LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 107
STENOGRAMA
2017 m. spalio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Miela visus matyti. Pradedame 2017 m. spalio 12 d., ketvirtadienio, plenarinį rytinį posėdį. Prašome registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. spalio 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – mūsų šios dienos darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? Nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
10.01 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-1143 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1143. Labai prašau tylos ir jau dėmesio! Mes pradedame darbą. Jau paskelbiau Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektą Nr. XIIIP-1143. Priėmimas. Jūs pamenate, kad buvo išsakytos nuomonės, kalbėjo Seimo narys ir mums liko tik balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti mūsų Statuto 23 straipsnio 6 punktą, kad jeigu išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ką ir pasiūlė komisija, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Tai reiškia – 71.
Prašom apsispręsti ir balsuoti. Ar pritariate komisijos, atlikusios tyrimą, protokoliniam nutarimui sutikti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario N. Puteikio laisvę? Dar kartą labai prašau, kolegos, sėsti į savo darbo vietas. Dirbame ir balsuojame dabar jau dėl Seimo protokolinio nutarimo. Skelbiame balsavimą.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek noriu jūsų prašyti. Mes kartosime ir kartosime, nes Statute nėra numatyta kitaip. Jūs savo valią galite išreikšti tiesiog užsiregistruodami ir neišreikšdami nuomonės, bet nesiregistruoti – vadinasi, nuolat kartoti tą pačią procedūrą. Ar jūs norite pasakyti, kad jūs nedalyvaujate? Šiandien salėje ką tik mes skelbėme, kad užsiregistravo 77, mačiau, daug atėjo. Praėjusį posėdį žaidimą žaidėme. (Balsai salėje)
Aš dar kartą prašau. Kolegos, ar supratote, kad mums vis tiek reikia priimti sprendimą? Ar jis bus vienoks, ar jis bus kitoks, tai yra jūsų valia. Bet balsuoti dėl to ir registruotis, kad jūs esate, tikrai turėkime atsakomybę ir tai padarykime. Todėl dar kartą prašau. Matau, kad mane palaiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašydama ir Valstiečių taip pat prašydama dar kartą pakartoti balsavimą. Ačiū, kolegos. Dar kartą skelbiame balsavimą ir jūs priimate sprendimą – registruojatės, o jūsų valia apsispręsti, kaip balsuoti.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 76: už – 29, prieš – 10, susilaikė 37. Dar kartą primindama Statuto 23 straipsnio poziciją, formuluotę, sakau, kad Seimo protokolinis nutarimas nepriimtas, nes reikėjo balsavusių už 71. (Gongas)
10.05 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549(3) (priėmimas)
Dirbame toliau. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549(3). Priėmimas. Aplinkos apsaugos komitetas. Kviečiu pranešėją V. Vingrienę, nes priėmimo stadijoje yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Minutėlę, kol ateina pranešėja, dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, mes, frakcija, siūlytume daryti priėmimo stadijos pertrauką, yra užregistruota pataisa, ir taip pat prašytume antikorupcinio vertinimo, nes faktiškai yra siaurinamas atliekų surinkimas, kur nebuvo daroma kaimuose išimčių, dabar kaimuose tų pakuočių galės nerinkti. Šis įstatymas akivaizdžiai naudingas pakuočių administratoriams. Manau, kad antikorupcinis vertinimas būtų labai naudingas. Todėl mes frakcijos vardu prašome daryti pertrauką, pateiksime pataisą. Esame parengę pasiūlymą ir prašome dabar šio įstatymo nepriiminėti. Frakcijos vardu prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų prašymas teisėtas. Skelbiu balsavimą, prašant frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ priėmimo stadijoje skelbti pertrauką iki kito posėdžio.
P. GRAŽULIS (TTF). Kad būtų 24 valandos.
PIRMININKĖ. Deja, Statute numatyta taip – iki kito posėdžio. Iki 15 valandos. Pradedame balsavimą. (Balsas salėje: „Tai dabar plečia ar siaurina?“)
P. GRAŽULIS (TTF). Siaurina. Kaimus atleidžia. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 21, prieš – 31, susilaikė 40. Noriu jums priminti Statuto 109 straipsnio 1 dalį, kad jeigu opozicinė frakcija prašo, tai užtenka vieno penktadalio balsų, dalyvaujančių posėdyje. Mes vieną penktadalį turime. Pertrauka iki kito posėdžio, tai reiškia, kad iki vakarinio posėdžio.
10.08 val.
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-943(2) (priėmimas)
Dirbame toliau. Mūsų darbotvarkės 1-4 klausimas – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-943(2). Priėmimas. Kolegos, labai prašau tylos! Mes šiandien ypač audringi, bet dirbti turime sutelktai. Priėmimas. Ar yra pataisų? Kaip mane informuoja Sekretoriatas, pataisų nėra gauta.
Priėmimas pastraipsniui. Atsiprašau, gerbiamieji Remigijau Žemaitaiti, Virginija Vingriene, Petrai Gražuli, labai prašyčiau. Vyksta priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti.
„Įstatymo paskirtis“ – 1 straipsnis. 2 straipsnis „Įstatymo taikymas“. 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti dėl straipsnių nėra. Galime priimti šiuos straipsnius? Galime priimti. Dėl aprašo, kuris yra kaip šio įstatymo priedas, taip pat pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Išvardyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ir įstatymo įsigaliojimas – 2018 m. sausio 1 d. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pasiūlymų negauta. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Dar kartą prašau V. Vingrienę ir P. Gražulį pasitarti galbūt už salės ir taip garsiai nediskutuoti šioje auditorijoje. Jau vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-943(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Na, ne visai. Dėl asmeninio nusišalinimo. Aš nežinau, ar kiekvienoje fazėje aš turiu tą sakyti. Aš jau buvau pasakęs, tai ir dabar nedalyvavau balsavime.
PIRMININKĖ. Taip, E. Gentvilas nusišalino nuo balsavimo. Ačiū.
10.12 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 15, 17 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1038(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1038(2). Priėmimas. Pastraipsniui aptarsime straipsnius, dėl kurių pasiūlymų, kaip matau, nebuvo gauta.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime priimti. (Balsai salėje) Dar kartą prašau tylos. (Skambinama varpeliu) 2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Ir 5 straipsnis – įsigaliojamas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti jau turime. Maloniai kviečiu R. Žemaitaitį – nuomonė už. R. Žemaitaitis diskutuoja, kalbėti nenori. Nuomonė prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš nežinau, ar mūsų visi medikai yra tiek išprusę, kad mokėtų visų Europos šalių kalbas, kuriomis bus surašyti receptai. Turime liūdną Kauno pavyzdį, kai buvo suleisti ne tie vaistai ir teismai tarė savo žodį, todėl ir sakau, ar ta kaina atpirks nelaimę žmonių, kai bus sumaišyti vaistai, kurie išrašyti kita kalba. Galvoju, kad vietoj prednizolono gali būti suleistas vaistas odekolonas. Ką tada sakysime ir kaip spręsime Seime tokius reikalus?
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė už – R. Martinėlis. Prašom, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu, kad visi pritartų šiam įstatymo pakeitimo projektui, nes tik stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų tie vaistai vartojami. Cheminis vaistų pavadinimas puikiai suprantamas gydytojams ir paslaugų saugumui, ir kokybei neigiamos įtakos tikrai neturės. Tai sumažintų vaistinių preparatų kainas, nes į kainą nebūtų įskaičiuotos lietuviškų pakuočių gamybos sąnaudos. Siūlau visiems pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius – nuomonė už. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš taip pat pritariu tam projektui. Vaistų kainų mažinimas iš tikrųjų yra mūsų ministerijos, mūsų Vyriausybės siekis ir strateginis žingsnis. Daug metų toje srityje nieko nebuvo daroma. Medicinos įstaigose dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, gydytojai, kurie mokosi lotynų kalbos, gerai išstudijuoja ir žino tų vaistų pavadinimus, puikiai gali orientuotis ir spręsti. Nevienareikšmiškai priimama apskritai vaistų kainų mažinimo politika, kur gyventojams vaistai, tačiau pastangos, manau, visiškai teisingos, reikalingos ir tokiu būdu mes už tuos pačius pinigus galime suteikti daugiau paslaugų, nes atpigindami padarysime geresnį prieinamumą žmonėms ir sutaupysime valstybės lėšų. Pritariu ir nematau jokio pavojaus, kad gali būti kokių neigiamų pasekmių ir t. t. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vinkus – nuomonė už. Prašom.
A. VINKUS (LSDPF). Aš taip pat, pritardamas šiam įstatymui, noriu pasakyti, kad mes seniai žinome, kad poreikis mažinti vaistų, preparatų kainas yra didžiulis, siekiant gerinti taip pat vaistinių preparatų prieinamumą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir racionaliai naudoti turimus finansinius išteklius. Manau, kad toks leidimas bus veiksminga priemonė mažinant vaistinių preparatų kainas, nes Lietuvos vaistų rinka nedidelė ir vaistinių preparatų pakuočių, į kurias supakuoti lapeliai, parengti lietuvių kalba, gamyba didina vaistinių preparatų sąnaudas. O dėl pavojų aš irgi manau, kad pavojaus nebus, jeigu dar labiau sustiprinsime Vaistų kontrolės tarnybą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Farmacijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1038(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
10.17 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2317 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1009(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2317 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1009(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Vienas straipsnis – pripažinti netekusiu galios. Nori kalbėti už, kad pripažintume netekusiu galios, R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti pritarti šiam įstatymo dėl užkrečiamų ligų projekto pakeitimui dėl Kraujo donorų registro, nes ir Kraujo donorų registre yra Hepatitų registras. Iš esmės tai sumažintų pinigų, skiriamų dėl informacinės visuomenės plėtros, kiekį, jie būtų naudojami racionaliai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Vinkus. Jeigu kolegos J. Olekas ir M. Puidokas atsisėstų, tai mes matytume ir gerbiamąjį A. Vinkų, kalbantį ir išsakantį nuomonę už.
A. VINKUS (LSDPF). Aš, pasisakydamas už, taip pat pritariu pono R. Martinėlio pasakytoms mintims, kad kadangi jau yra sukurtas Hepatito registras, tai nereikia kurti naujo registro, galima naudotis sukurtais. Tuo labiau kad Hepatito registro įsteigimą reglamentuoja Seimo 2016 m. balandžio 14 d. priimti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymai. Balsuoju už.
PIRMININKĖ. Ačiū jums už nuomonę. E. Gentvilas – nuomonė už. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Malonus ir retas atvejis, bet vis dažnėja atvejų, kai mes nuo suvaržymų, naujų iniciatyvų pareiškimo einame prie racionalizavimo. Šiuo atveju reikia pritarti, kad atsisakome Hepatito registro kūrimo. Aišku, reikia žengti toliau.
Mes ir vakar išklausėme viename komitete Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės informaciją, kiek su tais registrais mes turime painiavos, biurokratizmo ir galimos korupcijos. Tikrai dėkingas už tą iniciatyvą. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar viena nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu palaikyti, nes iš tikrųjų Lietuvoje profilaktikos sritis yra nepelnytai apleista. Aš manau, jeigu ši sritis bus vystoma daugiau, tikrai bus didelis sutaupymas sveikatos apsaugos sistemoje kaip visumoje ir galėsime tuos pinigus paskirti tikslingai tiek gydytojų, tiek kitų medicinos žmonių atlyginimams.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1009(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai. Balsavo 96, už – 96. Vienbalsiai priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1009(2). (Gongas) Ačiū.
10.21 val.
Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1010(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-6b klausimas – Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1010(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 99 ir vienbalsiai 99 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-1010(2). Skelbiu priimtu. (Gongas)
10.22 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-27(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-27(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, yra 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta.
Tad dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. A. Anušauskas. Žodis jums. A. Anušausko nematau. Suteikiu žodį J. Jaručiui – nuomonė už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šituo įstatymo projektu suteikiama galimybė žvalgybos pareigūnams ekstra atvejais naudotis specialiosiomis priemonėmis ir ginklais, ko neturėjo iki šiol. Tą turėjo visos kitos specialiosios tarnybos. Kviečiu palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi nėra oponuojančių, aš tik kviečiu balsuoti už ir pritarti šiam pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai 98 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-27(2). Dėkojame. (Gongas)
10.25 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-875(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-875(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Įsigaliojimą skelbti norėtume nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Tad galime pastraipsniui priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai 98 Seimo nariai pritarė Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Skelbiu priimtu. (Gongas)
10.26 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1047(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-9 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1047(2). Priėmimas.
Trys straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nebuvo gauta. Galime pastraipsniui priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti. Nuomonė už – J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mes daug diskutavome svarstymo stadijoje. Iš tikrųjų šitų įstatymo pataisų reikia, kad mes galėtume optimizuoti ir racionaliau panaudoti ir valstybės lėšas, ir suteikti, man atrodo, galimybę geresnėmis sąlygomis gyvuoti Technikos bibliotekai. Todėl siūlau pritarti, nors, kaip ir svarstymo metu kalbėjau, iš tikrųjų mes esame davę tam tikrus pažadus Technikos bibliotekos darbuotojams apie tai, kad biblioteka bus sujungta, kad bus išsaugota ir dalis etatų jungtinėje bibliotekoje su Lietuvos karo akademijos biblioteka ir fondų perėmimu, tų naudingų, reikalingų fondų perėmimu, todėl aš manau, kad tai turėtų prisiminti dabartinė krašto apsaugos vadovybė priimdama tolesnius sprendimus dėl bibliotekos reorganizavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų išties skirtingos pozicijos. Aš vakar klausiausi premjero, ministrų kalbų, kad biudžetas yra socialiai atsakingas, socialiai orientuotas į paprastą žmogų. Dabar kova dėl 110 tūkst. ir dėl žmonių, kurie dirba iš tikrųjų labai svarbų ir reikšmingą darbą, kurie kaupia, administruoja ir sertifikuoja šituos dalykus, mes naikiname. Ko gero, iš tikrųjų sunku ekonomistams suvokti, kad patalpų, kurios šiuo metu yra įkurtos Senamiestyje, reikia Krašto apsaugos ministerijai. Jeigu buvo kalbėta apie viešojo sektoriaus administravimą, apie viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą, tada aš niekaip nesuprantu, kam Krašto apsaugos ministerijai reikia tokių patalpų tokioje vietoje? Ar nereikėtų svarstyti, jeigu trūksta patalpų, tai yra ties Pilaite pastatytas naujas pastatas, yra aptverta labai graži teritorija, sutvarkyta, vietos ten dar yra numatyta užstatyti, ten ir statykitės, bet griauti ir ardyti tai, kas yra padaryta, arba dėl kelių žmonių ir dėl 110 tūkst. keisti įstatymą vien todėl, kad kažkas užsigeidė šitos vietos… Mano manymu, kitas žingsnis bus pradėti tų patalpų privatizavimą. Krašto apsaugos ministerija jį tik perims, paturės metus ir po to atiduos privatizuoti. Kažkodėl aš taip jaučiu. Tikrai, mieli kolegos, prašau susilaikyti, balsuoti prieš, kad tokie dalykai nebūtų daromi mūsų rankomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėčiau nuraminti kolegą R. Žemaitaitį, kad tokio dalyko, ką jūs pasakėte, tikrai nebus, nes ir krašto apsaugos ministras aiškiai pasakė – tiek darbuotojų vietos bus išsaugotos, bus perkvalifikuojama arba į kitas bibliotekas. Visi archyvai… Dalį perima Martyno Mažvydo biblioteka ir kitos. Pats pastatas iš esmės griūna. Negi jūs norite, kad sugriūtų pastatas, ir nei vilkas, nei avis, kaip sakoma. Nebus jis privatizuotas, aiškiai pasakė ministras.
PIRMININKĖ. Ačiū, už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, taip ir nesupratau, kam mes tai darome. Prasmės kokios nors didelės aš čia nematau nei dėl krašto apsaugos klausimų sprendimo, nei apskritai dėl valstybinių įstaigų tam tikros plėtros, Senamiestyje kam tą reikia daryti, nesuprantu.
Gerbiamas Šarknickai, man teko girdėti labai daug ministrų paliudijimų, kad nieko po to nebus, bet jeigu tai neįrašyta į įstatymą, tai dažniausiai taip ir būna. Ministrai keičiasi, ateina kiti, ir jeigu šitas pastatas neįtraukiamas į neprivatizuotinų pastatų kokį nors sąrašą, tai jis dažniausiai ir būna privatizuojamas. Tai kokios nors degančios būtinybės aš čia nelabai matau, todėl susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ir dar viena nuomonė prieš – M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamai pirmininkei už galimybę išsakyti poziciją. Aš manau, kad mes tikrai esame nemažai argumentų išsakę, ir tikrai pasaulis neapsivers, ar čia balsuosime taip, ar taip. Čia labiau yra toks simbolinis žingsnis, kur matome, kad Krašto apsaugos ministerija, administracija plečiasi kultūros sąskaita, plečiasi į Senamiestį. Tai tikrai nėra geras signalas tiek miesto plėtros požiūriu, tiek kultūros požiūriu, apskritai miesto gyvenimo požiūriu.
Bet vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, – mes dabar nuolatos didiname finansavimą Krašto apsaugos ministerijai. Krašto apsaugos ministerija tokiu požiūriu kaip dabar nerodo, mano supratimu, atsakingos nuomonės ir atsakingo požiūrio į finansų valdymą, nes yra, mano supratimu, pakankamai taip neatsakingai žiūrima į plėtrą ir neatsakingai žiūrima į turto panaudojimą. Tai aš tikiuosi, kad tai toks vienetinis atvejis, o toliau bus į pinigus žiūrima pakankamai atsakingai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš suprantu, kad kolegoms yra tikrai daug svarbių klausimų ir ypač kairėje pusėje. Labai prašyčiau, didžiulis triukšmas salėje.
Žodį noriu suteikti Ž. Pavilioniui, nuomonė už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš manau, čia tie partiniai skirtumai neturėtų būti labai svarbūs – nacionalinis saugumas turi vienyti mus visus ir priešinti švietimo su nacionaliniu saugumu nereikėtų. Aš siūlau balsuoti už ir visiems susivienyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar viena nuomonė už – M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų manau, kad kolegos labai linkę vadovautis prielaidomis. Šiuo atveju yra daromas sujungimas dviejų bibliotekų, ir buvo labai aiškiai įvardinta, kad dėl šito nebus prarasti darbo etatai, ir priešingai – bus sujungti pajėgumai. Pritariu kolegai Ž. Pavilioniui, kad švietimas, krašto apsauga ir kultūra neturėtų būti tos sritys, kurias reikėtų supriešinti. Priešingai, turėtume, manau, visas jas vertinti konceptualiai. Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonės išsakytos. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Bibliotekų įstatymo priėmimo. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, prašome balsuoti! R. Martinėlis, A. Širinskienė! (Triukšmas salėje) Jūs labai garsiai visi diskutuojate ir čia, salėje, iš tikrųjų toks triukšmas, kad paskui nesuprantate, už ką kas balsavo, taip dažnai sakote.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju, balsavo 100 Seimo narių: už – 69, prieš – 1, susilaikė 30. Bibliotekų įstatymą skelbiu (projektas Nr. XIIIP-1047(2) priimtą. (Gongas)
10.34 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-786(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-786(2). Priėmimas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl minėto įstatymo straipsnių, kurių yra devyni, pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti pastraipsniui? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto prašome išsakyti savo nuomones. Nuomonė už, nori kalbėti R. Žemaitaitis. Maloniai prašome.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi prieš nėra užsirašiusiųjų, tai, ko gero, visi suprato, kad tai būtinas, reikalingas projektas. Aišku, tai yra žingsnis į priekį ir pakankamai didelis žingsnis į priekį, suteikiantis tokioms organizacijoms daugiau savarankiškumo ir galimybę dirbti su žmonėmis. Tai tikrai visus kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitų nuomonių niekas nenori išsakyti ir daugiau kalbėti taip pat nėra norinčių. Prašome balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-786(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Replika po balsavimo.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Monika Navickiene, jūsų balsas už.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau su jumis pasitarti. Visų pirma padėkoti, kad mes labai šauniai dirbame ir lenkiame laiką, tai ačiū jums, ir už tuos balsavimus, ypač kurie bendru sutarimu ir priimti vienbalsiai. Dabar turėtų būti pertrauka, bet manau, kad dirbame toliau. Ar galime svarstyti darbotvarkės 1-11 klausimą, tiesiog nuosekliai pagal darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime. Sutarėme.
10.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-1048(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektą Nr. XIIIP-1048(2). Svarstymas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką pateikti komiteto išvadą. Tuoj mes jums ją paduosime.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas 2017 m. spalio 4 d. apsvarstė šio nutarimo projektą, jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomo – Užsienio reikalų komiteto išvadą pagarsinti M. Puidoką. Prašau, komiteto vardu.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Leiskite jums pristatyti Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, dėl šio projekto bendru sutarimu priimtas išvadas. Išklausęs posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų, komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui, patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Užsienio reikalų komiteto pastabas, pritarti nutarimo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytas išvadas. Diskusija. Kviečiu Ž. Pavilionį į tribūną išsakyti savo nuomonę diskusijos metu.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, norėjau pasidžiaugti dėl šio mandato, kadangi plečiasi mūsų dalyvavimas įvairiose tarptautinėse organizacijose. Pačiam teko dalyvauti išlydint mūsų karius į Malį pirmą kartą tokios sudėties. Ten mes saugosime vokiečių batalioną, tą patį vokiečių batalioną, kuris saugo mus, čia, Lietuvoje būdamas NATO priešakiniuose būriuose. Tai tikrai labai sveikintina, tačiau noriu priminti, kad toks tęstinumas gali būti užtikrintas tik tada, jeigu mes didinsime gynybos finansavimą, ir kitais metais mes turime priimti labai rimtus sprendimus – padidinti iki 2,5 %. Tai labai tikiuosi, kad visi susivienysime dėl šio tikslo. Labai ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu diskutuoti J. Oleką. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš manau, jeigu vieningai patvirtinsime, kur ir numatyta 2 % su trupučiu, tai jau bus gerai, nes tai bus pirmi metai. Iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, kad neseniai mums viešint NATO Parlamentinėje Asamblėjoje NATO generalinis sekretorius kaip tik paminėjo Lietuvą, kuri prisijungs kitais metais prie tų aštuonių valstybių iš 29, kurios jau skiria 2 %. Bet šiandien kalbame ne tiek apie būsimą finansavimą, kiek apie tarptautines operacijas. Dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra labai svarbi NATO šalies misija. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose, priminsiu, prieš keletą metų ryžtingai ėmėsi vadovauti Afganistane vienos iš provincijų atkūrimo grupei ir pelnė labai gerą vardą tarp NATO šalių, prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuvoje mes pasiruošę valstybę ginti ne tik patys nacionaliniais pajėgumais, bet taip pat turime Aljanso valstybių karių, tarptautinį batalioną, kuriam šiuo metu vadovauja Vokietijos kariai, ir galime jaustis saugesni, galime čia, Seime, diskutuoti ir visoje šalyje dirbti taikos sąlygomis.
Atkreipiu dėmesį į kitų metų siūlomą dalyvavimą, jis nėra toks didelis, kokį Lietuva buvo pasiekusi anksčiau, sakykim, 2008 metais, kada turėjome didesnius skaičius karių, dalyvaujančių misijoje. Bet atkreipiu dėmesį, kad mes šį kartą labai racionaliai dalyvaujame įvairiose tarptautinėse operacijose. Ne tik NATO vadovaujamose operacijose, ne tik kartu su sąjungininkais tokiose bendraminčių koalicijose, bet ir Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų misijose. Tai iš tikrųjų leidžia sudaryti gerą mūsų šalies įvaizdį ir mūsų šalies kariams įgyti patirties įvairiose misijose, tiek daugiau kovinėse, kurioms vadovauja NATO arba sąjungininkų pajėgos, tiek ir taikesnėse, kurios yra Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų.
Aš siūlyčiau pritarti. Manau, kad šitas siūlymas yra geras, suteikia tam tikrų papildomų galimybių mūsų kariams veikti, ypač Irake, ir pagalvoti ateityje, kad mes dalyvavimą tarptautinėse operacijose labiau vertintume ir sudarytume galimybę mūsų kariams jose dalyvauti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje daugiau norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. J. Olekas dar nori nuomonę už? Jau nenorite. R. Juknevičienė. Prašau, kolege.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš neabejoju, kad mes didele balsų dauguma pritarsime šiam projektui. Tik labai svarbu ir kalbantis su žmonėmis argumentacija, nes kartais ne visi žmonės galbūt supranta, kodėl mes dabar turime pinigus leisti, siųsti savo karius taip toli, ypač į tas tolimas valstybes, tokias kaip Irakas, Afganistanas.
Aš galiu pacituoti vieno kario, su kuriuo teko dirbti, argumentą, kai jis kalbėjosi su moksleiviais. Jis sakė, kad jeigu mes norime, kad karo nebūtų mūsų teritorijoje, mūsų valstybėje, tai mes turime ginti savo taiką toli nuo prieigų savo sostinės ir savo valstybės, ten yra fronto linijos. Deja, pasaulis per šimtmečius taip ir neišmoko gyventi taikiai, tie konfliktai kyla, ir tam, kad mes apsaugotume ir Europą, Europos Sąjungą, ir savo šalį nuo tiesioginių karinių veiksmų, mes turime būti Ukrainoje, mes turime būti tose šalyse, kur mūsų prašo padėti mūsų sąjungininkai, tokie kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.
Taigi kviečiu drąsiai balsuoti už, mes tokiu būdu giname taiką ir padedame pasauliui išvengti didesnių konfliktų.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę. Mielieji kolegos, prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projekto.
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai 86 balsavo už. Po svarstymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, buvo išsakytos labai prasmingos mintys, ir jeigu jūs pritartumėte mano siūlymui dėl ypatingos skubos, mes šiandien galėtume šitą nutarimą priimti. Ar nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Skelbiu priėmimo stadiją. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Pasiūlymų nėra. Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime priimti. Ir 3 straipsnis – šio nutarimo įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Galime priimti? Galime. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai, vienbalsiai 87 Seimo nariai pritarė Seimo nutarimui (projektas Nr. XIIIP-1048(2). Skelbiu jį priimtu. (Gongas)
10.47 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 29, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1039(2)ES, Kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1040(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 356, 459, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1041(2)ES (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 29, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1039(2)ES. Svarstymas. Prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pateikti komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių projektą, kuris yra susijęs su Europos direktyvos įgyvendinimu. Tai yra dėl pripažinimo techninių apžiūrų, atliktų kitose valstybėse, Europos Sąjungos valstybėse. Komitetas, atsižvelgęs į daugelį pastabų, pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ar jūs kartu svarstėte ir lydimuosius įstatymo projektus?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, ir lydimuosius.
PIRMININKĖ. O tai būtų projektų Nr. XIIIP-1040, Nr. XIIIP-1041, Nr. XIIIP-1042 antrosios redakcijos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Paskelbkite komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl Kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo. Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo variantui. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 459 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto taip pat bendru sutarimu, už balsavus 9, t. y. visais komiteto narių balsais, pritarė patobulintam įstatymo projektui. Taip pat svarstė dar vieną – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą, kuriam taip pat pritarė. Tiesa, jis nėra susijęs su šiuo paketu.
PIRMININKĖ. Dėl jo atskirai. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dar likite tribūnoje, nes mes turėsime aptarti Seimo narių pasiūlymus.
Dėl pagrindinio įstatymo yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, todėl pradedame svarstyti pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio – nebuvo. O dėl 3 straipsnio buvo gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš neprašysiu balsuoti nei dėl šio, nei dėl kitų pasiūlymų. Tik trumpai paaiškinsiu motyvus, kodėl buvo kai kurie pasiūlymai teikti ir kas paaiškėjo diskutuojant komitete.
Pirmuoju atveju štai dėl šio straipsnio aš turėjau nuogąstavimą, kad Susisiekimo ministerijai pavedama patvirtinti labai detalų konkrečių techninių apžiūrų stotyse naudotinų prietaisų sąrašą, su markėmis, su tiksliais pavadinimais. Bet kadangi, kaip išaiškėjo, supratimas yra kitoks, kad iš esmės būtų surašomi prietaisų tipai ir nurodomi reikalavimai dėl tikslumo, tada mano pataisa nebūtų reikalinga.
O dėl kitų aš, matydamas problemą, kad bent iki šiol Susisiekimo ministerija labai vangiai kreipėsi į kitas šalis, į jų techninių apžiūrų centrus, kad būtų juose galimybė mūsų lietuviškiems automobiliams atlikti techninę apžiūrą, turėjau mintį, kad Lietuva galėtų pripažinti automatiškai kitose šalyse atliktą techninę apžiūrą lietuviškiems automobiliams. Tai būtų vartotojams tikrai paprasčiau. Bet kadangi yra tam tikrų problemų dėl santykio su direktyva, tai aš tą pataisą irgi atsiimu, čia dėl kitų straipsnių. Tiesiog iki priėmimo galvosiu, kaip kitais siūlymais įpareigoti Vyriausybę energingiau spręsti tų įgaliojimų suteikimą kuo daugiau šalių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkas nori komentuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū gerbiamajam kolegai už supratimą. Iš tikrųjų komiteto posėdy paaiškėjo, kadangi direktyvos preambulės 16 punkte yra pasakyta, kad (pasakysiu savo žodžiais) pirmiausia tos kitos Europos Sąjungos valstybės įgaliota institucija, tai tikriausiai ministerija, turėtų paskirti apžiūros centrus, kurie turėtų atlikti kitose valstybėse registruotų transporto priemonių apžiūrą, o tada jau mūsų Susisiekimo ministerija suteiktų tokį leidimą tuose centruose… Bet pirmiausia, kaip sakau, tos valstybės. Praktika dabar yra tokia, kad pradžioje iš tiesų tas kolegos nuogąstavimas buvo dėl vienos įmonės, buvo kalbama apie Vokietiją. Dabar Vokietijoje jau yra aštuonios įmonės, kurios atliks tas apžiūras, bet bėda yra ta, kad nepaisant to, kad direktyvą turi įgyvendinti visos valstybės, dėl visų šitų dalykų reikia tartis priimant dvišalius susitarimus. Tokia direktyvos įgyvendinimo eiga, deja, nieko kitaip mes negalėsime padaryti. Dar kartą dėkoju kolegai už supratimą, kad nereikalauja balsuoti dėl šių siūlymų.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Ačiū gerbiamajam J. Razmai. Jūs, kaip ir sakėte, kitus pasiūlymus atsiimate, tai dėl jų nebalsuojame. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesu prieš šį įstatymo projektą apskritai, bet kai kurios nuostatos man kelia nerimą, nes kelyje galima patikrinti traktoriaus, automobilio ar kitos transporto priemonės techninę būklę ir jeigu, pavyzdžiui, išmetimo, tos emisijos skaičiai smarkiai viršija normas, galime tokios transporto priemonės sustabdyti eksploataciją, paimti jos techninį pasą, dokumentus ir leisti pašalinti tuos trūkumus. Tačiau Lietuvos žemės ūkyje yra šimtai tūkstančių traktorių, kitos savaeigės žemės ūkio technikos, iš kurių apie 70 %, galiu truputį suklysti, yra dar sovietinių laikų. Šituos šimtus tūkstančių, t. y. transporto priemones, kurios išvažiuoja į kelius, ūkininkai veža grūdus, dar kokią nors produkciją, šiaip jas visas šiandien gali, tikriausiai taip ir bus, sustabdyti pareigūnai, atimti iš jų dokumentus, duoti terminą, per kurį laiką susitvarkyti. Tai neįmanoma, jų vieta tik metalo lauže. Bet tai palies beveik visus, ne tik žemdirbius, nes yra ir kelių statybos technika, melioracijos technika ir t. t. Čia labai toks pavojingas… Aš suprantu, tai neliečia Vakarų Europos, kitų šalių. Tai liečia tik buvusias sovietines valstybes. Ar neatsitiks taip, kad tie žmonės liks be transporto priemonių? Aišku, metalo laužo supirkimas labai padidės, bet tie šimtai tūkstančių žmonių, priemonių savininkų, ką su jomis darys? Ar jie neateis prie Seimo su vėliavomis, su plakatais klausti, ką jūs, kvailiai, darote? Dėl to susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Viktorai. (Skambinama varpeliu) Nuomonė už – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų vežėjai labai laukia šitos direktyvos įgyvendinimo. Tai reikš, kad jie galės atlikti savo automobilių technines apžiūras kitose valstybėse, kitų valstybių įgaliotose apžiūrų stotyse ir nereikės dėl to jiems grįžti į Lietuvą. Tai yra būtent toks europinis teisės aktas, įgyvendinimas tokio europinio teisės akto, kurio seniai mes laukėme ir dėl kurio buvo bandoma individualiai tartis su kai kurių valstybių techninių apžiūrų centrais. Pavyzdžiui, šiandien daugelio vežėjų automobiliai negrįžta į Lietuvą, jie ištisus mėnesius praleidžia užsienyje, Vakarų Europoje, todėl mums kaip oro reikia šito įstatymo pakeitimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones svarstymo stadijoje. Aš tik noriu atsiklausti gerbiamojo komiteto pirmininko J. Sabatausko. Mes dabar kalbėjome apie įstatymų projektus Nr. XIIIP-1039, Nr. XIIIP-1040 ir Nr. XIIIP-1041. Jūs dėl projekto Nr. XIIIP-1042 norėsite atskirai. Kolegos, balsuojame dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1039 ir lydinčiųjų projektų Nr. XIIIP-1040 ir Nr. XIIIP-1041. Prašom balsuoti.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo minėtiems įstatymų projektams pritarta.
10.57 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1042(2)ES (svarstymas)
Kaip ir minėjo komiteto pirmininkas, dar vienas įstatymo projektas. Mes jį esame įregistravę – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1042. Svarstymas ir jūsų, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pakeitimas yra susijęs su tuo įstatymu, kuris buvo priimtas dar praeitų metų pabaigoje dėl dešiniavairių automobilių. Tiesiog reikėjo padaryti tam tikrus techninius, deja, bet būtinus pakeitimus, nes tiesiog buvo atrasta klaida. Komitetas svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto nebuvo gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1042(2).
Balsavimo rezultatai. Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-722(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-722(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą paskelbti šio komiteto narį A. Baurą. Prašom, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). Ponia posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas šių metų rugsėjo 20 dieną, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minimą projektą ir komiteto sprendimas yra toks: pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-722(2). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Tik turiu vieną pastabėlę. Jei kas atidžiai žiūrėjote, gal pastebėjote, Teisės departamentas pastabų ir pasiūlymų neturėjo, tačiau viena jų pastaba buvo pateikta. Jo esmė, kad įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto trečios dalys nesutampa. O tai yra techninė klaida, atsiradusi dėl gražesnės kalbos. Kalbinio redakcinio pobūdžio nesutapimas, nekeičiantis esmės ir prasmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs norėjote kartu ir lydimąjį? Gal lydimąjį mes atskirai tada, nes ten jūs papildomas komitetas. Ačiū.
Dėl šio Elektroninių ryšių įstatymo projekto norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių sakyti nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai 76 balsavus už pritarta minėtam įstatymo projektui po svarstymo.
11.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-723(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-723(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę paskelbti komiteto išvadą. Jūs esate išvados rengėja ir pranešėja. Taip, mes jums išvadą tuoj paduosime.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 11 dieną svarstė minėtą projektą. Sprendimas yra pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 8, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Išvadą, Antanai Baura, prašom pateikti.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių metų rugsėjo 20 dieną Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minimus įstatymo pakeitimus ir bendru sutarimu priėmė tokį verdiktą: pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-723 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti Seimo Ekonomikos komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-723. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas komiteto išvadas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1146 (pateikimas ir svarstymas)
Mielieji kolegos, mes iš tikrųjų dirbame puikiai, gal galime dabar svarstyti jau rezervinius įstatymų projektus? Maloniai kviečiu rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-1146 pateikti šios komisijos pirmininką A. Gumuliauską. Pateikimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Mielieji kolegos, rugsėjo 27 dieną Seimo Valstybės istorinės atminties komisija svarstė būtent komisijos nuostatų klausimą ir bendru sutarimu pateikė iš pradžių Teisės departamentui, o po to ir į plenarinį posėdį tvirtinti šiuos nuostatus. Su Teisės departamento pastabomis, kurios yra tik korekcinio pobūdžio, mes sutikome. Kviečiu jus pritarti šiems nuostatams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, kadangi pateikimas, gal nori kas jūsų paklausti. Maloniai laukiame klausimų. Tačiau norinčių paklausti nėra, jūs viską išsamiai pasakėte.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Taip, pritariame po pateikimo bendru sutarimu.
Norėčiau siūlyti ypatingą skubą. Ar pritartumėte ypatingai skubai? Pritariate ypatingai skubai. Dėkoju.
Svarstymas. Yra gauta Teisės departamento redakcinio pobūdžio, bet ganėtinai svarbūs pasiūlymai. Jiems galime pritarti. Ir tada skelbiu, kad po trijų valandų mes galėtume vykdyti priėmimą. Sutariame bendru sutarimu? Dėkoju. Po svarstymo pritariame.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektas Nr. XIIIP-762(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektas Nr. XIIIP-762(2). Pranešėjas – A. Gumuliauskas, Švietimo ir mokslo komitetas. Prašome paskelbti komiteto išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Šį nutarimo projektą pateikė per 50, kiek atsimenu, Seimo narių. Jis buvo svarstytas rugsėjo 20 dieną Švietimo ir mokslo komitete. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, yra gautas gerbiamojo S. Tumėno pasiūlymas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų reikia pritarti S. Tumėno pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gal mes leiskime kolegai tada pristatyti, ar komitetas svarstėte? Komitetas nesvarstė. Ar teisingai supratau, kaip man sako Sekretoriatas, čia gana redakcinio pobūdžio?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip, čia redakcinio pobūdžio. Aš galiu…
PIRMININKĖ. Paskelbkite, kuo čia skiriasi?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš galiu paaiškinti. Nutarimo projekte yra pavadinimas, nes 21 Lietuvos kunigaikštis pasirašė taikos sutartį su Haličo–Voluinės… O čia yra Volynės. Volynės terminas yra senas, dabartinėje istoriografijoje vartojamas Voluinės terminas. Dėl vardo vieno iš žemaičių kunigaikščių taip pat pritariame, nes tai yra vėlgi naujausioje istoriografijoje vartojama tokia vardo forma, ką pasiūlė kolega S. Tumėnas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, viską matome ir viską nuosekliai padarysime taip, kaip priklauso. Dėl šio pasiūlymų jūs norėsite, kolega, ar dėl viso svarstomo įstatymo projekto kalbėti? Nuomonė už, nuomonė prieš. Dėl šio pasiūlymo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti, kad tai išties yra redakcinio pobūdžio, ir man tvirtina komiteto pirmininkas, kad po svarstymo tam pasiūlymui galime pritarti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip, taip. Čia paprasčiausiai tas pats kaip žodyje, sakykime, „drąsa“ neparašyti ą nosinės, čia tas pats.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi suprantame ir po svarstymo pritariame. (Balsai salėje) Pasiūlymui, šitam pasiūlymui. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Dėkoju jums. Dalyvaujančių diskusijoje nėra. Tad nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš dėl viso užsirašęs, atsiprašau. Aš tikrai užsirašiau dėl viso, kodėl čia mane meta, nežinau, atleiskite.
PIRMININKĖ. Dėl viso po svarstymo.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Jeigu dabar jau dėl viso, ar ne?
PIRMININKĖ. Taip, dėl viso po svarstymo.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, pasisakau, pats būdamas žemaitis, šiek tiek painiavos visada su vardais Gedvilas, Gendvilas ir panašiais būna, nepaisant to. Kitas klausimas, kaip mes žiūrėsime į Žemaitiją. Mes prisiminkime M. Valančiaus Žemaičių vyskupystę, kur tada ribos iki Biržų nueina, ir t. t. Ar mes prisiminsime ir tuos istorinius laikus, kai Žemaitija buvo ir anapus, arba, tiksliau, šiapus Dubysos, ar kalbėsime apie Žemaitiją ir vertinsime tik pagal dabartines etnografines ribas? Manau, kad tai yra komisijos darbas. Komisija 2018 metais turės padirbėti, kad 2019 metais mes įvardintume, mano manymu, ir pagal dabartines ribas tai, ką mes suprantame kaip Žemaitiją, ir pagal tos praeities ribas. Aš nesakau, kad čia žemaitišką ekspansionizmą ant Lietuvos, atsiprašau už žargoną, reikėtų paleisti, tačiau prisiminti tą istorinę faktologiją, kai Žemaitija buvo vertinama gerokai plačiau, negu yra šiandien. Pasisakau už šitą iniciatyvą, dėkoju. Nežinau, kieno čia konkrečiai iniciatyva. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Iniciatyva I. Šiaulienės ir dar dvidešimties Seimo narių, kurie pritarė tokiai iniciatyvai. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Man šita iniciatyva rodo, kad Seimas neturi ką veikti, tarp mūsų kalbant, ir užsiima visokiais dalykais, kurie mažiausiai turi įtakos tiek žmonių kišenėms, tiek kitiems dalykams. Šalia tų visų Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos švenčių dar reikėtų prijungti ir visų gyvulėlių, kurie gyvena tose šalyse, šventes: varnų, žvirblių, paukščių ir kitų. Ponai, iki ko mes nuvarėm, iki kurios vietos mes nuėjom? Kas dabar mums kliudo paskelbti, sakau, visų Lietuvoje gyvenančių žvėrelių šventes? Būtų labai gražu. Būtų vienintelė valstybė pasaulyje, kuri, pavyzdžiui, švenčia rudųjų tarakonų šventę. Aš prieš kategoriškai, ne prieš žemaičius, bet prieš tokius visokius cirkus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės po svarstymo išsakytos. Prašome balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
J. Liesys nori pasakyti repliką po balsavimo.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Man prie šito svarstymo trūksta biudžeto, kiek tai kainuos, Kultūros komitetas turėtų pateikti, ir dar trūksta grafiko, kuris irgi turėtų būti sudarytas, kada bus Aukštaitijos metai paskelbti, kada bus Suvalkijos metai, kada Dzūkijos metai, nes mes kiekvieną savo Lietuvos dalį turime gerbti. Gerbiamieji iniciatoriai, tai sudarykite ir tada bus galima švęsti visas šventes kartu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Norėčiau jums ir visiems pasakyti, kad kaip tik nutarime ir siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti komisiją, jeigu priimsime šį nutarimą, parengti minėjimo programą, sudaryti, patvirtinti ir įgyvendinti 2019 metų biudžete numatytomis lėšomis visą veiklą. Jūs pasakėte teisingą nuomonę, bet tai ir yra Seimo nutarime.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau dėl šito nutarimo, jeigu jūs pritarsite, ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai, kad turėtume rezultatus? (Balsai salėje) Ne. Prašome balsuoti. Prašome balsuoti, kas už tai, kad pritartume ypatingai skubai.
Balsavo 80 Seimo narių: ypatingai skubai pritarė 68, prieš – 1, susilaikė 11. Ypatingai skubai pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Yra šio nutarimo preambulė. Galime jai pritarti, ją priimti? Galime. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti – niekas neužsirašė. (Balsai salėje) S. Tumėnas. Jūs norėsite pasakyti repliką po balsavimo. O dabar balsuojame, kadangi replikos po balsavimo. Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 85, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimą, skelbiantį, kad 2019 metai paskelbti Žemaitijos metais, skelbiu priimtą (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamajam kolegai Seimo nariui profesoriui noriu pasakyti, kad Seimas turi kuo užsiimti, nes Seimo nariams yra svarbi mūsų istorinė atmintis, mūsų šaknys, mūsų pradžių pradžia. Taigi sveikinu, kad paskelbėme Žemaitijos metus. O ateičiai noriu pasakyti, kad tokius projektus atidžiau rengtume. Kai rengiame tokius „minkštuosius“ paketus, dažnai vyrauja emocijos, ir ne tik redakcinio pobūdžio. Kadangi aš atstovauju Lietuvos kalbininkų bendruomenei, noriu pasakyti, kad terminai ir vietovardžiai turi būti taisyklingai rašomi, ir noriu, kad atidžiau rengtumėte, kokie yra kunigaikščiai, kokie jų vardai, kokie yra vietovardžiai. Linkiu visiems sėkmės ir sveikinu žemaičius.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ko gero, turėjome jau rokoutes žemaitėška. K. Glaveckas. Prašau. Replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū kolegai už pamoką. Iš tikro ji verta dėmesio, bet aš vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad mes turime Lietuvoje daryti daug svarbesnių dalykų ir ne vien tik šiais dalykais užsiimti. Tai pirma.
Antra. Biudžeto pinigai taip pat yra vieši finansai, žmonių sunešti pinigai, nebūtinai iš Žemaitijos, bet ir iš kitų kraštų. Kokiu pagrindu mes dabar iš Suvalkijos atimsime, pavyzdžiui, 10 tūkst. ir atiduosime Žemaitijai? Jūs man paaiškinkite. (Šurmulys, balsai salėje: „…ar pamiršai, kas Mažoji Lietuva!..“) Apskritai tokių švenčių yra tiek daug, kad viso biudžeto neužtektų padalinus, todėl siūlau… Iš tikro meilė savo kraštui yra amžina ir begalinė, bet neužmirškite, kad šalia to dar reikia mylėti ir darbą, ir ką nors sukurti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tegul meilė niekada nesibaigia. Yra ir toks posakis.
Kalba Vytautas… Atsiprašau, G. Landsbergis. Replika po balsavimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Vytauts kalbiedavo anksčiau. Aš nuorėjau pasakyte, kad reikieje leiste kalbiete tiktai teims, katrei mok žemaitėška kalbiet. Nes išein dabar – atein žmuones, šnek, nieks nesupront, apie kon čia kalba yra. Bet kitais metais aš labai tikious, kad turiesem bėnt keletą puosėdžių, katruos galiesem pasirokoute – Žemaitėjes meta ir galiesem pasakyte, kon galvuojam apie Lietuvą ir apie Žemaitėje taip pat. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Diėkou už laba tropnia žemaitiška kalba.
Tęsiame posėdį toliau. (Šurmulys salėje) M. Adomėnas. Ne. Tai dabar panašu, kad užvedėme gerą toną tikram žemaičiui gerbiamam V. Bukauskui dar suteiksiu žodį replikai po balsavimo.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū labai, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų noru paontrinte, ka G. Landsbergis kalbieje, kad istuorije iš tiesų yra tuoks muokslas, kuris nuolatos nuori, kad būt kartuojams, ir nekalti, kad Žemaitėje prieš teik metų buvo paminiėta.
Kita vertus, nuoru pasakyt, kad ši meta bova ir Kryžkelių meta, ir Piliakalnių meta, ir Tautinia kostiuma meta. Vėskas sutėlpa. Bendruomenė laba puikia atstovava gyvenvietėms, seniūnijoms. Tep kad tokių reik kuo daugiau, tuo mes būsem tvirtesne ir stipresne. Ačiū už gerą nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kalba… Repliką po balsavimo nori pasakyti M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kad ir nepopuliaru prieštarauti savo partijos pirmininkui, bet primenu statutinę normą, kad Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jeigu dėl objektyvių priežasčių reikėtų juos vesti žemaitiškai, prašytume užtikrinti vertimą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pajuokavimą. Kalbėti tarmiškai, aš manau, yra ir garbė, ir pasididžiavimas. Ačiū, kolegos. Labai linksma nata mes šį nutarimą priėmėme. Replikos po balsavimo įvyko.
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Prezidento Antano Smetonos metais“ projektas Nr. XIIIP-681 (pateikimas)
Mes dar suspėsime vieną Seimo nutarimą. Maloniai kviečiu A. Vinkų pateikti Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Prezidento Antano Smetonos metais“ įstatymo projektą Nr. XIIIP-681. Pateikimas.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vardu maloniai prašau jus pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl 2019 metų paskelbimo Prezidento Antano Smetonos metais“. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šių metų balandžio 28 dienos posėdyje priėmė sprendimą siūlyti Seimui 2019 metus paskelbti Prezidento A. Smetonos metais, parengė ir pateikė Seimo nutarimo projektą. Šį projektą Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija užregistravo Seimo posėdžių sekretoriate 2017 m. gegužės 19 d.
Taip pat Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija yra gavusi ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos prašymą paskelbti 2019 metus Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jums teks atsakyti į gausius Seimo narių klausimus, o nori užduoti klausimus jums net devyni Seimo nariai. Kiek spėsime, stengsimės atsakyti.
Pirmasis klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi J. Sabatauskas. L. Kasčiūno nėra. Klausia… Yra? Laurynas yra. Prašau. Įdėkite kortelę. Prašom. Ir klauskite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, labai ačiū. Aš iš tiesų norėjau gal daugiau pasisakyti. Pirmiausia labai remiu šitą iniciatyvą. Iš tiesų yra keli labai svarbūs aspektai. A. Smetona buvo mūsų vienas iš valstybės tėvų, įkūrėjų. Tai yra žmogus, kurio valdymo metu Lietuva iš tokios valstietiškos tautos tapo modernia politine tauta, aišku, su visa pagarba valstiečiams ir visam Lietuvos žemės ūkiui.
Kitaip tariant, A. Smetonos Lietuva yra sinonimas modernios Lietuvos. Akivaizdu, kad jeigu ne A. Smetonos Lietuva, nebūtų užaugusios ir subrendusios tos kartos žmonių, kurios po to išėjo į miškus ginti ir saugoti mūsų laisvės. Aš galbūt daugiau net neklausdamas, o tiesiog paremdamas šitą iniciatyvą, visus labai gražiai kviečiu vieningai atiduoti pagarbą mūsų valstybės Prezidentui. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar jūs ką nors norėtumėte, gerbiamas pranešėjau, komentuoti?
A. VINKUS (LSDPF). Aš nieko nenoriu komentuoti. Tiktai solidarizuojuosi su pasisakiusiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia…
A. VINKUS (LSDPF). Kaip Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti šiek tiek istoriją. Žmonės, nežinantys savo istorijos, tai yra kūdikiai. Į kūdikystę grįžti, aišku, labai gražu, tačiau noriu priminti, kad 1926 m. gruodžio 17 d. buvo įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu buvo suimti kai kurie ministrai ir Respublikos Prezidentas K. Grinius, kuris po to buvo laikomas namų arešto sąlygomis. Jį privertė atsistatydinti. Po to Seimas išrinko Prezidentu A. Smetoną ir 1927 m. balandžio 12 d. Prezidento A. Smetonos aktu III Seimas buvo paleistas, nors 1922 metų Konstitucija nenumatė jam tokių įgaliojimų. Kaip tai dera praėjus 90-iai metų…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …po to antikonstitucinio akto priimti Seimui tokį nutarimą? Ačiū.
A. VINKUS (LSDPF). Galiu komentuoti ar ne?
PIRMININKĖ. Taip. Jūs turite atsakyti į kolegos klausimą.
A. VINKUS (LSDPF). Galiu tiktai tiek pasakyti, kad 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 100 metų. Kiekvienas žmogus ir kiekvienas valstybės veikėjas ar vadovas yra pagerbiamas. Nėra nė vieno nei žmogaus, nei vadovo idealių, be tam tikrų vienokių ar kitokių vertinimų, bet, mūsų nuomone, komisijos nuomone, pagerbti privalome. Aš drįsau komisijos vardu pateikti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi J. Olekas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau tikrai pritarti šiai iniciatyvai. Manau, kad tikrai turime gerbti visus Lietuvos prezidentus. Tiktai pas mus įprasta juos gerbti pavadinimais, dienomis, o tokiose šalyse kaip Amerika yra ugdoma politinė lyderystė kuriant tokių prezidentų bibliotekas. Šiuo metu egzistuoja tiktai viena V. Adamkaus biblioteka, iš esmės neremiama valstybės, kuriama savo lėšomis. Aš siūlyčiau visiems, kurie mėgsta vienus ar kitus prezidentus, vadovus, pasirūpinti, kad ta politinė lyderystė būtų kuriama ne tik pavadinimais, bet ir konkrečiai ugdant jaunus žmones sekti tų prezidentų pavyzdžiais ir investuojant į tokias bibliotekas, kaip kad Prezidentas V. Adamkus kuria savo. Labai ačiū.
A. VINKUS (LSDPF). Jeigu galima, aš taip pat drįstu atsakyti, nes yra prašymas Vilniaus Sąjūdžio paskelbti tokį trumpą faktų konstatavimą. Kadangi švenčiame ir valstybės šimtmetį, ir kartu A. Smetonos, tai jie savo laiške rašo: „A. Smetona visą savo gyvenimą pašventė Lietuvos valstybei. 1905 metais dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto pirmasis vicepirmininkas. 1917 metais dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos tarybos, vėliau – Valstybės tarybos pirmininku ir 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš sutinku su kolegomis, kurie kalbėjo apie pagarbą apskritai mūsų prezidentams. Man labai patiktų Žygimanto pasiūlymas, kad mes tokią iniciatyvą palaikytume ir pagerbdami turėtume labai aiškią formą, kuri turėtų žymiai didesnę istorinę atmintį.
Dėl Prezidento A. Smetonos. Mes, be abejo, visi žinome tuos jo nuopelnus nepriklausomybei, bet žinome ir antrąją pusę – autoritarizmo įsigalėjimą, partijų uždraudimą ir kitus dalykus, kurie nebuvo, sakyčiau, taip dabar pozityviai vertinami ir turbūt turėjo tą neigiamą atspalvį. Ir pasitraukimas okupacijos atveju, nepasipriešinimas taip pat buvo vienas iš tų dalykų, kurių šiandien nenorėtume minėti.
Mano klausimas yra: kokią formą mes pasirenkame to paminėjimo, nes ne 100 metų Prezidentui A. Smetonai, jis gerokai vyresnis, būtų kokie jau 145-eri metai? Mūsų komisija nustatė tam tikras taisykles, kada mes minime žmogaus metus pagal tam tikrą sukaktį. Man atrodo, kad šitos nustatytos tvarkos jūsų siūlymas neatitinka. Tai aš tiesiog noriu paklausti: kaip čia jūs laužiatės per tą mūsų susitarimą?
A. VINKUS (LSDPF). Kolega, noriu jums pasakyti ir šįryt jums sakiau, kad aš pristatau Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos poziciją ir nuomonę, negaliu jums daugiau nieko komentuoti. Jeigu bus paskelbti metai, bus numatytos tam tikros priemonės. (Balsas salėje: „Ačiū.“) Ir jūs patvirtinsite jas ar nepatvirtinsite.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Gumuliauskas, ruošiasi A. Skardžius.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Na, diskutuojame tikrai dėl konkrečių istorinių dalykų. Jeigu tą darytų A. Anušauskas ir aš, kurie esame profesionalūs istorikai, aš suprasčiau. Na, gal ir Gabrielius, bet jis nuėjo kitais keliais, iš pradžių gerai ėjo istorijos keliu, bet paskui pasuko kitur.
Tai šiuo atveju yra Valstybės istorinės atminties komisija, be tos komisijos, kurios nuostatus ką tiktai tvirtinome, yra Ekspertų taryba. Ir ta Ekspertų taryba profesionaliu būdu iš tikrųjų turėtų išspręsti šitą klausimą ir po to mes turėtume pateikti jau Seimui priimti vienu ar kitu būdu. Šiandien čia rengiasi kalbėti, aš matau, nemažai. Tie, kurie rengiatės kalbėti apie istoriją ir apie A. Smetonos vaidmenį, manau, kad nevarkite. Tą padarys ekspertai ir tai kaip tik suteiks solidumo mūsų Seimui.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ar jūs sutinkate dėl tokio kelio?
A. VINKUS (LSDPF). Profesoriau, kiekvieno mūsų kolegos Seimo nario pasakyta pozicija yra gerbtina, aš išgirdau jūsų poziciją, nekomentuoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, tikrai pritardamas jūsų, kaip Amerikos lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos pirmininko, iniciatyvai sveikinu tą iniciatyvą, tačiau man kelia nerimą, sakykime, buvusių diktatorių arba diktatoriškai veikiančių asmenybių iškėlimas. Ar jūsų tas siūlymas nepasitarnaus mūsų dešiniesiems radikalams, konservatoriams, na, sakykime, sukuriant jiems naują stabą, panašiai Rusijoje yra iškastas J. Stalino kultas? Ar jūs nemanote, kad padarysite meškos paslaugą konservatoriams? Ačiū.
A. VINKUS (LSDPF). Labai ačiū už jūsų poziciją, bet, kaip toje dainoje „Vardan tos Lietuvos“, atmeskime partines nuostatas, kaip Lietuvos piliečiai balsuokime ir priimkime tai – pagerbkime istoriją ateinančio šimtmečio garbei. Aš daugiau komentuoti negaliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į užduotus klausimus per nustatytą ilgą laiką.
L. Kasčiūnas – dėl vedimo tvarkos. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia, kaip suprantu, mes nelabai turime žingsnio atgal daryti, ar ne? Procedūros nepereitos taip, kaip galbūt reikėjo padaryti, bet mes turime įvertinti mūsų balsavimo svarbą. Mes kalbame apie pirmąjį mūsų šalies ir valstybės Prezidentą. Dabar dėl to ypač, į didžiąją frakciją žiūriu, atsakingai balsuokime, nes pasigirdo labai įvairių, netgi keistų komentarų.
Gerbiamas Juliau Sabatauskai, žiūrėkite, taikyti šiuolaikinius kriterijus to laiko procesams vertinti yra labai labai sudėtinga ir rizikinga. Ir netgi kalbant apie kitus Prezidentus. Aš siūlau jų nepriešinti, jie vienas kitą praturtina. Dabar noriu pasakyti pavyzdį. Yra JAV tėvai įkūrėjai, yra A. Hamiltonas, yra F. Džefersonas. Jie buvo nepanaikinę vergijos, kai įkūrė Jungtines Amerikos Valstijas, moterys balsavimo teisę įgijo 1920 metais, bet gi dabar niekas nenuima jų atvaizdo nuo dolerio banknotų, nes supranta, kad buvo kitoks istorinis kontekstas ir istorinės aplinkybės. Mielieji, turėkime tą galvoje apsispręsdami…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Laurynai! Jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Visas replikas leisiu po balsavimo. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš manau, kad mes iš tikrųjų turime apsvarstyti ir priimti sprendimą, bet tokiam sprendimui priimti mes jau susikūrėme mechanizmą, tai yra mūsų Istorinės atminties komisija, kuri galėtų apsvarstyti ir pateikti. Kai mūsų kolegos dalyvauja netgi Pasaulio lietuvių bendruomenei atstovaudami, ne asmeniškai sau, o atstovaudami visam mūsų Seimui, tam tikros konsultacijos Istorinės atminties komisijos galėtų būti ir kaip tam tikra kelrodė žvaigždė. Mūsų dabar yra nekorektiška padėtis, mūsų bičiuliai dalyvavo komisijos darbe ir pritarė, o mes čia, Seime, jiems dabar nepritariame. Todėl aš siūlau po pateikimo pritarti ir atiduoti Atminties komisijai, kuri galėtų svarstyti, o tada priimtume galutinį sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Būčiau nekalbėjęs prieš, jeigu būčiau gavęs žodį per šoninį mikrofoną, atsakydamas dėl kolegos Lauryno replikos.
Ne dabartiniais standartais, o tuometiniais standartais. 1922 metų Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo pripažinta pati demokratiškiausia konstitucija. Netgi mūsų partizanai, paskelbę 1949 metų Deklaraciją, rėmėsi ir pasakė, kad jie atkuria 1922 metų Konstitucijos galiojimą, ne 1938 metų, atkreipčiau dėmesį. Taigi būtent to laikotarpio standartais taip pat buvo padarytas… Nepaisant visų nuopelnų Valstybės tarybos darbe, Lietuvos… 1917 metų mūsų, lietuvių, sueigoje, taip pat Valstybės tarybos. Ne su visais jo sprendimais aš sutinku, bet tai nereiškia, kad tai nėra gerbtinas žmogus dėl tų nuopelnų. Tačiau dėl 1926 metų gruodžio mėnesio įvykių ir ypač 1927 metų, kai buvo neteisėtai, nepaisant Konstitucijos, paleistas Seimas, po to uždraustos visos partijos, išskyrus Tautininkų, ir tiktai 1936 metais buvo Seimo rinkimai, kuriuose buvo leidžiama dalyvauti vėl tik vienai partijai – viena partija – viena tiesa, vėl grįžtame? – tik vienai Tautininkų sąjungai buvo leista dalyvauti su jaunalietuviais…
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytą…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl šitą labai prieštaringai vertinamą žmogų tokiu nutarimu pagerbti, manau, Seimas neturėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytas nuomones. Gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiame balsuodami po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Prezidento Antano Smetonos metais“ projekto. (Šurmulys salėje)
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, yra siūlomas, kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas ir kaip papildoma Valstybinė istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar norėtumėte keisti, kad kaip pagrindinė būtų Valstybinė istorinės atminties komisija? (Balsai salėje) Sutinkate su pasiūlymu, kurį siūlome, kurį ką tik perskaičiau. Dar kartą pakartoju: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Dėkoju.
Replikos po balsavimo. A. Gumuliauskas, mačiau, buvo atsistojęs pirmasis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš labai dėkoju Seimui, kuris tikrai solidžiai pasirodė. Mes čia nebalsavome už A. Smetonos metus ar ne metus, mes balsavome už tai, kad pagaliau A. Smetoną įvertintų ekspertų komisija ir pateiktų savo išvadas Seimui balsuoti. Apie tai kalbama buvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Šiuo atveju, kolegos, aš turiu priminti, kad mes balsavome už Seimo nutarimą dėl 2019 metų paskelbimo vienu ar kitu vardu, šiuo atveju A. Smetonos.
R. J. Dagys. Replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano replika yra skirta gerbiamajam J. Sabatauskui, jeigu ponas Julius klausytų. Jūsų pasakyta argumentacija ir tokia konstrukcija, kodėl negalima būtų nagrinėti šito klausimo, faktiškai eliminuoja daugelį žmonių, taip pat ir gerbiamąjį A. M. Brazauską, kur irgi daug prieštaringų dalykų buvo. Būkime atsargūs su savo argumentacija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika po balsavimo E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš atsiprašysiu, tiesiog norėjau pasiklausti, ar Valstybės istorinės atminties komisija gali figūruoti kaip pagalbinė šalia Mokslo…
PIRMININKĖ. Valstybės istorinės atminties komisija šiuo atveju Seimo pritarimu, taip aš supratau bendrą mūsų pritarimą, yra įrašyta kaip papildomas komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. …ir turės pateikti savo išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis J. Sabatauskas, replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Rimai Jonai Dagy, savo argumentuose paminėjau tik objektyvius faktus, kuriuos ir istorikai patvirtintų. Nė vieno netikro fakto arba išgalvoto nepasakiau. 1926 metų perverstas, 1927 m. balandžio 12 d. aktas, partijų draudimas, 1936 metų rinkimai, viskas yra tikra. Ir netgi mūsų partizanų deklaracija taip pat. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tikrai yra taip, kad mes dirbame šiandien išties labai atsakingai ir daug, todėl žvelgdama į darbotvarkę skelbiu pusės valandos pertrauką. Renkamės 12 val. 15 min. ir dirbsime toliau. Visi kiti klausimai ir jūsų, gerbiamasis Petrai Gražuli, taip pat. 12 val. 15 min. tęsime posėdį toliau.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Registracija. Prašome registruotis.
Užsiregistravo kol kas 30 Seimo narių.
12.15 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-698(2) (pateikimas)
Kviečiu į tribūną P. Čimbarą. 2-5 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-698(2). Prašau, Petrai.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Pirmininke, pristatau Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – įgyvendinti pareiškėjo Ž. Šilėno peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Atmintinių dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad gegužės 8 diena būtų Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.
Šių metų gegužės 3 dieną Seimo Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti pateiktą pasiūlymą. Seimas gegužės 9 dieną pritarė komisijos išvadai ir priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti. Šio pasiūlymo įgyvendinimas ne tik pagerbtų visus tuos, kurie sąžiningai moka mokesčius, bet ir paskatintų savanorišką mokesčių mokėjimą ir pagerintų mokesčių surinkimą. Pagarbos mokesčių mokėtojams diena didintų gyventojų supratimą, kaip veikia mokesčių sistema, ir informuotumą, kur jų mokesčiai yra panaudojami. Tai galėtų būti diena, kuomet valstybės institucijos mokesčių mokėtojus informuotų apie tai, kur panaudojami sumokėti mokesčiai, o tai dar labiau padidintų piliečių nusiteikimą mokėti mokesčius.
Todėl prašau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo. Iš tikrųjų tas įstatymas kilo iš peticijos ir jūs, Seimo nariai, balsavote. Kartais jūs pavadinate Peticijų atmetimo komisija, dabar prašau, kad tikrai tenkintumėte ir gegužės 8 dieną būtų Pagarbos mokėtojams diena. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Yra norinčių klausti. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, kaip tik pavasarį matome tokią liberalų akciją, ar nebus ta šventė daugiau liberali negu iš esmės?.. Suprantame, kad mokesčių mokėtojai svarbūs, bet kodėl būtinai pavasarį pasirinkti tą datą, o ne, pavyzdžiui, tuo metu, kai galbūt svarstome biudžetą? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Geras pastebėjimas, bet, pasirodo, mokesčius moka ne tik liberalai, moka ir konservatoriai, moka ir darbiečiai, ir lenkai, ir valstiečiai, tikrai tai paliestų visus mus, taip pat ir visus mūsų Lietuvos gyventojus. Kad pavasaris – tai mokesčiai mokami ir pavasarį, ir žiemą, ir rudenį, todėl ta diena, kaip sakant, neišskirtinė yra.
PIRMININKAS. Kaip aš suprantu, liberalų akcija yra priešingai skirta – prieš mokesčių mokėjimą, bet čia jau jų reikalas.
I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra labai panašus. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, kodėl gegužės 8 diena, kuo ji čia taip konkrečiai tinka mokesčių mokėtojams pagerbti, kuriuos reikia gerbti 365 dienas per metus, bet man irgi kyla visokių asociacijų su tais performansais, kurie iš esmės yra skirti priešingam tikslui?
P. ČIMBARAS (LSDPF). Aš pasakysiu. Visų pirma reikėtų klausti gerbiamojo Ž. Šilėno, jis pasiūlė tą dieną, kaip sakant, komisija pripažino, Seimas irgi pripažino. Aš manau, reikėtų jo paklausti, kai jūs dalyvausite kur nors debatuose, tai jūs jo paklauskite, kodėl būtent 8 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Už norėtų kalbėti A. Gumuliauskas. Prašome, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš turbūt vėliau pateiksiu pataisą, dabar labai aktualu būtų – Kovos su šešėliu ir mokesčių mokėtojų diena.
PIRMININKAS. Ko gero, geras pasiūlymas. Prieš norinčių nėra. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-698, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 54 Seimo nariai: už – 43, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Gerbiamasis Petrai, ar kitų nereikia, užtenka tik Švietimo ir mokslo komiteto? Gerai. (Balsai salėje) Ar reikia Biudžeto ir finansų komiteto? Petrai, Seimo nariai nepritaria. Gerai. Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
12.20 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-979 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-979. Tribūnoje kolegė R. Šalaševičiūtė. Prašom, kolege. Gerbiamasis Petrai, jūs labai garsiai šnekate iš vietos. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas yra perregistruotas iš praėjusios kadencijos, buvusių Seimo narių, tarp jų buvau aš ir A. Palionis, dabar mes vėl teikiame ir dar I. Šiaulienė. Teikiame projektą, kuriuo prašome Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnį pakeisti ir numatyti, kad liepos 1 diena būtų Įtėvių ir globėjų diena.
Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų, imant skaičiais, šiandien mes Lietuvoje turime 5 tūkst. 477 globojamus vaikus. Statistika rodo, kad kiekvienais metais globojamų vaikų šeimose daugėja. Taip pat didėja ir šeimynų skaičius, globojamų vaikų šeimynose. Šeimynos ar šeimos, kurios priima vaikus globoti, tampa kaip ir tėvais, kaip ir mamomis, tačiau iš tikrųjų taip nėra ir vyresnio amžiaus vaikai puikiai žino, kad jie atsiduria šeimose, kur žmonės priima juos globoti. Mes turime Motinos dieną, Tėvo dieną. Šie globojami vaikai jaučia didelę pagarbą ir meilę tiems, kurie yra juos priėmę, tačiau Motinos diena ar Tėvo diena tai nėra tolygu išlieti tiems jausmams ir pagerbti savo globėjus, todėl siūloma į atmintinas dienas įtraukti Įtėvių ir globėjų dieną.
Galbūt diskusijų keltų, kodėl mes siūlome liepos 1 dieną? Iš tiesų, jeigu vertintume įtėvius, yra tokia tradicija, vyraujanti jau daugelį metų, kai į Lietuvą net užsieniečiai, įvaikinę lietuvių vaikus, atvyksta į sąskrydį ir kartu bendrauja. Yra siūlymas, kad galbūt būtų tikslingiau Įtėvių ir globėjų dieną numatyti ne liepos 1 dieną kaip atmintiną, o pirmąjį liepos sekmadienį. Aš manau, iki svarstymo gal bus norinčių ir aš pati beveik pritarčiau, dalyvaučiau registruojant tokį pasiūlymą, kad prilyginant mamas, tėčius ir globėjus laisvą, poilsio dieną – liepos pirmąjį sekmadienį būtų atmintina Įtėvių ir globėjų diena. Labai prašau palaikyti šį projektą, kadangi pati idėja yra socialinės paramos centrų darbuotojų, kurie dirba su tokiomis šeimomis ir padeda vaikams, netekusiems savo tėvų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti, nepabėkite. Pirmasis – J. Jarutis. Prašom, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nesu prieš. Aš čia, šitoje pusėje. Tiesiog, kaip liaudis sako, ne tas tėvas, kuris pagimdė, o tas, kuris išaugino. Kaip ir pati minėjote, turime Motinos dieną, Tėvo dieną, ir dar išskirti Įtėvių dieną… Aš įsivaizduoju, jeigu jau paėmei vaiką globoti, tai esi jam tėvas ir mama. Tiesiog ar nepadidintų dar tokios atskirties, diskriminacijos? Man taip atrodo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš pristatydama kaip tik ir pabrėžiau, kad kada paimami globoti vaikai, sakykime, iki trejų metų, gal net iki penkerių, tai jie priima tai taip, kad jie atėjo į šeimą ir vadina mama ir tėčiu. Tai yra natūralu. Tačiau bendra statistika, kurią aš turiu (tiesiog nemaniau, kad iki pietų teks pateikti, aš turiu ant savo stalo pasidėjusi), rodo, kad daugiausia yra nuo 9 iki 14 metų globojamų vaikų. Tai yra vaikai, kurie jau puikiai suvokia, kad biologinio tėčio nėra, biologinės mamos nėra. Kaip minėjau, tai yra beveik 5 tūkst. vaikų, globojamų vien šeimose. Aš manau, kad pagarba ir meilė, kurią gali išreikšti tą dieną, kaip savo tėčiui ir mamai galėtų, jeigu turėtų, gal ir skatintų daugiau globoti. Neužmirškite, kad globėjai yra ir šeimynos, kur yra po 12 vaikų. Yra šeimynų, kur vaikams yra daug geriau negu savo namuose daugeliu atvejų, kai yra socialinės rizikos šeimos. Tai vėlgi tokia pagarba. O tų šeimynų mes turime per 40. Aš manau, kad tikrai būtų dėkingi globėjai, jeigu mes priimtume tokį sprendimą ir įteisintume tokią dieną.
PIRMININKAS. Kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, išties panašiai norėjau klausti kaip ir kolega J. Jarutis, tik pradžioje pagalvojau, kodėl liepos 1 diena, princesės Dianos gimimo diena, pasirinkta. Bet jeigu jūs sutinkate, kad galima būtų įvardinti, kad kiekvieno mėnesio kažkuris savaitgalis, tai gal būtų geriau. Bet aš norėjau paklausti to paties.
Aš pažįstu šeimų, kurios globoja vaikus, yra įtėviai, ir vaikai tiesiog vadina tėvais. Lyg ir būtų kažkoks pažeminimas. Pavyzdžiui, ar netikslinga būtų, pavyzdžiui, Motinos ir Tėvo dieną dar papildyti Įtėvių ir globėjų diena ir tą pačią dieną būtų švenčiama?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Be abejo, tai galima svarstyti. O dėl liepos 1 dienos, kaip jūs pasakėte, aš ir pati jau dabar… šiandien diskutuojant mūsų frakcijoje kilo mintis, kad teisingas siūlymas yra liepos pirmąjį sekmadienį daryti, nes iš tikrųjų tai yra poilsio diena.
O jūsų siūlymas dėl papildymo Tėvo ir Motinos, pridedant Įtėvių, bet čia eina ir globėjai, nelabai derintųsi, nes pagrindinis akcentas yra globėjai. Aš manau, kad galime svarstyti, bet ar tai būtų tikslinga, man pačiai kyla klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums už šitą idėją. Ji yra šventa, nes pats iš savo situacijos, istorijos žinau, kaip mes norėdavome pasveikinti savo įtėvius, globėjus, tačiau daugeliui panašaus likimo vaikų tekdavo išgirsti – aš nesu tavo mama ar tėtis, bet dėkoju tau už gėlę. Moraliniai dalykai yra labai svarbūs augantiems vaikams ir kartu paskata įtėviams, globėjams jaustis tvirčiau, kad jie taip pat yra pagerbti. Aš jums klausimo neturiu. Šventai dėkoju jums.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, Robertai. Viskas?
PIRMININKAS. Ne, yra dar. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ar neatrodo, kad jūs šiek tiek viską supainiojote, nes Tėvo ir Motinos diena, jeigu pagal krikščionišką tradiciją, ji neskiria ar tai biologinis tėvas, ar įvaikinęs, ar panašiai. Tai yra tėvas ir motina ir vienodai žiūrima į tas šeimas. Toks jų išskyrimas lyg ir sudėlioja į tam tikras kategorijas. Lygiai taip pat ir vaikai, jie taip pat suranguojami: tavo yra tikri tėvai, tavo yra… įvaikiai. Mes net Civiliniame kodekse ir visur kitur stengiamės to dalyko išvengti, nes tai galima diskriminacija. Vis dėlto, grįžtant prie gerbiamojo A. Matulo siūlymo, ar nereikėtų kitaip sudėti akcentus Tėvo ir Motinos dienos, o ne atskirą dieną daryti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš ir sakiau, kad galime diskutuoti ir svarstyti, bet aš pasilieku prie savo nuomonės. Bent jau tuos penkerius metus, kai man teko bendrauti, dirbant vaiko teisių apsaugos kontroliere, su globojamais vaikais, su įtėviais, su globėjais, kaip minėjau, iniciatyva kilo iš tiesiogiai tą darbą dirbančių socialinės paramos centrų darbuotojų, bet jūsų siūlymą, kaip ir kolegos A. Matulo, aš manau, tikrai galime svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti už. Pirmiausia kolega R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Net sunku ką nors pasakyti. Iš tiesų, kai bandoma jausmus, meilę ir pagarbą apvynioti kažkokiomis interpretacijomis, kad įstatymas… ar ką nors supainiojote, ar kur nors pažeminimai, nemanau, kad čia yra teisinga dėl to diskutuoti. Palikime šitą garbingą reiškinį gyvenimui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dovanokite, bet, man atrodo, kaip tik susipainiojome jausmuose. Mano supratimu, tie tėvai, kurie įvaikina vaikus, nediferencijuoja vaikų. Ir negalime net leisti diferencijuoti, tai būtų prieš vaiko interesus, prieš tėvų interesus. Jie prisiima lygiai tokią pačią atsakomybę ir jie lygiai tokie patys tėvai, kaip ir visi kiti. Jeigu mes kalbame apie globėjus, ką gerbiamas R. Šarknickas sako, kaip globėjų profesiją, tada taip. Tie, kurie neprisiima tėvystės, kaip tėvo funkcijos, jų pagerbimas, tai aš su tuo sutinku, bet šiuo atveju kaip tik pateikta viskas viename. Aš manau, mes tikrai dėl tų tėvų, kur įvaikinti vaikai, negalime net diskutuoti. Viskas gerai, jie turi būti visiškai lygūs tiems, kurie turi…
O jeigu mes kalbame apie globėją kaip instituciją, kaip profesiją, kaip apie tuos žmones, kurie skiriami tam darbui, tada apie tai ir kalbėkime. Bet šiuo atveju pateikta ir viskas supainiota. Čia didžiausia bėda, aš apie tai ir kalbėjau, kad čia viskas sumalta į vieną vietą. Čia negalima, tas dvi kategorijas reikia išskirti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vieningos nuomonės nėra, balsuojame. Kas pritariate Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-979 po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis į vietas ir balsuoti. Būtų gerai, kad dar ir per daug netriukšmautume. Nuosaikiai. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsavo 71 Seimo narys: už – 43, prieš – 1, susilaikė 27. Pritarta po pateikimo. Siūloma: pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ką galvojate, galime pritarti? Pritarta.
Ir taip pat siūloma, kaip prieš tai buvusį projektą, svarstyti lapkričio 23 dieną.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių metais“ projektas Nr. XIIIP-1043 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie rezervinių klausimų. Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių metais“ projektas Nr. XIIIP-1043. Kviečiu pateikėją P. Gražulį į tribūną. Pateikimas. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu kiti klausimai, kurie buvo įtraukti į atmintinų dienų sąrašą, sukėlė nemažai klausimų, diskusijų, tai mano, manau, siūlymas, tikrai jokių klausimų ir diskusijų nesukels. 1919 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, po metų atkuriama savanoriška Šiaulių sukarinta organizacija, kuri veikė iki Lietuvą okupuojant, o, Lietuvą okupavus, veiklą tęsia išeivijoje. Nors šiuo metu Lietuva yra atkūrusi nepriklausomybę, stiprėja Šiaulių organizacija, įsitraukia daug jaunimo į Šiaulių organizaciją, vykdo patriotinį darbą. Šią veiklą taip pat vykdo ir išeivijoje veikiančios lietuviškos Šiaulių organizacijos.
Norėčiau pasakyti, kad į mane kreipėsi išeivijos Šiaulių organizacijos, mano rajono Šiaulių organizacijos nariai ir prašė, kad šis šimtmetis būtų patrauktas į atmintinų dienų sąrašą ir iškilmingai paminėtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mielas Petrai, pritariu projektui.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū nors vienam.
E. GENTVILAS (LSF). Ir paklausti noriu. Jūs tikrai sklandžia, gražia lietuvių kalba mokate kalbėti, bet ar jūs mokate ištarti žodį „šauliai“, o ne „Šiauliai“? Jūs penkis kartus pasakėte „Šiaulių“. Noriu paklausti, ištarkite žodį „šaulys“.
P. GRAŽULIS (TTF). Jums asmeniškai į ausį pasakysiu. (Juokas salėje) Tada išgirsite gal teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, Petrai, dėkui. Atsakėte į visus klausimus.
Už norėtų kalbėti G. Skaistė. Prašom, kolege. Petrai, jau galite…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš jums klausimų neturiu.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad jums tribūna labai patinka, bet na… Prašom, Gintare.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisydama to, kad pristatymo metu buvo pristatyta kažkokia Šiaulių sąjunga, vis dėlto norėčiau paraginti pritarti nutarimui, kad 2019 metai būtų paskelbti Lietuvos šaulių metais. Norėčiau priminti ir Šaulių grupės parlamentarų, taip pat ir kariuomenės draugų, kurie taip pat pasiūlė 2019 metus paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais, kadangi tai yra šimtas metų nuo organizacijos įkūrimo… Organizacija veikė ir tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota, ji buvo atkurta išeivijoje, tikrai sėkmingai veikė ir tikrai turėjo labai didelį indėlį į mūsų partizanines kovas, tikrai didelė Šaulių sąjungos narių dalis ten dalyvavo. Manau, kad pagerbiant ir tuometinius šaulius, ir taip pat tuos žmones, kurie jungėsi prie tėvynės, krašto gynybos (šiandien organizacija plečiasi tikrai su dideliu pagreičiu), 2019 metų paskelbimas padėtų aktualizuoti pačią temą. Tikrai prisidėtų prie organizacijos plėtros ir prie visuomenės informavimo apie Šaulių sąjungos indėlį į Lietuvos istoriją ir krašto gynybą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš labai trumpą gal repliką pasakysiu, kad po mūsų visų gražių kalbų daugelio neturtingų žmonių skrandžiai tikrai nesupras mūsų kalbų turinio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Dar galima. Prašom. Kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pirmininke, gal jums aiškiau? Aš dabar nebesuprantu. Švęsime Žemaitijos, Žemaičių dieną tais pačiais metais, Antano Smetonos dieną, Šaulių dieną. Kada švęsime ir kaip? Ar bus ketvirčiais, ar mėnesiais, kaip čia bus?
PIRMININKAS. Žinokite, mes tokia turtinga savo istorijos ir tradicijų tauta, kad turime daug švenčių. Aš nesistebiu, kad jų daug yra. Ir bandome pažymėti išsivadavę, o dar švęsdami šimtmetį. Ačiū.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių (specialiai E. Gentvilui tariu) metais“ (šaulių!) projektui Nr. XIIIP-1043, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinį siūlome Švietimo ir mokslo komitetą, žiūriu į pirmininką, linkčioja galvą. Ir taip pat papildoma – Valstybės įamžinimo komisija. Galime pritarti? Valstybės istorinės atminties, atsiprašau. Galime pritarti? Pritariame.
Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu, atvyko ministrė. Ar dar ne? Dar nėra? (Balsai salėje) Tai kad jau laikas. Ne dar? Gerai. Dar vieną iš rezervo. Gerai.
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1198 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada rezervinis 5a, 5b, 5… Ne, pradedame pirmiausia nuo 5a klausimo. Kviečiu gerbiamą profesorių A. Gumuliauską į tribūną. Jis pateiks projektą Nr. XIIIP-1198 dėl pakeitimo sesijos darbų programos. Pirmiausia šitą apsvarstysim, o po to kitus. Prašom, kolega. Pateikia kartu su E. Jovaiša.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Siūlome įrašyti į devintąjį skirsnį „Švietimas, mokslas, kultūra, sportas“ trijų projektų svarstymą, t. y. Seimo nutarimą „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“, antras – „Dėl 2018 metų paskelbimo Sąjūdžio metais“ ir trečias – „Dėl 2019 metų paskelbimo Jėzuitų misijos Lietuvoje metais“.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, kalbėti niekas nenori. Galime pritarti po svarstymo? Balsuojame. Gerbiami kolegos, kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIIP-1198, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu, kad mes tiesiog pakeičiame Seimo sesijos darbų programą ir po to svarstysime su tuo susijusius kitus klausimus. Dabar kviesime, atvyko ministrė kaip tik laiku, tiesiog angliškai, pačiu laiku, nors nesu įsitikinęs, kad anglai yra tokie tikslūs, bet tai nesvarbu. Lietuviai tikrai.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo darbų programą pakeitėme. (Gongas)
12.42 val.
Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
Gerbiami kolegos, dabar kviečiu gerbiamą kultūros ministrę ponią L. Ruokytę-Jonsson į tribūną. Prašome, ministre, atsakyti į Seimo narių raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnį. Gerbiama ministre, kadangi klausimų yra tikrai labai daug, o laiko atsakyti ne tiek daug, o kultūros klausimai visą laiką labai komplikuoti ir labai ilgi, tai mes manome, kad jūs galite paties klausimo ir neskaityti, jeigu sutiktumėte. Seimo nariai turi visą medžiagą. Jūs tiesiog numerį pasakote – pirmas, antras, trečias. Tinka taip? Ačiū. Prašom, ministre. Gerai, ačiū, dėkui.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ačiū už galimybę atsakyti į klausimus ir galbūt išsklaidyti tam tikras sklandančias ore informacijas. Aš labai dėkoju už pateiktus klausimus.
Atsakau į Seimo narių V. Juozapaičio, V. Kernagio, M. Adomėno, A. Kubiliaus, L. Kasčiūno, D. Kreivio, A. Gelūno, A. Ažubalio, A. Anušausko ir J. Razmos klausimus, pateiktus 2017 m. spalio 9 d., vadovaudamasi Seimo statuto 208 straipsniu. Pirmo klausimo neskaitysiu, iš karto atsakysiu į pirmą klausimą.
Pagal galiojusios redakcijos Darbo kodekso 101 straipsnio 3 dalį ir (…) nutarimu patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo 35 punktą kultūros ministrui suteikta visiška diskrecija skirti laikinuosius ministerijos pavaldumo įstaigų vadovus, šiam procesui nenustatant jokių reikalavimų. Renkant kandidatą į šias pareigas, vyko konsultacijos su įvairiais subjektais. Jūsų minimą asmenį paskyriau pati, jokių rekomendacijų nevykdau ir nevykdysiu, o į profesionalius patarimus visada atsižvelgsiu. Manau, jog skiriant pretendentą laikinai eiti tokio lygio įstaigos vadovo pareigas, konsultacijos su personalo valdymo srities profesionalais yra būtinos, nes tai turi būti profesionalus, kompetentingas asmuo.
Antro klausimo bendras atsakymas ir vėliau bandysiu grupuoti, kad neužimčiau daug laiko. Antro klausimo trumpas atsakymas. Mano minėta Darbo kodekso 101 straipsnio 3 dalis į minėtas konkursines pareigas leido be konkurso priimti laikinąjį vadovą ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki tol, kol bus paskelbtas oficialus konkursas nuolatinėms pareigoms užimti. O jūsų minėtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas laikinųjų vadovų darbo santykių nereglamentuoja, minėtu teisiniu reguliavimu vadovavausi, kai iš generalinio direktoriaus pareigų už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus atleidau poną G. Kėvišą.
Kadangi dabar bus keletas susijusių klausimų, prie to antro klausimo yra net šeši klausimai, tai perskaitysiu juos kartu taupydama jūsų brangų laiką. Atsakydama į 2.1, 2.2, 2.3 ir 2.4 klausimus, noriu pranešti, jog minėjau, kad laikinasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas buvo paskirtas ne konkurso būdu. Tokią teisę man suteikė galiojusio Darbo kodekso 101 straipsnio 3 dalis ir Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo 35 punktas, t. y. šie teisės aktai kultūros ministrui suteikia visišką diskreciją be konkurso skirti laikinuosius įstaigų vadovus ir tokie skyrimo procesai nenumato jokių, pabrėžiu, jokių reikalavimų. Kvalifikaciniai reikalavimai LNOB generalinio direktoriaus pareigybei buvo nustatyti praėjusios kadencijos kultūros ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. IV-600 patvirtintame LNOB generalinio direktoriaus pareigybės aprašyme. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai buvo tokie: pirma – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, antras – turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį. Skiriamas asmuo juos atitiko.
Jūsų pateikti klausimai dėl informacijos skelbimo konkurso procedūrų, kitų galimų pretendentų dalyvavimo ir panašiai yra susiję ne su laikinojo vadovo skyrimu, o su šiuo metu pagal teisės aktus vykdomu konkursu, kuriame, reikia pasidžiaugti, dalyvauja daugiausia pretendentų per pastaruosius 15 metų. Konkurso nugalėtojas po pokalbio paaiškės spalio 20 dieną.
Atsakydama į klausimą, kokios nenumatytos aplinkybės lėmė tai, kad reikėjo ieškoti laikinojo įstaigos vadovo, atkreipiu dėmesį, jog pagal teisinį reguliavimą nenumatytomis aplinkybėmis laikomi visi darbo santykių pasibaigimo pagrindimai, išskyrus terminuotų darbo sutarčių pasibaigimą.
Dabar antro klausimo penkta dalis. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad G. Kėvišas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus atleistas remiantis objektyviais ne tik Kultūros ministerijos atliktų tyrimų duomenimis, bet ir kitų institucijų pateiktomis išvadomis. Dar 2017 m. vasario 28 d. buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, 2017 m. kovo 6 d. – Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Todėl buvo sudaryta komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti. 2017 m. kovo 9 d. skirta drausminė nuobauda – pastaba. Gavus duomenis apie gautas pajamas, 2017 m. kovo 29 d. sudaryta komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti. 2017 m. gegužės 24 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimus. Seimo nariams primenu, jog tuometinis generalinis direktorius buvo atleistas gavus Kultūros ministerijos komisijos, tyrusios galimus darbo drausmės pažeidimus, rekomendacijas. Tai, kad šie sprendimai buvo teisėti, jau pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E-2273989967201 pagal ieškovo G. Kėvišo ieškinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.
Seimo nariams irgi noriu priminti tuo metu teatre susiklosčiusią situaciją, t. y. atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl investicinių lėšų teatre panaudojimo, masinius Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, todėl įžvelgėme pagrįstas rizikas įstaigos veiklos tęstinumui, taip pat grėsmę šios įstaigos reputacijai ir priėmiau sprendimą į šias pareigas skirti asmenį, nesusijusį su minėtais procesais.
Antro klausimo šeštoji dalis. Atsakymas. Kaip teisingai pastebėjote, minėtas laikinasis vadovas į pareigas buvo paskirtas atlikus reikalingus jo, kaip asmens, patikrinimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra surinkusi ir pateikusi kultūros ministrui šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie S. Žutautą. Iš jos nenustatyta trukdžių pretendentą skirti į šias pareigas.
Primenu, kad į STT buvo kreiptasi Kultūros ministerijoje veikiant 2017 m. kovo 29 d. sudarytai komisijai, kuri nagrinėjo buvusio vadovo galimus darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos grėsė maksimali nuobauda – atleidimas iš darbo, iš pareigų. Todėl, vadovaudamasi gerąja vadybos praktika, rengiausi blogiausiam scenarijui, jei komisija pateiktų rekomendaciją atleisti tuometinį teatro generalinį direktorių.
Trečias klausimas. Atsakymas. Taip, Kultūros ministerijos svetainėje buvo įsivėlusi techninė klaida. Korekcija buvo atlikta tam, kad ši klaida būtų ištaisyta. Mano aukštojo mokslo diplomo gavimo vieta yra Klaipėda, Lietuvos Respublika. Jis įteiktas 1993 m. birželio 18 d., serija B, Nr. 013292. Posėdžio pirmininkui jau pateikiau šio dokumento ir jo priedo kopiją. Įgyta specialybė yra renginių režisūra. 2004 m. liepos 29 d. Studijų kokybės vertinimo centro raštu Nr. 14645 patvirtinta, jog įgyta kvalifikacija prilygsta antrosios pakopos, t. y. magistro laipsnio, kvalifikacijai. Šį raštą taip pat pateikiau posėdžio pirmininkui.
Atsakymas į trečio klausimo pirmąją dalį. Informuoju Seimo narius, jog nuo 1987 metų iki 1991 metų gyvenau Klaipėdoje ir dieniniame skyriuje studijavau tuometinės Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos teatro fakultete. Į Švediją išvykusi 1991 metais buvau pasinaudojusi teise pasiimti akademines atostogas ir 1992 metais grįžau baigti studijų. 1993 metais apgyniau diplominį darbą ir sėkmingai baigiau studijas. Svarbu pažymėti tai, kad paskutinėje studijų stadijoje studijavau individualiu grafiku.
Trečio klausimo antroji dalis. Apie mano darbą Švedijos radijo užsienio skyriuje „Radio Sweden“ galėtų paliudyti tuometiniai Lietuvos informacinio centro Stokholme darbuotojai, Lietuvos bendruomenės Švedijoje atstovai ir kiti redakcijos bendradarbiai, kurie gyvena Stokholme. Taip pat pridėjau dvi pažymas iš buvusių mano bendradarbių posėdžio pirmininkui.
Trečio klausimo trečioji dalis. Prieš atsakydama į Seimo narių klausimą, noriu patikslinti netikslumą, kuris yra likęs Seimo narių klausime. Mano darbas Švedijos radijo užsienio skyriuje netruko dvejus metus. Kaip gali pastebėti ir patys Seimo nariai, mano gyvenimo aprašyme, kaip ir yra įprasta tokio pobūdžio informacijoje apibūdinant darbovietes, nėra nurodomi net mėnesiai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog darbas Švedijos nacionaliniame radijuje truko ir 1991 metus, ir visus 1992 metus. Taip, 1991 metais vyko intensyviai, nes rengiau žinių laidas ir jas skaičiau tiesioginiame eteryje, jas transliavo visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai. Po to, pasibaigus finansavimui (tai buvo finansuojama Švedijos užsienio reikalų ministerijos), buvo pratęstas bendradarbiavimas grynai projektiniu lygiu.
Toliau dėl darbo nuo 1992 metų Respublikos ambasadoje Švedijos Karalystėje. Eiti ambasados reikalų vedėjo pareigas su manimi buvo sudaryta darbo sutartis 1992 m. rugsėjo 1 d. Tuometinis amžinatilsį ambasadorius R. Kalonaitis atkreipė dėmesį, kad tai buvo administracinio pobūdžio darbas. Apie tai, ar tuo metu tai pareigybei užimti buvo reikalaujama turėti magistro lygmens aukštąjį universitetinį išsilavinimą, man nėra žinoma. Tikiu, kad ambasadorius, su kuriuo buvo pasirašoma sutartis, viską darė pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Trečio klausimo ketvirtoji dalis. Aktorinio meno ir teatro režisūros studijos pasauliniame teatro edukaciniame institute „Akt-Zent“ Berlyne buvo laipsnio nesuteikiančios studijos. Pažymą apie studijas taip pat pateikiau posėdžio pirmininkui. Studijos buvo nenuolatinio pobūdžio ir buvo suderinamos su nuolatiniu darbu einant Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje kanceliarijos vedėjo pareigas.
Ketvirtas klausimas. Atsakymas į jį. Prieš atsakydama į šią Seimo narių klausimų grupę, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Biudžetinių įstaigų įstatyme numatyti tokie terminai ir procedūros kaip reorganizavimas, pertvarkymas ir panašiai Kultūros ministerijos vykdomuose procesuose nėra netaikomi. Reorganizavimas yra kur kas didesnė ir sudėtingesnė įstaigos pertvarkymo forma, nei atliekama Kultūros ministerijoje. Ministerijoje vykdomi darbo organizavimo pakeitimai ir su tuo susiję struktūriniai pokyčiai. Siekiant efektyvesnės veiklos, keičiama ministerijos struktūra. Abu šie procesai – tiek biudžetinės įstaigos darbo organizavimas, tiek įstaigos struktūros tvirtinimas – yra vienareikšmiškai įstaigos vadovo pareiga, kaip numatyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje.
Vidaus pertvarkymai vyksta griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, vykdant darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras, kurias įtvirtino Darbo kodeksas, Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios darbuotojų atstovų vaidmenį šiame procese, ir atskleidžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
Ketvirto klausimo pirmoji dalis. Atsakymas. Informuoju Seimo narius, kad Kultūros ministerijos kanclerio pareigybės tikrai nebuvo atsisakyta, nes ji yra reikalinga. Be to, tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui. Ministerijos kancleris, kaip įstaigos administracijos vadovas, yra atsakingas už sklandų ministerijos vykdomo darbo organizavimą ir struktūros pakeitimų įgyvendinimą siekiant efektyvesnės veiklos, tobulinant įstaigos funkcijas, veiklos procesus, minėto ministro įsakymo organizavimą, koordinavimą, kontroliavimą ir vykdymą.
Ketvirto klausimo antroji dalis. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, jog organizacijos struktūra laikoma sukurta, kai ji įsigalioja. Kultūros ministerijoje tai numatyta 2018 m. sausio 15 d.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4910 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 4846 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos administracijos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priede yra pateikiama apibendrinta administracijos struktūros grafinė schema. Turbūt ten tiesiog nebuvo matyti kanclerio pareigybės. Ministro kabinetą sudaro ir sudarys viceministrai, ministro patarėjai, kancleris, sekretoriatas. Naujoji Kultūros ministerijos struktūra bus panaši į Energetikos ministerijos. Naująją Kultūros ministerijos struktūrą siekiama formuoti atsižvelgiant į kitų valstybės institucijų pasiteisinusią praktiką. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Energetikos ministerijos, atsisakius departamentų bus labiau procesinė, orientuota į pagrindinių funkcijų vykdomus rezultatus, kultūros politikos formavimą, jos organizavimą, kontrolę, kaip tai rekomenduoja Valstybės kontrolė 2017 metų vasario mėnesio savo audito ataskaitoje, kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą.
Ketvirto klausimo trečioji dalis. Minėtu ministro įsakymu yra patvirtinta tik grafinė schema be pavaldumo ryšių. Pastarieji bus nustatyti patvirtinus padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus ne vėliau, nei to reikalauja teisės aktai.
Ketvirto klausimo ketvirtoji dalis. Už Kultūros ministerijos administravimą bus atsakingas kancleris, kaip jau ir minėjau, ir bendrąsias valdymo funkcijas atliekantys padaliniai, kurių nuostatai ir pareigybių aprašymai, kaip minėta, bus patvirtinti vėliau. Be to, 2017 metų rugpjūtį buvo atnaujintos ir Kultūros ministerijos viceministrų pareigybės, su kuriomis Seimo nariai gali susipažinti, nes jos yra skelbiamos viešai.
Penktas klausimas. Atsakymas į šį klausimą. Gana ilgas atsakymas, bet tikiuosi, kad dar užteks laiko.
Kultūros paveldo administravimo funkcijas atlieka Kultūros paveldo departamentas. Jis operatyviai reagavo į susidariusią situaciją, kai šių metų rugsėjo 30 dieną savavališkai buvo nugriauti pastatai Žygimantų g. 12 ir 12A. Šie pastatai Vilniaus senamiesčio vertinimo tarybos akte yra pažymėti kaip Vilniaus senamiesčio vertingosios savybės, todėl Kultūros paveldo departamentas, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos atstovams, 2017 m. spalio 4 d. pateikė statytojui reikalavimą dėl pastatų atstatymo ir numatė atstatymo darbų pradžios terminą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio reikalavimo pateikimo. Kultūros paveldo departamento direktorė 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. I-205 sudarė Nugriautų pastatų Žygimantų g. 12 ir 12A atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisiją. Lygiagrečiai Kultūros paveldo departamente dėl Vilniaus teritorinio skyriaus tarnautojų veiksmų taip pat atliekamas ir vidinis tarnybinis patikrinimas.
Taigi dėl situacijos, susijusios su Žygimantų g. 12 ir 12A, šiuo metu yra pakankamai teisinių priemonių priversti statytoją atstatyti buvusius pastatus ir atlyginti kultūros paveldui padarytą žalą.
Taip pat šiuo metu teigti, kad dėl statytojų savavališkų veiksmų nugriaunant minėtus pastatus yra atsakingos kultūros paveldo apsaugos institucijos, nėra pagrindo.
Kalbant apie projektą „Misionierių sodai“, tai yra daugiabutis gyvenamasis namas adresu Subačiaus g. 20, 22, Vilnius, būtina pažymėti, kad statybų teisėtumo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas teismuose. Kultūros ministerija iš esmės palaiko Generalinės prokuratūros poziciją. Teismams priėmus sprendimus, bus galima padaryti atitinkamas išvadas ir dėl už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų veiksmų derinant šias statybas.
Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant projektą „Misionierių sodai“ Lietuvos nacionalinis komitetas (ICOMOS) atliko tų projektinių pasiūlymų poveikio Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinei, visuotinei vertei vertinimą. Vertinimo išvados iš esmės buvo teigiamos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai taip pat yra atlikę tyrimą dėl „Misionierių sodų“ projekto galimo vizualinio poveikio Vilniaus senamiesčiui, Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus prieglaudos pastato vertingosioms savybėms. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad formuojamas užstatymas lemiamos vizualinės įtakos minėtoms vertingosioms savybėms neturės.
Atsiradus abejonių dėl minėtų ekspertinių vertinimų, šiandien Kultūros ministerija rengia dokumentus, reikalingus pakviesti UNESCO ICOMOS patariamąją misiją, sudarytą iš tarptautinių ekspertų, kurie vertintų „Misionierių sodų“ projektą ir rengiamą Misionierių vienuolyno ir bažnyčios tvarkybos ir rekonstrukcijos projektą. Planuojama, kad ši misija galėtų atvykti šių metų lapkričio antroje pusėje.
Taigi, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, akivaizdu, kad problemų, susijusių su kultūros paveldo apsauga Lietuvoje, yra pakankamai. Viena to priežasčių yra sudėtingas ir painus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinis reglamentavimas, todėl Kultūros ministerija per 2018 metus yra suplanavusi parengti naują Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją. Rengiant šį pamatinį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantį teisės aktą bus glaudžiai bendradarbiaujama…
PIRMININKAS. Ministre, atsiprašau, jums dar daug laiko reikia?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Aš jau baigiu.
PIRMININKAS. Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. …ir konsultuojamasi su suinteresuotomis visuomenės organizacijomis. Šiame įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtos Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Saugomų teritorijų ir kitų institucijų, dalyvaujančių paveldosaugos procese, aiškios funkcijos ir atsakomybė, t. y. vieno šeimininko principu.
Dėkoju už išklausymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, aš dabar tiesiog noriu jums priminti, kur mes esame, nes yra norinčių dar paklausti. Pagal Seimo statuto 208 straipsnio 14 punktą štai kur mes esame: „Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių (jūs tą išnaudojote). Seimui nutarus, laikas atsakymui gali būti pratęstas. Pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi pasirašę reikalavimą Seimo nariai. Jeigu Vyriausybės narys pageidauja, sudaroma galimybė atsakyti į pateiktą klausimą kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip po trijų dienų.“
Pirmiausia turime nuspręsti, ar tęsiame klausimus. (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, bendros nuomonės nėra, todėl balsuojame. Kas pasisako už tai, kad būtų pratęsta, nes jau dabar mes įėjome į Vyriausybės laiką, balsuoja už, tuomet klaus pirmiausia paklausėjai, tuo atveju pratęsiame 10 minučių, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Už – už pratęsimą, prieš arba susilaiko – nenori pratęsimo. Aišku, mes atsiprašome premjero, kad šiek tiek…
Gerbiami kolegos, balsavo 65 Seimo nariai: už – 21, prieš – 16, susilaikė 28. Nepratęsiame. Atsiprašome tų, kurie norėjo paklausti, bet taip jau patys balsavome. Ačiū. Pradedame Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Gerai. Galima repliką po balsavimo. Dar sumažinsime laiką. Prašau. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jaučiu, kad iš tikrųjų Vyriausybės darbe su teisiniais klausimais yra daug problemų, todėl įstatymo projektai tokie ateina. Mes sužinojome dvi naujienas, atkreipiu visų dėmesį, kad jeigu Darbo kodeksas neapibrėžia nieko, tai specialieji įstatymai, kuriais numatoma reguliacija, negalioja, jais vadovautis negalima. Vadinasi, visus kitus – Valstybės tarnybos, specializuotus įstatymus turime perkelti į Darbo kodeksą.
Ir antra naujiena, kuri buvo, kad valdžios institucijos, priešingai konstitucinei doktrinai, teisės principams… kad negalima kurti institucijų, kurios nenumatytos įstatyme. Pasirodo, jeigu labai nori, galima, nors įstatymas to nenumato. Tai yra fundamentalūs nesusipratimai, man atrodo, tai yra tikrai tam tikra krizė Vyriausybės teisės departamentų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Juozapaitis. Prašau.
Ačiū. Kolega V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, kad pasirinkote tokį destruktyvų kelią ir neleidote paklausti ir pasitikslinti atsakymų, kurių ministrės kalboje, na, turbūt buvo įžvelgta 2 %. Deja, ir kalboje apie Operos ir baleto teatro paskyrimą yra padaryta daug teisinių klaidų, ir Vyriausybės mastu. Be jokios abejonės, dabar bus tikrai gera proga pasitikrinti ir Konstituciniame Teisme atitiktį to teisės akto, kuris vadinamas Vyriausybės nutarimu, kuris prieštarauja specialiajam įstatymui. Na, bet viskas bus ateityje.
Taip pat labai liūdna ir apmaudu, kad ministrė prieš savaitę ir visą savaitę sakiusi, kad ji konsultavosi su verslo visuomene, šiandien keičia nuomonę ir sako, kad ji nebesikonsultavo. Prieš savaitę sakiusi, kad buvo konkursas ir buvo ten viduje patikrinimai įvairiausi labai skaidrūs, šiandien pasakė, kad jinai vienasmeniškai priėmė sprendimą. Na, nežinau, matyt, premjeras pasitiki savo ministre, mums abejonių šiandien kilo dar daugiau. Taigi belieka tiktai palinkėti mums visiems stiprybės per šį demokratijos egzaminą. Ir dar kartą išreiškiu apgailestavimą dėl jūsų pozicijos neleidžiant paklausti per dešimtį minučių keleto klausimų. Bet mes tikrai rasime progos pasikalbėti. Taigi linkiu stiprybės!
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar E. Gentvilas ir gal baigtume? Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš apgailestauju dėl kai kurių Seimo narių nesusigaudymo. Pateikti klausimų tiek, žinant, kad Statutas numato tik 20 minučių, ir paskui piktintis, kad nebeleidžiama klausinėti, tai skaitykite Statutą ir skaitykite, kokias paklodes surašėte. Aš nekalbu apie ministrės atsakymų turinį, čia atskira kalba, verta turbūt kalbėti, tačiau nesipiktinkite patys tiek prirašę klausimų.
13.11 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis – G. Landsbergis. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas premjerui. Aš norėčiau pasitikslinti, premjere, ar jūs galite labai aiškiai pasakyti savo poziciją dėl tokio klausimo, kuris paskutinėmis dienomis yra ne vieną sykį keltas, t. y. dėl gynybos finansavimo. Noriu priminti, kad visos diskusijos apie augimą ar neaugimą turėtų remtis mūsų patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, kuri numato, kuri yra priimta Seime beveik vienbalsiai ir kuri numato tolygiai kasmet didėjantį finansavimą. Ką mes supratome, kai mes palaikėme šį projektą, mes supratome, kad yra kalbama apie 2,5 % iki 2020 metų. Šiandien turėjome susitikimą ir galimybę kalbėti su krašto apsaugos ministru, kuris pasakė: nedidindami gynybos finansavimo, galime atsisakyti visuotinės karo prievolės bei oro gynybos stiprinimo. Premjere, ar galite labai aiškiai pasakyti, kokia yra jūsų pozicija ir ar finansavimas gynybai bus didinamas taip, kaip yra numatyta Nacionalinėje saugumo strategijoje? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Finansavimas bus didinamas tolygiai. Jeigu tai būtų daroma nuo to momento, kai mes kūrėme ir sukūrėme krašto apsaugos sistemą ir kariuomenę, šiandien neturėtume tokių problemų. Tolygiai tai nereiškia, kad ta pačia suma, kuri yra skiriama nuo 2015 metų, po 150 mln. eurų kasmet. Jeigu jūs suvokiate, kad tai yra tolygu, tada ne. Aš manau, mes turime atsižvelgti pirmiausia į mūsų krašto apsaugos sistemos gebėjimą modernizuoti ir investuoti racionaliai tas lėšas, pasirinkti tuos sprendimus, kurie yra tikrai ir geopolitine prasme, ir saugumo prasme patys efektyviausi, kalbant apie tą pačią oro gynybą. Jeigu mes mąstome, kad turime turėti, t. y. tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija, tiek Lenkija, visą paketą, koks yra numatytas arba kokį kas nors įsivaizduoja, tai yra vienas požiūris. Aš manau, kad mes turime siekti to didesnio finansavimo, tai yra numatyta ir strategijoje, bet tolygus finansavimas nereiškia, kad bus po 150 mln. Atsižvelgsime ir į visų kitų mūsų sričių finansavimą, bet kad nebus taip, kaip buvo, kad būtų nebefinansuojama kariuomenė arba tai mažinama, tikrai to nebus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Klausia K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Finansų ministro nėra, tai klausimas Ministrui Pirmininkui. Yra aritmetinė dauguma ir yra politinė dauguma Vyriausybėje. Mes dabar turime tokią situaciją, kad aritmetinė dauguma lyg ir šiek tiek keičiasi, ir keičiasi ne į 71 žmogaus skaičių. Sakykite, ar tokie pokyčiai, kurių dabar dauguma laukiame ir nežinome, kas bus, nėra priežastis to, kad šių metų biudžete iš esmės iš mokestinės reformos tų pažadų arba gerų užmojų, kurie buvo pradėti ir apie kuriuos buvo kalbama, mažai kas belieka? O kitais metais, kai bus rinkimų metai, jų visiškai neliks, nes jeigu paimsime pagrindinius dalykus, dėl ko vyko diskusijos, t. y. dėl PVM korekcijų, dėl kitų, dėl nekilnojamojo turto, tai mažai kas pasikeitė arba pasikeitė labai minimaliai. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, sakykite, jūsų požiūris vis dėlto į tą politinę…
PIRMININKAS. Klausti – viena minutė.
K. GLAVECKAS (LSF). …daugumą ir politinę aritmetiką, nes be vieno ir be kito yra gana sunku įdiegti, įgyvendinti reformas? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Primenu visiems: klausti – viena minutė. Prašau, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū gerbiamam profesoriui. Reikėtų galbūt konkrečiau paminėti, ko nebeliko iš pirminio siūlymo. Matyt, mes galėsime diskutuoti dėl naujų buvusių siūlomų PVM tarifų įvedimo 5,15 (taip, to nėra), visa kita, kas buvo numatyta, tai biudžete ir lydimuosiuose teisės aktuose atsispindi.
Dėl daugumos, mažumos. Galime ir kitaip klausimą pasverti. Jeigu mes neturime daugumos, vadinasi, yra kita dauguma. Gal kita dauguma gali imti ir suformuoti Vyriausybę? Jeigu to nėra, vadinasi, yra šita dauguma. Juo labiau kad mes turime Seime be daugumos ir opozicijos taip pat frakcijas, kurios nėra nei daugumoje, nei mažumoje. Todėl skaičiuojant, kas yra dauguma, galbūt irgi reikėtų atimti tuos, kurie nėra prisijungę nei prie daugumos, nei prie mažumos. Aš manau, kad ne aritmetika svarbiausia, o svarbiausia, ar čia bus priimti reikalingi įstatymai. Tada aiškiai matysime, yra dauguma, nėra daugumos, mažuma ar kitokiu pavadinimu įvardijama Seimo narių grupė, kuri remia ar neremia Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti žemės ūkio ministrui. Lietuvoje paskelbta ekstremali žemės ūkio situacija, tačiau šiandien Seimo vadovybės (valstiečių balsais – pabrėžiu) buvo išbrauktas Seimo nutarimas, kuriuo yra siūloma nedelsiant spręsti ir sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje dalyvautų Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Žemės ūkio rūmai, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Ji parengtų bendrą ir sisteminį veiksmų planą, kuris leistų gauti nacionalinę ir europietišką paramą nuostolių patyrusiems žemdirbiams. Aš norėjau jūsų klausti. Nejaugi jūsų kolegos išvis nesuvokia, kas darosi žemės ūkyje? Ar jie sąmoningai jums kerštauja ir nori parodyti, kad jūs nusišalinate nuo visų klausimų sprendžiant žemės ūkio problemas?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, premjere.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Lyg ir ministrui klausimas buvo.
PIRMININKAS. Ministrui, atsiprašau. Ministrui.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Vytautai, už klausimą. Aš manau, kad tikrai Seimo nariai turi teisę, ne tik teisę, bet ir pareigą žinoti, kas vyksta, bet manau, kad Vyriausybė tikrai adekvačiai reaguoja į tą situaciją, kuri yra šiandien Lietuvos žemės ūkyje, nes Ekstremalių situacijų taryba prie Vyriausybės yra paskelbusi ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje. Pirmas žingsnis.
Antras žingsnis. Vyriausybė pagal Ekstremalių situacijų tarybos sprendimą priėmė nutarimą paskelbti ekstremalią situaciją. Vyriausybės vardu premjeras pasirašė laišką Komisijos pirmininkui Ž. K. Junkeriui dėl Europos Sąjungos paramos Lietuvos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerijoje yra sudaryta Ekstremalios situacijos likvidavimo komisija, kurios pirmininkas esu aš. Visiems žemės ūkio skyriams yra išsiųsta metodika, lentelės, kurias turi užpildyti pagal žemdirbių patirtus nuostolius. Pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje renkasi žemės ūkio skyrių vedėjai, kuriems bus dar kartą suteikta visa informacija, kuri reikalinga. Ekstremalios situacijos paskelbimas leidžia Nacionalinei mokėjimo agentūrai neprašyti iš žemdirbių jokių pažymų dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tiek dėl gautos europinės paramos, tiek dėl būtinybės užsėti pūdymus arba plotus po žalinimo. Iš tikrųjų aš manau, kad viskas yra daroma. Tik tiek, kad mes turėtume turėti pareigą Seimui, o aš manau, kad Kaimo reikalų komitetui mes tą informaciją pateiksime. Aš nežinau, žinoma, Seimo reikalas, ar sudaryti papildomą darbo grupę, ar ne. Bet aš manau, kad šiandien tikrai viskas daroma, kas yra būtina.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi S. Tumėnas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pasidžiaugti, kad dalyvauja švietimo ir mokslo ministrė, ir jums užduoti klausimą. Vakar Vyriausybės svarstymo kontekste paskelbta biudžeto tema. Mačiau jūsų viešą pasidžiaugimą – apie 50 mln. eurų sutelkta neformaliajam švietimui, mokytojų ir dėstytojų atlyginimams didinti. Aš tai tikrai sveikinu, tai yra žingsniai, kurių laukiame. Bet kartu aš skaitau ir oficialius Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimus spaudai, kur jūs patys teigiate, cituoju: „Biudžetas beveik toks pat kaip pernai, todėl turimi ištekliai perskirstyti ir sutelkti keliems svarbiausiems tikslams.“ Vėlgi sistema turi būti efektyvesnė ir aš su tuo sutinku. Bet, gerbiamoji ministre, aš norėčiau išgirsti, iš kokių sričių yra imamos švietimo lėšos tam, kad tie 50 mln. būtų rasti? Ar iš tiesų nemažėja švietimo biudžetas, turint minty, kad…
PIRMININKAS. Viena minutė.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …Europos Sąjungos asignavimai švietimui kitais metais didėja.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, ministre.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiamasis Gintarai, dėkoju už klausimą ir už pabrėžimą tų akcentų, kurie tikrai yra labai svarbūs. Švietimo biudžetas tikrai nemažėja, jis, kaip ir minėjote, yra sutelktas į prioritetus, į kuriuos daugelį metų buvo mažiau skiriama dėmesio. Iš esmės tai yra žmonės švietimo sistemoje. Taip, švietimo sistema yra gana smarkiai atnaujinta infrastruktūros prasme per pastaruosius metus. Deja, pagrindinį efektą duoda investicijos į žmones, o ne investicijos į sienas. Konkrečiai mes esame gavę planavimą struktūrinių fondų, jis yra parengtas dar anos Vyriausybės, ir šita Vyriausybė perplanuoja skirdama strateginėms pertvarkoms vykdyti. Konkrečiai eilučių derinimo aš negalėčiau dabar pateikti, bet mielai pristatysiu komitete.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia kolega S. Tumėnas. Ruošiasi A. Skardžius. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kadangi nėra ministro, noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką. Gerbiamasis premjere, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu yra keistai skaičiuojami gyvenimo Lietuvoje metai. Pavyzdžiui, mama, atsivežusi iš Ukrainos sūnų, gyvena penkerius metus, mamai skaičiuojamas gyvenimo stažas penkeri metai, o jos sūnui tik 50 % – 2,5 metų. Ir taip yra moksleiviams, studentams. Jūsų nuomone, ar čia yra teisingas toks keistas skaičiavimas gyvenimo Lietuvoje stažo, ar nereikėtų šito keisti? Nes man mama sako: tai ką, mano sūnus turi naktį išskristi į Ukrainą gyventi, nors gyvename čia kartu? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pakomentuos, nesant vidaus reikalų ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministras. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kiek žinau, tai ta tvarka, kuri pasiūlyta prieglobsčio gavėjams, pabėgėliams, paramos būstui yra ta pati, kokia yra ir mūsų Paramos būstui įstatyme. Ta pati tvarka ir ta pati rėmimo tvarka galioja ir gyvenantiems Lietuvoje. Dabar ar ji iš esmės yra teisinga tiek ukrainiečių atžvilgiu, tiek lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, atžvilgiu, čia kitas klausimas. Bet pati tvarka yra suderinta su Paramos būstui įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Pupinis. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties norėjau paklausti teisingumo ministrės, bet galbūt, nežinau, gal premjeras atsakys. Turbūt visi suprantame, kad už įstatymo ribų demokratija neegzistuoja. Bet aš manau, kad tokios tarnybos kaip STT neturėtų piešti pažymų ir veikti už įstatymo ribų. Kadangi jos, atlikusios vertinimus pagal savo kompetenciją, pavyzdžiui, tokioms Seimo nario pataisoms kaip leidimas jūros teritorijoje išduodamas 35 metų laikotarpiui, nubraukus be pratęsimo galimybes, ką vertina mūsų teisė, tai yra termino naikintinas pobūdis nepriklauso nuo to, ar įstatyme yra įrašytas draudimas tokį terminą pratęsti, ar tokio draudimo nėra, STT rašo, kad pagal nutylėjimą pratęsti leidimo galiojimą neribotą laiką naudoti konkurse laimėtą vietą, tai tolygu faktiniam teritorijos privatizavimui, yra korupcijos rizikos veiksnys ir tai tolygu Baltijos jūros teritorijos privatizavimui, ir vertindami pataisą, pasiūlymas galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Gerbiamasis premjere, ar galima šiuo laiku veikti už įstatymo ribų, nepaisyti jo, pasitvirtinti kažkokias taisykles ir tiesiog paminti teisę, piešiant kažkokias pažymas, kad ir labai kažkas jų prašo, kad tokios būtų teikiamos? Aišku, tai teisingumo ministrei, bet jūs, kaip buvęs vidaus reikalų ministras ir premjeras, galbūt pasakytumėte savo žodį. Teismai nepriima tokių skundų, nes tai yra nuomonė.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Visiškai sutinku, kad ne iš įstatymo jokios prievolės, įpareigojimai negalėtų būti kildinami. Tikrai negalėčiau detaliai komentuoti jūsų pasisakymo, bet iš principo pagal Korupcijos prevencijos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybai yra pavesta funkcija atlikti galimą korupcijos rizikos vertinimą. Tai nėra įstatyminė nuostata, tai nėra apkaltinamoji nuostata, tai yra nuomonė žinybos, kuriai tokią funkciją atlikti pavedė įstatymas. Manau, kad sprendimų priėmėjui yra palikta diskrecijos teisė tą nuomonę vertinti. Mano būtų toks atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi E. Gentvilas. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimą norėčiau užduoti švietimo ir mokslo ministrei. Gerbiamoji ministre, švietimo srityje yra pradėtos kelios reformos, vadinamasis perėjimas prie etatinio apmokėjimo, tačiau jis nuolatos atidedamas, arba aukštojo mokslo reforma, kur dabar nieko negirdėti. Tačiau klausimą norėčiau užduoti dar apie vieną pertvarką, susijusią su planais atsisakyti specialiųjų mokyklų, kuriose ugdomi vaikai, turintys specialiųjų ugdymo poreikių ir negalių. Aišku, tinkamai pasirengus tokiai reformai, savaime suprantama, ji galima, tačiau tam reikia finansavimo, tam reikia mokyklų pasiruošimo, pasirengimo ir tam tikrų priemonių. Tačiau tiek bendrojo lavinimo mokyklos ir tėvai, kurie turi minėtų vaikų, turi tam tikrų nuogąstavimų, kad ir šiai reformai nebus tinkamai pasirengta, kad specialiosios mokyklos bus uždaromos, ten dirbantys specialistai bus atleidžiami, o integracija, tikimasi, bus išspręsta kažkaip natūraliai, perkėlus vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas. Todėl gal ministrė galėtų pakomentuoti, kokie papildomi resursai yra numatomi ir ar numatomi, siekiant užtikrinti numatomos pertvarkos veiksmingumą ir kaip įmanoma mažesnę žalą minėtiems vaikams…
PIRMININKAS. Viena minutė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …ir mokyklų bendruomenėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, ministre.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiamasis Edmundai, dėkoju už klausimą. Apie vykstančias reformas visą informaciją pateikiame viešai, taip pat Seimo komitete, jeigu turėtume papildomų klausimų, visada galime aptarti ir apie tai, kas vyksta aukštajame moksle, ir apie tai, kas vyksta dėl etatinio apmokėjimo. Dar vakar buvo susitikimas Seime, gaila, kad nedalyvavote. O dėl specialiųjų poreikių vaikų aš noriu pasakyti, kad tokios reformos nėra ir nėra masinio, kaip jūs pavadinote, noro uždaryti mokyklas. Tiesiog siekiame užtikrinti kuo geresnes sąlygas specialiuosius poreikius turintiems vaikams, numatant galimybes plėsti bendrojo ugdymo sistemą, ir nėra jokios nuostatos uždaryti visas specialiųjų poreikių vaikus ugdančias mokyklas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, pakalbėkime apie Migracijos departamentą ir jo veiklos neefektyvumą. Aš esu tikras, kad jeigu jūs dabar būtumėte vidaus reikalų ministras, jūs būtumėte greta dviejų žmonių atradęs dar keletą iš visos valstybės tarnybos, keliasdešimt tūkstančių, ir priskyręs juos atlikti tą funkciją – paimti pareiškimus iš užsieniečių ir išduoti leidimus. Ką daro dabartinis vidaus reikalų ministras, kurio net paklausti šiandien negaliu? Kodėl jis neužtikrino, kad Migracijos departamentas numatytais, įstatymų numatytais terminais užtikrintų funkcijos vykdymą? Galima suversti kaltę Migracijos departamento direktoriui, kaip aplinkos ministras K. Navickas suvertė kaltę viceministrui, kuris pakėlė letenėles į viršų. Ar čia tokia tradicija? Ar iš keliasdešimties tūkstančių galima atrasti kelis kvalifikuotus žmones, kurie vykdytų įstatymo terminus, numatytus reikalavimus? Kaip jūs vertinate šiuo atveju ne Migracijos departamento, bet vidaus reikalų ministro darbą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Matyt, reikėtų pažiūrėti į tam tikrą retrospektyvą. Kaip minėjote, jei būtumėte jūs, aš buvau, ir šioje garbingiausioje Lietuvos institucijoje buvo pateikti sprendimai. Jei jie būtų buvę įgyvendinti, šiandien mes apie tą skandalingą situaciją su Migracijos departamentu net nekalbėtume. Tačiau aš nebebuvau vidaus reikalų ministru ir tai, kas buvo parengta mūsų ministerijos, tiesiog buvo nužudyta. Ir mes turėjome, tai ir buvo prognozuotina – praeis kiek laiko ir vėl mes grįšime. Grįžome į tą pačią situaciją, į tą patį pradinį atskirų nuomonių pareiškimą: aš manau taip, aš galvoju kitaip. Sistema yra parengta ir buvo parengta, ir vėl tuo keliu reikės judėti. Taigi tuos sprendimus reikės priimti vėlgi čia, ir aš net neabejoju, kad mes tą padarysime šį kartą.
Dėl pagrindinių resursų, taip, ministras mane informavo, yra priimtas sprendimas, yra perkeliami kvalifikuoti, atsakingi darbuotojai iš kitų vidaus reikalų sistemos padalinių į Migracijos departamentą, kad būtų galima sureguliuoti ir atlikti tas funkcijas nustatytu laiku, kaip numato įstatymas. Man minėjo apie 12 pareigybių, dėl kurių jau tie sprendimai yra priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Martinėlis. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, norėčiau pakalbėti truputį apie kelininkus. Kaip jūs žinote, kelininkai buvo pakankamai stipri organizacija, ne organizacija, bet žmonės pakankamai solidarūs, išmanantys, daug dirbantys, visuomet gerą vardą turėjo. Tačiau paskutiniu metu kažkas vyksta, ypač Kelių direkcijoje, kadrai keičiasi, vadovybės, direktoriaus pavaduotojai keitėsi, dabar neseniai (…), kad ir pats direktorius nori išeiti. Ar tai nėra bėda šitų visų reformų, sujungimų ir t. t.? Paskutiniu metu nevykdomi pirkimo konkursai, kažkas, lyg ir darbas sustojęs. Jums nekelia kokių nors baimių? Ir galbūt dar keletą minčių apie Utenos–Vilniaus kelią, kokių naujienų turite? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
R. MASIULIS. Ačiū jums už klausimą. Net nežinau, kaip atsakyti dėl to, kad kelininkų buvo stipri komanda. Taip, galbūt buvo stipri, bet ir bėdų buvo. Kuo toliau nagrinėjama situacija, tuo daugiau atrandama negerų dalykų. Jau nemažai skandalų yra paviešinta. Tikėtina, kad dar kažkiek jų bus. Tos įsisenėjusios problemos, kaip įmonių turto naudojimas savo reikmėms, tie dalykai turi keistis.
Kitas dalykas, jei mes pasižiūrėtume šiųmetinius konkursus, kelių remonto ir kelių statybos kainos reikšmingai krenta. Vadinasi, tie konkursai anksčiau nebuvo efektyvūs, per mažai dalyvių buvo, kainos buvo užaukštintos. Taigi yra didelis įtarimas, kad būdavo ir susitarimų tarp tų, kurie organizuodavo konkursus, ir tarp tų, kurie konkursuose dalyvaudavo. Matėme, kad kelių įmonės tam tikra prasme ir prisijaukina darbuotojus. Paviešinta ta informacija buvo. Taigi Kelių direkcijoje vyko tikrai dideli pasikeitimai. Daug ir pavaduotojų pakeista, ir darbuotojų nemažai pakeista vien todėl, kad sistemą reikia atnaujinti. Tie pakeitimai rodo, kad kainos sumažėjo.
Kitas dalykas – kokybė. Matome, kad ir kokybė buvo netinkama. Dabar atliekami keli auditai ir dar bus atliekami iki kitų metų vidurio, tada galėsime pateikti įrodymus, kad ir kelių kokybė nebuvo užtikrinama. Taip, sukrėtimas yra, pasikeitimai vyksta. Tokių reikšmingų projektų atidėjimų ar sustojimų aš negirdėjau, gal daugiau kelininkai dabar mums skundžiasi dėl oro, kad taip pat kaip ir žemdirbiams, jie tokiu drėgnu oru negali dirbti. Tokie, sakyčiau, tik buitiniai sukrėtimai. O tikiu, kad kitais metais tiek Automobilių kelių direkcija, tiek ir priežiūros įmonės įeis su naujais vadovais, naujomis struktūromis ir visiškai nauju požiūriu. Todėl tikiuosi, kad tas kelių biudžetas, kurį mes turėdavome, bus išnaudotas žymiai efektyviau ir per kitus metus mes suskaičiuosime, kiek realiai Lietuvai reikia pinigų, kad keliai būtų prižiūrėti, būtent dėl visų šių pakeitimų tiek per konkursus, tiek vadovybės.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Palionis. Prašom, kolega.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu klausimą švietimo ir mokslo ministrei, panašų į kolegos G. Steponavičiaus, dėl mokytojų atlyginimų. Čia ir viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad jie mažesni negu 500 eurų. Ar tikrai tai statistiškai tiesa?
Dabar 2018 metų biudžete švietimo sistemos finansavimas didėja mažiausiai, lyginant su kitomis sritimis. Kaip jūs manote, ar etatinis apmokėjimas gali būti kaip priežastis atlyginimams kelti, ar nebus atleidžiami mokytojai? Kaip galvojate spręsti šią socialiai jautrią problemą?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Jis labai svarbus. Taip, pirmą kartą buvo pateikta išsamesnė mokytojų atlyginimų apžvalga. Visi duomenys remiasi „Sodros“ ir kitų oficialių šaltinių duomenimis. Apžvalga yra viešai paskelbta Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje, tikrai mielai kviečiu susipažinti.
Apie etatinį mokytojų apmokėjimą yra kalbama nuo 2004 metų. Ši Vyriausybė startavo su šiuo darbu kaip vienu iš pirmųjų, ir tikrai po labai sudėtingų diskusijų kartu su socialiniais partneriais visiškai esame finišo tiesiojoje. Yra parengtas modelis, kurį atnešame į Seimą, į Švietimo ir mokslo komitetą apsvarstyti. Vyriausybė yra įsipareigojusi įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos kartu su mokyklos modelio keitimu. Taip, atlyginimų kėlimas mokytojų ir etatinis mokytojų apmokėjimo įvedimas siejasi ir tai turi užtikrinti, kad mokytojų darbo sąlygos gerės. Vienas iš principų etatinio apmokėjimo yra tai, kad mokytojams yra sumokama ne tik už pamokų vedimą ir už pasirengimą pamokoms, bet ir už kitas veiklas, kurių tikisi mokykla iš mokytojo ir kurių labai reikia visuomenei, – ir konsultacijos, ir renginiai, ir darbas su tėvais, ir metodinės medžiagos rengimas. Etatinis apmokėjimas numato apmokėti už šias veiklas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Palionis. Ruošiasi V. Kernagis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas buvo, aišku, parengtas finansų ministrui, bet tikiu, kad Ministras Pirmininkas irgi sugebės atsakyti. Iš esmės pakeitus savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką ir natūraliai didėjant gyventojų pajamų mokesčio surinkimui 2018 metais savivaldybėms savarankiškoms funkcijoms suma irgi didėja apie 17 %, tai sudaro 244 mln. eurų. Yra smagu matyti, kad visose savivaldybėse, ir tik viena savivaldybė iškrenta iš konteksto, kuriai nėra padidėjimo, tai yra Naujoji Akmenė. Tikiu, tikriausiai dėl to, kad jie visur būdavo pirmi ir dalyvaudavo pilotiniuose projektuose, kurie baigėsi. Klausimas, ar būtų galima išlaikyti, kad neišsiskirtų iš visų 60 savivaldybių, kad jie būtų nors to paties lygio, kuris yra, ir 2017 metais?
Kitas klausimas, ar Vyriausybė planuoja parengti aprašą, kur tuos pinigus savivaldybės galės naudoti, nes mes žinome, kad ir VIPʼo programa mažėja, gal jos galėtų prisidėti prie VIPʼo programos? Ar yra tokių planų?
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). (…) yra, norint, kad iš tiesų tie pinigai nebūtų pravalgomi, o investuoti ir gerintų rajonuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę ir paslaugų kokybę. Į antrą dalį.
Į pirmą dalį. Taip, iš tiesų yra ir buvo daromi įvairūs pilotiniai projektai, ir mes jau radome vieną iš klaidų, kur penkios savivaldybės, dalyvavusios socialinės paramos skirstymo eksperimente, irgi liko šiek tiek nuskriaustos. Tai pasižiūrėsime, kaip tai yra susiję su Akmene. Tikrai ta metodika, kuri dabar pritaikyta – palikti tik vieną savivaldybę… Pasižiūrėsime, kad nebūtų čia irgi kokių nors… Na, galbūt vieno iš pilotinių projektų dalyvavimo pasekmės.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi A. Armonaitė. Tiesa, aš jos nematau. Tuomet R. Žemaitaitis. Dabar – V. Kernagis. Prašom, kolega.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Laba diena. Turiu klausimą kultūros ministrei. Išgirdome jūsų atsakymus čia, salėje. Bent jau aš supratau, kad iš esmės naujoji struktūra nėra patvirtinta, kad pareigybiniai ryšiai nėra nustatyti, kad atsakomybė struktūrinių vienetų irgi nėra nustatyta, kad visa tai bus kada nors, yra daroma, nors prezentacijoje, kuri yra jūsų ministerijos tinklalapyje, aiškiai parašyta, kad šita struktūra yra patvirtinta jūsų pačios įsakymu. Bet čia yra kitas klausimas. Aš norėčiau pasitikslinti.
Jūs toje pačioje prezentacijoje minite, kad atlikote funkcijų, padalinių, žmonių ir procesų analizę. Ar galėtumėte tiksliai įvardinti, kada jūs ją atlikote, kas ją atliko, ir ar galėtumėte artimiausiu metu supažindinti mus arba bent jau Kultūros komitetą su ta analize, kuri jau yra atlikta? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū. Ačiū už klausimą. Taip, dar kartą patvirtinu, kad nauja struktūra įsigalios nuo 2018 m. sausio 15 d.
Dėl funkcijų analizės. Funkcijų analizė buvo atlikta dar liepos–rugpjūčio mėnesiais, tačiau konsultuojantis su Vyriausybės kanceliarija buvo pateiktos kitos formos ir mes ją tiesiog perkėlėme į kitą formą. Sutrumpintas funkcijų analizės variantas yra pateiktas ministerijoje egzistuojančiai profsąjunginei organizacijai. Tiesiog galima pristatyti ir komitete kartu su struktūrinių pakeitimų pristatymu. Kada numatysite posėdyje, tada pristatysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų klausimas buvo aplinkos ministrui, teisingumo nėra, tai gal tada premjerui, nors, aišku, čia yra ne jo funkcija, bet nepykite, premjere.
Dar replika žemės ūkio ministrui Broniui, ką Vytas klausė. Iš tikrųjų sakote – Seimo teisė. Antradienį didžiausias absurdas, koks galėjo būti, kai Seimas sudarė Nekokybiškų maisto produktų tyrimo komisiją. Tai čia gėda ir Seimui, ir politikai, ir visai Vyriausybei, tarsi su šlapiu skuduru užmojavo per gerą vietą. Čia yra tik Vyriausybės reikalas ir tik Vyriausybė turi tirti.
Bet aš turiu dėl aplinkos ministro, gal todėl ir neatėjo. Premjere, pasitraukė viceministras M. Gudas, kuris iš tikrųjų vykdė ministro nurodymą buvusiai ministro darbovietei skirti beveik 4 mln. eurų. Aplinkos ministerijoje ir iš jo aplinkos žmonių iš tikrųjų tas nepasitenkinimas, sako, guldžiau už ministrą galvą, vykdžiau ministro nurodymą, o dabar esu priverstas atsistatydinti. Ar jūs nemanote, kad turėtų būti sušaukta nauja komisija, šiai įstaigai neturėtų būti skiriami pinigai ir tie 4 mln., kurie galimai buvo neteisėtai skirti ministro kuruojamai buvusiai įmonei, skirti kitoms? Nes tas toks galimas, aš nenorėčiau tikėti, gal ten korupcijos ir nebuvo, bet tas menamas įtariamas korupcinis reiškinys… viskas, va, gavai įmonę, tokią kaip ir bausmę, ėjai per ministrą, pakišai viceministrą, tai ir negausi šiais metais, tarkime, 2018 metais, tų pinigų.
PIRMININKAS. Klausti – viena minutė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). O tada būtų tvarka ir kiti ministrai bijotų savo viceministrus pakišti.
PIRMININKAS. Remigijau! Klausti – viena minutė. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai palaikau, kad turi būti ir tvarka, ir teisingumas kiekvienoje ministerijoje ir valstybėje. Jūs, kolega Remigijau, pasisakyme, klausime kelis kartus pabrėžėte, kad ministro nurodymu, ministro užsakymu buvo skirti. Tikrai kol kas yra tik prielaidos, niekuo nepagrįstos, kad taip gali daryti. Aš manau, kad ministras, kiek mane informavo, darė viską: kreipėsi į ankstesnės sudėties Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, pats įvardino galimas rizikas, pats gavo rekomendacijas, pats nusišalino, pats nepriėmė jokių sprendimų ir dabar galiausiai pats kreipėsi į VTEK’ą, kad būtų ištirta ir išaiškinta, ar buvo galimi pažeidimai, ar ne.
Nors ta praktika, kuri dabar nauja dėliojasi, kad veikimas galimo intereso konflikto zonoje paliečia faktiškai visus, ir tada nė vienas nei iš dabar dirbančių, nei ateityje dirbsiančių negalės nieko daryti, nes iki tapdami ar Seimo nariu, ar Vyriausybės nariu veikė kokioje nors profesinėje veikloje, jeigu tokią praktiką mes taikysime ateityje, tai tikrai yra didžiulė grėsmė. Galiausiai pats VTEK’as turi pasakyti tam tikras ribas, kurios yra. Jeigu dėl šio klausimo kyla bent kokių abejonių, kad galėjo būti paskirta neteisėtai, be abejo, tas sprendimas turėtų būti pakeistas.
Dėl viceministro pasitraukimo. Tikrai nesiečiau to su šiuo klausimu, nes sprendimas buvo brandinamas ne vieną dieną ir ministras taip pat buvo informavęs, kad nori daryti pokyčius savo komandoje, neįvardindamas konkrečių žmonių. Tai tikrai nesusiečiau su šiuo konkrečiu sprendimu ir nemanau, kad ministras pakišo… Dar šiandien manau, kad vis dėlto aplinkos ministras darė viską, kad nebūtų jokio interesų konflikto.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi R. Šarknickas. Prašom, Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas buvo sveikatos apsaugos ministrui, tačiau kadangi jo nėra, peradresuosiu jį premjerui.
Jau kurį laiką įvairios Europos Sąjungos institucijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skambina pavojaus varpais dėl sergamumo tuberkulioze Lietuvoje. Medikų teigimu, viena iš priežasčių, kodėl sergamumas šita pavojinga liga mūsų šalyje yra net penkis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, yra ta, kad sistema neužtikrina, kad suaugusieji ligoniai išbūtų visą gydymo kursą, kuris kartais tęsiasi net kelerius metus. Tuo pat metu visuomenės informavimas apie šitą ligą yra nepakankamas. Neseniai vykusios apklausos duomenimis, net 88 % tėvų nežino tyrimo pavadinimo, dalis tėvų mano, kad vaikai šia liga net neserga. 2016 metais buvo patikrinta 42 tūkst. vaikų ir 10 % iš jų buvo teigiamas atsakymas.
Suprantama, kad ši situacija susidarė ne per vienerius metus, tačiau atrodo, kad tai turėtų būti tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek galbūt ir Vyriausybės vienas iš prioritetų, nes mes skambame Europos Sąjungoje kaip tuberkuliozės židinys. Ar jūs svarstėte šį klausimą, ar ketinate imtis kokių nors kompleksinių priemonių kovojant su šia tikrai pavojinga liga?
PIRMININKAS. Viktorijai tik išimties tvarka buvo galima ilgiau klausti. Premjere, prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ir neatsakyti negaliu.
PIRMININKAS. Negalite.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Detaliai jums negalėsiu atsakyti, bet visiškai pritariu tam, ką pasakėte. Vienas iš būdų spręsti šitą problemą yra tinkama profilaktika ir prevencija, taip pat ir patikrinimai, ir galbūt tam tikros rizikos grupės įvardijimas, nes ne paslaptis, kad šita liga yra gana, kaip jūs minėjote, paplitusi. Tai susiję su tam tikrais gyvenimo kokybės reikalais ir daugelis tų žmonių tiesiog patys neįtaria, nežino, negali identifikuoti, negali aplinkiniai identifikuoti. Kalbant apskritai apie sistemą, aš galėčiau pasakyti, kas yra naudingiau ir tikrai racionaliau valstybei – investuoti į profilaktiką, švietimą ir prevenciją negu į pasekmių šalinimą. Taip, tai yra vienas iš prioritetų, bet nesakysiu, kad tai yra šita liga. Tikrai negaliu atsakyti, ministras gal galės atsakyti detaliau kitą kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Vinkus. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Visų pirma aš noriu padėkoti jūsų Vyriausybei už neįtikėtinai nevilkinamus darbus, o tai yra akivaizdu, ir linkėjimai premjerui iš Lenkijos Seinų ir Punsko gyventojų. Kultūros komitetas apsilankė, padarė išvažiuojamąjį posėdį, santykiai akivaizdžiai šiltesni. Žodžiu, mes visi kartu džiaugiamės.
Kadangi nėra kelių ministrų, tai gal toks retorinis klausimas, daugiau pastaba. Man teko apsilankyti Alytaus pataisos namuose, susitikti su administracija, su darbuotojais. Praėjusį antradienį Seimas jau priėmė sprendimą dėl statutinių darbuotojų atlyginimo, viskas gerai. Tačiau yra slaugytojų, kurios dirba dvigubai pavojingesnį darbą su recidyvistais negu paprastose ligoninėse, tos slaugytojos gauna apie 300–400 eurų ir dirba žeminantį darbą, nes kaliniai nesiskaito su jomis. Aš tokį pastebėjimą pranešu jums, kad perspektyvoje būtų galima atkreipti į tai dėmesį dėl atlyginimo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai žinoma situacija visos Kalėjimų departamento sistemos ir konkrečiai Alytaus pataisos namų. Ir teisingumo ministrė, ir viceministras… Yra labai aiškus, konkretus veiksmų planas iš esmės pertvarkant bausmių vykdymo sistemą, darant struktūrines pertvarkas. Tai yra pradėta vykdyti.
Dėl atlyginimo slaugytojams tikrai nepasakysiu, nes nesu tiek įsigilinęs, per kokią sistemą tai yra finansuojama. Čia reikėtų iš tikrųjų paklausti teisingumo ministrės. Bet yra pradėti žingsniai. Jūs žinote, dėl Alytaus pataisos namuose įvykdytų galbūt neskaidrių pažeidimų yra kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Tokių problemų mes matome visoje šioje sistemoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Vinkus. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. VINKUS (LSDPF). Norėjau kreiptis į kolegą gerbiamą sveikatos ministrą, bet tada į gerbiamą švietimo ministrę. Vakar, vadovaujant profesoriui A. Kirkučiui, buvo labai geras Sveikatos pakomitečio posėdis, kai mus pagerbė ir buvo gynybos ministras, kiek aš žinau, istorijoje turbūt pirmą kartą. Tada buvo ir jo medicininė tarnyba, pats gynybos ministras ir buvo aptariama šauktinių jaunuolių, ateinančių į kariuomenę, sveikata. Mes iš tiesų pamatėme, kad ta sveikata apverktina. Paimkime judėjimo aparato sistemos susirgimus, gastroenterologiją, psichoemocinę būseną, regėjimą, stuburo patologiją ir panašiai. Problemų yra labai daug. Kai pradėjome analizuoti, aišku, tai labai didelė savivaldybių problema, pradedant pačių gyventojų šeimomis, toliau – žinybos. Gerbiama ministre, ar jums neatrodo, kad šauktinių, baigusių jūsų vadovaujamas mokyklas, sveikata šlubuoja? Ar yra koks koordinuotas Sveikatos ministerijos, Švietimo ir Gynybos ministerijų veiksmų planas?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Vaikų sveikata, bendrai Lietuvoje mokinių sveikata tikrai kelia susirūpinimą. Esame aptarę ne vieną priemonę kartu su Sveikatos apsaugos ministerija dėl sveikos gyvensenos pagrindų stiprinimo mokyklose. Esame net aptarę kelis pilotinius projektus dėl judumo stiprinimo mokyklose. Šiuo metu kaip tik prasideda ugdymo turinio peržiūra, tai apima visas jūsų minėtas galimybes. Peržiūrimos ir kūno kultūros ugdymo programos, kurios paskutinį kartą buvo atnaujintos 1997 metais. Tų pokyčių tikrai labai reikia. Vyriausybės programoje ugdymo turinio pertvarka yra numatyta iki 2018 metų pabaigos. Be jokios abejonės, bendradarbiaujame ir su kitomis ministerijomis.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi G. Vaičekauskas. Prašau, profesoriau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama kultūros ministre, jūs šiandien viešai pripažinote, kad jūs nesitarėte su niekuo ir vienasmeniškai paskyrėte žmogų, kurio nepažįstate, ir įvertinote jo kompetencijas. Jūs sakėte, kad yra du kriterijai, pagal kuriuos jis tiko savo pareigoms, bet jūs pamiršote paminėti, kad ten yra trylika specialių reikalavimų, kuriuos turi atitikti tokie pretendentai, nepaisant to, kad jie skiriami laikinai. Ar jūs taip pat juos patikrinote vienasmeniškai, tuos trylika kitų likusių, ar buvo kokie nors žmonės, nes aš neturiu tokio oficialaus atsakymo?
Kitas klausimas. Jūs paskyrėte S. Žutautą laikinuoju (sakote, jis paskirtas ne laikinuoju, bet nesvarbu) susidarius nenumatytoms aplinkybėms todėl, kad teatre nebuvo patikimų žmonių, kam pavesti eiti pareigas. Šiandien S. Žutautas, jūsų paskirtasis ir jūsų proteguojamas asmuo, plaukioja ramiai Ramiajame vandenyne jachta „Ambersale“ jau trečią savaitę ir dabar eina pareigas tas pats jūsų žmogus, kuriuo jūs nepasitikėjote, buvęs „Snoro“ viceprezidentas N. Stancikas. Ten taip pat vyksta įvairūs tokie keisti dalykai. Ar jis įgavo jau jūsų pasitikėjimą, ar jiedu su ponu S. Žutautu sutarė, kad vienas kitą gali papildyti? Ačiū jums.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Negaliu vertinti, nes faktų nėra. Gal jūs tada pateikite savo įtarimus, paremkite faktais ir mes tada pasižiūrėsime, ar yra ten kokių nors neteisėtų veiksmų arba keliančių abejonių dėl veiklos skaidrumo, ar ne.
Kaip jau ir minėjau, remiantis Darbo kodekso 101 straipsnio 3 dalimi ir konkursų organizavimo tvarka, tai yra ministro diskrecija, kaip paskiria, nes iš viso nėra jokių reglamentavimų. Tai yra laikinai paskirtas direktorius. Dar kartą pakartoju, tai yra laikinai paskirtas direktorius suvaldyti situacijai. Tai reiškia, kad privalo paskirtas laikinasis direktorius vykdyti savo pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Jarutis. Gerbiamas profesoriau, aš negaliu suteikti jums vien tik diskutuoti. Vyriausybė turi atsakyti į visus klausimus. Atsiprašau, bet dar turime baigti. Prašau.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Kadangi nėra vidaus reikalų ministro, tai klausimas bus premjerui jam nesvetima tema. Gerbiamas premjere, artėjant biudžeto svarstymui, klausimas būtų toks: kiek surenkama pinigų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kad finansų ministras arba Mokesčių inspekcija turėtų patikslinti, nes tikrai nežinau, kiek surenkama pinigų už šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tiesiog nežinau.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Pasitikslinsime. J. Jarutis. Ruošiasi J. Razma. Prašau. Ar yra J. Jarutis? Nėra. Tada J. Razma. Paskutinis bus D. Kepenis. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, komentuojant naująjį biudžeto projektą, fragmentiškai šis tas yra pasakyta. Aš norėčiau pasiteirauti, ar yra numatoma kiek nors lėšų kokiems nors visuotiniams biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, nes kaip žinome, Seime yra jau pateiktos iniciatyvos didinti pagrindinio atlyginimo bazinį dydį? Aš rytoj žadu registruoti kitą principą, siūlydamas bazinį dydį palikti tą patį, bet didinti atlyginimus tiems, kurie gauna mažiausius atlyginimus, t. y. didinti koeficientus mažiausius atlyginimus gaunantiems tarnautojams. Jeigu vis dėlto kiek nors lėšų yra planuojama biudžetinio sektoriaus mokos fondui papildomai finansuoti, kaip jums atrodytų, kuris principas būtų tinkamesnis šiandien? Neseniai girdėjome Lietuvos banko išvadas apie didelį atlyginimų diferencijavimą. Ar didiname atlyginimus visiems, įskaitant ir teisėjus, ir ministrus, ar tiktai tiems žemiausiems – specialistams, mokytojams ir panašiai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matyt, čia būtų keletas atsakymų. Pirmiausia tikrai yra numatytos lėšos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui įgyvendinti, t. y. atlyginimams pakelti. Yra priimtas sprendimas dėl bazinio dydžio pakėlimo visam viešajam sektoriui, valstybės tarnybai. Tuos skaičius jūs pamatysite. Jie nėra dideli, bet jie yra.
Kalbant apie tai, kaip tai padaryti. Šiandien galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas yra daugiau ar mažiau subalansuotas ir susietas su tam tikra atsakomybe vykdant pareigas. Jeigu mes pradėsime veiksmą, kad vertintume ir keltume atlyginimus specialistams, vyresniesiems specialistams, tai turėsime tokią situaciją, kokią ir šiandien mes turime – kai kurių ministerijų, departamentų direktoriai ne dėl to, kad jų labai aukšti atlyginimai, bet jie yra su valstybės tarnybos stažu, kvalifikacinėmis kategorijomis, uždirba daugiau negu, pavyzdžiui, ministrai. Manau, kad subalansuota atlyginimų hierarchija turėtų likti. Ar tas šakutes dar reikia glaudinti, kad nebūtų tokios disproporcijos, ji nėra tikrai šiandien didelė, tai nėra valstybės įmonės, kur ten atlyginimų skirtumas yra didžiulis, kartais keliolika kartų, keletą kartų skiriasi. Čia yra mūsų apsisprendimo reikalas. Tiesiog reikia vertinti. Mes tikrai negalime šiandien pasakyti tiems darbuotojams, tarnautojams, kurių yra atsakomybės ribos visiškai kitokios, kad tu per daug gauni. Viešojo sektoriaus tikrai nėra stebuklingi atlyginimai. Bent jau su Biudžeto įstatymo paketu ateina bazinio dydžio kėlimas. O jeigu apsispręsime, kad ne visiems reikia, tada lieka tiktai koeficientų koregavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Aš dar norėčiau, kad Vyriausybė šiek tiek palauktų. Aš turiu keletą informacijų. Pirmiausia kviečiu Seimo narius… Jūs turbūt žinote, kad šiandien paskutinę dieną dirba M. Sinkevičius. Aš siūlyčiau padėkoti jam ir paploti. (Plojimai) Ačiū, Mindaugai. Linkime tau tolesnės karjeros.
Gerbiami kolegos, pagaliau po visokių nuotykių, kaip suprantu, atvyko Seimo Pirmininkas su delegacija ir atvežė tokią ypatingą dovaną. Pirmininke, aš net nedrįstu jos pakelti, tai yra Belgijos Atstovų Rūmų prezidento Z. Brakės dovana, taip suprantu. Teisingai? Gal mes taip atsargiai ir baigsime šitą posėdį? (Balsai salėje, gongas)
Nesudužo, krištolas. Ačiū, kolegos. Posėdį tęsime 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.