Projektas Nr. XIVP-1018(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 15¹dalį ir ją išdėstyti taip:

„15¹. Materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalis, ir ją išdėstyti taip:

„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Pagrindinis komitetas siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

,,17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:

„5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:

1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;

2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 p. ir jį išdėstyti taip:

,, 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, kuriems priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba skundžiant minėtus sprendimus. Visi kiti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, o visus kitus sprendimus gali skųsti savo lėšomis.

Kartu pažymėtina, kaip pagrindinį komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, kad VSAT yra sudaręs teisinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri be kita ko numato ir nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams, pageidaujantiems apskųsti sprendimus, susijusius su grąžinimu (tiek procesinių dokumentų teismui parengimą, tiek ir užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimą pirmos instancijos teisme). Atsižvelgiant į tai, kilus rizikai, kad bus pažeisti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio teisėti interesai, VSAT sudaro galimybes tokiam užsieniečiui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimą dėl išsiuntimo, jo išsiuntimo ar grąžinimo.

3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;

4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;

5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose;

6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;

7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“

2. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.“

3. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“

4. Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kai pagal šio straipsnio 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.“

4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“

5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“

2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“.

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

„2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:

2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Siūloma pakeisti UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti jį taip:

„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“.

3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nemokamai gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.

4. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 7 punktu:

„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“

6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“.

7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, arba išnyko šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytos priežastys arba aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;“.

8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiomis galios 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalis.

9 straipsnis. 69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį.

· Seimo nariai: Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Tomas Tomilinas, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Domas Griškevičius, Algirdas Stončaitis (toliau � Seimo narių grupė),
2021-11-18:

Papildyti įstatymo 69 str. 1 d. nauju 7 punktu ir išdėstyti jį taip:

„7) užsieniečiui suprantama kalba supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes, padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, teikiančias specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad siekiant išvengti procedūrinio pobūdžio nuostatų dėstymo Įstatyme, UTPĮ 69 straipsnis Įstatymo projekte visa apimtimi yra pripažįstamas netekusiu galios.

Visos procedūros, kuomet institucija gauna prašymą suteikti prieglobstį, yra nustatytos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais, 16 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas parengia informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką, III skyrius reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį pateikimą ir pirminių su tuo susijusių veiksmų atlikimą.

Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisės yra nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje, o institucijų veiksmai – minėtame apraše, todėl pagrindinis komitetas mano, kad UTPĮ nuostatų pildyti netikslinga.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad komitetas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, kuriuo nustatoma, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat turi kitų teisių, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.

· Seimo nariai: Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė,
2021-11-18:

Papildyti Įstatymo straipsnį nauju 9 punktu, o buvusį 9 atitinkamai laikyti 10 p., 10 p. – 11, 11p. -12 p.:

„9) laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Prieglobsčio prašytojo teisės nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, kurioje teisė susitikti su žurnalistais nėra nustatyta. Prieglobsčio prašytojams leidžiama susitikti su asmenimis (įskaitant žiniasklaidos atstovus) jų apgyvendinimo vietose, pagal tų vietų nustatytą tvarką ir gavus leidimą. Prieglobsčio prašytojams nėra draudžiama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Asmenų apsilankymai gali būti ribojami tik laikinai dėl ypatingų susiklosčiusių aplinkybių.

2. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1¹ dalį.

3. Papildyti 71 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“

4. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“

· Seimo nariai: Tomas Tomilinas Linas Kukuraitis Domas Griškevičius Lukas Savickas,
2021-11-18:

Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

3. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pagal UTPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat ir pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 1 dalies nuostatas, UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje ir UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų buvimas laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką. Taip pat UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojams suteikiamas būstas, maistas, apranga, higienos reikmenys ir kt., pagrindinis komitetas mano, kad kol jie neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kol valstybė užtikrina materialinių priėmimo sąlygų suteikimą, mokėti jiems piniginę pašalpą nėra būtinybės. Atitinkamai UTPĮ projekte patikslinama UTPĮ 71 straipsnio 3 dalis ir aiškiai nustatoma, kas turi teisę gauti piniginę pašalpą – visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus tuos, dėl kurių Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo įleisti į Lietuvos Respubliką (kai toks sprendimas priimamas)

11 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos.“

2. Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“

12 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims.“

13 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą.“

14 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 113 straipsnio 4 dalies 1¹ punktą.

15 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas

Papildyti 125 straipsnio 1 dalį 8 punktu:

„8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.“

16 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

Papildyti 126 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:

„2¹) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;“.

17 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„130¹straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę

Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“

18 straipsnis. IX¹ skyriaus pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios IX¹ skyrių.

19 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė

Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

20 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prieglobsčio prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.“

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad 2020 m. lapkričio 20 d. Seimo pakeisto įstatymo XIII-3412 projekto (NR. XIIIP-5109) svarstymo metu papildomu komitetu paskirtas Žmogaus teisių komitetas dėl šios nuostatos keitimo ir terminų iki 7 dienų trumpinimo savo 2020 m. rugsėjo 30 d. išvadoje pastabų ir pasiūlymų neturėjo.

Įstatymo 138 str. 2 d. numato skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį (kai prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas), pateikimo teismui iki 7 dienų laikotarpį. Pažymėtina, kad šis pakeitimas yra kompleksinė priemonė, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, kadangi pakeitimas taikytinas tik nepriimtiniems ir skubos tvarka nagrinėjamiems prašymams suteikti prieglobstį, paliekant visiems kitiems atvejams 14 dienų laikotarpį.

ES valstybėse narėse toks terminų diferencijavimas taikomas eilėje valstybių, kovojant su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra (pvz., Austrija, Vokietija, Bulgarija, Lenkija), kur nepagrįstiems prašymams ir pasienio procedūros atvejais apskundimo terminas nustatytas nuo 7 iki 10 dienų.

Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 7 d. a) punktas taip pat nustato, kad taikant pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojui suteikiama bent viena savaitė prašymui parengti ir pateikti teismui argumentus.

Kadangi prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis skundui parengti, o ši paslauga užtikrinama remiantis Migracijos departamento sudaryta sutartimi su paslaugų teikėju, kurioje griežtai apibrėžiami paslaugų teikimo terminai, prieglobsčio prašytojui suteikiamas 7 dienų terminas skundui pateikti yra pakankamas.

Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai – apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų.

21 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:

1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;

2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;

3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka;

4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;

5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.“

22 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.“

2. Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 4¹ dalį.

23 straipsnis. Įstatymo papildymas X² skyriumi

Papildyti Įstatymą X² skyriumi:

„X² SKYRIUS

ŠIO ĮSTATYMO TAIKYMAS, KAI YRA ĮVESTA KARO PADĖTIS, NEPAPRASTOJI PADĖTIS, TAIP PAT PASKELBTA EKSTREMALIOJI SITUACIJA DĖL MASINIO UŽSIENIEČIŲ ANTPLŪDŽIO

140⁷ straipsnis. X² skyriaus nuostatų taikymas

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

3. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

PIRMASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS IR PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS

140⁸ straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas

1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.

2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, pagrindinis komitetas mano, kad diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms.

Pažymėtina, kad tai nėra UTPĮ reguliavimo dalykas.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

· Seimo nariai: V. Bakas, T. Tomilinas,
2021-11-16:

Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, ~~priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti~~ kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje~~, bet ši teisė~~. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ~~šio~~ teismo sprendimo ~~priėmimo~~ įsigaliojimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, ~~nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją~~ nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje.

Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui.

· Seimo nariai: Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė,
2021-11-18:

Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, ~~priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti~~ kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje~~, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos~~. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, ~~nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją~~ nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas (tik numatantis 6 mėn. terminą), kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė.

6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

· Seimo nariai: V. Bakas, T. Tomilinas,
2021-11-16:

Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, ~~priima sprendimą apgyvendinti jį~~ kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje~~, ši~~ ~~teisė~~. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad ~~prieglobsčio prašytojas~~ užsienietis gali pasislėpti, ~~nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį~~ nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Argumentai (tie patys):

šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalies (buvusios 6 dalies)

· Seimo nariai: Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė,
2021-11-18:

Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, ~~priima sprendimą apgyvendinti jį~~ kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje~~, ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos~~. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad ~~prieglobsčio prašytojas~~ užsienietis gali pasislėpti, ~~nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį~~ nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Argumentai (tie patys):

 šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalies (buvusios 6 dalies)

 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas (tik numatantis 6 mėn. terminą), kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė.

8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.

9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

· Seimo nariai: V. Bakas, T. Tomilinas,
2021-11-16:

Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalies (buvusios 8 dalies)

Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais 140⁸ straipsnio 6 ir 7 dalims (buvusios 5 ir 6 dalys), kuriems nepritariama. Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas, o Direktyvos Nr. 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Siekiant įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, UTPĮ projekte nustatoma Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarka.

· Seimo nariai: Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė,
2021-11-18:

Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

 šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalies (buvusios 8 dalies);

 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas, kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė.

10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos.

· Seimo nariai: Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė,
2021-11-18:

Papildyti įstatymo projekto 140⁸ straipsnio naująja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:

10. Šio straipsnio 3, 5, 6 dalyse numatytas teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas netaikomos nepilnamečiams užsieniečiams.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nepilnamečiai, ypač jei jie yra užsieniečiai ir neturi dokumentų, pragyvenimo lėšų, yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, todėl laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas, visų pirma, atitinka paties nepilnamečio saugumo interesus. Jeigu užsieniečiai neturi asmens dokumentų ir nėra akivaizdu, kad jie nepilnamečiai, yra atliekamas amžiaus nustatymo tyrimas, kuris užtrunka. Bet kuriuo ribojimu laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiama užkirsti kelią užsieniečių antrinei neteisėtai migracijai, o nėra pagrindo manyti, kad nepilnamečių užsieniečių antrinės neteisėtos migracijos rizika yra mažesnė nei kitų užsieniečių, todėl nėra pagrindo netaikyti nepilnamečiams užsieniečiams tokio ribojimo. Be to, kol užsieniečiai yra pasienio procedūroje, jiems visiems taikoma vienoda procedūra, o po jos, siūloma, jau vertinti individualiai.

140⁹ straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje

1. Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

2. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

3. Šio Įstatymo 22¹ straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos.

140¹⁰ straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas

1. Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:

1) prieglobsčio prašytojui, išskyrus prieglobsčio prašytojus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos;

2) prieglobsčio prašytojui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priėmimo dienos;

3) užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, praėjus 6 mėnesiams nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui ne vėliau kaip per 2 dienas.

2. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui.

4. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

5. Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos.

140¹¹ straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.

2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos užsieniečių teisei kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos.

140¹² straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas

1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:

1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;

3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį.

3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

4. Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos prašymo suteikti prieglobstį pateikimui netaikomos.

140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės

1. Šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą.

2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims.

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Siūlome patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

UTPĮ projekte nustatyta, kad „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims“.

Taigi UTPĮ projekte nustatoma, kad ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinamos beveik visos teisės, kurios užtikrinamos prieglobsčio prašytojams įprastomis sąlygomis, o ribojimas galėtų būti nustatytas laikinai tik dėl tokių teisių kaip galimybė gauti notaro paslaugas, kompensacija už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis ir vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kai tokių teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Minėtų teisių ribojimas nereiškia, kad tos teisės nebus užtikrintos, → tai reiškia, kad jos galbūt negalės būti užtikrintos iš karto ar užtikrintos vienu metu visiems, ar laikinai negalės būti užtikrintos visa apimtimi. Taigi bus užtikrinamos ir vertimo paslaugos, tačiau dėl išaugusio vertėjų poreikio, retų kalbų ir įvairių dialektų vertėjų trūkumo, paslaugos gali būti neužtikrintos vienu metu visiems ar iškart pilna apimtimi.

Prieglobsčio prašytojams teikiama vis daugiau paslaugų, gerinamos jų materialinės priėmimo sąlygos, institucijos yra aiškiai pasiskirsčiusios veiklos sritis ir atsakomybes, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo srityje.

3. Šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.

140¹⁴ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka

Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį.

140¹⁵ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas

Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims.

140¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje

Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip:

,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje

Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio interesus, pakeitęs straipsnio numeraciją, Užsienio reikalų komitetas siūlo nuostatą dėstyti taip:

,,140¹⁷⁶ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje

Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“

140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai

Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:

1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;

2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas

1. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.

140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės

1. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:

1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;

2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;

3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

· Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-17:

Projekto 23 straipsniu įtvirtinamą 140¹⁹straipsnį išdėstyti taip:

„140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės

1. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:

1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose;

2) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;

3) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

2. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.

3. Prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kuriems taikomos šio įstatymo 140⁸straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik praėjus šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui.

4. Šio Įstatymo 115 straipsnio 3 ir 5 dalys skiriant alternatyvias sulaikymui priemones netaikoma.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs komiteto klausymų metu išsakytus, taip pat raštu gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko argumentus dėl papildomo komiteto pasiūlymo, siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.

Užsienio reikalų komitetas pritaria LVAT pozicijai, kad nors pats pasiūlymo tekstas suformuluotas neutraliai, tačiau juo siekiami tikslai nedera su teisinės valstybės ir teisės viršenybės principais ir sukuria pagrįstų abejonių, kurias toks teisinis reguliavimas kelia atitikties Konstitucijai ir prieštaravimo ES teisei aspektu.

Pasiūlymo motyvacijoje nurodoma, kad juo siekiama sukurti teisines prielaidas teismams „tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią alternatyvią sulaikymui priemonę“. Vis dėlto, vertinant siūlomo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį kartu su 3 dalimi matyti, kad pasiūlymu siekiamas efektas yra priešingas. 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje išvardintos įvairios alternatyvios sulaikymui priemonės, tačiau straipsnio 3 dalimi šių priemonių taikymas į teismą dėl galimo faktinio sulaikymo besikreipiantiems asmenims apribotas paliekant galimybę taikyti vienintelę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Taigi, priešingai nei teigia pasiūlymo rengėjai, juo siekiama ne suteikti teismui galimybę parinkti tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, o Įstatymo projekte nustatytu laikotarpiu apriboti teismo galimybę skirti bet kokią kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nei užsieniečio apgyvendinimas nurodytoje institucijoje su teise judėti tik šios institucijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymo nuostatomis de facto siekiama apriboti teismo galimybę kiekvieno dėl galimai faktinio sulaikymo taikymo besikreipiančio asmens situaciją vertinti individualiai ir parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę taip pažeidžiant iš Europos Sąjungos teisės aktų kylančius įsipareigojimus.

Galiojančiu teisiniu reguliavimu jau yra sukurta efektyvi sistema teisinėmis priemonėmis valdyti procesus ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant teismų praktiką šioje bylų kategorijoje vykdyti efektyvią teisminę užsieniečiams taikomų judėjimo laisvę ribojančių priemonių pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę. Pabrėžtinas ir iš Teisingumo Teismo praktikos kylantis ES teisės tiesioginio taikymo imperatyvas šios kategorijos bylose, paneigiantis bet kokias galimybes nacionaliniais teisės aktais varžyti teismo pareigą individualizuotai vertinti šiuos ginčus.

Papildomai Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti Įstatymo 140¹⁹straipsnį, numatantį alternatyvias sulaikymo priemones, numatant galimybę teismui taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – šią priemonę taikyti ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai.

Pasiūlymas:

Įstatymo 140¹⁹straipsnį siūloma išdėstyti taip:

„140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės

1. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:

1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;

2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.;

3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.“

140²⁰ straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę

1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos.

140²¹ straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas

1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos.

140²² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui

1. Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos.

140²³ straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas

1. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą.

2. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.

ANTRASIS SKIRSNIS

SPRENDIMŲ DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ, GRĄŽINIMO, IŠSIUNTIMO IR UŽDRAUDIMO ATVYKTI APSKUNDIMAS

140²⁴ straipsnis. Skundo padavimas ir skundo padavimo terminas

1. Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

2. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

· Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17:

Pakeisti įstatymo 140²²straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,140²² straipsnis. Skundo padavimas ir skundo padavimo terminas

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

(Pasiūlymas dėl nauja numeracija dėstomo 140²⁴straipsnio)

Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per 7 dienas, o šis teismas sprendimą privalės priimti per 2 mėnesius; skundas dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį.

Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas.

Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad reguliariu metu, kai tai pat taikomas 7 dienų apskundimo terminas, prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų).

140²⁵ straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas

1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.

140²⁶ straipsnis. Skundų nagrinėjimas

Atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.

3. Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstyto Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X² skyriaus 140²⁴ straipsnio 2 dalies nuostatomis.

4. Skundai dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti paduodami vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

5. Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

· Seimo nariai: Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė,
2021-11-18:

Papildyti įstatymo projektą naujuoju 91¹str. ir išdėstyti jį taip:

„91¹ straipsnis. Bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje

1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius.

2. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista.

3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.

4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams.

5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tokia prieglobsčio prašytojo teisė:

„8) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis;“.

UTPĮ 32 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nelydimi nepilnamečiai turi teisę:

„6) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais.“

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi specialų mandatą, kaip visame pasaulyje prieglobsčio srityje veikianti organizacija.

Su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bendradarbiaujama pasirašytų sutarčių (memorandumų) pagrindu. Pasiūlyme minimų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo stebėsena Lietuvoje yra vykdoma imperatyviai ir nuolat per teisėkūros procedūras (pvz., šiuo aspektu vertinami įstatymų projektai; teisės aktų projektai yra skelbiami viešai, todėl dėl jų galima teikti pastabas ir pasiūlymus), taip pat per tam įgaliotas institucijas (pvz., Seimo kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kt.). NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, gali tai aktyviai daryti savo iniciatyva. Su funkcijų ir paslaugų vykdymu susijusi statistinė informacija yra skelbiama Migracijos departamento svetainėje.

UTPĮ nustatytos universalios nuostatos, kuriomis įtvirtinta bendra prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos, todėl UTPĮ nustatyti papildomų teisių NVO teikti tokią pagalbą netikslinga, o kai kuriose pasiūlyme nurodytose vietose ar esant tam tikroms aplinkybėms šių teisių nebūtų įmanoma įgyvendinti dėl valstybės ar visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių arba objektyvių aplinkybių (pvz., nesant galimybių užtikrinti NVO atstovų saugumo).

Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų bylose yra riboto naudojimo dokumentų ir jautrių duomenų, todėl neturėtų būti nustatytas imperatyvus leidimas su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu nesusijusiems subjektams susipažinti su byloje esančių dokumentų visuma, o tik dokumentų, duomenų ir aplinkybių visuma leidžia priimti objektyvų sprendimą ar teikti pagrįstą nuomonę. Tačiau Migracijos departamentas gali kreiptis į kitus subjektus dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, jei manoma, kad tai padėtų greičiau ir (ar) objektyviau išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Be to, prieglobsčio prašytojas gali patys NVO teikti savo dokumentus, faktus, aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, ir kt. (taip pat ir visų sprendimų kopijas).

Nesuprantama, kodėl NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, siekia ypatingų teisių dėl prieglobsčio prašytojų, o ne dėl visų užsieniečių, kurių teisės galėtų būti pažeidžiamos sprendžiant jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis

2021-12-08

· Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-17:

Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1018 ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komiteto pritarė, ir Komiteto pasiūlymus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

· Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-17:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X²skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-1018 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Seimo narių bei Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.