LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII- 1524 12 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO nR. VIII-1316 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr.1), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12 ir 18 straipsnių pakeitimo, 13, 14 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
• įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 patvirtintų Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių (toliau – Gairės) nuostatas ir vykdant šių gairių įgyvendinimo veiksmų plano 1.3 punkte numatytą veiksmą – parengti teisės aktų, reguliuojančių viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, pakeitimo projektus;
• vykdant 2017 m. balandžio 25 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“ rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonę – parengti Viešojo administravimo įstatymo (prireikus – ir kitų įstatymų) pakeitimo projektą;
• vykdant 2017 m. rugsėjo 29 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-40-2-17 „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos“ rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonę – parengti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektą;
• vykdant 2017 m. vasario 13 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-1-1 „Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijose“ rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonę – parengti ir pateikti Vyriausybei Viešojo administravimo įstatymo (prireikus – ir kitų teisės aktų) pakeitimo projekt?ą? dėl viešojo administravimo aprėpties ir apibrėžimo, viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo, vienodų reikalavimų ir atsakomybės, skaidrios darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo visiems viešąjį administravimą vykdantiems darbuotojams;
• vykdant 2018 m. kovo 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-50-2-3 ,,Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) rekomendacijų įgyvendinimo plano priemonę – parengti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektą, nustatant Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai platesnius įgaliojimus verslo priežiūros politikos srityje.
Įstatymų projektais siekiama:
1. Laikantis Gairėse apibrėžtų krypčių toliau formuoti viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, tobulinti viešojo sektoriaus įstaigų valdymą, gryninti jų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į visuomeninių santykių reguliavimo įstatymo lygiu specifiką (reguliavimas įstatymų galios aktais turi būti labiau bendresnio pobūdžio) bei į Įstatymų projektų derinimo su suinteresuotomis institucijomis metu pasiektus susitarimus, Projekte Nr.1 vartojamos formuluotės pažodžiui neatkartoja konkrečių Gairių nuostatų, tačiau visais atvejais nėra nukrypstama nuo idėjų, kuriomis grindžiamos Gairėse apibrėžtos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo kryptys.
2. Išgryninti viešojo administravimo mastą, atsisakant šiuo metu viešuoju administravimu laikomo vidaus administravimo, aiškiai kaip atskirą sritį išskiriant administracinių sprendimų priėmimą, tikslinant veiklų, laikomų administracinėmis paslaugomis, sąrašą, aiškiau atskleidžiant administracinio reglamentavimo sąvoką.
3. Patikslinti viešojo administravimo, administracinio reglamentavimo ir viešųjų paslaugų sąvokas, kad jos būtų vienodai suprantamos ir leistų aiškiai susieti valstybės / savivaldybių viešųjų įstaigų veiklą su valstybės / savivaldybių funkcijų (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų) vykdymu ir nustatyti valstybės galimybes steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai tokių paslaugų neteikia ar negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir ekonomiškai.
4. Numatyti naujus reikalavimus viešųjų paslaugų teikimui administruoti, išgryninant viešąsias paslaugas teikiančių institucijų kompetenciją (pareigas), sustiprinant jų atsakomybę už administruojamų viešųjų paslaugų kokybę, pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo administravimo ir šių paslaugų teikimo modelio tobulinimo ir patikslinant viešosios paslaugos sąvoką, kad būtų galima lengviau identifikuoti viešąsias paslaugas ir jas atskirti nuo administracinių paslaugų ir kitų funkcijų.
5. Išgryninti reikalavimus susijusiems su visais administraciniais sprendimais procesams, atsisakant šias nuostatas įtvirtinti tik labai siauroje administracinės procedūros srityje.
6. Atsisakyti perteklinio Prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo, numatant, kad techninės ir organizacinės nuostatos gali būti reglamentuotos žemesnės galios teisės aktais.
7. Tikslinti kitas teisinio reguliavimo nuostatas, atsižvelgiant į praktinio taikymo problemas.
8. Atnaujinti ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reglamentavimą, spręsti aktualius su ūkio subjektų veiklos priežiūra susijusius klausimus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projekto Nr. 1 IV skyriaus ,,Licencijavimas ir ūkio subjektų veiklos priežiūra“ nuostatos parengtos, bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Viešojo administravimo įstatyme gana neaiškiai apibrėžta, kas yra viešoji paslauga. Šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintoje sąvokoje vietoj požymių, kurie leistų valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų vykdomą veiklą kvalifikuoti kaip viešąją paslaugą, yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas sričių, kuriose vykdoma veikla yra laikoma viešąja paslauga. Be to, nurodoma, kad įstatymai gali numatyti ir kitas paslaugas, kurios taip pat būtų laikomos viešosiomis paslaugomis. Dėl šios priežasties, taikant viešosios paslaugos sąvoką praktikoje, dažnai kyla sunkumų kvalifikuojant vienas ar kitas veiklas kaip viešąsias paslaugas, ypač tais atvejais, kai atskiras visuomeninių santykių sritis reguliuojantys įstatymai šių veiklų neįvardija kaip viešųjų paslaugų, tačiau jos savo esme yra labai artimos viešosioms paslaugoms. Tai neleidžia užbaigti šalyje teikiamų viešųjų paslaugų inventorizacijos.
Viešojo administravimo įstatyme gana siaurai reglamentuota viešojo administravimo subjektų, administruojančių viešąsias paslaugas, bendroji kompetencija, o kartu ir jų atsakomybė už administruojamų paslaugų kokybę – nurodyta tik tai, kad viešojo administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo teisėtumą, nustatytas draudimas viešojo administravimo subjektui pačiam teikti administruojamą viešąją paslaugą, nustatytos pareigos dėl administruojamų viešųjų paslaugų sąrašų sudarymo ir šių paslaugų teikimo aprašymų patvirtinimo bei rinkliavų ar kitokio atlyginimo už viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir už šių paslaugų teikimą nustatymo.
Viešojo administravimo įstatyme detaliai reglamentuoti procesai, susiję tik su administracinės procedūros sprendimu, nors didžioji dalis nuostatų aktualios bet kuriam administraciniam sprendimui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu asmenų prašymų pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Nors įstatymų nuostatų formuluotės skirtingos, pažymėtina tai, kad nuostatų turinys labai panašus. Įvertinus, kad didžiąją dalį „techninio“ reguliavimo bus galima numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse, darytina išvada, kad perteklinio prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo, esančio Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, tikslinga atsisakyti, šį įstatymą papildant blanketine nuoroda į Viešojo administravimo įstatymą.
Viešojo administravimo įstatyme pateikiamas viešojo administravimo ir jį sudarančių sričių apibrėžimas nebeatitinka šių dienų poreikių ir praktikos. Viešojo administravimo mastas ir turinys stokoja aiškumo ir konkretumo, kas praktikoje sukelia daug klausimų ir painiavos tam tikras funkcijas priskiriant viešojo administravimo veiklai, atitinkamai ir kvalifikuojant tokias funkcijas vykdančius subjektus. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas reglamentuotas nepakankamai nuodugniai, kas lemia praktikoje kylančius tokių įgaliojimų suteikimo pažeidimus (įgaliojimai suteikiami netinkamam subjektui ar netinkama forma), trūksta aiškaus funkcijų ir jas galinčių vykdyti subjektų įtvirtinimo.
Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintoje ūkio subjektų veiklos priežiūros apibrėžtyje nėra atspindėta, kad vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą svarbu ne tik užtikrinti teisės aktų normomis saugomų vertybių apsaugą, bet ir skirti dėmesį tvariam ekonominės veiklos vykdymui bei verslo plėtrai. Taip pat, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, nėra aišku, kada viešojo administravimo subjektas laikomas priežiūrą atliekančiu subjektu – kai vykdo visas Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas ar tik dalį jų. Nors priežiūrą atliekančio subjekto veikla yra reglamentuota tam tikruose Viešojo administravimo įstatymo straipsniuose arba pareiga atlikti tam tikrus darbus kyla iš įstatymo nuostatų, vis dėlto trūksta aiškaus įvardijimo, kokias funkcijas vykdo priežiūrą atliekantis subjektas. Gairės, kaip atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas, yra pateikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 ,,Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtintame ,,Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių apraše“ (toliau – Aprašas) (Aprašo pavadinimą numatoma keisti į ,,Gairių dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų atlikimo aprašas“), tačiau Viešojo administravimo įstatymas nereglamentuoja šių gairių patvirtinimo ir taikymo. Nors šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas ūkio subjektų rizikingumo vertinimo principas reikalauja vykdyti priežiūrą atliekančio subjekto veiksmus ir juos pirmiausia nukreipti didžiausios rizikos atvejams šalinti, vis dėlto šiame įstatyme trūksta aiškių šio principo taikymo nuostatų l, atliekant ūkio subjektų patikrinimus: 1) patikrinimų atlikimas turėtų būti grindžiamas tikimybe, kad bus sukelta žala teisės normų saugomoms vertybėms; 2) neplaninis patikrinimas pagal skundą gali būti atliekamas, turint ne bet kokios informacijos, o kai yra pagrindas įtarti, kad, tikėtina, neteisėta ūkio subjekto veikla gali sukelti žalą teisės normų saugomoms vertybėms. Be to, nors šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 367 straipsnyje yra numatytas priežiūrą atliekančių subjektų veiklos vertinimas ir atsakomybė, tačiau nenurodoma, kokie vertinimo kriterijai yra tinkami. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma tik tai, kad netinkami kriterijai yra paskirtų nuobaudų skaičius, baudų dydis ar kiti su sankcijų ūkio subjektams taikymu susiję rodikliai.
Viešojo administravimo įstatymo 365 straipsnio 1 dalyje Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra įpareigota skelbti interaktyvų priežiūrą atliekančių subjektų sąrašą. Kitų pareigų ar teisių Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje šiuo metu galiojančiame įstatyme nenumatyta, todėl, vadovaujantis Valstybės kontrolės ataskaitos išvadomis, būtina stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliojimus verslo priežiūros politikos srityje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
· Viešojo administravimo masto (turinio) išgryninimas
Atsižvelgus į Valstybės kontrolės auditų metu nustatytus viešojo administravimo sričių apibrėžtumo trūkumus, siūloma koreguoti viešojo administravimo sritis (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnis). Įvertinus tai, kad nepakanka vien atlikti funkcijas vidaus administravimo srityje tam, kad tam tikras subjektas būtų pripažintas viešojo administravimo subjektu (tam turi būti nustatytas funkcijų atlikimas taip pat ir kitose viešojo administravimo srityse), ir siekiant teisinio aiškumo, atsisakyta vidaus administravimo kaip viešojo administravimo srities išskyrimo. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principą asmenims, kurie šiuo metu atlieka vidaus administravimo funkcijas pagal galiojantį reguliavimą priskirtinas viešajam administravimui ir todėl užima valstybės tarnautojų pareigybes, įstatymo projekte siūloma numatyti jo įgyvendinimo pereinamąsias nuostatas. Siūloma numatyti, kad valstybės tarnautojų pareigybės, į kurias asmenys, iki įstatymas įsigalios, priimti vykdyti funkcijas, kurios įstatymui įsigaliojus nebebus laikomos viešuoju administravimu, nenaikinamos, kol tarnybos santykiai su tokias pareigas atliekančiu asmeniu nenutrūksta kitais Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais.
Įstatymo projekte išgrynintas ir kaip nauja sritis išskirtas administracinių sprendimų priėmimas, kas savo esme ir yra privalomas vykdyti nurodymas nepavadžiam (-iems) asmenims. Šiuose projektuose administracinių sprendimų priėmimas suprantamas kaip teisės aktų reglamentuotu būdu išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei. Administracinius sprendimus, vykdydami savo veiklą, priima visi viešojo administravimo subjektai. Tokie sprendimai gali būti priimami tiek esant asmens prašymui (pvz., sprendimas išmokėti pašalpą), tiek skundui (administracinės procedūros sprendimas), tiek ir paties viešojo administravimo subjekto iniciatyva (pvz., sprendimas dėl paveldosauginių reikalavimų tam tikram objektui taikymo). Išsamius reikalavimus administraciniams sprendimams, jų priėmimui, skelbimui, naikinimui ir t. t. siūloma nustatyti 10–16 straipsniuose.
Siekiant išgryninti viešojo administravimo sritis ir veiklas, Viešojo administravimo įstatymas papildytas nauju straipsniu apie veiklą, kuri privalomai vykdoma visuose viešojo administravimo subjektuose (Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnis), tačiau kurios vykdymas vienas pats savaime neleidžia tam tikro subjekto priskirti viešojo administravimo subjektų grupei. Tarp šių veiklų pateko anksčiau minėti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, administracinės procedūros vykdymas (t. y. skundų nagrinėjimas), įstatymų nustatytos informacijos teikimas asmenims bei asmenų konsultavimas (šiuo metu galiojančioje redakcijoje tai veiklos, priskirtos administracinėms paslaugoms). Pabrėžtina, kad tokios funkcijos atliekamos taip pat ir ne viešojo administravimo subjektuose − dar daugiau, šias funkcijas gali sėkmingai vykdyti net ir privataus sektoriaus subjektai. Todėl praktikoje kildavo daug nesusipratimų vertinant, ar tam tikros teisinės formos subjektas pagal savo veiklos pobūdį laikytinas viešojo administravimo subjektu. Jeigu vykdoma veikla apsiribodavo tik anksčiau išvardintų funkcijų vykdymu, bet nepatekdavo į kitas viešojo administravimo sritis (pvz., kai informaciją asmenims teikiantis subjektas kartu neišduodavo licencijų ar juridinį faktą patvirtinančių dokumentų), toks subjektas nebuvo priskiriamas viešojo administravimo subjektų kategorijai. Siekiat išspręsti kylančius neaiškumus, viešojo administravimo sritys buvo išgrynintos, šios veiklos atskirtos nuo paties „grynojo“ viešojo administravimo funkcijų, o kokybiškai jas atlikti nustatyti papildomi reikalavimai net ir tokias funkcijas atliekantiems asmenims.
Atskira sritimi išskyrus administracinių sprendimų priėmimą, atsirado poreikis aiškiai nuo jo atskirti administracinio reglamentavimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnis). Siūloma nustatyti, kad administracinis reglamentavimas –tai viešojo administravimo subjektų veikla, rengiant įstatymų ar kitų norminių teisės aktų projektus, taip pat priimant norminius administracinius aktus.
Viešojo administravimo įstatymo 18 straipsnyje plačiau atskleidžiamas teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros, kaip viešojo administravimo srities veiklos, turinys. Numatyta, kad vykdomi priežiūros veiksmai (teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra) viešojo administravimo veikla laikomi tik tais atvejais, kai vykdymas yra užtikrinamas jas vykdančiam viešojo administravimo subjektui suteiktais įgaliojimais duoti teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus nepavaldiems asmenims.
Tuo tarpu kitas sudedamąsias priežiūros dalis − tokias kaip stebėjimas, fiksavimas ar tikrinimas – galėtų atlikti ir viešojo administravimo įgaliojimų neturintys asmenys, nes jų veikla, nesant sankcijų skyrimo galimybės, jokių privalomų nurodymų, keičiančių ar nustatančių asmenims teises ir pareigas, neapima.
Dėl anksčiau nurodytų priežasčių buvo koreguota administracinių paslaugų, kaip viešojo administravimo veiklos, apimtis (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnis). Įvertinus tokių paslaugų paskirtį ir turinį, paliktos keturios, tiesiogiai asmenų teisėms ir pareigoms įtaką galinčios daryti ir tik viešojo administravimo subjektų galimos vykdyti funkcijos (paslaugos):
1) teisės aktų nustatytų dokumentų, kurių turėjimas patvirtina viešojo administravimo subjekto suteikiamos teisės įgijimą, išdavimas;
2) viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant teisės aktų nustatytus dokumentus su valstybės registruose, valstybės informacinėse sistemose, archyvuose ar paties viešojo administravimo subjekto turima informacija;
3) teisės aktų nustatytų ir asmenų privalomai viešojo administravimo subjektams teikiamų dokumentų ar informacijos priėmimas;
4) teisės aktų nustatytos informacijos registravimas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose.
Papildomai numatyta pareiga administracines paslaugas teikiantiems subjektams užtikrinti tokių paslaugų kokybę, nustačius kokybės reikalavimus ir rodiklius, matuoti ir vertinti tokių paslaugų kokybę (paslaugos suteikimo trukmė, kaina, informacinių įpareigojimų apimtis ir t. t.), peržiūrėti ir atnaujinti administracinių paslaugų aprašymus Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinėje sistemoje ne kas 3 mėnesius, tačiau pagal poreikį per vieną mėnesį, pakeitus tokių paslaugų ar jas teikiančių subjektų veiklos reglamentavimą.
· Viešojo administravimo subjektų masto (rato) siaurinimas, įgaliojimų suteikimo ir vykdymo tikslinimas
Įvertinus praktikoje kylančius neaiškumus, kokio masto viešojo administravimo įgaliojimus kokios teisinės formos subjektams galima suteikti, patikslintos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo nuostatos (Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnis). Siūloma aiškiai nustatyti, kad veiklą, patenkančią į visas viešojo administravimo sritis, gali atlikti viešojo administravimo institucijos, suprantamos kaip kolegiali institucija, valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis ar juridinis asmuo, nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Įgyvendinant Gairėse numatytas kryptis, siūloma apriboti valstybės ir savivaldybių įmonėms galimus suteikti viešojo administravimo įgaliojimus − tokie subjektai, įsigaliojus siūlomam reguliavimui, galės priimti administracinius sprendimus ir teikti administracines paslaugas.
Papildomai į 5 straipsnį siūloma įtraukti reikalavimus, padėsiančius atsekti konkrečių viešojo administravimo funkcijų vykdymą tokius įgaliojimus turinčiuose subjektuose, t. y. tiesiogiai nustatyti šias funkcijas vykdančius asmenis. Įstatymų projektuose numatyti reikalavimai dėl šių funkcijų reglamentavimo vidaus administravimo dokumentuose, papildomai nustatyti reikalavimai pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurie viešojo administravimo funkcijas atlieka viešosiose įstaigose ar valstybės ir savivaldybių įmonėse – tokiems asmenims bus taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir vadovo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie užtikrintų tinkamą jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą
· Viešųjų paslaugų administravimo tobulinimas
Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, įstatymo projektu taip pat siūloma:
ü Naujai apibrėžti viešosios paslaugos sąvoką, nurodant požymius, kuriuos atitinkanti veikla būtų kvalifikuojama kaip viešoji paslauga:
- tai turėtų būti veikla, kurią vykdant būtų sukuriama nauda (gerovė) visuomenei;
- tai turėtų būti veikla, kurią užtikrinti įstatymais ar kitais teisės aktais yra įsipareigojusi valstybė ar savivaldybė;
- veikla turėtų būti vykdoma pagal viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus;
- veiklos vykdymas turi būti prižiūrimas viešojo administravimo subjektų.
ü Įtvirtinti tobulesnį viešųjų paslaugų administravimo modelį:
ü paskirstant viešųjų paslaugų administravimo kompetenciją tarp centrinių, teritorinių ir savivaldybių viešojo administravimo subjektų. Viešųjų paslaugų, kurios turi būti teikiamos visos valstybės teritorijoje, teikimą turėtų administruoti centriniai valstybinio administravimo subjektai, teritoriniams valstybinio administravimo subjektams ar savivaldybių administravimo subjektams administruoti viešųjų paslaugų, kurios turi būti teikiamos visos valstybės teritorijoje, teikimą gali būti pavesta tik tokiu mastu, kiek to nėra pavesta atlikti centriniams valstybinio administravimo subjektams. Centrinių valstybinio administravimo subjektų, teritorinių valstybinio administravimo subjektų ar savivaldybių administravimo subjektų kompetencija administruoti viešąją paslaugą turi būti nustatyta viešosios paslaugos teikimą reglamentuojančiame teisės akte. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai ar savivaldybių administravimo subjektai neturėtų dubliuoti ar keisti centrinių valstybinio administravimo subjektų sprendimų dėl viešųjų paslaugų teikimo administravimo, tačiau gali jiems teikti pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų administravimo tobulinimo. Viešųjų paslaugų, kurios turi būti teikiamos nustatytoje valstybės teritorijos dalyje, teikimą teritoriniu principu turėtų administruoti teritoriniai valstybinio administravimo subjektai ar savivaldybių administravimo subjektai;
ü išsamiau apibrėžiant viešojo administravimo subjekto, kuriam bus pavesta administruoti viešosios paslaugos teikimą, kompetenciją. Toks viešojo administravimo subjektas privalėtų: savo priimamais norminiais administraciniais aktais nustatyti reikalavimus, kaip turėtų būti teikiama viešoji paslauga, jeigu to nėra padaryta aukštesnės galios teisės aktais, įsteigti arba, jei pagal nustatytą kompetenciją to daryti negali, inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo steigimą, arba nustatyti tvarką, kaip administruojamos viešosios paslaugos teikėjas turėtų būti parenkamas, organizuoti viešosios paslaugos teikėjo veiklos priežiūrą arba tiesiogiai prižiūrėti jo veiklą, nustatyti viešosios paslaugos kokybės reikalavimus ar rodiklius, matuoti ir vertinti viešosios paslaugos kokybę (matuoti viešosios paslaugos kokybę gali įpareigoti viešosios paslaugos teikėją),. savo veiklos planavimo dokumentuose numatyti tikslus (uždavinius), kurie būtų orientuoti į administruojamų viešųjų paslaugų teikimo kokybės gerinimą arba nustatyti užduotis viešosios paslaugos teikėjui pagerinti viešosios paslaugos kokybę, užtikrinti, kad administruojamos viešosios paslaugos teikėjo veiklos planavimo dokumentuose nustatyti veiklos tikslai (uždaviniai) atitiktų viešųjų paslaugų teikimą administruojančio viešojo administravimo subjekto veiklos planavimo dokumentuose numatytus tikslus (uždavinius) dėl viešojo paslaugos teikimo tobulinimo, sudaryti administruojamų viešųjų paslaugų sąrašą arba įpareigoti šių viešųjų paslaugų teikėjus sudaryti jų teikiamų viešųjų paslaugų sąrašus, vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais viešųjų paslaugų teikimą, patvirtinti ir paskelbti administruojamų viešųjų paslaugų teikimo aprašymus arba įpareigoti šių viešųjų paslaugų teikėjus patvirtinti ir paskelbti jų teikiamų viešųjų paslaugų aprašymus.
ü Paliekant nuostatas, reikalingas įgyvendinti skaidrumo, efektyvumo ir subsidiarumo principus administruojant viešąsias paslaugas, nustatyti, kad:
- viešojo administravimo subjektas, kuriam bus pavesta administruoti viešosios paslaugos teikimą, neturėtų pats teikti šios paslaugos, išskyrus vienintelę Viešojo administravimo įstatyme nustatytą išimtį (kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka viešąsias paslaugas teikia savivaldybės administracijos padalinys), taip pat steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės;
- viešosios paslaugos savikaina ekonomiškai pagrįstą atlyginimą už viešųjų paslaugų teikimą turėtų nustatyti įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Jei įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose konkretus atlyginimo dydis nenustatytas, jį turėtų nustatyti viešojo administravimo subjektas, kuris administruoja tos viešosios paslaugos teikimą, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais kriterijais;
- ne vėliau kaip per vieną mėnesį viešąsias paslaugas administruojančių viešojo administravimo subjektų ar viešosios paslaugos teikėjų veiklos ir teisės aktų, reguliuojančių šių paslaugų teikimą, pasikeitimų įsigaliojimo dienos turėtų būti peržiūrimi ir Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinėje sistemoje atnaujinami viešųjų paslaugų teikimo aprašymai.
· Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo reglamentavimo tobulinimas
Įstatymų projektais siūloma atsisakyti perteklinio Prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo, numatant, kad techninės ir organizacinės nuostatos gali būti reglamentuotos žemesnės galios teisės aktais. Numatoma, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinės pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, kuriose, atsižvelgiant į lex non curat de minimis principą, bus įtvirtintos didžioji dalis šiuo metu įstatyme esančių techninių / organizacinių nuostatų. Siūloma nustatyti, kad įstatymo lygmeniu būtų reglamentuotos tik materialinės normos, susijusios su dokumentų pateikimo būdais ir prašymų ar skundų nenagrinėjimo pagrindais.
· Ūkio subjektų veiklos priežiūros reglamentavimo tobulinimas
Projekto Nr. 1 29 straipsnyje ,,Licencijos išdavimas“ yra perkeliamos 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 papildymo 15-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2123 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatos dėl licencijų išdavimo, duomenų įrašymo Licencijų informacinėje sistemoje.
Ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinio reglamentavimo srityje, visų pirma, Projektu Nr. 1 siūloma patikslinti, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra siekiama ne tik užtikrinti teisės normų saugomų vertybių apsaugą, bet ir išlaikyti tvarų ekonominės veiklos vykdymą bei verslo plėtrą. Vykdant ūkio subjektų priežiūrą turi būti siekiama valstybės interesų balanso. Priežiūrą atliekantys subjektai saugo visuomenei itin svarbias vertybes – žmogaus gyvybę, sveikatą, aplinką ir pan. Didžiausia šių vertybių apsauga būtų pasiekta, vykdant intensyviausią verslo kontrolę, tačiau, padarius verslui nepakeliamą priežiūros naštą, nukentėtų visuomenės ekonominė gerovė. Šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros principu. Taigi Projektu Nr. 1 įtvirtinamas darnios verslo priežiūros siekis.
Taip pat Projektu Nr. 1 siekiama papildyti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir aiškiau apibrėžti, kas yra laikoma verslo priežiūrą atliekančiu subjektu, kokias pagrindines funkcijas atlieka priežiūrą vykdantis subjektas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, būdama verslo priežiūros politikos formuotoja, pažymi, kad praktikoje dažnai kyla diskusijų, ar tam tikras viešojo administravimo subjektas priskirtinas ir turėtų būti įtrauktas į priežiūrą atliekančių subjektų sąrašą, it kokias funkcijas jis privalo vykdyti, jei yra priežiūrą atliekantis subjektas.
Be to, siūloma įstatyme įtvirtini nuostatas, kurios būtų aiškus pagrindas taikyti pažangias priežiūros priemones: priežiūrą atliekančio subjekto pareigą skleisti informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus (kontroliniai klausimynai ar jiems lygiavertės priemonės), vertinti gautą informaciją apie ūkio subjekto veiklą, priežiūrą atliekančio subjekto norminiame administraciniame teisės akte nustatyta tvarka nustatyti ūkio subjekto rizikingumą (rizikos vertinimo ir valdymo sistemų naudojimas), matuoti priežiūrą atliekančio subjekto priežiūros veiklos rezultatyvumą (efektyvumą).
Šiuolaikinė ūkio subjektų veiklos priežiūros praktika orientuota į pagalbos ūkio subjektams suprasti ir laikytis taikomų teisės aktų reikalavimų teikimą. Laikomasi nuostatos, kad priežiūrą atliekantys subjektai turėtų imtis iniciatyvos informuoti ūkio subjektą apie jam taikomus teisinius reikalavimus. Viena iš priežiūrą atliekančių subjektų taikomų informavimo priemonių yra kontroliniai klausimynai, kurių naudojimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 ,,Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ patvirtintame Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių apraše (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo 7.4 papunkčiu, kontroliniai klausimynai –tai priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinti ir viešai paskelbti dokumentai, kurie leidžia patikrinti šiuose dokumentuose išdėstytų teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi atliekant ūkio subjekto patikrinimą. Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis yra aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus. Tačiau ne visi priežiūrą atliekantys subjektai dėl vykdomos priežiūros veiklos specifikos gali taikyti kontrolinius klausimynus. Tokiais atvejais jie privalo užtikrinti pagrindinių teisinių reikalavimų žinomumą kitomis lygiavertėmis kontroliniams klausimynams priemonėmis. Taip pat pažangią ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai neturėtų apsiriboti tik kontrolinių klausimynų taikymu, o turėtų užtikrinti informacijos apie pagrindinius ūkio subjektams taikomus reikalavimus (susijusius tiek su ūkinės veiklos vykdymu, tiek ir jos priežiūra) pateikimą, pavyzdžiui, organizuojant mokymus, informacinius seminarus ūkio subjektams, kai aktualu – parengti teisės aktų nuostatų paaiškinimus ir pan.
Šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas rizikos vertinimo principas, tačiau, kaip rodo praktika, šiuo principo ne visuomet paisoma, atliekant įprastines, kasdienes priežiūrą atliekančio subjekto funkcijas. Todėl Projektu Nr. 1 siūloma papildyti Viešojo administravimo įstatymą nuostatomis, kad planinių patikrinimų atlikimo periodiškumas turi būti pagrįstas ūkio subjekto rizikingumu. Patikrinimai pagal gautą skundą turėtų būti atliekami ne visais atvejais, o tik įvertinus, ar yra pagrindo įtarti, kad, tikėtina, neteisėta ūkio subjekto veika sukels žalą teisės normų saugomoms vertybėms. Vien informacijos (pavyzdžiui, skundo), kuri nekelia atitinkamų įtarimų, turėjimas nebūtų pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą. Objektyvumui, nešališkumui užtikrinti numatoma, kad priežiūrą atliekantis subjektas sprendimą dėl patikrinimo pagal gautą informaciją (skundą) priima pagal iš anksto nustatytas neplaninių patikrinimų taisykles.
Pabrėžtina, kad, inter alia, minėtųjų nuostatų įtvirtinimas leis sumažinti pačių priežiūrą atliekančių subjektų patiriamą naštą ir taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas tais atvejais, kai gaunama akivaizdžiai nepagrįstų skundų, pavyzdžiui, kai pareiškėjas piktavališkai, pakartotinai ir per trumpą laikotarpį skundžiasi dėl konkurento ūkinės veiklos.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo“ patvirtinta Strateginio planavimo metodika, viešojo administravimo subjektai privalo planuoti ir vertinti savo veiklą. Viešojo administravimo įstatymo 367 straipsnio nuostatos taip pat įtvirtina atitinkamą pareigą. Tačiau nei minėtoje metodikoje, nei Viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta, kas svarbu vertinant priežiūrą atliekančio subjekto veiklą. Projektu Nr. 1 siūloma papildyti Viešojo administravimo įstatymą nuostatomis, numatančiomis, kad priežiūrą atliekantis subjektas, atlikdamas priežiūros funkcijas, privalo vadovautis norminiame administraciniame teisės akte įtvirtintu priežiūrą atliekančio subjekto pagrindiniu priežiūros veiklos siekiu (misija), vertinti veiklos patikrinimais sukeliamą naštą ūkio subjektams ir priežiūrai skiriamus išteklius.
Be to, Projektu Nr. 1 siūloma patikslinti šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 367 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad priežiūrą atliekančių subjektų ir šių subjektų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklos vertinimo kriterijus gali būti nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų skaičius, tik įvertinus, kokio dydžio ir masto žalos teisės normų saugomoms vertybėms buvo išvengta, nustačius šiuo pažeidimus. Kai kurie priežiūrą atliekantys subjektai vertina savo arba darbuotojų veiklą absoliučiu nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų skaičiumi, tačiau tai nėra gera praktika. Absoliutus nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų skaičius neatspindi, ar priežiūrą atliekančiam subjektui pavestos saugoti vertybės yra iš tikrųjų apsaugotos. Taip pat jis skatina priežiūrą atliekančius darbuotojus nustatyti kuo daugiau arba kuo mažiau pažeidimų (priklausomai nuo to, koks rodiklis yra nustatytas), vėlgi neatsižvelgiant, ar tai padeda siekti pagrindinio priežiūros veiklos siekio (misijos). Todėl yra siūloma Įstatymo nuostatos pataisa, kad, vertindamas priežiūros veiklos rezultatus, subjektas atsižvelgtų į tai, kokios svarbos pažeidimai buvo nustatyti – kokia žala teisės normų saugomoms vertybėms būtų kilusi, jei priežiūrą atliekantys darbuotojai nebūtų sutrukdę ūkio subjektui daryti pažeidimų.
Antra, Projektu Nr. 1 siūloma papildyti Viešojo administravimo įstatymą nuostatomis, kuriomis priežiūrą atliekantys subjektai būtų įpareigoti teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą, kad būtų įvertinta ūkio subjektų veiklos priežiūros vykdymo būklė, o pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija įpareigota atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiklos monitoringą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija periodiškai atlieka priežiūrą atliekančių subjektų pažangių ūkio subjektų veiklos priežiūros priemonių įgyvendinimo įvertinimą pagal Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodiką. Švieslentės tyrimu vertinama kiekvieno priežiūrą atliekančio subjekto veiksmų atitiktis šiuolaikiniams priežiūros standartams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatyme, Apraše bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniuose dokumentuose). Šis tyrimas galėtų būti pristatomas Seimui ir Vyriausybei kaip monitoringo rezultatas. Taip priežiūrą atliekantys subjektai būtų paskatinti įgyvendinti pažangias ūkio subjektų veiklos priežiūros priemones. Lietuvos Respublikos institucijos, kurioms atskaitingi priežiūrą atliekantys subjektai, įgytų galimybę įvertinti atitinkamų institucijų priežiūros veiklos pažangumą. Visi ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemos dalyviai būtų paraginti tobulinti verslo priežiūrą, sustiprėtų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įtaka verslo priežiūros politikos srityje.
Trečia, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina projektą ,,Priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (PAIIS) sukūrimas ir įdiegimas“ (projekto kodas 10.1.4-ESFA-V-921). Numatoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. priežiūrą atliekantys subjektai, naudodamiesi Priežiūrą atliekančių institucijų informacine sistema (toliau – PAIIS), atliks ūkio subjektų rizikingumo vertinimą ir valdymą, veiklos patikrinimų planavimą, ūkio subjektų apklausas, užtikrins tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dokumentų ūkio subjektams pateikimą, gavimą, vertinimą, poveikio priemonių taikymą ir pan. Siekiama, kad PAIIS taptų pagrindine priežiūrą atliekančių institucijų informacine sistema, todėl jos naudojimas turi būti įtvirtintas įstatymų lygmeniu. Įstatymo projektu numatoma, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimas bus teisėtas, tik jį užregistravus PAIIS. Šiuo metu Įstatyme nenumatyta, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimas gali būti atliekamas tik jį užregistravus, nėra tokios bendros sąlygos.
Pažymėtina, kad privalomos patikrinimo registracijos PAIIS įtvirtinimas nekeičia Viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl ūkio subjektų informavimo apie patikrinimą. Kaip nustatyta šio įstatymo 364 straipsnio 6 dalyje, ūkio subjektai apie planuojamą patikrinimą informuojami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje, joje paskelbiamas patikrinimų planas ir jo pakeitimai arba, jei ūkio subjektas neįtrauktas į planą – informuojama individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas patikrinimų planą patvirtinus ar pakeitus ir t. t. Numatoma, kad PAIIS naudotojas – priežiūrą atliekantis subjektas pats spręs, kokią (ir kaip) PAIIS kaupiamą informaciją viešinti. Vadinasi, priežiūrą atliekantis subjektas galės viešinti patikrinimo PAIIS registravimo faktą, tačiau tokia prievolė nenumatoma. Tais atvejais, kai Įstatymas leidžia priežiūros institucijai iš anksto nepranešti ūkio subjektui apie planuojamą patikrinimą, nes tai kliudytų pasiekti patikrinimo tikslus, jis nebus informuojamas apie patikrinimą PAIIS priemonėmis.
Be to, Projektu Nr. 1 siūloma numatyti, kad Viešojo administravimo nuostatos dėl patikrinimų atlikimo (Projekto Nr. 1 33 str.) netaikomos, atliekant nelegalaus, nedeklaruoto darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos priežiūrą, nes minėtosios nuostatos užkerta kelią vykdyti veiksmingą šešėlinės darbo rinkos kontrolę, pavyzdžiui, iš anksto pranešus apie planuojamą patikrinimą, ūkio subjekte nelegaliai dirbantys asmenys laikinai sustabdo veiklą, arba šių nuostatų neįmanoma tinkamai taikyti, pavyzdžiui, nėra galimybės pagrįsti patikrinimų atlikimo periodiškumo ūkio subjektų rizikingumu, nes neretu atveju prieš patikrinimą nežinomas pats ūkio subjektas, kuriame galimai nelegaliai dirba asmenys (tikrinamos tam tikros ūkinės veiklos vykdymo vietos, nes oficialiose juridinių asmenų veiklos vykdymo vietose (buveinėse) paprastai nelegalus darbas neaptinkamas).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešojo administravimo įstatymas nustato horizontalaus pobūdžio taisykles, tiesiogiai neįtvirtinant funkcijų sąrašo konkrečioms subjektų grupėms, todėl įvertinti jo įgyvendinimo kaštus ar būsimą ekonominę naudą nėra įmanoma.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės. Tačiau numatoma, kad platesnis rizikos vertinimo principo taikymas lems daugiau tikslingų patikrinimų, bus mažiau trikdoma ūkio subjektų, kurie laikosi teisės aktų reikalavimų, veikla, įtvirtinus kontrolinių klausimynų ar jiems lygiaverčių priemonių taikymą, gerės ūkio subjektų informuotumas ir pan.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektus turės būti:
1. Pakeistos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.
2. Pripažintos netekusiomis galios viešojo administravimo subjektų nustatytos atskiros Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės.
3. Pakeistas Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480.
4. Patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“.
5. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad kituose teisės aktuose yra nuostatų dėl specialių informacinių sistemų naudojimo, priimant sprendimus dėl licencijų (pvz., per Atliekų licencijavimo informacinę sistemą (ALIS) išduodamos pavojingų atliekų licencijos, per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistinių preparatų informacinė sistemą (VAPRIS) išduodamos licencijos verstis vaistinių, psichotropinių medžiagų gamyba, prekyba, importu, eksportu, atliekamas įrašymas į vaistininkų, vaistininkų padėjėjų sąrašus ir t. t.), turės būti patikslinti kiti teisės aktai, reglamentuojantys Licencijų išdavimą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomai suplanuotų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
PAIIS yra kuriamas, pasinaudojant Europos Sąjungos fondų lėšomis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2018 m. gegužės 31 d. pasirašiusi sutartį su Europos socialinio fondo agentūra, įgyvendina projektą „Priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (PAIIS) sukūrimas ir įdiegimas“, projekto kodas 10.1.4-ESFA-V-921. Bendra projekto vertė yra 7 247 310,46 Eur, iš jų 6 160 213,89 Eur yra Europos Sąjungos fondų lėšos, 880 566,49 Eur yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
________________