PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

  Nr. XIVP–1985

2022-10-26

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1	1			Argumentai: Įstatymo projekto 11 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad iš esmės pataisius poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą vyksta pakartotinis viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita. Tačiau nenumatoma, kaip, kad yra numatyta dėl vertinimo subjektų išvadų, jog pakartotinio supažindinimo  metu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, jei tokie buvo gauti, dokumentų rengėjas turi įvertinti ir juos pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Tokia pareiga dokumentų rengėjui numatyta tik pirmą kartą vertinant ataskaitą  (žr. Projekto 11 str. 4 dalį). Pasiūlymas: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus 11  straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:  „13. Kai šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais ataskaita iš esmės keičiama, ar iš esmės taisoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas po pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita turi pateikti gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, jei tokie buvo gauti, bei jų įvertinimą, gauti naujas poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka.“ Priėmus siūlomą reglamentavimą, manau, būtų pašalintas Komisijos  pastebėjimas, jog neužtikrindama reikalavimo, kad kompetentinga valstybės institucija tinkamai atsižvelgtų į visuomenės dalyvavimo pasekmes, suinteresuota Šalis pažeidžia Konvencijos 6(8) straipsnį. (žr. Economic commission for Europe (ECE); https://unece.org/sites/default/files/2022-10/AC_TF.PP-10_%28CC%29_Inf.2.pdf; 2022 m. spalio 10-11 d.)
2.	1			Argumentai: Orhuso Konvencijos (Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „kiekviena Šalis užtikrina, kad atitinkamame sprendime deramai atsispindėtų visuomenės dalyvavimo rezultatai“ o šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekviena Šalis pateikia visuomenei sprendimo tekstą kartu nurodydama priežastis ir motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas.“ Siekiant išpildyti minėtas Konvencijos nuostatas bei ECE pastabą, kad atsakingoji institucija Sprendime turi atspindėti kokiu būdu buvo atsižvelgta į visuomenės dalyvavimo pasiūlymus, siūlau papildyti naujos redakcijos įstatymo projektą numatant, kad atsakingosios institucijos Sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turi būti nurodoma į kokius suinteresuotos visuomenės pasiūlymus buvo atsižvelgta ir/arba motyvai, kurias remiantis suinteresuotos  visuomenės motyvai buvo atmesti. Naujos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 14 dalyje numatyti atsakingosios institucijos priimamo sprendimo turinio pagrindiniai  elementai: bet nėra jokios užuominos apie atsižvelgimą/neatsižvelgimą  į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, o 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras, tačiau ministro patvirtintame apraše pagal Konvenciją reikalaujamas nurodymas priežasčių ir motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas, įskaitant  atsižvelgimo/neatsižvelgimo į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, nenumatytas, įvertinant ir tai, kad atitinkamais atvejais poveikio aplinkai vertinimo rezultatas gali būti konkrečių visuomenės subjektų nuosavybės teisės ribojimas, kas pagal  Lietuvos Respublikos Konstituciją įmanomas tik įstatymu, Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlau 2 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos  priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, mažinimo, kompensavimo, atkūrimo tai, kas pažeista,  priemones, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar ji nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. Sprendime taip pat nurodoma į kokius  suinteresuotos visuomenės pasiūlymus buvo atsižvelgta ir/arba motyvai, kurias remiantis visuomenės pasiūlymai buvo atmesti.“
3.	1			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas yra samdomas suinteresuoto užsakovo, siekiant išvengti dokumentų rengėjų šališkumo, būtina nustatyti atitinkamą kontrolę parenkant  reikšmingas funkcijas vykdančius dokumentų rengėjus. Tuo tikslu  siūlau papildyti 2 straipsnio 10 dalį, kurioje numatytas tik vienas abstraktus reikalavimas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui –  turėti aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, papildomais kriterijais. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį  išdėstyti taip: „10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas –  fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, rengiantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir  atliekantys kitas šiame įstatyme poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui nustatytas funkcijas. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti ne mažesnę kaip vienerių metų praktinio darbo stažą poveikio aplinkai vertinimo srityje, būti įtrauktas į aplinkos ministro poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą.“

Teikia: Seimo narys                                                                                         Jurgis Razma