Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 268
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame gegužės 9 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, prieš savaitę mus pasiekė liūdna žinia, kad mirė mūsų kolega Seimo narys K. Kuzminskas – tremtinys, daktaras, chirurgas, ilgametis Seimo narys, šviesus, doras ir principingas žmogus. Kviečiu jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Gerbiami kolegos, kol pereisime prie darbotvarkės tvirtinimo, norėčiau pasinaudoti proga ir pasveikinti Seimo vardu tuos, kurie minėjo gražius jubiliejus. Pirmiausia norėčiau pasveikinti gerbiamą P. Kuzmickienę su neseniai praėjusiu jubiliejumi. (Plojimai)
Taip pat norėčiau pakviesti ir nuoširdžiai pasveikinti savo ir Seimo vardu gerbiamą S. Tumėną. (Plojimai)
S. TUMĖNAS (LVŽSF*). Ačiū, gerbiamieji, nuoširdžiai dėkoju. Sveikinu visus su praėjusia Spaudos atgavimo, knygos, žodžio diena. Tegul žodis mus visus sieja, o ne skiria. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ir norėčiau pasveikinti jauniausią jubiliatą A. Petrošių. (Plojimai)
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gegužės 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau pasiūlyti frakcijos vardu išbraukti du projektus iš šios dienos darbotvarkės. Pirmiausia klausimą 1-7, Seimo statuto pataisas. Taip pat norėtume išbraukti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, man atrodo, J. Džiugelio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien darbotvarkėje yra toks klausimas – Seimo narių pareiškimai. Labai norėtųsi išgirsti Seimo nario užsiregistravimą, pamatyti ir išgirsti Seimo nario R. Žemaitaičio ar atsiprašymą, ar kokias nors kitas reakcijas į savo paties įrašus feisbuke, kurie sukėlė, sakyčiau, ir tarptautinį nepasitenkinimą, ir tikrai diplomatinį skandalą. Tai norėtųsi tą matyti.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis sako, kad yra užsirašęs. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, daugiau pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad išbrauktume iš darbotvarkės 1-7 klausimą dėl Statuto? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ir kitą 2-11 klausimą – Užsieniečių teisinės padėties įstatymą taip pat prašoma išbraukti iš darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dėkoju. Taip pat prašau pritarti tam, kad šiandien svarstytume darbotvarkės 2-9, 2-10, 2-13, 2-14, 2-15 klausimus, visi jie nėra įrašyti į pavasario sesijos darbotvarkę, tačiau įtraukti į mūsų šiandienos darbotvarkę. Apie juos pakalbėjome ir per Seniūnų sueigą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? (Balsas salėje: „Galime.“) Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
10.05 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio projekto užsirašiusių nėra.
Gerbiami kolegos, primenu, kad balsavimo intervalas šiandien prasideda nuo 10 val. 50 min. ir tęsis apytikriai valandą.
10.06 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – lydimasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614(2). Šį pakeitimą sudaro keli straipsniai. Taigi, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2… Atsiprašau, dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario pasiūlymas, jį praleidžiame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlytą pataisą aptarsime balsuoti numatytu laiku.
10.07 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių yra pasiūlymų, juos šiuo metu praleidžiame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl kitko apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.08 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2588(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2588(2). Norėčiau pakviesti E. Pupinį, komiteto pranešėją. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pakomentuoti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, Teisės departamentas siūlė šiek tiek patikslinti tą straipsnį konkrečiau išdėstant finansavimą vienų ar kitų programų. Komitetas pritarė bendru sutarimu, kaip ir visam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima būtų pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų priėmimo stadijoje užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.09 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas Nr. XIVP-2621(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra M. Lingės pasiūlymas, jį apsvarstysime vėliau. Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.10 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2)ES NKL (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamąjį M. Lingę, kad pristatytų komiteto komentarą dėl vienos Teisės departamento pastabos. Čia, matyt, kalbama apie pavadinimą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai techninis pataisymas. Kadangi įstatymu yra keičiamas 53 straipsnis, tai tiesiog atsiranda ir pavadinime šitas numeris.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dėl kitų pakviesime jus jau balsuoti numatytu laiku.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio buvo Seimo nario K. Adomaičio pataisa, bet ji atsiimta. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Ačiū.
Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 12 straipsnio yra dvi Seimo nario K. Adomaičio pataisos, apsvarstysime vėliau. (Balsas salėje) Irgi atsiimta posėdžio metu. Labai atsiprašau, atsiimtos posėdžio metu. Taigi 12 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Nuo 14 straipsnio iki 19 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Taigi mes neturime daugiau jokių pasiūlymų, kuriuos reikėtų apsvarstyti balsuoti numatytu laiku. Ar galime pereiti prie motyvų? Už kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Su akcizais dedasi įdomūs dalykai, nes kai naftos kaina buvo 120 dolerių už barelį, degalai kainavo iki euro, kai už barelį 70–80 dolerių, kainuoja 1,5 ir beveik 2 eurus. Degalų gamintojai kažkodėl neprieštarauja. Tai irgi keisti dalykai dedasi Lietuvoje.
Dėl akcizų patvirtinimo šiuo įstatymu balsuos tie, kurie turbūt nori nuskurdinti valstybę, kad visos kainos pakiltų, kad būtų dar mažiau konkurencinga Lietuva. Tai ar čia iš Briuselio eina priedanga, kad žalumas, vėl visi žalieji lenda po žiemos kaip žiurkėnai iš landų ir nori, kaip sakoma, kad viskas pabrangtų, kad, neduok Dieve, Lietuva išsišoks, kad bus mažesnės kainos ir degalai pigesni. Todėl kas palaiko Lietuvos nuskurdinimą, tas balsuos už, o kas už Lietuvą, patriotai, balsuos prieš.
Aš užsirašiau už, nes visada yra numuilinama ir diskriminuojama, visiems neduodama pasisakyti. Todėl balsuokime prieš, jeigu mes už Lietuvą. Jeigu prieš Lietuvą, už kažkokius kitus interesus, tai už. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Gedvilas – motyvai prieš.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamieji, šiandien mes priimame įstatymo projektą, kuriuo siūloma didinti akcizų tarifus. Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai paveiks Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimynių šalių kainų politika. Jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų. Retorinis klausimas: gerbiami kolegos, kaip jūs galvojate, kiek procentų padidės svetur apsiperkančių Lietuvos piliečių skaičius?
Mes kiekvienais metais tampame vis brangesne šalimi. Ir šiandien mes priimame įstatymo projektą, kuriuo siūloma didinti akcizų tarifus, jie, be abejonės, tiesiogiai darys įtaką tiek prekių, tiek paslaugų kainoms. Ar jums, kolegos, neatrodo, kad vis dėlto reikėtų vertinti tokius projektus bendrame kontekste? O gal šis Akcizų įstatymas yra tik aklas Europos Sąjungos reikalavimų ir įsipareigojimų vykdymas? Ar įstatymo projekto iniciatoriai prisiima atsakomybę sureguliuoti tokius procesus? Jau dabar Lietuvoje prekių kainos yra dirbtinai išpūstos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Taip situacija iškrypo, kad maisto produktai tapo brangesni nei Skandinavijos šalyse. Priminsiu, kad transporto sektorius jau dabar palaipsniui sėkmingai perkelia savo veiklą į Lenkiją. Kuro akcizų didinimas tik paspartins visus šiuos procesus. Kaip jūs nesuprantate, kad mes tampame nebepatrauklia šalimi verslui. Jau nekalbu apie vis dar nepajėgią…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). Tad siūlau šio įstatymo projekto nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Tik sureaguodamas gerbiamam Valdemarui, kad yra rizikų vertinant vienas su vienu santykiu, lyginant euro ir dolerio už naftą kainą, kursus ir dar vos ne iš dešimtmečio perspektyvos. Klasikams kai kuriems irgi nėra sekęsi lyginti vienas su vienu lito ir euro santykio.
Kalbant apie esmę. Pramonė jau moka už taršą apyvartinės taršos leidimais. Yra kitų sektorių, kurie, deja, turi privilegiją ir išimtis, nemoka, bet, deja, teršia aplinką, teršia, kaip transportas ar žemės ūkis. Tai išties, matyt, bendra tendencija, europinė tendencija, kur esame prisiėmę ir įsipareigojimus, kad į tą žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršių sprendimų. Tam skirta, suplanuota per ateinantį laikotarpį virš 6 mlrd. eurų. Tai yra tikrai ir galimybių metas Lietuvai.
Kartu supraskime ir mūsų pačių atsakomybę, jeigu nepriimti sprendimai bus tam tikra našta, turinti aiškią piniginę išraišką, finansinę išraišką ateities kartoms, kai tektų mokėti ir baudas už įsipareigojimų nevykdymą. Jeigu nesumažinsime emisijų, kiek esame numatę iki 2030 metų, Lietuvai gali grėsti 700 mln. eurų.
Norisi tiesiog akcentuoti ne vien tai, kad tai yra įsipareigojimai ar dėl bausmių, ar dėl kokių nors tokių atgrasančių sprendimų turėtume tai daryti, tai visų pirmiausia yra ir pats sveikos aplinkos faktorius. Neignoruokime fakto, kad dėl oro prastos kokybės Europoje kasmet miršta per 300 tūkst. žmonių per vienus metus. Išties žiūrėkime nuosekliai, palaipsniui įsipareigojimai yra išdėstomi.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tuo keliu eina ir kitos valstybės, esančios aplink mus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai sunku kalbėti prieš, bet iš tiesų, kolegos, pripažinkite, kad karalius yra nuogas. Kai Vilniuje yra deginamas mazutas, o Akmenėje – anglys ir apie tai net nekalbama, kalbama apie tai kaip apie laikinumą, bet nieko nėra pastoviau už laikinumą šiuo atveju.
Iš tiesų, kolegos, prieš dvejus su puse metų buvo laikas kalbėti apie pokyčius ir buvo kalbama, kad bus panaikintas taip kritikuojamas automobilių registracijos ar taršos mokestis, bus pasiūlyta nauja alternatyva, bet apie tai niekas nekalba. Ir toliau lieka tas pats registracijos mokestis ir dar siūloma užkabinti du papildomus akmenis visiems Lietuvos gyventojams po kaklu, tai yra būtent akcizas ir CO2 dedamoji. Ką tai reiškia kiekvienam Lietuvos piliečiui? Tai reiškia, kad mes mokėsime už taršą, kurią sukelia transportas, tai yra pravažiuojantis transportas per Lietuvą. Man labai gaila, apmaudu, keista ir pikta kartu, kai ministras kalba, kad mes suinteresuoti, kad kuo mažiau dyzelino piltųsi visi Lietuvoje, o važiuotų piltis į Latviją, Lenkiją ir tas pravažiuojantis krovininis transportas taip pat. Tai iš tiesų turbūt su tokiu požiūriu, politika ir tokiu buku skaičiavimu mes, na, atsitrenksime į sieną ir ta ekonominė krizė taps dar viena krize prie tų pabėgėlių, prie karo ir prie visų kitų, nes tai yra tiesus taikymas į dugną. Jeigu lenkai, latviai, estai ir kitos aplinkinės šalys nieko panašaus negalvoja ir net nesiūlo, arba estai siūlo labai nuoseklų, mažais žingsniais apskaičiuotą modelį, tai kokioje sąjungoje jie yra, kolegos, kokios baudos jiems gresia? Na, nepūskime to burbulo Lietuvos žmonėms, nemeluokime rimtai…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …kad nieko nėra, o eikime nuosekliai ir negriaukime žmonių gyvenimų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Viena vertus, pakartosiu tai, ką sakiau svarstymo stadijoje. Yra labai daug gąsdinimų, kaip čia viskas blogės ir panašiai, bet importiniai naftos degalai iš tiesų skandina Lietuvos ekonomiką ne mažiau negu kad visi kiti veiksniai sudėjus kartu. Naftos, degalų importo kainos priklauso nuo karo, priklauso nuo manipuliacijų, kartelinių susitarimų didžiųjų pasaulio naftos išgavėjų, tokių kaip Saudo Arabija, Rusija ir kitos šalys. Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti priklausomybę nuo tokių manipuliacijų būtina. Pažiūrėkime, palyginkime Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą kaip tokią. Važiuoja žmonės, ir ten, ir ten naudojasi automobiliais, tiesiog Amerikoje yra didžiuliai automobiliai, naudojantys daug kuro, o Europoje mes išmokome, prisitaikėme ir turime automobilius, kurie yra mažesni, bet nuvažiuojame ten, kur mums reikia, ir tiek, kiek mums reikia. Tai lygiai ta kryptimi ir einame – taršos mažinimo ir šio akcizo pakeitimas, įskaitant ir atsirandančią CO2 dedamąją, yra apie tai.
Man labai gaila, kad mes vis dėlto paliekame tam tikras lengvatas, kurios toliau kenkia CO2 išmetimui, ir neįvedame naujų. Aš teikiau siūlymą, kad už pažangius biodegalus, pagamintus iš atliekų, kurios nesukuria papildomo CO2, būtų atleista nuo CO2 dedamosios ir taip mes sumažintume vis dėlto mūsų indėlį į klimato kaitą. Šiuo metu mes nepalikome jokių ribojimų žemės ūkiui naudoti tą dyzeliną ir tuo pačiu dyzelinu mes arsime laukus, iš jo gaminsime biodegalus pirmos kartos, kurie iš tiesų labai mažai prisideda prie CO2 mažinimo. Tai tokių nesubalansuotų dalykų tikrai dar yra likę ir, neabejotinai, šitą Akcizų įstatymą tuo aspektu dar reikės taisyti. Tikiuosi, kad pavyks vietoj savo siūlymo pateikti naują įstatymo projektą ir jį mes galėsime išsamiai apsvarstyti Seime ir sulaukti jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Žemaitaitis – motyvai prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Suprasčiau, kodėl Kasparas kalba už. Vien todėl, kad dėl antrų tų vadinamųjų degalų, jie auksinės kokybės. Bet, kolegos, panašu, kad kalbantys už neįvertinate ir nesuprantate, kokioje konkurencingoje rinkoje jūs gyvenate. Šiandien Lenkijoje 1 tūkst. litrų benzino kainuoja 359 eurus, dyzelino – 330, Lietuvoje – 372 dyzelino, benzino – 466. Šiuo atveju po jūsų priimto įstatymo dyzelinas Lietuvoje kainuos 466 eurų, tai yra 94 eurais daugiau, negu kad kainuoja Lenkijoje. Tai aš neįsivaizduoju, kas turi būti valdančiosios daugumos galvose per tuštybė arba ūžauti vėjai, jeigu jūs nesugebate skaičiuoti ekonomikos. Šiandien Lietuva yra tranzitinė šalis Latvijai, Estijai, latviai, estai kerta savo šalį, kadangi pas mus kuras šiuo metu yra pigesnis negu ten, prisipila kuro ir jie važiuoja toliau į Europą. Dabar jūs priešingai visą dalyką darote. Jūsų teikiamas įstatymo projektas Lietuvą eliminuos iš tranzitinės šalies kuro prasme, dėl prisipylimo į bakus. Kas atsitinka? Jie prisipils lygiai 50 arba 100 litrų, kad datrauktų iki Lenkijos sienos, ir Lenkijos pasienyje įsikūrusiose degalinėse prisipils kuro. Tokiu atveju jūs vėl prisidėsite ne prie ko kito, bet prie Lenkijos biudžeto kūrimo. Aš tiesiog noriu jums pacituoti ir paskaityti skaičius, ką jūsų Finansų ministerija, G. Skaistė, buvo darbo grupei pateikusi. Suma, kurios gali Lietuva netekti, yra 300 mln., tai yra oficialu, tai yra pateikta informacija ir tiesiog valdančiajai daugumai aš siūlyčiau pasiimti tą informaciją – ji jums tikrai bus labai naudinga. Ar Lietuvai, esant recesijai minus 3 %, šiandien 300 mln. yra daug ar mažai? Gal ir nedaug, aš nežinau, iš kur jūs tuos pinigus paimsite, bet žinant tai, kad uostas susitraukė 8 mln., II ketvirtyje planuoja dar apie 1 mln. susitraukti uosto krova, geležinkelių krova traukiasi, „Klaipėdos nafta“ minus 6 mln…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …ir jūs dar didinate akcizus, todėl tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Remigijau Žemaitaiti, jeigu būtų jūsų valia, jūs ir toliau nesankcionuotumėte Rusijos naftos, dujų ir taip toliau. Tai pasakėte per pastaruosius Klaipėdos mero rinkimus. Vidutinis Lietuvos gyventojas – ir kūdikis, ir senjoras – į užsienio sąskaitas perveda apie 2 tūkst. eurų per metus, 6 mlrd. eurų iš Lietuvos išsiunčiama į užsienio sąskaitas už iškastinį kurą, už importuojamą elektrą. Iki šiol, gerbiamas Remigijau, tai buvo siunčiama į Rytus. Už tai, už ką jūs agituojate, kad nebūtų sankcijų ir toliau būtų karo skrynios kraunamos.
Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Šiandien mes transformuojamės. Vyriausybė yra parengusi, paleidusi milijardines (ne vieno milijardo) priemones: Modernizavimo fondą, RRF, Teisingos pertvarkos fondą, Europos struktūrinę paramą, Klimato kaitos programą, programos yra milijonais prieinamos šiandien Lietuvos gyventojams pasikeisti saulės jėgaines, įsistatyti šilumos siurblius, pasikeisti į biokuro katilus, parama prieinama ir viešajam, ir privačiam sektoriui, tai Lietuva yra pasiruošusi transformacijai.
Dabar, gerbiami žemdirbiai, visi kompromisai priimti. Kaimo reikalų komitetas 2022 m. sausio 19 d. prašė protokoliniu pavedimu nesikišti į žaliąjį dyzeliną, nesikišti į raudonąjį dyzeliną. Padaryta. Kompromisai priimti, palaiminti ir Grūdų augintojų asociacijų, ir kitų asociacijų. Mes neišsišokame su žemdirbių apmokestinimu iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos aplinkos. Mums, mūsų ekonomikai svarbu transformuotis ir, gerbiami žemdirbiai, kitą savaitę gresia sausra, tai yra ir klimato kaitos kova. Mes turime vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, vykdyti juos ir pirmieji…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …priešakinėje linijoje bus būtent žemdirbiai, todėl kviečiu pritarti šiam paketui, nes jis yra nuoseklus ir kompromisinis.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius – motyvai prieš.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai keista, kad dabar yra vykdoma mokesčių reforma ir bus lygtai pateikta jau po 2 savaičių Seimui, o Akcizų įstatymo projektas išbrauktas iš bendros mokesčių sistemos. Klausimas: mes vykdome sisteminę mokesčių reformą ar tiesiog tik atskirus įstatymus svarstome ir priimame?
Antras dalykas yra vartojimo mokestis. Vartojimo mokestis palies visus vartotojus, vadinasi, padidins infliaciją.
Trečias dalykas – tai, kad mes esame tranzitinė šalis. Visada akcizų politika buvo derinama su kaimyninėmis šalimis, su Lenkija, Latvija, Estija, kokią vykdo tos šalys. Kokius akcizų tarifų dydžius, metodiką taiko. Šiuo atveju Lietuva yra nedidelė šalis ir, aš manau, mums liks CO2, o degalai bus pilami Latvijoje arba Lenkijoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Kalvarijoje, ji yra pati mažiausia savivaldybė, bet šitoje savivaldybėje 8 % dyzelino sunaudoja nuo viso respublikinio dyzelino suvartojimo kiekio. Tai rodo, kad tranzitinis transportas pasienyje pilasi kurą.
Kitas dalykas, reikia aiškiai pasakyti, kad šitas įstatymo projektas yra pateiktas dėl to, kad Europos Komisija, liaudiškai kalbant, atrištų finansavimą iš RRF programos. Aplinkos ministras dažnai kalba apie klimato kaitą, apie taršos mažinimą, jeigu jūs būtumėte automobilių taršos mokestį pateikęs tokį, kur būtų kiekvienam automobilio savininkui reikėję mokėti nuo 70 iki 120 eurų, tikrai nebūtų kilę kliūčių ir būtume per metus gavę 160 mln. eurų, kuriuos būtume skyrę kelių rekonstrukcijai, keliams pertvarkyti. Manau, šiek tiek trūksta atsakingumo ir kitų dalykų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659(2). Priėmimo stadija.
Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Taigi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku nuo 10 val. 50 min.
10.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1249 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2580(2) (priėmimas)
Kadangi dar turime sutaupę laiko, siūlau apsvarstyti klausimus iš rezervinės darbotvarkės. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1249 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2580(2). Priėmimo stadija.
Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra, apsispręsime balsuodami.
10.31 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3). Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti komiteto pirmininką ir pranešėją M. Lingę. Tai yra svarstymo stadija ir BFK sprendimas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas prieš metus – 2022 m. gegužės 25 d. – svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas išdėstė daug įvairių pasiūlymų, kuo būtų galima papildyti šį įstatymo projektą. Tokiam sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2627 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo dėl 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2627. Kviečiu pateikti gerbiamą pranešėją Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką. Tai yra projekto pateikimas.
R. JUŠKA (LSF). Į Seimą kreipėsi Teisėjų taryba su prašymu pakeisti Seimo nutarimą dėl įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo. Teisėjų taryba prašo Regionų administracinį teismą ir Vilniaus apygardos teismą priskirti pirmai įstaigų grupei. Abu teismai atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, kad būtų priskirti pirmai įstaigų grupei. Šių teismų veiklos ir sprendimų galiojimo ribos – visa Lietuvos Respublikos teritorija. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas inicijuoja Seimo nutarimo pakeitimą. Siūloma Seimo nutarimo įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d., nes nuo tos dienos pradės veikti reorganizuotas Regionų administracinis teismas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą projektą, klausti užsirašiusių nėra. Po pateikimo kalbėti dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2701 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2701.
Pranešėjas – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai labai aktuali įstatymo pataisa. Kaip jūs visi žinote, šiuo metu visuomenėje garsiai ir dažnai aptarinėjama situacija, kuomet visuomenininkas A. Tapinas ir kiti žurnalistai atlieka plataus masto savivaldų tyrimus, kaip naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos, tai yra tos lėšos, kurias tarybos nariai turėtų naudoti savo, kaip tarybos narių, veiklai. Akivaizdu, kad po šio tyrimo yra susvyravęs pasitikėjimas savivalda ir jos politikais, nes ydingas mokėjimo už savivaldybės tarybos nario veiklą reglamentavimas. Neveikiantis kontrolės mechanizmas savivaldybėse ir galimas netinkamas mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas iki piktnaudžiavimo, atskleidžiant konkrečius faktus, verčia neatidėliotinai siūlyti sprendimus.
Vietos savivaldos įstatyme yra palikta diskrecija, arba teisė, pačioms savivaldybėms savo reglamentuose nusistatyti mokėjimo už savivaldybės tarybos nario veiklą dydį, tai yra sumą, pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą ir atsiskaitymo tvarką. Tačiau akivaizdu, kad ši sistema nebeveikia. Nebeveikia ir kontrolės mechanizmai savivaldybėse. Nors, kaip puikiai žinome, savivaldoje yra ir Tarybos kontrolės komitetas, ir Antikorupcijos komisija, Etikos komisija, Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau matome, kad šie mechanizmai, institutai nesuveikia.
Todėl siūlome šio įstatymo pataisomis, atsižvelgdami į tai, kad vietos savivaldybės savo reglamentuose nusistato, kokios išmokos turėtų būti mokamos už veiklą, susijusią su tarybos nario veikla… Yra labai skirtingos. Vienos savivaldybės, pavyzdžiui, Plungės savivaldybė nusistačiusi 43 eurus, Kazlų Rūdos ar Raseinių savivaldybės nusistačiusios 50 eurų, tačiau yra ir tam tikrų savivaldybių, kurios nusistačiusios virš 1 tūkst. eurų, kaip Kauno rajono arba Kauno miesto. Mes matome, kad labai nevienodai visoje Lietuvoje yra pasiskirsčiusios tos išmokos, kurias mes vadiname kanceliarinėmis išmokomis, už savivaldybės tarybos nario veiklą mokamos išmokos. Todėl siūlome tam, kad būtų aiškumas, nustatyti išmokos lubas, tai yra iki 0,2 VMDU, tai sudarytų apie 378 eurus. Be jokios abejonės, savivaldybės ir šiandien gali nusistatyti mažesnes išmokas. Maksimalios lubos būtų 378 eurai.
Taip pat siūlome nustatyti baigtinį sąrašą su tarybos nario veikla susijusių atlygintinų, apmokamų išlaidų. Šiuo metu tikrai matome, kad savivaldose vyrauja įvairios istorijos, kur perkamos įvairios plovyklų paslaugos, technikos nuomos paslaugos, biuro nuomos paslaugos, remontų paslaugos iš susijusių asmenų, ir tikrai toks reglamentavimas nustačius baigtinį sąrašą… aišku, ir baigtinis sąrašas būtų labai naudingas tuo požiūriu – tai yra atskaitomybė rinkėjams ir naudojant mokesčių mokėtojų, biudžeto lėšas.
Taip pat įstatymu siūlome įpareigoti savivaldybes viešai skelbti detalią informaciją apie kiekvieno tarybos nario išlaidas, kurias kompensuoja savivaldybė, nes pastebėjome, kad neretai, tiksliau, nemaža dalis savivaldybių šiandien apskritai neskelbia jokios informacijos apie išmokėtas išmokas, ir tai nėra visiškai priimtina – neužtikrina nei skaidrumo, nei efektyvumo, nei viešumo.
Taip pat siūlome tarybos nariams per kadenciją vis dėlto leisti įsigyti po vieną mobilųjį telefoną ir po vieną kompiuterį (per kadenciją), jie, žinoma, pasibaigus tarybos nario įgaliojimams galėtų būti grąžinti, turėtų būti grąžinti savivaldybės administracijai, kuri galėtų panaudoti mokykloms, darželiams ar kituose socialiniuose projektuose.
Atsižvelgdami į tai, kad savivaldoje kontrolės mechanizmas neveikia, nes, kaip puikiai žinome, neretai Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją sudaro savivaldybės dauguma, siūlome ne rečiau kaip kartą per dvejus metus įpareigoti savivaldybių administracijas atlikti tarybos narių veiklos apmokėjimo auditą. Jo išvados būtų skelbiamos viešai savivaldybės svetainėje.
Mes, mieli kolegos, šiandien turime pūliuojančią žaizdą ir ją reikia sutvarkyti nedelsiant. Aš puikiai suprantu, kad vyksta diskusija viešojoje erdvėje dėl apskritai tarybos nario apmokėjimo, tačiau mes turime atskirti du dalykus, tai yra apmokėjimą tarybos nariui už darbą, už tas valandas, ir išmokas, susijusias su tarybos nario veikla, vadinamąsias kanceliarines išmokas. Vis dėlto mes, šių pataisų teikėjai, manytume, kad išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, kaip ir Seime, privalėtų likti, kad būtų apmokėtos tam tikros tarybos nario išlaidos, tačiau dėl paties modelio, kaip atlyginti už darbą tarybos nariui, už tas valandas, galima diskutuoti.
Šiandien atėjo tas momentas, kai ta žaizda privalo būti sutvarstyta, išgydyta, turi būti aiškus viešumas, atskaitomybė rinkėjui, todėl Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis turi būti sutvarkyta kiek įmanoma greičiau.
Taip pat norėjau atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų savivaldybių, kurios sako, kad nieko keisti nebereikia, pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybei tinka šitas modelis. Taigi priminsiu, kad mes, įstatymų leidėjai, buvome suteikę teisę savivaldai pačiai sureguliuoti, pačiai nustatyti savo tvarką ir pačiai kontroliuoti. Savivalda juk nuolatos mūsų prašo suteikti kiek galima daugiau teisių, pasitikėjimo. Tokios teisės ir toks pasitikėjimas buvo suteiktas, tačiau akivaizdu, kad tai neveikė. Todėl mes nustatydami tam tikras lubas, nustatydami baigtinį sąrašą, privalomą viešinimą, manau, tikrai padidinsime pasitikėjimą savivalda, nebus tos ydingos praktikos, kai savivaldybės nusistato išmokų dydžius, tikrai kartais didesnius, nuo 50 eurų iki 1 tūkst. 50 eurų. Bus tam tikros lubos ir bus aiškumas ir savivaldybių taryboms, ir visuomenei. Žiniasklaida tikrai gaus visą informaciją, kadangi savivaldybės turės viešai skelbti ataskaitas, tą daro ir Seimas, tas yra savaime suprantama.
Tai tiek trumpai. Prašau jūsų pritarti po pateikimo. Diskusijos toliau virtų, žinoma, VVSK. Aš manau, kad mums reikia kuo greičiau surasti sprendimą dėl išmokų už savivaldybės tarybos nario veiklą, kad tos žaizdos būtų tikrai sutvarstytos. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli kolegos. Pirmasis klausia A. Bagdonas. Ruošiasi D. Griškevičius.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, išties džiugu, kad atkreipėte dėmesį, kad faktiškai visoje Lietuvos savivaldoje yra tam tikrų problemų dėl kanceliarinių lėšų naudojimo. Kaip jūs galvojate, ar nereikėtų apskritai pažiūrėti ir sukurti darbo grupę iš visų frakcijų, priimti sprendimus tiek dėl kanceliarinių lėšų naudojimo, tiek dėl darbo užmokesčio, kad tas sprendimas būtų kompleksinis pažiūrint iš visų pusių?
O jau kalbant dar apie jūsų sprendimą, ar negalvojate, kad, pavyzdžiui, Birštonui, Neringai VMDU 0,2 dydis yra tikrai pakankamas, bet yra didmiesčiai: Vilnius, Kaunas ir kiti didieji miestai, gal ten 0,4 galėtų būti, nes darbo apimtys tikrai skiriasi?
Ir paskutinė pastaba dėl panaudotų kompiuterių surinkimo. Ar tikrai savivaldai reikėtų tuo užsiimti – po ketverių metų nuolat rinkti senus kompiuterius?
PIRMININKĖ. Laikas.
A. BAGDONAS (LSF). Gal tiesiog tam tarybos nariui palikti ir tiek.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū, tikrai geros pastabos. Aš visiškai pritariu, kad dėl darbo apmokėjimo reikėtų diskutuoti, galbūt ir darbo grupę sudaryti, tačiau mes čia kalbame apie paprastą dalyką – apie kanceliarines. Jos, manyčiau, turėtų išlikti ir jų atsisakyti tikrai neturėtume.
Dabar kaip sutvarkyti tą žaizdą, kaip aš minėjau, kuo skubiau? Mes turėtume įvesti lubas, kurios yra truputį mažiau nei 400 eurų, tai yra tikrai pakankamas kiekis kanceliarinėms išlaidoms, nes tarybos nariai nuolat nedirba. Šiandien Vilniaus miestas moka po 300 eurų ar šiek tiek daugiau, kai kurios mažos savivaldybės moka po 150 eurų ir to visiškai pakanka, pavyzdžiui, Alytaus miestas. Aš manyčiau, kad tai yra diskutuotina suma, komitete galima diskutuoti, ar 0,2 pakanka. Mūsų nuomone, pakanka. Jeigu nepakanka, tai bus galima čia balsuoti kitaip.
Dėl darbo užmokesčio. Yra labai skirtingų savivaldybių. Kaip minėjau, Alytaus miesto savivaldybė sako, kad nieko keisti nereikia. Tai mes šiuo atveju irgi turėtume galvoti ir čia jau visiškai atskiras klausimas. Aš visiškai pritarčiau, jeigu reikia, ir darbo grupę galima sukurti, bet šiandien manyčiau, kad mums reikia tas žaizdas, kurios yra, sutvarkyti, pereiti pateikimo stadiją ir diskusiją perkelti kuo greičiau, nes, kaip ir minėjau, labai svarbu yra viešinimas. Tikrai nesmagu, kai įeini į savivaldybės svetainę ir nematai jokios informacijos apie savivaldybės tarybos nariui skirtų lėšų panaudojimą. Taip neturėtų būti. Aš manau, mes esame ta institucija, kuri turėtų nedelsdama tai užkardyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Griškevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už iniciatyvą. Aišku, praėjusią savaitę diskutavome ir jūsų organizuotoje diskusijoje apie tai, kad dabar karštosiomis galbūt nereikėtų priimti sprendimų, nes karštosiomis galime pridaryti daug neapgalvotų dalykų ir iš esmės neišspręsti esamos, egzistuojančios problemos, kuri, pripažįstame visi, yra. Pavyzdžiui, jūsų sprendimas yra didelės apimties ir kai kuriems dalykams iš esmės galima tikrai pritarti, kaip dėl to paties viešinimo, kaip dėl nepriklausomo audito. Bet yra ir tam tikrų tikrai diskutuotinų dalykų, pavyzdžiui, kaip jau minėtas dydžio klausimas, ypač apie savivaldybes kalbant. Galbūt į šį klausimą būtų galima žiūrėti vienaip, jeigu būtų žinomas kompleksinis sprendimas, nes jeigu imi tik dalį, tuomet iš karto kyla daug papildomų klausimų.
Vis dėlto ar negalvojate, kad būtų galima palaukti dar to sprendimo, nes, kaip minėjau, VVSK jau ėmėsi šio klausimo svarstymo iš esmės, laukia grįžtančios informacijos iš Savivaldybių asociacijos…
PIRMININKĖ. Laikas!
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). …iš Vyriausybės atstovų. Galbūt dar verta palaukti?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju Domui už pastebėjimus. Tikrai gal ir verta palaukti, bet aš vis dėlto manyčiau ir mes taip pat kartu spaudos konferencijoje matėme, kad tai yra neatidėliotinos problemos. Tai yra neviešinimas yra protu nesuvokiamas. Akivaizdu, kad savivaldybės tol, kol nėra įstatyme, ir toliau neviešina tų išlaidų. Mes tą tikrai galėtume nedelsdami sutvarkyti.
Lygiai taip pat išmokų lubos. Po pateikimo ateis į jūsų komitetą pataisos, jas pasirašė ir pavaduotojas B. Matelis. Aš manyčiau, jūs diskutuodami tikrai surasite geriausius sprendimus. Bet dėl kanceliarinių išlaidų, kurios neabejotinai turėtų likti, reikia šį punktą sutvarkyti kaip įmanoma greičiau. Aš net neabejoju jūsų kompetencija komitete, kad galėsite tai labai greitai padaryti.
Dėl darbo užmokesčio, ar jis toks turėtų būti, ar jis neprasilenks su tuo, kad paskui į savivaldą nebeateis nei mokytojai, nei teisininkai, nei verslininkai, nes bus mokamas tam tikras atlyginimas ir jie galbūt jau nebegalės dirbti kitų darbų, nes bendras valandų skaičius išaugs, tai čia jau tikrai yra daug platesnė diskusija, kuri reikalauja ir laiko, ir dėmesio. Aš manau, kad jūs tai padarysite gana greitai.
Kanceliarinės išlaidos turi likti, nes tai yra su tarybos nario veikla susijusios išlaidos, bet tas problemas reikėtų išspręsti, žaizdą užgydyti. Aš manau, kad mes tikrai visi kartu rasime bendrą sutarimą Seime dėl to. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi L. Nagienė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Viliau, labai gera nuostata dėl viešinimo, ją tikrai reikia padaryti, tačiau kitos nuostatos arba neaiškios, arba netikslios. Jau minėtas vienodas tarifas 0,2 VMDU tiek Neringai, Rietavui, tiek Vilniui. Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos nario ataskaitos rengimas ir platinimas – gyventojų skaičius visiškai skiriasi. Kuro išlaidos? Ta pati Neringa ir didžiausias Lietuvos rajonas Varėna.
Tačiau klausimas vienas konkretus, kur man nesimato: ar telefonas ir kompiuteris vieną kartą per kadenciją perkamas iš tos pačios išmokos 0,2 VMDU, ar iš atskirų lėšų? Kadangi parašyta po tos nuostatos, kad 0,2 VMDU, taigi, ar telefonas ir kompiuteris įsigyjamas iš kokių nors papildomų lėšų, ar iš tų kanceliarinių išmokų?
PIRMININKĖ. Laikas!
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Jūs visiškai teisus. Yra mažos savivaldybės, didelės savivaldybės, bet yra riba, iki kurios savivaldybės gali nusistatyti. Kaip ir minėjau, jau šiandien yra savivaldybės nusistačiusios 50 eurų, 70 eurų ar 150 eurų, ar 290 eurų. Tai būtų 400 eurų maksimali riba ir žvelgiant į tai, kaip šiandien didieji miestai, pavyzdžiui, Vilnius, susireguliavę, tos ribos pakanka. Vėlgi komitete galima diskutuoti, jeigu būtų kitų pasiūlymų.
O dėl išlaidų mobiliajam telefonui ir kompiuteriui, taip, manytina, kad iš tos sumos tikrai galima nusipirkti vieną kompiuterį ir vieną telefoną per metus ar dvejus, jeigu reikės – išsimokėtinai. Ir dėl grąžinimo savivaldybės tarybai: kai kurios savivaldybės ir šiandien taiko tą praktiką, kad nereikia pirkti už lėšas, tačiau jos suteikia ar planšetinį kompiuterį, ar mobilųjį telefoną, ar nešiojamąjį kompiuterį. Pasibaigus savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, jis tiesiog yra grąžinamas atgal administracijai.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi E. Pupinis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų vakar žiūrėjau laidą, ar nemanote, kad būtų nustatyta fiksuota, išskiriant tris savivaldybių grupes, kur yra didžiosios savivaldybės, vidutinės ir labai mažos. Būtų nustatytos fiksuotos sumos, konkrečiai žiūrint pagal VDU. Ir tai nebūtų nei čekiukų, nei kvitukų rankiojimas. Tu turi ir žinai, jeigu nedalyvavai posėdyje, atitinkamai būtų mažinama ir būtų ne darbo užmokestis, o konkreti fiksuota suma būtent už darbą taryboje. Ar nemanytumėte, kad būtų teisingiausia, nes iš tikrųjų teisingai profesorius pasakė, vėl rinks čekiukus, kvitukus ir vėl galvos, kaip išleisti maksimaliai visą sumą. Tai toks.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Matote, juk mes, Seimo nariai, taip pat suprantame, kas yra atskaitomybė rinkėjams, ir puikiai suprantame, kas tai yra mokesčių mokėtojų lėšos ir kad už mokesčių mokėtojų lėšas mes turime atsiskaityti. Aš net neabejoju, kad tam pačiam profesoriui būtų labai patogu gauti 300 eurų ir už nieką neatsiskaityti. Dabar jis nelabai jų ima, nes, sako, reikia rinkti čekiukus. Tai, manau, būtų ydinga praktika. Labai svarbu nepainioti, tai yra atlygis už darbo valandas, kurias tarybos narys praleidžia dirbdamas taryboje, ir išlaidos kanceliarijai. Noriu pasakyti, išlaidos jo veiklai, sveikinimams, gėlėms nupirkti, jo veiklai viešinti, kurui naudoti, kompiuterinei technikai įsigyti. Aš manau, reikėtų šituos du dalykus tikrai skirti. Tos išlaidos tarybos nario veiklai yra būtinos ir, manau, jas reikia palikti. Reikia jas sureguliuoti ir, aš manau, su šiuo įstatymo projektu mes jas sureguliuosime visi kartu taip, kad būtų aiškumas ir savivaldai, ir visuomenei ir pasitikėjimas savivaldybe augtų.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, pora klausimėlių. Vienas iš jų, tai dėl tų darbo priemonių pirkimo. Pas mus nėra jokių problemų, Seimas visiems nuperka kompiuterius kaip darbo priemones ir niekuo mes dėl to nesirūpiname. Tai iš tikrųjų galbūt ir racionalu savivaldybėms bendrą konkursą skelbti. Kam reikia, tas ima, kas nori, neima. Iš tikrųjų tas pats telefonas, surinkai informaciją ir nupirkai viešojo konkurso būdu, ir išdalinai, ir šito turbūt nereikėtų rašyti. Tai vienas klausimas dėl bendrų įsigijimų.
Ir antras, jūs išbraukėte biuro nuomą. Tai, savaime suprantama, turbūt yra keletas skandalų, kad kai žmonės atskirai nuomojasi tą biurą, bet frakcijai gal tiktų, kadangi iš tikrųjų yra daug tų partinių struktūrų, kurios neturi savo patalpų. Galbūt pastoviam darbui arba gyventojų priėmimui frakcijoje būtų galima leisti priimti sprendimą, kad vis dėlto kažkokiu būdu arba per administraciją…
PIRMININKĖ. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …arba per frakciją įsigytų biurą.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Edmundai, už klausimą. Tikrai, dėl kompiuterinės technikos ir šiandien yra savivaldybių, kurios nuperka savivaldybių tarybų nariams kompiuterius, mobiliuosius telefonus, leidžia naudotis, o, pasibaigus tarybos nario įgaliojimui, technika grąžinama. Mes šiomis pataisomis suteikiame galimybę ir ten aiškiai įvardinta tai, ko savivaldybės taryba nesuteikia. Jeigu savivaldybių administracija nesuteikia kompiuterinės technikos, tai tarybos narys galėtų ją įsigyti ir vėliau grąžinti.
O dėl biurų nuomos yra labai sudėtinga situacija savivaldoje dėl galimo piktnaudžiavimo, kaip jūs žinote, ir neretai mažosiose savivaldybėse ir apskritai biuro nuoma kaip tokia savivaldoje faktiškai neegzistuoja. Kadangi daug piktnaudžiavimo atvejų, kai nuomojamasi iš giminaičių, iš įvairių susijusių bendrovių ir panašiai, todėl klausimas tikrai diskutuotinas, ar savivaldybės tarybos nariui šiais laikais, XXI amžiuje, reikalinga biuro nuoma, nes jis tikrai nedirba pastovaus darbo, kaip dirba Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į klausimus. Dabar dėl motyvų po pateikimo. A. Širinskienė kalba už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Greičiausiai V. Semeška, matydamas, pats būdamas tarybos nariu, geriausiai žino, kokie yra pažeidimai savivaldoje, ir, matyt, galėtų papasakoti nemažai apie tai, kaip ir pats naudojo tas lėšas. Bet kur matyčiau problemą ir iš tikrųjų, matyt, ją reikia įvardinti, kad projektas, taip, jis sveikintinas, jis yra skaidrus, bet nusismulkiname iki tokių detalių, kad tuoj greičiausiai pradėsime ir batų raištelius tarybų nariams reguliuoti. Nes jūs patys pagalvokite, ką reiškia vieno telefono įsigijimas per ketverius metus, pagalvokite, per kiek laiko jūs keičiate tą telefoną patys. Tai, matyt, tada ir bus atsakymas, ar reikia balsuoti už tokį skaidrinantį projektą už, ar prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai pripažįstame, kad yra gėdinga situacija daugelyje savivaldybių, reikia reaguoti ir aš už tai, kad Seimas reaguotų. Nors, žinoma, kai Seimas priima įstatymą dėl savivaldos, visada yra tam tikras paradoksas, ar mes paliekame erdvės savivaldai, kuri pagal žodį, pagal apibrėžimą turėtų teisę apsispręsti.
Projektas, deja, nėra išbaigtas, mano manymu, jis yra skubotas. Tikrai galėtų ir Seimo Pirmininkė sudaryti darbo grupę iš įvairių frakcijų, kad apsispręstų. Bet nenoriu nuvertinti kolegos V. Semeškos iniciatyvos. Jau vien viešinimo prievolė yra tikrai puikus dalykas, ji turės atsirasti galutinėje redakcijoje. Bet šiaip noriu priminti, kad yra ir Konstitucinis Teismas pasisakęs dėl šitų kanceliarinių išmokų. Reiktų įvertinti tuos aspektus.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas parengė užklausas. Negavome dar iš Savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės atstovų institucijos, kaip ten įsivaizduojama. Aš manyčiau, kad, nenurašydamas pačios idėjos ar pačių skaičių, ar pačių principų, vis dėlto šiandien būtų per ankstyvas dalykas, nes čia reikalingas didesnis sutarimas ir didesnis darbas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Kadangi jau prasidėjo balsavimo intervalas, siūlau balsuojant apsispręsti dėl šio projekto, tai yra dėl rezervinio 4 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2701. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 51, prieš – 3, susilaikė 70. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti… Taip, prašom, Z. Balčytis dėl vedimo tvarkos?
Z. BALČYTIS (DFVL). Ne, aš tik norėčiau, kad kai apsispręsime, kad įtrauktume ir Audito komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl grąžinimo tobulinti ar galutinio atmetimo. Tie, kas esate už tai, kad projektas būtų grąžintas tobulinti, balsuojate už, tie, kas manote, kad projektas turėtų būti atmestas, balsuojate prieš.
Balsavo 126: už – 90, prieš – 36. Taigi projektas grąžintas tobulinti.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš gal palinkėčiau… Kadangi pagal A. Tapino atliktą tyrimą, kiek supratau, konservatoriai labiausiai išlaidauja ir piktnaudžiauja, taip pat ir, man atrodo, V. Semeška, jeigu prisimintų savo savivaldybės tarybos darbą, irgi ten neblizgėjo, gal jie lai priima partijoje nutarimą ir visas šias nuostatas perkelia į savo partijos sprendimus, o tada, man atrodo, nereikės ir įstatymo. Kiti atsakingai naudoja lėšas.
PIRMININKĖ. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kolegos, šiandien tie, kurie susilaikė ar balsavo prieš, turės visuomenei paaiškinti, kaip yra naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos, kaip yra viešinamas visų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas ir atskaitomybė rinkėjui. Aš suprantu, kad šiandien tiems, kurie nebalsavo pateikimo stadijoje arba susilaikė, yra priimtina, kad vienos savivaldybės išmoka tūkstantį ir visiškai neatsiskaito rinkėjams, kitos savivaldybės apskritai neviešina savo ataskaitų. Tai ne tik liūdna, bet ir gaila, kad Seimas toliau leis neapibrėžtą laikotarpį tam toliau gyvuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Viliau, manau, kad turės aiškintis tik tie tarybos nariai, kurie konkrečiai papuolė į tas istorijas, jie turės pasiaiškinti savo rinkėjams. Vis dėlto nereikėtų čia taip, man atrodo, juodomis spalvomis visko piešti, nes daugelis Seimo narių, su kuriais dabar kalbėta, tikrai pripažįsta, kad reikia tą problemą spręsti, bet pripažįsta ir kitą dalyką, kad toks sprendimas, koks jis buvo atneštas šiandien, konkretus ir už kurį buvo balsuota, tiesiog buvo skubos vytas ir tikrai nėra idealus. Neabejoju, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tikrai šio klausimo jau ėmėsi ir svarstys artimiausiu metu, todėl tas klausimas nebus pamirštas.
PIRMININKĖ. Ir A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tam kolegai, kuris čia virkauja dėl telefono, siūlyčiau pirmiausia pradėti ne nuo savivaldos, o nuo savęs paties ir įregistruoti pataisas dėl Seimo statuto, kad Seimo narys per kadenciją, per ketverius metus, gali turėti tik vieną telefoną. Matyt, tada jūs geriau įvertinsite savo pasiūlymų adekvatumą.
11.01 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Tęsiame balsavimą. Dabar grįžtame prie pačios posėdžio darbotvarkės pradžios. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 132: už – 118, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-2613(2) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-2614(2). Apsvarstėme visus straipsnius, išskyrus 2. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Gedvilienę į tribūną. Dėl 2 straipsnio yra įregistruota V. Ąžuolo pataisa. Gerbiamas Valiau, ar galėtumėte pristatyti savo pataisą?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pasiūlymo esmė labai paprasta, atliepianti ir L. Nagienės prieš tai buvusius pasiūlymus, kad ši taisyklė galiotų tik šiuo metu esantiems poligonams, o negaliotų naujai kuriamiems, nes vis tiek žmonių turtą mes turime apsaugoti. Turbūt dar kitas pagrindinis klausimo dalykas, kad šiuo metu mes išnaudojome tik 50 % turimų poligonų teritorijos, vadinasi, mes tikrai turime, kur plėstis. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų šio pasiūlymo svarstymui? Pabalsuokime. Yra. Prašau, gerbiama pirmininke, pristatyti komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti gerbiamo V. Ąžuolo pasiūlymui. Argumentai yra šie: siūlomu reglamentavimu, atsižvelgdami į jo tikslą, siekiame reglamentuoti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ateityje vyktų greičiau tam tikrais išskirtiniais atvejais, tiesiogiai susijusiais su nacionaliniu saugumu. Siūlomi įtvirtinti įstatymo taikymo atvejai yra aiškūs ir nedviprasmiški, tai yra kai tai reikalinga sąjungininkų poreikiams užtikrinti ir kai tas poreikis yra neatidėliotinas. Jeigu pritartume gerbiamo V. Ąžuolo pasiūlymui, iš principo įstatymas netektų prasmės. Siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Motyvai dėl V. Ąžuolo pasiūlymo. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes kalbame ir gerbiamas ministras, pristatydamas šitą projektą, akcentavo, kad tai dabar yra reikalinga plėtrai – būtent ne naujų poligonų plėtrai, o esamų poligonų, tik apie esamus poligonus kalbame. Dabar, kai gerbiama komiteto pirmininkė pristatė, tai ji akcentuoja sąjungininkų poreikius. Mes nežinome, kokie tie poreikiai bus, vadinasi, mes kalbame apie naujų poligonų steigimą, jų plėtrą ir galėsime paimti žemę, Seimas net nežinos, faktiškai Krašto apsaugos ministerija pateiks poreikį ir Vyriausybė tam pritars.
Labai gaila, kad kartais mes neatsižvelgiame į savo žmonių poreikius. Todėl kviesčiau šiam projektui pritarti, šiam siūlymui, nes tikrai mes tada atlieptume ir žinotume, kad šitas įstatymas galioja esamiems poligonams ir kad jų plėtra būtų galima dabar šioje teritorijoje, kurioje jau yra įsteigta, o reikia paimti žemę, sutvarkyti ir operatyviau atlikti kai kuriuos teisės… įteisinti tą žemę ir sumokėti kompensacijas gyventojams, jeigu yra privati žemė. Nors mes žinome, kad pirmiausia yra valstybinė žemė paimama, bet dažnai bus, kad mes turėsime ir privačios žemės teritorijas paimti iš žmonių. Tikrai kviečiu palaikyti. Tada mes tikrai užtikrintume tą sklandų perėjimą, būtent plėtrą esamų poligonų.
PIRMININKĖ. V. Semeška – motyvai prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kolegos, aš labai trumpai. Tai nėra vien tik poligonų klausimas. Yra daug karinių miestelių, kuriuos, žinote, dėl sąjungininkų atėjimo, dėl mūsų kariuomenės plėtros reikia praplėsti, kad įrengtume ir laikinąsias stovyklas, ir kitą infrastruktūrą. Tikrai yra apsukrių verslininkų, kurie būtent tikslingai supirkinėjo žemes prie tų karinių miestelių, prie tų vienetų, kad galėtų prekiauti taip pat neįtikėtinomis kainomis, o mūsų saugumo kaina būtų kiek įmanoma didesnė. Todėl šis įstatymas ir yra būtinas, kad tam tikros teritorijos būtent prie karinių vienetų, prie karinės infrastruktūros dėl mūsų saugumo ir mūsų plėtros galėtų būti paimtos visuomenės reikmėms, tai yra nacionaliniam saugumui užtikrinti. Ačiū. Todėl siūlyčiau…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate V. Ąžuolo pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 129: už – 59, prieš – 42, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Taigi, kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 131: už – 90, prieš – 4, susilaikė 37. 2 straipsniui pritarta, jis priimtas. Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolega Viliau, nusišnekėjote su savo replika, turbūt dėl to pritrūko kelių balsų. Pasiūlymas neprieštarauja esamų poligonų plėtrai, ją ir leidžia. Tik naujoje vietoje, naujoje paimamoje žemėje tai būtų galioję. Bet turbūt jums nerūpi, jūs matote kažkokią partinę liniją ir einate kitu kampu. Tas pažadas žemaičiams, kad ten nebus poligono, dabar ir parodo, kad iš tikrųjų norima daryti kitaip.
PIRMININKĖ. Turime apsispręsti dėl viso įstatymo. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime. Kas pritariate (projektas Nr. XIVP-2614), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 102, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2614) priimtas. (Gongas).
11.10 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-2.3 klausimas – lydimasis Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615. Taip pat priėmimas. Yra gautos dvi Seimo narės L. Nagienės pataisos. Norėčiau pakviesti L. Kasčiūną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę.
Dėl 1 straipsnio yra L. Nagienės pataisa. Prašom pristatyti ją.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Mano pataisa yra ta, kad neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti… krašto gynybą tvirtintų ir infrastruktūrą tvirtintų Seimas, o ne Vyriausybė. Tai yra mano pats pagrindinis. Abu siūlymai vienas su kitu susiję, kad tvirtintų Seimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? Panašu, kad… (Balsai salėje) Balsuokime. Kas pritariate svarstymui, balsuojate už. Taip, yra. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti komiteto nuomonę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, mes jau buvome aptarę tai ir svarstymo stadijoje. Mes komitete nepritarėme. Už tokį sprendimą balsavo visi 6 komiteto nariai. Argumentas yra toks, kad tai pirmiausia Vyriausybės reikalas ir kad daugiausia bus orientuojamasi į valstybinę žemę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi užsirašiusių dėl motyvų nėra, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate L. Nagienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 132: už – 56, prieš – 33, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 1 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra pasiūlymas, bet mes dėl jo jau apsisprendėme, nes jis yra susijęs. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-2615, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 122, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2615) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2588(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo projektas Nr. XIVP-2588(2). Mes jau viską apsvarstėme, liko tik balsavimas. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 132: už – 132, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2588) priimtas. (Gongas) Dabar praleidžiame 1-4 klausimą trumpam, nes yra gauta viena pataisa ir šiek tiek sužiūrime, ar yra išlaikyti terminai.
11.15 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2)ES NKL (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Akcizų įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2). Nuomonės čia jau yra išsakytos, beliko tik balsavimas. Balsuokime dėl Akcizų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 69, prieš – 39, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1185) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo dėl pirmalaikių rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje projektas Nr. XIVP-2659. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 130: už – 129, prieš nebuvo, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1249 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2580(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat balsuodami galime apsispręsti dėl rezervinių klausimų, kuriuos apsvarstėme. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2580(2). Balsuokime.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 132: už – 131, prieš nebuvo, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas rezervinis 2 klausimas – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3). Komiteto siūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi turime apsispręsti, ar pritariame grąžinimui tobulinti. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 131: už – 126, prieš nebuvo, susilaikė 5. Taigi grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Gerbiami kolegos, dėl 1-4 klausimo – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto, kadangi yra gauta viena P. Gražulio pataisa, jos komitetas dar nespėjo apsvarstyti, aš prašau Seimo leidimo komitetui apsvarstyti šią pataisą ir per kitą balsavimo intervalą mes apsispręsime balsuodami. Ar galime bendru sutarimu leisti BFK padaryti savo darbą? Dėkui.
Toliau mes tuomet svarstome pagal darbotvarkę.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – projektas Nr. XIVP-1269(3). Labai atsiprašau, aš praleidau rezervinį 3 klausimą.
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2627 (pateikimo tęsinys)
Mes jį irgi buvome apsvarstę anksčiau, tai yra R. Juškos pristatytas Seimo nutarimo pakeitimo projektas. Pateikimas įvyko, apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 3 klausimo.
Balsavo 128: už – 119, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269(3) (svarstymas)
Toliau svarstome 1-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIVP-1269(3). Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pranešėją, pirmininkę I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą, projektui pritarta bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 119, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, primenu, kad balsavimo intervalas pagal mūsų darbotvarkę tęsiasi iki 11 val. 45 min. Taigi tęsiame jį.
11.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2581(2). Svarstymo stadija. Kviečiu gerbiamą I. Haase į tribūną, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-2581(2).
Balsavo 113: už – 94, prieš – 2, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
11.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2572(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2572(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją I. Haase į tribūną.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal jūs galėtumėte likti tribūnoje, nes dar lydimuosius iš karto. (Balsai salėje) Jūs viską? Gerai. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-2572, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 90, prieš – 2, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
11.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2573 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2573. Taip pat svarstymas. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą projektą ir komiteto išvada yra įstatymo projektą atmesti kaip nebeaktualų. Projektų paketo svarstymas Seime numatytas gegužės 9 dieną, o projektu keičiamas įstatymas Nr. XIVP-1660 įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d., todėl akivaizdu, kad įstatymas nebus priimtas iki gegužės 1 dienos. Atsižvelgiant į tai yra pakoreguotos projekto Nr. XIVP-2572 nuostatos, o šį projektą siūloma atmesti kaip neadekvatų. Už tokį sprendimą dėl projekto balsavo 8 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 97, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta atmetimui.
11.29 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10.3 klausimas – lydimasis Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574(2). Pranešėjas – A. Čepononis. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Nėra. Teisingai, nes BFK posėdžiauja, tikėtina. Ar yra kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto? Nematau. Taigi sulauksime grįžtančių kolegų ir tada apsispręsime. (Balsai salėje) Vytautas, prašom. Kažkuris Vytautas, taip. Reikėtų pristatyti komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIVP-2574.
V. MITALAS (LF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Mokesčių administravimo įstatymą ir pritarė iniciatorių pateiktam Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų dėl šio lydimojo taip pat niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Posėdžiui toliau pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 99, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo yra pritarta.
11.30 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2575(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2575(2). Gerbiama Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase. Prašom pateikti komiteto išvadą. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada – siūlo atmesti. Dėkoju komiteto pranešėjai. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Niekas dar kol kas neišėjo iš salės. Dėkoju, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
11.32 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2020 (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės įstatymo vieno straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2020. Pranešėjas – gerbiamas J. Gudauskas. Jeigu galėtumėte, pateikite Kaimo reikalų komiteto išvadą. Prašom.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų balandžio 19 dieną nusprendė atmesti kolegos V. Bako parengtą įstatymo projektą. Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, Vyriausybės nuomonę ir papildomų Audito komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto sprendimus. Balsavimo rezultatai: už – 7.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Už nori kalbėti gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų, kai komitetas siūlo atmesti projektą, atrodo mažų mažiausiai keistai, nes dėl kitų klausimų tam pačiam projektui, bet jau perregistruotam, siūloma pritarti. Aš noriu pasakyti, kad šis projektas buvo įregistruotas 2022 m. rugsėjo 19 d. Tam, kad būtų atvertas kelias daugiabučių namų savininkams, gyventojams gerinti savo aplinką, įrengti automobilių aikšteles, neįgaliųjų vietas, pritaikyti aplinką neįgaliesiems, taip pat būtų įrengtos laisvalaikio aikštelės, kai kurios savivaldybės, daugelis savivaldybių merų, bendruomenių prašė tokios pataisos. Deja, Seime pusantrų metų vyko šitos pataisos vilkinimas, Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą, Žemės ūkio ministerija, kuri buvo atsakinga už žemės valdymą, nežinau, kas dabar iš šios daugumos atsakingas, taip pat pateikė neigiamą išvadą.
Gerbiami kolegos, aš iš esmės džiaugiuosi, kad yra kiti projektai, kurie juda į priekį, bet noriu pasakyti, kad mes pusantrų metų įšaldėme ir užkirtome kelią, galimybę žmonėms gerinti savo gyvenamąją aplinką, ir tai yra nenuoseklu. Šie sprendimai, kurie svarstomi šiandien, yra pavėluoti. Bet nepaisydamas to aš vis dėlto siūlyčiau pritarti šitiems įstatymų projektams ir kuo greičiau atrišti žmonėms rankas, kad jie galėtų kurti saugią, jaukią, patogią gyvenamąją aplinką.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam V. Bakui. Prieš niekas nėra užsirašęs. Iš esmės galėtume apsispręsti balsuodami, nes balsavimo langas dar nėra pasibaigęs pagal darbotvarkę.
Tada kviečiu balsuoti dėl dabar aptarto projekto, tai yra Žemės įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020. Balsuojame dėl komiteto nuomonės. Komiteto nuomonė buvo atmesti, visada gi. Balsuojame dėl komiteto nuomonės atmesti.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 75, prieš – 1, susilaikė 33. Taigi, projektas atmestas pagal komiteto siūlymą.
11.36 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2434 (svarstymas)
Toliau 1-13 klausimas – Žemės įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2434. Taip pat svarstymas. Gal gerbiamas J. Gudauskas vėl galėtų Kaimo reikalų komiteto išvadą pateikti mums iš tribūnos? Prašom.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų balandžio 26 dieną nusprendė atmesti kolegos G. Kindurio parengtą įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6.
Taip pat komitetas, atsižvelgdamas į posėdžių metu išsakytas nuomones, protokoliniu nutarimu pasiūlė Aplinkos ministerijai kartu su Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijomis bei Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos išanalizuoti šio įstatymo projekto iniciatoriaus iškeltas praktines įstatymo nuostatų taikymo problemas ir pasiūlyti Kaimo reikalų komitetui jų sprendimo būdus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, dabar išklausėme komiteto išvadą. Dabar prieš kalbės gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų manau, kad šiuo klausimu susidarė dviprasmiška situacija. Nacionalinė žemės tarnyba komitetui pateikė informaciją, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, tačiau įstatyme esanti nuostata, kad privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypo savininkų lėšomis, neturi jokių išimčių. Pažymėsiu tai, kad žemės ūkio viceministras gerbiamas D. Dudutis taip pat buvo pasisakęs, kad iš tiesų problema egzistuoja ir daug plačiau, nei mano išsakyta. Jo nuomone, reikėtų šį klausimą išplėsti dėl teisingo kompensavimo už paimtą žemę, kai gretimi sklypai yra koreguojami. Aš tikrai suprantu, kad šio klausimo dabar nepavyks nagrinėti toliau, tačiau ir negaliu pritarti jį atmesti dėl savo išsakytos nuomonės, pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors jums ir niekas neprieštarauja, niekas neketina kalbėti už, bet mes galime apsispręsti balsuodami. Komiteto išvada buvo atmesti. Taigi dabar balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti Žemės įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2434. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už komiteto siūlymą atmesti, kas balsuoja kitaip, vadinasi, prieš komitetą.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 61, prieš – 12, susilaikė 35. Taigi pritarta komiteto siūlymui atmesti šitą projektą.
11.40 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460(2) (svarstymas)
Toliau 1-14 klausimas – Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460(2). Gerbiamasis K. Adomaitis. Pirma išklausysime Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, po to jau Kaimo reikalų komiteto. Gerbiamas K. Adomaitis galėtų mums pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Prašom, galite pasinaudoti mūsų išvada, perskaityti ją.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto išvada: bendru sutarimu pritarti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją gerbiamą J. Gudauską pateikti komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų balandžio 26 dieną nusprendė pritarti kolegės A. Gedvilienės parengtam įstatymo projektui. Vadovaudamasis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui sujungti įstatymo projektą Nr. XIVP-2376 ir įstatymo projektą Nr. XIVP-2460 bei pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-2460(2), patobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 7.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi diskusijoje niekas nenorėjo kalbėti, mes galėtume apsispręsti dėl pasiūlymų, dar liko kelios minutės balsuoti.
Buvo Seimo nario A. Vyšniausko pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Jam komitetas pritarė iš dalies. Aš paklausčiau gerbiamo A. Vyšniausko, ar jis sutinka su komiteto pritarimu iš dalies? Sutinka.
Taip pat buvo kitas jo pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Jam komitetas taip pat siūlo pritarti iš dalies. Ar Andrius sutinka? Taip. Dėkoju.
Pasiūlymus apsvarstėme ir galime išklausyti motyvus. Už pats A. Vyšniauskas ir kalbės dabar. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas yra labai svarbus. Prieš kurį laiką padidinome nuomojamos valstybinės žemės mokestį, tai buvo geras sprendimas, tačiau buvo praleista viena nuostata, susijusi su daugiabučių namų kiemais. Iš savivaldos tikrai girdime, kad tai yra problema, yra apskaičiuojamos ganėtinai didelės mokesčio sumos, jos kartais netgi viršija rekonstrukcijai skiriamų lėšų kiekį. Suprantant, kad tai susiję su daugiabučiais namais, susiję su daugiabučių namų bendrijomis ir tikrai svarbiu sektoriumi, reikia renovuoti kiemus, įrengti vaikų žaidimų aikšteles ir visa tai yra daroma dažniausiai iš savivaldybių lėšų, tai to mokesčio nustatymas tikrai nėra logiškas.
Aš labai džiaugiuosi, kad komitete pavyko rasti ganėtinai daug kompromisų ir suderinti galutinę redakciją su visomis institucijomis. Prašyčiau pritarti šiam projektui ir palaikyti jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dar spėsime ir apsispręsti balsuodami dėl šio projekto, nes niekas nenori kalbėti prieš. Balsuokime tada dėl ką tik apsvarstyto projekto – Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2460(2). Balsuojame po svarstymo. Ir tai turbūt bus jau paskutinis mūsų balsavimų lango balsavimas. Toliau jau dirbsime nebalsuodami iki kito balsavimo lango. Tai anonsuoju tolesnę darbo tvarką.
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 101, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
11.45 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1709, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710 (svarstymas)
Dabar balsavimo langas jau pasibaigė. Toliau svarstome pagal darbotvarkę 1-15.1, 1-15.2 ir 1-15.3 klausimus. Taigi, paketas: Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymas. Svarstymas. Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius galėtų mums pateikti išvadą. Prašom į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Turbūt reikia kiekvieną projektą atskirai pristatyti. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo. Komitetas, atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės 2022 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1026 teikiamoje išvadoje priimtą sprendimą nepritarti įstatymo projektui, siūlo įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom tada ir kitus pateikti, lydimuosius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ir dėl lydimųjų taip pat yra analogiška formuluotė: atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Vyriausybės nuomonę, irgi atmesti. Abu atmesti, taip. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu visus tris pristatėte, nes sakėte, kad po vieną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti, niekas neužsirašė diskutuoti. Dėl motyvų taip pat. Tada lieka tik balsuoti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.47 val.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2). Vėlgi gerbiamas K. Starkevičius gal galėtų iš tribūnos pateikti Ekonomikos komiteto išvadą. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Išvada yra pritarti šiam įstatymo projektui. Tik reikės čia dar papunkčiui, nes yra pasiūlymų, dėl kurių išsiskyrė komiteto ir teikėjo nuomonės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada dar kiti komitetai. Gerbiama A. Gedvilienė gal galėtų pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas nagrinėjo projektą praeitoje… Atsiprašau, ne tą gavau. Datos nepasakysiu, nes manau, kad mes kelis kartus nagrinėjome šį įstatymo projektą. Priimtas sprendimas – siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą gal galėtų mums K. Masiulis pateikti. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nagrinėjo šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Aš turbūt nevardinsiu tų argumentų, nes jų yra net devyni ir ilgai užtruktų. Pirmininke, ar reikia?
PIRMININKAS. Ne, nebūtinai. Dėkoju. Visi komitetai savo išvadas pateikė. Dabar diskusija. Gerbiamas A. Vinkus ar yra? Kviečiu jus į tribūną diskutuoti dėl Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia tenka sutikti su konstatavimu, kad jeigu kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą ir su ja susijusius teisinius santykius reglamentuoja, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, 20 skirtingų teisės aktų ir jie yra iš esmės ne įstatymo lygmens, tai toks minėtos srities reglamentavimas negali būti, savaime suprantame, nei efektyvus, nei tinkamai subalansuotas. Todėl iniciatyva pateikti vieną, koncentruotą ir susistemintą dokumentą, reglamentuojantį minėtus santykius vienu įstatymu, jau yra racionalus žingsnis. Bandžiau pasiteirauti nuomonės ir kurortinių miestų merų, ir kitų kolegų, su kuriais teko dirbti būnant Neringos miesto meru, apie pateiktą projektą. Kai kurių kurortų merų gavau vienareikšmišką atsakymą, kad tokio įstatymo priėmimas visais atvejais pateiks geresnę alternatyvą, negu turime situaciją šiandien, nors šis projektas ir nėra tobulas. Projektas suformuotas, įstatyminės nuostatos nukreiptos, mano galva, teisinga ir racionalia kryptimi, siekiant: pirma, pritraukti daugiau turistų, o tai galėtų prisidėti prie valstybės ekonomikos augimo ir veiklos suaktyvinimo patiems kurortiniams miestams; skatinti turimų gamtinių išteklių gydomojo poveikio tyrimus, tai savo ruožtu prisidėtų prie papildomo turistų srauto pritraukimo ir miesto gyvenimo suaktyvinimo. O jeigu pasiektume turistų srautų padidėjimą, tai automatiškai padidintume darbo vietų skaičių ir pagerintume Lietuvos gyventojų užimtumą. Mes gal ir neturime pagrindo svajoti, kad Lietuvos gyvenime ir ekonomikos raidos procese kurortai užims tokią vietą kaip šilto klimato valstybėse, tačiau ir pas mus jau galime rasti išskirtinių ir sėkmingų sprendimų. Tarp tokių pavyzdžių paminėčiau Druskininkų, Birštono kurortus, Palangą, sudarytą galimybę slidinėti Druskininkuose, Lietuvoje, visus metus. Kitų pavyzdžių galėčiau pateikti. Dar prie šių pavyzdžių galėčiau pridėti ir Likėnus, jie daug metų buvo pamiršti, palaipsniui atsigauna ir pradeda naują gyvenimą.
Kadangi kurortų vystymas yra tarpžinybinis reikalas, o praktika rodo, kad tai ypač apsunkina klausimų sprendimą, todėl labai pozityvu ir sveikinu projekto autorius už tai, kad būtent įstatymo lygmeniu paskirstomos funkcijos tarp įvairių ministerijų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Dabar kviečiu L. Slušnį taip pat į tribūną diskutuoti dėl šio įstatymo. Prašom, gerbiamas Linai, tribūna jūsų.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų didesnių pastabų dėl šito Kurortų įstatymo galbūt ir neturiu. Kaip ir A. Vinkus, irgi pritariu, kad jame yra pakankamai gerai surašyta ir mes turime šituos dalykus turėti. Aš labai džiaugiuosi, kad mes galime pasidžiaugti savo turimais kurortais ir turimais resursais. Kita vertus, mes turime sudaryti sąlygas plėstis ir kitiems regionams. Šį įstatymą skaitant, man kol kas yra jausmas, kad norima tai, kas yra, kad būtų įkalta kaip akmenyje ir būtų paminklas. Keturi kurortiniai miestai ir kiti neįkištų nosies. Kurioje vietoje šitai jaučiama? Šitai jaučiama ten, kur mes norime, kad būtų kiekvieno naujo stojančiojo į šitą klubą, pavadinkime kurortų, būtinai įrodymais grįsti gydymo metodai. Mano būtų siūlymas, kai mes svarstysime šito įstatymo priėmimą, kai mes svarstome šiuos dalykus, atsisakyti tokios nuostatos ir gydymo ar negydymo įrodymus turėtume palikti Sveikatos apsaugos ministerijai, universitetams ir, aišku, Valstybinei ligonių kasai. Jie geriau žino, kokių reikia reabilitacijos paslaugų, o sveikatinimas nebūtinai jau yra reabilitacija. Ir sveikatinimo paslaugos, kaip sakau, ar ten purvas, ar ten kankorėžių rankiojimas, ar dar kas nors, gali būti ne tik šiuose keturiuose miestuose. Tai gali būti ir Utenoje. Jeigu norės, galės turėti ir Vilkaviškis. Ir aš esu už tai, kad tokių vietų Lietuvoje atsirastų daugiau.
Siūlau atsisakyti įstatyme numatytų perteklinių dalykų ir sudaryti sąlygas regionams, kurie nori turėti didesnes galimybes plėstis ir turėti tą kurortinį statusą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Dabar motyvai. Nėra. Aha, pasiūlymai. Taigi čia yra pasiūlymų, todėl mes turėsime, deja, dirbti per balsavimų langą.
11.56 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2675 (pateikimas)
Dabar einame tada prie kito klausimo. Labai prašė 2-14 klausimą pristatyti, nes paskui turės susitikimų ir negalės to tuo metu atlikti. Gerbiamas R. Šarknickas mums labai greitai pateiks Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2675. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi jau pristatėte projekto ir numerį dėl Atmintinų dienų įstatymo, aš noriu pateikti, kad į mūsų Atmintinų dienų sąrašą būtų įtrauktos ir sutartinės, kurios yra įtrauktos į pasaulio UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą 2010 m. lapkričio 16 d. Ir taip išėjo, kad nepelnytai ši Sutartinių diena nėra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą, tad moraliai būtų labai teisinga sugrąžinti į mūsų Lietuvos gyvenimą šią svarbią datą. Būtent tos lietuvių polifoninės dainos sutartinės yra lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto.
Taip pat noriu pasakyti, kad šį projektą remia Etninės kultūros globos taryba, ji taip pat kreipėsi į Atmintinų dienų komisiją, taip pat remia šį projektą ir dar septyni Seimo nariai. Tad prašyčiau pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas S. Tumėnas pirmas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, niekas neabejoja, kad sutartinės yra mūsų tautos turtas, tos daugiabalsės dainos. Tačiau ar būtumėte šiandien ėjęs į tribūną, jeigu ne artėjanti „Eurovizija“ ir M. Linkytės daina, kuri sudomino ne tik lietuvius (ir lietuvius sudomino), bet ir pasaulis atkreipė dėmesį, su savo „Čiūto tūto“. Ar tai buvo inspiracija kokia nors, ar ir taip jūs būtumėte teikęs? Man įdomu išgirsti tą. O aš pritariu, kad reikia tokią dieną įrašyti į Atmintinų dienų sąrašą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, ši garsioji „Čiūto tūto“, nuskambėjusi Lietuvos radijo stotyse ir televizijose bei Europos radijo stotyse, skamba iki šiol. Taip, ji inspiravo pasižiūrėti ir prisiminti tas mūsų sutartines. Besidomėdamas istorija, pastebėjau tokį faktą, kad nėra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą, todėl ir ėmiausi šio projekto, kad jis būtų įgyvendintas ir būtų moraliai atkurtas, kaip sakyti, tas teisingumas.
Ir leiskite dar, kolega, jus pasveikinti su gimtadieniu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prisidedame prie sveikinimų su gimtadieniu.
Ir gerbiamas V. Valkiūnas dabar nori jūsų paklausti. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Robertai, lietuvių folkloras – tai tautinis paveldas per šimtmečius. Kodėl ta vadinamoji estrada, kuri greitai užsidega, greitai užgęsta, kodėl bandoma pakeisti tas vertybes ir nebenorima prisiminti? Aš manau, kad kolegos Seimo nariai palaikys šios dienos minėjimą, sutartines. Ir Biržų krašte daug sutartinių, ir mano kaime Gajūnuose buvo, kurie dainavo, net specialią knygą išleido. Kiti gal neminės, bet Stalino laikais išdrįso išleisti, nes tai yra šimtmečio paveldas, o ne vieno diktatoriaus ar kito, nei vienos valdžios, nei kitos. Kaip jūs manote, kokia sutartinių perspektyva ir kaip jas puoselėti, kad mums nebūtų gėda dėl praeities ir drąsiai žengtume į ateitį?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš manau, puikiai parodė ir atlikėja M. Linkytė, kad vis dėlto grįžtame į tą praeitį ir galime ją pateikti per dabartinį tam tikrą popsą šiuolaikiškai neužmiršdami praeities. Manau, kad tos tradicijos, sutartinės ir panašiai tikrai neišnyks, juolab kad dabar ir jaunimas, universitetų kolektyvai, ansambliai, folkloriniai ansambliai gana stipriai reiškiasi įvairiuose Lietuvos liaudies dainų koncertuose, festivaliuose, televizijose. Tikėtina, kad mes tikrai su tomis vertybėmis eisime toliau į priekį, juolab kad esame išskirtinai įdomūs. Turėdami tokį išskirtinį folklorą, esame įdomūs ir Europai, ir pasauliui, todėl tuo galime didžiuotis. Šis projektas yra siekis atkreipti ir palaikyti sutartinių gyvybingumą. Aš tik pasitaisysiu, kad Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją ir ji pritarė šiam projektui. Dėkoju ir visiems 47 Seimo nariams, kurie padėjo įtraukti šį projektą į šios dienos darbotvarkę, nes greitai, jau po kelių valandų ar už dienos, įvyks „Eurovizija“, kurioje pasirodys ir mūsų atlikėja M. Linkytė. Jai norime palinkėti sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju gerbiamam R. Šarknickui, linkime sėkmės ir M. Linkytei, ir jums. Dabar už nori kalbėti gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam projektui. Iš tikrųjų kolega užsiminė, kad sutartinės yra dainuojamos Biržuose, bet tai yra Šiaurės Lietuvos, Rytų Lietuvos specifinės dainos, atliekamos ne tik Biržų rajone, bet Kupiškio rajone, Pakruojo rajone, Pasvalio rajone. Tai yra unikalios daugiabalsės dainos. Nesiimsiu šiandien kalbėti apie jų rūšis ir apie jų turtus, kas yra dvejinės, kas yra trejinės, kas yra keturinės sutartinės, tai ne mūsų šios dienos tema, bet noriu akcentuoti, kad pasauliui, matyt, mes dar negreitai būsime įdomūs savo moksliniais pasiekimais, nors jų yra daug, bet mes pasauliui būsime įdomūs savo išskirtinumu, savo tapatybės rodymu, tokios yra mūsų išskirtinės dainos. Suniveliavę visus tuos dalykus, jų, tų liberalių idėjų, dabar mūsų Seime yra daug, įdomūs būsime dėl to, kokios yra mūsų tarmės, kokios yra mūsų sutartinės, todėl mes apie tai turime kalbėti pasauliui. Aš tikiuosi, kad ir dabar po „Eurovizijos“, po M. Linkytės dainos su sutartinių elementais „čiūto tūto“ dar daugiau apie tą mūsų tapatybę, unikalius dalykus pasaulis išgirs. Linkiu pritarti projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj mes galėsime jam pritarti balsavimo lango metu. O dabar gal spėsime dar keletą rezervinių klausimų apsvarstyti? Matau, gerbiamas E. Pupinis yra salėje. Nors jis šiek tiek užsiėmęs, bet gal vis tiek jūs jį atleiskite nuo pokalbio ir leiskite į tribūną.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Broniaus Algimanto Repšio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2672 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Broniaus Algimanto Repšio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2672. Gerbiamas E. Pupinis mums jį pateiks.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Broniaus Algimanto Repšio peticijos“ projektas. Peticijų komisija B. A. Repšio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. balandžio 19 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą įstatymu įtvirtinti ribojimą asmenims, turintiems negrąžintų skolų, išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos nuomonę ir manydama, kad peticijoje pateiktas siūlymas riboti asmens išvykimą iš Lietuvos, atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama šiuo ribojimu (kad asmuo įvykdytų teismo sprendimą), nelaikytinas pagrįstu, proporcingu, taip pat neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų, susijusių su asmenų teisių ir laisvių ribojimu.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. Repšio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes galime turbūt pereiti visas stadijas. Po pateikimo nėra klausiančių. Dabar svarstymas. Diskutuoti niekas nėra užsirašęs. Priėmimo stadija. Dėl motyvų taip pat nėra. Vadinasi, lieka balsavimas. Apsispręsime netrukus per balsuoti numatytą laiką.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2673 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašom pateikti rezervinį 6 klausimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas. Peticijų komisija P. Kuconio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. balandžio 19 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 2 dalį, 373 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegijai kasacinis skundas perduodamas neišreikalavus baudžiamosios bylos, o byla išreikalaujama priėmus kasacinį skundą.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos nuomonę, kad kasacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti pakaktų duomenų, pateikiamų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Priėmus šiuos pakeitimus, sutrumpėtų kasacinių skundų baudžiamosiose bylose atrankos procesas ir būtų sutaupytos bylos pristatymo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui lėšos.
Taip pat pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, susijusius su peticijoje pateiktais siūlymais, jau rengia Teisingumo ministerija (projektas užregistruotas Teisės aktų informacinėje sistemoje).
Todėl prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai pritarti gerbiamo P. Kuconio peticijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Taigi svarstymo stadija. Diskutuoti niekas neužsirašė. Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime per tam numatytą laiką.
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Audronės Remeikienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2674 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas. Prašom dar pateikti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Audronės Remeikienės peticijos“ projektas. Peticijų komisija A. Remeikienės peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. balandžio 19 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir nustatyti, kad darbuotojui už atostogų laiką būtų mokamas ir vidutinis darbo užmokestis, ir atostoginiai.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę ir manydama, kad dabartinis atostoginių skaičiavimo reglamentavimas yra tinkamas ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei teisėtų lūkesčių principus. Nustačius privalomą dvigubai didesnių atostoginių mokėjimą visiems darbuotojams, reikėtų didžiulių papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei privataus verslo.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamos A. Remeikienės peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti po pateikimo. Svarstymo stadija. Diskutuoti niekas neužsirašė. Priėmimas. Motyvų nėra. Vadinasi, balsuosime. Apsispręsime balsavimo metu.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vytauto Jonaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2697 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar tada dar rezervinį 8 klausimą spėsime. Prašom pateikti. Dėl V. Jonaičio peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vytauto Jonaičio peticijos“ projektas. Peticijų komisija V. Jonaičio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. balandžio 26 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 ir 4.245 straipsnius, reglamentuojančius butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, patikslinant butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriamus objektus, bendrosios dalinės nuosavybės dalį, bendrojo naudojimo objektų valdymo būdų reglamentavimą.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos nuomonę ir manydama, kad pritarus peticijoje pateiktiems siūlymams būtų pažeisti proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, keistųsi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės dalis, vieniems asmenims nepagrįstai sumažinus, o kitiems padidinus su šia nuosavybe susijusių objektų išlaikymo naštą. Pareiškėjo siūlymas steigti tarybą, kuri prižiūrėtų ir kontroliuotų bendrijos pirmininko ir paskirto administratoriaus veiklą ir atstovautų butų ir kitų patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra, nesukurtų naujų galimybių, nei jau yra šiuo metu įtvirtinta teisės aktuose.
Nuostatų, įpareigojančių savivaldybes prižiūrėti ir kontroliuoti bendrijų valdymo organų ir jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų veiklą, atsisakymas neužtikrintų tinkamo gyvenamųjų pastatų valdymo ir priežiūros reikalavimų bendrojo naudojimo objektų valdytojams vykdymo.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamojo Jonaičio…
PIRMININKAS. V. Jonaičio peticiją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …V. Jonaičio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti pateikimo metu. Svarstymo stadijoje niekas neužsirašė diskutuoti. Priėmimas. Dėl priėmimo motyvų niekas nenori kalbėti. Lieka balsavimas.
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Egidijaus Gaudėšiaus peticijos“ projektas Nr. XIVP-2698 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar galbūt rezervinį 9 klausimą dar spėsime pateikti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ir būsime pabaigę su peticijomis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Egidijaus Gaudėšiaus peticijos“. Peticijų komisija E. Gaudėšiaus peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų balandžio 26 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir nustatyti, kad mokestis už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remontą būtų paskirstomas ne pagal savininkui priklausančio buto plotą, o visiems butams vienodai.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos nuomonę ir manydama, kad pareiškėjo siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsirastų prielaidų vieniems savininkams nesąžiningai privilegijuoti savo teises, kitiems, priešingai, sukurtų neteisėtas papildomas pareigas valdant bendrąją dalinę nuosavybę, ja naudojantis ir disponuojant.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamojo E. Gaudėšiaus peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju jums už visus pateikimus. Jau galite prisėsti, nes niekas nenori jūsų paklausti. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė svarstymo metu. Priėmimas. Dėl motyvų neužsirašė, vadinasi, balsuosime iš karto, kai tam bus laikas. Bet, gerbiami kolegos, tam jau yra laikas.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2705 (pateikimas)
Gal dar paskutinį rezervinį klausimą pristatys gerbiamas J. Razma. Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Tai mes būsime įveikę visą rezervą ir sutaupę darbo laiko. Prašom, gerbiamas Jurgi. Rezervinis 10 klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš Seimo pasitraukus A. Nekrošiui, liko laisvos jo pareigos Europos reikalų komitete, pirmininko pavaduotojo pareigos. Į šias pareigas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo G. Burokienę. Šiuo nutarimo projektu ir siūloma patvirtinti jos kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pateikėte. Niekas nieko nenori klausti. Balsuosime. Gal iš karto galime ir balsuoti dėl šio pateikto rezervinio 10 klausimo – projekto Nr. XIVP-2705. Yra balsavimo langas, taigi balsuojame dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų. Seimo nutarimas dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų. Balsuojame. J. Razma ką tik pateikė. Pagal tradiciją nuo jo ir balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Gerai.
12.14 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1709, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710 (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie to, ką mes esame apsvarstę. Darbotvarkės 1-15.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1708, darbotvarkės 1-15.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1709 ir darbotvarkės 1-15.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-1710. Balsuojame dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir lydimųjų. Balsuojame dėl jų atmetimo. Komiteto nuomonė buvo atmesti. Balsuojame dėl šio įstatymų projektų paketo atmetimo.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 107, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi pritarta komiteto nuomonei atmesti.
12.15 val.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-16 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2). Čia yra pasiūlymų, taigi, nebus čia taip paprasta, turėsime apsispręsti dėl pasiūlymų. Gerbiamas K. Starkevičius, pagrindinio komiteto pirmininkas. Gal tada į tribūną. Gali būti, kad mums reikės jūsų pagalbos.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio buvo Seimo nario S. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gal gerbiamas S. Jovaiša sutinka? Ne. Įjunkite mikrofoną, pasakysite savo nuomonę. Tuoj, palaukite. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš savo siūlymu siūlau išbraukti vieną perteklinę nuostatą, kad gamtiniai gydomieji veiksniai, mes apie juos žinome, kaip pasižymintys specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologinio aktyvumo savybėmis pasižymintys, ir moksliškai ištirti natūralūs vandenys, jūros vanduo, purvas ir taip toliau, mikroklimatas, rekreaciniai želdiniai… Juos čia buvo siūlyta pripažinti gydomaisiais, kas yra nesunešiojamos kurpaitės. Kaip mes įrodysime, kad Palangoje jūros vanduo yra kažkoks stebuklingas gydomasis ar kad pušų kvapas gydo visus vien nuo perėjimo ten?
Aš tikrai siūlau pritarti mano siūlymui išbraukti tą „pripažinti gydomaisiais“, nes savivaldybės ar įstaigos, esančios kurortuose, galės papildomai derinti su Sveikatos apsaugos ministerija ir gauti licencijas būtent gydyti. Nedarykime iš kurortų Santariškių. Tos paslaugos galės būti išplėstos specialia tvarka, o ne įrašius dabar į įstatymą, kad yra privaloma. Tokiomis nesunešiojamomis kurpaitėmis kitoms kurortinėms teritorijoms taptų. Kai kurios savivaldybės savo vystymo strategijose yra numačiusios tapti kurortais ar kurortinėmis teritorijomis, tai čia būtų tikrai didžiulė kliūtis tokioms tapti. Švarios savivaldybės, kur ir taršos zonos sužiūrėtos, ir poilsio zonos, ir gamtos arealas yra nuostabus, bet užsiimti specialiu gydymu kaip kokiose klinikose tikrai nerekomenduoju. Jau geriau tos, kurios nori tokios tapti, kaip minėjau, gali gauti specialias licencijas ir savo siūlymų pakete jas tiesiog pasiūlyti.
PIRMININKAS. Laikas!
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Prašau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė, kaip ir įgarsinote, gerbiamas posėdžio pirmininke, yra pritarti iš dalies. Kodėl? Gamtiniai veiksniai gali būti laikomi gydomaisiais tik tokiu atveju, kai jie moksliškai ištirti ir pripažinti gydomaisiais. Čia yra labai svarbu. Čia ne nesunešiojamos kurpaitės, bet yra principinis reikšmingiausias dalykas, Sergejau. Reikia suprasti, kad vis tiek krepšinį žaidžiant irgi reikia taisykles žinoti ir jų laikytis.
Čia atitinkamai ir A. Smetonos laikais buvo toks noras, bet buvo po to į įstatymo rėmus sudėta irgi. Ten 36 savivaldybės norėjo tapti kurortais, bet irgi nepavyko. Čia turi būti tam tikri reikalavimai. Vis dėlto aš, išsikasęs savo kaimo turizmo sodyboje prūdą, negaliu pasiskelbti ten, kad sanatorija, jau gydomosios… Vis tiek turiu pereiti tam tikras procedūras. Štai dėl ko mes ir siūlome pritarti jūsų pasiūlymui tik iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Gerbiamas T. Tomilinas už pasiūlymą kalbės. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiamo S. Jovaišos pasiūlymas susideda iš trijų dalių. Ir antroji, ir trečioji dalis kaip tik kalba apie tam tikrą tvarką, kaip kurortai ar kurortinės teritorijos tampa kurortais, ir jūs reglamentavote viską tinkamai. Tačiau lieka pirmoji dalis, kur iš esmės sudedami papildomi reikalavimai ir iš esmės apribojama kurortų plėtra Lietuvoje, pasiliekant prie tų esamų kurortų ir žiūrint į juos tik siaurai per vienos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, ir tų mūsų gydomųjų tradicijų prizmę.
Bet jeigu mes žvelgtume plačiau, jeigu mes galvotume apie verslo plėtrą, apie kitokius metodus, kurie padeda žmonėms atgauti sveikatą, galbūt jie nėra susiję tik su purvo gydomosiomis savybėmis ar su mineraliniu vandeniu, bet su žymiai platesniu poveikiu sveikatai, kad ir, nežinau, paimkime miško terapiją, vadinamąją hipoterapiją ir panašiai. Yra daugybė kitų kurorto suvokimo praplėtimo galimybių ir tiesiog verslo plėtros galimybių. Mes neturėtume savęs taip susiaurinti, kad iš esmės paliktume nejudinamą kurortų sąrašą. Mano galva, jis tikrai gali plėstis ir negalime uždėti sau apribojimų tam tikroms inovacijoms Lietuvoje. Nepamirškime, kad konkuruojame globalioje rinkoje dėl turistų, dėl turtingų šalių turistų, ir apsiriboti viena tradicija tikrai nereikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą kalbės gerbiama A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia man labai keista, kad mes tokį pasiūlymą girdime iš tos frakcijos, kuri tarsi turėjo monopolį ir visus mokė, kad reikia remtis mokslu.
Antras dalykas. Kai neturime argumentų, naudojame klišes, naudojame etiketes, nesunešiojamas kurpaites. Tai nėra joks argumentas.
Gerbiami kolegos, trečia, ką aš noriu priminti, kad šitas įstatymas iš tikrųjų suteikia tam tikras privilegijas, taip pat ir finansines. Čia labai svarbu, kad visa Lietuva netaptų kurortu, miškelis ir linksma kompanija nėra kurortas. Visi šitie gydomieji veiksniai, kurie yra iš gamtos, turi būti įrodyti mokslo. Mes darėme apklausą kitų šalių, bet noriu atsakyti gerbiamam Tomui, kad žmonės iš kitų šalių atvažiuoja čia tik dėl to, kad yra moksliškai įrodyta, kad tas vanduo, purvas ar kažkoks kitas veiksnys padeda, o ne dėl to, kad yra gražu, linksma ar kaip nors kitaip. Žmonės į kurortą važiuoja gydytis ir atgauti jėgas. Kolegos, aš labai kviečiu nepasiduoti regioniniam populizmui ir regioniniam lobizmui ir balsuoti atmetant šitą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju, įvyko diskusija. Dabar balsuojame dėl pasiūlymo. Buvo S. Jovaišos pasiūlymas. Dėl pasiūlymo visos apimties, S. Jovaišos pasiūlymas visos apimties. Balsuojame dėl jo. Jeigu apsispręsime, kad nepritariame pasiūlymui visos apimties, tada liks komiteto variantas.
Užsiregistravo 123, balsavo 121: už – 50, prieš – 20, susilaikė 51. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Per centrinį mikrofoną – gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Reaguoju į A. Kubilienės reikšmingą pasisakymą, kuris gal ir nulėmė tai, bet A. Kubilienė pavartojo sąvoką „regioniniai populistai“. Norėčiau sužinoti, o kokių dar būna – genetinių, sostinės populistų, laikinosios sostinės populistų? Tiesiog įdomu. Ką jūs turite omenyje sakydama „regioniniai populistai“?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Jau gerbiama A. Kubilienė irgi nori replikuoti, buvo paminėta jos pavardė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Noriu atsakyti, na, nebūkime populistais. Čia negalime populistinių sprendimų priimti. Galbūt neaiškiai pasakiau, tai tik dėl to.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Keliaujame toliau. Taigi dėl 2 straipsnio apsisprendėme. Dabar dėl 2 straipsnio buvo Vyriausybės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš klausiu tada… Tinka, gerbiama premjerė, matau iš kūno kalbos, pritaria. Toliau buvo dar vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Irgi komitetas pritarė iš dalies. Tenkina Vyriausybę, dėkoju.
Toliau dėl 4 straipsnio buvo gerbiamos A. Kubilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Įjunkime mikrofoną, ar jus tenkina toks variantas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, ačiū, tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tenkina, vadinasi, taip, kaip komitetas suredagavo, pritarti iš dalies. Toliau dėl to paties straipsnio buvo vėlgi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Dabar nematau gerbiamos premjerės, ją pridengė švietimo ir sporto ministrė, bet aš klausčiau, ar tinka komiteto pritarimas iš dalies dėl jūsų siūlymo dėl 4 straipsnio? Dėkoju. Toliau 5, 6…
Dėl 7 straipsnio buvo Seimo nario Andriaus (parašyta „Andrius“), bet jis Audrius Petrošius. Prašom, įjungėme jums mikrofoną. Gerbiamasis A. Petrošius pristatys savo siūlymą. A. Petrošius turėjo pasiūlymą dėl 7 straipsnio, jam komitetas nepritarė. Čia yra bendrieji reikalavimai bendrajai vietovei, kuriai siekiama kurorto statuso ir…
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Taip, buvo ten pasiūlymas registruotas dėl to, kad norint gauti kurortinės – ne kurorto, o kurortinės teritorijos statusą nebūtų taikomi visos apimties kurortui taikomi reikalavimai. Čia konkrečiai lietė teritorijas, nes tai yra teritorijų dalys dėl aplinkkelių ir kitų dalykų. Man atrodo, kad yra išbrauktas visas didelis skirsnis, tad balsuoti, matyt, nėra prasmės, nes šitie dalykai Vyriausybės nutarimu arba ministerijos kokiu nors pavedimu bus tvarkomi. Balsuoti nematau prasmės.
PIRMININKAS. Nematote prasmės toliau balsuoti, taip išeina, kad atsiimate savo pasiūlymą. Gerai. Dėkoju, vadinasi, liekame prie komiteto siūlymo nepritarti. Dėl 8 straipsnio nėra, dėl 9 straipsnio buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina Vyriausybę komiteto pritarimas iš dalies? Dėkoju, tenkina. Dėl 10, dėl 11, dėl 12, dėl 13… Dėl 11 straipsnio buvo dar Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Taip pat tenkina. Toliau dėl 12, 13, 14 straipsnių nebuvo.
Dėl 15 straipsnio buvo ilgas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Taip pat nori premjerė žodžio. Prašom įjungti mikrofoną. Bus diskusija. Prašom. Nepavyksta mums įjungti jums mikrofono.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia yra toks tipinis bandymas įsivaizduoti, kad jeigu kokį nors įstatymą parašai, kad yra kokia nors programa, tai toje programoje iš biudžeto atsiranda pinigų, o kad atsirastų pinigų biudžete, čia jau yra finansų ministrės problema. Aš tiesiog tiesiai pasakysiu, kad tokia formuluotė gali likti, bet vis tiek visos biudžeto eilutės ir visos programos yra derybų klausimas. Dėl to, kad labai gudriai kažkas tą formuluotę surašė, tai nereiškia, kad tie pinigai biudžete iš kažkur, iš dangaus nukris. Neprašau balsuoti, bet tiesiog atkreipiu Seimo dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už paaiškinimą. Neprašote balsuoti. Lieka pritarimas iš dalies. Toliau dėl 16 straipsnio taip pat buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia tenkina? Viskas. Dabar tada daugiau nebuvo, siūlymų neturime. Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui už darbą. Jūs galite prisėsti.
Dabar motyvai už – A. Bagdonas. Prašom. A. Bagdonas kalbės už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto gana seniai laukia visi Lietuvos kurortai, tačiau nepaisant paties Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo būtina didinti finansavimą šių teritorijų ir kurortų vystymui, nepaisant premjerės dabar išsakytos kritikos.
Lietuvos kurortams ir kurortinėms teritorijoms tvarkant infrastruktūrą tikrai nepakanka lėšų, kurios skiriamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, todėl planuojant kitų metų biudžetą, nepaisydamas, kaip ir minėjau, premjerės atkreipto dėmesio, visgi aš siūlau Vyriausybės nariams atsakingai pažiūrėti į Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas ir esant galimybei padidinti finansavimą. Duosiu Neringos pavyzdį. Kai mes diskutavome dėl šių metų biudžeto, tai mes visi didžiavomės unikalia Kuršių nerijos gamta, tačiau net trijų gyvenviečių krantinės yra avarinės būklės. Planuojant metų biudžetą savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, šių krantinių remontui lėšų tikrai nepakanka, nes vienos krantinės remontas yra lygus savivaldybės metiniam biudžetui. Tačiau tuo pat metu, kai mes renkame gyventojų pajamų mokestį, Neringa yra donorė ir joje lieka tik 27 % surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra mažiausia iš visų Lietuvos savivaldybių. Tad aš manau, kad, nenumačius papildomo finansavimo ne tik Neringoje, bet ir kituose Lietuvos kurortuose, nuo sovietmečio nerekonstruota infrastruktūra ir liks avarinės būklės. Kiekvienas euras, investuotas į turizmo sektorių, atsiperka ne procentais, o kartais. Tad kviečiu palaikyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Ir lieka balsavimas. Apsispręsime per svarstymo stadiją dėl Kurortų įstatymo. Prašom balsuoti. Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 120, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo yra pritarta.
12.32 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas Nr. XIVP-2621(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar grįžkime atgal, nes yra likęs iki galo neapsvarstytas darbotvarkės 1-4 klausimas. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas Nr. XIVP-2621(2). Tai čia mes turime pasiūlymų. Matyt, kviesiu komiteto pirmininką M. Lingę į tribūną. Vyks priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Seimo narys P. Gražulis teikė siūlymą. Gerbiamas Petrai, jūs pristatysite savo siūlymą, taip? Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom. Čia kažkaip šiandien lėtai elektronai teka. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, per svarstymo stadiją buvau pristatęs pataisą dėl Solidarumo įstatymo, kad būtų dengiamos pirmo būsto palūkanos, kai žmonės arba stato namą, arba paėmę paskolą butui įsigyti. Kaip jūs žinote, yra Vyriausybės speciali programa jaunoms šeimoms, kur dengiama 10 % ir daugiau išlaidų būstui įsigyti. Pabrangus palūkanoms, tos visos paramos nueina niekais, nes visą paramą pasiima bankai dėl padidėjusių palūkanų.
Tačiau Seimas atmetė mano šį siūlymą ir komitetas nepritarė, todėl bandžiau pasiūlyti kompromisinį variantą, kad būtų dengiama 50 % palūkanų tiems, kurie įsigijo pirmą būstą ir pasiėmė paskolą. Deja, ir dabar komitetas svarstė ir nepritarė, matydamas, kad tai nėra pati būtiniausia priemonė.
Aš manau, kad tai yra pati būtiniausia priemonė, nes šeimai, žmogui, kuris įsigyja pirmą būstą, tikrai reikia pagelbėti, nes, išaugus paskoloms, paskolų palūkanoms, tikrai ne viena jauna šeima liks gatvėje, nesugebės išmokėti tų palūkanų. Todėl prašyčiau Seimo pritarti mano pasiūlymui. Manau, kad tikrai tai yra būtina padaryti, siekiant, kad jaunos šeimos galėtų, įsigijusios būstus, lengvai išsimokėti palūkanas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą? Matau, pakilo dvi rankos. Tada paspauskime mygtukus, ar yra 29 palaikantys šitą pasiūlymą. Čia dabar vyksta išsiaiškinimas, ar yra 29 palaikantys siūlymą, čia nebalsuojame dabar dėl nieko. Vyksta, ar yra 29 palaikantys P. Gražulio siūlymą, nes kažkaip suabejojau, tų rankų nebuvo tiek daug. Taigi, yra net 55 už, tai dabar svarstysime jūsų pasiūlymą. Komiteto nuomonė kokia buvo? Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas per Seimui suteiktą, leistą pertrauką apsvarstė minėtą pasiūlymą. Norime pažymėti, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, atskiru įstatymu, koks ir yra Laikinojo solidarumo įstatymas, kai nėra keičiamas valstybės biudžetas, Valstybės biudžeto sandaros įstatymas, finansavimas gali būti nustatytas tik ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams apibrėžtą laikotarpį. Taigi, ne bet kuriems poreikiams, bet ypatingos ir ilgalaikės strateginės visuomenės ir valstybės svarbos uždaviniams įgyvendinti, kokie ir yra šiame Laikinojo solidarumo įstatyme numatyti poreikiai, tai yra karinio mobilumo infrastruktūrai vystyti. Komitete už balsuojant 6, prieš – 4 ir susilaikius… labai atsiprašau, prieš buvo 6, už – 4, susilaikė 1. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Už pasiūlymą kalbės gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien mes kalbame apie jaunus žmones, apie šeimas ir mes galvojame, kaip išsaugoti Lietuvoje, kad žmonės neišvažiuotų, sugebėtų būti finansiškai stabilūs ir galėtų susimokėti, įsigydami būstą padengti savo kreditą. Didėjant palūkanoms, mes žinome, kokia situacija. Taip, pirmininke, aš matau, jūs skeptiškai į tai žiūrite. Visiškai. Mes užmiršome. Net jaunoms šeimoms pirmąjį būstą įsigyti kiek šiais metais biudžete numatyta? Labai mažai. Žinome – 18 mln. Anksčiau būdavo kur kas didesnės sumos. Ar 8 mln., jau mane taiso. Tai įsivaizduokite.
Mes kalbame apie tai, kad padėtume jaunoms šeimoms, mes kalbame apie tai, kad gimstamumas mažėja, bet mes joms nenorime padėti. Suprantu, jūs sakote – ypatingos svarbos. O mes… Jauna šeima mums sukuria ir pridėtinę vertę, ir pridėtinį produktą. Ji gyvena Lietuvoje ir dirba Lietuvoje. Šiandien net ir darbo jėgos trūkumas atsirado Lietuvoje. Laikykime tai, išlaikykime ir padėkime tai šeimai gyventi čia, Lietuvoje, ir jaustis saugiai. Aš siūlau iš tikrųjų pritarti, tai būtų didžiulė parama. Didžiulė parama padengus palūkanas, tai, ką jie yra pasiėmę, kreditą. Tai tikrai būtų didelis visos valstybės indėlis į jauną šeimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš į dvi koleges norėčiau referuoti. Viena kolegė ką tik pasakė, kad nereikia populizmo, ir aš visiškai tam pritariu. Antra kolegė ką tik pasakė, kad norėtų, kad jaunos šeimos jaustųsi saugiai. Ir aš būtent to paties norėčiau. Saugumas, valstybės apginamumas ir gynyba yra vienintelė tikroji viešoji gėrybė, kurios neįmanoma nusipirkti rinkoje, dėl to už ją visada atsako valstybė. Kaip rodo dabartinė praktika, kaip rodo karas Ukrainoje, kaip rodo kintanti Rusijos laikysena Vakarų atžvilgiu, agresyvėjanti laikysena, tai yra ta valstybės atsakomybė, kuri laikui einant kainuos tik brangiau. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas jau visiškai praktinis. Tokios nuostatos yra neįmanoma įgyvendinti. Dar daugiau, ponas P. Gražulis kalba ne apie tai, kad 50 % surenkamos sumos būtų skiriama, bet kad 50 % palūkanų visiems būtų kompensuojama. Labai ačiū, nes ta nuostata taip pat galiotų ir man, nes aš taip pat turiu kreditą už pirmą būstą. Labai miela, kad P. Gražulis manimi rūpinasi, bet turbūt to nereikėjo. Ir, tiesą sakant, nelabai aišku, kaip apskritai atrodytų finansinis šito pasiūlymo planas, jau neminint to fakto, kad tokių išlaidų biudžete nėra suplanuota. Vadinasi, faktiškai netgi atlikti tokio kompensavimo nebūtų įmanoma. O lėšos kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai, partnerių priėmimui yra numatytos biudžete, patvirtintos, suteikta teisė Vyriausybei išleisti daugiau, negu patvirtinta biudžeto projekte.
Todėl dar kartą grįžtu prie to, ką sakė viena kolegė prieš tai, – nereikia populizmo. Tai yra išskirtinės aplinkybės, kurios susiklostė trumpą laikotarpį, spręskime šio laikmečio trumpalaikes problemas. Labai prašau pasiūlymui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dabar ir balsuosime dėl šio pasiūlymo. Kas už, tai už P. Gražulio pasiūlymą, kas prieš, tai prieš. Balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 55, prieš – 56, susilaikė 13. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau 2 straipsnis. Gerbiami kolegos, tiesa, ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo Seimo nario gerbiamo M. Lingės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta su pasiūlymu. Dėl 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo, dėl 6 nebuvo, dėl 7 nebuvo, dėl 8 nebuvo, dėl 9 nebuvo, dėl 10 nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 11 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarta. Ar galime 11 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui procedūrą įveikėme.
Dabar motyvai dėl viso. A. Butkevičius kalbės už.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai palaikau šitą įstatymo projektą, tik gaila, kad mūsų tokia situacija ir matome tokias pasekmes, kurių faktiškai nesuvaldėme, nors matėme, kad jau kurį laiką infliacija auga. Kiekvienas ekonomistas žino: augant infliacijai, tikriausiai, žinoma, didės ir palūkanų normos, kurias reguliuos Europos Centrinis Bankas. Kiekvienas ekonomistas arba ir politikas galėjo susipažinti su Lietuvos banko teikiamomis ataskaitomis, kuriose aiškiai pabrėžta, kokio dydžio buvo komercinių bankų pelnas, tai yra pelno ir nuostolio ataskaitos. Anksčiau kalbėjome, kad reikia imtis tam tikrų priemonių mažinant finansinių paslaugų įkainius, didinti indėlininkų palūkanas, taip pat buvo galima siūlyti, kad būtų įvestos fiksuotos palūkanos tiems, kurie yra paėmę paskolas pirmajam būstui. Bet dažniausiai buvo reaguojama ir, kai Biudžeto ir finansų komitete vyko diskusija ir su Lietuvos banku, vis buvo raminama, kad infliacija atšoks, liaudiškai kalbant, situacija yra valdoma, stabilumas yra užtikrintas.
Kyla dar kitas klausimas: virš 18 mlrd. Lietuvos banke komercinių bankų likvidumo rodiklių padengimo suma. Ką darysime? Dabar mokame 3 % palūkanų. Šiais metais komercinių bankų pelnas sieks tikriausiai milijardą eurų. Tai parodo blogą makroekonominį požiūrį, taip pat parodo, kad finansų valdymo sistema yra nepaprastai bloga, ir šiandien turime to pasekmę, kad apmokestiname pelną ir siunčiame investuotojams signalą, ypač užsienio ir vietiniams: gali atsitikti taip, kad jeigu kas dirbs pelningai, investuos, vadinasi, ir jų viršpelnį pradėsime apmokestinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ko gero, negali nesutikti su premjerės Ingridos išsakyta pozicija, kai buvo svarstomas Petro klausimas, ir kartu negali nesutikti su Algirdo pasiūlymais. Tik vieno dalyko nesuprantu: kodėl Algirdas užsirašė už balsuoti, nes šitas įstatymo projektas būtent yra naujas mokestis. Aš tikiuosi, frakcija „Vardan Lietuvos“ tikrai nebalsuos už tokį projektą, nes tokiu atveju šis įstatymo projektas arba jo priėmimas labai stipriai indikuos kitas verslo sritis. Jeigu Lietuvoje ar energetikos, ar žemės ūkio, ar transporto sektorius uždirbs daugiau pinigų, negu valdžios caras nusprendė, kad turėtų uždirbti, tokiu atveju dalį pinigų iš jo atims.
Antras labai svarbus dalykas. Konstitucinis Teismas prieš keletą metų yra pasakęs, jeigu priimamas įstatymas, mokestinis įstatymas, ir atsiranda nauji mokesčiai, įstatymo įsigaliojimas turi būti ne vėliau kaip po 6 mėnesių. Jūs pasižiūrėkite tą dalyką. Nesvarbu, laikinas ar nelaikinas, tai yra mokestis. Tokiu atveju mes šiandien, kolegos, balsuodami už įstatymo projektą, kuris įsigalios čia ir dabar, jeigu taip liaudiškai pasakius, tokiu atveju mes kaip ir nepaisome Konstitucinio Teismo sprendimo.
Kitas dalykas, kodėl aš vadinu, kad tai yra ubagų mokestis. Yra ubagų mokestis, nes palies mažiausias pajamas turinčias šeimas ir šeimos ūkius. Šiandien tomis žmonių pajamomis daugiausia ir sumokama bankams už kreditus, nes jie yra paėmę būsto paskolas, jiems palūkanų normos šiandien pakilo. Atlyginimas vidutiniškai kyla jiems tik 8 %, ką rodo Statistikos departamento informacija, o mokestis padidėja iki 16 %. Netgi planuojamas kitų metų minimaliosios mėnesinės algos kėlimas arba NPD sulyginimas su minimaliąja alga šių kaštų nepadengia.
Todėl tikrai kviečiu, kolegos, balsuoti prieš, nes esu tikrai įsitikinęs, kad šis įstatymas yra viena iš blogybių. Tai parodo ir NATO organizuojamas samitas Vilniuje, kai „Litexpo“ parodų rūmuose mes perkame dešimt, aštuonis ir keturis kartus brangiau paslaugas ir prekes, negu realiai rinkoje galime nusipirkti. Ir jūs dar sakote, kad trūksta pinigų.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Visiškai sutinku ir su R. Žemaitaičio pasakymais, bet labai tikiu, kad valdžia žino, ką daro. Prognozuojama, kad siūlomas laikinojo solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. Susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumo Lietuvoje. Priėmus šį įstatymą šios lėšos būtų skirtos finansuoti, karinio mobilumo poreikiams Lietuvoje patenkinti, tai yra aplinkkeliui įrengti kariniam transportui, oro uosto ir jūros uosto plėtrai, valstybinės reikšmės kelių plėtrai ir taip toliau.
Nors šis projektas nėra tobulas ir pažaboti bankų viršpelnius reikėjo kur kas anksčiau, tai atneš ir apčiuopiamos naudos ne tik kariniam mobilumui, kurio poreikį išryškino pastarųjų metų įvykiai, bet ir piliečiams. Žinoma, su sąlyga, kad valdžia kontroliuos tolesnius bankų veiksmus ir apsaugos piliečius ir įmones nuo bankų galimų bandymų papildoma našta apkrauti klientų pečius. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra svarbus žingsnis, verčiant bankus solidarizuotis su valstybe ir žmonėmis bei prisiimti socialinę atsakomybę. Aš tikiu, kad tai nebus toks trumpalaikis žingsnis, o jis bus apimantis, kaip sakyti, ilgesnę perspektyvą. Pasisakau už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Bagdonas kalbės prieš.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad solidarumo įnašas savo esme taip pat yra prievolė valstybei, kaip ir bet kurie kiti mokesčiai, todėl būtina laikytis Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos bendros taisyklės – naujai įvedamiems mokesčiams nuo jų paskelbimo dienos taikyti 6 mėnesių įsigaliojimo terminą.
Dvigubai apmokestinti vieną sektorių, apmokestinti skubos tvarka ir tokį apmokestinimą pavadinti solidarumu tiesiog yra neteisinga, nes su solidarumu čia nieko bendro nėra. Tokie skuboti parlamento sprendimai ne tik siunčia blogą žinią Lietuvoje veikiantiems verslams, bet ir galimiems investuotojams. Esu tikras, kad šis sprendimas tikrai niekaip nepagerins bankų aptarnavimo kokybės, nesumažins paslaugų kainų, priešingai – nauji bankų mokesčiai gali padidinti kainas visiems bankų klientams. Kviečiu nepritarti pateiktam įstatymo projektui ir nesukurti precedento, kuris gali turėti daugiau ilgalaikių neigiamų pasekmių nei trumpalaikių teigiamų. Kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties po šio įnašo, kaip jis yra sukonstruotas, turėtume, matyt, siųsti žinią, kad įtakos nei konkurencingumui bankų sektoriuje, nei tai būtų pagrindas kelti kainas vartotojams už paslaugas, tikrai to nebūtų ir neturėtų tokios įtakos, nes pats įnašo dizainas ir jo architektūra yra suprojektuoti taip, kad įsijungtų tam tikri saugikliai. Jeigu ekonominės aplinkybės klostytųsi nepalankiai ir iškiltų kokie nors nenumatyti faktoriai, tai išties nebūtų skaičiuojamas toks solidarumo įnašas. Naujoms paskoloms solidarumo įnašas taip pat nebus skaičiuojamas, kad nepadarytų poveikio gyventojams ir kitiems ekonominiams subjektams. Buvo atsižvelgta tiek į Europos Centrinio Banko, kitų Lietuvos institucijų, kaip Konkurencijos taryba, pastabas ir projektas patobulintas. Atsisakyta ir reikalavimo, kriterijaus turėti 400 mln. indėlių. Išties pakeitimai yra padaryti, projektas yra patobulintas ir pasikeitęs.
O kalbant apskritai, tai investicijų patrauklumui ypač svarbios yra geopolitinės aplinkybės, kurios šiuo metu nėra mums palankios, todėl investavimas į saugumą yra prioritetinės reikšmės investicija. Šio solidarumo panaudojimo reikmės, kaip žinome, bus ne vien tik į karinį mobilumą, bet ir į dvigubos paskirties objektus, tai yra tie patys keliai, tiltai, žvyrkeliai, kuriais naudojasi ir mūsų žmonės, šalies gyventojai, jie taip pat pajustų visos tos infrastruktūros gerinimo pasekmes ir naudą. Todėl kviečiu palaikyti, o ekonominės rentos reguliavimas nėra koks naujai išrastas dviratis, jau yra šalių, kurios yra nuėjusios panašiu keliu. Svarbiausia tai, kad jau ir energetikos sektoriuje tokių sprendimų matėme rudenį Europos Sąjungos mastu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Mitalas. Prašom.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Verslo sąlygos Lietuvoje, o ir apskritai viso verslo ir šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, kiek čia yra aišku, paprasta, suprantama, nuspėjama veikti, kiek yra laikomasi teisinės valstybės principų, geros teisėkūros principų, kiek valdžia tariasi su rinka, su visuomene prieš priimdama sprendimus. Šitas įnašas eina per visus šituos kriterijus kaip nubrėždamas didelį raudoną brūkšnį ir negelbsti jo nė gudrus naujas pavadinimas, kuriame yra žodžiai „solidarumas“, o jis jau, be abejo, pravirkdo kai kurių Seimo narių širdis, „įnašas“, o ne mokestis, o tai, be abejo, skamba irgi labai neblogai. Kai kalbame apskritai apie bankų pelno ar dalies pajamų paėmimą, tai irgi yra labai svarbus dalykas, dėl ko aš neabejoju, kad šis klausimas bus priimtas. Bet aš už jį nebalsuosiu ir aš manau, kad kuo daugiau mūsų nebalsuos už šį įstatymo projektą, tuo bus aiškesnė žinia, kad vis dėlto yra Seime žmonių, kurie gerbia teisinės valstybės principus, kurie gerbia visų lygybę prieš įstatymą ir kurie supranta, kad Seimas tiek ankstesniu pelno mokesčio padidinimu vienam sektoriui atskirai, tiek šiuo sprendimu kuria labai pavojingus precedentus, galinčius kainuoti daug daugiau, negu mes galime iš šito laikino įnašo surinkti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pranešu, kad pratęsiame balsavimo laiką, kol balsuosime dėl apsvarstytų projektų: tai šito, rezervinių ir taip pat 2-14 klausimo dėl atmintinų dienų. Taigi dėl šių balsuosime ir tada baigsis balsavimo langas. Gerbiama G. Skaistė kalba už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, mano žiniomis, Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, priimanti sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios. Sakyti, kad mes kaip nors išskirtinai traktuojame bankus, tai mes nesame nei pirmi, nei paskutiniai, nes nematyti išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios, tiesiog nebeįmanoma, ir tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet taip pat ir kitos valstybės. Išskirtinės aplinkybės susiformavo ir dėl to, kad pandemijos metu buvo taikoma dosni valstybės pagalba, susiformavo dideli indėliai bankuose ir indėliai viršija išduotas paskolas 11 mlrd. eurų. Šie pinigai yra centriniuose bankuose. Dėl invazijos į Ukrainą išaugo infliacija. Infliaciją Europos Centrinis Bankas imasi valdyti, kelia palūkanų normas ir bankai už tuos centriniuose bankuose laikomus savo indėlius gauna aukštas palūkanas be jokios rizikos. Vadinasi, viešieji pinigai keliauja upeliais į privačių komercinių bankų kišenes be jokių verslo sprendimų, kurie būtų bankų padaryti ir garantuotų, kad tie pelnai išaugs ir bus verslo strategijos dalis. Ne, tai yra tiesiog susiformavusi išskirtinių aplinkybių pasekmė ir, man atrodo, tą taip pat reikia matyti.
Kita išskirtinė aplinkybė, kuri susiformavo, – mūsų poreikis finansuoti krašto apsaugą. Šiandien Ukraina laiko fronto liniją, bet mums reikia suprasti, kad laikas eina ir mums reikia ruoštis. Mums reikia pasiruošti ir investuoti į savo krašto apsaugą ir karinę infrastruktūrą. Nes kartais atrodo, kad krašto apsauga yra kažkieno, galbūt finansų ministro reikalas, galbūt Vyriausybės vadovės reikalas. Bet kai reikia paskirti finansavimą, atrodo, kad tai paskutinis poreikis, kuriam yra skiriamas prioritetas. Reikia matyti, kad poreikių yra, jie yra dideli, susiformavę būtent čia ir dabar, ir tam yra skiriamos lėšos iš šio solidarumo įnašo. Todėl kviečiu pritarti ir aktyviai investuoti į karinės infrastruktūros projektus, nes tam taip pat reikės skirti papildomą dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau reaguoti kažkiek į premjerės pasisakymą. Ne viską lemia pinigai. Prisiminkime 1940 metus. Lietuva iš biudžeto skyrė beveik 18 % krašto gynybai. Tuo metu buvo viena moderniausių kariuomenių ir geriausiai apginkluotų kariuomenių. Tačiau kada įvyko Rusijos agresija, deja, mes neiššovėme nė vieno šovinio. Nepasipriešino oficialioji Lietuvos kariuomenė, nebuvo solidari bendruomenė, nebuvo politinės valios. Žmonės apskritai buvo nusivylę esama valdžia.
Gerbiamieji, aš ir noriu jums pasakyti, kad žmonės turi mylėti savo kraštą, ginti, būti solidarūs, nebūti susipriešinę. Tai nė kiek ne mažiau svarbu nei gera kariuomenė. Mes patys dabartines esamas lėšas naudojame neracionaliai. Nėra vienos pozicijos tarp Prezidento, krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro vien tik vienu klausimu – dėl Vokietijos brigados buvimo čia. Tai ką mes kalbame? Ir man atrodo, kad tikrai svarbu, kad žmonės mylėtų, gintų savo šalį, turi joje būti ir gera gyventi. Todėl gaila, kad taip siaurai mąsto premjerė, kad taip valdančioji dauguma mąsto. Būtina užtikrinti ir socialines garantijas, ypač jaunoms šeimoms, kurios norėtų čia gyventi ir ginti tėvynę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl aptarto projekto. Balsuojame dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto Nr. XIVP-2621(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 103, prieš – 12, susilaikė 13. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.59 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2675 (pateikimo tęsinys)
Dirbame toliau. Buvo apsvarstytas vienas vakarinės darbotvarkės 2-14 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2675. Taip pat motyvai išsakyti, likęs balsavimas. Galime balsuoti. Prašom. Čia mes trumpąjį paleidžiame, nes bus daug rezervinių, tad greitai pabalsuojame. Čia nekeliantys, matyt, daug diskusijų klausimai. Dėl atmintinų dienų balsuojame.
Taigi užsiregistravo 119, balsavo 112: už – 98, prieš – 2, susilaikė 12. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime? Dėkoju.
Dabar siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi klausimas išspręstas.
Rezervinis 4 klausimas buvo apsvarstytas. (Balsai salėje) Ne, šitą mes jau apsvarstėme, gerai, balsavome.
13.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Broniaus Algimanto Repšio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2672 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas buvo apsvarstytas ir dėl jo dar nebuvo balsuota. Dabar balsuojame dėl rezervinio 5 klausimo – dėl B. A. Repšio peticijos, projektas Nr. XIVP-2672.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 116, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2673 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – nutarimas dėl P. Kuconio peticijos, projektas Nr. XIVP-2673.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 103, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Audronės Remeikienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2674 (priėmimo tęsinys)
Toliau. Buvo svarstytas rezervinis 7 klausimas. Balsuojame. Nutarimas dėl A. Remeikienės peticijos, projektas Nr. XIVP-2674.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 105, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vytauto Jonaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2697 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 8 klausimas – nutarimas dėl V. Jonaičio peticijos, projektas Nr. XIVP-2697. (Balsai salėje) Ne. Balsavome dėl A. Remeikienės, dabar – dėl V. Jonaičio.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 96, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Egidijaus Gaudėšiaus peticijos“ projektas Nr. XIVP-2698 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 9 klausimas – Seimo nutarimas dėl E. Gaudėšiaus peticijos, projektas Nr. XIVP-2698. Taip pat balsuojame dėl šio nutarimo. Tai bus paskutinis balsavimas dabar.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 99, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, liko trys pareiškimai. Dar norėjo ministras pateikimą padaryti, bet bijau, kad mes jau esame išnaudoję savo darbotvarkės limitą. Gerbiami kolegos, turiu siūlymą: ar galime pareiškimus po pietų pirmuoju klausimu?.. (Balsai salėje) Ar tinka? Bendru sutarimu galime pritarti tokiam darbotvarkės pakeitimui, kad?.. (Balsai salėje) J. Razma. Jūs dėl pareiškimo užsirašęs, gerbiamas Jurgi? Ar dabar svarstome? Yra siūlymas svarstyti dabar 15 minučių. Gerai, svarstome dabar taip, kaip numatyta darbotvarkėje. Gerbiami kolegos, svarstome dabar, 15 minučių yra ne taip baisiai. R. Žemaitaitis kviečiamas į tribūną padaryti pareiškimą. Prašom pareiškimą.
13.03 val.
Seimo narių pareiškimai
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, vienas iš mūsų kolegų šiandien plenarinių posėdžių salėje iš pradžių kažkodėl sau leido, kad kitas Seimo narys turėtų atsiprašyti už kažką. Tai aš tiesiog noriu pasakyti, kad aš, kaip Seimo narys, noriu atsiprašyti Palestinos ir jos vaikų už Izraelio, sakyčiau, barbarų ir maurų elgesį, kuris įvyko praeitą savaitę.
Kodėl aš taip traktuoju? Šiandieną, kai gyvename XXI amžiuje, nė vienai valstybei, nė vienai organizacijai nėra suteikiama teisė griauti ir naikinti kitos valstybės infrastruktūros. Tai, kas įvyko praėjusią savaitę, Izraelio elgesys Palestinoje, yra protu nesuvokiamas elgesys prieš vaikus, prieš švietimą, prieš kultūrą. Kas gali garantuoti, kad praėjus savaitei ar dviem Izraelis nesugebės nugriauti kažkokios ligoninės, sugriauti kultūrinių dalykų?
Jeigu, Seimo nariai, galvojate, kad šiandien gyvenant XXI amžiuje galima leisti kitoje valstybėje elgtis kaip nori, tai jūs esate labai panašūs į šiandieninį Kremlių. Panašiai elgiasi ir V. Putinas. 2022 m. vasario 24 d. jis suorganizavo specialiąją operaciją Ukrainoje, o pavadinimo priežastis buvo labai paprasta – Ukraina kelia pavojų Rusijos teritorijos vientisumui. Reikia bombarduoti Ukrainos infrastruktūrą, bombarduoti mokyklas, darželius ir ligonines, teatrus, prisidengiant ir aiškiai pasakant, kad nuo jų yra bombarduojama mūsų valstybė. Tai, kas įvyko šiandien su Palestina ir Izraeliu, yra analogiški įvykiai tam, kas šiandien vyksta Ukrainoje. Leisiu mūsų kolegai… Kaip aš suprantu, jis yra vyresnis, jis gyveno toje užsklandoje ir informacija jam nebuvo pasiekiama. 1967 metais Izraelis okupuoja Vakarų krantą, 6 dienas vyksta tenai karas. Kaip jums tai atrodo šios dienos įvykių kontekste, tai, kas įvyko 2022 m. vasario 24 d., žvelgiant į mūsų kaimyninės šalies elgesį? Šioje teritorijoje šiuo metu gyvena 2 mln. 900 tūkst. palestiniečių, valstybės patvirtintose gyvenvietėse, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis. Taip pat gyvena apie 475 tūkst. žydų naujakurių.
Noriu pabrėžti, kad šita mokykla buvo finansuota išimtinai iš Europos Sąjungos. Tai nebuvo finansuota iš Europos Sąjungos, o finansuota iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Vokietijos, Ispanijos ir kitų valstybių, šalių, nes visos Europos Sąjungos valstybės narės daro indėlį ir įneša į Europos Sąjungos biudžetą. Ir jeigu mes manome, kad XXI amžiuje gali leisti kokiai nors valstybei sprogdinti arba naikinti kitos valstybės tokius objektus, tai leiskite paklausti patys savęs, kokiomis politinėmis ir moralinėmis vertybėmis jūs šiandien gyvenate? Aš gyvenu daug aukštesnėmis, nei jūs manote. Aš manau, kad niekam nesuteikiama teisė griauti tokių objektų. Jeigu jūs manote, kad čia yra antisemitizmas, tai čia yra jau jūsų problema. Mano teiginys, aiškiai buvo pasakyta, kai brutaliais veiksmais yra sugriaunama mokykla, pastatyta už Europos Sąjungos pinigus (aš pacitavau ir žodžius), nelieka nuostabos, kodėl po tokių įvykių atsiranda spaudoje pasakymai: „Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką.“
Šiandien tai, kas vyksta pasaulyje, yra beprecedenčiai įvykiai, šiandien tai, kas vyks ateityje ir kas įvyks artimiausioje ateityje… Kas gali garantuoti, kad Šilutėje, kur yra dvi gimnazijos, 9 kilometrai yra nuo Rusijos sienos teritorijos, užsimanys gerbiamas V. Putinas, kažkieno draugelis, iš Rusijos uždangos susprogdinti vieną ar kitą švietimo įstaigą? Ir ką jisai 143 mln. savo gyventojų pasakys? Žinote, kyla pavojus, nes Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nuo šitų gimnazijų, nuo Pirmosios gimnazijos ir nuo Vydūno gimnazijos, nukreipia ginklus, nukreipia bombas, raketas į Rusijos teritoriją, todėl mes taip jas ir sulyginome.
Gerbiamieji, atsikvošėkime dėl to, kas vyksta. Šiandien, manau, minimum turi išsikviesti Izraelio ambasadorę mūsų užsienio reikalų ministras, Seime turi būti organizuojamos diskusijos ir keliamas klausimas, ar galime mes normaliai šitame pasaulyje gyventi? Šitokie įvykiai šios dienos kontekste tik paskatins dar didesnę neapykantą vienas kitam, dar didesnį susipriešinimą ir dar didesnius konfliktus. Todėl kviečiu visus susiburti bendram darbui, o ypač Izraelio vyriausybę nesilyginti su Izraelio žydais, gyvenančiais tenai ir gyvenančiais Lietuvoje. Ir kviečiu šiandien atsiprašyti Palestinos vaikų, atsiprašyti Palestinos bendruomenės, nesvarbu, kokie konfliktai juos bedraskytų, nesvarbu, kokie kariniai konfliktai dabar vyksta tenai, bet švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, kultūros objektai niekada negali būti neapykantos, naikinimo ar griovimo simboliu. Todėl aš visus politikus, kolegos, kviečiu susilaikyti nuo bet kokių komentarų ir palaikymo, ypač tos šalies, kuri nepaiso tarptautinių santykių.
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ir tai yra būtent pastatyta už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Toliau pareiškimą perskaityti užsirašė gerbiamas V. Ąžuolas. Nėra. Tada sudarysime galimybę A. Vyšniauskui per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, tie, kurie klausote, man atrodo, kad mes girdėjome labai rimtą antisemitinį išpuolį čia, Seimo salėje, girdėjome, kaip žmogus dergia laisvą, nepriklausomą Izraelio Valstybę, sako netiesą ir, užuot atsiprašęs už savo žodžius, toliau klimpsta į tą tikrai bjaurią situaciją. Man atrodo, kad kiekvieno Seimo nario garbės reikalas šiandien yra pasakyti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad atsiriboja nuo tokių R. Žemaitaičio žodžių ir tokios pozicijos. Raginu visus tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kviečiu gerbiamą V. Semešką į tribūną. Diskusija. (Balsai salėje) Tada jūs atsakysite, dabar jau pakviečiau V. Semešką. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien buvo pristatytas Vietos savivaldos įstatymas, tai yra siekis užlopyti tas žaizdas, kurios yra pasirodžiusios dėl savivaldybės tarybos narių išlaidų jų veiklai. Deja, šiandien Seimas neparodė politinės valios tam įstatymui pritarti po pateikimo ir perkelti diskusijas į komitetus. Viena vertus, galbūt ir apmaudu, nes tos politinės valios pritrūko, nors mūsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sutarė kartu, kad reglamentavimas yra reikalingas, kad tos žaizdos, kurios išryškėjo visuomenininko A. Tapino tyrimuose, būtų nedelsiant užlopytos, tai yra nustatomos lubos, kad būtų įpareigotos savivaldybės viešinti išlaidas, kad būtų atskaitomybė rinkėjams, tačiau Seimui neatrodė, kad tai būtina daryti.
Kas belieka? Lieka tas pats teisinis statusas pačioms savivaldybėms vis dėlto dar kartą apmąstyti, priimti sprendimus ir susitvarkyti pačioms, be Seimo įsikišimo. Šiandien teisinis reglamentavimas savivaldybėms visiškai leidžia pačioms savo reglamentuose numatyti aiškią išmoką, šiandien teisinis reglamentavimas savivaldybėms pačioms leidžia nustatyti tvarką, kaip bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, ir šiandien savivaldybėms teisinis reglamentavimas leidžia pačioms įvesti aiškią kontrolę ir atskaitomybę rinkėjui.
Kadangi šiandien Seimas nepareiškė politinės valios sutvarkyti tas problemas, kurios nesutvarkomos savivaldos, o Lietuvos savivaldybių asociacija su prezidentu priešakyje taip pat nusišalino nuo šitos problemos, net šiandien Savivaldybių asociacijos prezidentas nesiteikė pateikti viešai savo ataskaitos, ignoruoja visuomenininką ir kartu visą valstybę ir rinkėjus, tarytum turėtų kažką slėpti, yra vis dėlto unikalus šansas pačioms savivaldybėms, be Seimo įsikišimo ir be įstatymo priėmimo, imti nedelsiant kitose tarybose spręsti reglamentais, kaip būtų sureguliuotos tarybos narių išmokos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar per šoninį mikrofoną R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pauliau. Aš jūsų kolegai frakcijos nariui gerbiamam A. Vyšniauskui. Kadangi jam su raštingumu yra labai didelės problemos ir su skaitymu, jis turi tą, matyt, arba įgimtą, arba tiesiog įgytą, aš tiesiog noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungos institucija pasmerkė tokį Izraelio elgesį būtent griaunant mokyklas Palestinoje. Tai yra oficialu, tai yra oficialus Europos Sąjungos institucijų pranešimas. Tegu pasiskaito, ką Europos Sąjungos institucijos praneša.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną paskutinį užsirašiusį, jam nepavyko techniškai užsirašyti, bet jis netgi raštu užsirašė laiku. Tai gerbiamas E. Zingeris. Prašom į tribūną padaryti pareiškimą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, aš norėčiau. Aš esu Kauno getą išgyvenusios, ką tik išėjusios motinos sūnus ir noriu pasakyti, kad man, deja, šis pasisakymas yra pritrenkiantis, visiškai nesusijęs su Izraelio Valstybe ir nesusijęs su mano paskelbtomis abejonėmis dėl šito Izraelio Valstybės žingsnio.
Gerbiamas kolega, jūs nukreipėte dėmesį nuo savo platinamos baisiausios folklorinės, juodai antisemitinės, neapykantos pilnos patarlės, kurią bandė visą demokratinį 30 metų nepriklausomybės laikotarpį, šį palikimą, neapykantos palikimą, įveikti visa Lietuva mokyklų švietimu, savo tarptautiniais santykiais, vidiniu lietuvių veidų giedrėjimu ir atitolimu nuo tos neapykantos. Jūs, cituodamas ir iš esmės besityčiodamas savo citata, ta citata, kuri lietuvių folklore buvo, pasakyčiau, slėptina, gėdinga, vėliau sutapo su Antrojo pasaulinio karo įvykiais, man labai gerai pažįstama iš mano kiemo, kuriame aš augau… Aš manau, kiekvieno padoraus lietuvio širdyje šitas dalykas nevartotinas jokiu atveju: nei Europos Sąjungos pasisakymo atveju, nei Izraelio Valstybės žingsnių, ir abejotinų žingsnių, atveju, o lietuvių vidiniam, moraliniam pasauliui.
Jūs, platindamas šią patarlę, vėl murkdote lietuvišką sielą į tą neapykantos pragarą, kurį sukurstė vokiečiai. Tai jūs gal nustokite tai daryti ir galbūt važinėdamas po Lietuvą nustokite taip pat platinti šitą patarlę, nes tas, kas lipo kopėčiomis, yra ir ponas V. Zelenskis, ir aš, šalia esantis, iš dalies Latvijos Respublikos prezidentas ir daugybė žmonių. Tai jūs nelinkėkite jiems, kad jie liptų kopėčiomis, o kažkas vėliau juos užmuštų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tuo rytinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.