Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 350
STENOGRAMA
2024 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame kovo 19 dienos (antradienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Nijolės Ambrazaitytės 85-ųjų gimimo metinių ir Algimanto Vinco Ulbos 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šiandieną pradėsime posėdį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų N. Ambrazaitytės 85-ųjų gimimo metinių ir A. V. Ulbos 85-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kviečiu signatarų atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Norėčiau į tribūną pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą R. Gudaitį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio kalba
R. GUDAITIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mieli N. Ambrazaitytės artimieji, geras kaimyne Borisai, kolegos! Pasiklausykime mintimis N. Ambrazaitytės balso, jos nepakartojamo mecosoprano dešimtyse klasikinio ir lietuviškojo repertuaro operų, kur ji dainavo atlikdama pagrindinius vaidmenis savo teatre ir gastrolėse. Pasiklausykime N. Ambrazaitytės balso Sąjūdžio mitinguose ir, žinoma, čia, šiuose rūmuose, istorinėje salėje. Tauta pašaukė garbingą savo dukrą ir garsi solistė, menininkė, turėjusi didelę kūrybinę ateitį, žengė lemtingą žingsnį – išreikšti Tautos valią.
Mums didelė garbė ir laimė, jog teko stovėti viena, vieninga greta lemtingomis, dramatiškomis Lietuvai ir Tautos Nepriklausomybei akimirkomis. Mes, kolegos, tada ir atradome garsios menininkės, solistės asmenybę, sugebančią mąstyti ir veikti valstybiškai. Šiame drąsiame, toliaregiškame veiksme išsaugoti ir kiti turtingos talentų meninės individualybės bruožai, kurie negalėjo nežavėti. Nuoširdi ir jautri, tiesi ir įsiklausanti, reikli sau ir kitiems, bendrą ir individualią atsakomybę bei aukščiausiąjį tikslą suvokianti – tokia pasimatė Nijolė mums visą mūsų misijos atlikimo metą. O ir vėliau, kai ji buvo renkama į Seimą kitoms kadencijoms, dirbanti savivaldybių ir gamtos apsaugos srityse, kai atsidėjo knygų „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“, „Skambantys operos klavyrai“ rašymui, išėjusi iš operos dar turėdama stiprų balsą, išliekanti reikšminga figūra šalies kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Dėl biografijos Maskva neleido jos į teatrą „La Scala“, bet mums ji visados atrodė labiausiai šios scenos verta.
N. Ambrazaitytės vaikystę ir jaunystę temdė tremtis. Karo atskirtai nuo tėvų ir šeimos, su seneliais ir kitais giminaičiais nublokštai į Sibirą teko badauti, vargti ir mokytis. Sibire lietuviai pirmiausia ir išgirdo sidabrinį varpelį primenantį balsą. Po daugelio metų tas balselis išaugs į puikų, spalvingą balsą, S. Sondeckio taikliai prilygintą Stradivarijaus smuiko skambesiui. Mergaitė galėjo žūti nuo nepakeliamo vergiško darbo naktinėse lentpjūvės pamainose, sušalti po svetima Šiaurės pašvaiste, nešdama, plukdydama sunkų bulvių maišą seneliams, kad nemirtų iš bado, paskęsti juoduose, srauniuose Jenisiejaus vandenyse. Tačiau ji ištveria, auga, skubinasi grįžti į Raseinius.
Iš tų baisių metų, iš vargo ir nepriteklių nuoširdus Nijolės atidumas artimo skausmui, nelaimei, Tautos solidarumo jausmas, meilė lietuvių kalbai, Nijolės atidumas knygai, iš pasiilgimo ten, Igarkoje ir Maklakovo taigoje, niekados neapleidęs Nijolės tėviškės ilgesys ir tėvynės meilė. Ji vedė Nijolę muzikinės kultūros keliu, formavo jos atsakingą požiūrį į savo meną, savo Tautą ir jos likimą. Troškimas tauriems idealams paaukoti savo pašaukimą ir talentą, atiduoti visas jėgas Lietuvai. Neteko matyti Nijolės rezignacijos, pesimistinių nuotaikų apimtos. Visados kupina optimizmo, vitališka, visada pilna kūrybinių planų ir sumanymų.
Paskutiniai Nijolės gyvenimo metai, jau baigus parlamentinę veiklą, už plačių mylimo vyro pečių sunkiai statytuose gražiuose namuose, kur ir man teko laimė svečiuotis, tarp gėlių, su knygomis, rankraščiais ir, aišku, Šventojoje, kur vasarojimą visados lydėdavo kuklaus ankštučio namelio įrengimas. Rodos, niekas neliudijo artėjančios katastrofos – sunkios, klastingos ligos.
Leiskite visų mūsų vardu žemai nusilenkti Borisui, dvejus kovos už Nijolės gyvybę metus nešiojusiam ją ant rankų, buvusiam šalia mylimos žmonos iki paskutinio atodūsio, o ir dabar ne tik jos, bet ir kitų signatarų, kultūros žmonių kapų nenuilstamam, rūpestingam lankytojui Antakalnio kalneliuose. Ačiū jums, Borisai, už Nijolę ir jos kraujo brolius, seses, kurių atminimą jūs branginate.
„Keista, rašau eilėraščius“, – sako Nijolė tą paskutinį kartą žmonių šurmulyje ir triukšme. Aš kalbu apie tai, jog nieko keisto čia nėra, visi menininkai vienaip ar kitaip rašo, kadangi kūryba ir yra viso labo eilėraštis. O jeigu tų eilėraščių jau prisikaupę, tai juos būtinai reikia išleisti, ir net patariu kaip. Nežinau, koks tų eilėraščių likimas. Išleisti jie ar ne. Tačiau visas kūrybinis, visuomeninis N. Ambrazaitytės gyvenimas yra arija, daina ir eilėraštis.
„Operoje mano širdis“, – yra sakiusi N. Ambrazaitytė. Ir K. Petrauskas, išgirdęs jos balsą, kadaise pasakė: „Kol Lietuvoje yra tokių balsų, Lietuvos opera gyvuos.“ Ir Lietuva gyvuos. Su dėkingumu N. Ambrazaitytei už didį talentą ir taurų pasišventimą Nepriklausomybei tariame: gyvuos. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Nepriklausomybės Akto signatarui R. Gudaičiui ir kviečiu pasisakyti į tribūną Nepriklausomybės Akto signatarą V. P. Plečkaitį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Petro Plečkaičio kalba
V. P. PLEČKAITIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamos Seimo narės ir gerbiami Seimo nariai. Nebuvau su A. V. Ulba labai artimas net ir dirbant Aukščiausiojoje Taryboje. Galbūt mus artino tai, jog ilgą laiką gyvenome Klaipėdos krašte, Mažosios Lietuvos žemėje. Jam daugiau rūpėjo žemės ūkio ir kaimo reikalai, mane domino Klaipėdos miesto praeitis ir pastangos ją išsaugoti. A. V. Ulba atėjo iš kaimo, iš žemės ūkio, kurį gerai išmanė, buvo tikras tos srities profesionalas.
Šeimoje augo keturi vaikai: Mindaugas, Gediminas, Vidmantas ir Algimantas. Buvo vedęs medikę A. Kazlauskaitę, porą metų liko našliu, paskui vedė M. Jurevičiūtę, teisininkę. Buvo Palangos meru. Ilgą laiką gyveno Gargžduose, vadovavo Palangos miestui, buvo Priekulės paukštininkystės ūkio direktorius.
Jis gimė Kaune 1939 metais, likus vieniems metams iki Lietuvos okupacijos. Tarnavo kariuomenėje, po kariuomenės iš karto įstojo į policijos kursus Kaune. Juos baigęs dirbo… Čia jo tėvas Antanas dirbo Kauno 2-ojoje nuovadoje, priklausė Šaulių sąjungai. Mama V. Mačiukaitė-Ulbienė buvo namų šeimininkė. Senelis buvo zakristijonas, močiutė buvo siuvėja. Gyveno pasiturinčiai, nevargo. Kauno policijos 2-oji nuovada, kurioje dirbo Antanas, saugojo prezidentūrą ir patį Prezidentą. Už gerą tarnybą buvo apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio medaliu.
1944 metų vasarą, artėjant frontui, jie nusprendė pasitraukti iš Kauno. Daugelis jo kolegų policininkų pasitraukė į Vokietiją, bijodami represijų. Bet jis sakė, kad jis neturįs ko bijoti, jokios valdžios, ir liko Kaune. Bet 1945 metų žiemą tėvą A. Ulbą suėmė NKVD, įkalino Butyrkų kalėjime Maskvoje, vėliau Kaliningrade, Rygoje. Bet nerado prie ko prikibti, po kiek laiko jį paleido ir jis pėsčias iš Rygos parėjo pas šeimą į Žemaičių Kalvariją.
A. V. Ulba irgi mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, baigė gimnaziją, įstojo į Žemės ūkio akademiją, baigė Agronomijos fakultetą, dvejus metus praleido kariuomenėje, bet ne kaip kareivis, o karininkas. Grįžęs iš kariuomenės dirbo Klaipėdos rajono žemės ūkio valdyboje. Čia dirbo 24 metus. Jam buvo suteiktas Žemės ūkio pirmūno garbės vardas. 1989 metais buvo Klaipėdos rajono vyriausiasis agronomas, tuomet jis buvo apdovanotas Nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo garbės vardu.
Per rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą A. V. Ulba tikėjosi Sąjūdžio palaikymo, jis buvo nepartinis, tačiau vietos sąjūdiečiai palaikė vilniečio V. Zabielos, žinomo advokato, kandidatūrą. Nepartinį A. V. Ulbą Priekulės apygardoje parėmė profsąjungos, Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo žmonės, Priekulės paukštininkystės ūkio darbuotojai. Pirmame ture vasario 24 dieną rungėsi trys kandidatai, bet nė vienas iš jų nesurinko 50 %, todėl buvo paskelbti nauji rinkimai. Antrame ture 1990 m. kovo 4 d. A. V. Ulba surinko 50,27 % ir to užteko, kad jis būtų nugalėtoju, nes jo varžovas surinko 47 % balsų. Tuo metu Aukščiausiosios Tarybos deputatai kurį laiką turėjo būti ne tik Aukščiausiosios Tarybos nariais, bet ir dirbti toje darbovietėje, iš kurios buvo pašaukti į Aukščiausiąją Tarybą. Jam tuo metu teko vadovauti Priekulės paukštininkystės ūkiui. Tuo metu buvo 51-erių. Toks buvo A. V. Ulbos kelias į Aukščiausiąją Tarybą, kuri paskelbė Aktą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir kuri padėjo pagrindus demokratinei parlamentinei Lietuvos valstybei atkurti.
Aukščiausiojoje Taryboje A. V. Ulba dirbo Agrarinėje komisijoje, jai priklausė 15 deputatų. A. V. Ulbai buvo pavesta kuruoti žemėnaudos, žemėtvarkos klausimus, ryšius su užsieniu. Apie savo darbą po dešimties metų A. V. Ulba rašė savo atsiminimuose (cituoju): „1990–1992 metais dirbau Agrarinėje komisijoje. Niekas tada neprieštaravo, kad žemės ūkis būtų privatizuojamas, kad žemė būtų grąžinta teisėtiems savininkams. Tačiau ir tada sakiau, ir dabar galiu pasakyti, kad privatizavimas vyko neekonomiškai, be jokio mokslinio ekonominio pagrindimo. Nors kaltinimai buvo nukreipti į tuometinius ūkio vadovus, bet tada jie buvo tik laikini administratoriai.“
Anot M. Ulbienės prisiminimų, Algimantas niekada nepiršo, kad kažkuri partija yra geriausia. Sakė, kad kiekviena turi pliusų ir minusų. Buvo centristas, buvo Žaliųjų judėjimo pradininkas Palangoje. Labiau linkęs savo pažiūromis į dešinįjį politikos sparną. Su Algimantu buvo neįmanoma susibarti, sakė M. Ulbienė. Jis buvo supratingas vyras.
Tai tiek apie gerbiamą kolegą A. V. Ulbą, su kuriuo ne itin daug teko bendrauti, bet paliko neišdildomą įspūdį jo kuklumas ir paprastumas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju ir norėčiau pakviesti Nepriklausomybės Akto signatarę, Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę, kad tartų žodį. Prašau.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai! Šiandieną mes minime du iškilius jubiliejus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Tai N. Ambrazaitytės, dainininkės, kuri turėjo nepakartojamą balsą, lydėjusį ją visą gyvenimą.
Pranešėjas nepaminėjo tokio impozantiško jos biografijos fakto, kad ten, kur ledyno žemė, kur amžinas įšalas, jaunai mergaitei sudainavus (ji labai mėgo dainuoti – negalėjo nedainuoti) rusų liaudies dainą, jinai gavo pirmąjį honorarą – kopūsto galvą; kopūsto, kuris ten niekada neauga. Jai tai buvo ypač jautru. Jinai visą laiką prisimindavo, kad jos pirmasis honoraras buvo ten, kur amžinas įšalas, nuo okupacinės valdžios, kuri ją ten ištrėmė, dovana – kopūsto galva.
Šiandien su mumis yra sūnus Augis ir vyras Borisas. Aš noriu pakviesti jos gyvenimo didžiąją meilę, kuri ją lydėjo iki paskutinio atodūsio, Borisą. Signatarų klubas jam atminimui dovanoja „Laisvės vėją“, kurį jau ir tada, būdama ten, toli, už Šiaurės ašigalio, jautė, svajojo apie jį ir dainavo apie tai. (Plojimai)
Kitas iškilus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Visi mes jį žinome kaip žemaitį, iš tikro Lietuvos karininko sūnus, visada pasitempęs. Labai teisingai Vytautas pasakė – su Algimantu susipykti buvo neįmanoma. Jis niekada nebėgo šnekėti per šoninį mikrofoną, kai įjungtas raudonas mygtukas. Jis kalbėjo tada, kai turėjo pasakyti ką nors labai svaraus. Šiandien su mumis yra sūnus Gytis ir anūkas Arnas. Sakyčiau, Gytis yra tikra tėvo kopija vien pagal ūgį. Gyti, dovanojame mes lygiai taip pat labai tėvelio mėgtą, įkūrus žaliųjų judėjimą Gargžduose ir nešus šitą vėliavą, „Laisvės vėją“. Prašom. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems minėjime dalyvavusiems: Pirmajam atkurtos valstybės vadovui V. Landsbergiui, signatarų šeimų nariams, artimiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, kitiems svečiams. Skelbiu minėjimą baigtą. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, tęsiame šios dienos darbotvarkę.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Tačiau prieš jį dar norėčiau pasveikinti mūsų kolegą M. Puidoką, kuris kaip tik šiandien švenčia gražų jubiliejų. Sveikiname! (Plojimai)
10.23 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, kaip yra numatyta Statute, turiu pranešti, kad esu gavusi pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio Modesto Gelbūdos atleidimo dėl nepasitikėjimo“. Jį teikia 75 Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo statuto 217 ir 218 straipsniais. Taigi, kaip jau buvo aptarta Seniūnų sueigoje, šis klausimas bus ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkėje.
10.24 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF*). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu kreiptis į jus visus ir paprašyti jūsų sąmoningumo ir tam tikro atsikvošėjimo. Kalbant rimtai, frakcijos vardu prašyčiau išbraukti šiandien iš darbotvarkės 1- 6 klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimus, darbotvarkės 1-9 klausimą – taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo dalies straipsnių pakeitimus ir darbotvarkės 1-10 klausimą su lydimuoju – taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Tikrai kviečiu kolegas pasielgti sąmoningai ir nedaryti vienas kitam prieštaraujančių sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mes praėjusią savaitę frakcijos vardu jūsų klausėme, jūs neatsakėte. Klausiame šiandien ir klausime, matyt, visą laiką, kol klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, dėl Seimo nario S. Jovaišos išbraukimo iš Etikos ir procedūrų komisijos. Kiek mes, Seimas, dar turėsime laukti, kad būtų pateiktas valdančiosios daugumos ir jo asmeniškai pasitraukimas iš Etikos ir procedūrų komisijos ir opozicija galėtų paskirti kitą Etikos ir procedūrų komisijos narį? Matyt, Seimo narį tiek spaudė telekomunikacijų kompanijos, kad jis per ketverius metus sugebėjo paimti penkis telefonus. Nemanau, kad tai yra moralu, manau, kad tai yra vagystė.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša – per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolega jau čia antrą sykį bando apeliuoti į etiką, bet pats kažkodėl neišlenda iš teismų. Aš norėčiau pirmiausia išgirsti kaltinimus, kokius jis čia nori pateikti, ar buvo kur nors nusižengta, ar ne. Aš tiktai galiu patikinti ir galiu įrodyti, kad tie skaičiai ir sumos visiškai neatitinka to, kas buvo viešai skelbta. Tiesiog nesinori diskutuoti ta tema, kuri, manau, jau baigta.
PIRMININKĖ. A. Bagdonas norėtų replikuoti. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, aš siūlau neišbraukti įstatymų projektų iš darbotvarkės, priešingai – juos svarstyti, išgirsti argumentus ir priimti teisingus sprendimus: arba pritarti, arba nepritarti. Suprantu, kad dalis čia sėdinčių parlamentarų norėtų draudimų politiką vykdyti toliau, tačiau kita dalis to daryti nenorėtų. Tai kviečiu visus neišbraukti įstatymų projektų iš jau sudarytos darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau tokį smulkų klausimą dėl Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 11 straipsnio pakeitimo. Siūlau šiandien nesvarstyti – išbraukti.
PIRMININKĖ. Iniciatoriaus teikimu išbraukti – gerai. Ir R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš dar kartą. Gerbiamas Sergejau Jovaiša, šių metų vasario 27 dieną 11 val. 6 min. S. Jovaišos pranešimas: traukiuosi iš Etikos ir procedūrų komisijos narių. Na, tai jūs laikykitės savo žodžio. Čia jūsų yra. (Balsai salėje) Palaukite, žiūrėkite, skaitykite, kas yra parašyta.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs neturite, kaip suprantu, dėl darbotvarkės pasiūlymų. Mano žiniomis, frakcija šį klausimą apsvarstys. Aš jokio teikimo nesu gavusi, todėl į darbotvarkę nieko negaliu įtraukti. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Etikos ir procedūrų komisijos tam tikro sutvarkymo. Aš manau, klausimai keliami pagrįstai. Šiuo metu jos sudėtis neatitinka Statuto. Sakykime, Laisvės frakcijos atstovo nėra, nėra Demokratų frakcijos atstovo, neatmestina, kad būtų tikslinga tą komisiją formuoti iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi pasiūlymai, replikos išsakyti. Apsispręskime balsuodami. A. Veryga frakcijos vardu siūlo išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą, 1-9 klausimą. Na, iš eilės tikriausiai – balsuojame atskirai dėl darbotvarkės 1-6 klausimo išbraukimo. Kas pritariate, kad iš darbotvarkės 1-6 klausimą išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektas.
Balsavo 110: už – 40, prieš – 38, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkės 1-6 klausimas lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Siūloma taip pat išbraukti darbotvarkės 1-9 klausimą, tai yra irgi Alkoholio kontrolės įstatymo pateikimas, kurį teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 54, prieš – 38, susilaikė 18. Nepritarta, lieka darbotvarkėje.
Ir kitas balsavimas dėl darbotvarkės 1-10.1 klausimo, Alkoholio kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-3098, ir lydimojo projekto pateikimo. Balsuokime. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 51, prieš – 29, susilaikė 27. Nepritarta, lieka darbotvarkėje. Taigi visi trys klausimai liko darbotvarkėje.
Dėl visos darbotvarkės, manyčiau, kad norėsite balsuoti. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 71, prieš – 9, susilaikė 33. Darbotvarkei pritarta, tačiau aš iš karto turiu atsiprašyti, neapsisprendėme dėl K. Starkevičiaus pasiūlymo – iniciatoriaus vardu išbraukti Asociacijų įstatymą. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui. Ir tada tokiai atnaujintai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū.
10.33 val.
Informaciniai pranešimai
Toliau. Ką tik gavau pareiškimą dėl išstojimo iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. Tokį pareiškimą padarė Z. Streikus. (Šurmulys salėje) Salėje labai prieštaringos reakcijos.
10.33 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(3), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3276(2), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3277(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3278(2) (svarstymas)
Ar galėtume pereiti prie darbotvarkės klausimų? Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(3). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją M. Lingę. Mieli kolegos, primenu, balsavimas nuo 11 valandos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas kovo 6 dieną apsvarstė tiek pagrindinį, tiek lydimuosius įstatymų projektus ir visoms išvadoms yra pritarta bendru sutarimu, taip pat siūlant pritarti ir pateiktiems projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje kalbėti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis kalba… Ai, taip. Prieš tai dar reikėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl darbotvarkės 1-3.4 klausimo, dėl papildomo, ir tada pereisime prie diskusijos, kur pirmasis užsirašė A. Gedvilas. I. Haase pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl darbotvarkės 1-3.4 klausimo.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kovo 13 dieną svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3278. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Dėl vedimo tvarkos P. Kuzmickienė per šoninį mikrofoną.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atsiklausti Seimo, ar gali Laisvės premijų komisija susirinkti šio posėdžio laiku šalimais esančioje auditorijoje, jeigu Seimas neprieštarauja? Tuomet mes ten atliktume komisijos pirmininko rinkimų procedūrą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu leisti Laisvės kovų komisijai susirinkti posėdžio metu ir…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Laisvės premijų. Laisvės premijų.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Laisvės premijų komisijai susirinkti posėdžio metu ir priimti sprendimus? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Diskusijoje kalbėti užsirašė keturi kolegos Seimo nariai. Pirmasis kalba A. Gedvilas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamieji, neturėjau ketinimo kalbėti iš tribūnos, bet kadangi nebeliko vietos iš vietos, esu priverstas trumpai atkreipti dėmesį iš čia. Nors svarstymo stadija ir nesuteikia galimybės klausti, tačiau klausimai niekur nedingsta. Jų yra labai daug, deja, jie tampa retoriniai.
Noriu kreiptis į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir paklausti, negi jūs galvojate, kad verslas tokio įstatymo nepanaudos savo tikslams, nes, atkreipiu dėmesį, projekte nėra jokių saugiklių, kurie prekybininkus varžytų pasinaudoti paliktomis įstatymo spragomis ir dėl to pelnytis iš pirkėjų. Todėl neatmeskime galimų situacijų. Tarkime, vieno asmens prekių krepšelis mokant grynaisiais bus suapvalinamas į vieną ar į kitą pusę, o kitas asmuo, perkantis tas pačias prekes ir atsiskaitantis kortele ar kitais įstatymų numatytais atvejais, tai yra nenaudojantis grynųjų pinigų, krepšelio suma apvalinama… atsiprašau, mokės nesuapvalintą sumą. Taigi nėra vienodų sąlygų, jeigu pirkėjas moka grynaisiais arba atsiskaito kortele. Taip pat vyrauja tendencija, kad po kablelio dažniausiai turime 49 arba 99 centus ir jei žmogus perka tam tikrą kiekį prekių, prekių krepšelio suma apvalinama į didesniąją pusę, tai yra prekybininkų naudai.
Dar neatmeskime tikimybės, kad nors informacija bus viešinama, gali atsirasti žmonių, nesekančių naujienų. Jie atėję į parduotuvę turės tam tikrą fiksuotą pinigų sumą ir kasoje sužinos, kad kaina suapvalinta į didžiąją pusę, dėl to nepatogioje situacijoje atsidurs tiek pirkėjas, tiek prekybininkas.
Ar priėmus šį įstatymą nebus pažeidžiamas lygiateisiškumo principas? Ar tai dar vienas iš būdų priversti žmones atsisakyti grynųjų pinigų? Taip, gal vieną dieną asmens prekių krepšelis bus apvalinamas į mažesnę pusę, kitą dieną – į didesnę ir, sakykime, bus pasiektas balansas, bet kur pats principas, kad visi už tą patį prekių krepšelį turime sumokėti vienodai, nediferencijuojant, ar mokėjimai vykdomi grynaisiais, ar kortele, taip pat nėra loterija, kad kažkuri pusė laimėjo ar pralaimėjo, nors tai tik centai, o kažkam gal ne tik, jei jo krepšelis nuolat apvalinamas į didesnę pusę.
Pats įstatymas nėra blogas, tačiau reikia sudėlioti įstatymo raidę taip, kad nekiltų dviprasmiškų situacijų ir vieni nebūtų lygesni už kitus.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Ąžuolą. Ruošiasi M. Puidokas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis įstatymo projektas labai primena istoriją, kai buvo įvedamas euras, kai Prezidentė ir politikai garsiai rėkė, kad kainos nekils. Ir dabar pasakymas, kad kainos nekils, dėl to nieko neatsitiks, tokį gražų melą primena. Labai paprastas pavyzdys: nueinate į parduotuvę ir norite nusipirkti vieną maišelį už 1 centą. Tai į kurią pusę jums apvalins tą centą už maišelį? Į 2 centus? Nėra 2 centų. Tada į 5 centus. Tai bus 5 centai už maišelį. Štai jums ir praktinis dalykas, kad iš 1 cento bus 5 centai. Prekybininkai, aišku, labai džiaugsis. (Balsas salėje) Taip, prekybininkai labai džiaugiasi tokiu įstatymo pakeitimu, nes suapvalinti į didžiąją pusę visada yra malonu.
Bet tik žinote, kas yra įdomiausia? Sako, sąmokslo teorija grynųjų pinigų naikinimas. Bet realiai tai yra žingsnis po žingsnio į tą grynųjų pinigų naikinimą. Nors liūdniausia yra tai: jeigu mes turėtume litus, lietuviškus centus ir kažką naikintume, tai taip, mūsų šalis tą valiutą turi, mūsų šalis sprendžia, ką mes savo šalyje veikiame, bet euras yra euro zonos valiuta. Tai dabar išeina taip: vienoje šalyje bus centai, kitoje šalyje nebus centų, o mes tokie kaip pionieriai, kaip sakoma, kuo daugiau į priekį.
Pagrindinis motyvas, kad Lietuvos bankas nebenori kaldinti 1 ir 2 euro centų monetų. Neblogas motyvas. Gal Lietuvos bankas tegul geriau investuoja mūsų turimus milijardus, tada bus daugiau naudos, bet, kaip pasakius, eilinį kartą bus melas, kad niekas nebrangs, o finale sužinosime, kad brangs. Pavyzdžiui, maišelis už 1 centą dabar kainuos 5 centus.
PIRMININKĖ. M. Puidokas užsirašė kalbėti. Ruošiasi M. Lingė.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų kalbant apie skaitmeninę valiutą, kalbant apie tai, kad tokie įstatymų projektai, dirbtinai ar sąmoningai nesubalansuoti ir verčiantys žmones atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo, yra tikrai naudingi Davoso planų įgyvendinimui, kai pasaulio galingieji susirenka ir svarsto, kad turėtų atsirasti centrinio banko skaitmeninė valiuta, arba vadinamoji CBDC valiuta, ir projektai visose šalyse…
Jeigu kalbėtume apie mūsų valstybę, kaip matome, kad Lietuvoje dar 2020 metais buvo paleistas bandomasis CBDC projektas. Dabar daugybė įstatymų projektų šią kadenciją veda mūsų valstybę ta linkme, kad žmonės turėtų vis mažiau pasirinkimo naudoti grynuosius pinigus ar vieną kitą pirkinį įsigyti pasinaudodami banko kortele. Aš manau, kad visų žmonių priverstinis siuntimas į elektroninę erdvę ir naudojimasis skaitmenine valiuta nėra sąžiningas dalykas, nes jisai atima iš žmonių apsisprendimo laisvę, kaip vieną iš bazinių dalykų Europos Sąjungoje ir visose demokratinėse šalyse.
Dėl to aš raginu kolegas šiam įstatymo projekto pakeitimui ir analogiškiems pakeitimams nepritarti, nes jie nėra naudingi mūsų valstybei, mūsų žmonėms, atima iš jų pasirinkimo laisvę. Tai yra tie projektai, kurie veda žmones prie „vieno vienintelio“ teisingo pasirinkimo ir judėjimo visos valstybės link skaitmeninės valiutos. Dėl to tikrai žmonės, jeigu tai supranta, negali tokiems dalykams pritarti. Mes, kaip Seimo nariai, turėtume ieškoti subalansuotų įstatymų projektų, kurie leistų mūsų šalies gyventojams pasirinkti, ar jie nori atsiskaityti banko kortele, ką tikrai dažnai daug kas daro, ar mokėti už vieną ar kitą pirkinį grynaisiais pinigais. Dėkui.
PIRMININKĖ. Kviečiu M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Manau, svarstant šį įstatymo projektą pats svarbiausias dalykas yra kuo didesnis aiškumas, kaip veiks reguliavimas, kad kuo mažiau turėtume įvairių spekuliacijų, žmonių gąsdinimo, bauginimo arba netgi iškreiptos informacijos. Tam ir yra pasirinktas laikotarpis, kad svarstome projektą iš anksto. Jo įsigaliojimas numatytas 2025 metų gegužės mėnesį, tai yra daugiau negu po metų, kad kuo anksčiau būtų aiškus reguliavimas, kaip veiks, ir galėtų ne tiktai vykti pasirengimo etapas prisitaikyti tada, kada jau tai ir įsigalios visoms prekybos vietoms turėti išmaniuosius kasos aparatus, kurie leis apvalinti automatiškai, bet kartu galėtų vykti ir aktyvi Lietuvos banko lyderiaujama informacinė kampanija, per kurią žmonės ir verslai būtų supažindinami, kaip veiks praktikoje, kad tikrai nesusidarytų tokios situacijos, kad pirmą kartą žmonės, atėję tiktai prie atsiskaitymo vietos, išgirsta apie tokį numatomą reguliavimą. Kuo didesnis aiškumas ir žinojimas, kaip viskas veiks, tuo lengviau prisitaikyti.
Apvalinimo nauda yra abipusė. Tikrai nereikėtų nuogąstauti, kad būtų tiktai prekybininkų naudai, bet ir pirkėjų naudai vyktų apvalinimas, nes priklauso, koks būtų galutinis krepšelis. Nėra taip lengva ir paprasta suprojektuoti. Vieną sveriamą prekę įsidėjęs, tu gali prognozuoti, kokia to galutinio krepšelio kaina, ar jinai bus prekybininkui naudingesnė, ar vartotojui. Šiuo atveju tam tikros euro zonos šalys, kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija, šį metodą jau taiko. Jau yra išbandyta ir praktikoje įsitikinta, kad apvalinimo efektas yra neutralus, susibalansuoja vieną kartą vienos pusės naudai, kitą kartą kitos pusės naudai. Kad infliacijai tai taip pat neturės įtakos, tą pastebi ir Europos Komisija.
Svarbu iš tiesų nepamesti paties tikslo. Taip, kaštų taupymas yra viena iš priemonių, ir tai moka ne Lietuvos bankas, tam mūsų mokesčių mokėtojų pinigai naudojami, kad tie apvalinimo kaštai būtų padengiami, ne apvalinimo, kaldinimo kaštai būtų padengiami. Kiekvienais metais reikia po 0,5 mln. eurų papildomai įlieti.
Kodėl to reikia? Todėl, kad tie centai nėra naudojami rinkoje, jie yra naudojami faktiškai vieną du kartus grąžai atiduoti. Grąža atiduodama, žmonės juos pameta arba kur nors kaupia, arba išmėto, arba tiesiog, na, jie dingsta. To 1 ir 2 centų dingimo per visą galiojimo laikotarpį yra priskaičiuota 2,4 mln., jie nėra grįžę. Suprantame, kad čia išties nėra efektyvu.
Bet svarbiausia – kaip atsiskaitymo priemonė 1 ir 2 centai išliks ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose. Tie žmonės, kurie nori naudoti šią priemonę, jie toliau sėkmingai tai galėtų ir daryti. Todėl iš tiesų raginu apsispręsti.
Biudžeto ir finansų komitete, kuris ir buvo teikėjas, faktiškai dešimt komiteto narių buvo šio projekto iniciatoriai, tai yra iš įvairių politinių jėgų, kurios mato to reguliavimo prasmę. Kviesčiau palaikyti ir apsispręsti ir Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasisakė visi užsirašę dalyvauti diskusijoje.
Motyvai po svarstymo. Už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, priėmę Atsiskaitymų apvalinimo įstatymo projektą, atsikratytume mažai vertės turinčių, bet daug išteklių reikalaujančių 1 ir 2 euro centų monetų. Mūsų kasdienybė palengvėtų, nebereikėtų krapštyti iš piniginių ar kišenių centų, kuriuos dažnai pametame. Lietuvos banko duomenimis, lietuviai yra pametę apie 2,4 mln. eurų vertės 1 ir 2 centų monetų. Ilgalaikėje perspektyvoje galėtume sutaupyti ne vieną milijoną eurų. Vertinant siūlymą Lietuvos piliečių bei Lietuvos verslo atžvilgiu, esu įsitikinęs, kad, atsikratę daug biurokratinės naštos reikalaujančių monetų, kainos skirtumo tikrai nepajausime, tačiau galime ir sutaupyti.
Ir baigiu. Didžioji dalis mūsų stengiasi kuo greičiau išleisti, atiduoti ar paaukoti 1 ar 2 euro centų monetas. Manau, ateityje ir Europos Sąjungos mastu būtų prasmingas priėmimas įstatymo, kuriuo apskritai 1 ir 2 euro centų monetų būtų atsisakoma. Palaikau šį įstatymo projektą ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš suprantu gerbiamo ir Andriaus pasisakymą, kad jis tikrai už. Jisai žiūri iš verslininko pusės, kaip ir aš žiūrėčiau iš verslininko pusės. Kiekvienas verslas, na, mes tas rankutes visi į save, žiūrime, kad daugiau mes gautume.
Bet esminis yra dalykas, jeigu jūs apvalinsite iki nulio arba penkių, vis tiek verslas tikrai apvalina į didžiąją pusę, tu nori ar nenori. Aš pats dirbu tame sektoriuje, pats tikrai tą puikiai žinau. Jeigu išeina ten 1 euras 93 euro centai, tu dažniausiai apvalini iki 95, o dabar, jeigu bus 96, 97, tu apvalinsi iki 2 eurų. Tai jeigu yra tikslas, kad šiek tiek padidėtų kainos ir padidėtų infliacija Lietuvoje, taip, šitas įstatymas yra labai geras.
Aš suprantu ir M. Lingę, dėl ko jisai prašo šito projekto. Prašo ne jisai, čia prašo G. Skaistė, finansų ministrė. Jeigu šitas įstatymas būtų priimtas, na, į biudžetą papildomai įkristų vienas kitas milijonas. Kodėl? Todėl, kad prekių kaina padidėtų, automatiškai PVM surinkimas padidėtų.
Na, kaip ir viskas čia yra logiška. Bet tikrai, gerbiami kolegos, aš siūlyčiau nepalaikyti šito projekto, kol nėra bendro sprendimo Europos Sąjungoje. Jeigu Lenkija, Latvija šito sprendimo neturi, tai kam tada Lietuvai jis yra reikalingas? Vis tiek jūs važinėjate, vis tiek jūs tą 1, 2 euro centų nominalą turėsite ir neturėsite kur dėti. Kas keliaujame daug ir kokioje Turkijoje būname ar Ispanijoje, ar ten, nežinau, Egipte, pažiūrėkite, kiek tų drachmų mums primeta. Tu parvažiavęs neturi kur dėti, meti į taupyklę, tikėdamas, kad kitą kartą išleisi. Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu balsuoti prieš, kol nėra vieningo mūsų Europos Sąjungos sprendimo.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Lydeka. Kadangi čia yra lydimieji, tai suteikiu galimybę dar išsakyti motyvus.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai tikrai labai pozityvus ir reikalingas įstatymo projektas, už kurį kviečiu vieningai pasisakyti ir balsuoti už. Įstatymas ypač reikalingas žmonėms, kurie skaičiuoja kiekvieną centą, kuriems svarbus kiekvienas centas, nes turtingiau gyvenantys, be abejo, gavę grąžą vienu ar kitu centu, jie pameta, numeta, nes jiems tai yra nesvarbu. Nesuprantu kolegų, kurie sąmoningai ar nesąmoningai iš esmės klaidina mūsų visuomenę. Šis įstatymas niekaip nesusijęs su kainomis. Kainos neapvalinamos – kainos išlieka taip pat su 1 centu, su 2 centais, su 11 centų, su 28 centais. Apvalinamas yra atsiskaitymas, tai yra visiškai kitas aspektas, kitas dalykas.
Antras momentas. Nesuprantu, kodėl vėlgi sąmoningai ar nesąmoningai klaidina kolegos, kalbėdami apie kainų kilimą. Kainos kils bet kokiu atveju – tokie yra ekonomikos dėsniai. Ar bus šitam įstatymui pritarta, ar nebus šitam įstatymui pritarta, gerbiamas Valiau Ąžuolai ir kiti kolegos, kainos kils. Ir dėl to galime susilažinti, kad jeigu jis nebūtų priimtas, tai jau tuomet kainos nekiltų. Kils kainos, ekonomikos dėsniai. Bet kartoju: tai yra apvalinama dėl atsiskaitymo, tiek į didžiąją, tiek į mažąją pusę, dėl atsiskaitymo, o ne dėl kainų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, visi čia kalbantys iš tribūnos bandė pasakyti argumentus. Aš labai tikėjausi, nes taip pat kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tai galvojau, iš tikrųjų galėsime išgirsti tuos argumentus, atsakymus. Deja, atsakymų nėra.
Tikrai nesimato, kad būtų rūpestis arba atkreiptas dėmesys, kad vis dėlto nesudarytų sąlygų verslui pelnytis gyventojų sąskaita. Kaip žinome, verslas nustato kainas ir jie gali nustatyti linkstančias į didesnę ribą, kad apvalintųsi į didesniąją pusę. Aš pakartosiu dar kartą, kad iš tikrųjų pasigendu lygiateisiškumo principo: tie, kurie atsiskaitys grynaisiais pinigais, jiems kaina bus suapvalinama, ir, tikėtina, į didesniąją pusę, o tie, kurie atsiskaitys kortele ar kitais būdais, tai jie mokės, kaip sakyti, tą kainą, kuri bus fiksuota prie prekės.
Manau, tai dar vienas žingsnis link žmonių pastūmėjimo atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo, tuo pačiu pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Tai labai apgailestauju ir kviečiu kolegas nepritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime jau netrukus.
10.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2602(2) (svarstymas)
Prieš tai apsvarstykime darbotvarkės 1-4 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2602(2). Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamąją I. Haase, tačiau jos salėje šiuo metu nematau. Galbūt galėtų kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pristatyti komiteto išvadą? Yra, taip, viskas gerai. Taigi, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pristatys išvadą dėl projekto Nr. XIVP-2602(2).
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2602(2). Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu T. Tomiliną pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas gruodžio 15 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodeksą. Jam pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Taip pat dėl šio projekto yra gauta viena Seimo nario K. Adomaičio pataisa. Ar galėtumėte, gerbiamas Kasparai, pristatyti savo?.. Norėčiau dar kartą pakviesti I. Haase į tribūną pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl minėto projekto. Vėl nematau pirmininkės. Galbūt A. Širinskienė sutiktų Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl kolegos pataisos? Ateina I. Haase. Ačiū. Buvo gauta kolegos K. Adomaičio pataisa dėl 1 straipsnio. Ar galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
I. HAASE (TS-LKDF). Čia dėl Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymo? Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo papildyti 248 straipsnį 11 dalimi. Tai yra viešojo maitinimo paslaugą teikiančių fizinių asmenų neatlygintinis vienkartinių plastikinių gaminių, nurodytų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 priedo 1 ir 4 punktuose, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą užpildomi maisto produktais ar gėrimais, dalijimas ir (ar) pardavimas masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams, užtraukia įspėjimą arba baudą viešojo maitinimo paslaugų teikėjams fiziniams asmenims nuo 30 iki 60 eurų ir baudą viešojo maitinimo paslaugų teikėjų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 100 iki 200 eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau atsiklausti K. Adomaičio. Ar pritariate pritarimui iš dalies? Tinka, ar ne? Ar gerbiamas Seimas gali pritarti tokiai versijai, kurią komitetas suformulavo? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
Jau galime balsuoti dėl viso, kaip tik yra 11 valandų. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-2602 po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 96: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275(3), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3276(2), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3277(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3278(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar pakilkime į darbotvarkės pradžią ir apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projekto bei lydimųjų projektų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 61, prieš – 16, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
A. Skardžius norėtų išsakyti repliką po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip galima su tokiais argumentais: neva žmonės pameta centus, todėl juos reikia išimti iš apyvartos, ateiti į Seimą? Absurdas!
PIRMININKĖ. Seimas po svarstymo apsisprendė.
11.02 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 13, 19, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3398(2) (svarstymas)
Toliau svarstykime 1-5 klausimą – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3398(2). Kviečiu pranešėją L. Kasčiūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, labai ačiū. Mes apsvarstėme šį įstatymą. Projektu siekiame įteisinti ginklų panaudą kaip licencijuojamos ūkinės veiklos formą, siekdami sudaryti galimybę asmenims neatlygintinai, tai yra sudarius panaudos sutartį, gauti ir laikyti civilinėje apyvartoje leidžiamus ginklus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti vienas Seimo narys. Kviečiu A. Pocių į tribūną.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami Seimo nariai, gerbiama Pirmininke. Aš norėčiau labai trumpai tiesiog prieš balsuojant galbūt paaiškinti, koks yra šio įstatymo pakeitimo tikslas. Kaip žinome, dabar iš Šaulių sąjungos ir kitų valstybinių institucijų, kurios suteikia galimybę savo darbuotojams turėti ginklus tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas, pavyzdžiui, Šaulių sąjunga, ne visi gali įsigyti ginklus valstybės gynybai. Šiuo atveju yra tokia spraga, kad, norint ginklą išduoti šauliui, reikia tai dokumentaliai sutvarkyti taip, kad jis būtų teisėtai išduotas, tai todėl būtent yra numatoma panauda. Taigi aš manau, kad ta teisinė kolizija būtų išspręsta, nes kiti atvejai, kaip žinoma, yra arba nusipirkti, arba nuomotis ginklą. Šiuo atveju būtų tinkamiausias, būtent reikalingiausias Šaulių sąjungai ginklų panaudos variantas. Tokio varianto dar nesame turėję. Tai prašyčiau suprasti, kad būtent dėl Šaulių sąjungos aktyvumo ir jų pageidavimo ir išsakyta pozicija, kad, kaip aš ir minėjau, ne visi šauliai gali įsigyti ginklą. Čia būtų Šaulių sąjungos narių palaikymas ir Šaulių sąjungos narių galimybė turėti ir laikyti ginklą namuose. Tiek norėjau pasakyti. Ir raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų už kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų, kolegos, jau diskutavome prieš tai keliuose posėdžiuose dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo ir mano turbūt buvo palinkėjimas, jeigu prisimenate, spręsti problemą, kaip aprūpinti tiek šaulius, tiek savanorius, tiek kitus karius, kad jie galėtų tarnybinius ginklus laikyti namuose, nes šiandien tai leidžiama tik įsigijus savo asmeninį ginklą. O žinant, kiek kainuoja ginklas, priedėliai ir kita įranga, tai yra tikrai didžiulės sumos, turbūt tai yra sprendimo būdas. Galbūt kai kam atrodo keistai, tačiau reikia paminėti, kad automobilis yra pavojingesnis daiktas – nuo jo keliuose žūsta daugiau žmonių apskritai turbūt pasaulyje ir kitose šalyse, kur ginklų yra daugiau, bet šiuo atveju praktika yra irgi ne koks nors naujadaras, tai yra ir kitose šalyse. Tiems žmonėms, kurie turi teisę laikyti, nešioti ginklus, tam įsirengia tinkamas patalpas, seifus, apsaugą ir visa kita, tai turbūt puiki galimybė, kad tie ginklai būtų laikomi ne centralizuotai kur nors sandėliuose, kur, žinome, konflikto atveju pirmiausia būtų taikiniai. Šiuo atveju tai padėtų būtent šauliams arba tarnybą atliekantiems kariams tuos ginklus išskaidyti, tai yra laikyti arčiausiai ten, kur jie būtų pasiekiami. Tai sutaupytų daugybę brangaus laiko, atstumų, nes važiuoti pasiimti ginklų iš namų, važiuojant į šaudyklą pakeliui dar užsukti būtent į vietą, kur yra ginklai saugomi…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …kartais susidaro didelis atstumas.
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai kviečiu palaikyti ir padėti išspręsti tą fizinę problemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kadangi yra balsavimo langas, apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-5 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-3398. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.08 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 10, 12, 17, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1086(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1086(2). Kviečiu pranešėjus, pirmiausia G. Palucką, kuris pristatys pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Seimo Ekonomikos komitetas po pateikimo padirbėjo su įstatymo projektu ir, sakyčiau, stipriai jį patobulino, įrašydamas naują sąvoką „ūkininko pagamintas tradicinis alkoholinis gėrimas“, taip pat siūlydamas padaryti išimtį dėl tokios gamybos licencijavimo ir dar ne vieną svarbią pataisą dėl iniciatorių projekto.
Taip pat buvo gautas kolegės Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymas dėl 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 10 straipsnis. Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Buvo siūloma užtikrinti prekybos vietos prieinamumą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, bet yra pakeistas įstatymo projektas ir minėtų alkoholio produktų prekyba apskritai nėra siūloma.
Taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas dėl 10 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies. Taip pat dar vienas Vyriausybės siūlymas, susijęs su minėtos veiklos licencijavimu. Taip pat komitetas pritarė tik iš dalies. Kaip ir minėjau, numato išimtį dėl naujai suformuluotos sąvokos dėl licencijavimo. Taip pat dar vienas Vyriausybės siūlymas dėl 5 straipsnio, kuriuo keičiamas 17 straipsnis, dėl mažmeninės prekybos gaminamu alkoholiu tvarkos. Taip pat yra atsižvelgta iš dalies, nes, kaip ir minėjau, juo nebūtų prekiaujama. Dėl Vyriausybės pasiūlymų, rodos, viskas. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl pasiūlymų dar atskirai jus pakviesime vėliau, kai reikės apsispręsti balsuojant. O dabar norėčiau pakviesti V. Pranckietį. Jis pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Seimo Kaimo reikalų komitetas Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą svarstė 2023 m. balandžio 19 d. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai tokie: pritarti iniciatorių pateiktam Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Balsavo: už – 6, susilaikė 1. Tai buvo S. Jovaiša, abejojo dėl kontrolės užtikrinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto pranešėjo salėje nematau, bet galbūt pirmininkas A. Matulas galėtų pristatyti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas nepritarė minėtam įstatymo projektui. Už balsavo 7, niekas nebalsavo prieš ir susilaikė 4. Siūlo įstatymo projektą atmesti dėl to, kad prieštarauja visai šiuo metu įgyvendinamai, gana sėkmingai nemažai kadencijų įgyvendinamai valstybės kovos prieš alkoholizmą politikai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados yra pristatytos. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis kalba A. Veryga. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai gaila, kad vis dėlto apsisprendėme šitą klausimą palikti ir jį svarstyti. Panašu, kad į šiuos dalykus žiūrime kaip į pramogą. Mes ką tik balsavome ir pritarėme siūlymui dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo. Jam aš labai pritariu ir manau, kad mes esame tokioje situacijoje, kai valstybės piliečiai privalo būti ne tik apginkluoti, bet ir labai blaivia galva, vertindami visas rizikas, ypač turint galvoje dabartinės valdžios siautėjimą ir gąsdinimą karais. Gal čia toks ir tikslas – leisti pasigaminti po toną samagono, kad visi galėtų normaliai užpilti ir tada jau galėtų išgyventi visą šitą politinį cirką, kuris šiandien vyksta valstybėje. Bet čia pajuokavimas.
O jeigu labai rimtai, tai kolegų, kurie teikiate įstatymo projektą, aš noriu retoriškai paklausti, ar jūs skaitėte Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnį? Skaitėte. Matau, kolega Eugenijus linksi galvą. Tai matėte, ten yra parašyta: mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir jo prieinamumą. Tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas. Jeigu dar toliau skaitėte, yra minimi valstybės alkoholio kontrolės principai. Aš pacituosiu tris: skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą, remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Tai jūs man pasakykite, kaip šitas teikiamas įstatymo projektas koreliuoja su tuo, kas yra numatyta Alkoholio kontrolės įstatyme? Jūs pjaunate į visiškai priešingą pusę. Vadinasi, yra teikiami siūlymai, kurie prieštarauja įstatymo tikslui, valstybės alkoholio kontrolės principams, nes jūs man niekaip neįrodysite, kad leidimas žmogui pasigaminti toną samagono yra alkoholio vartojimo, prieinamumo mažinimas, kad tai yra socialinės aplinkos be alkoholio planavimas ir panašiai.
Kai yra kalbama apie kažkokias kaimo turizmo sodybas, apie kažkokios kultūros, suprask, diegimą, ar mažai mes Lietuvoje turime problemų su sveikata? Mažai? (Balsas salėje) Sakote, ne ten turime. Tai aš pasakysiu, kad vis dėlto ten turime ir viskas susidėlioja iš mažų detalių. Jeigu jums, kolegos, yra neįdomus Sveikatos reikalų komiteto vertinimas, tai gal tada apskritai yra nereikalingi nei sveikatos mokslininkai, nei visuomenės sveikatos specialistai, jeigu į viską galima nusispjauti – į mokslinius tyrimus, į visą analizę ir padarytą darbą, kuris jau davė labai gerų rezultatų Lietuvoje. Iš tiesų alkoholio vartojimas yra pradėjęs mažėti, mes tampame civilizuotesni, tampame kultūringesni ir pasiekiame tam tikrų gražių dalykų. Matome, kad jau ir pati visuomenė vis labiau ir labiau pradeda palaikyti tai, ką mes dabar turime. Apklausos rodo, kad vis didesnė gyventojų dalis palaiko tai, kas yra priimta.
Mano raginimas, kolegos. Nesugriaukime to, ką labai sunkiai politiškai Lietuva jau yra pasiekusi. Nepriimkime to kaip kažkokio žaidimo ir nekalto sprendimo, nes tai nulems dalies žmonių likimus, daliai žmonių tai kainuos šeimas, kainuos pragertą sveikatą ir kainuos didesnes išlaidas tai pačiai sveikatos apsaugos sistemai. Tai nedarykime tos klaidos. Tie, kurie nori gaminti naminę degtinę pagal tradicinę receptūrą, ir šiandien gali tą daryti įregistravę įmonę, išsiėmę licenciją. Tada bus galima ir prekiauti, ir daryti viską taip, kaip privaloma civilizuotoje valstybėje. Tai kviečiu tikrai nepadaryti tos lemtingos klaidos ir nepalaikyti šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Toliau yra užsirašęs diskusijoje kalbėti R. Žemaitaitis, tačiau jo salėje kol kas nematau. P. Saudargas – dėl vedimo tvarkos.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne, aš tiesiog norėjau patikslinti. Kadangi esu fizikas, tai nemėgstu netikslių skaičių. Man atrodo, projekte yra 100 litrų alkoholio. Tai yra ne tona, o centneris, jeigu ką. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. M. Danielę kviečiu kalbėti diskusijoje.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Be to, jeigu būtų vanduo, taip būtų.
M. DANIELĖ (LF). Turbūt retas atvejis matyti mane ir Aurelijų, kalbančius už tą patį dalyką, bet aš nueisiu šiek tiek toliau nuo politikos ir pakalbėsiu ekspertiniu aspektu. Naminukė yra itin pavojinga narkotinė medžiaga. Mes kultūriškai esame prie jos pripratę, mes jos nesuvokiame kaip itin pavojingos medžiagos, bet ši medžiaga gali sukelti mirtį dėl apsinuodijimo, ši medžiaga sukelia didelę priklausomybę ir ši medžiaga šiandien yra šešėlyje.
Jeigu mes kalbame apie tai, kad ją reikia ištraukti iš šešėlio, sureguliuoti jos visą susijusią tvarką, žinoma, kad reikia. Jeigu ta veikla vyksta šešėlyje, jinai tampa dar pavojingesnė visuomenės sveikatai, žmogaus sveikatai ir atneša didelę žalą. Ir mes turime nuolatinius atvejus: 16 žmonių apsinuodijo, kartu gėrę degtinę, apako… Tai yra labai labai rimta medžiaga. Šitą turime suprasti.
Bet kai mes kalbame apie reguliavimą, vadinasi, mes ateiname ir sakome: valstybė ima tai į savo rankas. Pažiūrėkite į kanapes Kanadoje. Sureguliavimas yra toks griežtas, kad yra sureguliuota iki vaikams apsauginių pakuočių, kad vaikas negalėtų atidaryti. Vadinasi, mes suprantame medžiagos pavojingumą ir mes suprantame, kad pritaikydami labai griežtą, tvarkingą reguliavimą galime sumažinti apsinuodijimų žalą ir ištraukti kažkokią veiklą iš šešėlio.
Visa problema yra šis projektas. Ir Sveikatos reikalų komitetas jį atmetė ne tik dėl to, kad yra, na, gali pasirodyti, kad čia ideologai už sveikatą, už gyvenimą be alkoholio, bet ne tik dėl to. Projektas yra šleivas ir kreivas. Projektas neužtikrina griežtų reguliavimo sąlygų ir neatsako į daugybę klausimų.
Reikia numatyti šio produkto kokybės tikrinimą. Žmogus išvirė naminukę, jis veža ją testuoti, jis užtikrina, kad jinai neturi nuodų. Vadinasi, jinai yra padaryta taisyklingai. Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Kai mes ištraukiame kažkokį dalyką iš šešėlio, mes užtikriname jo kokybę, vadinasi, jis tampa… na, mes užtikriname, kad jis nebus pripildytas nuodų. Tai reikia būtinai padaryti.
Licencijavimas yra labai svarbus. Na ir daugybė kitų dalykų: kaip bausime už pažeidimus, kokios bus sankcijos (jos turi būti labai griežtos ir labai rimtos), kaip apsaugosime jaunimą, kaip užtikrinsime, kad tas degustavimas nevirstų iš tikrųjų į šešėlyje vykstančią prekybą? Na ir visi kiti dalykai.
Šis projektas yra pats savaime tiesiog blogas ir dėl to palaikyti negalima. O grįžti prie naminės degtinės sureguliavimo nustatant labai griežtas taisykles yra tas kelias, kuriuo reikia eiti. Ir mes tą kalbame apie lošimus, mes tą kalbame apie naminę degtinę šiandien. Kitos šalys tai daro su kanapėmis. Beje, tai daro ir Vokietija, nes tai yra moksliškai pagrįstas veiksmingiausias būdas. Deja, šiandien aš raginu nepalaikyti šito projekto.
PIRMININKĖ. Diskutuoti užsirašę pasisakė. E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Aš iki šiol visiems viešai sakydavau ir sakydavau tiesą, kad aš nesu vartojęs narkotikų, bet po kolegės M. Danielės pasakymo noriu dabar prisipažinti – aš esu vartojęs narkotikų, ir ne vieną kartą, bet nelaikau savęs įgudusiu narkomanu. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Pereiname prie pataisų svarstymo. Seimo narė M. Ošmianskienė yra įregistravusi pataisą. Prašau. Norėčiau pakviesti Ekonomikos komiteto pranešėją G. Palucką, kuris pasakys komiteto išvadą, o pirma M. Ošmianskienė pristatys savo pataisos esmę. Prašau. Gerbiama Monika, pristatykite.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, prieinamumas žmonėms su negalia yra pradėtas reguliuoti dar nuo 1994 metų, jau 30 metų, tačiau apsidairius, jeigu Lietuvoje reikėtų rasti sodybą, pritaikytą, tinkamą žmonėms su negalia, tai būtų misija beveik neįmanoma.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į kaimo turizmo plėtrą buvo investuota nemažai Europos Sąjungos lėšų, tačiau šiandien norint rasti prieinamą sodybą, kaip jau ir minėjau, faktiškai yra neįmanoma. Politika valstybėje gali būti formuojama reguliavimu, draudimais ir baudomis, tačiau gali būti formuojama ir paskatomis, pasiūlant tam tikrą morką.
Šis siūlymas yra būtent toks. Naminukė, alkoholis nėra būtinoji prekė, būtinasis poreikis. Suteikdami tam tikriems kaimo turizmo ūkiams galimybę gaminti, degustuoti ar prekiauti, lygiagrečiai galime siekti ir kitų gerų tikslų, kurie skatintų socialinės gerovės kūrimąsi. Todėl šiuo siūlymu siekiama, kad alkoholį…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). …gaminančios ir dabar jau siūlančios degustuoti kaimo…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). …sodybos privalėtų turėti ir pritaikomumą žmonėms su negalia.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Prašau pristatyti komiteto išvadą dėl šio pasiūlymo.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas mano, jog pasiūlymas yra tiesiog ne dėl to įstatymo, nes čia yra Alkoholio kontrolės įstatymas, todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręskime balsuodami. Už pasiūlymą dar kalba keli Seimo nariai. A. Sysas norėtų palaikyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Labai keistai atrodo su šituo įstatymu. Aš nekalbėsiu apie įstatymą, kuriam nepritariu. Plečiame prieinamumą, bet kai kalbame apie neįgaliuosius, kažkodėl komitetas balsuoja prieš. Kodėl sveikas žmogus gali atvykęs į tokią sodybą išgerti, o neįgalus, pavyzdžiui, negali? Man paaiškinkite. Todėl aš pritariu šitai pataisai. Jeigu jau jūs liberalizuojate rinką, tai kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į šitą produktą. (Balsas salėje: „Diskriminuojama!“)
PIRMININKĖ. Balsuokime. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 94: už – 48, prieš – 15, susilaikė 31. Pritarta pataisai.
Toliau. Norėčiau pratęsti balsavimo laiką iki tol, kol apsvarstysime šį klausimą, nes esame jo viduryje.
Dabar dėl 2 straipsnio taip pat buvo pateiktos Vyriausybės pastabos, kurioms komitetas, kaip jau buvo pristatyta, pritarė iš dalies. Ar Vyriausybei (čia atsiklausiu, matyt, premjerės) tinka pritarimas iš dalies?
K. Navickas pakomentuos. Prašau. (Šurmulys salėje) Kaip supratau, pritarimas iš dalies tinka. Ar galime pritarti bendru sutarimu pritarimui iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Daugiau pastabų, pataisų… Yra taip pat dar viena pataisa dėl 5 straipsnio. Vyriausybės pataisa. Taip pat jai pritarta iš dalies. Vėlgi atsiklausiu K. Navicko, ar tinka pritarimas iš dalies dėl 5 straipsnio?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tinka. Ar galime pritarti 5 straipsniui tokiam, koks jis suformuluotas? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Galime apsispręsti dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-6 klausimo – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-1086. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 60, prieš – 22, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta.
11.28 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2083(3)VK, Vidaus tarnybos statuto 6, 311, 39 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2085(3)VK, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2086(3)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2083(3) bei lydimieji. Norėčiau pakviesti A. Petrošių, kuris pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Sprendimas dėl projekto Nr. XIVP-2083. Įstatymo projektą atmesti, nes įstatymo projektu siūlomi pakeitimai integruoti į Seimo 2023 m. gruodžio 19 d. priimtą įstatymą Nr. XIV-2412.
Sprendimas dėl projekto Nr. XIVP-2085. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą XIV-2404, kuriuo Vidaus tarnybos statutą išdėstė nauja redakcija, įstatymo projektą Nr. XIVP-2085 atmesti, nes jo nuostatos integruotos į naują Vidaus tarnybos statuto redakciją.
Projektą Nr. XIVP-2086 atmesti, nes 2023 m. gruodžio 5 d. priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2303 išsprendė šiuo projektu sprendžiamus klausimus, todėl projektas nebėra aktualus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami jau per kitą balsavimo intervalą.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3556 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar norėčiau pasiūlyti apsvarstyti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-3556. Kviečiu J. Razmą į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nedidelis formalus pakeitimas teikiamas dėl dviejų komisijų sudėties. Į Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją įrašoma J. Šiugždinienė, iš jos pasitraukus L. Kasčiūnui. Iš Jaunimo ir sporto reikalų komisijos J. Šiugždinienė yra išbraukiama, nes, kaip ji mano, būtų sudėtinga spėti dirbti dviejose komisijose.
PIRMININKĖ. Užsirašiusių klausti nėra, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, dėl 2 straipsnio nėra, dėl 3 straipsnio nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų priėmimo stadijoje niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad balsavimas dabar vyks nuo 12 val. 30 min. Nuo 12 val. 30 min. kitas balsavimo langas.
11.31 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 183, 185, 186, 28, 29, 33, 34, 341, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3454 (pateikimas)
Dabar svarstysime darbotvarkės 1-9 klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3454. Jį pateiks ministrė A. Armonaitė. O posėdžiui toliau pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
A. ARMONAITĖ (LF). Laba diena, mieli kolegos. Vyriausybė teikia Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus. Pristatysiu juos. Iš esmės yra keli tikslai. Pagerinti verslo reguliacinę aplinką, sudarant palankesnes konkurencines sąlygas skirtingus alkoholinius gėrimus gaminantiems, importuojantiems ir parduodantiems ūkio subjektams. Pašalinti Alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus ir atsisakyti ydingų nuostatų, nesuderintų su kitais teisės aktais. Pasakysiu labai paprastai, atvirai. Mane, stovinčią šioje tribūnoje, gali kritikuoti abi pusės: ta pusė, kuriai norisi ambicingesnio alkoholio kontrolės laisvinimo, ir, aišku, ta pusė, kuri nori išlaikyti status quo, tai yra visą draudimą. Tačiau Vyriausybės su institucijomis, ministerijomis, visais ekspertais ir verslu suderintas projektas yra toks. Mes jį atnešame. Aš asmeniškai tikiu, kad jis pagerintų situaciją.
Dabar aš pristatysiu pagrindinius pokyčius. Siekiant aiškumo, yra sumažinamas vienkartinių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius ir suvienodinamos pagal šias licencijas leistinos alkoholinių gėrimų koncentracijos: silpnesniems gėrimams – iki 8,5 laipsnio, vidutinio stiprumo – iki 15 laipsnių. Taip pat suvienodinamos konkurencinės sąlygos verslininkams, kurie prekiauja mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose, pakeliant leistinų prekiauti alkoholinių gėrimų koncentraciją iki 15 laipsnių. Šiuo metu mugėse, masiniuose renginiuose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio. Tikriausiai keliaujate po Vokietijos miestelius, kalėdines muges, matote, tikrai galima įsigyti ir šiek tiek stipresnio vyno. Lietuvoje Kaziuko mugėje to nebuvo galima padaryti. Mes leistume iki 15 laipsnių.
Toliau. Išplečiamas išimčių, kas nelaikoma reklama, sąrašas. Tik pabrėšiu, triskart padedu šauktuką, absoliutus reklamos draudimas toliau galioja, yra tik keli nedideli patikslinimai, kaip mes siūlytume ją reguliuoti. Pavyzdžiui, siūlome įtvirtinti, kad interneto platformos, tokios kaip „Bolt Food“ ar „Wolt“, galėtų skelbti leistiną informaciją ir tai nebūtų laikoma reklama. Šiuo metu jos, būdamos tik tarpininkės, o ne tiesioginės alkoholinių gėrimų pardavėjos, negali skelbti informacijos, kol neturi įsigijusios licencijos. Taip pat siūlome, kad reklama nebūtų laikoma ir informacija apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, alkoholinių gėrimų gamybos technologijas ir tradicijas. Kitaip tariant, toliau liks absoliutus draudimas, nebus galima užpirkti feisbuko įrašų ir taip toliau, tai lieka. Bet jeigu įmonė gavo apdovanojimą, jeigu jinai nori pasakyti, kad prie vieno ar kito sūrio tinka vynas, na, sveikas protas sako, kad tai nėra reklama, ir mes siūlome tai įteisinti.
Taip pat siūlome leisti organizuoti alkoholinių gėrimų degustacijas gamybos patalpose. Šiuo metu degustacijos yra leistinos tik mugėse ir parodose. Taip pat norime nustatyti aiškesnes taisykles, kada leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus reprezentaciniais tikslais, kai siekiama užmegzti, pagerinti verslo santykius. Juk ir viešosios institucijos, turinčios įvairių tarptautinių kontaktų ir taip toliau, gauna tuos suvenyrus iš užsienio. Norime ir Lietuvoje tai legalizuoti. Ir dar kai kurie kiti techniniai pakeitimai.
Kolegos, tikrai labai prašau palaikymo. Tokie racionalūs pasiūlymai, kurie sumažintų biurokratinę naštą, reguliavimo naštą, būtų aiškiau. Jie esmingai nekeičia Alkoholio kontrolės reguliavimo Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). (Negirdėti)
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs sakote, kad tai nekeis vartojimo, čia kažkas tik pareguliuojama, pataisoma. Aš noriu jūsų labai konkrečiai paklausti. Jūs tam tikrose vietose siūlote padidinti leistiną prekiauti alkoholinių gėrimų koncentraciją. Tai gal jūs man galite paaiškinti tiesiog matematiškai, kaip tai nedidins absoliutaus alkoholinių gėrimų suvartojimo? Gal galite, nežinau, kokią nors gudrią formulę sugalvoti, kad paaiškintumėte, nes tame pačiame tūrio vienete parduodant tiesiog didesnės koncentracijos alkoholinius gėrimus paprastai vartojimas absoliutaus alkoholio išauga. Tai kokia yra prasmė, koks yra tikslas ir ar iš tikrųjų reikia Lietuvoje didinti alkoholinių gėrimų vartojimą, jūsų manymu?
A. ARMONAITĖ (LF). Aurelijau, aš, tiesą sakant, noriu pakviesti protingumo, proporcingumo kriterijais vadovautis. Mes kalbame apie alkoholio koncentraciją iki 15 laipsnių. Tai reiškia, mes realiai kalbame apie leidimą prekiauti vynu, pavyzdžiui, Kaziuko mugėje. Šituo paketu nėra liečiamas jūsų atneštas ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės įgyvendintas alkoholio ribojimas dėl valandų, dėl amžiaus, kuris tikriausiai, kaip jūs argumentuojate, reikšmingai mažina ar sumažino laikinai vartojimą. Paskui jis tikriausiai atsistatė. Tai čia nėra tas reguliavimas. Aš tikrai kviečiu pasižiūrėti atvirai. Kaip ir sakiau savo pristatymo pradžioje, tie, kas nori ambicingesnio liberalizavimo, kritikuoja šitą projektą. Jums atrodo, kad vynas Kaziuko mugėje – kaip čia? – nugirdys Lietuvą. Man taip neatrodo. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt, kai kalbame apie tas nacionalines muges, vis tiek mes daugiausia tikimės, kad jos turėtų būti ne kiniškų prekių, ne atvežtinės produkcijos, o grynai lietuviškos produkcijos. Ar nebus taip?.. Suprantama, alus vis tiek daugiau toks vietinis yra. Čia nematyti prekybos kokiais nors kitais, daugiausia namudiniais prekiauja. Bet ar nebus taip, kad išeis į viešumą atvežtiniai vynai paprasčiausiai, daug bus to vyno? Tikrai tas neduos turbūt paveldui naudos. Aišku, yra šiek tiek ir savų gamintojų, bet tai daugiau bus tokia galimybė paprekiauti įvairiais kitais gėrimais, kurie nieko bendro neturi su mūsų nacionaliniu paveldu. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Gyvename laisvoje Europoje, kur galioja bendra rinka, prekės, paslaugos juda viduje Lietuvos. Puikūs gaminiai išvažiuoja į užsienį, kaip ir puikūs gaminiai atvažiuoja čia, į Lietuvą. Aš, tiesą sakant, ne visai sutinku, kad jeigu Lietuva nėra šiuo atveju tradiciškai vyno šalis, tai nereiškia, kad nereikia priimti šių įstatymų pakeitimo. Neseniai lankiausi „Litexpo“ parodoje „Adventur“, kur Lietuvos verslas prisistatė, dzūkai, rodos, iš Lazdijų, gamina puikų vyną, kuris yra tikrai gero lygio. Tai dabar tiems žmonėms prisistatyti, dalyvauti tiesiog būtų daugiau galimybių. Tiesą sakant, Lietuva garsėja tradicijomis ir labai stipraus alkoholio. Tai čia pagal tą jūsų klausimo logiką gal reikėtų man dabar tuos didesnius laipsnius atnešti, bet vis dėlto mes to nedarome ir siūlome iki 15 % alkoholio koncentraciją.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Nėra. Tada K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, savivaldybės yra nusistačiusios įvairias tvarkas švenčių ir renginių metu: vienos leidžia, kitos riboja. Dabar, jei patvirtiname šį jūsų įstatymo projektą, ar nekils tokia kolizija? Aš, pavyzdžiui, esu žymus vyndarys kokiame nors regione ir noriu prekiauti šventėje, o tos savivaldybės meras nustato taisykles kartu su savivaldybės taryba, nes jam atrodo, kad alkoholis yra blogis iš viso. Kaip čia tada reikėtų elgtis?
A. ARMONAITĖ (LF). Tos savivaldybės, kurios yra už kultūrinį gyvenimą, už didesnius renginius ar kokį nors judesį savo miestelyje, leidžia, tos, kurios nenori, neleidžia. Mes į savivaldą nesikišame šiuo atveju. Gal kaip tik palengviname kai kuriuos dalykus, supaprastiname licencijas, savivaldybių administracijoms bus lengviau, o jau čia jūsų klausimas yra politinis, kokius merus mes renkame, čia įstatymas nesikiša į tai.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Nėra. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, žinote, skaitau apie masinius renginius ir kad mes leisime prekiauti ir atidarysime, išskyrus, paskaičiau dabar jūsų aiškinamajame rašte, sporto renginius. Tai ar masiniai renginiai mums yra svarbiausias renginys, ar mes norime, kad mūsų tauta daugiau išgertų stipresnių gėrimų?
Antras momentas dėl reklamos. Aš vis dėlto manau, kad jei atidarysime mažą mažą skylutę, tai mes turėsime ir pro tą skylutę pradės dar daugiau tos reklamos lįsti. Mes jau vargstame, žinome, kokia yra dabar situacija su lošimais, tai dabar norime vėl atverti mažas dureles, kad galėtų irgi internete reklamuotis. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Tai ne visai taip yra. Kaip ir pristatymo metu sakiau, jokia apmokėta reklama, net ir tiesioginė neapmokėta reklama, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, čia nėra atlaisvinama. Tiesiog gamintojai ar pardavėjai galės paskelbti informaciją apie savo gautus apdovanojimus, apie maisto derinimo rinkinius ir taip toliau. Čia, tiesą sakant, jau net jeigu aš dabar paimčiau ir pasakyčiau, koks vynas prie kokio sūrio geriau tinka, gal irgi būtų galima laikyti reklama pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Mes tiesiog kviečiame tokiu protingumo, proporcingumo kriterijumi vadovaujantis to nelaikyti reklama. Lygiai taip pat kaip ir interneto platformos „Boltas“, „Woltas“ – juk jie yra tiktai tarpininkai ir dabar negali paskelbti leistinos informacijos, ne tos, kuri būtų laikoma reklama, bet šiuo metu leistinos informacijos. Čia tiesiog sureguliuojame. Čia dėl reklamos.
Dabar dėl renginių. Aš jums keletą tų pavyzdžių pasakiau. Tai yra mugės, miestų renginiai. Mes tikrai nesiūlome stipriųjų gėrimų ir tas viskas lieka, yra siūloma 15 laipsnių koncentracija. Paprastai aš vis dėlto tikiu žmonių sveiku protu ir nežinau, ar kažkas jau nuo vyno taurės yra nusitašęs taip, kad yra kažkokių problemų. Tiesiog truputį, kolegos, prašau supratimo. Yra racionalūs, suderinti tarp institucijų pakeitimai, tikrai ne radikalūs.
PIRMININKAS. J. Baublys – paskutinis klausiantysis.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gal ne paklausti gerbiamos ministrės, bet tiesiog pritarti ir palaikyti norėčiau, nes iš tiesų ne vienas vyno gamintojas kreipėsi į mane, kad gamina puikų vyną, bet pristatyti, kaip minėjo ministrė, parodose ar kitur tiesiog neturi galimybės. Labai teisingai ministrė pasakė, kad yra daugiau, kurie nuo alaus prisigeria, o nuo vyno tikrai labai labai retai gali pamatyti, kad nuo vienos kitos taurės būtų prisigėrę.
Ne vieną kartą Lietuva buvo kritikuota dėl to, kad iš to hektaro mažai pajamų turi. Čia būtent, mano žiniomis, yra vyndariai, kurie pasodinę ir vynuogynus, ir tapę ūkininkais, ir nori būtent gaminti tą vyną, tai ir padidinti tas pajamas iš 1 hektaro ir panašiai. Yra daug pliusų. Tikrai palaikau ir siūlyčiau visiems balsuoti už. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai čia jau buvo motyvai. Dėkui ministrei.
Dabar jau tikrieji motyvai. Kas užsirašė? Už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pateiktu įstatymo projektu suderinamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, sumažinami licencijų kiekiai ir suvienodinamas leidimų reglamentavimas. Patikslinamos licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšys atsisakant kai kurių vienkartinių licencijų rūšių ir pasiūlant nustatyti naują bendrą vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšį.
Įstatymo projektu tikslinami licencijų bei leidimų suteikimo ir panaikinimo pagrindai, taip pat tikslinamos licencijų išdavimo ir panaikinimo sąlygos. Numatoma galimybė vykdyti degustacijas gamybinėse patalpose, leidžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 15 %, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose.
Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nes jis yra labiau techninis. Renginiuose ir mugėse žmonės, kurie norėtų išgerti vyno taurę, tikrai tokios galimybės šiandien neturi ir jeigu nori išgerti vienokio ar kitokio gėrimo, turi gerti tik alų arba sidrą. Aš tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Veryga pasisakys prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nežinau, ar jūs atidžiai klausėte ministrės pristatymą, bet ji net nebandė neigti, kad šito įstatymo pataisų tikslas yra gerinti verslo sąlygas, tai yra sukurti geresnes sąlygas parduoti alkoholinius gėrimus. Aš dar kartą priminsiu Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą. Jo tikslas yra mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, o ne kurti geresnes sąlygas verslui jį pardavinėti.
Dar daugiau. Vyriausybės narė, kuri atneša čia mums tokius pasiūlymus dėl įstatymų, manau, apskritai elgiasi net ir ciniškai. Vyriausybė, siūlydama, teikdama tokius siūlymus, kurie didins alkoholinių gėrimų suvartojimą, tuo pat metu net neleidžia teikti pagalbos žmonėms, laikydama daugiau negu 600 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezerve, tai yra kuriamos sąlygos, kaip galima daugiau suvartoti, sukurti sveikatos problemų, bet net neleidžiama jų spręsti. Man atrodo, čia yra net nelabai žmoniškas elgesys. Ministrė nesugebėjo atsakyti į mano klausimą, kokiu būdu matematiškai padidinus alkoholinių gėrimų koncentraciją, jo kiekį tame pačiame tūryje nepasikeis absoliutus alkoholinių gėrimų suvartojimas. Kaip jisai gali nepasikeisti, jeigu jūs… Tiesiog koncentraciją padidinant, jisai padidės. Čia kiekvienam, manau, turinčiam minimaliausias matematikos žinias ir supratimą, yra aišku, kad alkoholinių gėrimų suvartojimas taip tiesiog išauga ir su tuo išauga ir jo padaryta žala.
O kalbant apie reklamą, aš manau, kad šituos siūlymus parengė patys gamintojai, kurie puikiai žino, kaip tas landas išnaudos. Tokiems siūlymams pritarti tikrai negalima.
PIRMININKAS. Dėkui pasisakiusiems. Apsispręsime dėl šio projekto per numatytą balsavimo intervalą.
11.50 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3098, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 4841 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3099 (pateikimas)
Dabar dar vienas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas su lydimuoju. Jį pateiks A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Alkoholio įstatymo projekto pakeitimus. 2017 metais buvo priimta nemažai įvairiausių draudimų ir ribojimų, kurie įsigaliojo 2018 metais, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje 2019, 2020, 2021 ir 2022 metais alkoholio vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, iš esmės nei padidėjo, nei pamažėjo. Padidėjimas 1 litru buvo, kuomet Lietuvoje buvo karantinas, tačiau rodikliai vėl grįžo prie prieš tai buvusių rodiklių.
Pateiktu siūlymu siūlome, kad sekmadieniais, kaip ir bet kurią kitą dieną, Lietuvoje būtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro, nes, kaip ir minėjau, tyrimai nerodo jokių pokyčių. Tačiau būtent dėl šito sekmadienio ribojimo, kuris yra įvestas 2017 metais ir įsigaliojo 2018 metais, nemažai gyventojų susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, rajonuose, mažesnėse savivaldybėse ar mažesniuose miesteliuose maisto prekių parduotuvės, kurios prekiauja ir alkoholiniais gėrimais, dirbdavo ilgesnį laikotarpį, tačiau priėmus įstatymo pakeitimus, sugriežtinusius ir sutrumpinusius laiko tarpą, kada galima prekiauti sekmadieniais, jos dirba iki 15 valandos. Vadinasi, asmenys, kurie nori įsigyti būtiniausių maisto produktų: duonos, pieno ar kitko, tiesiog neturi tokios galimybės.
Dabar grįžkime į Lietuvos pajūrį. Vasarą Lietuvoje apsilanko tiek Lietuvos turistai, tiek atvykstantys iš užsienio šalių. Jiems atostogaujant pirmadienis niekuo nesiskiria nuo trečiadienio ar nuo sekmadienio. Tačiau norėdami įsigyti alkoholinių gėrimų Lietuvos pajūryje, kitaip tariant, Lietuvoje, jie tai turi padaryti po 15 valandos kavinėse, kurios ištisą parą prekiauja alkoholiniais gėrimais. Vadinasi, jūs alkoholinius gėrimus galite įsigyti ištisą parą, tačiau po 15 valandos sekmadienį jūs už tai turėsite sumokėti tris keturis kartus daugiau.
Dar labai svarbus aspektas. 2018 metais įvedus, mūsų nuomone, tuos perteklinius draudimus, labai stipriai pagyvėjo kontrabanda. Lyginant, jeigu neklystu, 2020 ir 2021 metus, Lietuvos muitinės departamento duomenimis, kontrabanda buvo išaugusi net keturis kartus. Ką reiškia kontrabanda ir nelegali prekyba? Tai reiškia, kad valstybė negauna mokesčių iš tos veiklos ir tikimybė asmenims apsinuodyti nelegaliai pagaminta produkcija yra gana didelė.
Iš tiesų gana išsamiai pristačiau šį klausimą. Tikrai lauksiu klausimų. Jų, matau, čia tikrai bus nemažai. Lauksiu klausimų. Gerbiama Agne!
PIRMININKAS. Na, nepradėkite dirbti už posėdžio pirmininką. Iš tikrųjų pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, jūsų pasiklausius, Lenkija yra kankinių kraštas, nes tenai maisto prekių parduotuvės iš viso sekmadieniais, išskyrus tris ar keturis savaitgalius per metus, yra uždarytos. Išeitų, yra labai blogai, nes žmonės maisto prekių parduotuvėse negali nusipirkti alkoholio.
Kartais į savo argumentus reikėtų pažiūrėti iš šalies, nes jų rimtų nėra. Jūs pats sakėte, kad tyrimai nieko nerodo. Jeigu tyrimai nieko nerodo ir nėra jokių duomenų, pasak jūsų, tai kam tada keisti? Vartotojai kaimiškose vietovėse priprato prie parduotuvių darbo laiko. Tikrai yra melas, kad jos visos keitė darbo laiką. Jos ne visos keitė darbo laiką ir puikiausiai surado kitų galimybių ar kitų prekių rūšių prekiauti. Tą galiu patvirtinti, nes pati gyvenu nedidelėje vietovėje.
Tai kam jūs tada darote pakeitimus dėl pakeitimų? Ar tai yra noras privilioti rinkėjus, ar kažkoks kitas tikslas?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Agne, už jūsų klausimus ir įžvalgas. Visų pirma, aš nenorėčiau su jumis sutikti, kad visi Lietuvos gyventojai prie šios tvarkos, kuri buvo pakeista ir įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., priprato. Jeigu būtų taip, kaip jūs sakote, tai tyrimų duomenys rodytų kitus skaičius. Dalis visuomenės visgi nepriprato, todėl mūsų frakcijos atstovai teikia šį įstatymo projektą ir jį aš jums pristatau čia, nes dalis žmonių tikrai nepriprato.
Jeigu kalbėtume apie Lenkiją ir mažesnes parduotuves, tai tikrai yra parduotuvių, kurios dirba ir savaitgaliais. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lenkijoje prekyba alkoholiniais gėrimais yra galima ir degalinėse, ir kitose vietose. Ir net ištisą parą, ko Lietuvoje nėra.
Lietuvoje išties įvyko didelis proveržis 2014, 2015, 2016 metais, kai parduotuvėse buvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais ištisą parą, kai Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, taip pat pakeitimas, kai nebegalima prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8 valandos ryto ir iki 22 valandos vakaro.
Mes palaikome tuos sprendimus, kurie davė ir duoda rezultatą. Mes konstatuojame, kad tie pakeitimai, kurie įsigaliojo 2018 metais, yra pertekliniai ir rezultato, jei vertintume penkerių metų perspektyvą, tiesiog nepasiekėme.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš turiu du klausimus. Pirmas. Gerbiamas kolega, kodėl jūs meluojate sakydamas, kad nėra tyrimų, kurie rodo rezultatą? Yra aiškūs duomenys, kurie rodo, kad sekmadienį sumažėjo mirčių nuo išorinių priežasčių po to, kai buvo priimti sprendimai. O pirmadieniais vyrų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius susilygino su kitomis savaitės dienomis. Tai jūs tiesiog meluojate. Kodėl jūs tai darote?
O kitas klausimas yra susijęs su tuo, ar jūs apskritai turite sąžinę. Jūsų politinė partija yra nuteista politinės korupcijos byloje už ryšius su „MG Baltic“. Tai „MG Baltic“ skelbiasi, kad yra vienas didžiausių didmenininkų alkoholio platintojų Baltijos šalyse. Aš noriu paklausti, kokiu būdu šį kartą jūsų politinę partiją ir jus asmeniškai, dėžutės forma ar kokia nors kita forma, įtikino šitas koncernas, kad reikia priimti sprendimą, kuris didins jo pardavimus? Labai jums ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiamas kolega Aurelijau, ne pirmas kartas, kai neturint svarių argumentų yra ištraukiama, tuoj atsakysiu, yra ištraukiama koncerno vienokia ar kitokia byla. Aš jums atsakysiu: aš sąžinės turiu, su ta istorija neturiu nieko bendro, nė vieno iš šio koncerno žmonių asmeniškai nepažįstu ir tuo metu parlamente net nedirbau. Čia atsakau į jūsų klausimą apie sąžinę.
Dabar atsakau apie statistiką. Aš nesakiau, kad jokių pokyčių nebuvo. Aš sakau, kad alkoholio suvartojimo kiekis niekaip nepasikeitė nuo 2019 metų, vertinant vienam gyventojui. Tai reiškia, kad jei priėmus daugybę pakeitimų: reklamos draudimą, amžiaus ribojimą, laiko ribojimą – daugybę pakeitimų, priimtų… Juokingiausias turbūt yra vaikų, atvykusių į parlamentą, klausimas, kai jie klausia, kodėl Lietuvoje negalima įsigyti vaikiško šampano, bet tuo pat metu mes, būdami pirmokai ar trečiokai, galime nueiti ir įsigyti nealkoholinio alaus, galime įsigyti nealkoholinio vyno, galime įsigyti nealkoholinio putojančio vyno. Tai tie vaikai ta prasme juokiasi iš tų sprendimų, kurie buvo priimti 2018 metais.
PIRMININKAS. R. Baškienė klausia.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų jūs privertėte mane nusišypsoti. Daug ekskursijų yra buvę, atvykę į Lietuvos Respublikos Seimą ir daugelį metų dirbu čia. Man nepasisekė, niekas nepaklausė, kad Seime negalima nusipirkti nealkoholinio šampano.
Juolab jūs neįtikinote savo argumentais dar ir dėl to reikšdamas susirūpinimą, kad štai už alkoholinius gėrimus poilsiautojai, eidami į kavines, turės mokėti brangiau. Na, jeigu jie to nori, tai, matyt, galbūt nebe mūsų rūpestis būtų, ar jie už tai mokės brangiau, ar pigiau. Juo labiau jūs paminėjote vieną iš argumentų, kad padidės kontrabanda. Tai aš norėčiau jūsų paklausti, ar nemanote, kad vietoje to, ką jūs teikiate dabar, sutrumpinti darbo, tai yra prailginti darbo laiką, kuris buvo sutrumpintas, parduotuvių, prekiaujančių alkoholiu, kaip tik pagalvoti, kaip kovoti su kontrabanda? Galbūt jūs, kaip aktyvus Seimo narys, jau numatėte ir kovos su kontrabanda įstatymo projektą? Tai, mano galva, būtų tikslingiau ir naudingiau. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimus, užduotus su šypsena. Pradėsiu nuo vaikų ir patikslinimo. Aš kalbu, kad vaikai užduoda klausimus, kodėl Lietuvoje negalima įsigyti vaikiško šampano, kurio galima įsigyti visose aplinkinėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje. Visi negali įsigyti – prekyba juo Lietuvoje yra uždrausta. Tokį klausimą iš vaikų aš ne kartą išgirdau ir jų pastebėjimus, kad jie toje pačioje Lietuvoje gali įsigyti nealkoholinio alaus, nealkoholinio šampano, bet kurį nealkoholinį gėrimą gali įsigyti net pirmokas, atėjęs į parduotuvę.
Apie turistus. Turistai neturės permokėti. Jie nuo 2018 metų jau permoka, nes nuo 15 valandos iki 20 valandos vakaro jie tą patį alkoholinį gėrimą kavinėje gali įsigyti už tris ar keturis kartus didesnę kainą. Jie jau permokėjo, norėdami tuos gėrimus įsigyti.
Apie kontrabandą. Taip pat tai nėra pasvaičiojimai – tai yra Muitinės departamento pateikti duomenys, kad, kaip ir kartojau, lyginant 2020 metus su 2021 metais, keturis kartus padidėjo jau pagautos kontrabandos skaičiai. Kiek pateko į Lietuvą nelegaliai ir nesulaikytos, tokių duomenų nėra, bet skaičiai išties yra įspūdingi. Vadinasi, kuo mes daugiau įvedame draudimų, ribojimų, didiname akcizus, tuo atsiranda didesnis interesas. Kai aplinkinėse šalyse tos alkoholio kainos nekyla, tuo atsiranda didesnis interesas įvežti į Lietuvą. Sutinku, kad tam mes turėtume skirti didesnį dėmesį, kad tie neaiškios kilmės produktai nepatektų į mūsų šalį ir žmonės galbūt neapsinuodytų tais produktais, įsigydami juos šiek tiek pigiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Jo nėra. T. Tomilinas. Jo nėra. K. Vilkauskas yra.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ar tikrai jūs pasvėrėte tą žalą ir išklausėte visus argumentus dėl to laiko ilginimo? Ant svarstyklių yra du dalykai. Tai yra iš tikrųjų dalies (matyt, labai pabrėšiu, gal ir nedidesnės dalies) žmonių noras įsigyti tuo metu alkoholio, kai jo negalima nusipirkti, ir kitos dalies – sveikata. Iš tikrųjų suprantame, kad sekmadienį tiems žmonėms, kurie pavartos alkoholio, nelabai atspariems, pirmadienį gali kilti visokių problemų einant į darbą. Paskui policija turės daugiau darbo ir visi kiti dalykai. Ar šituos dalykus įvertinote? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Kęstuti, už klausimą. Tikrai įvertinome visus aspektus. Dažnai nutinka taip, kad ta nedidelė visuomenės dalis, kuri turi priklausomybių, nusiperka alkoholinių gėrimų net daugiau, negu kad jiems reikia, kad nepritrūktų. Tie, kuriems sekmadienį nuo 15 valandos iki 17 valandos tų gėrimų pritrūksta, kaip bebūtų gaila, randa jų kur įsigyti – jie jų įsigyja nelegaliai. Socialiniuose tinkluose yra didmiesčių įvairios grupės, kuriose galima pasiskolinti už tam tikrą mokestį alkoholinių gėrimų. Niekam turbūt ne paslaptis, kad yra nemažai prekybos vietų, kuriose visgi yra galimybė kiaurą parą įsigyti alkoholinių gėrimų, nors ir pradarytų butelių. Dėl to tikrai tenka apgailestauti.
Mano manymu, draudimas prekiauti sekmadieniais nuo 15 valandos iki 20 valandos labiau paliečia tuos asmenis, kurie saikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Jie dažniausiai atsiduria prie prekybinės kasos 16–17 valandą ir tenka raudonuoti. Raudonuoja ne tik paprasti Lietuvos žmonės, kurie atsineša nežinodami arba neprisimindami, nes retai vartoja alkoholinius gėrimus, bet raudonuoja ir Seimo nariai, iš kurių ne vienas pasakojo istoriją, kaip atsinešė alkoholinį gėrimą prie kasos. Seimo nariai yra tikrai Lietuvoje pakankamai gerai žinomi žmonės, tai pardavėjai ir klausia: taigi jūs tuos įstatymus ir priėmėte, tai dabar ir vykdykite. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimams skirtas laikas išseko.
Dabar motyvai. E. Rudelienė – už.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, šiandien daug klausimų, susijusių su alkoholio prekyba. Mes valstybėje iš tiesų dažnai sprendžiame už žmones. Negaliu sakyti, kad tokių sprendimų nereikia. Taip, jų reikia. Kaip girdėjome, ir amžiaus ribojimas arba prekyba degalinėse yra uždrausta, bet, mano galva, nuo 2018 metų įstatyme įsigaliojęs draudimas – tiktai sekmadienio popietė, man atrodo, yra perteklinis. Dažnai ir man, gyventojams, turistams kyla klausimas, o kodėl būtent sekmadienio popietė, kodėl ne penktadienio, galbūt turėtume blaivesnį savaitgalį? O kodėl ne kitos darbo dienos? Visos darbo dienos nėra kokios nors kitokios, lygiai taip pat reikia į jas ateiti blaiviems, jeigu jau tokia logika vadovaujamės.
Klausimų yra daug, o atsakymą aš šiandien girdžiu ir iš kolegų – jau priprato ir nereikia keisti. Taip, priprato, bet priprato, kaip girdime, nusipirkti anksčiau, daugiau, galbūt daugiau, negu reikia. Kai kurie sužinojo, kur galima įsigyti nelegaliai, ir tą taip pat žinome. Todėl siūlau vis dėlto žmonėms leisti apsispręsti patiems. Tie, kurie saikingai vartoja, tikrai gali priimti sprendimus, jie priima sprendimus. Linkiu mums Seime tikrai mažiau draudimų ir labiau pasitikėti mūsų gyventojais. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prieš pasisakys A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų yra didžiulis paradoksas, kai valdančiosios partijos pirmininkas muša karo būgnus ir skelbia vos ne apokalipsę, kai krašto apsaugos ministras yra atstatydinamas, o atsistatydindamas dar aptaško pagrindinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą korupcijos purslais. Tokiame fone Seimas jau trečią valandą diskutuoja apie alkoholį, vaikišką šampaną ir legalizuoja naminukę. Kolegos, ar jūs suprantate, kaip mes atrodome visame tame fone, kai turime tikrai daug Lietuvos žmonių, nerimaujančių dėl elementaraus saugumo valstybėje? Mes nerengiame jokių diskusijų ta tema, mes negauname jokio aiškumo, išskyrus premjerės aroganciją dėl krašto apsaugos ministro pasakytų kaltinimų korupcija. Mes sėdime dabar ir kelinta valanda diskutuojame apie vaikišką šampaną ir apie tai, kada prekiauti alkoholiu.
Aš tikrai siūlau valdantiesiems persižiūrėti savo darbotvarkes ir pasižiūrėti, kaip jūs atrodote žmonių akyse, o po to jau, matyt, sugrįžti prie diskusijų alkoholio kontrolės klausimais. Tikrai balsuosiu prieš. Labai agituoju tą daryti. Manau, kad reikia ir Vyriausybės išvados, kuri tikrai įvertintų visą tą kratinį, kurį mes čia šiandien gavome.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dėl projektų apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą. Nematau salėje R. Lopatos, nes kitas turėtų būti jo teikiamas projektas.
12.08 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3518 (pateikimas)
Tada pakviesime, galėtume pakviesti… L. Kasčiūnas yra už stulpo, bet turbūt negirdi. (Balsai salėje) Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai, turite galimybę pateikti Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3518. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Žiūrėkite, čia labai paprastas dalykas. Mes su jumis priėmėme dėl privalomų pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursų valstybės tarnautojams dar praeitos sesijos pabaigoje, tada po pateikimo buvo pritarta. Paprašėme Vyriausybės išvados. Vyriausybė iš esmės pritarė idėjai ir pasiūlė šią nuostatą perkelti į Mobilizacijos įstatymą, nes keitėsi valstybės tarnybos sistema Lietuvoje. Aš tai iš esmės ir darau, kad galėtume po to jau eiti į komitetą ir eiti pirmyn su priėmimu.
Čia mintis yra labai paprasta: visi, dirbantys viešajame sektoriuje, turėtų pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursus, įgytų tam tikrų įgūdžių, tam tikrą žinojimą, ką daryti, sakykime, kritinėse situacijose. Tai didintų visų mūsų atsparumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aišku, replika – prieš. Tikrai tokio įstatymo nereikia, nes ir šiandien tai nedraudžiama. Aš noriu klausti Lauryno. O kas tuos mokymus vestų? Ar jie būtų valstybės organizuojami ir pats valstybės pareigūnas, ar, kaip įprasta jūsų politinei daugumai, samdytumėte viską iš verslo ir mokėtumėte pinigus? Įstatyme apie tai nėra nė vieno sakinio parašyta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tvarką ir programų turinį nustatytų Krašto apsaugos ministerija. Prie Krašto apsaugos ministerijos veikia Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas, kuris tuo ir užsiima. Tai dabartiniame mes panašią nuostatą esame įvedę ginklų savininkams. Dabar, aišku, galima kritikuoti, bet yra dar platforma mobilizacija.lt, kur tu gali išklausyti tam tikrą kursą. Čia būtų tas pats, vadinasi, viskas finansuojama valstybės, bet aš manau, kad galima eiti dar truputį plačiau: jeigu yra kursų, kuriuos vykdo atsargos kariai, kurie galbūt netgi tai daro privačia iniciatyva, ir galbūt daro daug gilesnius kursus, daug detalesnius kursus, juos tiesiog reikėtų sertifikuoti. Sertifikuoti ir įskaityti, jeigu, pavyzdžiui, tą programą išklauso ir valstybės tarnautojas. Du keliai, bet pagrindinis, be jokios abejonės, yra Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų Remigijus pusę klausimo jau paklausė, kas vykdys mokymus. Man įdomu, vis dėlto viena institucija bus nepajėgi, aš manau, kad taip. Mes turėtume parengti specialistus ir tada, juos parengus, savivaldybės galėtų juos pasitelkti. Šiandien mes matome, kokia situacija po reportažo, kai buvo paskelbta situacija, kad čia lyg ir mūsų Visagine yra įvykusi elektrinės avarija. Matome, žmonės nežino informacijos. Kaip jūs galvojate šitą atvejį suvaldyti, ar čia tie įvadiniai mokymai duos tą pliusą, nes šiandien žmonės nežino, ką toliau reikia daryti – išgirdo signalą, peržiūrėjo ir padėjo telefoną?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Laima, labai geras klausimas. Mes jį nuolat gvildename Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, matyt, reikia jį kažkaip išjudinti. Mes turime problemų su instruktoriais, tai šiuo atveju reikia pasakyti, todėl dabar įnirtingai ieškosime jų daugiau. Dabar naudojamės internetine platforma, Šaulių sąjunga turi visai nemažą instruktorių ratą, dabar jau žinau, kad kai kuriose Šaulių sąjungos regioninėse rinktinėse jie jau šiais metais pradės ir visuomenės mokymus, ne tik savo, Šaulių sąjungos, narių, bet ir visuomenės. Aš tikrai padarysiu viską, kas nuo manęs priklausys, kad ir kur aš būčiau, kad jie turėtų daugiau įrankių, daugiau instruktorių ir daugiau išėjimo į visuomenę.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas Laurynai, tikrai klausimą jau uždavė kolegos. Vis dėlto kelia abejonių, nes pas mus labai dažnai yra, kad mes padarome privalomą patikrinimą, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelės, kai pasirodo, kad tik viena sertifikuota įmonė, ir paskui vaikų darželiai privalo už kiekvieną žaidimų aikštelių patikrinimą mokėti po 200 eurų. Tai mano klausimas toks: ar pati institucija pasirūpins tais privalomais kursais, ar tai bus iš šalies atėję mokėtojai ir kas už visa tai užmokės? Ar pats tarnautojas, ar institucija? Ir dar norėčiau pastiprinti kolegės Laimos klausimą. Kodėl paliekami civilinės saugos kursai, kurie daug platesni, negu, pavyzdžiui, mobilizacijos karo atveju, nes civilinės saugos instrukcijos žinojimas labai apsaugos nuo daugelio nelaimių? Žmonių gebėjimas elgtis tose situacijose, man atrodo, būtų dar efektyvesnis. Arba reikėtų bent jau sujungti. Ar taip to nesvarstėte, nes vėl darome išimdami kiekvieną elementą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kadangi Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas yra krašto apsaugos sistemoje, o civilinė sauga yra Vidaus reikalų ministerijos funkcija, tai, matyt, galima galvoti apie kažkokį sujungimą, o gal galima galvoti ir apie skirtingus kursus, sakykime taip. Aš žinau, kad VRM irgi bando daryti, judėti per regionus ir truputį plėsti tą mokymų bazę. Kalbant čia, tikrai taip, pritariu, kad būtų galima pagalvoti dėl turinio. Mes Seime, žinote, priimame įstatymą, paprašome, kad būtų nustatyta tvarka, programa, o jau po to mes tiesiog tik vertiname turinį. Tai tikrai, jeigu galima, reikia jį gerinti ir pildyti įvairiais naujais elementais.
Kalbant apie apmokėjimą, tikrai tai būtų būtent Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento pareiga. Viskas dabar vyksta labai paprastuoju būdu – iš esmės tu įsijungi tą mobilizacija.lt, mobilizacijos mokyklos portalą, ir tu peržiūri kursą, jis yra apie 30 minučių, atsakai į kelis klausimus, toks mini testas, gauni sertifikatą, viskas. Tai čia yra kaip ir patogu. Visada galima kelti klausimą: ar to užtenka? Aš manau, kad būtų galima ilgainiui galvoti tuos kursus stiprinti, gerinti, o po to galbūt kita dalis žmonių norės eiti į kažkokių įgūdžių praktinius užsiėmimus, jeigu kalbame apie kovinius asmenis, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos. Tai šitą sistemą mums reikia kurti.
PIRMININKAS. Klausimai išsemti. Dabar dėl motyvų A. Pocius kalbės už.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš gal šiek tiek atsakysiu į klausimą, kurį kolegos prieš tai uždavė Laurynui. Matyčiau vieną iš galimybių – palengvinti mokymus būtent organizuojant nuotoliniu būdu. Tą daro Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Kai kurie kursai yra organizuoti nuotoliniu būdu ir aš manau, kad supažindinant žmones tikrai tą teorinę dalį galima atlikti būtent nuotoliniu būdu, o praktinius tų kursų elementus atlikti, aišku, su specialistais, ką jau gerbiamas Laurynas ir įvardijo. Tikrai aš nemanau, kad tai būtų sudėtinga. Manau, kad visuomenei tikrai reikia padėti ruoštis. Bet vėlgi čia ne bizūno tvarka, o turi būti savanoriškumas ir visos valstybinės institucijos, aš manau, turi taip pat geranoriškai į tai pasižiūrėti. Kartu su specialistais, su Krašto apsaugos ministerijos atstovais, aš manau, kad tuos kursus sėkmingai organizuos ir praves. Dabartinės, kaip sakiau, technologijos tikrai įgalina didelį krūvį nuimti būtent panaudojant nuotolinio mokymo kursus. Aš palaikau šią iniciatyvą ir tikrai raginsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis kalbės prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai ne prieš, gal daugiau susilaikysiu. Mane nustebino generolo pasakymas. Gerbiamas kolega, šokiravote savo pasakymu, kad galima nuotoliniu būdu daryti. Kaip jūs galite įsivaizduoti, kad nykštukas iš Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje jūsų Teneniuose, Šilalėje, pajūryje galės valstybės tarnautojui, seniūnui, socialiniam darbuotojui pravesti kario kursus? Kaip gali vilnietis žinoti, kokia yra situacija pajūryje? Kaip gali žinoti Šilutėje, Rusnėje, Melnragėje ar panašiai? Ar jūs pats suvokiate kaip buvęs karininkas, generolas? Jeigu apie bendrinius dalykus, okay, tai apie bendrinius dalykus galime pasiskaityti ir vadovėlyje.
Antras variantas yra, į ką neatsakė ir L. Kasčiūnas, atsakydamas į klausimą. Aiškiai jis pasakė, kad visas finansavimas bus iš biudžeto. Tai dabar jūs man atsakykite paprastą dalyką. 2024 metų biudžete nėra numatyta jokios sumos. Jeigu žiūrėtume valstybės tarnautojus, mes turime 60 tūkst. Jeigu mes prilygintume asmenis, kurie dirba valstybės tarnyboje pagal darbo sutartį, tai merų vairuotojai, ligoninių vairuotojai, bet kurie kiti, kurie nepapuola pagal šitą, tai jūs merą informuosite, paruošite, jis pereis kursus, bet jo vairuotojui, kuris dirba pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas, nebus daromi kursai. Tiesiog atsisėskite ir pasiskaitykite, kokį jūs įstatymą atnešėte, tai tada suprasite, kas yra per įstatymas.
PIRMININKAS. A. Pocius nori atsakyti, nes buvo kritikuojamas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Žemaitaiti, čia jau jūs man mestelėjote į kompetencijos daržą, ar ne, akmenuką? Tarnaudamas NATO transformacijos vadavietėje Jungtinėse Amerikos Valstijose aš buvau atsakingas būtent už karinį švietimą ir mokymą. Tai aš šią sritį tikrai išmanau. Būtent buvau atsakingas už nuotolinį mokymą tam, kad taupytume žmonių laiką, nesėdėtume kur nors auditorijoje, nevažinėtume kur nors kasdien į kursus. Būtent tą teorinę dalį ne atsėdi, kaip sakiau, ant kėdės, o jis sėdi prie kompiuterio, pereina kompiuterinį šitą mokymą. Kaip ir dabar vairuotojo pažymėjimui gauti – į klausimus atsakinėji teorinės dalies ir pabaigoje, jeigu sėkmingai atsakei į klausimus, paspaudi knopkutę ir tau atprintina, atspausdina sertifikatą, kad tu esi išklausęs teorinę dalį. Su tuo sertifikatu ateini tada į organizuojamą praktinį kursą ir tu parodai, kad yra jau teorinė dalis tavo išlaikyta, tu žinai. Tai yra taupymas resursų, laiko, o praktiką jau vietose turės suorganizuoti būtent kompetentingi praktikai, kurie bus kaip instruktoriai ir taip toliau. Tai toks yra matymas.
PIRMININKAS. Gerai, pasiaiškinome detaliau tuos klausimus.
12.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 172, 175 ir 177 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3525 (pateikimas)
Dabar M. Lingė galės pateikti Seimo statuto pataisas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis Statuto pakeitimo projektas parengtas siekiant patikslinti nuostatas, susijusias su valstybės biudžeto projekto svarstymo procedūromis, jas suderinti su Biudžeto sandaros įstatymu ir Europos Sąjungos teisės nuostatomis.
Priminsiu situaciją, kurią turėjome praėjusių metų pabaigoje, kai buvo tvirtinamas valstybės biudžetas, kai kolegos iš Darbo partijos aktyviai ėjo prie šoninio mikrofono ir atkreipė dėmesį į vieną ar kitą Statuto nuostatą, kuri tokia egzistuoja, bet praktikoje arba neveikia, arba sunkiai įgyvendinama. Pasižiūrėjome nuosekliai pagal Biudžeto ir finansų komiteto kompetencijas ir yra keletas pasiūlymų atsisakyti keleto nebeaktualių nuostatų.
Tai yra, pirma, pavyzdžiui, ta informacija, kuri nurodyta 172 straipsnio 4 dalyje, jau yra žinoma ir Vyriausybės pateikiama su biudžeto projektu, tad atskirai nieko papildomai teikti nebereikia. Ta nuostata buvo aktuali iki 2015 metų. Po to nuo tų metų sausio 1 dienos, tapus euro zonos nare, taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose nustatyti fiskalinės drausmės reikalavimai, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, buvo keičiamas Biudžeto sandaros įstatymas. Tačiau šių teisės aktų pakeitimai ir nuostatos nebuvo tinkamai perkeltos į Seimo statutą.
Kita atsisakytina nuostata yra 172 straipsnio 10 dalyje. Visi gauti pasiūlymai dėl biudžeto automatiškai yra nukreipiami į komitetus pagal kompetencijas. Biudžeto ir finansų komitetas jokių gautų pasiūlymų kitiems komitetams neperduoda.
Kitas pakeitimų sureguliavimo blokas yra aiškiau reglamentuoti procedūrą, kai Europos Komisija pareiškia nuomonę, kad biudžetas turi būti persvarstytas. Dabar Statutas numato, kad turi būti gauta Vyriausybės išvada dėl Europos Komisijos rekomendacijų ir ji turi būti apsvarstyta kartu su biudžeto projektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija teikia ne rekomendacijas, o nuomonę ir Europos Sąjungos teisės aktuose įpareigojimų valstybių narių vyriausybėms teikti išvadas dėl Europos Komisijos nuomonės nėra. Tačiau reikia aiškumo, kaip tiksliai įgyvendinti Komisijos nuomonę tais atvejais, kai nustato itin rimtus Stabilumo ir augimo pakto nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus. Taigi atsižvelgiant į tai siūloma nuostata, kad jeigu Komisija, vertindama pateiktą biudžeto projektą, nustato, kad nesilaikoma Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, ir prašo valstybes nares pateikti persvarstytą biudžeto projektą, tokiu atveju Vyriausybės atstovas valstybės biudžeto projekto antrojo svarstymo metu praneša, kaip valstybės biudžeto projekte atsižvelgiama į Europos Komisijos nuomonę. Tokie būtų pakeitimai.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė jūsų klausti. Ačiū. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime už keleto minučių per balsavimo intervalą.
12.23 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar liko šiek tiek laiko, tai galime išklausyti pareiškimus, jeigu yra užsirašiusių. O, yra daug. V. Valkiūnas yra pirmasis užsirašęs. Kviečiu į tribūną. Turėkite omenyje, kad jus stebi moksleivių būrys.
V. VALKIŪNAS (DPF). Labai gerai. Tegul jaunimas žino, kas vyksta Lietuvoje.
Esu uždavęs klausimą, ar Lietuva turi energetikų mafiją, tačiau tyla, kažkaip visi ramiai kenčia. Daug kas svajoja ir laukia Darbo partijos sunaikinimo, todėl talžo ją, kas netingi ir kaip gali, tačiau Darbo partija stipri, kovoja, nepasiduoda ir toliau kovos už teisingą ir sąžiningą Lietuvą, kovos prieš energetikų, farmacininkų, kelininkų galimai jau mafiozines struktūras. Šiai kovai rimtai pasiruošęs kandidatas į prezidentus A. Mazuronis. Rimtas žmogus. Tačiau daug besiruošiančių į prezidentus, sako, daug pasiruošusių. Kas dar pasiruošęs rimtai kovoti su mafiozinėmis Lietuvos struktūromis? Kaip rodo G. Nausėdos darbai, tik ne jis tas kovotojas, nes jis ne D. Grybauskaitė, kuri nugalabijo tą „Leo“ liūtą. Dar yra kandidatas A. Veryga, kurio programoje yra užuominų sugrąžinti tautai energetiką. Kokios A. Verygos nuotaikos kovoti su farmaceutų galimai mafiozine struktūra ir kitomis negerybėmis. Šiandien išgirsime, kiek žinau, jisai esą parengęs istorinę prezidentinę kalbą, kas sugebės ir ar norės nukirsti galvą mafiozinėms hienoms. Lietuvos tauta verta gyventi geriau. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, kyla daug klausimų. Vienas iš esminių – ar valstybininkų klano atstovai darė premjerei I. Šimonytei įtaką priimant sprendimą dėl A. Anušausko patraukimo iš krašto apsaugos ministro pareigų? Visuomenė ir mes visi dabar galime tik spėlioti, kokie korupciniai interesai apraizgė Lietuvos ginklų įsigijimus.
Akivaizdu, kad visiems norisi ir toks tikslas privalėtų būti normalioje valstybėje, kad šioje srityje, kuri yra susijusi tiesiogiai su mūsų šalies saugumu, viskas būtų skaidru, kad valstybė įsigytų tuos ginklus ir tokios kokybės ginklus, kokie yra reikalingi mūsų kariuomenei. Todėl reikalauju nepriklausomo audito Krašto apsaugos ministerijoje, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, kai neseniai atsistatydinęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas užsiminė apie galimus nedeklaruotus lobizmo ir kišimosi į minimos ministerijos viešuosius pirkimus atvejus. Jeigu dabartiniai valdantieji liberalkonservatoriai sąžiningo audito nenorės ar bijos, kviesiu iš Europos Sąjungos tarptautinius ekspertus, kad jie atliktų auditą ir sąžiningai įvertintų susidariusią situaciją mūsų valstybėje.
Noriu paraginti visus Lietuvos žmones nebūti abejingus, nes tai, kas vyksta mūsų šalyje, yra precedento neturintys dalykai. Kai šalis susiduria su daugybe grėsmių, mūsų šalies valdantieji tiesiog spjauna visuomenei į veidą ir nekreipia dėmesio į multimilijoninius korupcijos skandalus, pradedant Vilniaus stadionu ir baigiant ginkluotės įsigijimais.
Gerbiamieji, privalome padaryti viską, kad visa ši situacija būtų išspręsta sąžiningai, skaidriai, kad žmonėms būtų aiškiai atsakyta į užduodamus klausimus, kad nebūtų svaidomasi užuominomis, kai visuomenė ir žiniasklaida tada imasi analizės skaitydami iš ministro ar premjerės gestų, iš pasakytų žodžių tarp eilučių ir panašių dalykų. Taip neturėtų būti. Mes privalome ir turime teisę žinoti atsakymus.
Kviečiu žmones būti aktyvius ir daryti spaudimą šiai valdžiai, kad jinai atsiskaitytų savo šalies piliečiams, nes demokratinėje valstybėje mes tarnaujame kaip Seimo nariai mūsų šalies gyventojams, mūsų piliečiams, kurie mus ir išrinko į Seimą, kurio ir buvo paskirta ši Vyriausybė, kuri dabar vadovauja mūsų šaliai. Taigi, atsakomybės tikrai neišvengsite. Dėkui.
12.30 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2083(3)VK, Vidaus tarnybos statuto 6, 311, 39 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2085(3)VK, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2086(3)VK (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Kaip tik po šio pasisakymo pasiekėme balsavimo intervalą. Balsuosime iš eilės. Pirmiausia dėl paketo, darbotvarkės 1-7.1, 1-7.2, 1-7.3 klausimų – Vadovybės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto išvada ir siūlymas – paketą atmesti. Balsuosime už atmetimą.
Už – 100, prieš – 1, susilaikė 4. Projektai atmesti.
12.31 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 183, 185, 186, 28, 29, 33, 34, 341, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3454 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3454, kurį pateikė A. Armonaitė. Ar pritariame po pateikimo?
Už – 56, prieš – 27, susilaikė 23. Taigi, projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Svarstymo data – balandžio 25 diena. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau informuoti, kad mano balsas prieš, sistemoje pasirodė už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – V. Ąžuolas balsavo prieš. Apsisprendėme dėl šio projekto. Dar A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Mano taip pat dėl darbotvarkės 1-7.1, 1-7.2 ir 1-7.3 klausimų bloko – už.
PIRMININKAS. Fiksuojame dėl protokolo.
12.32 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3098, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 4841 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3099 (pateikimo tęsinys)
Toliau tęsiame balsavimą. Darbotvarkės 1-10.1 ir 1-10.2 klausimai – Alkoholio kontrolės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3098 ir lydimasis projektas Nr. XIVP-3099, pateikė A. Bagdonas.
Už – 33, prieš – 43, susilaikė 37. Projektams nepritarta.
Toliau tradiciškas balsavimas. Už reiškia, kad grąžiname tobulinti, prieš – atmetame.
Balsavo 115: už – 49, prieš – 66. Taigi, projektas yra atmestas.
12.34 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3518 (pateikimo tęsinys)
Tęsiame balsavimą. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3518. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 114: už – 95, prieš – 3, susilaikė 16. Projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – balandžio 25 diena. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau paprašyti, kad mano balsas būtų įskaitytas už. Suklydau.
PIRMININKAS. Gerai, V. Rakutis – už. E. Zingeris, prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir mano prašyčiau įskaityti.
PIRMININKAS. E. Zingeris – už. M. Skritulskas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Lygiai toks pat prašymas įskaityti už.
PIRMININKAS. Ir M. Skritulsko balsas už. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš tik dabar apsižiūrėjau, dėl projekto Nr. XIVP-3098 aš tikrai buvau nusiteikusi balsuoti prieš, o žiūriu – balsas už. Tai mano prieš bent protokole įrašykite. Aš nespėjau ateiti.
PIRMININKAS. Gerai, protokole įrašys turbūt.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Kitaip nerašysite, aš gi žinau, užtai ir prašau protokole.
PIRMININKAS. Dar klausčiau, ar dėl šito projekto nereikia Vyriausybės išvados? Gal vis dėlto reiktų Vyriausybės išvados. Čia premjerės klausčiau, nes čia tam tikri resursai, vis tik reikia. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šis įstatymas yra parengtas pagal Vyriausybės išvadą. Prieš tai buvo Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, mes pateikėme išvadą, kad reikia keisti šitą įstatymą, ir dabar tas yra padaryta. Malonėkite sutaupyti laiko.
PIRMININKAS. Išsiaiškinome, kad galima manyti, kad Vyriausybės išvada yra. Tada komitetas ir svarstymo laikas fiksuotas, viskas aišku.
12.35 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 172, 175 ir 177 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3525 (pateikimo tęsinys)
Seimo statuto pataisų projektas Nr. XIVP-3525, kurį pateikė M. Lingė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 117: už – 67, prieš – 13, susilaikė 37. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas kaip visada dėl Seimo statuto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data siūloma gana tolima – birželio 11 diena, bet jeigu komitetas apsvarstys anksčiau, galėsime anksčiau Seime svarstyti. Pritariame bendru sutarimu.
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3556 (priėmimo tęsinys)
Ir dar buvo mano paties teiktas Seimo nutarimo projektas dėl dviejų komisijų sudėties pakoregavimo. Tai balsuosime, ar priimame tą nutarimo projektą, nes iki priėmimo priėję esame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Atrodo, apsisprendėme dėl visų svarstytų projektų. Liko keletas pareiškimų šitoje posėdžio dalyje. O popietinė darbotvarkė taip, kaip ji suformuota, nustatytu laiku.
12.39 val.
Seimo narių pareiškimai
Kviečiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gyvename neeiliniu laikotarpiu ir turbūt galima pasakyti, kad valstybė tam tikra prasme yra skandinama chaose. Blogų naujienų arba kažkokio chaotiško, nekoordinuoto valdančiųjų elgesio kiekvieną dieną yra tiek daug, kad kasdien kažkokia bloga naujiena, kuri sukrečia visuomenę, uždengia prieš tai buvusias problemas ir atrodo, kad jos savotiškai ir išsisprendė. Kartais kyla toks įspūdis, kad valdantieji galbūt specialiai kiekvieną dieną išleidžia po kažkokią nesąmonę ir padaro kažkokią kvailystę, kad užsimirštų tai, kas buvo vos prieš 2 dienas. Tai aš norėčiau, kad mes vis dėlto neužmirštume kai kurių įvykusių didžiulių problemų.
Pradėti norėčiau nuo to, kad vaikai ir tėvai ir šiandien yra apimti panikos ir nevilties dėl to, kas vyksta šiandien švietimo sistemoje. Švietimo sistemos architektai, norėdami „sumažinti“ vaikams stresą, jį padidino iki tokio lygio, kad, bendraujant su kai kuriais tėvais, jie sako, kad jie su savo vaikais praleidžia visą naktį ir vakarą, kad vaikas po nemokšiškai suorganizuotų tarpinių vertinimų sau ko nors nepadarytų. 40 % to nemokšiško vertinimo, kurį švietimo ministras sakė perprogramuos, lems šitų vaikų ateitį kitais metais, nes bus įskaičiuota į galutinį vertinimą. Taip šiems vaikams bus uždarytos dalies universitetų ir aukštųjų mokyklų durys.
Ministrė Pirmininkė čia nemato jokios problemos. Nors ministras atnešė prašymą atsistatydinti, čia premjerei tempo nepritrūko. Bet tempo premjerei pritrūko, kai kalbama apie krašto apsaugos ministrą. Jis, atėjęs pas premjerę ir vėliau paviešinęs savo sprendimus, pareiškė, esą yra kažkokių korupcinių dalykų krašto apsaugos sistemoje. Taip sugriovė net menkiausias viltis susitarti dėl gynybos finansavimo, dėl visiems mums, mūsų valstybei svarbių dalykų. Ar tokie dalykai nėra veikimas prieš savo valstybę? Tikrai nesutinku su pagrindiniais komunikatoriais, kad didžioji problema, suprask, Vyriausybės komunikacijos problema.
Tuo tarpu Seime į darbotvarkę yra įtraukiami net trys įstatymų projektai, kurie susiję su alkoholinių gėrimų liberalizavimu: tiek gamyba, tiek prekyba, tiek reklamos liberalizavimu ir panašiai. Aš noriu padėkoti kolegoms Seimo nariams, kuriems, ačiū Dievui, tikrai ačiū jums, kolegos, užteko sveiko proto nepritarti bent vienam projektui, kurį atnešė kolega Seimo narys, kurio partija yra nuteista korupcinėje byloje. Toje byloje figūruoja koncernas „MG Baltic“, kuris yra vienas iš didesnių alkoholinių gėrimų gamintojų, didmenininkų ir platintojų Lietuvoje. Tas kolega taip bravūriškai pareiškė: suprask, jo tuo metu nebuvo Seime, jis nieko apie šitą koncerną nežino ir taip toliau. Tiesą sakant, aš visais šitais pareiškimais nėmaž netikiu. Jeigu būtų buvę priimti tokie jo teikti siūlymai, jis būtų buvęs idealiai naudingas šitam koncernui ir jo platinamai produkcijai.
Aš manau, kad jūs visi dar nepamiršote istorinių momentų, kuomet sovietmečiu sovietai bandė nugirdyti mūsų tautą. Netgi buvo platinama tokia žinutė, kad girtą tautą yra lengviau valdyti. Aš noriu paklausti. Ar matant ir stebint visą šitą chaosą šiandieninėje valstybėje iš tiesų ir nėra siekiama, kad tauta būtų girtesnė ir kad jinai nematytų viso šito valstybėje vykstančio chaoso, kuomet yra pridalinama ginklų ir yra siūloma lengviau paleisti alkoholį? Matydamas visa tai ir cituodamas kai kuriuos, tarkime, klasikus, aš galėčiau sakyti, kad tokius sprendimus ir tokius siūlymus gali teikti nebent tiktai glušai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. L. Girskienė perskaitys pareiškimą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pratęsiu temą. L. Kasčiūnas negali tapti krašto apsaugos ministru. Paaiškinsiu, kodėl. Pertraukos tarp Seimo sesijų metu nusprendžiau atidžiau susipažinti su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvusio koncerno „MG Baltic“, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos korupcijos ir prekybos poveikiu byloje. Pasidarė įdomu, kodėl kai kurios partijos ir politikai, kurių pavadinimai ir pavardės buvo minimos byloje, teisiamųjų suolo visgi išvengė. Šiandien, kilus krizei Vyriausybėje dėl iš pareigų atleisto krašto apsaugos ministro ir ieškant kito kandidato į šią poziciją, jaučiu pareigą priminti teismo nutartyje minimas pavardes, nes bent jau vienas minimas kandidatas nutartyje įvardijamas kaip aktyvus veikėjas. O dar buvęs ministras prakalbo apie galimą korupciją ir verslininkų bandomą daryti poveikį ministerijoje. Priminsiu, kad korupcijos ir prekybos poveikiu byloje minima, bet bausmės išvengusi partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sugebėjo praslysti, bet šios partijos politikai M. Adomėnas, G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas taip pat, kaip ir šiuo metu jau įkalinimo įstaigoje sėdintys politikai, periodiškai susitikinėjo su nuteisto koncerno atstovais ir jo vadovu, taip rašoma teismo nutartyje. Suprantu, kad tarnybos sekė M. Adomėną, L. Kasčiūną ir patį G. Landsbergį. Užfiksuota, kad iš viso per tiriamąjį laikotarpį buvusio koncerno „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis su įvairiais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais asmeniškai susitiko apie 16–18 kartų. Tyrimo medžiagoje užfiksuota, kad susitikimai su R. Kurlianskiu vykdavo pačių konservatorių iniciatyva. Partijos pirmininkas G. Landsbergis apklausiamas teisme teigė, kad tokius susitikimus jis rengė ne tik su R. Kurlianskiu, bet ir su bankų bei kitų žiniasklaidos priemonių atstovais. Šių susitikimų metu konservatorius R. Kurlianskį supažindino su partijos rinkimų programa, įteikė jos spausdintą kopiją, aptarinėjo artėjančius rinkimus ir panašiai. Jo kolega konservatorius M. Adomėnas prašė koncerno net piniginės paramos, o L. Kasčiūnas, paragintas R. Kurlianskio, bandė paveikti kolegų balsavimą Seimo posėdžių salėje. Faktą, kad konservatoriai glaudžiai bendradarbiavo su nuteisto koncerno atstovais ir vykdė jų nurodymus, paliudija kratos metu koncerno patalpose esančiame R. Kurlianskio darbo kabinete rastas lapas su rankraštiniais įrašais. R. Kurlianskis buvo jau pasižymėjęs visą Vartojimo kredito įstatymo eigą. Aš dabar dėl laiko stokos necituosiu šito rašto.
Liberalas E. Masiulis, darbietis V. Gapšys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme už kyšininkavimą, tai yra pastarieji mielai priėmė koncerno finansinę paramą ir uoliai vykdė pastarojo pageidavimus, darė poveikį Seimo nariams dėl balsavimų Seime. Paramą iš koncerno, tikėtina, gavo ir konservatoriai, nes tarnybos užfiksavo R. Kurlianskio pokalbį, kuriame jis kalba: „Mes taip su Dariumi esam apsišnekėję, kad turime padaryti, pageidautina iki Kalėdų, po pirmojo raundo susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais, ir labai tikėtina, kad visus vienaip ar kitaip remsime.“ Tikėtina, kad ir parėmė, bet kažkas, manau, specialiai pastarųjų nelietė, kažkas, tikėtina, užtarė konservatorius, kurie bėgiojo pas verslininkus ne tik pakalbėti apie gyvenimą, bet ir derino rinkimų programą, ir kalbėjosi apie politinius procesus jų partijoje, Seimo rinkimus ir net valdančiosios daugumos formavimą, ministrų pozicijas. Tikiuosi, kad Prezidentas yra susipažinęs su teismo nutartimi, o Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė dar turi bent šiek tiek sveiko proto ir sąžinės nesiūlyti korupcijos byloje minimo Seimo nario L. Kasčiūno į krašto apsaugos ministrus.
Ir pabaigoje. Gal iš tiesų iš pareigų atleistas krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kalbėdamas apie korupciją ir poveikį ministerijoje, mintyje turėjo buvusį koncerną „MG Baltic“ ir jo lobistus? Juk karinių miestelių milijonines statybas laimėjo ne kas kita, o minėto koncerno „MG Baltic“ įmonių grupės įmonės. Stebėtina sėkmė. Gal tokia koncerno sėkmė ir yra susijusi su 2016-aisiais ir ankstesniais metais vykusiais L. Kasčiūno, G. Landsbergio ir M. Adomėno susitikimais? Gal tai yra šitų susitikimų vaisius? Ačiū.
PIRMININKAS. A. Mazuronis – dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Tikrai norėjau pasidžiaugti kolegės iš tiesų tokiu geru, plačiu ir visa apimančiu pristatymu. Ir daug čia partijų buvo paminėta, daug įvairiausių aspektų vienos bylos kontekste, tik iki to, kad išbaigtas būtų buvęs prisistatymas, tai reikėjo paminėti dar, kad yra dar viena parlamentinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, kuriai vadovauja toks ponas R. Karbauskis, kuris lygiagrečiai vadovauja Agrokoncernui, kuris praeitais metais buvo nuteistas už netinkamą trąšų deklaravimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, sumokėta virš 2 mln. eurų baudos. Tai taip, jūs gal nežinote, jums gal nepasakė niekas. Kai jūs apie tą skaidrumą taip čia visur marškinius plėšotės ir dedate kepures bet ką padaryti, tai jūs turėkite omenyje, kad sau turi būti taikomi lygiai tokie patys skaidrumo standartai. Ir jūs, kaip tokie skaidrumo šaukliai, jeigu aš jums pasakiau ką nors naujo, kad ponas R. Karbauskis vadovauja tokiam koncernui, tai aš tikiuosi, atsistatydinsite iš frakcijos, kurioje jūs šiandien esate, ir toliau skaidriai atstovausite savo vertybinėms idėjoms būdami Mišrios frakcijos nariais.
PIRMININKAS. Tikėkimės, V. Ąžuolas pareiškime kaip tik ir atsakys į tuos iškeltus klausimus.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, labai gaila, kad jūs nežinote istorijos iki galo. Įmonė perka trąšas pagal sertifikatą, sertifikate yra parašytas veikliųjų medžiagų kiekis. Tai kas kaltas – gamykla, kuri gamino tas trąšas, ar tas, kuris pirko trąšas? Žiūrėkite, nueini į parduotuvę, nusiperki prekę, gamintojas parašė, kokia prekė, kokia jos kokybė, ir tu esi kaltas, kad gamintojas ne taip pagamino tą prekę. Sumanu, įdomu, gražu. Bet kad tai politinė byla, viskas gerai, nieko čia naujo. (Balsas salėje) Tai viskas gerai. Žinok, kai nueisi į parduotuvę ir nusipirksi prekę, pagamintą ne pagal tą kokybę, būsi tu kaltas, o ne gamintojas. Logika tokia. Čia tokia valstybė.
Aš ne apie tai atėjau pasišnekėti. Aš atėjau pašnekėti apie kita. Aš džiaugiuosi, kad buvusi ministrė laukia mano pasisakymo, nes „15min“ vėl stengsis išskalbti, išbalinti mano pasisakymą apie praeitą pasisakymą… Situacija yra tokia įdomi. Buvusi ministrė J. Šiugždinienė priėmė, atnešė įstatymo projektą į Seimą, kad įtraukusis ugdymas turi privalomai būti savivaldybių įstaigose, bet privačiose švietimo įstaigose jo vykdyti nereikia ir privalomumo nėra jokio. Kolegė Ligita per Vyriausybės valandą čia sėdėjusiems Vyriausybės atstovams uždavė klausimą, ką jūs čia dabar darote, kodėl privatiems nereikia priimti neįgalių vaikų, o kitiems reikia? Tai G. Landsbergis vos neiškrito iš tribūnos laukan, kiti iš viso pakraupo, kaip galima tokį klausimą užduoti, ir sakė – privačių švietimo įstaigų negalima liesti. Landsbergių verslo negalima liesti, vis tiek jis yra šventas.
Tai dabar kuo savivaldybėms baigėsi tas ištraukusis ugdymas? Ištraukusis, įtraukusis – kaip nori, taip vadink. Jie džiaugiasi, priimti reikia. Bet dabar žiūrėkite, jeigu tu priimi neįgalų vaiką, tai reikia turėti bent jau liftą, bent jau liftą, kad iš pirmo aukšto galėtum pakilti į antrą aukštą. Bent jau. (Aišku, ministrė pabėgo, nes jai labai nepatinka tiesa, bet „15min“ ją išbalins, vis tiek pasakys melo detektorius, išbalins tą ministrę.) Tai dabar savivaldybės klausia: miela ministerija, jūs žadėjote europinių lėšų įgyvendinti tam neįtraukiajam ugdymui, įtraukiajam ugdymui. Ten kaip nori, taip pavadinsi. Sako, tai galės bent jau mokyklos pasistatyti po liftą, kad bent jau neįgalus vaikas iš pirmo aukšto galėtų pakilti į antrą aukštą. Tai Švietimo ministerija sukūrė tokias afigėnas sąlygas, afigėnas. Kiekvienai mokyklai įdiegti po liftą negalima, ministerija draudžia, negalima. Tada sako, išsirinkite rajone vieną mokyklą ir toje vienoje mokykloje padarykite tą įtraukųjį ugdymą, na, kad vaikai galėtų pakilti, važiuoti, patekti ir visa kita. Gerai, sako, bandome skaičiuoti, kiek čia kainuos tas visas įtraukusis įgyvendinimas. Tai, pavyzdžiui, neseniai mokykloje sudėtos naujos durys, sako, žiūrėkite, pagal naują reikalavimą trūksta 3 centimetrų. Tai visas duris mokykloje reikia išgriauti ir įdėti 3 centimetrais platesnes, tada atitiks reikalavimus. Tada sako, tai gal mes galime dalį mokyklos, liftą pastatyti, dar kažką, nes didžiulė suma? Ne, negalima, turite įvykdyti 100 % reikalavimą. Tada paskyrė visai savivaldybei tam įtraukiajam ugdymui 1 mln. 200 tūkst. eurų. Vienai mokyklai, pagal reikalavimus apskaičiavo, reikia 3 mln. Tai 1 mln. 200 tūkst. ar 3 mln., suprantame, galai nesueina. Tada savivaldybė sako, neįmanoma įgyvendinti to, ko jūs prašote, bet vaikus priimti jau reikia, neįgaliuosius – privaloma, visi turi būti. Aišku, dabar rankomis juos ten nešioja pirmyn atgal, bet reikės priimti.
Finalas toks, kad ministerija padarė tokias taisykles ir tokias sąlygas, kad jų įgyvendinti neįmanoma nei finansiškai, nei fiziškai. Tada savivaldybė sako, mes tokių pinigų neturime, nes dar 2 mln. reikia pridėti vienai mokyklai. Neįmanoma. Sako, gerai, negausite nė to 1 mln. 200 tūkst. Tai finalas toks: nė viena mokykla savivaldybėje neturės nė vieno lifto – nieko, absoliučiai nieko, bet privalės neįgaliuosius priimti į mokyklą. Bet jeigu toje pačioje įstaigoje įsikurtų privati A. Landsbergienės mokykla, ten nereikėtų nieko įgyvendinti: nei neįgalių vaikų nereikėtų priimti, nei įtraukiojo švietimo nereikėtų daryti – nieko nereikėtų. Vadinasi, idėja tokia, kad reikia A. Landsbergienei perduoti kuo daugiau švietimo įstaigų savivaldybėse, tada nereikės nieko įgyvendinti. Na, puikūs tie valdantieji. Jie žino, kaip reikia tvarkyti įstatymus. Tai tuo ir pasidžiaukime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, pareiškimai baigti. Registracija.
O! Užsiregistravo net 14 Seimo narių, gana neblogai. Posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.