|
|
||
LIETUVOS BANKAS
|
||
|
|
||
|
Lietuvos Respublikos Seimui Gedimino pr. 53 01109 Vilnius |
|
Nr. |
|
|
||
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 M. VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO POVEIKIO PASITIKĖJIMUI FINANSŲ SISTEMOS STABILUMU IR KAINŲ STABILUMUI |
||
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas.
Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai, buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai:
a) priemonės, skirtos gyventojų pajamoms didinti. 2024 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti apie 530 mln. Eur (atlygiui švietimo darbuotojams didinti, taip pat atlygiui statutiniams pareigūnams, kultūros, socialinės srities darbuotojams, teisėjams, politikams, valstybės įstaigų vadovams ir pan. kelti). Taip pat apie 130 mln. Eur bus skirta spartesniam socialinių išmokų indeksavimui. Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,12, o 2025 m. – apie 0,30 proc. punkto;
b) NPD didinimas. Siūloma NPD padidinti nuo 625 iki 747 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2024 m. būtų maždaug 240 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – tokiu pačiu dydžiu mažesnės). Tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,04, o 2025 m. – apie 0,11 proc. punkto;
c) didesnės išlaidos krašto apsaugai. 2024 m. numatyta skirti apie 280 mln. Eur papildomų asignavimų krašto apsaugos poreikiams. Šia sumą sudaro lėšos, reikalingos finansavimo lygiui ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) palaikyti, taip pat lėšos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų priėmimui užtikrinti, plėtros projektams finansuoti. Šie sprendimai poveikio infliacijos raidai Lietuvoje iš esmės neturės;
d) nustosianti galioti laikina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Nuo 2024 m. nustosianti galioti laikina 9 proc. PVM tarifo lengvata maitinimo paslaugoms, taip pat meno ir kultūros paslaugoms ir atitinkamų renginių lankymui turėtų sugeneruoti maždaug 140 mln. Eur papildomų pajamų srautą į valstybės biudžetą. Istoriniai duomenys rodo, kad PVM tarifų pakeitimai ne visa apimtimi perkeliami į galutines vartotojų kainas. Dėl to manome, kad toks PVM tarifo padidėjimas vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,16 proc. punkto.
Šie pakeitimai turės pastebimą poveikį vidutinei metinei infliacijai. Ją labiausiai didins dėl numatomų sprendimų augsiančios gyventojų pajamos. Kilsiantis VS darbuotojų darbo užmokestis, NPD bei socialinės išmokos gyventojų disponuojamąsias pajamas 2024 m. padidins apie 2 proc., o tai didinančiai veiks vidaus paklausą ir kainas. Bendrą kainų lygį kilstelės ir nustosianti galioti laikina PVM lengvata kai kurioms paslaugoms. Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2024 m. bus maždaug 0,3, o 2025 m. – maždaug 0,4 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei aptarti sprendimai nebūtų priimti.
Atkreipiame dėmesį, kad projektais formuojama fiskalinė politika 2024 m. bus anticiklinė ir skatinanti Lietuvos ekonomikos aktyvumą: planuojamas VS deficito padidėjimas 2024 m. yra didesnis, nei to galima būtų tikėtis atsižvelgiant į numatomą ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimą. Projektuose pateikta informacija rodo, kad 2023 m. tikėtinas VS balanso rodiklis sudarys –1,9 proc. BVP, o pagal ekonomikos ciklo poveikį ir palūkanų mokėjimus pakoreguotas pirminis VS balanso rodiklis sudarys –0,6 proc. BVP. Projektuose nurodoma, kad Lietuvos produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2023 m. yra neigiamas ir sudaro 1,9 proc. (žr. A pav.), todėl, struktūriniu požiūriu, tokioje aplinkoje Lietuvos VS išlaidos yra didesnės nei pajamos ir taip skatina ekonomikos aktyvumą. Projektuose 2024 m. numatomas ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimas: dėl to, kad ekonomikos aktyvumas 2023 m. sumažės, o 2024 m. augs lėčiau, nei potencialiai galėtų, produkcijos atotrūkis pagilės ir sudarys –2,3 proc. Toks pablogėjimas yra palyginti nedidelis ir, be naujų diskretinių sprendimų, reikšmingai VS balanso nepaveiktų. Ekonomikos ciklo pablogėjimas pats savaime lemtų stipresnį vadinamųjų automatinių ekonomikos stabilizatorių (tokių kaip nedarbo išmokų padidėjimas, sulėtėjęs gyventojų pajamų augimas, mažesni įmonių pelno mokesčio mokėjimai ir pan.) veikimą. Dėl to šiek tiek pablogėjusi nuo ekonomikos ciklo priklausanti VS balanso dalis automatiškai turėtų lemti ir didesnį bendrąjį VS balanso deficitą, kuris, atsižvelgus į vidutinį daugiametį VS balanso elastingumą produkcijos atotrūkio atžvilgiu, 2024 m. galėtų padidėti iki maždaug 2,2 proc. BVP, tačiau papildomai nepadidintų fiskalinio ekonomikos skatinimo masto. Palyginę šį VS balanso rodiklį su projektuose planuojamu VS balanso rodikliu, matome, kad planuojamas VS deficitas 2024 m. padidės maždaug 0,7 proc. punkto daugiau nei implikuoja pablogėjusi ekonomikos ciklinė padėtis. Tai ir yra naujų diskretinių sprendimų pasekmė, kuri dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis yra anticiklinė.
|
A pav. Projektuose pateikiami realiojo ir potencialiojo BVP bei ekonomikos ciklinės padėties įverčiai |
|
|
|
Šaltiniai: Finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai. |
Pajamų iš pelno ir GPM, akcizų ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos, tačiau įžvelgiame riziką, kad pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Projektuose planuojama, kad 2024 m. VS pajamos iš PVM padidės 10,9 proc., nors šio mokesčio bazė – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos to meto kainomis – augs beveik perpus lėčiau (6 %). Atsižvelgę į būsimą papildomų pajamų iš PVM srautą 2024 m. dėl nustosiančios galioti laikinos 9 proc. PVM tarifo lengvatos maitinimo, meno ir kultūros paslaugoms ir atitinkamų renginių lankymui, visgi įžvelgiame riziką 2024 m. nesurinkti maždaug 150 mln. Eur pajamų iš PVM. Taip manome dėl keleto priežasčių: pirma, remiantis viešai prieinama Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija[2], PVM nepriemoka pastaruoju metu nebemažėja, o 2023 m. birželio–liepos mėn., palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, netgi šiek tiek paaugo, todėl šio veiksnio potencialas generuoti papildomas PVM pajamas atrodo išsisėmęs. Antra, Valstybės duomenų agentūros skelbiami verslo pasitikėjimo rodikliai rodo, kad finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis Lietuvoje pastaruoju metu (2023 m. rugsėjo mėn.) yra didžiausia per pastarąjį dešimtmetį, o tai gali neigiamai paveikti įmonių gebėjimą vykdyti mokestinius įsipareigojimus.
Atsižvelgdami į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, planuotus ir faktinius 2020–2022 m. VS rodiklius, taip pat į numatomą Europos Komisijos sprendimą atšaukti Stabilumo ir augimo pakto bendrosios išimties taikymą 2024 m., siūlome svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą. Projektuose suplanuoti VS rodikliai pagrįsti prielaida, kad 2024 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos, o 2022 m. pratęstos dėl sisuklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio VS finansams. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos aktyvumas tiek 2020, tiek 2022 m. buvo didesnis, nei tais metais buvo prognozuota[3], o VS balanso rodikliai taip pat buvo geresni. Palankesnė ekonomikos raida pandemijos šoko metais ir nuo rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės paskelbtos 2020 m. ir pratęstos 2022 m., nes tuo metu susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų jų skelbimui. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir rizikas dėl pandemijos bei karo sukelto energetinio šoko poveikio. Nors pandemija ir energijos šokas atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo ir yra geresnė, nei prognozuota, o neapibrėžtumas dėl tolesnio šių šokų poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą.
Slopstant infliacijai, mažėja rizikos, sietinos su papildomu valstybės skolinimusi, reikalingu energijos kainų kompensacijoms padengti, tačiau, augant biudžeto deficitui ir didėjant skolos tvarkymo naštai, valstybės įsiskolinimas toliau didės. 2023 m. spalio mėn. 10 m. Vyriausybės vertybinių popieių (VPP) pajamingumas Lietuvoje sudarė 4,4 proc. (atitinkamai 0,1 ir 4,1 proc. p. daugiau nei prieš vienus ir dvejus metus) ir buvo vienas didžiausių euro zonoje. Vienas iš tai paaiškinančių veiksnių yra tai, kad rinkos vis dar reikalauja aukštesnės rizikos premijos dėl regione besitęsiančio karo: nepaisant pastaruoju metu stebimo susitraukimo, Lietuvos–Vokietijos 10 m. VVP pajamingumų skirtumas tebėra maždaug dvigubai didesnis, palyginti su laikotarpiu prieš karą Ukrainoje. Nors šiuo metu skolos tvarkymo sąnaudos tebėra reikšmingai mažesnės nei istorinis palūkanų mokėjimų vidurkis (1,1 % BVP 1995–2022 m.), tačiau 2024 m. planuojamas gana spartus jų augimas: 2023 m. skolos palūkanų tvarkymui skirta apie 333 mln. Eur, o ateinančiais metais biudžete tam numatyta 493 mln. Eur (padidėjimas nuo 0,5 iki 0,6% BVP). 2024 m. biudžete nenumatyta nauja parama gyventojams ir įmonėms energijos išlaidoms kompensuoti, tačiau, planuojant didesnes išlaidas kitoms sritims, fiskalinės erdvės nedaugės. Atsižvelgiant į prognozuojamą valstybės biudžeto deficitą ir prastesnes ekonomikos augimo perspektyvas, numatoma, kad 2024 m. valstybės skolos ir BVP santykis turėtų padidėti iki beveik 40 proc. (1,9 proc. p. daugiau nei 2023 m. pabaigoje). Prognozuojama, kad valstybės įsiskolinimas 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP, tad, neužtikrinus tvarių mokestinių įplaukų, didėjantis skolos santykis ilgainiui gali pradėti riboti Lietuvos finansines galimybes reaguoti į ekonominius iššūkius, kurie, atsižvelgiant į esamą geopolitinę įtampą pasaulyje, yra tikėtini.
Nepaisant reikšmingai pabrangusio skolinimosi, dėl santykinai žemo įsiskolinimo lygio valstybei neturėtų kilti reikšmingų iššūkių refinansuojant esamus bei iš šio biudžeto projekto kylančius įsipareigojimus ir tvarkant skolą. Bendra 2024 m. planuojama pasiskolinti suma sudaro beveik 6 mlrd. Eur (atitinkamai 0,7 mlrd. ir 1,7 mlrd. Eur mažesnė nei prieš metus ir pandemijos pradžioje) ir neturėtų reikšmingai paveikti valstybės mokumo. Su Lietuvos Vyriausybės skolos tvarkymu susijusius galimus iššūkius reikšmingai mažina žemas įsiskolinimas: pastarasis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos valstybių skolos ir BVP santykio vidurkis 2023 m. II ketv. sudarė 90,3 %), o trumpalaikių įsipareigojimų dydis Lietuvoje yra maždaug tris kartus mažesnis (4,8 % BVP) nei euro zonoje. Šiek tiek pagerėjus investuotojų pasitikėjimui, VVP aukcione gautų ir patenkintų pasiūlymų santykis gerėjo ir sugrįžo į 2022 m. pradžioje buvusį lygį. Kartu truputį pagerėjo VVP antrinės rinkos likvidumas – sandorių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas (angl. bid-ask spread) nuo 2022 m. lapkričio mėn. fiksuoto piko susitraukė per 0,2 iki 0,6 proc. punkto. Atsižvelgiant į šias teigiamas tendencijas, Lietuvos Vyriausybė neturėtų sulaukti didesnių iššūkių 2024 m. skolindamasi 3 mlrd. Eur tarptautinėse rinkose. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad padidėjusio neapibrėžtumo aplinkoje, finansavimo sąlygos tebėra suprastėjusios ir gali staiga pablogėti. Tikslą gauti 2,5 mlrd. Eur finansavimą vidaus rinkoje turėtų patenkinti bankai ir kiti finansų rinkų dalyviai, kurie šiuo metu yra sukaupę reikšmingas likvidžių lėšų atsargas. Prie skolinimosi vidaus rinkoje taip pat prisidės ir namų ūkiai: per pirmąsias tris Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštų emisijas 2023 m. gyventojai valstybei paskolino 137 mln. Eur.
|
|
|
Vaidotas Tuzikas, tel. +370 659 22 969, el. p. [email protected]
Žygimantas Bogužas, tel. +370 657 21 289, el. p. [email protected]
Daumantas Skinkys, tel. +370 649 35 824, el. p. [email protected]