, veikloje, kad į mus kreipiasi namo bendrijos pirmininkas ar daugiavaikė mama, ar kiti asmenys su konkrečiomis pastabomis, ką reikia pataisyti įstatyme. Ir mes vienaip ar kitaip reaguojame. Dabar Teisėkūros įstatyme vienaip ar kitaip norima kažkaip įbiurokratinti šitą santykį. Kai kas gali pasakyti, čia viskas gerai, čia tik skaidrumas, bet kažkodėl tie, kurie inicijuoja tą išskirtinį skaidrumą… aš nelabai tikiu jų nuoširdumu. Dažniau tai yra kaip figos lapelis dabar, kai bandoma pasakyti, kryžminis deklaravimas išspręs visas korupcijos problemas, privalomos darbotvarkės išspręs visas problemas, ir vienas iš tokių iniciatorių yra žmogus, kuris niekada nemeluoja ir viską laimi. Jis buvo iniciatorius dėl privalomo darbotvarkės registravimo Lobizmo įstatyme. Po svarstymo jūs lengva ranka pritarėte. Dabar aš skaitau šio asmens gruodžio 5 dienos darbotvarkę: Seniūnų sueigos posėdis, 8 val. 45 min. frakcijos posėdis ir paskui 10 valandą Seimo rytinis posėdis, 14 valandą Seimo vakarinis posėdis. Pažiūrėkite. Tai tas žmogus, kuris niekada nemeluoja. (Balsai salėje) Iš tikrųjų tada supranti, kad tos intencijos, kurios yra, jos yra grynai fiktyvios. Vidury baltos dienos priimamas įstatymas, kuris suteikia amnestiją tiems, kurie vengia sumokėti privalomus mokesčius dėl gamtinių išteklių naudojimo. Priskaičiavo nei daug, nei mažai tos institucijos, kurios kontroliuoja tą situaciją, – 7,9 mln. Jūs kalbate apie tai, kad nėra pinigų sumokėti mokytojams, o lengva ranka amnestuojate juos ir pasakote, mums tų pinigų nereikia. Ir kas tada deklaruoja šį santykį, kokie būtent Seimo nariai pasidavė tam spaudimui tų, kurie neatlieka savo prievolės? Jeigu mes norime apsidangstyti figos lapeliais, darbotvarkėmis, kryžminiu deklaravimu, tai… Bet kur yra tos organizacijos, kurios kovoja su korupcija? Nors kartą atliktų įstatymų, kurie yra priimami, ir tų įstatymų, kurie orientuoti į konkrečių grupių interesus, analizę. Ne, jų veikla paviršutiniška. Štai darbotvarkės ir štai kryžminis deklaravimas.
Teisėkūros įstatyme nueita dar toliau į nelogiškumą. Teisėkūros įstatyme yra fiksuotas savanoriškumas, tai yra asmuo, kuris kreipiasi, gali pasinaudoti ta registracija ir gali nesinaudoti, ir taip pat asmuo, kuriam būtent yra… asmuo, į kurį kreipiasi, irgi gali pasinaudoti arba ne. Ir tam savanoriškumo kontekste atsiranda tas vadinamasis pseudokryžminis deklaravimas. Kokią jis esmę turės? Jokios. Nulinę. Gal nevaizduokime tada, bet iš tikrųjų darykime tą skaidrumą realų, o ne tariamą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Prašau, gerbiamas Povilai, atgal į tribūną ir – siūlymo esmę.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlymo esmė, kaip ir minėjau dabar diskusijoje, atsisakyti to pseudokryžminio deklaravimo, nes pačiame įstatyme yra įtvirtinamas savarankiškumas. Tas kryžminis deklaravimas iš esmės praranda savo prasmę ir esmę, todėl komitetas nusprendė, kaip pasakyti, neimituoti tuščiai šio dalyko.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra nepritaręs. Ar bus kas siūlo?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Povilai, komitetas laukė jūsų turbūt komiteto Lobistinės veiklos įstatymo, koks bus priimtas galutinis sprendimas, ir pagal tai sureguliavo Teisėkūros pagrindų įstatymą. Mes neturėjome kitos išeities. Jeigu mes dabar nepritartume šiai formuluotei, tada skirtinguose įstatymuose būtų skirtinga redakcija. Todėl komitetas, sulaukęs jūsų galutinės redakcijos, ją tiesiog tik sulygino su tam tikromis teisėkūros procedūromis. Ir čia daugiau nieko negaliu pasakyti.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau patikslinti. Lobizmo įstatymo svarstymo fazė praėjusi, bet dar neužbaigta. Ir šiuo metu yra registruoti siūlymai, kurie vienaip ar kitaip leistų, sudarytų galimybę Seimo nariams dar labiau įsigilinti į esmę, todėl sakyti, kad prie to priderino, tai nei vienas, nei kitas teisės aktas nėra baigtas, vyksta teisėkūros procesas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų, jeigu galima, aš manyčiau, kad apskritai šitie du įstatymai darbotvarkėje turėtų būti įtraukiami kartu. Jeigu yra kažkokia korekcija viename įstatyme, iš karto turėtų eiti korekcija šitame įstatyme. Bet dabar mes esame susiderinę tarpusavyje, kitokį sprendimą vargu ar mes galime šiandien priimti.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šitie įstatymai, Lobistinės veiklos ir Teisėkūros, turi eiti kartu. Komitetas turi juos suderinti, nes ten buvo daugybė pastabų. Aš siūlyčiau iš tikrųjų komitetui suderinti Lobistinės veiklos įstatymą ir Teisėkūros pagrindų ir tada teikti Seimui svarstyti, o dabar reikia daryti pertrauką, mes galime čia priskaldyti rimtų problemų, nes tai yra rimtas įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, visa tai bus galima priėmimo stadijoje. O dabar tiesiog apsispręskime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo, kuriam pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. (Balsai salėje: „Dėl ko balsuojame?“) Dėl pasiūlymo, kurį pristatė P. Urbšys. Kas palaikote P. Urbšio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę arba… Povilai, dar norite pristatyti? Prašom. Nutraukiame balsavimą. Povilai, prašom pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, čia ne P. Urbšio, čia yra komiteto.
PIRMININKĖ. Bet jūs pristatote.
P. URBŠYS (MSNG). Aš esu tik pristatytojas. Esmė mūsų siūlymo yra tokia – atsisakyti to pseudokryžminio deklaravimo. Šitas Teisėkūros įstatymas įtvirtina savanoriškumą ir todėl man nelabai suprantama, kodėl jis buvo sugretinamas su Lobistinės veiklos įstatymu, kur nėra savarankiškumo. Ten yra privalomos tam tikros nuostatos tarp santykių su lobistais. Tai mūsų kaip ir komiteto yra taip, kad mechaniškai neperkeltume tos kryžminės apklausos. Dėl tos kryžminės apklausos tikrai dar nepadėtas taškas, ne apklausos, o deklaracijos, nepadėtas taškas Lobistinės veiklos įstatyme. Todėl aš siūlau palaikyti komiteto nuostatą atsisakyti to pseudodeklaravimo tame įstatyme, kuriame nėra įtvirtintas privalomas santykis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu dar papildyti?
PIRMININKĖ. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš dabar paskaitysiu mūsų komiteto argumentą, kodėl mes nepritarėme, nes čia svarstymo stadija, jeigu bus koreguojamas iki priėmimo stadijos anas įstatymas, tai reikės koreguoti ir šitą. Bet dabar žiūrėkite, kokie yra komiteto argumentai. 2019 m. lapkričio 26 d. Seimo posėdyje, svarstant pagrindinį pakete esantį Lobistinės veiklos įstatymo projektą, svarstant jau čia salėje, ir jam teiktus Seimo narių pasiūlymus, pritarta Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymams atstatyti kryžminio deklaravimo pareigą Lobistinės veiklos įstatymo projekte ir taip toliau. Čia salėje buvo taip sureguliuota, kaip mes dabar turime Teisėkūros pagrindų įstatyme. Šitoje stadijoje mes negalime kitaip pasielgti. Tačiau jeigu iki priėmimo bus įregistruoti kiti Lobistinės veiklos įstatymo pasiūlymai… Povilai, Lobistinės veiklos įstatymas po svarstymo yra vienoks, o Teisėkūros bus kitoks, nes salėje buvo pritarta Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymams ir pagal jį dabar yra sureguliuota. Tai arba turime daryti pertrauką ir dar sykį persvarstyti, arba turime šiandien pritarti taip, kaip yra. Aš žiūriu į komiteto pirmininkę, juk aš teisingai sakau?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, arba priėmimo stadijoje dėl abiejų įstatymų teikti siūlymą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dabar pabaigiame svarstymą ir registruojate siūlymą. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Mišrios Seimo narių grupės vardu prašau pertraukos.
PIRMININKĖ. Prašote pertraukos.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, nes iš tikrųjų yra tai, kad painiojate du įstatymus ir jų nuostatas. Lobistinės veiklos įstatyme yra privalus santykis, čia yra savanoriškas santykio įprasminimas, todėl negalima pasakyti, nuo kada pas mus Seime atsiranda, kad jeigu priimame vieną įstatymą ir atsiranda kito įstatymo nuostata, jis automatiškai persikelia. Kam tada mes balsuojame?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, bet vis tiek dabar komitetas išreiškęs poziciją, abu komitetai išreiškę. Viskas. Mes turime pabaigti procedūrą ir iki priėmimo prašau… Nes kaip jūs grįšite, kokiu pagrindu? Balsuojame tada. Pertrauka iki kito posėdžio. Kas pritariate Teisėkūros pagrindų įstatymo svarstymo pertraukai iki kito posėdžio?
Balsavo 66 Seimo nariai: už pertrauką – 31, prieš – 23, susilaikė 12. Pertraukai nėra pritarta. Yra, atsiprašau, yra.
17.11 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 7, 8, 11, 111, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 77, 78, 79, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(3), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(3), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 9, 10, 13, 15, 17, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3942(3), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3943(3), Referendumo įstatymo Nr. IX-929 11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3944(3), Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945(2) (svarstymas)
Imamės kito bloko, darbotvarkės 2-17 klausimas: 2-17.1, 2-17.2, 2-17.3, 2-17.4, 2-17.5, 2-17.6. Pagrindinis įstatymas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(3), lydimieji – Prezidento rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(3), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3942(3), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3943(3), Referendumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3944(3) ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945(2). Svarstymo stadija.
Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją Z. Streikų pateikti komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išvada dėl visų minėtų įstatymų yra tokia pat ir balsavimo rezultatai tokie pat. Komiteto išvada tokia: sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, niekas nesiregistravo dalyvauti diskusijoje, siūlymų neturime. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
17.13 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(2). Pateikimo tęsinys. Kviečiu J. Bernatonį pratęsti mums pateikimą. Jūsų klausia A. Mazuronis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš noriu pristatyti, nes pateikimo metu nebuvo pristatyta, tik paskelbus pavadinimą buvo padaryta pertrauka. Nežinau, jeigu leisite. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke.
Mielieji kolegos Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą, kuris buvo grąžintas mums, iniciatoriams, tobulinti. Jis buvo patobulintas pagal visas Teisės departamento pastabas. Šio įstatymo pakeitimo projektus parengti paskatino savivaldybių tarybų rinkimuose sukaupta teigiama patirtis ir atsiskleidę trūkumai sudarant apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms, gaunančioms valstybės biudžeto asignavimus. Tokios pat komisijos šiais metais organizavo ir Europos Parlamento rinkimus, ir Prezidento rinkimus, jie vyko gana sklandžiai. Seimo rinkimų įstatymas nebuvo šiuo aspektu pataisytas, todėl, įvertinant tą pozityvią praktiką, siūloma pataisyti ir Seimo rinkimų įstatymą.
Mūsų nuostata yra tokia: jeigu partija gauna valstybės dotacijas, turi prisidėti ir prie tam tikrų valstybės uždavinių įgyvendinimo, tai yra prie rinkimų organizavimo. Yra keletas naujų Teisės departamento pastabų, jos daugiausia yra juridinės technikos reikalavimų dvasios, su visomis sutinkame, Europos teisės departamentas pripažįsta, kad Europos teisei neprieštarauja.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tęsiate įstatymų projektų ciklo pateikimą, jie yra reikalingi ir naudingi tik vienai jūsų atstovaujamai politinei partijai. Mano klausimas labai paprastas, tiksliau, keli klausimėliai. Kaip jūs jaučiatės kaip žmogus pristatydamas šį įstatymo projektą? Kaip jūs jaučiatės kaip teisininkas pristatydamas šį įstatymo projektą, kuris yra taikomas tik vienai jūsų atstovaujamai politinei partijai?
Šiandien jūsų kandidatūra buvo pateikta į Konstitucinio Teismo pirmininkus Seimo Pirmininkui, nors jis jau pasakė, kad nesiruošia jūsų teikti, tad ar nesiruošiate registruoti įstatymo projekto, kur įstatymo projektu būtų galima teikti jūsų kandidatūrą į Konstitucinį Teismą, o ne Seimo Pirmininko teikimu? Arba galbūt įstatymo projektu paprasčiausiai patvirtinti jus Konstitucinio Teismo nariu? (Balsas salėje: „Puiki mintis.“)
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų aš nelabai suprantu, kolega, iš kur turite tiek pykčio mano atžvilgiu. Aš domėjausi, tai nėra jūsų partijos pozicija, tai yra jūsų asmeninė pozicija, tai tas mane šiek tiek nuramino, nes aš pagalvojau, kad čia prieš mane sukilo visa Darbo partija. Ačiū Dievui, kad tai yra jūsų asmeninės nuostatos.
Bet atsakydamas į šį klausimą, visų pirma, aš noriu paprašyti visų kolegų paskaityti projektus, kuriuos komentuojame. Ten ne apie vieną partiją kalbama, ten apie penkias partijas, kurios jau dalyvavo organizuojant šiais metais ir savivaldos rinkimus, ir Europos Parlamento rinkimus, ir Prezidento rinkimus. Pažiūrėkite buvusią komisijų sudėtį ir po to komentuokite. Man tiesiog, kolega, gėda, kad toks jaunas žmogus tingi pasiskaityti projektus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Nėra salėje. Tuomet S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, skaičiau aiškinamąjį raštą, jame net šeši sakiniai. Turint omeny jūsų frakcijos padėjėją, suprantu, kad kaip buvusiam Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui buvo galima truputį išsamiau aprašyti teigiamą patirtį, sukauptą rinkimuose. Gal jūs galėtumėte plačiau pakomentuoti, nes pirmu sakiniu sakote: projektas parengtas vadovaujantis teigiama patirtimi savivaldos tarybos rinkimuose. Kas ten buvo per teigiama patirtis? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Jūs žinote vieno garsaus rusų rašytojo posakį, kad trumpumas yra talento požymis. Man atrodo, kad čia viskas yra labai aiškiai išdėstyta ir aš labai aiškiai pasakiau. Mes, tos partijos, kurios gauna iš biudžeto dotaciją, norime atidirbti už tą dotaciją. Bet jūs dabar, kažkodėl netrukdę visus metus, kai vyko treji rinkimai, kur komisijose dalyvavo ne tik Socialdemokratų darbo partija, bet ir analogiškai kitos partijos, dabar kažkodėl trukdote tai daryti. Aš suprantu, kad jūs norite po to mus apkaltinti, kad mes, gaudami finansavimą, veltėdžiaujame galbūt. Jeigu toks politinis tikslas, tai taip, bet jeigu kalbėtume rimtai, aš manau, kad nuo to, kad dalyvaus, daugiau partijų deleguos savo narius, bus lengviau Vyriausiajai rinkimų komisijai sudaryti apygardų komisijas, o apygardų komisijoms – apylinkių komisijas, nes nuolat ten trūksta žmonių ir juos reikia tuomet deleguoti kitokiais būdais.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš neteiksiu nieko. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikrą sistemą, nes kiekvienas įstatymas, teikiamas, tarkim, per tas iniciatyvas, per paskutinį pusmetį vertinant atskirai gal ir gali rasti paaiškinimą, tačiau susidaro įspūdis, kad iniciatyva dėl Seimo narių rentų, dėl kartelės mažinimo, vėlgi šiandien jūsų kandidatūros teikimas į Konstitucinio Teismo narius, na, atrodo, kad vis tiktai yra tokie savanaudiški tikslai ir nukreipti į vieną politinę jėgą jūsų tose iniciatyvose. Gal jūs galėtumėte išsklaidyti tą abejonę, kad vis tiktai nepaisydamas to, kad tai nelabai etiškai atrodo, jūs rūpinatės būtent išėjimu vienokiu ar kitokiu būdu iš šio Seimo?
J. BERNATONIS (LSDDF). Kolege, jeigu jūs skaitėte tuos projektus, vėlgi jūs puikiai žinote, kad nei dėl kartelės, nei dėl rentos aš projektų neteikiau. Ar jūs manote kitaip? Tai pasižiūrėkite, kas buvo iniciatoriai. Viena.
Antras dalykas. Jeigu kalbame apie kartelės mažinimą, tai dėl to yra išsigandusios didžiosios partijos, kurios negaus premijinių vietų, jiems nepriklausančių. Sakykite, 3 % reiškia pagal tai, kiek dabar dalyvauja Seimo rinkimuose rinkėjų, vadinasi, 50 tūkst. rinkėjų. Ar 50 tūkst. rinkėjų biuletenius mes turime mesti į šiukšlių dėžę, ar jie turi teisę turėti savo atstovą Seime? Ir nebijokite jūs, kad tauta blogai pasirinks. Tauta tikrai bus protingesnė už čia sėdinčius išminčius ir pasirinks labai gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Motyvai. P. Urbšys kalba už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, aš iš karto pasakau, jau gyvenime nebūsiu jokios partijos sąraše, užtenka, bet mano politinis kredo buvo sustiprinti žmonių atstovavimą, kad jie turėtų galimybę vis dėlto kuo geriau realizuoti konstitucinę teisę kurti šią valstybę. Kai man kalba apie tai, kad, žinote, Danijoje tas rinkėjas yra protingesnis negu Lietuvoje, tada kyla klausimas, kodėl per 30 atkurtos nepriklausomybės metų jis netapo tokiu savo sąmonėje atsakingu piliečiu. Kas už tai turi prisiimti atsakomybę? Ar ne tie, kurie įtvirtino tą tokį partokratinį valdymą, kurie apibrėžė, kuris čia yra sąmoningas pilietis, kai jis ima vieną biuletenį, ir pasidaro nesąmoningas, kai jis paima kitą biuletenį? Dabar jau Pandoros skrynia atidaryta. Man džiugu girdėti, kaip gerbiamas J. Bernatonis pristato šitą projektą. Aš įsitikinęs, jeigu būtų susiklostę kitaip, jis būtų galbūt kitoje barikadų pusėje, bet dabar jau finansavimas yra skirtas. Skirtas toms partijoms, kurios turi savo narius čia ir susidaro čia. Logiška, jie turi turėti savo atstovus rinkimų komisijose. Jeigu jūs nenorite turėti tų atstovų, tai kyla klausimas, gal yra kažkas neskaidraus? Nebijokime! Iš tikrųjų nuo to nesugrius mūsų politinė sistema.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties, matyt, apeliuosiu į Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narius, apeliuosiu į jūsų sąžinę ir į jūsų padorumą. Kai savaitgalį perskaičiau vieno politikos apžvalgininko, profesoriaus straipsnį su tokiais gana riebiais ir ties etikos riba balansuojančiais pasakymais, iš tiesų beveik sutikau su ponios A. Širinskienės pasipiktinimu dėl tų apibūdinimų. Iš tiesų man atrodo, kad leksika buvo gana griežta ir balansuojanti ties grubumo ir neetiškumo riba. Tačiau šiandien, kai aš girdžiu šio įstatymo projektą, kai matau, kad tai yra jau ketvirtas įstatymo projektas, pritaikytas iš principo vienai partijai, kai matau, kad teisėkūros procesas yra naudojamas asmeniniams koalicijos partnerių įgeidžiams tenkinti, gerbiami kolegos, nesupykite, bet tikrai tenka pagalvoti, kad, matyt, profesorius, savaitgalį išspausdinęs straipsnį, dėl kai kurių apibrėžimų ir kai kurių sąvokų vis dėlto buvo teisus.
Gerbiami valstiečiai, jūs turite puikią progą įrodyti, kad tai, ką jis rašė, tai, kas savaitgalį buvo visur spaudoje, yra netiesa. Balsuokite pagal sąžinę ir pagal tai, kaip jums atrodo, o ne pagal tai, kaip liepia politinė konjunktūra, ir ne pagal tai, kaip liepia jūsų koalicijos partneriai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 43, prieš – 18, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstysime šioje rudens sesijoje. Konkrečios datos nėra.
17.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4273 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kompleksinis 2-19.1.ir 2-19.2 klausimas – projektai Nr. XIIIP-4273 ir Nr. XIIIP… (Balsai salėje) Pirma priimsime jį, Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo pakeitimo. Kviečiu A. Dumbravą jį mums pateikti.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiama pirmininke, labai ačiū. Gerbiami kolegos, prašau papildyti VII (rudens) sesijos darbų programą 123 punktu, kad galėčiau pateikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3932.
PIRMININKĖ. Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko ir taip toliau įstatymo projektą.
A. DUMBRAVA (LGF). Ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Pateikimas. Nėra norinčių klausti. Galime pritarti po pateikimo? Dėkoju. Svarstymas. Nėra norinčių. Ar galime pritarti po svarstymo? Dėkoju. Ir priėmimas. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4273) yra priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3932 (pateikimas)
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3932. Prašome, Algimantai, pristatyti.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pasistengsiu trumpiau. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenims, kuriems socialinės išmokos buvo sumažintos dėl laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir nebuvo kompensuotos ar nebuvo kompensuota dalis sumažintų socialinių išmokų, pagal įstatymus būtų kompensuojama 10 % jų patirtų praradimų. Taigi šiai grupei priklauso valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, valstybinės socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijos, slaugos, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinė renta, valstybinė signatarų renta ir valstybinė signatarų našlių ir našlaičių renta, rentos buvusiems sportininkams, taip pat valstybinės pensijos.
Taigi pagal šį įstatymo projektą kompensuojama suma būtų išmokama 2020 metų birželio mėnesį, nereikalaujant iš socialinių išmokų gavėjų prašymų, išskyrus atvejį, kai asmuo kompensavimo metu nėra atitinkamos socialinės išmokos gavėjas. Tuomet kompensuojamą sumą siūloma išmokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d., jeigu asmuo iki 2020 m. spalio 31 d. išmoką administruojančiai įstaigai pateiks prašymą dėl kompensuojamos sumos išmokėjimo.
Taigi prašau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti A. Sysas. Deja, salėje nematau. Tuomet R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, kad pateikėte šį įstatymo projektą. Išties tenka dar ir dabar, po tiek metų, taisyti buvusios krizės padarinius ir išgirsti žmones, kurie liko nuskriausti. Jūs siūlote kompensavimo atitinkamą sumą. Kiek žinau, ji valstybės biudžete yra numatyta, ir yra džiugu, kad šita Vyriausybė ėmėsi šio atsakingo darbo. Tačiau norėtųsi jūsų klausti ir galvoti taip pat apie ateitį. 2020 metams biudžete yra šie pinigai. Kas bus 2021, 2022 metais, nes atitinkamai tai yra tik tam tikras procentas, kurį mes žmonėms grąžinsime? Grąžinsime už buvusių padarytas klaidas, bet kas bus ateityje?
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Tikrai galbūt ne vienam kilo klausimas. Tai yra tik pradžia, tai yra tik pateikimas. Aš manau, mes su kolegomis galėtume apsitarti, pasikalbėti, kaip elgtis toliau, nes jeigu mes prisimintume senatvės pensijų grąžinimo momentą, tai buvo išdėliota per kelis metus po kažkiek procentų, kad biudžetui nebūtų didelė našta. Aš manau, būtų galima kalbėti ir apie tai, apie perspektyvą 2021, 2022 ir 2023 metais. Svarbiausia, kad žmones pasiektų tas signalas, ta gera žinia, kad vis dėlto mes prisimename, kad tie žmonės paskolino valstybei, kai jai buvo sunku, ir mes esame pasirengę kompensuoti tas sumas, kurios buvo prarastos. Mes tų dalykų nepamiršome ir norime elgtis sąžiningai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvų už nėra sakančių. Prieš – A. Sysas. Bet, deja, salėje nėra. Prašom balsuoti po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-3932.
Balsavo 66 Seimo nariai ir visi pritarė projektui po pateikimo.
Siūlomas kaip pagrindinis komitetas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – taip pat šioje sesijoje.
17.34 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-20 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243. Kviečiu P. Nevulį jį pateikti.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiame Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, parengtą atsižvelgiant į Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos siūlymą 2020 metais palikti galioti tokį patį kaip ir 2019 metais nustatytą mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, nes dar nėra sukurta pakankama atliekų perdirbimo infrastruktūra ir dar neveikia statomi atliekų deginimo įrenginiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes abu prieš nepilnus dvejus metus kaip tik lankėmės Panevėžio regioniniame centre, matėme, kaip kas tvarkosi, ir matėme ypač tas šiferio atliekas. Mano klausimėlis būtų toks. Kadangi daugiausia asbesto atliekų atkeliauja iš tų stambiagabaričių aikštelių, gal jūs kartais disponuojate ar bent jau galėtumėte pasakyti, kiek maždaug nuo bendrų atliekų kiekio, patenkančio į sąvartynus, tas asbestas sudaro?
P. NEVULIS (LVŽSF). Kiek procentiškai, aš tikrai negaliu pasakyti. Bet šis mūsų siūlomas projektas ir yra… jis neliečia asbesto atliekų. Čia yra nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Petrai, keletas klausimų. Spalio 7 dieną Aplinkos apsaugos komitetas ir ministerija gauna RATC asociacijos raštą, kuriame prašo septynių eurų už toną mokesčio kitiems metams. Jūsų teikiamame projekte yra penki eurai. Čia būtų pirmasis klausimas, kodėl jūs tą darote?
Antrasis klausimas. V. Vingrienė, K. Mažeika, o trečias variantas – ir pati Vyriausybė yra pateikusi tris įstatymų projektus, vienas iš jų kartu su biudžetu Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, jie jau eina, yra Seime. Kodėl jūs teikiate ketvirtą pasiūlymą, kuris negalėtų pretenduoti į sausio 1 d. įsigaliojimą, nes Teisėkūros pagrindų įstatymas neleidžia su biudžetu nepateiktų projektų įsigaliojimą daryti anksčiau negu po šešių mėnesių? Ačiū.
P. NEVULIS (LVŽSF). Aš norėčiau pasakyti, gerbiamas kolega, kad mes teikiame šį įstatymo projektą, nes nematome pagrindo, kam reikia dabar kelti tą vadinamąjį vartų mokestį. O ir 2018 metais, ir 2019 metais, šiais metais, buvo penki eurai. Mes neprašome ko nors pakeisti, bet prašome palikti tą patį mokestį.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, man rodos, jūs čia painiojate kai kurias sąvokas, bet jeigu paskaitytumėte Teisės departamento išvadas, tai suprastumėte ir pamatytumėte, kad negalima net daryti teikimo, nes pažeidžiami dabar galiojantys įstatymai. Vienas iš tokių pažeidimų yra tai, kad 2020 metų valstybės biudžeto pajamos iš taršos mokesčio jau suplanuotos. Dabar atsiduriame keistoje situacijoje, nes turėtų būti bent jau gauta Vyriausybės nuomonė arba perplanuotas Biudžeto įstatymas. Jūs siūlote visiškai kardinalius pakeitimus.
Kita vertus, tame pačiame dabar galiojančiame įstatyme sakoma, kad tarifus galima… tarifai nustatomi penkerių metų laikotarpiui ir tai turi būti atlikta likus ne mažiau kaip likus dvejiems metams iki keitimo laikotarpio. Tai jau ir čia smarkiai vėluojate. Ar nereikėtų jums tiesiog atsiimti šio teikimo?
P. NEVULIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš noriu pasakyti, kad mes prašome palikti šį mokestį tik 2020 metams. O kadangi tai yra pateikimas, tai manau, kad mes jį apsvarstysime komitete, išdiskutuosime ir priimsime patį geriausią sprendimą.
PIRMININKĖ. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man keista klausyti kolegų, kai kalba apie biudžeto formavimą, kad mokesčiai biudžete formuojami iš taršos mokesčių, kurie gali būti, kurių gali ir nebūti. Gali būti sąvartynas šalinamas, sąvartynas nešalinamas. Jeigu gerai tvarkysimės pagal žiedinės ekonomikos doktriną, tai to niekada ir nebus, ir nereikės už tai mokėti. Taip pat kaip būtų surenkamos baudos už greičio viršijimą: jeigu niekas neviršys, tai biudžetas bus kiauras. Todėl čia niekaip nėra susiję su biudžetu, gerbiamas kolega, nereikėtų klaidinti.
Bet gerbiamojo pranešėjo norėčiau paklausti, kaip tai gali būti susiję su planuojamomis privataus verslo pajamomis, jei staiga padidėtų mokestis, kiek papildomai pajamų gautų atliekų degintojai, nes jie apsimeta, kad yra tvarkytojai, nors iš tikrųjų degina tą, kas dega. O šiandien, kai nėra deginimo įmonių, ar tas mokestis yra laiku? Jis buvo įvestas tada, kai buvo manoma, kad pradės veikti gamyklos tiek Vilniuje, tiek Kaune. O jos pradės tik kitų metų pabaigoje. Tai norėčiau paklausti, kaip koreliuoja, kaip dera su tuo?
P. NEVULIS (LVŽSF). Aš dabar tikrai negalėčiau pasakyti, kiek uždirbtų privatus verslas, bet mes tikrai tai svarstome ir šiandien su kolega buvo apie tai šnekėta. Manau, kad svarstydami mes tą tikrai sužinosime, pasidomėsime tais dalykais ir viską išsiaiškinsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visų klausiančiųjų klausimus. Motyvai. Už kalba S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti ir sujungti tuos keturis įstatymų projektus, kurie šiandien yra komitete. Bet norėčiau truputį pareikšti ir keletą kritikos strėlių valdantiesiems, kurie vis dar pretenduoja būti žaliaisiais. Iš ministro čia, tribūnoje, išėjo pasiūlymas 15 eurų mokestis nuo kitų metų. Pati ministerija ir ministras duoda 15 eurų mokestį nuo 2020 metų, mažinama nuo 27 eurų. Kolega Petras teikia 5 eurus, nors pati LRATC asociacija spalio 5 dieną adresuotu laišku komiteto nariams prašo 7 %. V. Vingrienė, kiti dėjo milžiniškas pastangas, kad iš esmės sunaikintų ir sustabdytų kogeneracines atliekų deginimo jėgaines. Ką mes tada būtume turėję? Dabar kalbame apie tas kogeneracines jėgaines, kaip jos negali pradėti veiklos, todėl mes turime nekelti mokesčių ir šalinimą padaryti pigiausia alternatyva. Visiškas pasimetimas, visiškas politikos nebuvimas. Keturi įstatymų projektai, vienas Vyriausybės, kitas ministro, trečias V. Vingrienės, ketvirtas P. Nevulio. Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija visiškai kitokius skaičius siūlo ir štai jūs bandote pretenduoti į kažkokį nuoseklumą. Projektas turėtų įsigalioti sausio 1 dieną, tai yra už 25 dienų. Siūlau pritarti, bet tai tiesiog parodo, koks yra chaosas jūsų politikoje, o komitete sujungti visus šiuos įstatymus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš tai siūlyčiau vis dėlto nepritarti. Nors aš suprantu tą norą palikti, kaip sako kolega P. Nevulis, palikti 5 eurų tarifą, tačiau nepamirškime, iš ko tai kilo. Tai kilo iš to, kad dar praeitoje kadencijoje buvo toks mokestis nustatytas, sumažintas nuo 27 dėl to, kad buvo baiminamasi, kad iš karto tai kris ant žmonių pečių, žmonėms tiesiog pakils atliekų išvežimo kainos. Ko gero, tai būtų buvusi tiesa, bet čia ir yra visa problema, kad tas mokestis turi būti mokamas, kaip sako įstatyme, aiškiai parašyta, kas šitą mokestį moka. Moka sąvartyno operatoriai, na, tai vadinamieji RATC, kitaip tariant, savivaldybė arba savivaldybės, kurios dažniausiai tų RATC ir yra savininkės. Deja, taip nėra, tas mokestis vis tiek perkeliamas į vartų mokestį ir paskui vartų mokestis užkraunamas žmonėms. Čia ir turėtume pagalvoti, nepalikti tų 5 eurų, padaryti, kad būtų 27, kaip ir buvo planuota sename įstatyme, ir Europos Sąjungos eina reikalavimas, nes jeigu mes dabar paliksime 5, tai dar penkeriems metams bus, tai mes iš tikrųjų sulauksime iš Europos Sąjungos didžiulių baudų. Vėl galvosime, ką daryti ir kas tas baudas mokės, vėl perkelsime žmonėms ant pečių. Čia būtų neteisingi sprendimai. Todėl aš siūlyčiau dabar nepritarti, nesvarstyti 5, bet iš karto pagalvoti, kaip padaryti, kad tie 27 būtų mokami sąvartynų operatorių arba, tiksliau, kad savivaldybės turėtų stimulą organizuoti perdirbimą, organizuoti antrinį panaudojimą ir taip toliau, kitaip – žiedinę ekonomiką, kad jiems nereikėtų to mokėti, kad nereikėtų vežti į sąvartyną. Čia ir yra visa prasmė tokio mokesčio. Taigi siūlau dabar neužsiimti vėl atidėjimu rizikuojant gauti baudas, o iš esmės pagalvoti, ką kolega Simonas sakė, suvienyti esamus variantus ir turėti normalų, gerą, europinį tikrai taršos mokestį, kuris padėtų išvengti gabenimo į sąvartyną, o ne atpigintų jį.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Per šoninį mikrofoną dar P. Nevulis. Prašom.
P. NEVULIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mane stebina jūsų tokie pasisakymai, kada jūs komitete šnekate viena, ateinate į salę, apsiverčiate aukštyn kojomis ir kažkaip pradedate visai kitaip šnekėti. Tikrai stebina. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti dėl teikiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 9. Taigi po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 17-oji.
17.45 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“ projektas Nr. XIIIP-4266 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“ projektas Nr. XIIIP-4266. Pateikia mums M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, stengsiuosi operatyviai pateikti šį rezoliucijos projektą. Tai yra penkių frakcijų, 30 Seimo narių projektas, rezoliucija, kuria siekiama pagerinti mūsų šeimų ir vaikų situaciją užsienyje. Atlikome išsamų tyrimą. Buvo mamų kreipimasis iš Jungtinės Karalystės ir Norvegijos į Prezidentą G. Nausėdą ir Žmogaus teisių komitetą. Žmogaus teisių komitetas išklausė visas atsakingas institucijas – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierę, ir kitus ir buvo surastas konsensusas, kokius sprendimus būtų galima pasiūlyti, kad situacija šioje srityje pagerėtų.
Labai trumpai apie kiekvieną iš siūlymų ir raginimų. Pirmas siūlymas ir raginimas būtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, kad ta pagalba šeimoms būtų aktyvesnė, intensyvesnė, kaip yra kitų valstybių – Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, nes Lietuva kartais imasi pernelyg pasyvios pozicijos šiais atvejais.
Antras punktas būtų teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros. Jis suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių. Tai yra labai svarbus individualaus skundo mechanizmo atsiradimas, kai kiekvienas turėtų galimybę kreiptis ir kad jų teisės būtų apsaugotos. Ministras L. Linkevičius jį yra pasirašęs dar 2015 metais.
Taip pat sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, taip siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms.
Pasitarę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nutarėme taip pat teikti siūlymą skatinti steigti šeimos atašė etatus tose valstybėse, kuriose yra pačios didžiausios lietuvių bendruomenės, ir tose, kuriose su tomis problemomis susiduriama dažniausiai.
Paskutinis siūlymas, kuris išplaukė iš pačios loginės sekos, tai yra siūlyti Vyriausybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išskaidyti į dvi atskiras institucijas, kad nebūtų loginės priešpriešos, kaip yra dabar, kai ta pati tarnyba priima sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir ta pati tarnyba nusprendžia, kam turėtų atitekti vaiko globa. Tokie siūlymai. Laukiu jūsų klausimų ir prašau palaikymo.
PIRMININKĖ. Yra klausiančiųjų. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mindaugai, porą tokių trumpų klausimų. Matėme jūsų žūtbūtinę kovą politiniais tikslais dėl E. Kručinskienės konfiskuotų vaikų Kaune. Ar neapmaudu, kad E. Kručinskienė neįvertino jūsų ir pasirinko N. Puteikį, o ne tamstos vadovaujamą Darbo partijos Kauno skyrių?
Antras klausimas toks. Prisimename vėjus, kai čia buvo keliami tie vėjai po „Barnevernet“ paimto lietuvių kilmės vaiko Norvegijoje. Ar jūs žinote dabar statistiką, kur daugiau paimama vaikų – Lietuvoje ar Norvegijoje? Ir gal žinote tą statistiką, kai ginate vaikus, kuriuos tikrai reikia ginti, ar jums žinoma tokia statistika įvairiose lietuvių koncentruotai gyvenamose šalyse ir Lietuvoje?
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui už klausimus. Kalbant apie ponią E. Kručinskienę, tai tiek teismo sprendimas parodė, kad mano įsitraukimas buvo teisingas, ir pakartotinis sprendimas tai patvirtino. Mano, kaip vienmandatinės apygardos Seimo nario, pareiga buvo reaguoti į žmonių pagalbos kreipimąsi, ir mano reakcija buvo tinkama ir teisinga, nes iš tikrųjų Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos atveju buvo panaudotos neteisingos, perteklinės priemonės, net ir pildant tą pačią anketą, kai tėtis buvo apkaltintas, kad yra bedarbis, nors jis užsiėmė individualia veikla ir turėjo dalinį krūvį, taip pat atliko visas savo pareigas Aleksoto seniūnijoje ir turėjo labai teigiamas rekomendacijas. O mama buvo apkaltinta, kad yra alkoholikė, dėl to vėliau buvo atsiprašyta, tai taip pat buvo neteisingas kaltinimas. Manau, kad du mažamečiai vaikai tikrai nenusipelnė tokio streso, koks ten kilo dėl nacistinių pažiūrų turinčio asmens priimtų neteisingų sprendimų.
Kalbant apie antrą klausimą, šiandien situacija su Norvegija yra pagerėjusi po 2016 metų, kai Norvegija ratifikavo Hagos konvenciją. Šiandien turime daug didesnę problemą dėl mūsų gausiausios lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje negu su Norvegija, nes vaiko teisių kontrolierė ir kitos atsakingos institucijos patvirtino, kad būtent po 2016 metų atsirado dialogas su Norvegija, o iki to tikrai buvo rimtų problemų, nes jie į mūsų kreipimusis nereaguodavo ir jokio grįžtamojo ryšių faktiškai neturėdavome.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis Mindaugai, jūs sakote esąs nacionalinio saugumo ekspertas, tai turbūt atsakysite į paprastą klausimą. Lietuviai gyvena 192 šalyse, kaip jūs techniškai įsivaizduojate savo teiginį, savo rezoliucijos teiginį sudaryti patvirtintą vertėjų ir advokatų sąrašą visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės? Kas tą sąrašą tvirtins, kas sudarys? Ačiū.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai dėkui, geras klausimas. Iš tikrųjų tas klausimas yra labai nesunkiai techniškai išsprendžiamas. Tai gali padaryti mūsų ambasados. Tas tikrai nereikalaus kokių nors papildomų pinigų, nes šiandien dėl prastų, dėl nekokybiškų vertimų yra kilusi ne viena teisinė kolizija, ir šeimos dėl to nukentėdavo, kai tuo vertimu užsiimdavo net ir tie asmenys, kurie tam neturėdavo reikiamų gebėjimų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mindaugai, šiaip nuoširdžiai nesupratu, kam tokia rezoliucija yra inicijuojama, nes Vakarų Europos valstybės, į kurias jūs čia šiek tiek nukreipęs retoriką, dažnai mums yra pavyzdys, kaip tvarkytis dėl vaiko teisių apsaugos. Tragiški atvejai Lietuvoje parodė, kad reikėjo vaiko teisių apsaugą sustiprinti, o jūs būdavote dažnai prieš tą sustiprinimą.
Klausimas yra, kodėl mes apeliuojame į užsienyje gyvenančių vaikų apsaugą, kai Lietuvos vaikai yra ta tikslinė grupė, kuria iš tikrųjų reikėtų pasirūpinti, nes, pavyzdžiui, jūs nekalbate apie pavyzdžius Rytų valstybėse, bet linksniuojate iš esmės Skandinavijos vaikų teisių apsaugą arba kitų Vakarų valstybių, Europos Sąjungos partnerių. Kodėl nesiimate Rusijos, Baltarusijos, kitų valstybių pavyzdžių vardinimu, nesiimate Lietuvos vaikų teisių problematikos, bet apeliuojate iš esmės į Europos Sąjungos kolegų?
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, kolega Simonai, pirmas dalykas, jūs greičiausiai jau pamiršote, kad mano sudaryta ekspertų grupė parengė pataisas įstatymų, kurių dalis buvo priimta čia, Seime. Tai buvo pataisos, skirtos Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemai gerinti. Manau, kad dėl to ji tikrai buvo sėkmingai patobulinta, nes atsirado civilinio proceso svarstymas žodine tvarka, kai yra išklausomi tėvai, kai atsiranda advokato buvimas, ir taip šeimos tikrai jaučiasi saugesnės, tokiais atvejais priimami žymiai labiau pamatuoti sprendimai, nei buvo prieš tai, kai buvo sprendžiama rašytine tvarka.
Taip pat šioje rezoliucijoje yra minimas vienas iš svarbių Lietuvai sprendimų, apie kurį kalba ir Hagos konvencija, tai yra šiuo atveju vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybų išskaidymas į dvi tarnybas. Aš dar kartą pabrėžiu, kad tas buvo apsvarstyta Žmogaus teisių komitete, derinta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tam pritarė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė. Toks būtų paprastas atsakymas.
Kalbant apie Skandinavijos valstybes, tai remiasi tuo, kad naujausi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose parodė, kad būtent šiose valstybėse ir buvo labai rimtų klaidų paimant vaikus, taikant laikiną poėmį, kai tas laikinas poėmis trukdavo ištisus septynerius ir daugiau metų. Tos bylos baigėsi, žmonės laimėjo tas bylas, bet per tą laiką, kol bylos buvo laimėtos, vaikai sulaukė pilnametystės. O šeimos tikrai sulaukia labai nepamatuotos skriaudos, kurios šiandien jokiais pinigais negalėtume įkainoti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Mindaugai, galbūt norvegų „Barnevernet“, užuot atiminėjusi Lietuvos vaikus, galėtų pasiimti tą laivą „Independence“ iš Klaipėdos.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai šmaikštus siūlymas. Paliksiu sprendimus dėl LNG terminalo Seimui ir kitoms diskusijoms, kada ir bus kalbama apie tos sutarties pratęsimą, kuris galėtų būti tikrai labai žalingas mūsų valstybei.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pastaruoju metu yra gaunama daug laiškų dėl prievartinio skiepo. Tarkime, tose valstybėse, kur gyvena mūsų lietuvaičiai, aš nežinau, kuriose valstybėse yra privalomas skiepas, kuriose ne, nes yra sakinys, kad valstybės pareiga rūpintis užsienyje gyvenančiais vaikais ir Lietuvos piliečiais. Tai rūpestis yra ir sveikata, suprantu. Koks yra jūsų požiūris dėl kažkurioje valstybėje esančio prievartinio skiepo? Tiesą sakant, nežinau jūsų požiūrio, ar už prievartinį, ar už neprievartinį esate šiuo metu. Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę, jeigu yra prievartinis ir nesutinkate su tuo, ką jūs tuomet darytumėte dėl toje valstybėje gyvenančių vaikų? Ačiū.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju už klausimą. Pirmas dalykas. Ir šiame Seime mes turėjome ne vieną iniciatyvą dėl prievartinio skiepijimo, bet vėlgi, remiantis žmogaus teisėmis ir daugumos Seimo narių nuomone, nebuvo pasisakyta už prievartinius skiepus. Aš galvoju, kad bet kokia iniciatyva, kuri yra prievartinė, iš tikrųjų verčia žmones ieškoti būdų, kaip išvengti tos situacijos, dažnai ir ne visai teisėtais būdais. Taigi reikia visą laiką ieškoti su visuomene dialogo, o ne daryti kažką prievartiniu būdu. O kalbant apie užsienio valstybes, reikėtų atskirai nagrinėti, analizuoti kiekvienos šalies praktiką, įstatyminę bazę ir tada jau, matant tos įstatyminės bazės situaciją, žiūrėti, kaip mūsų diplomatinė tarnyba ir kaip mūsų valstybė galėtų padėti šeimoms ir vaikams. Bet vertinant tarptautinę praktiką, jeigu tu išvažiuoji į užsienį, tai vis dėlto tu privalai laikytis tos valstybės įstatymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pradedame rezoliucijos svarstymą. Niekas nesate registravęsi. Pradėsime rezoliucijos priėmimą. Ar galime pritarti rezoliucijai be pataisų? (Balsai salėje) E. Gentvilas kalba prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Čia yra ir gerų dalykų toje rezoliucijoje, bet kai suplakami visokie dalykai ir dar lenda politiniai interesai, politinės potekstės, man atrodo, galima pradėti įžvelgti spekuliacijas vaikais. Lietuvos ambasadų tinklas užsienyje tikrai neblogai išplėtotas. Beje, aš prisimenu, 1992 metų spalio mėnesį Lietuvos Respublika buvo apsibrėžusi, kad turės ambasadas 14 šalių. Šiandien aš jau net nežinau, kiek Lietuva toli pažengė į priekį, ir tos ambasados tikrai užtikrina. Kaip elgiasi patys lietuviai ir su vaikais, ir ne su vaikais? Pavyzdžiui, Londone viena dama guli su savo vyru, bet kartais guli ir su kitu, o kad išsiaiškintų, sako, pakovokite tarpusavyje. Vienas nudobia kitą ir ji lieka gyventi su tuo jaunesniuoju. Neduok Dieve, atsirastų ten vaikų, jokia ambasada tokiai šeimai nepadės.
Dabar Mindaugas šioje savo rezoliucijoje pasiūlo vieną unikalų instrumentą – šeimos atašė. Suprantu, kad ne visose Lietuvos Respublikos ambasadose ir diplomatinėse atstovybėse, o tik kai kuriose, kur daugiausiai lietuvių gyvenama. Kita vertus, jeigu yra ambasada, ko gero, ten lietuvių bendruomenė gana nemaža ir verta turėti šeimos atašė etatą. Tikrai ne visur dar turime ekonomikos atašė, transporto, kultūros atašė retą tinklą turime savo diplomatinėse atstovybėse. Man atrodo, kad čia esama taip for fun, atsiprašau, papokštausiu, gal, žiūrėk, praeis ir gal būsiu labai aukštai įvertintas, kaip aš kovoju už šeimos interesus. Man atrodo, čia esama nemažai vaidybos ir pripažįstu, kad kolega Mindaugas yra tikrai neblogas aktorius. Aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aktoriniai gebėjimai čia mums visiems pasireiškia vienokie ar kitokie. Bet jeigu kalbėtume apie vaiko teisių apsaugą, tikrai reikia sutikti, kad kartais mes neatsispiriame pagundai šiek tiek paspekuliuoti…
PIRMININKĖ. Povilai, prašom arčiau mikrofono.
P. URBŠYS (MSNG). …šiek tiek paspekuliuoti ir pasirinkti politinių dividendų. Aš sutinku, kad ta rezoliucija yra netobula. Sutinku, kad dėl atašė irgi reikia svarstyti. Bet savo laiku bandžiau pasidomėti, kaip atstovaujama Lietuvos Respublikos piliečių interesams, kai jie susiduria su problemomis kitose valstybėse. Ir aš nustebau, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nedisponuoja informacija pagal užsienio valstybes, kur yra prasidėjusios vienokios ar kitokios procedūros, susijusios su vaiko teisių pažeidimais. Kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad tose užsienio valstybėse, kur gyvena lietuviai, yra jų šeimos, jie vienaip ar kitaip tampa tarsi antrarūšiai piliečiai. Kai kurios institucijos, kaip ir Norvegijoje, net patys norvegai pripažįsta, piktnaudžiavo savo galiomis, kai buvo atiminėjami vaikai iš šeimų. Bet kai neginamos tų žmonių teisės, kai valstybė nusiplauna rankas, tikrai atsiranda didesnių galimybių toms institucijoms piktnaudžiauti ir paminti mūsų piliečių teises.
Tam, kad joms būtų deramai atstovaujama, tam, kad būtų galima įsigilinti į kiekvieną situaciją, man atrodo, reikalingas kitoks valstybės dėmesys. Dabar jis tikrai daugiau abejingumo demonstravimas, negu demonstravimas, kad ta problema mums yra svarbi.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu kas… čia visokių klausimų buvo, į kuriuos gali atsakyti guglas. Jeigu R. Šarknickas imtų ir paguglintų, tai pamatytų, kad ketvirtadienį Samoa valstybė buvo uždaryta dėl tymų protrūkio. Gatvėmis eina medikai ir prievarta skiepija šeimas, nes miršta žmonės ištisai, nes jie buvo neskiepyti. Jeigu R. Šarknickui rūpėtų, jis galėtų pažiūrėti, kad Niujorko valstijoje buvo paskelbta ypatingoji padėtis dėl tymų protrūkio. Šiaip, bet čia tik taip sau… Kai žmogus nežino, atstovavo antivakseriams, antikultūrai ir anticivilizacijai, paskui skleidžia visokias fiks idėjas.
Lygiai taip pat ir ši rezoliucija, ji – tuščia ir niekinė. Juo labiau kad ją sukūrė ir pristato valdančioji dauguma. Pažiūrėkite, kas yra siūloma: „Aktyviau teikti reikalingą diplomatinę konsultacinę pagalbą užsienyje vaikus auginantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.“ Tai ką dabar ambasadorius turėtų daryti? Kaip jis turės aktyvizuotis? Man paaiškinkite kaip nors. Dar aktyviau kažkaip, kažkokį aktyvumą padaryti? Sudaryti vertėjų sąrašus. Na, sudarys vertėjų sąrašus lietuvių bendruomenėms. Tiesą sakant, sudarius tie sąrašai nieko nereiškia. Tada ką, reikia teikti pagalbą vertimo? Tai kainuoja pinigyčių. Tai tada kurkite įstatymą, pridėkite finansų Užsienio reikalų ministerijai, kad būtų sukurtos tokios institucijos… vertėjus. Lygiai taip pat yra steigti atašė, skaldyti institucijas… Dieve mano! Nekvalifikuoti siūlymai, tiesiog net gėda skaityti!
PIRMININKĖ. Gerbiamas Mindaugai, jūs kaip pranešėjas kalbėjote, nebegausite dėl motyvų. S. Gentvilas – prieš. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu rūką šiek tiek išsklaidyti. Kai pamačiau, kad ne vienas Mindaugas pasirašęs, tarp pasirašiusių labiausiai nustebau, gerbiamas Robertai Šarknickai, dėl jūsų parašo po šita rezoliucija. M. Puidokas spaudos konferencijos metu, kurioje paskelbė apie prezidentavimą, susiginčijo su jumis dėl Kauno įvaikinimo atvejų ir Lietuvos vaikų, kurie prarado antrus tėvus Naujojoje Zelandijoje.
Šiandien su ta retorika mes išeiname kaip geriečiai, žinantys puikiai, suvokiantys, kaip Lietuvos vaikams užsienyje reikia išlaikyti Lietuvos identitetą, todėl mūsų diplomatinės tarnybos turi steigti šeimos atašė tam, kad apsaugotų Lietuvos identitetą tų vaikų, kurie netenka savo globėjų ar tėvų.
Man atrodo, čia yra tradicinė šeimos puoselėjimo politika, kritika nukreipta prieš Vakarų modernią globėjišką politiką, tą, kurią mes bandome Lietuvoje sukurti. Aš siūlau nepasiduoti toms fikcijoms, nes šito žmogaus veiksmai įrodė iš tikrųjų priešingus veiksmus realybėje. Aš kviečiu susilaikyti dėl tokių rezoliucijų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti, ar priimama rezoliucija be pataisų.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 14, prieš – 3, susilaikė 37. Taigi rezoliucijai be pataisų nėra pritarta.
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Vyresniojo Gentvilo vardu norėčiau atsiprašyti R. Šarknicko – ne taip jis daug nusižengė, pasirašė pats paskutinis, o gavo pylos lyg pirmas ar antras būtų. Tai tiek to. Bet aš noriu pabrėžti, kad Robertas pasirašė paskutinis – 31-as, o už rezoliuciją balsavo kiek? 14? Ką jūs čia darote, nesuprantu, valdantieji jūs po galais ar ne valdantieji? Ar T. Janeliūnas teisus ar neteisus, nežinau.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į posėdžio pabaigą pavardė tampa populiari, dėkoju jums. Taip, aš turiu teisę kaip ir kiekvienas Seimo narys išsigryninti po padėtu parašu. Tam ir yra pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Jūs tą patį analogiškai darote visi, dėl to priekaištauti tikrai nevertėtų.
O dėl pono baltais marškiniais ir akiniais – tikrai nieko mes nesupratome, ką jūs norėjote pasakyti. (Balsai salėje) Masiuli!
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai trumpai. Vis dėlto esu priverstas patikslinti, nes kolega S. Gentvilas kalbėjo iškraipydamas faktus, pateikdamas melagingus faktus. Kalbant apie mergaitę, ji jokių globėjų neprarado, buvo net du variantai. Buvo globėjų šeima surasta Lietuvoje, Alytuje, žmonės buvo tikrai labai pasiturintys ir labai norėjo tą mergaitę globoti, bet dabar ji išvyko į Naująją Zelandiją, ir tą visi žinote, pas tuos pačius globėjus. Nereikia vis dėlto klaidinti kolegų Seimo narių ir meluoti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, rezoliucija yra… Dar per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kaip žmogus baltais marškiniais, žmogui mėlynu kostiumu paaiškinsiu. Kinai sakė, kad ir kaip aiškiai aiškintum, jeigu trims žmonėms aiškini, visados atsiras bent vienas, kuriam niekas nedaeina. Tai čia jau ne mano… Klasika, taip. Tai yra kinų liaudies išmintis.
O dabar aš sveikinu valdančiuosius. Mes esame iš tikro pavargę, dirbame viršvalandžius, bet vis dėlto dar užtenka išminties ir nepriimate tokių keistų rezoliucijų.
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4272 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-22.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4272. Jį mums pateiks D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labas vakaras. Aišku, visi esate labai pavargę, aš tiesiog pasistengsiu trumpai. Prašau teisės papildyti darbų programą ir pateikti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto pataisas. Gal iš karto kartu ir pristatyti? Man atrodo, bus daug paprasčiau.
PIRMININKĖ. Minutėlę! Mes turime priimti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Niekas klausti nepageidauja. Tad pritariame po pateikimo? Dėkoju.
Svarstyme niekas nesiregistravote kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo?
Ir priėmimas. Prašom balsuoti dėl įstatymo (projektas Nr. XIIIP-4272) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. Pavesime Dokumentų skyriui sujungti į vieną šiuos du Seimo nutarimus.
18.11 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4238 (pateikimas)
Dabar projektas Nr. XIIIP-4238. Buvo priimtas Seimo nutarimo pakeitimo projektas, kad būtų galima pateikti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, Dovile Šakaliene, pristatyti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tada pasistengsiu tiesiog trumpai paaiškinti, kodėl tokios pataisos reikia ir kokios problemos arba rizikos iškiltų jos nepriėmus nuo sausio 1 dienos. Kaip žinote, nuo sausio 1 dienos įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, kurios įtvirtina privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose.
Kas yra tie šeimos ginčai? Tai yra skyrybos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, tai yra ginčai dėl vaiko išlaikymo, tai yra turto pasidalijimas, bendravimas su vaiku ir taip toliau. Aišku, mediacija yra greitesnis, pigesnis, privatesnis procesas ir daugeliu atveju jis yra labai reikalingas ir naudingas. Tačiau mediacijos esmė yra taikus lygiaverčių ginčo šalių susitarimas, o tais atvejais, kai skyrybos vyksta smurto artimoje aplinkoje kontekste, mes visi suprantame, kad jos nėra lygiavertėse pozicijose. Auka ir smurtautojas nėra lygiavertėje pozicijoje ir jiems tikrai sunku susitarti.
Kaip liudija praktika, smurto artimoje aplinkoje atvejais smurtautojai neretai kaip tik manipuliuoja teise globoti vaikus, jų išlaikymu, būsto atėmimu, o auka dažnai nėra pajėgi ginti savo interesų. Todėl, reaguodama į specializuotos pagalbos centrų informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje aukų teisių pažeidimo, registravau šią pataisą, nes tais atvejais, kai gautas pranešimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, liečiantis vieną iš ginčo šalių, privalomos mediacijos taikymas būtų nusikaltimo aukos teisių pažeidimas.
Kasmet Lietuvoje gaunama keliasdešimt tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tik priminsiu, kad nuo 40 iki 50 tūkst. kasmet pastaruosius trejus metus. Iš jų pradedama maždaug apie 10–11 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Juose 90 % įtariamųjų yra vyrai. Absoliuti dauguma nukentėjusių yra moterys. Tokia statistika.
Vien 2018 metais specializuotos pagalbos centrai suteikė pagalbą 10 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų. Jie iš savo tikrai labai išsamios praktikos sako, kad ir šiandien mes jau turime daugybę atvejų, kai smurto artimoje aplinkoje auka verčiama taikytis su smurtautoju.
Jeigu mes įtvirtiname įstatyme, o nuo sausio 1 dienos be šios pataisos jis įsigaliotų tokiu būdu, kad smurto artimoje aplinkoje auka būtų verčiama taikytis su smurtautoju, tokiu atveju mes pažeidžiame ir mūsų pačių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, ir Nusikaltimų aukų teisių apsaugos direktyvą, ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas, pagaliau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame parašyta, kad smurto artimoje aplinkoje atveju negalima privaloma mediacija. Ji būtų galima tik individualiais atvejais, tik savanoriškai ir tik taikant specialius saugiklius užtikrinti nukentėjusios pusės interesus.
Vėlgi moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų… Jungtinės Karalystės šeimos mediacijos tinklo atlikta atvejų analizė parodė, kad smurto artimoje aplinkoje aukos dažnai patiria įvairių traumų, susijusių su saviverte, pasitikėjimu savimi, jos nėra pajėgios ginti savo interesų, linkusios nusileisti autoritetams arba tiems, kas šiuo atveju kaip mediatorius būtų laikomas authority figure, tam tikru autoritetu. Todėl tik mediatoriai, kurie išklausė specialų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje kursą, tik taikant tokius saugiklius – nesuvedant į vieną patalpą aukos ir smurtautojo, tik savanoriškai galėtų tai būti daroma. Jokio privalomumo čia būti negali.
Matau, kad jau visi yra labai pavargę, pokalbiai, visos kitos temos visiems irgi yra aktualūs. Tai gal tiesiog toliau nebetęsiu, tik pasakysiu paskutinę pastabą. Aš labai džiaugiuosi, kad prie šitų pataisų prisijungė kone visų Seimo frakcijų atstovės, tai yra ir mano pačios frakcijos atstovė R. Budbergytė, ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen ir Seimo vicepirmininkė R. Baškienė, ir V. Vingrienė, taip pat I. Šimonytė, A. Armonaitė. Aš manau, kad mūsų žinia yra pakankamai aiški.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti A. Navickas. Nematau salėje. Tuomet J. Sabatauskas. Gerbiamas Juliau, prašom, jūsų klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Iš tiesų situacija dėl mediacijos Lietuvoje galėtų būti geresnė, nes tas įrankis yra tikrai labai geras. Daugelyje šalių puikiai veikia ir tikrai galėtų sumažinti bylinėjimosi ne tik laiką, kaštus, pagaliau ir padėtų susitaikyti tiek civilinėse bylose, tiek baudžiamosiose ir kitose bylose abiem šalims. Šitas atvejis, kai siūloma daryti išimtį, iš tiesų pasižymi dažniausiai tuo, kad auka, lyginant su smurtautoju, atsidūrus vienu du, tarsi suakmenėja, sustingsta, tarsi būna paralyžiuota ir nebegali nei racionaliai mąstyti, nei priimti sprendimų. Iš tikrųjų šiuo atveju reikalingas toks mediatorius, kuris tikrai imtųsi ne tik tarpininko vaidmens, bet, mano manymu, šiuo atveju reikėtų pagalbos, psichologinės pagalbos, nes priešingu atveju nieko nebus arba bus neigiami rezultatai.
PIRMININKĖ. Kolega, klausimas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip jūs manote, ar nereikia prieš tai abiem šalims būtent pereiti tam tikrą programą kad ir specializuotose centruose tam, kad pirmiausia smurtautojas suvoktų, ką jis daro negerai, o auka, kad tos aukos pagaliau sustiprėtų psichologiškai, fiziškai.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai trumpai tada aš gal tiesiog pasakysiu, kad vėl dėkoju už dar vieną liudijimą, kad iš tiesų privalomas mediacijos taikymas būtų pakartotinis aukos traumavimas, antrinis viktimizavimas. Tais atvejais, individualiais atvejais, jeigu mediatorius turi specialiųjų smurto artimoje aplinkoje žinių ir yra taikomi saugikliai ir papildomos priemonės, galbūt tai galėtų būti daroma. Tai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, žiūrint atvejo analizę, yra numatoma, kad tuo pačiu metu smurtautojas, kuris pripažįsta savo kaltę, lanko kursus, visiškai suvokia, kokia žala yra padaryta aukai, jie nėra suvedami į tą pačią patalpą, toks procesas galėtų vykti tik savanorišku sprendimu, iš tiesų savarankišku apsisprendimu nuo smurto nukentėjusios aukos. Šiuo atveju apie ką mes kalbame, yra tas pats. Privalomumo čia būti negali, turint omeny dar, kad kasmet Lietuvoje įvyksta maždaug 8 tūkst. skyrybų. Atsižvelgiant į ką tik minėtus mano skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje, galime daryti prielaidą, kad ne mažiau kaip 2 tūkst. iš jų yra susiję su smurto artimoje aplinkoje atvejais.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nepriėmę skubiai šitų pataisų…
PIRMININKĖ. Dvi minutės atsakyti. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, labai sveikintina iniciatyva. Ką minėjo kolega J. Sabatauskas, mediacija, privaloma mediacija skyrybų atveju, kad taikiai susitartų, be emocijų, yra sveikintinas dalykas, tačiau smurto artimoje aplinkoje, ar tai nebūtų, tarkim, tas atvejis, kada auka, kuri ir taip dabar nedrįsta kreiptis pagalbos dažniausiai dėl pačios visuomenės neigiamo požiūrio arba spaudimo ir galbūt jaučia gėdą, dar labiau pasijus apsunkinta ir visiškai neapsaugota tokiu atveju, jeigu būtų priverstinė mediacija?
Ir kitas klausimas. Patys pareigūnai, tyrėjai jau šiuo metu, nesant mediacijos, daro spaudimą, tarkime, nukentėjusiai moteriai, jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas, irgi susitaikyti, atleisti, negadinti smurtautojui karjeros ir panašiai. Kaip jūs žiūrite į tai?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Taip ir yra, kaip sakiau, mes per metus turime 10 tūkst. moterų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, su kuriomis dirba specializuotos pagalbos centrai visoje Lietuvoje. Ir jie vienu balsu sako, kad netgi nesant šiandien tokios prievolės, kuri pažeistų jų teises, mes jau stebime daugybę atvejų, šimtus kasmet, kai moterims yra siūloma susitaikyti su jas mušančiu, daužančiu, šonkaulius laužančiu vyru. Tai yra traumos, nevardinsiu, bet iš tiesų tai yra baisu. Mes turime tokių situacijų, kai yra pakartotinės daugybinės traumos, ir vis dar yra pasiūlymas, kad gal norėtų su juo susitaikyti. Šiandien mes turime suvokti, kad jeigu mus kas nors apiplėšė gatvėje ir sumušė, tai teisėjas nesako, gal norėtumėte susitaikyti, čia nieko baisaus, jums sugijo visi randai. Tai ir čia negalima, toks pat nusikaltimas.
Antras momentas, kaip jūs ir pati paminėjote, tai ne tik demotyvuotų aukas, jas iš tiesų pažemintų, bet ir vėlgi, kaip sako specializuotos pagalbos centrų darbuotojos, kurios kasdien mato tas moteris, tai atgrasytų dalį moterų apskritai kreiptis pagalbos, nes jos bijotų eiti per skyrybų procesą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Dovile, visų pirma mažas siūlymas. Kitą kartą ateityje įtraukite ir vyrus, nepabijokite į šituos skausmingus klausimus įtraukti vyrus, nes silpnųjų apsauga yra visų reikalas, ne tik moterų. Čia tikrai turi prisijungti ir vyrai.
Bet klausimas truputį platesnis. Šitas pasiūlymas susijęs su moterų teisių apsaugos konferencija, kuri pirmadienį vyko čia, Seime, ten daug apie tai kalbėta. Bet kalbėta ir apie CEDAW komiteto prie Jungtinių Tautų rekomendacijas, kurios prieš penkerius metus buvo identiškos, kaip ir šiandien, 2019 metais, jos yra atkartotos.
Vyriausybė visiškai neužsiima Lietuvos moterų teisių apsauga ir Lietuva iš 19 vietos nusmuko per metus į 23 vietą. Ir tik dėl jūsų asmeninės iniciatyvos štai matome pažangą. Į Ženevą važiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, prie premjero yra atskira darbo grupė, bet rezultatas yra nulinis. Jeigu D. Šakalienės ir šitų moterų nebūtų, problema nebūtų sprendžiama. Tai ką daryti, kad Vyriausybei tai taptų prioritetu? Gerbiama vicepirmininkė I. Šiaulienė, kuri pasirašiusi, irgi galėtų pasakyti, treptelti koja ir sakyti, kodėl moterų teisės yra iš esmės nesprendžiama problema, kodėl turi būti atskiros parlamentarų iniciatyvos šituos klausimus spręsti?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kaip tik mūsų vieningi sprendimai ir leidžia tam tikrus dalykus išjudinti. Mes pateikėme, atsiprašau, pamiršau paminėti gerbiamą I. Šiaulienę, kuri taip pat prisijungė prie šių pataisų, bet mes tik iniciatorės. Jūs visi turite nubalsuoti arba bent jau dauguma jūsų turite nubalsuoti, kad šios pataisos taptų realybe, kad žingsnis apginti moteris nuo pakartotinio smurto taptų realybe Lietuvoje. Taigi, aš pasakyčiau, kad iš tiesų tai yra mūsų visų bendros jungtinės pastangos.
Dėl Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto. Aš manau, kad reikėtų dar atkreipti dėmesį į porą dalykų. Kalbant apie šitas pataisas, tai būtent komitetas, išanalizavus pastarųjų penkerių metų komiteto rekomendacijas, mokslininkė L. Vaigė tai padarė, paaiškėjo, kad komitetas nė vienu atveju nepritaria mediacijos taikymui smurto artimoje aplinkoje atvejais, visais atvejais griežtai tai kritikavo. Taigi, mes šiuo atveju vėlgi vykdytume Jungtinių Tautų komiteto rekomendacijas šioje srityje. Tai būtų dar vienas pažangos žingsnis.
Antras momentas, aš labai tikiuosi, kad galbūt 2020 metais, paskutiniaisiais metais, ši Vyriausybė suvoks, kad 600 mln. eurų nuostolio per metus dėl smurto artimoje aplinkoje yra tiesiog labai brangu ir gal mes turėsime tokių truputį aktyvesnių žingsnių šioje srityje. Beje, kadangi kelios ir valdančiųjų atstovės prisijungė prie šių pataisų, aš matau tai kaip pozityvą.
Žiūrėkime į viską kažkaip optimistiškai.
PIRMININKĖ. Aš galvoju, kad vyrai ne tik pasirašys ir balsuos už įstatymą, bet ir organizuos visuomeninę poziciją. Papiketuosi prieš kokį vieną smurtautoją, ir tuoj bus konkretus rezultatas. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš jus labai gerbiu už iniciatyvas, tokias humanitarines, bet man, kaip ir Simonui, vienas dalykas kliūna. Aš tiesiog suskaičiavau jau keturias ar penkias tokias feministines manifestacijas: moterys – nukentėjusiosios, moterys – aukos. Ar tik moterys? O vaikas? Aš augau tokioje šeimoje, berniukas buvau. Aš nebuvau nukentėjusioji pusė, kaip jūs manote? Ką aš atsinešu ir ką aš atsimenu, kaip tėvą atsimenu? Kaip tai man padėjo formuotis ar trukdė formuotis? O apskritai visuomenė tada in corpore, pažiūrėkime plačiau. Visuomenės kultūra, psichinė sveikata. Kaip ji – traumuojama ar netraumuojama? Tai gal nereikia taip akcentuoti siaurai, kad tik tos kelios moterys, ir panašiai. Tai yra platus, baisus necivilizuotumo reiškinys, ir tas žmogus, kuris smurtauja, ar tikrai turi būti vadinamas vyru? Koks jis vyras? Jis ne vyras, jis smurtautojas yra. Jis yra kažkas…
PIRMININKĖ. Kolega, klausimas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne taip reikėtų. Man atrodo, kad jūs be reikalo taip feministiškai ir siaurai interpretuojate.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėčiau atsiliepti, kad nemanau, kad siaurai interpretuoju. Kalbant apie feministinį požiūrį, irgi nemanau, kad tai yra kažkas blogo. Feminizmo esmė yra užtikrinti moterims tokias pat teises kaip vyrams, ne kažkuo išskirtines, tik tokias pat. Tai čia, manau, kaip tik tai, ko mes turbūt visi norėtume. Ir kalbant apie tą žalą, aš su jumis sutinku. Ir kai jūs sakote, kad reikėtų taip pat kalbėti apie nukentėjusius vaikus, tai leisiu sau šiuo atveju liūdnai pajuokauti, kad mano bandymas apginti vaikus nuo smurto baigėsi tokiu smurto protrūkiu prieš mane pačią, kad iš tiesų pradėjau galvoti, kad gal reikėtų atsargiau tai vertinti. Bet, kalbant realiai, smurtas artimoje…
PIRMININKĖ. Gerbiama Dovile, laikas baigėsi.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai gal sakinį galėčiau pabaigti? Iš tikrųjų smurtas artimoje aplinkoje traumuoja visus – ir vaikus, nes jie patiria dėl to sveikatos sutrikimų, psichikos sutrikimų, elgesio sutrikimų, ir moteris, nes jos patiria dėl to ir fizinę, ir psichologinę, ir kitokią žalą, ir traumuoja tuos pačius vyrus. Tad jei mes iš tiesų norime su šiuo reiškiniu kovoti, reikia daug daugiau negu šitos pataisos, bet priimkime šią pataisą ir darykime tolesnius žingsnius. Jūsų rankose taip pat yra iniciatyvos teisė. Mes visi esame lygūs šioje salėje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar bus išsakančių motyvų po pateikimo? Už kalba A. Navickas, bet salėje nėra. V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš gal perleisčiau žodį nekalbėjusiems, nes aš jau pasisakiau klausimo metu, tai gal tada leiskime paklausti, tegul pasisako… Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. O. Valiukevičiūtė. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (LGF). Labai ačiū, aš apgailestauju, kad Dovilė neleido ir man pasirašyti kaip vienai iš smurto įstatymo kūrėjų, bet labai pritariu ir iš asmeninės, ir iš visuomeninės patirties. Tai yra labai reikalingas įstatymas. Bet aš galvoju, kadangi paklausti negalėjau, ar nereikėtų ir smurto įstatymą dar taip pat papildyti? Mediacijos įstatymas, kiek atsimenu, yra jaunesnis už šį įstatymą. Aš manau, kad čia yra daug galimybių tiesiog ir Mediacijos įstatymą tobulinti, ir Smurto artimoje aplinkoje. O, beje, kad Dovilė patobulino šį mūsų su D. Kuodyte kurtą įstatymą, labai dėkoju ne pirmą kartą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuodami apsispręsti po motyvų dėl Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 38, prieš – 2, susilaikė 10. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4238 yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – pavasario sesijoje. Dėkoju.
E. Gentvilas trokšta dar. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Netrokštu, yra mineralinio, tai troškulį galima numalšinti. Bet matau du dalykus: darbotvarkę, darbotvarkės laikas turi baigtis 18 val. 30 min., ir laikrodį matau…
PIRMININKĖ. Aš laikrodį pažįstu, gerbiamas Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). …jau yra po to. Tada lieka konstatuoti vieną dalyką. Posėdis, kurio darbotvarkę ir laiką Seimas patvirtino ryte, yra pasibaigęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia mano sprendimo teisė, nesikėsinkite į ją, kada aš paskelbsiu posėdį baigtą. (Šurmulys salėje)
Ir per centrinį mikrofoną – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, kaip pavasario sesijoje? Iš tikrųjų juk aš ką tik pristačiau, kad nuo sausio 1 dienos įsigalioja Mediacijos įstatymo versija, pagal kurią smurto artimoje aplinkoje aukos atsiduria baisioje situacijoje, šimtai ar net tūkstančiai tų moterų. Tai reikia priimti iki sausio 1 dienos, negali būti pavasario sesijoje! (Balsai salėje) Tai ne skubos, tiesiog…
PIRMININKĖ. Skubos mes nespėsime.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …svarstymas gruodžio 12 dieną, o priėmimas 19 dieną.
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti tada. Yra D. Šakalienės siūlymas, kad šią sesiją. Yra alternatyva. Kas už D. Šakalienės… balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Kolegos, balsavo 48: už – 22, prieš – 26. Tada lieka pavasario sesijoje.
Taigi, gerbiami kolegos, kaip E. Gentvilas pastebėjo, posėdžio laikas yra pasibaigęs, jau dvi minutės, bet aš, kaip posėdžio pirmininkė, siūlau pratęsti, iki baigsime darbotvarkę. O darbotvarkę baigiame, faktiškai nieko neliko.
18.32 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4245 (pateikimas)
Todėl kviečiu pateikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4245 Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašom, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai kalbėsiu labai trumpai. Šiuo projektu mes turime ištaisyti klaidą, kurią padarėme Seime balsuodami vieningai, 101 balsas buvo už, – nuskriaudėme nėščias moteris, kurios negauna motinystės išmokų. Projektas buvo parengtas vykdant Konstitucinio Teismo nutartį. Todėl projektu, kuris yra teikiamas dabar balsuoti, yra siūloma sugrįžti prie tos redakcijos, kuri buvo iki 2019 m. spalio 30 d., – kad moteris gautų išmoką, turi turėti, taip buvo ir taip dabar yra siūloma, reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, tai yra 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. Taip ir tos mamos, kurios nutraukė darbinę veiklą iki nėštumo, įgytų teisę gauti motinystės išmoką, nebūtų sudaroma papildoma našta moterims fiktyviai įsidarbinti nors vienai dienai.
Taip pat projektu yra numatoma, kad moterims, mamoms, kurias mes nuskriaudėme ir negavo nuo spalio 30 dienos išmokų, išmokos turi būti kompensuojamos įsigaliojus šiam įstatymui. Lėšų poreikis (kodėl aš tikrai jau susirūpinau, ar spėsiu pateikti) metams yra 650 tūkst., tai yra tiek moterų turėjo teisę ir turi ją vėl įgyti naudotis išmokomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Niekas jūsų klausti nenori, nepageidauja.
Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašau balsuoti po pateikimo dėl projekto Nr. XIIIP-4245.
Balsavo 52 Seimo nariai – visi už. Taigi pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – ši sesija. Iki gruodžio 17 dienos turėtume tai padaryti.
18.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 492 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4037 (pateikimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 492 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4037. Teikia jį T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi baigiasi darbotvarkė, tai pasistengsiu labai trumpai. Mes jau antrus metus svarstome Tabako kontrolės įstatymo pataisas, susijusias su liberaliu ir švelniu ribojimu balkonuose rūkyti tada, kai tu kenki tiesiogiai savo kaimynui, kai to kenkimo nėra, draudimas negalioja.
Kadangi iš esmės Policijos departamentas paprašė mūsų papildyti Tabako kontrolės įstatymo projektą pataisa, mes kartu su policija rengėme tą pataisą, kaip realiai funkcionuos tas ribojimas, kaip bus informuojami žmonės, kaip bus kreipiamasi dėl to, kad konkrečiam žmogui, jo sveikatai kenkia kaimynas, ir koks bus tolesnis algoritmas, jeigu atsiranda tą ribojimą pažeidžiantis asmuo. Mums reikalinga, svarstant Tabako kontrolės įstatymą, Administracinių nusižengimų kodekso lydimoji pataisa, kuri tiesiog aiškiai sustato tą algoritmą iki galo. Aš jį čia rodau grafike. Tikrai nenoriu gaišinti jūsų laiko. Mums šitos pataisos reikia, kad galėtume ramiai, neskubėdami toliau svarstyti Tabako kontrolės įstatymą, kuriam visai neseniai Žmogaus teisių komitetas pritarė, taip pat dėkoju ir opozicijos balsams. Mes judame toliau su pagrindiniu įstatymu, bet be šitos pataisos tiesiog neįmanoma to daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų ilgas darbas ilgame kelyje, kol priėjome iki šios dienos, šio vakaro, buvo daug ir problemų išspręsta, ir povandeninių akmenų. Įstatymą įgyvendinant, žinome, aktyviai turi dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerija, teisėsaugos institucijos ir savivalda.
Drįstu dar kartą paklausti. Jūs pasakėte – komitetas pritarė, bet ar Žmogaus teisių komitetas buvo visas in corpore, ar balsavo vienbalsiai, ar kokio pusės balso, ar vieno balso persvara ir ar derinote su Vidaus reikalų ministerija? Ten daug buvo mums klausimų, nepritarimų, konkrečiai sakant, su policija. Prašau atsakyti, jeigu galite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Taip, kaip ir minėjau, Vyriausybės pritarimo toje pradinėje stadijoje nebuvo, tačiau toliau mes vykdėme derinimo darbą ir šiuo metu policijos pozicija yra teigiama. Žmogaus teisių komitete policijos nuomonę išsakė vyriausiasis patarėjas D. Urbonas, buvęs viceministras, ir labai kvalifikuotai paaiškino, kodėl mums reikia šitos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, – tam, kad tas algoritmas dėl ribojimo, esant būtinumui, ne visuotiniam… Pavyzdžiui, šiame balkone, kuriame rūko Seimo nariai, puikiausiai galėsite toliau rūkyti, nes realiai niekam tai netrukdo. Nebent atsiras žmogus, kuris apsigyvens Seimo trečiame aukšte ir ten bus butas, kur žmogus nuolat kvėpuos tais dūmais, bet taip neatsitiks. Todėl ramiai ponas E. Gentvilas ir kiti galės rūkyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, nereplikuojame.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. G. Vaičekauskas klausia. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai atsiprašau, aš tiesiog jus pamačiau, atsiprašau.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Pone Tomai, sakykite, gal jūs visai pablūdote? Rūkymą balkone prilyginti nusikaltimui, kurį galima fiksuoti! Ką, policija neturi ką veikti, sakykite? Jūs turėsite problemų su įrodymais, tikrai garantuoju, nes, įsivaizduokite, mano žmona džiauna skalbinius žiemą, ten garuoja, ją kažkas fotografuoja ir po to kažkas teigia, kad, oi, apsirikau? Apie įrodymus galite paaiškinti man?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Žiūrėkite, įrodymus… Galima ir dabar fotografuoti, jeigu yra daromas pažeidimas, tačiau tai nebus taip lengva. Taip paprastai nebus galima fiksuoti pažeidimo. Jeigu tame name bus pereita visa procedūra, apie kurią aš kalbu, ir algoritmą ką tik rodžiau, vadinasi, bus konkretus asmuo, kuriam nuolat kaimynas trukdo. Tas asmuo kreipsis į savivaldybę, praeis 15 dienų, savivaldybė informuos visus namo gyventojus, kad šiame name yra problema. Tada bus iškabinti specialūs ženklai. Dar praeis laiko.
Didžioji dauguma žmonių tiesiog laikysis įstatymo ir netrukdys vieni kitiems, nerūkys balkone. Bet jeigu bus pažeidėjas, kuris piktybiškai nesilaiko galiojančio draudimo konkrečiame name, ne visuotinio, gretimame name gali to nebūti, tada įrodymų prasme, jau ir dabar, darant pažeidimą savo balkone, jeigu aš jus užfiksuosiu arba jūs mane, darant pažeidimą teisė į privatumą negalioja. Darant bet kokį pažeidimą teisė į privatumą yra šiek tiek ribojama, tai yra visiškai normalu. Ar tai būtų gyvūnų teisė, ar dar kokia nors teisė. Nesvarbu, kokią teisę jūs pažeidžiate, savo balkone ar ne savo, teisė į privatumą dingsta, kai pradedate pažeisti kitų žmonių teises.
Šiuo atveju be įstatymo mes negalime to daryti, nes iš tikrųjų galioja gana griežta privačios nuosavybės apsaugos sistema. Tačiau mūsų Konstitucijoje teisė nebūti kankinamam ir žalojamam sveikatos prasme stovi aukščiau už teisę į būsto neliečiamybę, netgi straipsniai yra 32 ir 33.
PIRMININKĖ. Trumpinkite, kolega, atsakymą. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tomai, grynai apie teisės subordinacinius dalykus. Žiūrėkite, dar nėra priimtas įstatymas, kuris uždraudė rūkyti balkonuose. Jūs mano poziciją žinote, dėl to čia mane bandote pašiepti, lyg aš būčiau…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne, ne, ne.
E. GENTVILAS (LSF). …vienintelis rūkantis Seimo narys. Ir jūsų frakcijos narius galėčiau išvardyti, bet mes, noriu pasakyti, nedarome jokio nusižengimo ir prašyčiau čia neįžeidinėti manęs. Tačiau nėra dar įnorminto pagrindinio įstatymo, kuris draustų rūkyti balkonuose, o jūs jau kuriate sankcijų mechanizmą, tai yra numatote Administracinių nusižengimų kodekse normas tokiems galimiems nusižengėliams ir nusižengimams, kurie dar jokiame įstatyme nėra įteisinti.
Kaip paaiškinti šitą teisinį paradoksą ar fenomeną? Ką jūs čia mums siūlote duoti? Aš, pavyzdžiui, dabar registruosiu Administracinių nusižengimų kodekse, kad negalima valgyti tigrų, nors įstatymo, draudžiančio valgyti tigrus, nėra.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Žiūrėkite, aš taip jums ir paaiškinsiu. Įstatymas, draudžiantis, tiesiog draudžiantis rūkyti balkone, neveiks. Jūs visi tai puikiai suprantate. Jeigu tiesiog bus parašyta, kad draudžiame, ir tiek. Mes norime sukurti veikiantį mechanizmą, todėl turi būti visa seka ir visa logika teisinė. Mes tarėmės su teisininkais, su policijos teisininkais.
Šitas įstatymas būtent todėl ir veiks, kad bus ta administracinė atsakomybė tais retais atvejais, kai nebus laikomasi savivaldybės ribojimo konkrečiam namui. Šitą logiką, aš labai dėkoju S. Jovaišai, mes labai aiškiai, labai giliai išnagrinėjome Žmogaus teisių komitete. Ir opozicijos, ir pozicijos dalis atstovų balsavo, nes suprato, kad Tabako kontrolės įstatymo paskutinių pataisų mes negalime priimti be administracinių nusižengimų proceso korekcijų. Tas korekcijas ramiai atliksime Teisės ir teisėtvarkos komitete, o pagrindinis komitetas, Sveikatos reikalų komitetas, toliau galės svarstyti Tabako kontrolės įstatymą. Jeigu šios pataisos nebus, visa Tabako kontrolės įstatymo ribojimo logika negalioja. Žinoma, jai apskritai galima nepritarti, bet jeigu einant prie pritarimo, šie abu įstatymai yra tiesiogiai susiję ir turi būti svarstomi kartu. Aš niekur jūsų nespaudžiu ir nereikalauju svartyti greitai, tiesiog būtent tas teisės integralumas šiuo atveju ir turi atsirasti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Jūs užsiminėte apie tai, kad Seime toks įstatymas negaliotų, nes čia nėra daugiabutis. Bet čia taip pat dirba žmonės ir dirba gana ilgą laiką. Kaip ir šiandien mes sėdime, o iš už to kampo sklinda prirūkyto tabako kvapas, kuris tikrai ne vieną varo iš proto. Aš tiesiog klausiu, kodėl jūs darote išimtis. Ir dar aš priminsiu, kad yra vienas balkonas, III rūmų ketvirtame aukšte, jame stovi vamzdis, kuris pučia tą prirūkytą orą tiesiai į Švietimo ir mokslo komiteto salę posėdžių metu. Aš nerodysiu pirštais į tą žmogų, kuris ten nuolat rūko ir turi raktą būtent nuo to balkono, vienintelis ten rūko. Aš nerodysiu į tą žmogų. Bet ar jūs pirmiausia išsiaiškinote tarpusavyje, kiek tai gali galioti. Ir galbūt, aš jau aną kartą sakiau pristatant, ar jūs, ar kas pristatė, gal pradėkime pirmiausia nuo savęs, susitvarkykime šiuose rūmuose, kad rūkyti būtų galima ten, kur kitiems nekenktų. O jūs dabar norite visą pasaulį uždaryti, nežinau kur. Ačiū jums už atsakymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū, Vytautai. Aš patikslinsiu, tikrai negalios vien tik butams. Taip, jūsų vieno, vieno žmogaus skundas, konkretus skundas Seimo kanceliarijai nulems, kad tame konkrečiame balkone jau nebebus galima rūkyti. Nereikia buto… Aš tik pasakiau, kad tikriausiai… (Balsai salėje) Jeigu galima, aš pabaigsiu. Tikriausiai dėl to balkono, kuris yra čia prie pat salės, skundų nebus, todėl toliau, aš pasakysiu, ir aš galėsiu rūkyti ten, ir kiti kolegos. Aš atsiprašau, Eugenijau, jeigu jūs įsižeidėte, tikrai jokių problemų, tikrai daug žmonių rūko Seime, viskas gerai. Ką aš noriu pasakyti, kad tame balkone bus galima rūkyti. Bet jeigu jūs kreipsitės į Seimo kanceliariją, jūsų vieno skundas, jūsų vieno pažeidžiama teisė į jūsų sveikatą nulems, kad ten nebebus galima rūkyti. Bet tikriausiai dėl šio niekas nesiskųs, o dėl kito skųsis.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, atrodo labai deklaratyvus jūsų siūlymas. Jūs pats pripažįstate, kad priėmus šį sprendimą, jis neturės jokios galios, nes nėra draudimo. Nelabai suprantu, ar čia bandote politinius taškus susirinkti, ar šiaip pasirodyti, bet atsakykite, kodėl neinate nuosekliai, kad būtų draudimas, būtų atsakomybė, būtų dar kažkas. Dabar, atrodo, išeinate kaip Pilypas iš kanapių ir siūlote bausti tuos, kurie neįskundžia. Atrodo labai keistai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Mykolai, ačiū už klausimą. Aš galbūt nepakankamai akcentavau. Trečiojoje stadijoje, jau su Nr. 3, yra Tabako kontrolės įstatymas, kuriame yra draudimas, esant žmogaus skundui. Tačiau tas draudimas negali veikti, jeigu nėra sankcijos, kurią numatome šia pataisa. Tos pataisos turi eiti kartu. Kad ir kaip jūs nuspręstumėte, pritarsite, nepritarsite, galiausiai tai bus mūsų ateities sprendimai. Bet be šių dviejų integralių įstatymų negalima kalbėti apie realiai veikiantį draudimą. Todėl aš atsakau į jūsų klausimą: taip, jūs teisus, ir draudimas jau yra sparčiai pažengęs. Mes pateikėme paskutinį pasiūlymą, ir jam Žmogaus teisių komitetas pritarė, įskaitant ir dalį opozicijos balsų. Toliau mes judėsime su realiu ir efektyviu draudimu, tačiau mums reikia ir šios sankcijos.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi jau pavargome, tai pirmiausia pajuokausiu. Gerbiamas Gintarai, turbūt jūsų namuose dar ta senoji skalbimo mašina „Ryga“, jeigu garuoja skalbiniai, nes dabartinės mašinos lyg nebegaruoja. O dabar rimtai.
Tomas akcentuoja, kad reikia sukurti veikiantį įstatymą, tačiau policijos pareigūnai, su kuriais teko daug bendrauti, garantuoja, kad tai nebus veikiantis įstatymas. Jie nesusitvarko su girtautojais, kaimynais ir kurie įrodinėja, kad girtavo iki 10 val., o ne po 10 val. 15 min. Kaip užtikrinsime tą garantiją, ar nekursime tokios visuomenės tų skundikų kaimynų, kurie atsiims savo žodžius, kai juos iškvies į posėdį svarstyti?
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerai. Gerbiamas Stasy, būtent šitos pataisos yra parengtos kartu su Policijos departamento teisininkais. Ta policijos pozicija dėl realaus veikimo buvo išsakyta, iki kol mes parengėme šias pataisas. Tai buvo procesas. Būtent policija pasiūlė tokį modelį tam, kad jis būtų realus ir veiksmingas. Analogija yra imama iš situacijos, kuri susidaro, jei jūs pažeidinėjate, pavyzdžiui, greitį, viršijate greitį, tada jus policija išsikviečia ir tada, jei, pavyzdžiui, nėra aišku, kas vairavo, yra tam tikra savininko atsakomybė. Modelis yra veikiantis modelis greičio viršijimo sistemoje, tokį pat modelį mes čia taikysime ir mažiausiai užkrausime policiją darbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad iš tiesų čia pablūdusių nėra nė vieno. Pablūdę yra tam tikrose įstaigose. Galima kurti humoro scenarijus, šaipytis, taip toliau, bet mes kiekvienas turime teisę ramiai pasakyti savo nuomonę, nešokinėdami, neįžeidinėdami vieni kitų. Nuolat iš tiesų daugėja gyventojų prašymų padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančio tabako kvapo. Lietuvoje kasdien rūko apie 40 % suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Praėjusiais metais atliktoje bendrovės tyrimų apklausoje 52 % gyventojų pritarė.
O dabar atsakant motyvai už. Nereikia pamiršti, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės – teisės kvėpuoti švariu oru, nebūti pasyviu rūkaliumi. Rūkaliui net išmetus cigaretę ir palikus patalpą, ant baldų ir kitų paviršių lieka tabako ir nikotino pėdsakų. Teisinėje valstybėje galioja tam tikra teisių hierarchija, kaip aš skaičiau. Jeigu atsiranda konfliktas tarp teisės nevaržomai naudotis savo balkonu ir teisės kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru savo privačiame bute, akivaizdu, kad žmogaus teisė į sveikatą turi prioritetą prieš teisę rūkyti. Tavo žmogaus teisės baigiasi ties kito žmogaus teisių pažeidimu. Be to, žmogaus teisių konvencijos visų pirma gina žmogaus teisę į sveikatą, teisę nebūti kankinamam. Šios teisės yra svarbesnės už visas kitas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais. Aš turiu drąsos ir toliau kurti, galėsiu sakyti šitą poziciją, kviesiu balsuoti už. Šį vakarą tie, kurie persigalvosite, galvoja prieš, balsuokite už. O mes tie, kurie jau atėjome nusiteikę už, balsuosime už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). S. Tumėnas pasakė, kad pavargome. Aš nepavargau kovoti su nesąmonėmis, dėl to sėdžiu šiandien specialiai iki šito posėdžio pabaigos ir dar vieną pareiškimą norėsiu apie vieną kolegą Seimo narį pasakyti vėliau.
Kodėl aš vadinu, kad tai yra nesąmonės? Aš labai gerbiu A. Vinkaus pasakymą – liberalizmo kertinį principą: tavo teisės baigiasi ten, kur prasideda kito teisės. Tačiau jūs įsivaizduojate, kas čia bandoma padaryti? Įstatymiškai reglamentuoti žmonių tarpusavio santykius. Šitų dalykų, deja, dar nepavyko niekam padaryti. O čia yra būtent taip daroma, įtvirtinama vieno asmens diktatūra prieš kažkokią bendruomenę. Pavyzdžiui, prieš daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra butų, yra tokių namų po 200 butų, kuriame gyvena 500 žmonių, užtenka vieno asmens pasakymo ir tai tampa realu.
Antras dalykas, į ką aš atkreipiau dėmesį. Kas čia per nesąmonė, kai nėra įstatyminės normos, draudžiančios rūkyti balkonuose, o mes Seime jau priversti svarstyti, kaip bus baudžiami tie, kurie rūko balkonuose, kaip bus baudžiami tie, kurie nepraneš, kas rūko balkonuose, ir taip toliau. Ar jūs nejaučiate, kad čia yra ne tik teisinis, bet iš principo loginis nonsensas? Tai žmogiškai.
O dabar jau šiek tiek pajuokaujant. Žiūriu, įteisinama skundikų valstybė, kadangi daugiausia skundų Seime, atrodo, Agnė rašo, nors gal yra ir daugiau rašančių. Seimo bendrabučio balkone parūkysiu – gausiu skundą iš Agnės, Seimo palociuose parūkysiu – gausiu skundą iš Agnės. Na, baikite persekioti! Rūkantieji taip pat turi žmogaus teises. Įrenkite normalias rūkomąsias vietas tame pačiame Seime ir neniekinkite kitų žmonių.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-4037 yra pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – pavasario sesija.
Ir replikos. Per šoninį mikrofoną – G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Pone Stasy, maža replika. Jūs turbūt nesate skalbęs skalbinių su mašina, nes garuoja ne mašinos, o skalbiniai. Kitas dalykas. Interesų jokių neturiu nei prieš rūkančius, nei už rūkančius, tiesiog pats nerūkau 12 metų, tačiau visada būsime prieš tokius idiotiškus draudimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pirmininke, aš noriu vis dėlto dėl vedimo tvarkos papriekaištauti jums truputėlį. Jūs pratęsėte vienvaldiškai, autoritariškai posėdį, o vis dėlto, manau, mes turėjome teisę pareikšti sutikimą ar nesutikimą.
Antras dalykas. Jūs pratęsėte vienvaldiškai ir šito klausimo pristatymą. Ten taip linksma buvo, kad net ir kvaila. Gal buvo galima mažiau gaišinti mūsų gyvenimo laiko tokiais niekalais?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, savo replikomis ne mažiau gaišiname. Gerbiamas Kęstuti, 98 straipsnio 3 dalis – Seimo posėdžio pirmininko sprendimu, o jeigu kas nors būtų reikalavęs, būtume balsavę. Dėkoju. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną reikėjo, ne iš darbo vietos, jeigu reikalavote.
Gerbiami kolegos, liko mums du rezerviniai klausimai.
18.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4271 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4271. Pateikia Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, trijuose komitetuose pasikeitimai. V. Sinkevičius sėkmingai dirba Europos Komisijoje ir iš Ekonomikos komiteto jį privalome išbraukti. V. Čmilytė jau seniai laukia galimybės dirbti Švietimo ir mokslo komitete, ją siūlome įrašyti Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu, iš ten išbraukti K. Smirnovą, o K. Smirnovas ateina dirbti į Žmogaus teisių komitetą, kuriame prieš tai dirbo V. Čmilytė. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti K. Masiulis. Atsisako. V. Juozapaitis.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsisako.
PIRMININKĖ. Ar klausite?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, aš noriu paklausti. Gal jau atsirado galimybė kaip nors mane perkelti į Kaimo reikalų komitetą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kadangi nėra jūsų frakcijos prašymo, tokio siūlymo negavome ir nekeičiame. O Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi ir buvo išgirsta, tegul ir ne iš karto. Atsiprašome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkoju. Svarstymas. Bus kalbančių? Nėra. Priėmimas pastraipsniui.
Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Ir 3 straipsnis. Priimame bendru sutarimu.
Dėl viso – J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Geras sprendimas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4271.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4271) yra priimtas. (Gongas)
19.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4270 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4270. Prašom. Gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ką tik priimtas Seimo nutarimas įpareigoja mus pakeisti Ekonomikos komiteto narių skaičių – vietoj 13 į 12. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nepageidaujate. Ar galime pritarti, priimti? Dėkoju.
Svarstymas. Niekas nepageidauja kalbėti.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime jį priimti? Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4270.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 48, prieš nėra ir susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4270) yra priimtas. (Gongas)
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas. Komisijos pirmininko nėra, bet gal kas yra iš komisijos? (Balsai salėje) Nėra. Vadinasi, nebus pateiktas.
19.03 val.
Seimo savaitės (2019-12-09–2019-12-13) – 2019 m. gruodžio 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Tada kviečiame kantriai sėdėjusį Seimo Pirmininką pateikti savaitės, prasidedančios gruodžio 9 dieną, posėdžių darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Svarbu, kad žinojau dėl ko.
Gerbiami kolegos, savaitė, prasidedanti gruodžio 9 dieną. Posėdžiai numatyti 10 ir 12 dienomis. Labai svarbi diena yra antradienis – antrasis biudžeto svarstymas, ir svarstysime Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Toliau Seimo nutarimas dėl 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių ir taip toliau. Daug yra dar Socialinio draudimo fondo, Sveikatos draudimo įstatymų.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir paprašyti, kad pokyčiai yra galimi, ir galime juos padaryti šiandien. Kadangi Sodininkų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(8) buvo atidėtas iki kito posėdžio, kitas posėdis ir bus tas rytinis, tai jo pabaigoje siūlyčiau įkelti balsavimą dėl Sodininkų įstatymo ir Odontologų įstatymo taip pat tuo pat metu. O kiti projektai yra tokie, kaip buvo pateikti ir ryte aptarti Seniūnų sueigoje. Dėl 10 dienos.
12 dieną labai daug priėmimų. Yra Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo ir lydimųjų, Gyventojų pajamų mokesčio, Socialinio draudimo pensijų įstatymo, Sveikatos draudimo, Nekilnojamojo turto mokesčio, Saugios laivybos įstatymo, Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Branduolinės energijos įstatymo, toliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektų, kuriuos pristatys ministras E. Jankevičius, pateikimas – Baudžiamojo proceso kodekso ir susijusių. Taip pat Vyriausybės valanda.
Ir vakariniame posėdyje daug priėmimų. Kolektyvinio investavimo subjektų, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Toliau yra Lobistinės veiklos įstatymas, ir čia norėčiau sustoti. Šiandien, kada įvyko diskusija dėl teisėkūros, tai dėl Teisėkūros įstatymo yra paprašyta pertraukos, nepasakyta, iki kada, ir iniciatoriai sutinka, kad būtų svarstoma 19 dieną. Pirma būtų priimtas Lobistinės veiklos įstatymas, o 19 dieną būtų Teisėkūros įstatymas. Sutinka komitetas, matau, linksi. Ir kiti projektai pagal tai, kaip buvo paskelbta darbotvarkėje iš anksto.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausti nori M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, paminėjote teisėkūrą. Jūsų, kaip svarbiausios teisėkūros institucijos Pirmininko, atstovo, noriu paklausti. Finansų ministras teigia, kad yra tik vienas lydimasis įstatymas kartu su biudžetu, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, nei Nekilnojamojo turto, kuris pateiktas yra Seimo narių, nei automobilių, Transporto priemonių taršos mokesčio, nei Bankų, nei Prekybos centrų nėra biudžeto lydimieji. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą ir teisėkūros principus, tie mokesčiai negali įsigalioti po dviejų savaičių, po mėnesio ar dviejų mėnesių. Jiems yra taikoma šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimo taisyklė. Didžiausios frakcijos pirmininkas Seime sakė, kad visi mokesčiai įsigalios nuo sausio 1 dienos. Ar galite pakomentuoti, ar galite užtikrinti, kad jūs nepasirašysite įstatymų projektų, kurie prieštaraus Mokesčių administravimo įstatymui ir teisėkūros pagrindams.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad tie įstatymai, kurie nebus priimti iki Naujųjų metų, turės įsigalioti po pusės metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Daugiau klausiančių nėra. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
Kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. Kviečiame E. Gentvilą perskaityti pareiškimą.
19.07 val.
Seimo narių pareiškimai
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, tikrai negaišinsiu ilgai, užsirašiau iš pat ryto, tikrai nieko su einamosiomis aktualijomis čia nepasakyčiau, gal išskyrus nebent, kad portaluose parašyta, kad mūsų kolega P. Čimbaras Molėtuose savaitgalį užpuolė savo įmonės apsaugininką A. Bimbirį. Pavardžių sutapimas toks, tikiuosi, kad nieko baisaus nebus, nes, kaip rašo portalai, mūsų kolega P. Čimbaras turėjo labai rimtą argumentą – apsaugininkas nežinojo, kaip reikia elgtis, jeigu įvyktų gaisras. Manau, tai pakankamas argumentas, taip?
O mano pareiškimas susijęs su vakarykščiu Ekonomikos komiteto posėdžiu. Posėdžio darbotvarkėje buvo įrašytas kolegos A. Verygos teikiamas įstatymo projektas, kuris vėlgi susijęs su tabaku ir kur numatoma, kad prekybos vietų plotuose negali būti eksponuojamos cigaretės. Normalu, diskutuosime, svarstysime šį įstatymo projektą, pats esu pateikęs dėl jo pasiūlymų.
Pono A. Verygos nebuvo komiteto posėdyje, tai komiteto pirmininkas R. Sinkevičius suteikė žodį ministerijos atstovams, o konkrečiai – G. Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorei. Ponia G. Belian pradėjo pristatinėti A. Verygos projektą, aš tik paprašiau dėl viso ko patikslinti, kas teikia šį įstatymo projektą. Ar Seimo narys A. Veryga, ar ministras A. Veryga, kuris, jeigu teiktų projektą kaip ministras, turėtų pereiti visas per Vyriausybę einančias procedūras? Komiteto pirmininkas ir biuras patvirtino, kad tai yra A. Verygos teikiamas įstatymo projektas. Tada aš paprašiau nutraukti svarstymą, nes galėčiau įžvelgti, kad Seimo narys A. Veryga naudojasi tarnybine padėtimi ir jo, kaip Seimo nario, projektus Seimo komitete imasi pristatinėti jam pavaldūs ministerijos pareigūnai. Mano manymu, tai yra neleistina. Seimo narys pats arba su kažkuo kurdamas projektą turi galimybę pats tiesiogiai pristatyti. Jeigu jis, kaip Seimo narys, registruoja įstatymo projektą, jam pavaldūs valstybės tarnautojai neturi jam tarnauti. G. Belian ir kiti tarnautojai yra valstybės tarnautojai, o ne Seimo nario A. Verygos tarnautojai.
Žinoma, pirma mintis kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar čia nėra pažeidimo ir taip toliau. Aš nesikreipsiu. Siūlau nesikreipti, o tiesiog draugiškai kreipiuosi į A. Verygą ir į kitus Seimo narius, kurie vykdo ministrų pareigas Seimo pavedimu, nepiktnaudžiauti savo, kaip Seimo narių, padėtimi. Ir jeigu jau teiki projektą kaip Seimo narys, būk malonus, pristatyk kaip Seimo narys, o ne bakstelk pirštu, kad ateis kas nors iš tau pavaldžių institucijų ar ministerijos pristatyti šiuos įstatymų projektus.
Nesu labai didelis krikščionis, bet šiuo atveju tikrai siūlau elgtis suprantant ir suvokiant tai, ką Seimo narys gali daryti, ko negali daryti, ir ne skundais čia noriu užsiimti, o tik pasakyti. Matome tokią situaciją, taisykime ją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, darbotvarkė baigta. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Gruodžio 5 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.