LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 (XIIIP-779(2))

2018-06-13  Nr. 109-P-21

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)

1

 

 

1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti  Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnį 4 dalimi, joje nustatant, kad „Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

 

Pritarti iš dalies

Komitetas  pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties  profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)

1

 

 

2. Neatsižvelgus į pirmąją pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, o pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius perveda 1 procentą pajamų mokesčio politinėms partijoms, tačiau ši pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį 4 dalimi, pagal kurią iki 3 procentų pajamų mokesčio būtų pervedama profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį), ar turėtų rinktis tarp 2 procentų ir 3 procentų pervedamos pajamų mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nes nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo minėtomis nuostatomis.

Pritarti iš dalies

Komitetas  pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį).

Atsižvelgiant į šį siūlymą, Komitetas teikia patobulintą Projekto variantą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)

 

 

 

3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-1237(3)), kuriuo keičiamo įstatymo 34 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma dėstyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., projekto nuostatos turės būti suderintinos su aukščiau minimo priimto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)

 

 

 

4. Teikiamos projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)

 

 

 

5. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)

 

 

 

6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“.

Pritarti

 

7.

Europos teisės departamentas (2017-12-21)

 

 

 

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-2017-11379 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Laisvosios rinkos institutas,

2018-05-02

 

1

 

 

 

 Siūlome:

1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;

2)  jei būtų pritarta Projekto esmei:

-     grąžinti projektą tobulinti ir įpareigoti rengėją aiškiai ir vienareikšmiškai aprašyti paramos mechanizmą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išdėstytų pastabų dalį Nr. 2;

-     patobulintą Projektą iš naujo įvertinti dėl projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;

-     išplėsti galimybę gauti 1 papildomą proc. paramos iš GPM visiems paramos gavėjams.

 

Pateikiame savo argumentus.

 

1.   Siūlomas mechanizmas yra neaiškus ir traktuotinas nevienareikšmiškai

 

Atkreipiame dėmesį, kad Projektas aiškiai nenurodo, kaip siūlomas paramos mechanizmas būtų inkorporuojamas į dabartinę paramos sistemą. Kaip pažymi Seimo Teisės departamentas „nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį), ar turėtų rinktis tarp 2 procentų ir 3 procentų pervedamos pajamų mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas.”

 

Taigi, nėra aišku, ar profesinės sąjungos galės gauti 3 papildomus procentus per GPM paramos mechanizmą, ar pvz., dėl 2 proc. jos konkuruotų su kitais paramos gavėjais, pvz., gyventojui skaidant paramą skirtingiems paramos gavėjams profsąjungos konkuruotų tik dėl 2 proc., o dėl 1 proc. - ne. Kol mechanizmas aiškiai ir vienareikšmiškai nėra išdėstytas Projekte ar lydimuosiuose teisės aktuose, tol neįmanoma tiksliai atlikti poveikio vertinimo ar visapusiškai įvertinti šio Projekto atitiktį Konstitucijai.

 

2. Projektas gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsniui

 

Nepagrįstas ir neobjektyvus profesinių sąjungų išskyrimas iš kitų organizacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, pažeistų asmenų lygybės principą, diskriminuotų kitus paramos gavėjus finansiškai bei darytų neigiamą žalą pilietinės visuomenės vystymuisi Lietuvoje. 

 

Projekto rengėjai teigia, kad “Projektas nepažeidžia lygiateisiškumo principo, yra socialiai teisingas, o atsirandanti pozityvi diskriminacija kitų paramos gavėjų atžvilgiu – proporcinga.”

 

Asmenų lygybė – konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ((LRKT) savo nutarimuose (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiomis Konstitucijos nuostatomis įtvirtinto visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. 

 

Nors skirtingas traktavimas savaime nėra diskriminacija (t.y. pozityvi diskriminacija nėra „blogybė“ savaime), tačiau tai turi būti pagrįsta objektyviai ir įvertinus visas aplinkybes. Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. (LRKT 2005-05-31 nutarimas).

 

Projekto rengėjai nurodo tik pozityvų tikslą, nenurodo objektyvių skirtumų ir pagrindų, nepagrindžia objektyvaus poreikio taikyti skirtingą reguliavimą profesinėms sąjungoms (t.y. projektas nėra objektyviai pateisinamas kaip to reikalaujama pagal LRKT postulatus).

 

Savaime pozityvūs, visuomeniškai reikšmingi tikslai nėra pakankamas argumentas siekiant pagrįsti diferencijavimą. Visais atvejais reikia vertinti skirtingo traktavimo pagrįstumą: „asmenų lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai” (LRKT 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia LRKT 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

 

Atkreipiame dėmesį, kad nors kai kurie darbuotojai patenka į pažeidžiamą visuomenės grupę, tačiau Lietuvoje yra ir daugiau jautrių ir pažeidžiamų visuomenes grupių - nukentėjusių nuo smurto, skurstančių, vaikų, sunkių ligonių ar neįgaliųjų. Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių šias visuomenės grupes ir šiuo metu mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu gali pervesti tik iki 2 procentų pajamų mokesčio.

 

 Aiškinamajame rašte teigiama, kad „siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą, ši visuomenės grupė turi būti tinkamai atstovaujama darbiniuose ir kituose santykiuose, o tai išsivysčiusiose visuomenėse atlieka profesinės sąjungos ar jų susivienijimai.” Vėlgi, norime atkreipti dėmesį, kad šiuo teiginiu yra neobjektyviai vertinama profesinių sąjungų rolė pilietinėje visuomenėje. Lietuvoje veikiančios pilietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat dalyvauja siekiant išlaikyti šalies finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą. Profesinių sąjungų išskirtinis traktavimas sukuria išankstinį kitų pilietinių organizacijų idėjų ir pasiūlymų diskriminavimą; nors politikai turėtų sukurti vienodas sąlygas prieš įstatymą. 

 

Aiškinamajame rašte teigiama, kad „profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš esmės yra išlaikomi iš paramos gautomis lėšomis”. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis nevyriausybinių organizacijų yra išlaikomos iš paramos.  Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 m. savo pajamų mokesčio dalį už 2016 metus profsąjungoms pervedė per 8 tūkst. asmenų. Tai sudarė 202,5 tūkst. eurų, kai artimiausios didžiausios sumos iš gautos kitų paramos gavėjų - labdaros ir paramos fondai „Mamų unija" (207 tūkst. eurų) bei „Bėdų turgus" (167 tūkst. eurų).  Taip pat profesinės sąjungos yra finansuojamos iš nario mokesčio - profesinės sąjungos nario mokestis gali sudaryti 0,6 - 1 % nuo atlyginimo.

 

Dar daugiau, profesinės sąjungos jau yra dosniai finansuojamos ir iš ES ir Lietuvos valstybės biudžetų. Pvz., 2017 m. buvo skirtas 1 716 754 Eur finansavimas projektui „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame tarp finansavimo gavėjų yra profesinės sąjungos - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir profesinė sąjunga „Solidarumas“.

 

Teiginys aiškinamajame rašte, kad “papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus” yra klaidinantis. Leidus gyventojams skirti papildomą 1% GPM ir biudžetui sumažėjus šia ar didesne suma, reikėtų mažinti planuojamas biudžeto išlaidas arba ieškoti papildomų šaltinių šias išlaidas padengti.

 

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad KT nutarimuose, kuriais LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetas grindžia savo 2018-01-02 išvadą Nr. 102-P-01 (konkrečiai - 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai) yra kalbama apie ūkio subjektų lygiateisiškumą. Šiose nutartyse yra nurodoma, kad diferencijuotas reglamentavimas yra siejamas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį.

Nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų - nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių kitas jautrias ir pažeidžiamas visuomenės grupes, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, yra diskriminacinis, dėl ko svarstytinas.  Todėl siūlome:

1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;

2)  jei būtų pritarta Projekto esmei:

-     grąžinti projektą tobulinti ir įpareigoti rengėją aiškiai ir vienareikšmiškai aprašyti paramos mechanizmą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išdėstytų pastabų dalį Nr. 2;

-     patobulintą Projektą iš naujo įvertinti dėl projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;

-     išplėsti galimybę gauti 1 papildomą proc. paramos iš GPM visiems paramos gavėjams.

Pritarti iš dalies

Komitetas  pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties  profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.

 

 

2.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas

2018-06-12

 

 

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS), išnagrinėjęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-779(2)) (toliau – Įstatymo Projektas) nuostatas, numatančias pareigą mokesčio administratoriui nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybes arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metines pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - iki 2 procentų mokesti išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šiuos 2 procentus pajamų mokesčio sudarytų: 1) 1 procentas politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka Įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus de! politines partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;

2) 1 procentas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos Įstatymą turintiems teisę gauti paramą." Pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal keičiamo straipsnio 4 dali pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metines pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. NPPSS išreiškia visapusišką pritarimą šiai iniciatyvai.

NPPSS ne kartą akcentavo 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (toliau - Vyriausybės programos įgyvendinimo planas) numatytus siekius stiprinti profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų derybines galias ir pabrėžė, kad Vyriausybes programos įgyvendinimo plane aiškiai ir nuosekliai išreiškiamas tikslas dėl darbuotojų derybinių galių didinimo, t. y. kalbant apie darbuotojų ir darbdavių santykius, keliamas esminis tikslas – darbuotojų derybines galias išugdyti iki tokio lygio, kuris leistų darbuotojui lygiaverčiai derėtis su darbdaviu dėl darbo ekonominių, socialinių ir kt. sąlygų. Vyriausybes programos įgyvendinimo plane nurodytas tikslas iš esmės atkartojamas iš Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos rinkimų programos. Šiuo tikslu NPPSS buvo pateikti ir/ar palaikyti pasiūlymai tobulinti teises aktus, tame tarpe ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą - siekiant sudaryti sąlygas profesinėms sąjungoms gauti papildomas lėšas visuomenės išreikšta valia, numatančius galimybę teisiniais veiksmais pastūmėti ir darbdavį vertinti darbuotojų atstovus bei jų poreikį sprendžiant ginčus, kurie savo esme yra tapatūs Įstatymo projekto formuluotei. NPPSS nuomone Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sėkmingai pasitarnautų sprendžiant aktualias problemas, susijusias su profesinių sąjungų instituto stiprinimu, socialinės partnerystės plėtra bei socialinio dialogo tarp socialinių partnerių vystymu mūsų šalyje.

Negalime pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, jog įstatymo projekte numatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Profesinės sąjungos pagal savo prigimtį gana ženkliai skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), jų vienintelis finansavimo šaltinis yra narių įnašai – narystės mokestis, todėl papildomi resursai darbuotoją atstovaujančioms profesinėms sąjungoms paskatins šio instituto plėtrą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisini reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai

reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Atitinkamai profesinių sąjungų veikla atstovaujant darbuotojų interesus siekia išimtinai visuomeniškai reikšmingų tikslų, o siekis suteikti galimybę pagerinti profesinių sąjungų finansavimą yra objektyviai pagristas, nes skirtingai nuo pažangių vakarų  Europos valstybių, mūsų šalies profesinės sąjungos vis dar išlieka itin pažeidžiamos, turinčios ribotas derybines galias, neturinčios pastovių bei pakankamų resursų veiklai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, NPPSS pritaria Įstatymo projekto nuostatoms bei ragina pritarti Įstatymo projektui.

Pritarti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys T. Tomilinas

(2018-01-26)

1

 

 

 

Argumentai: siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl to, kokią bendrą dalį gyventojų pajamų mokesčio (procentais) gyventojai galės pervesti įvairiems paramos gavėjams, šiuo pasiūlymu siekiama aiškiai sureguliuoti maksimalias sumas, kurias gyventojai galės skirti paramos gavėjams nuo mokamo gyventojų pajamų mokesčio. Taip keičiamame įstatyme bus įtvirtinti saugikliai, kurie neleis sumuoti skirtingiems paramos gavėjams pervedamų sumų ir tokiu būdu paskirstyti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį nei siekiama numatyti įstatyme.

 

Pasiūlymas:

  

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-1007 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:

1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)

2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.

Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“

 

Nepritarti

Komitetas 2018-05-23 svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė, tačiau pritaria          2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties  profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.

 

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2018-05-02 nutarimas Nr. 441

1, 2

 

 

 

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.     IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-779(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:

2.1. Siekiant aiškiai nustatyti, kokia bendra gyventojų pajamų mokesčio dalis galės būti skiriama įvairiems subjektams, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:

2.1.1. patikslinti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 34 straipsnio 3 dalį, panaikinant išimtį, kad šios dalies nuostata netaikoma profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“

2.1.2. patikslinti Įstatymo projektu keičiamu įstatymu pildomą 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:

1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)

2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.“

2.1.3. papildyti Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnį 41 dalimi:

„41. Pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“

2.2. Siekiant teisinio aiškumo dėl Įstatymo projektu keičiamo įstatymo nuostatų taikymo bei Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių tarpusavio suderinamumo, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2.  Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

3.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“

 Pritarti iš dalies

Komitetas 2018-05-23 svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė, tačiau pritaria          2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties  profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu.

Pritarti LR Vyriausybės pasiūlytai Projekto 2 straipsnio redakcijai dėl įstatymo įsigaliojimo.

 

3.

Seimo nariai:

Tomas Tomilinas

Vytautas Bakas,

2018-05-25

Naglis Puteikis

2018-06-01

 

1

 

 

 

Argumentai: sprendžiant opiausią struktūrinę Lietuvos socialinę problemą – mažų pajamų ir dėl jų nemažėjančios emigracijos problemą, siekiame sudaryti papildomas galimybes gyventojams derėtis dėl atlyginimų, prisidedant prie profesinių sąjungų instituto stiprinimo Lietuvoje. LR Konstitucija išskiria tris esminius pilietinės visuomenės institutus – nevyriausybines organizacijas, politines partijas ir profesines sąjungas. Todėl siūloma patikslinti įstatymo projektą ir numatyti galimybes skirti 2 proc. savo pajamų mokesčio savo pasirinktai nevyriausybinei organizacijai (kaip yra dabar, bet be profesinių sąjungų), atskirai 1 procentą politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį).  

 

Pasiūlymas:

 

,,LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-1007 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2017 m.                              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 34 straipsnio papildymas ir pakeitimas

          Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir papildyti Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnį 41 dalimi ir jį išdėstyti taip:

34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

1. Gyventojams ir mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai ir metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.

2. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šiuos 2 procentus pajamų mokesčio sudarytų:

1) 1 procentas politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra

2) 1 procentas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.“

41. Pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

5. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.

6. Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje.

Pritarti

Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas teikia tinkamai suredaguotą Įstatymo projekto redakciją.

4.

Seimo nariai:

Mykolas Majauskas, Aušrinė Armonaitė,

Monika Navickienė

2018-05-25

1

 

 

 

Argumentai:

Teikiamo pasiūlymo tikslas yra išplėsti didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies gavėjų ratą, įtraukiant ir labdaros bei paramos fondus. Papildomos paramos skyrimo galimybė profesinėms sąjungoms yra argumentuojama jų socialiniu jautrumu ir pažeidžiamumu darbo santykiuose, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad labdaros ir paramos fondai paramą neretai skiria dar labiau socialiai jautrioms ir pažeidžiamoms grupėms. Remiantis projekte nurodomais finansinio stabilumo ir socialinio teisingumo tikslais, būtų tikslinga vietoje profesinių sąjungų galimybę gauti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį sudaryti labdaros ir paramos fondams.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. Pakeisti 34 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis:

,, 3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

45. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:

1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)

2) labdaros ir paramos fondams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.

Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento.“ 

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Nepritarti

Komitetas pritaria          2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir                  N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį).

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-05-16)

1

 

 

siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-6 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus.

Nepritarti

Komitetas pritaria          2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir                  N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį).

 

7. Komiteto sprendimas:

1. Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-779(2), atsižvelgiant į Seimo narių Tomo Tomilino, Vytauto Bako ir Naglio Puteikio 2018-05-25 pateiktą pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms.

2. Atitinkamai suredaguoti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1427.abdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

8. Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – 1; susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Mykolas Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-779(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Stasys Jakeliūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė