Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 361
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 11 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jono Makausko atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-3566 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pirmasis klausimas po pietų yra Seimo nutarimo „Dėl Jono Makausko atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario pareigų“ projektas. Kviečiu pranešėją J. Niewierowiczių, Prezidento vyriausiąjį patarėją, pristatyti šį nutarimą. Prašom.
J. NIEWIEROWICZ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Energetikos įstatymo suteiktais įgaliojimais ir pasirašė dekretą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario J. Makausko atleidimo iš pareigų, pasibaigus jo kadencijai. Čia turbūt yra gera proga padėkoti jam už jo pastangas, atliekant savo pareigas VERT’e, ir kartu pakviesti Seimo narius pritarti Prezidento dekretui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu šiek tiek tyliau kalbėtis su kolegomis ir labiau klausyti pranešėjo. Nutarimas pristatytas. Klausimų, kaip matau, jam nėra. Ačiū pranešėjui. Motyvų taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Valdemarai, reikės balsuoti. Gal dabar pritariame po pateikimo ir svarstymo, o dėl priėmimo vis tiek balsuosime? (Balsai salėje) Gerai, ačiū, Valdemarai, už jūsų gerą valią. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Gal galime pritarti ir po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Yra du straipsniai. Dėl abiejų straipsnių pastabų nėra. Gal galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime per balsavimo intervalą galutinai. Jeigu mes apsispręsime teigiamai, tada ir 2-2 klausimas taps aktualus.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Karolio Januševičiaus skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-3567(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Karolio Januševičiaus skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas. Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Pranešėjas taip pat nieko nenori pasakyti, suprantu. Tai gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu.
Ir priėmimo stadija. Dėl motyvų. Jūs užsirašęs? Prašom. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kadangi aš nepaspaudžiau registracijos mygtuko pradžioje, tai dabar visi pritarimai bendru sutarimu manęs nebežymi, kad aš balsavau, nebalsavau, nepritariau. Faktiškai aš statistikoje egzistuoju kaip nedalyvaujantis. Aš negaliu pritarti nė vienam – nei buvusiam balsavimui, nei dabartiniam. Reikalauju balsuoti arba iš viso nebalsuoti.
PIRMININKAS. Supratau, Kęstuti. Kai jūs taip pasakėte, visi jau tikrai išgirdo. Dabar dėl motyvų dėl priėmimo ar yra norinčių kalbėti? Mačiau, nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Atsiprašau, dar pagrindinio komiteto išvada buvo. K. Starkevičius galėjo pristatyti. Bet aš perskaitysiu tą komiteto išvadą, kad yra pritarta suredaguotam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Atsiprašau, kad nuskubėjau. Po svarstymo diskutuoti nėra norinčių.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Ir dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimas dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto. Pranešėjas – D. Kreivys. Jo nėra salėje. Ir darbotvarkės 2-5 klausimo negali pateikti.
14.05 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3572 (pateikimas)
Žiūriu dabar… Ką aš matau, kad A. Širinskienė yra salėje. Kviečiu tada A. Širinskienę pristatyti darbotvarkės 2-8 klausimą, nes kitų pranešėjų nematau. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto projektas. Prašau jį pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Statuto pataisas. Matyt, pristatymą pradėsiu profesoriaus V. Sinkevičiaus atsiųstais komentarais. Manau, profesorius neprieštarauja, kad jie būtų panaudoti pristatymui, nes iš tikrųjų jie padeda geriau suprasti ir Teisės departamento išvadas.
Pasak profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo, Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalis „Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto“, be kita ko, reiškia, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos padengti išlaidas, susijusias su Seimo nario parlamentine veikla, nėra Seimo nario nuosavybė ir jokiu būdu negali ja tapti. Vadinasi (daro išvadą profesorius), už parlamentinei veiklai skirtas lėšas, tai yra už valstybės biudžeto lėšas įsigyti telefonai, kompiuterinė įranga ir kitas turtas, reikalingas Seimo nario parlamentinei veiklai, taip pat nėra Seimo nario nuosavybė, nors kažkodėl Teisės departamentas ir daro išvadą, kad Seimo narys įgyja nuosavybę. Bet tai, kas nėra tavo atlyginimas, na, įgyti daiktai už tai, kas nėra tavo atlyginimas, tikrai netampa nuosavybe. Joks teisės aktas, šiuo atveju netgi ir kuris aiškintų Konstituciją ir įgyvendintų Konstitucijos nuostatas, beje, to ir neteikia. To mes niekur nerasime.
Ir toliau citata: „Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įgytais mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, kita įranga, kitu turtu, reikalingu Seimo nario parlamentinei veiklai, Seimo narys naudojasi tik laikinai ir jis tai daro tol, kol eina Seimo nario pareigas.“ Šiuo metu Statute buvo spraga, kurią aš, tiesą sakant, pamačiau ir pati pirkdama kompiuterį, tai yra likęs neaiškumas, ką daryti po to, kai baigiasi tavo kadencija. Statutas nesako nei kad tai yra Seimo nario nuosavybė, skirtingai, kaip dabar aiškina Teisės departamentas, visai nesivadovaudamas Konstitucijos 60 straipsniu, nei Statutas sako, kad turi būti grąžinta. Tai yra reguliavimo spraga, kurią aš ir siūlau išspręsti, suprantant, kad Konstitucijos 60 straipsnis labai aiškiai atriboja Seimo nario atlyginimą, nuo kurio mes paskui mokame visus pajamų mokesčius, ir kitą išmoką, tai yra parlamentinei veiklai skirtas biudžeto lėšas. Kaip žinote, nuo jų mes pajamų mokesčio ar kitų mokesčių nemokame.
Šiuo atveju siūlau papildyti Statutą dviem normomis, tai yra suteikti Seimo nariui labai aiškią galimybę ir pareigą grąžinti įsigytą kompiuterinę įrangą arba, jeigu Seimo narys dėl kokių nors priežasčių to nenori padaryti, sudaryti galimybę Seimo nariui grąžinti dalį lėšų, kurios būtų paskaičiuotos pagal Valdybos nustatytą tvarką, į Seimo kanceliarijos biudžetą, iš kurio mums ir yra išmokamos parlamentinės lėšos. Kartais tie grąžinimai, beje, ir dabar vyksta, tai nėra kažkokia naujiena. Jeigu Seimo narys įsigyja ką nors, kas negali būti įsigyta pagal aprašą, tai atitinkamai paskui ar buhalterija, ar Etikos ir procedūrų komisija tą grąžinimą ir dabar gali padaryti. Ta procedūra tikrai nėra nauja, tokia nukritusi ir nesuprantama Seimo kanceliarijai.
Lygiai kaip ir daiktų grąžinimas Seimo kanceliarijai tikrai nėra kažkokia nauja paslauga, kurią jinai galėtų teikti. Mes ir dabar, tiesa, jau Kanceliarijos įgytus daiktus taip pat grąžiname kiekvienos kadencijos pabaigoje, jeigu mūsų įgaliojimai nutrūksta. Dėl Konstitucijos 60 straipsnio nuostatų, kurios aiškiai atriboja parlamentines išlaidas kaip ne Seimo nario nuosavybę ir atlyginimą kaip Seimo nario nuosavybę, negali kilti jokių teisėtų lūkesčių, kad Seimo narys, įsigijęs daiktų už parlamentinei veiklai skirtas lėšas, juos gali pasilikti savo nuosavybei ir naudoti pasibaigus kadencijai. Būtent dėl to teisėto lūkesčio nebuvimo aš ir siūlau, kad vis dėlto šis teisės aktas galiotų atgal (beje, Teisės departamentas dėl to pastabų lyg ir neturėjo) ir atitinkamai galiotų šitos kadencijos Seimo nariams, taip suteiktume daugiau aiškumo. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų yra. Pirmasis klausia J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, ar jūs neplanuojate inicijuoti kitų įstatymų projektų? Pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, pagal kurį jūsų įstatymo projekto nuostatos negalėtų būti įgyvendintos taip tiesiogiai, kaip jūs rašėte, pataisas (Seimo kanceliarija negalėtų priimti to turto, pagal kitą įstatymą tai daryti galėtų tik Mokesčių inspekcija) ir atitinkamai galbūt kitų. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš kelčiau vis dėlto klausimą, ar Teisės departamentas, formuluodamas tą savo išvadą, buvo labai vienareikšmiškai teisus, ir, matyt, reikėtų platesnės teisininkų diskusijos. Vienas dalykas, Seimo nario statusas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, yra ypatingas.
Kitas dalykas, Statutas yra specialioji teisės norma, tai yra specialusis įstatymas, kuris tą ypatingą Seimo nario statusą reguliuoja. Tai man kyla klausimas, ar teisės sistemoje specialusis įstatymas negali reguliuoti ir to Seimo nario įgyto daikto atidavimo tam tikrų nuostatų? Aš taip iš pirmo žvilgsnio sakyčiau, kad gali, nes mes tikrai turime daug pavyzdžių, kai specialieji teisės aktai nustato šiek tiek kitas taisykles negu bendro pobūdžio teisės aktai. Bet čia, aš manau, būtų diskusija. Jeigu, tarkime, komitetas po klausymų matytų, kad ir teisės specialistai, ne tik Teisės departamentas, sako, kad gali būti pateiktas arba turi būti pateiktas kitas lydimasis teisės aktas, tai, manau, turint gerą Seimo valią, tai tikrai yra nesunku padaryti. Ne vieną, ne du kartus yra taip buvę, kad tiesiog yra registruojamas lydimasis, tikrai įsitikinus, kad tokio teisės akto reikia. Kai aš vertinau, na, man neatrodė, kad tikrai yra būtina, nes turime specialųjį teisės aktą labai specialiam Seimo nario statusui reguliuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs kaip teisininkė suprantate, kad konstitucinė teisė ir bendroji teisė reguliuoja skirtingus santykius. Jūs savo pristatyme išskyrėte, kad reikėtų grąžinti būtent mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitą turtą, kuris įsigyjamas parlamentinei veiklai atlikti. Na, sakykime, aš neseniai esu įsigijęs padangas. Aš jaučiu, kad iki kadencijos pabaigos aš jų nesuvažinėsiu. Tai pateks šitos padangos į grąžintinų daiktų sąrašą ar ne? Pagal jūsų bendrą nuostatą viskas turėtų patekti – ir neišvažinėtas benzinas, likęs benzino bake. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu, kolega, kad geras dalykas yra ironija, tik jinai turėtų būti, matyt, laiku ir vietoje. Tai vienas dalykas dėl jūsų teiginio, kad konstitucinė teisė reguliuoja kažkokius išskirtinius dalykus, o specialioji – kitus. Tai konstitucinė teisė, Lietuvos Respublikos Konstitucija, nieko skirtingo nereguliuoja. Ji yra taikoma tiesiogiai – nereikia kažkokių įgyvendinančių teisės aktų, kad tos teisės ar pareigos, ar nuostatos galiotų visoje valstybėje. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Taip, aš nurodžiau tą turtą, kuris yra įsigyjamas didžiausios vertės, bet jeigu jūs norite išplėsti šitą reguliavimų objektą, tai jūs galite suregistruoti ir pasiūlymus grąžinti nesuvalgytas Seimo saldainių dėžutes. Tik aš iš savo patirties matau, kad jau dabar, norint pateikti šitą projektą ir surinkti 29 parašus, buvo problemų, nes, tarkime, jūsų frakcijos kai kurie nariai sakė, kad nepasirašys, nes jie bijo frakcijos. Tai jūs puikiai suprantate, kad jeigu būtų grąžinimas padaromas iki saldainių dėžučių suskaičiavimo, tokiu atveju greičiausiai ir tų 29 parašų būtų tiesiog nebuvę. Aš manau, kad visur teisėje turėtų būti protingumo kriterijus. Tikrai kai kurie dalykai nusidėvi, ir padangos nusidėvi labai greitai. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, kompiuteriai, jei aš gerai atsimenu (kolega Julius gal papildys), nusidėvi per trejus metus. Tai yra trejų metų nusidėvėjimo laikotarpis, jis yra gana ilgas, kartu įvertinant ir kompiuterinės įrangos kainą. Aš maniau ir aš šiek tiek tikėjausi, vadovaudamasi tuo protingumo principu, nesismulkinti iki labai greitai nusidėvinčių arba net suvalgomų daiktų, apsistoti prie tų, dėl kurių kyla tikrai labai daug abejonių, kai, tarkime, yra įsigyjama kompiuterinė technika, likus metams iki Seimo nario įgaliojimų pabaigos. Visi puikiai suprantame, kad tokiu atveju Seimo narys į namus išsineša iš esmės beveik naują kompiuterį. Ar tai yra sąžininga? Ar taip yra kitose institucijose, kurias sieja tarnybos santykiai ar darbo santykiai? Taip nėra. Tai kodėl taip turėtų būti Seime? Ar tikrai tas ypatingas Seimo nario statusas leidžia mums turėti tokias privilegijas? Mes matome Konstitucijos 60 straipsnį, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad atlyginimas, tai yra mūsų nuosavybė, ir parlamentinės lėšos, tai yra ne mūsų nuosavybė, yra atriboti dalykai. Toks filosofinis klausimas, kaip iš ne savo nuosavybės gali įsigyti ką nors kaip savo nuosavybę?
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Jūs labai išsamiai išaiškinote J. Jaručiui dalį mano buvusio klausimo. Iš tiesų, kolege, aš nemanau, kad čia yra daug ironijos. Čia tiesiog norima padaryti geriau. Jūs tikriausiai pripažinsite, kad ta Seimo valdybos anksčiau patvirtinta griežtesnė parlamentinių lėšų naudojimo tvarka buvo patogesnė ir nevedė Seimo narių prie dabartinės situacijos ir aiškinimosi prieš visuomenę, kas kokį kompiuterį ar telefoną nusipirko. Tada nebuvo leidžiama to daryti. Taip pat nebuvo leidžiama nuomoti automobilių. Čia vėlgi būtų atskiras dalykas. Ar nemanote, kad galbūt reikėtų tų teisės aktų, kurie leistų dar patobulinti, išplėsti aiškumą ir panaudojimą, gal išplėsti ir daugiau atvejų, ne tik dėl telefonų ir kompiuterių? Bet aš labai labai skeptiškai žiūriu į automobilių nuomą.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš irgi labai skeptiška. Manau, kad turėsime skandalų rugsėjo, spalio ar lapkričio mėnesiais, nes taip būdavo visuomet, kai tie automobiliai būdavo nuomojami. Tiesiog po kadencijos dalis Seimo narių rasdavo būdų, kaip įsigyti juos per kaimynus, draugus, pažįstamus, bet galutiniu naudos turėtoju dažniausiai tapdavo Seimo narys arba jo giminaičiai. Tai tikrai Seimui garbės neatnešė. Kuomet buvo atsisakyta kompiuterinės įrangos nuomos, aišku, kilo problema tokia, kad Seimo kanceliarija ne visus Seimo narių padėjėjus aprūpina visa įranga. Aš manyčiau, jeigu Seimo kanceliarija priimtų sprendimą kiekvienam Seimo nario padėjėjui, galų gale kiekvienam etatui skirti po vieną kompiuterį, tai didelės, matyt, pirkimo bangos ir nebūtų. Turiu pripažinti, aš pati turėjau įsigyti savo padėjėjoms du kompiuterinės įrangos vienetus, nes viena turi nesikraunantį, negali nešiotis kompiuterio, kita iš viso neturi. Jeigu būtų aprūpinta arba jeigu Seimo narys galėtų pasirinkti, tarkime, iš dviejų kompiuterio modelių, aš manyčiau, tų diskusijų nekiltų. Bet kai buvo leista įsigyti, o įsigyti buvo leista dėl to, kad pasirodė, jog nuoma yra labai brangi, du kartus ar net daugiau pabrangina kompiuterio kainą, tai reikia spręsti, ką daryti su tuo įsigytu turtu.
Šiuo atveju, manau, visi suvokiame, kad tą turtą įsigijome ne už savo asmenines lėšas, ir, manau, tikrai būtų garbinga kompiuterinę įrangą grąžinti. Tuo labiau kad ta antroji mano siūlymo dalis suteikia galimybę, jeigu Seimo narys nenori, išsipirkti, sumokėti, grąžinti tą dalį skirtos sumos. Šiuo atveju Valdyba galėtų nustatyti ar likutinę vertę, ar vertinti nusidėvėjimą, pagal nusidėvėjimą paskaičiuoti. Tikrai nemanau, kad būtų labai didelės sumos. Jei per trejus metus kompiuteris nusidėvi, tai pagalvokime, kas lieka iš jo vertės, tarkime, jei dauguma yra nusipirkę tuos kompiuterius daugiau kaip prieš dvejus metus. Aš manau, čia labiau yra skaidrumo ir aiškumo klausimas negu lėšų klausimas Seimo nariui, kad sugrąžintų ten tą likutį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti ir atsakyti jau išseko. Ačiū pranešėjai. Kviečiu dabar pasisakyti dėl motyvų. Už kalbės K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Iš tiesų manau, kad turime plačiai žiūrėti į šitą klausimą. Tikrai yra situacijų, kai tie kompiuteriai reikalingi ir kai čia kartais sureikšminamas tas jų įsigijimas, tai kiekvienu individualiu atveju ten turbūt yra ir aplinkybės, ir priežastys, kodėl taip buvo padaryta, ir viskas čia yra normalu. Man atrodo, kas bijo šito įstatymo priėmimo labiausiai, tai Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentas, nes jeigu jis atgaus n skirtingų kompiuterių, nesvarbu, geresnių, blogesnių, tai bet koks informacinių sistemų specialistas nesugebės jų prižiūrėti ir išdalinti tūkstančio žmonių organizacijai, atsakyti už jų atnaujinimus ir taip toliau. Iš tiesų dėl šios priežasties aš iš pradžių buvau skeptiškas dėl tų grąžinimų, bet štai vakar dalyvavau Aplinkos ministerijos konferencijoje, kur pasisakė vienas iš atstovų, iš diskusijos dalyvių, kad visus naudotus kompiuterius kviečia visas valstybines institucijas parduoti per evarzytines.lt. Nereikės nei jų išmesti, nei rūpintis, kaip prižiūrėti visus skirtingus kompiuterius, bus galima parduoti per evarzytines.lt. Tikrai yra paklausa tų naudotų kompiuterių, nebijokime šito grąžinimo, o tiesiog leiskime, kaip sakyti, daiktams turėti antrą gyvenimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamas Kasparai, aš nebijau šito grąžinimo, bet pasisakau prieš šitą modelį. Nebijau to grąžinimo dėl to, kad aš nieko nesu pirkęs iš tų telefonų ar kompiuterių, kuriuos čia numato projektas, kad reikėtų grąžinti. Tačiau aš manau, kad tai yra tam tikras populizmas, tam tikras apkrovimas darbu Seimo kanceliarijos, tai čia ir Kasparo nuskambėjo mintyse. Galima būtų gal paprasčiau – didinti tą laiką, iki kada įsigijus reikia… nebereikia grąžinti. O šiaip aš noriu, kad Seimas nepritartų šitam dalykui. Seimas kitais būdais gali sutvarkyti ir ieškos būdų, kaip sutvarkyti, kad nebūtų tų piktnaudžiavimų, kurie gali atrodyti kaip piktnaudžiavimas. O jeigu šiandien Seimas pritars, tai aš teiksiu siūlymą, kad, pavyzdžiui, aš savo automobilį galėčiau padovanoti Seimui. Mano automobilis tuoj, už mėnesio, bus nuvažiavęs lygiai 0,5 mln. kilometrų ir didžioji dalis to 0,5 mln. kilometražo yra iš už Seimo pinigus įsigyto benzino. Aš tą mašiną matau kaip beprasmišką toliau naudoti ir pabaigęs kadenciją pripažįstu, kad aš ją naudojau ir drožiau 12 metų už Seimo pinigus, tai aš Seimui ir paliksiu šitą automobilį III rūmų aikštelėje. Atvažiuos naujas Seimo narys, galės pasiimti raktelius ir naudotis E. Gentvilo automobiliu. Kitaip sakant, nenueikime iki absurdo, ką ir J. Jarutis pasakė apie padangas ir taip toliau. Mano manymu, čia einama tikrai negeru keliu, šiek tiek populistiniu keliu, o Seimas turi rasti sprendimus, kad nebūtų tų dalykų, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas. Jeigu taip pažiūrėjus, aš gal tik porą Seimo narių matau, kur neaiškios situacijos, o visa kita čia buvo visiškai normalu. O kad išpūstas skandalas, ką darysi.
PIRMININKAS. Dėkui, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo, šiek tiek vėliau.
14.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIVP-3604 (pateikimas)
Per tą laiką, matau, kad yra energetikos ministras Seime, kviečiu jį pristatyti darbotvarkės 2-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektą Nr. XIVP-3604 ir taip pat dar kitą projektą, darbotvarkės 2-5 klausimą. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teikiame svarstyti Seimui nutarimo projektą, kurio tikslas – pripažinti Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Šiuo projektu bus pradėtas naujas elektros perdavimo tinklo plėtros etapas – papildomomis naujomis perdavimo sistemos linijomis bus sujungta rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys nuo Panevėžio iki Darbėnų, taip padidinant energetinį saugumą, užtikrinant patikimą elektros energijos perdavimą ir sudarant reikalingas sąlygas jūros bei sausumos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir integracijai.
Įgyvendinus projektą, bus suformuotas vidinis Lietuvos aukštos įtampos tinklo linijų ryšys šiaurinėje Lietuvos dalyje, kuriuo bus galima optimaliai paskirstyti galios srautus tarp vakarinės ir rytinės Lietuvos dalių. Tai taip pat leis užtikrinti geresnes planuojamų didelių elektros energijos generavimo šaltinių, tokių kaip jūros vėjo parkai, energijos perdavimo sąlygas į elektros vartojimo centrus, kartu užtikrinant naujų technologijų, pavyzdžiui, vandenilio ar kitų naujų technologijų, plėtros galimybę. Šios naujos infrastruktūros vystymas, be kita ko, prisidės prie patikimo energetikos sistemos veikimo sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendinus projektą dėl padidinto pralaidumo su Latvijos elektros perdavimo sistema pagerės elektros rinkos integracija. Kartu bus užtikrintas Lietuvos elektros perdavimo tinklo patikimumas ir kokybė dideliems Šiaurės vakarų Lietuvos regiono vartotojams. Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinus ypatingos svarbos projektu, būtų sudarytos sąlygos ir prielaidos užtikrinti sklandų šio strateginio energetikos projekto planavimą ir įgyvendinimą. Ačiū jums už dėmesį ir prašom svarstyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, visi norime gero valstybei, ir iš tiesų tai, kad daromi tokie žingsniai, yra labai svarbu. Tačiau mes ką tik išgyvenome regione, kai buvo kalbama apie metanolio gamyklos statybą rekreacinėje zonoje ir panašiai. Buvo didžiulė visuomenės reakcija, bet, ačiū Dievui, esu dėkingas Kretingos tarybai ir merui, kad priėmė teisingą sprendimą ir atsisakė rekreacinėje zonoje statyti. Išeinu iš to, kad vėl nekiltų kokia banga. Labai geranoriškai jūsų klausiu, ar tai nesusiję kokiu nors aspektu ar proceso tam tikros dalies tąsa su metanolio gamykla?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nesusiję.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Jo salėje nematau. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, vis tiek buvo atlikta galimybių studija ir čia kalbame apie socioekonominę naudą, bet ar įvertintos galimybių studijoje ir galimos įvairios pasekmės, jeigu tokių būtų, aplinkosaugai, tokioms vietos bendruomenėms, kurios ten gyvena, jeigu eitų ta trasa per tas vietas, kurios numatytos? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Projektas yra svarbus mūsų valstybei ir, be abejo, planuojant tokius projektus yra atsižvelgiama į tankiai gyvenamas vietoves. Linija yra statoma stengiantis mažiausiai intervenuoti į tankiai gyvenamas vietoves, tiek ir gamtos rezervatus. Noriu pasakyti, kad aukštos įtampos perdavimo linijos statyba yra tiesiog privaloma, nes visa gamyba, skirtingai negu anksčiau, koncentruojasi vakarinėje Lietuvos dalyje, o vartojimas yra rytinėje dalyje. Anksčiau, kuomet turėjome Ignalinos atominę elektrinę, visas vartojimas vyko Vilniuje ir Kaune ir automatiškai visos linijos turėjo, buvo pastatytos tam, kad galėtų laisvai absorbuoti tą elektros energiją, kuri pagaminama rytinėje dalyje. Dabar mes turime, vaizdžiai tariant, maksimaliai pervaryti visą elektrą per visą Lietuvą į rytinę dalį, į pramoninius centrus tam, kad Vilniuje ir Kaune galėtų šviesti lemputės. Todėl reikalingas žiedas – dalis eis per pietus, dalis per šiaurę ir turėsime tvarią Lietuvos energetikos sistemą. Tai čia yra tiesiog higiena, ką mes turime padaryti.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nematau. Dabar dėl motyvų už kalbės G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pirmiausia ačiū ministrui už pristatymą. Daugelis nuogąstavimų, kurie buvo išsakyti dabar ir dėl vandenilio gamyklos, ir dėl kai kurių aplinkosauginių dalykų, yra iš tiesų perdėti. Šitos linijos, perdavimo linijos, pabrėšiu, mums kritiškai reikia tam, kad įgyvendintume tą strategiją, kurią patys esame ir patvirtinę. Visos kitos alternatyvos plačiąja prasme kainuoja daugiau, turiu galvoje, naudojantis dabartiniais perdavimo tinklais didėja nuostoliai, didėja avarijų tikimybė ir panašūs dalykai. Tai šituos, sakykime, siūlymus teikia pirmiausia ne pats ministras ponas D. Kreivys, o teikia visa rinka, kuri aiškiai sako, jog be šios linijos mūsų strategijos įgyvendinimas nebus toks efektyvus.
Kolegos, tikrai kviečiu išgirsti tuos argumentus, kurie buvo išsakyti, ir palaikyti šį infrastruktūrinį projektą, kuris yra ne mažiau svarbus nei kiti mums galbūt paprasčiau ir geriau suprantami, tokie kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir panašiai. Čia energetikos greitkelis, kuris mums yra kritiškai reikalingas. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.31 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 4, 5 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605 (pateikimas)
Dabar taip pat ministrą paprašysiu pristatyti Alternatyviųjų degalų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektu siekiama užtikrinti direktyvos dėl skatinimo naudotis atsinaujinančių energetikos išteklių energija nuostatų galutinį perkėlimą atsisakant pareigos, kuri buvo perkeliant direktyvą įrašyta į įstatymą, notifikuoti Europos Komisijai. Kadangi gautas Europos Komisijos išaiškinimas po to, kai buvo kreiptasi į Komisiją, kad direktyva dėl skatinimo naudotis elektros energija nėra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio objektas, todėl pagal šį straipsnį ratifikavimas neatliekamas. Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančios energetikos išteklius nuostatos yra perkeltos į Alternatyviųjų degalų įstatymą ir įsigalios priėmus šį įstatymo pakeitimą. Trumpai tariant, direktyva būtų įsigaliojusi tik tada, kai būtume suderinę su Komisija. Komisija pasakė, kad nereikia derinti ir nederins, todėl mes tai turime pašalinti iš įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pirmas klausia K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, jūs minite, kad perkeliate įstatymo pataisymus dėl direktyvos, bet Alternatyviųjų degalų įstatymą reikia taisyti kur kas ambicingiau. Dėl naujai įsigaliojusių direktyvų yra keliami nauji europiniai reikalavimai dėl alternatyviųjų degalų naudojimo kiekio. Mes turime tik, rodos, 16,8 %, o turėtų būti virš 20 % arba kitokie sprendimai, pasirinkti pagal direktyvą, yra leidžiami. Bet šitos diskusijos kol kas negirdėti niekur ir mes turime labai limituotą laiką, per kiek laiko turime tą padaryti. Tai mano klausimas būtų: kada ruoštumėtės visiškai perkelti visą direktyvą su visomis ambicijomis ir su visais tikslais?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, tai jūs kalbate jau apie trečią (…) direktyvą, kuri buvo priimta tik prieš pat Naujuosius metus. Be abejo, kaip ir kiekvienos direktyvos perkėlimas, tai užtrunka, nėra automatinis. Todėl ministerija rengia direktyvos perkėlimą ir planuojame tai turbūt rudens sesijoje arba šios sesijos pabaigoje atnešti į parlamentą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, žinote, skaitau tą direktyvą, vakar pasižiūrėjau ir vis tiek man neaišku. Man vis tiek neaišku. Yra aiškiai pasakyta, kad iš aliejinių augalų, keliančių didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką, pagaminti biodegalai nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nelaikomi biodegalais. Mes vis tiek biodegalų kažkiek turime. Tai kas tada bus? Čia iš esmės yra rapsų aliejus. Taip aš suprantu? Ar aš kažkur klystu? Iš tikrųjų paaiškinkite, apie ką kalba tiksliai ši direktyva. Nes direktyvoje pasakyta: 2019 metais užfiksuotas tas skaičius.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Direktyvą mes svarstėme daug kartų, nežinau, kiek čia tų klausymų turėjome. Dabar yra tik techninis pataisymas, mes išbraukiame notifikavimą. Aš nenoriu ten atidarinėti šitų. Pagrindinis klausimas buvo antros kartos degalų klausimas ir konsensusas buvo labai sunkiai rastas, nes lobizmas iš visų pusių gana didelis ir ta siaura linija, kuri buvo pereita, buvo suderinta tiek tarp gamintojų… Aišku, didžiausias nepasitenkinimas buvo kuro importuotojų ir „Orleno“, kad visi traukia kaldrą į savo pusę. Bet manau, kad ta riba, aš dabar jau tiksliai nepasakysiu, kur jinai nubrėžta, buvo optimali, nes visi niekados nebus patenkinti. Visi buvo truputį nepatenkinti. Aš manau, kad perkeliant naują direktyvą vėl turėsime tuos kaldros tampymus į skirtingas puses.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų šio įstatymo atžvilgiu nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.36 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3574 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas. E. Pupinis yra salėje. Kviečiu jį pristatyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas gimė po susitikimų su gyventojais. Iš tiesų paprastas variantas, kai asmuo, kuris gaudavo neįgalumo išmoką, būdamas našlys, gavo našlių pensiją, našlių išmoką. Bet po to išėjęs į išankstinę pensiją jis neteko našlių pensijos. Po kiek laiko, kai jis pasirinko išeiti į normalią pensiją, vėl buvo grąžinta našlių pensija. Tai iš tiesų siūlau, kad vis dėlto, kaip mes ir tarėmės, tapus našliu ta pensija būtų mokama nuolatos. Tai šiuo atveju tą spragą ir siūloma ištaisyti įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Vinkus turi klausimą. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Pupini, žinome, kad čia parašyta, kad iš žmogaus atimtų po 38 eurus, o kiek iš viso sudarytų biudžeto?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Biudžeto sudarytų, minutę, pasakysiu tiksliai, biudžeto sudarytų šiems metams, aišku, čia problema būtų dėl peržiūrėjimo, tai šiems metams sudarytų apie 250 tūkst., o metams užtektų apie 550 tūkst. ištaisyti šią klaidą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, teikiau įstatymo pataisą irgi taip pat ištaisyti klaidą, tačiau labai gražiai, skeptiškai atmetė Vyriausybė, net ir išvadą parašė, kad ministerija pateiks kompleksiškai visiškai naują įstatymą. Ar manote, kad šį įstatymą reikia keisti? Aš manau, kad reikėtų, kaip ir Teisės departamentas yra pasisakęs: išankstinė pensija ir ten yra mokėjimo sąlygos numatytos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, nežinau iš tikrųjų tolesnės eigos, galbūt ir šis bus įtrauktas į bendrą dokumentą, bet turiu pareigą, sužinojęs problemą, teikti įstatymo projektą. Tai šiuo atveju taip.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Taip. Labai ačiū. Ne viską girdėjau, kaip jūs pristatėte, bet tikiuosi… Tas išimties buvimas, nes viename komitete, konkrečiai, mūsų Socialinių reikalų komitete, viena kolegė labai kritikavo išimčių buvimą. Na, štai išimtis dėl to, kad mes ten piniginės paramos klausimus bandėme spręsti. Mielas kolega, dabar sakykite, ar šioje situacijoje neatsiras taip pat irgi išimtis, kad dėl neįgaliųjų mes leidžiame, kad jie kartu gautų ir, vadinasi, išmoką dėl priešpensinio ir motinystės, atsiprašau, motinystės pasakiau, ir vienišo asmens, nes arba visur būkime vienodai teisingi, netaikykime niekur išimčių, arba tada, na, žiūrėkime vėlgi į situaciją labai labai žmogiškai, kad padėtume žmonėms. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų žmonėms reikia padėti, bet čia tikrai nematau logikos, kai žmogus, vadinasi, gaudamas vieną išmoką iš Socialinio draudimo fondo, neįgalumo pensiją, jisai buvo našlys, po to jis pamatė, kad iš tikrųjų išankstinę pensiją, atėjo laikas, galima pasirinkti, jis jau netapo našliu, po to atėjo laikas, vadinasi, vėl pasirinkti pensiją, išeina į normalią pensiją, nes terminas sutapo, jis vėl tampa našliu. Tai iš tikrųjų čia jokios logikos nėra. Netgi juokavo asmuo, kuris pasakojo: aš tam tikru momentu buvau tapusi ne našle jau.
Tai iš tikrųjų, man atrodo, čia logiškas sprendimas. Kitos išmokos, aišku, galėtų dubliuoti, kažkaip gali būti panašios, tarkime. Tai šiuo atveju aš ir siūlau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad minėta našlių pensija ir vienišo asmens išmokos yra mokamos papildomai, kaip kalbėta, prie negalios ar senatvės pensijos. Tačiau jeigu priešpensinio amžiaus asmuo su negalia pasirenka gauti išankstinę senatvės pensiją, tai jis privalo atsisakyti arba našlių pensijos, arba vienišo asmens. Pripažinkime, kad logikos tikrai nėra. Asmuo, atitinkantis našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos mokėjimo reikalavimus, šią teisę praranda, o tai reiškia, kaip yra baudžiamas finansine prasme dėl tos priežasties, kad pasirinko gauti išankstinę pensiją. O viso labo yra kalbama apie teisę mokėti arba teisę atimti iš žmogaus 38 eurus, nes toks yra mokamų našlių pensijos ir vienišo asmens išmokų dydis. Ir pabrėžiu – kalbame apie neįgalius priešpensinio amžiaus žmones, kurių pajamos tikrai nėra didelės, kurie neretai negali įsigyti brangesnių vaistų ar geresnio maisto. Taigi siūlymas, kad išankstinę pensiją pasirinkęs priešpensinio amžiaus su negalia asmuo galėtų gauti ir našlių pensiją, ir vienišo asmens išmoką (minėtus 38 eurus), tikrai yra teisingas ir tikslingas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbėti norinčių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.42 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594 (pateikimas)
Kviečiu P. Kuzmickienę į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-7 klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau jums Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo yra siekiama aiškiau sureglamentuoti socialinio draudimo pensijų, skiriamų ir mokamų senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims su negalia, skyrimą ir mokėjimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjus įgyvendinti Lietuvos Respublikos asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Iš esmės tai yra toks labiau techninio pobūdžio projektinis pasiūlymas, siekiant patikslinti mano minėto 58 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimas tęsiamas tol, kol jie įgyja teisę gauti didesnio dydžio socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo senatvės pensiją asmeniui su negalia. Taigi priėmus įstatymo projektą būtų užtikrintos asmenų teisės gauti didesnę iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusiais teisės aktais vadovaujantis paskirtą netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, nes jiems naujas dalyvumo lygio vertinimas nebuvo atliktas. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra tik prilygino jiems nustatytą darbingumo lygį ar specialiųjų poreikių lygį dalyvumo lygiui. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų tai iš praktikos galiu pasakyti, kad visada būdavo skiriama didesnė išmoka. Aš suprantu, kad dabar mes nustatėme dalyvumo lygį ir priėmėme naują įstatymą. Kiek dabar papildomai lėšų reikėtų ir kiek žmonių jau šiandien yra tų, kurie gavo sumažintą? Jau turime ar tiktai čia atitaisome klaidą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taisome laiku klaidą. Papildomų lėšų nėra. Labai ačiū už klausimą. Papildomų lėšų nereikės, nei tų, kurios buvo numatytos keičiant Socialinio draudimo pensijų įstatymą dėl negalios reformos įgyvendinimo. Taigi, lėšų nereikės, bet teisingumas bus užtikrintas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu.
14.45 val.
Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3238, Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3242 (pateikimas)
E. Pupinį vėl prašyčiau sugrįžti į tribūną ir pristatyti 2-9 klausimą – Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, 2-9 klausimą, jeigu galima.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas atsirado po to, kai Peticijų komisija priėmė sprendimą tenkinti vieno iš teisininkų pasiūlymą, kuris buvo išdėstytas peticijoje.
Esmė yra gana paprasta. Iš tiesų pirmos instancijos teismai, atsižvelgdami į tai, kad žmogus įvykdė nesunkų baudžiamąjį nusikaltimą, taiko tam tikrą nuolaidą: nutraukia tyrimus, žmogus prisipažįsta ir tam tikra bausmė mažinama vienu trečdaliu. Tačiau atsiradus galbūt kažkokiems norams sumažinti šią bausmę arba geriems advokatams… jis vis dėlto duoda skundą į antros instancijos teismą ir vėl bando teistis. Teismai vėl pradeda visą procesą – turi surinkti tam tikrus įkalčius, renka įrodymus, vėl eina valstybės sąnaudos. Ir jeigu kaltinamajam nepasiseka, jis paprasčiausiai pasako: na, gerai, tvarka, aš tada grįžtu prie pradinės bausmės su visa nuolaida. Iš tikrųjų peticijos siūlytojas pasiūlė, kad vis dėlto ta išimtis, jeigu žmogus atsisako pirmos instancijos teismo sprendimo, išimtis gauti tą teismo 1/3 bausmės mažinimo nebūtų taikoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pasižiūrėsime, ar yra norinčių paklausti. Lyg ir nematau. Iš tikrųjų nėra? Iš tikrųjų nėra norinčių paklausti. Dėkoju Edmundui. Dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo yra pasiūlymų. Gal tada dėl jų ir dėl viso iš karto apsispręsime per numatytą balsuoti intervalą?
14.47 val.
Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3482 (pateikimas)
Kviesčiau tada pristatyti darbotvarkės 2-12 klausimą – Kelių transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, norėčiau parodyti keletą skaidrių ir pristatyti labai svarbų projektą. Nors ten yra vienas sakinys, bet mes paliečiame labai opią Lietuvos regionų problemą. Kadangi mes visi tikriausiai keliaujame nuosavais automobiliais, galbūt mums retai kada tenka pagalvoti, o kaip gi atrodo ta tarpmiestinio transporto situacija Lietuvoje, kokia yra pažanga, kaip atrodo mūsų tarpmiestinio susisiekimo parkas, kaip dažnai galima nuvykti iš vieno didesnio ar mažesnio miesto į kitą? Iš tiesų, mūsų prieš keletą… prieš metus ar daugiau čia priimti sprendimai, pandemijos pasekmės, nuolatinis demografinis spaudimas nulemia, kad mes turime gana tragišką tarpmiestinio viešojo transporto situaciją.
Čia yra grafikas, kuris iliustruoja maršrutų ir reisų skaičių mažėjimą Lietuvos mastu. Aš pabrėžiu: mes nekalbame apie susisiekimą Vilniaus ar Kauno mieste, viduje, mes kalbame apie tarpmiestinį transportą. Čia, deja, maršrutų skaičius nuo 2021 iki 2023 metų yra sumažėjęs trečdaliu, o reisų – beveik dvigubai. Tai jus tikriausiai, ypač vienmandatininkus, pasiekia skundai, gana liūdni žmonių nusiskundimai apie tai, kad „O kur mano autobusas?“ Nuėmė paskutinį arba priešpaskutinį reisą, kai reikia į darbą, kai reikia ypač į ligoninę. Tai yra vyresnio, garbaus amžiaus žmonių problema, kai lieka vienas arba išvis nelieka galimybės iš savo miestelio maršrutu nukeliauti kur nors į ligoninę. Tai yra tikra drama.
Kas gi nutiko per tą laiką? Per tą laiką mes priėmėme Kelių kodeksą, kuris turėjo pagerinti situaciją, bet mes matome, kad situacija negerėja. Taip pat aš gavau informaciją iš Susisiekimo ministerijos (mes kartu su Kasparu parengėme tą projektą), kad iš esmės viena Kelių kodekso nuostata labai stipriai užkerta kelią naujų maršrutų plėtrai ir įtvirtina kelių didžiųjų įmonių oligopoliją šiuo atveju arba monopoliją būtent toje specifinėje rinkoje. Jeigu mes (čia yra konkreti istorija), jeigu Raseinių meras nori inicijuoti naują maršrutą iš Raseinių į Kauną, jis to padaryti negali, nes tas naujas maršrutas daugiau negu 50 % sutampa su kitu maršrutu, kuris jau egzistuoja. Tokiu būdu dabartinė rinka, pakankamai iškreipta, oligopolinė, yra užfiksuojama, užšaldoma ir mes naujų maršrutų pamatyti negalime.
Aš suprantu tą logiką, kodėl mes stambiosioms vežėjų įmonėms suteikiame tokias privilegijas. Todėl, kad, na, jos taip pat turi ir nepelningus maršrutus ir mes tikimės iš jų, kad jie užtikrins susisiekimą ten, kur neuždirba pinigų, ten, kur tiesiog žmonėms reikia paslaugos. Aš tik primenu, čia yra laisva rinka, čia nėra jokios valstybės pagalbos, išskyrus lengvatas tam tikroms grupėms. Bet šita skaidrė rodo dramatišką reisų ir maršrutų mažėjimą, todėl galima konstatuoti, kad rinka neveikia, ir turime ieškoti išeičių. Išeitys, aš sakyčiau (čia paskutinė skaidrė), galimos keturios sprendimo kryptys dėl tarpmiestinio transporto gaivinimo, gelbėjimo Lietuvoje. Pirma opcija yra nieko nedarymas. Maršrutai kartu su gyventojų mažėjimu, demografinėmis tendencijomis, tiesiog nyksta. Tai vyksta dabar. Jūs matote tai ekrane, aš ką tik rodžiau dramatiškai mažėjantį maršrutų skaičių.
Antras variantas buvo keliamas diskutuojant dėl Kelių transporto kodekso, tai yra agresyvi konkurencija. Tiesiog atverti rinką, leisti visiems tarptautiniams vietos vežėjams dalyvauti visuose maršrutuose ir taip tikėtis, kad rinka veiks, mes turėsime geresnę paslaugą, mažesnę kainą, geresnę kokybę ir daugiau reisų. Aš nesu laisvosios rinkos apologetas ir netikiu, kad tai kaip nors padės mažų miestelių gyventojams, todėl nesu tokios agresyvios liberalizacijos šalininkas.
Yra trečias kelias, jį aš siūlau šiuo projektu. Tai yra labai nuoširdžios, sąžiningos derybos su oligopolinės rinkos dalyviais. Aš tik primenu, absoliučiai dominuoja dvi tarpmiestinio pervežimo įmonės, tik dvi, ir tiek žinių. Mes šiuo projektu galėtume atverti diskusiją ir kalbėti apie tai: jeigu yra tam tikri įstatymų leidėjo įsipareigojimai dėl maršrutų išlaikymo vienų ar kitų rinkos dalyvių rankose, tai, matyt, turi būti tam tikri tų pačių vežėjų socialiniai įsipareigojimai, kalbant apie nepelningus maršrutus. Tos derybos, mano galva, ir būtų geriausias šių pataisų inicijavimo rezultatas. Aš tikiuosi, Ekonomikos komitete tiesiog įvyks pokalbis, kaip rasti geriausią sprendimą, kad tokio dramatiško maršrutų ir reisų mažėjimo nebūtų.
Aišku, yra ketvirtas kelias, juo aš tikiu labiausiai, bet tam reikia labai plataus politinio sutarimo. Mes tikriausiai neišvengsime nepelningų maršrutų subsidijavimo tiesiogiai iš biudžeto, mokant už kilometrus. Tai gali kainuoti ir dešimtis, ir šimtus milijonų. Bet tai yra kito politinio sezono, būsimo politinio sezono, klausimas.
Baigdamas noriu pasakyti, kad dėl prastos dabartinės demografinės situacijos iš esmės visos viešosios paslaugos traukiasi iš rajonų, iš regionų. Tai yra iš dalies natūralus procesas, mes negalime išlaikyti visų mokyklų, negalime išsaugoti visų ligoninių. Taip pat mes turime didžiulį Europos Sąjungos spaudimą, kad tuoj pradėsime baudas už tai, kad vien automobiliais važinėjame. Mano galva, tokioje situacijoje, kai demografinių tendencijų mes negalime efektyviai sustabdyti, viešojo susisiekimo tarp miestų kokybė, dažnumas turi nuolat augti. Jeigu nors viena paslauga traukiasi iš regiono, natūralu, kad mes žmonėms turime užtikrinti dažnesnį susisiekimą su didesniu miestu, o ne retesnį. Susisiekimas tampa tokia esmine ir mūsų demografinės politikos priemone, todėl aš siūlau ta taisykle vadovautis ir grąžinti į Seimo darbotvarkę viešojo susisiekimo tarp miestų temą kuo greičiau, būtent pasinaudojus šia pataisa, kuria aš siūlau atsisakyti nuostatos dėl maršrutų persidengimo draudimo. Nežinau, ar tai yra geriausias sprendimas, galbūt Ekonomikos komitetas ras tobulesnę formuluotę, bet aš siūlau bent jau vėl pradėti diskutuoti apie dramatišką viešojo transporto situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkui, yra norinčių paklausti. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, manau, kad šis projektas dar labiau sumažins maršrutų skaičių. Turėjau karčią patirtį, kuomet prie ilgo maršruto prisitaikydavo žmonės su trumpais maršrutais. Jie paleisdavo tuos maršrutus prieš pat tą ilgąjį maršrutą ir iš tikrųjų po kiek laiko tas, kuris važiavo ilgesniu maršrutu, nunyko, jam kaštų nepadengdavo, nes iš vidurio buvo paimti žmonės, kuriuos jis paveždavo, taip subalansuodamas savo kaštus. Ar nemanote, kad šiuo atveju vis dėlto kaip nors kitaip reikia sureguliuoti, ypač žiūrint, kad nesidubliuotų tie maršrutai tam tikrose vietose, nes priešingu atveju mes, ko gero, rinkoje neteksime nei vieno, nei kito? O apskritai iš Europos Sąjungos reikalavimų – nė vienas maršrutas negali būti nuostolingas. Iš tikrųjų, jeigu yra maršrutas, tai šiuo metu subsidijuojame ar per studentų programas, ar per kitas programas, vis tiek jis gauna tam tikrus pinigus. Nė vienam turbūt verslininkui negali primesti šiuo metu nepelningo maršruto. Nebent todėl, kad tu taip nori, gauni, duodi kokį nors pelningą maršrutą. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Nežinau, kolega, iš kur jūs paėmėte, kad jeigu mes leisime konkurencijai veikti geriau, tai mes staiga neteksime maršrutų. Tai nėra savaime suprantama. Aš čia, šitoje salėje, ypač iš dešiniosios pusės, nuolat girdžiu, kad konkurencija yra pagrindinė mažesnės kainos ir geresnės kokybės prielaida. Čia manęs nereikia įtikinti, kad taip, kartais geras reguliavimas gali padėti, aš esu reguliavimo šalininkas, aš nenoriu paleisti visiškai laisvosios rinkos, tačiau tada, kai mes turime oligopolinę rinką, kai turime du vežėjus, kurie absoliučiai dominuoja rinkoje, neleisti kitiems iš viso užeiti į rinką ir leisti visiškai dominuoti dviem įmonėms, tikrai nemanau, kad tai yra… tai yra kitas kraštutinumas, kuriam aš nepritariu. Aš nepritariu ir tam kraštutinumui, kad viską atverkime, jokių reguliavimų. Aš čia sutinku su jumis, kad visko gali būti, bet nuostolingų maršrutų, kolega, yra. Nuostolingi maršrutai iš dalies dengiami iš pelningų maršrutų. Viskas gerai, bet mes turime grįžti prie pokalbio su vežėjais Ekonomikos komitete. Jeigu mes negrįšime, tai aš ką tik rodžiau dramatišką situaciją mūsų regionuose. Žmonės kenčia, skambina, verkia ir sako, kas darosi, kodėl vežėjai naikina maršrutus, o mes jokių įrankių juos išlaikyti neturime, todėl reikia iš naujo šito pokalbio.
Teisės departamentas parašė, kad galbūt ne 50, gal 60, gal 40. Na, tai diskutuokime, aš visiškai tam atviras. Jeigu mes neleisime, neatversime vėl šitos diskusijos, aš bijau, kad mes arčiau kitų metų turėsime visišką fiasko. Taip, gražiai atrodys kelių vežėjų nauji elektriniai autobusai, taip, labai daug jie uždirbs iš kelionių, pelningų kelionių tarp didžiųjų miestų, bet regionuose bus labai skausminga situacija. Beje, Utena, čia žmonės taip pat labai stipriai skundėsi, kad pamažėjo maršrutų ir pamažėjo reisų.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, kad iškėlėte šią problemą. Aš tiktai noriu pasakyti, kad mes, Ekonomikos komitetas, parlamentinės kontrolės tvarka šitą klausimą ne kartą svarstėme ir dabar matome, kad pagal dabartinę įstatyminę bazę, jeigu Susisiekimo ministerija norėtų, galėtų organizuoti tuos maršrutus tik tomis kryptimis, kurių dabar labai trūksta. Deja, ministerija baksnoja į įstatymą, kad įstatymas to neleidžia. Bet mes toliau tai pratęsime ir matau, kad reikės daryti įstatymo pataisas, kad ministeriją priverstume dirbti taip, kaip jie turi dirbti, ir mes pradėsime tokį kaip ir reguliavimą. Dabar šitas įstatymas jūsų į tą pusę ir eina, nes čia vėlgi atveriama, ką ir E. Pupinis… visiškai išeina link laukinio liberalizavimo, kuriam jūs ir nepritariate. Taigi ar jūs negalvojate, kad reikia ieškoti to optimalaus varianto? Mes tikrai pakviesime jus į komitetą ir mes jį rasime. Šiandien ačiū už problemos iškėlimą, bet toks projektas neišspręs.
PIRMININKAS. Laikas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Iš tiesų, gerbiamas Kazy, aš pripažįstu, kad šia tema labiausiai suinteresuota yra Susisiekimo ministerija, kuri signalizuoja nuolatos, kad yra bėda, ir atitinkamai kviečia mus kuo greičiau spręsti ją. Aš visiškai jums pritariu, kad jeigu mes rasime kitą sprendimą, jeigu tai bus kita formuluotė, jeigu bus paaiškinta, kad ministerija gali tuos maršrutus naujus daryti, man viskas tiks. Aš tikrai nesu tokios aršios, radikalios, agresyvios liberalizacijos šalininkas, aš suprantu, kad reikia tiems vežėjams jausti tam tikrą nuoseklumą, tam tikrą politikos tęstinumą, jie daug investicijų daro. Visa tai suprantu labai gerai, tačiau aš nenoriu matyti, kad būtų toks dramatiškas nepelningų reisų naikinimas. To neturi būti Lietuvoje, nes pas mus ir taip viešosios paslaugos tolsta nuo žmogaus, o čia mes dar ir susisiekimą bloginame. Tai yra tiesioginis kenkimas ekonomikai, nes ekonomika laikosi ant žmonių mobilumo. Kai tik žmonių mobilumas krenta, tai atitinkamai atsiranda ilgalaikis nedarbas, socialinės problemos ir taip toliau. Mobilumas yra esminis ekonomikos variklis ir jeigu mes turime žmonių, kurių nepasiekia paslaugos ar net komercinės paslaugos, tai yra didžiulė tragedija, turime dėl to kažką daryti. Kadangi turime oligopolinę rinką, mums gana lengva bus kalbėtis su tais vežėjais, bet tą pokalbį reikia pradėti. Ir šitas niuansas jiems yra skaudus, todėl jie, manau, labai noriai eis į pokalbį su Seimu ir Vyriausybe.
PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės. Prašau, L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jau priimdami ankstesnį įstatymą mes jautėme, kad gali būti toks variantas. Man teko kalbėti su profsąjungų lyderiais, su jų atstovais, kurie atstovavo visiems parkams regionuose, kad ateis vienas ar du vežėjai. Aš neįsivaizduoju kito sprendimo. Kaip jūs įsivaizduojate, savivaldybei parašius raštą ar dar kažkaip mes negalėsime įsteigti, nes neatitiks reikalavimų? Gal pagalba kažkokia turėtų būti, subsidija, pagalba savivaldybėms, kad jos lygiai taip pat derintų tuos maršrutus, kartu įsijungtų, nes nemanau, kad didieji vežėjai sutiks taip labai lengvai. Ar nemanote, kad čia turėtų tiktai per savivaldą eiti, nes čia ir didžiulė problema?
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū, kolege. Aš nuo to ir pradėjau, kad yra konkretus Raseinių atvejis, kur Raseinių meras nori sukurti naują maršrutą ir staiga jisai kaip į sieną įsiremia į mūsų priimtą įstatymą, kuris jam tiesiog neleidžia to padaryti. Jeigu jis neleidžia, tai reiškia, kad mes tam tikras lengvatas, teisines, juridines lengvatas, suteikiame dabartiniams vežėjams. Okay, viskas gerai, bet tada prasideda derybos, jeigu jūs turite tiek daug įstatyminių lengvatų, tai gal galėtume tam tikrų socialinių įsipareigojimų prisiimti tam, kad iš tikrųjų liktų tas susisiekimas regionuose? Tai čia, man atrodo, sąžiningas pokalbis ir jis gali būti tęsiamas.
Aš tiktai noriu priminti, dar nepamirškime, mes turime įsipareigojimų Europos Sąjungai. 94,2 % mūsų visų kelionių vyksta automobiliu, tai reiškia, kad mes teršiame orą ir nepasiekiame oro taršos mažinimo kokybės, o paskui mokėsime baudas. Tai dar to betrūko, kad mokėtume baudas nevystydami savo viešojo transporto. Reikia kažką skubiai daryti. Ir tas dramatiškas mažėjimas – mes įsipareigojame mažinti taršą, o mūsų viešojo transporto parkas, ne parkas, o maršrutų ir reisų skaičiai mažėja. Na, taip negali būti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad palaikau kolegos pateiktą projektą. Iš tikrųjų tai labai svarbu daugeliui savivaldybių. Savivaldybių, kurios arčiau didmiesčių, šiek tiek kitokia situacija negu nutolusių, bet tą klausimą reikia spręsti. Aišku, savivaldybės sugalvoja įvairių būdų: ir specialias korteles steigia, ir panašiai, bet visą laiką, kaip jūs, kolega, teigiate, klausimas iš esmės neišsprendžiamas ir paskui kuo toliau dirba, tuo toliau turi dotuotis ir naikinti tuos nuostolingus maršrutus. Bet kalbant apie privačius vežėjus, dideles kompanijas, galbūt jūs bent preliminariai bandėte apskaičiuoti, kiek jie galėtų turėti netekčių po šito įstatymo projekto pateikimo?
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tikiuosi, kad jie neturės jokių netekčių, o kartu su Seimu ir Vyriausybe suras geriausią sprendimą. Tiesiog plėsdami savo paslaugas jie atras naujų keleivių, atras naujų krypčių ir mes tikrai turėsime rezultatą. Aš nenorėčiau prognozuoti, kad čia būtų kokie nors nuostoliai. Sveika konkurencija dar niekam nepakenkė šitoje valstybėje. Jeigu tai yra rinka, tai ir nevaidinkite, kad čia ne rinka. Arba jeigu tai yra valstybės subsidija, tai tada taip ir pasakykime: mes subsidijuojame iš valstybės. Apsispręskime.
Aišku, aš tikiu, kad bent jau kitoje kadencijoje, jeigu geopolitinė padėtis mums leis, jeigu mes neturėsime dramatiškų iššūkių kitose sferose, tikrai keletą dešimčių ar netgi 100 mln. tai sferai reikėtų skirti subsidijuoti, kaip ir Laima klausė, tam tikrus maršrutus, kurie ir lieka nuostolingi. Gali būti tokių situacijų, kai miestai yra gerokai nutolę, neįmanoma ten gauti pelno. Ten žmonių nėra, tai traktuoti, kad ten ne žmonės gyvena, jie nenori važiuoti? Jie nori važiuoti. Sąžiningai priimkime, kiek galime subsidijuoti už 1 kilometrą, ir subsidijuokime. Taip ir tie vežėjai laimės, ir gyventojai laimės. Bet to aš nesiūlau šiandien, nėra apie tai kalbama. Šiandien kalbama apie tai, ką mes dabar, esant dabartiniam reguliavimui, galime padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų nori kalbėti už L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš kalbėsiu apie regioninę politiką. Mes visiškai užmiršome, kad regione taip pat gyvena žmonės, ir priimdami ankstesnį įstatymą kaip tik mes matėme šitą grėsmę. Grėsmė priėmus praėjusioje sesijoje (čia buvo galbūt prieš metus, kai priėmėme tą įstatymą), kad ateis tik keli vežėjai. Net tikėjomės, galėjo ateiti net ir iš kitų valstybių vežėjai, kurie visiškai uzurpuos, užims šitą rinką, ir jie tikrai nepelningai nedirbs. Savivaldybės šiandien visiškai subsidijuoja savo gyventojus, kurie važinėja transportu po rajoną. Rajone susisiekimas yra faktiškai… Pavyzdžiui, pas mus, mūsų regione, nemokamai važiuoja vietiniu transportu. Suskaičiavus jiems yra ženkliai pigiau.
Todėl aš kviečiu kolegas šiuo momentu palaikyti, nes kaip nors pradėsime kalbėti apie tai ar Ekonomikos komitete, kaip ir pirmininkas pasakė, reikia galvoti ir spręsti tą klausimą. Bus bent pirmas žingsnis, o diskutuodami rasime reikalingą sprendimą, kuris tikrai nenuskriaustų regione gyvenančių žmonių, kad tiesiog tarpmiestinis susisiekimas būtų lygiai taip pat sėkmingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų problema yra. Kas tą problemą sukūrė? Šiek tiek istorijos. Buvo pandemijos laikotarpis. Taip, tada reisų savaime sumažėjo dėl to, kad nebuvo galima važiuoti jokiu transportu. Toliau buvo ir Transporto kodekso keitimas. Mes jį priėmėme praėjusiais metais. Kas po to atsitiko? Dabar gerai įsiklausykite.
Iš tikrųjų čia buvo minėta, kad dabar dvi kompanijos. Iš viso dirba ten 36, virš 30 kompanijų. Iki pandemijos dirbo virš 40 kompanijų, Lietuvoje važinėjo. Taigi čia sakyti, kad yra kažkoks monopolis, ne visai sutikčiau. Savivalda šitam projektui buvo pritarusi. Tačiau kas atsitiko? Susisiekimo ministerija nesudarinėjo sutarčių. Siūlė sudaryti trumpalaikes sutartis. Kas tada? Vežėjai kreipėsi į teismą ir dabar laimi bylas, atsiranda vis daugiau tų maršrutų. Jie paprasčiausiai nesudarinėjo trumpalaikių. Įsivaizduokite, kad reikia atnaujinti transportą, nes yra reikalavimai kodekse, ten dešimties metų turi būti transporto priemonė, reikia pirkti. Ateina jis į banką, turi trumpalaikę sutartį. Kas jam skolins pinigų? Niekas neskolina. Viena iš priežasčių. Dabartiniu metu, sakau, teismas jau ilgalaikes sutartis… Kur aš matau išeitį? Ir dabar galima, jeigu Susisiekimo ministerija, Transporto saugos administracija, kuri iš tikrųjų dirba labai sunkiai ir vangiai, galėtų ten, kur yra probleminiai, čia Raseiniai, kiti, paprasčiausiai pasiūlyti, kad vežtų dažniau žmones. Ir ten būtų galima vežti, bet šio žingsnio nedaro, mosikuoja kodeksu, kad 50 % neleidžia.
PIRMININKAS. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai 50 % leidžia, tikrai reikia lankstesnės sistemos. O mes, komitetas, tikrai prisižadame ir kviečiame visus grįžti. Ką darysi, padirbsime už ministeriją.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Dėl darbotvarkės 2-13 klausimo, suprantu, nėra 29 Seimo narių parašų, šiandien nesvarstysime.
15.11 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(4) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas. R. Tamašunienė kviečiama į tribūną pristatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, aš tikrai šią kadenciją kaip niekada daug pristačiau šia tema įstatymų projektų. Ir šis buvo patobulinti skirtas projektas. Todėl dar kartą teikiu signalizuodama dėl didelio intensyvumo kelių būklės, dėl žiedinių savivaldybių finansinių išgalių tvarkyti savo infrastruktūrą, dėl naujai besiplečiančių gyvenviečių ir poreikio faktiškai miesto kokybės gatvių, kur yra labai tankiai gyvenama gyventojų, kur reikia sudaryti sąlygas saugiai vaikščioti šaligatviais tiek vaikams, tiek kitiems.
Tam, be abejo, reikia didelių finansinių investicijų. O Kelių priežiūros ir plėtros programai jau kelerius metus nėra skiriama jokio papildomo finansavimo, koks buvo daugybę metų būtent žiedinėms savivaldybėms, todėl, aš manau, tą situaciją reikėtų taisyti ir pačią metodiką pataisyti taip, kad vis dėlto bent šiek tiek didesnis finansavimas būtų nukreiptas ten, kur tos investicijos realiai labai greitai atsiperka, vertinant kaip tik eismo intensyvumo kriterijų.
Kelių priežiūros ir plėtros programa sudaroma realiai iš trijų tokių didesnių dalių: 67 % yra skiriama valstybinės reikšmės keliams, 33 % – savivaldybių vietinės reikšmės keliams. Būtent savivaldybių sąskaita yra suformuotas 9 % vadinamasis rezervas arba priemonė, skirta vietinės reikšmės keliams, kurie yra svarbūs valstybės objektai.
Mano vertinimu, jeigu valstybė pasako, kad vienas ar kitas savivaldybės vietinės reikšmės kelias yra svarbus valstybei, jis turėtų būti finansuojamas arba iš valstybinės reikšmės finansavimo kišenės, arba iš kitų programų. O tų programų, mano vertinimu, yra pakankamai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi priemonę keliams būtent ekonomikos plėtrai užtikrinti. Dabar radosi nauja programa – Karinio mobilumo programa, kur taip pat iš tos programos galima valstybei svarbius objektus tvarkyti, tai yra kelių infrastruktūrą. O štai žiedinės savivaldybės, kur vyksta ir sunkiasvorių mašinų eismas, ir tie patys karinio mobilumo keliai eina būtent per žiedinių savivaldybių teritoriją – tiek Kauno rajono, tiek Vilniaus rajono, be abejo, ir Šiaulių didelė aglomeracija gyventojų, kur tas poreikis yra didesnis, todėl paliekamus 9 % valstybės rezervo, aš manau, būtų tikslinga nukreipti būtent į priemiestines arba žiedines savivaldybes, į jų biudžetus ir taip pagerinti tų kelių infrastruktūros kokybę. Kaip Seimo narys, išrinktas būtent iš žiedinės savivaldybės vienos dalies… Vienas iš pagrindinių klausimų iš bendruomenių, iš seniūnų, seniūnaičių, atskirų piliečių yra kaip tik kelių būklė ir labai jau ilgas laukimas, kuomet atsiras bent kokia kelio infrastruktūra tankiai apgyvendintose gyvenvietėse. Todėl aš manau, kad neskriaudžiant kitų savivaldybių, nė kiek neatimant iš kitų, o būtent iš tos kišenės, kuria realiai disponuoja Susisiekimo ministerija, siūlau paskirti šešioms Lietuvos žiedinėms savivaldybėms, kur yra didelis eismo intensyvumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norinčių paklausti. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege Rita, jūs žinote mano nuomonę. Ar negalvojate galbūt palikti tą rezervą mažesnį, o padidinti savivaldybėms, vietoj 33 %, tarkime, būtų 38 %, o 4 % būtų tas rezervas? Negalvojate apie tai?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš buvau pateikusi visus 9 % atiduoti į savivaldybių kišenę ir taip padidinti savivaldybių, visų savivaldybių dalį, bet ir tokiam sprendimui nebuvo pritarta. Tai galvoju vis dėlto koncentruotis į tą kelių infrastruktūrą, kur tas poreikis yra didžiausias, vertinant gyventojų ir eismo apkrovimo požiūriu.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų nežinau, kaip čia tikėtis jums balsų, kuomet čia Seimo nariai faktiškai iš visos Lietuvos ir kažkodėl pradės rūpintis aplinkinėmis savivaldybėmis, kur gyvena nemažai žmonių. Tačiau vėlgi, palyginus kelius regione su šiais keliais, kuriems buvo praeitą kadenciją ministro J. Narkevičiaus skirta dešimtys milijonų eurų, tai iš tikrųjų sąlygos ir taip nevienodos. Ar nemanote, kad vis dėlto geriau jums bandyti teikti, kad būtų didinama visoms savivaldybėms, ne išskirtinai šešioms, kurios ir taip neblogai gyvena, o visai Lietuvai? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia noriu atsakyti į antrąją klausimo dalį. Susisiekimo ministerija ir mūsų dalyvavimas Vyriausybėje per pusantrų metų padidino investicijas į kelius, išgelbėjo merdinčias kelių įmones. Ir iš tikrųjų visoje Lietuvoje iki šiol gauname merų linkėjimus, kad tikrai savivaldybės pajuto, kad vietinės reikšmės keliams, žvyrkeliams asfaltuoti buvo skiriamas pakankamas dėmesys būtent paskutiniaisiais kadencijų metais.
Antras mano atsakymas. Noriu pasakyti, mieli kolegos iš visos Lietuvos, iš visos Lietuvos žmonės didžiuosiuose miestuose ir gyvena. Tai yra jaunimas iš jūsų savivaldybių apsigyvena, dirba, tęsia mokslus šitose savivaldybėse ir jie, kaip mokesčių mokėtojai, tikisi, kad jiems bus pagerinta gyvenimo kokybė. O infrastruktūra ir jos kokybė atspindi ir žmonių pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, vienas iš pagrindinių tokių rodiklių, mano vertinimu. Tai labai labai kviečiu palaikyti, nes tikrai tose savivaldybėse gyvena jauni žmonės iš visų savivaldybių.
PIRMININKAS. Ir klausia Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, pirmą kartą girdžiu tokią nuostabią kalbą, kad pinigų yra, pinigų pakanka, kad tose žiedinėse savivaldybėse gyvena piliečiai, kurie yra to nusipelnę, bet turbūt mes turime turėti omenyje, kad tie piliečiai, kurie ateina į tas žiedines dideles savivaldybes, kai kurie yra atėję iš mažų savivaldybių, kurios nepriklauso jūsų apibrėžimui. Tai mano klausimas būtų, ką daryti toms savivaldybėms, kurios neįeina į žiedinių savivaldybių sudėtį, kurios pagal jūsų projektą ateityje savo kelių infrastruktūrai gerinti, atstatyti gaus dar mažiau?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ne, jūs labai klaidingai supratote mano projektą. Aš jokiais būdais nei vienu procentėliu nemažinu dabartinio visų savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimo. Nei vienu procentėliu. Aš apeliuoju į tuos 9 %, kurie paliekami kaip atskira kišenė ir yra skiriami pagal Susisiekimo ministerijos nustatytus kriterijus, pagal nustatytą tvarką. Tik toms savivaldybėms (vos kelioms, dar mažiau negu šešioms, mano vertinimu) gali būti paskirta, kuriose keliai pripažįstami kaip svarbus valstybei objektas. Pavyzdys – Jonavos aplinkkelis arba Klaipėdos prospektas, tokie didžiausi projektai. Jie tik du gauna šiuo metu, sakykime, didesnį finansavimą. Visos kitos savivaldybės negauna iš tų 9 %. Tai aš apeliuoju tik į tuos 9 %, kad būtų įvertintas eismo intensyvumas ir atsiperkamumas tų investicinių projektų, nes tikrai ten, kur važiuoja daug automobilių, kelias labai greitai atsiperka.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjai. Dabar dėl motyvų už kalbės K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pasižiūrėkime į savivaldybių tarybų nustatytas tvarkas. Savivaldybių tarybos irgi sprendžia klausimus dėl kelių. Kadangi finansavimas yra beprotiškai mažas, jį reikėtų vėl didinti iki 80 %, iš akcizo už kurą padidinti iki 80 %, kad problemos spręstųsi. Bet tai kodėl mes negalime geraisiais pavyzdžiais remtis ir iš savivaldos? Ten jie ir nustato tuos kriterijus, ir pasirenka kelius pagal intensyvumą, pagal gyventojų skaičių. Manau, kad visi gyventojai, kurie gyvena aplink didmiesčius, ir tie patys miestiečiai, kurie gyvena sodybose aplink, sakykime, Vilnių ar kitus didžiuosius miestus, tikrai nusipelno geresnės situacijos. Tai kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, kreipdamasis į projekto iniciatorę, siūlyčiau ne kažkelintą kartą teikti tokius projektus dėl privilegijuotų žiedinių savivaldybių kelių tvarkymo finansavimo, o teikti rimtą projektą dėl žiedinių savivaldybių panaikinimo. Kur jūs pasaulyje rasite dar tokį nesusipratimą kaip Lietuvoje, kur yra savivaldybės, kurių centras yra ne tos savivaldybės teritorijoje, o kitos savivaldybės teritorijoje? Greičiau darykime čia tvarką. Šiaulių rajono atveju kurkime atskirą Kuršėnų savivaldybę, ten kitas dalis junkime prie Šiaulių ir taip toliau. Vilniaus rajono atveju kurkime Nemenčinės savivaldybę, dar kur gal kokią.
O dabar dėl to tariamo pagrindimo, kad reikia didesnio finansavimo, tai čia trūksta elementarios logikos. Iš kitų rajonų žmonės į didžiuosius miestus per tas žiedines savivaldybes važiuoja ne vietiniais keliais, o važiuoja magistraliniais keliais, kuriuos tvarko ne savivaldybės. Taigi, čia nėra jokio net teorinio pagrindo kalbėti apie didesnį finansavimą žiedinių savivaldybių keliams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Tvarka bus padaryta, Jurgi, kaip jūs sakėte. Matau, vidaus reikalų ministrė apsidžiaugė.
O dabar mes balsuosime iš pradžių dėl šito projekto ir po to dėl kitų darbotvarkės klausimų. Kviečiu, kas pritaria po Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pateikimo, balsuoti už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaikyti.
Balsavo 108: už – 41, prieš – 19, susilaikė 48. Nepritarta. Balsuojame alternatyviai: kas už tobulinimą – už, kas už atmetimą – prieš.
Balsavo 113: už – 60, prieš – 53. Seimas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jono Makausko atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-3566 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas, tai yra nutarimo „Dėl Jono Makausko atleidimo iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario pareigų“ projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu balsuoti, kas pritariate nutarimui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115 – visi 115 už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Karolio Januševičiaus skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-3567(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – dėl Karolio Januševičiaus skyrimo VERT’o nariu. Taip pat priėmimas. Kviečiu balsuoti, kas pritariate nutarimo projektui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118 – visi 118 balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Sveikinimai kandidatui su paskyrimu. (Plojimai)
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIVP-3604 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu balsuoti, ar pritariame.
Balsavo 116: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.28 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 4, 5 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu balsuoti, ar pritariame.
Balsavo 118: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.29 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3574 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti po pateikimo. (Balsai salėje) Taip, stabdykime balsavimą, ne tas klausimas buvo paliktas. Ačiū už žvitrią akį. Dabar bus gerai. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-6 klausimo pateikimo.
Balsavo 116: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną.
Suprantu, replika – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Kadangi ir Teisės departamentas, prašau Vyriausybės išvados. Dėl kito analogiško projekto taip pat buvo Vyriausybės išvada. Pažiūrėsime, kokią gausime Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Supratau. Yra siūloma prašyti Vyriausybės išvados. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, ar pritariate Vyriausybės išvados prašymui.
Balsavo 118: už – 111, prieš – 3, susilaikė 4. Išvados prašome.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.30 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pateikimo.
Balsavo 116 – visi 116 balsavo už. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas SRDK. Taip pat siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.31 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3572 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto 153 straipsnio pakeitimo projektas. Pateikimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 94: už – 49, prieš – 12, susilaikė 33. Yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.32 val.
Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3238, Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3242 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas, bendras paketas, – Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektai. Pateikimas.
Balsavo 98: už – 85, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.32 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3568(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3569(2) (svarstymas)
Dabar dėl 2-10 paketo buvo pasiūlymų. Gal aš iš pradžių paprašysiu J. Gudauską pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo ir tada netrukus taip pat apsispręsime dėl pasiūlymų. Prašau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien komitetas surengė posėdį ir apsvarstė Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymus…
PIRMININKAS. Iš pradžių bendrą išvadą, ar pritariate bendrai.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). …pasiūlymus dėl abiejų įstatymų projektų. Visiems kitiems komitetas nusprendė nepritarti… visiems jiems nusprendė nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5.
PIRMININKAS. Supratau. O bendrai dėl įstatymų pritariate?
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Bendrai – taip.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, tokios išvados kol kas mums pakanka.
Dabar dėl pasiūlymo. Aš suprantu, diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Yra pasiūlymas. Pirmasis yra S. Gentvilo. Prašau, Jonai, jus likti, pakomentuosite, jeigu ką. Pasiūlymas papildyti 1 straipsnio… 13 straipsnio pakeitimas. Taip, Simonai? Prašau pristatyti pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, kadangi mano yra keturi pasiūlymai ir jie yra susiję, tai aš pristatau bendrai ir balsavimas būtų dėl vienintelio. Gerbiamo J. Gudausko ir K. Navicko pirminis projektas iš tikrųjų sprendė problemą, kuri yra šiandien aktuali – miestuose, miesteliuose nutrūko laikinojo naudojimo sutartys ir rudenį užsėti laukai negali būti deklaruoti. Tą problemą sprendė pirminis projekto variantas, tačiau Kaimo reikalų komitete projektas išsiplėtė į kaimiškas teritorijas, kuriose nėra problemos, ir faktiškai laikinasis naudojimas net išplečiamas. Tai reiškia, kad nuo šiandien, priėmus tokią versiją, kaimo vietovėse bus galima sudaryti naujas laikinojo naudojimo sutartis su naujais savininkais, kurie neturi istorinio lūkesčio. Mes, Aplinkos ministerija, registruodami šituos keturis kompleksinius pasiūlymus, siūlome grįžti prie pirminio projekto varianto, kurį suformulavo J. Gudauskas ir K. Navickas, ir spręsti miestų, miestelių problematiką, nes, jeigu nenubalsuosime pagal šitą projektą, įsigalios telefoninė teisė: NŽT darbuotojas, žinodamas, kad yra laisva žemė, paskambina draugui, draugeliui ar sėbrui, pasako, kad atsiųstų prašymą, ir visiškai be kriterijų laisva valstybinė žemė bus perduota žmonėms ne konkurso būdu. Tai yra neteisinga, tai yra neskaidru, tai nesprendžia problemų. Mes siūlome susiaurinti projektą ir grįžti prie originalios J. Gudausko ir K. Navicko versijos…
PIRMININKAS. Dėkui.
S. GENTVILAS (LSF). …ir prašyčiau palaikyti keturis pasiūlymus vienu balsavimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar dėl motyvų tuoj mes įjungsime, suteiksime galimybę. Genda kompiuteriai, gal reikės kam nors paskolinti kokį kompiuterį, bet ta galimybė dabar jau atsirado, prašau dar kartelį pristatyti komiteto verdiktą dėl šių pasiūlymų, gerbiamas Jonai.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Seimo nario pasiūlymui, nes pasiūlymas susiaurina Kaimo reikalų komiteto siūlomą ratą asmenų, kuriems gali būti išduotas sutikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai (laikinai šią žemę naudoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., o jiems atsisakius – ūkininkai). Taip pat Kaimo reikalų komitetas siūlo leisti tokius sutikimus išduoti ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Pasiūlymas susiaurina ratą subjektų, galinčių išduoti ir (ar) panaikinti sutikimus laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti laisvos Valstybės žemės fonde esančios žemės plotais, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikykime, gal yra dešimt Seimo narių, kad galėtume apsvarstyti šį pasiūlymą. Už pasiūlymą dėl motyvų kalbės A. Jakavonytė. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tikrai palaikau susiaurintą tą variantą, kaip siūlo J. Gudauskas. Iki šiol būdavo, kad tikrai, ką ir S. Gentvilas minėjo, susitariama ir deklaruojama, gaunamos išmokos, jau ne vienus metus tai vyko. Manau, reikia užbaigti visa tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ir ponia A. Jakavonytė taip pat kalbėjo prieš pasiūlymą, nes pritarė J. Gudausko sakymui, kad mes jau šiandien turime tą žemę dirbti. Aš nežinau, ar turiu teisę dar kartą kalbėti dėl šio pasiūlymo, bet vis dėlto norėčiau pasakyti, kad nereikėtų iš karto vertinti pagal kažkokį sugedimo laipsnį, kad čia numatoma korupcija, dar kas nors daroma. Pagal pasiūlymus korupcinis laipsnis turėjo užaugti daug stipriau, tai yra savivaldybės meras vienas būtų galėjęs nuspręsti, kam skirti tą žemę, kam neskirti. Iki šiol mes neturėjome problemų dėl žemės naudojimo. Problema būtų viena – žemės nenaudojimas. Nenaudojimas reiškia, kad valstybė būtų atsakinga už apleistą ir neprižiūrėtą žemę. Tai siūlau pritarti tam variantui, kuriam komitetas jau buvo pritaręs, ir tęsti diskusijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dar kartelį, kad visiems būtų aišku, yra S. Gentvilo pasiūlymai, kuriais jisai išbraukia, aš suprantu, dalį straipsnių ir, kaip pats sakė, grąžina įstatymą į tą, kuris buvo pačioje pradžioje. Tai mes balsuojame dėl S. Gentvilo pasiūlymų. Mes dabar balsuojame dėl keturių S. Gentvilo pasiūlymų, nes mes svarstome siūlymus. Kviečiu…
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė šiems siūlymams, o mes balsuojame dabar dėl jų, nes jie buvo pristatyti, motyvai išsakyti. Ar dar? Atsiprašau, sustabdykime balsavimą. Taip, prašau, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Dėl aiškumo…
PIRMININKAS. Dėl siūlymų balsuojame.
K. MAŽEIKA (DFVL). …nes abu pasisakę, ir kolegė A. Jakavonytė, ir V. Pranckietis, kalbėjo lyg prieš, nors užsirašė abu priešingai. Kad būtų aiškumas… (Balsai salėje) Jinai kalbėjo už tai, kad būtų kaip J. Gudausko pirminiame projekte, vadinasi, kad nebūtų išplečiamos tos galimybės. Kad būtų aiškumas, reikia pasakyti jums, kaip posėdžio pirmininkui, kad komitetas nepritarė Simono siūlymui ir abu kalbėję kalbėjo prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, ar dar kas nori? Taip, prašau, ponas…
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu dėl vedimo tvarkos aiškumo, nes Kaimo reikalų komitetas nuo originalaus… Yra antras įstatymo variantas. Ar mes neturime balsuoti dėl antro varianto ir tik tada jau kalbėti apie siūlymus?
PIRMININKAS. Ne, mes neturime balsuoti dėl antro varianto. Komitetas yra apsvarstęs, išvada yra pristatyta ir dabar yra pristatomi siūlymai, kuriuos… Aš jau tikrai negaliu už tuos, kurie šneka dėl motyvų, atsakyti, kaip jie paaiškino, taip jūs ir supratote. Ir dabar mes balsuosime dėl S. Gentvilo keturių pasiūlymų in corpore, ar pritariame jiems, ar nepritariame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 109: už – 28, prieš – 25, susilaikė 56. Pasiūlymams nėra pritarta.
Ar yra norinčių kalbėti dėl šio projekto? Nėra norinčių kalbėti. Apsispręskime dėl pritarimo šiam įstatymui po svarstymo. Dėl Žemės įstatymo. Po to dar apsvarstysime Vietos savivaldos įstatymą, dėl jo irgi yra siūlymų. Dabar dėl Žemės įstatymo, dėl 2-10.1 klausimo.
Balsavo 104: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Buvo dėl lydimojo Vietos savivaldos įstatymo. Išvados yra pristatytos. Bet taip pat buvo S. Gentvilo siūlymai. Kai kurie buvo susiję, bet vienas lyg ir naujas: dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusio su statytojo teisės įgyvendinimu, komunikacijų ir taip toliau. Ar jūs norite pristatyti šitą siūlymą? Prašom. S. Gentvilas pristatys siūlymą dėl Vietos savivaldos įstatymo. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jie niekaip nesusiję su pirmu projektu.
PIRMININKAS. Kiti buvo susiję, šitas ne. Taip?
S. GENTVILAS (LSF). Nėra susiję. Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą dėl perteklinių tarybos funkcijų, kurias tikrai gali atlikti meras. Trys pasiūlymai, susiję su tuo. Anksčiau Nacionalinė žemės tarnyba per dieną priimdavo sprendimus dėl valstybinės žemės įkeitimo, dėl savininko pasikeitimo sutikimo, dėl žemės sklypo plano. Šiandien tarybos, savivaldybių tarybos, yra perkrautos ir pusė tarybos sprendimų yra visiškai nominalūs, technokratiniai – dėl sutikimo įkeisti valstybinę žemę, pakeisti savininką, ir sandoriai vėluoja po 30 dienų.
Tai Savivaldybių asociacija oficialiu raštu kreipėsi į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kad šita kompetencija būtų nuleista į mero lygmenį. Šitie pasiūlymai tai atspindi. Jie turi pritarimą, tikiu, ir VVSK, tikiu, ir Savivaldybių asociacija yra paskambinusi daliai jūsų Seimo narių. Labai prašyčiau pritarti jiems, nes tai paankstintų daugumą sprendimų bent mėnesiu ir sutaupytų tarybos darbą, nuleidžiant šitą kompetenciją į mero lygmenį. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju pristačiusiam. Tik dar kartelį. Čia yra dėl 1 straipsnio (27 straipsnio pakeitimas) du siūlymai. Ir tada dar yra kitas – 2 straipsnio pakeitimas. Tai ar jūs dėl visų pasisakėte? Dėl visų? Gerai. Dėl visų šių trijų siūlymų.
Dabar taip. Komiteto verdiktas buvo tas pats, aš suprantu, analogiškai, taip? Išvada – nepritarti. Dabar kviečiu pasisakyti dėl motyvų. Manykime, kad yra dešimt svarstančių. Prieš kalbės V. Pranckietis. V. Pranckietis gali kalbėti prieš.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Prieš kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu norime šiuo įstatymu daugiau skaidrumo, kai buvo prieš tai ministro pasiūlymai, kad lyg ir bus kažkoks gėris, tai tikrai norėtųsi, kad vienoje vietoje, kalbant apie gėrį, nebūtų kalbama priešingai šiuo pasiūlymu, nes vien merui perduoti funkciją… Jeigu kalbame apie viešumą, apie sprendimų priėmimą ir bendruomenės, tarybos narių įtraukimą, kur tai bus vieša, turbūt kalbėti, kad tai yra biurokratinis laiko gaišimas, manau, tikrai nesąžininga šiuo atveju ir kai kuriais atvejais turbūt diskusijų dėl…
Čia kalbame ne apie privačią žemę – apie valstybinę žemę. Jei vienas asmuo arba du asmenys nuspręs, kokia turi būti tolesnė žemės paskirties funkcija, manau, tikrai nesąžininga. Manau, kad tarybos nariai in corpore turi dalyvauti priimant sprendimus. Jeigu buvo padaryta klaidų, kad lyg ir NŽT kažkada sprendimą priimdavo per 1 dieną, tai, manau, tuo keliu toliau eiti negalima, nes pirminis tikslas lyg ir buvo kovoti su tuo, su tais nesąžiningais veiksmais, kuriems lyg ir buvo užkertamas kelias. Tikrai, kolegos, kviečiu nepalaikyti šito siūlymo, galbūt ateityje ieškoti sprendimų dėl kai kurių išskirtinių atvejų kalbant. O ministrui palinkėsiu teikti atskirą įstatymo projektą, jį bus galima išdiskutuoti, aprašyti ir išgryninti tuos atvejus, kuriais galėtų meras arba kitas įgaliotas asmuo priimti sprendimus. Čia apie servitutus ir taip toliau. O apie žemės panaudą turbūt turėtų kalbėti visa taryba ir tai turėtų būti maksimaliai vieša ir skaidru. Todėl kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl šio klausimo. Dėl šio pasiūlymo, atsiprašau. Dėl S. Gentvilo pasiūlymo.
Balsavo 102: už – 27, prieš – 33, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso projekto dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręskime dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 108: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, šiek tiek pratęsiu balsavimo intervalą, nes dar nespėjome dėl visų balsuoti. Po to, kai pabalsuosime, liks du klausimai pristatyti ir bus posėdis baigtas. Iškart anonsuoju. Tai dabar, jeigu jūs pritariate, judame, dirbame toliau.
15.48 val.
Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3482 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Kelių transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apsispręskime po pateikimo.
Balsavo 104: už – 54, prieš – 6, susilaikė 44. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 2-15 klausimas, tai yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo… Atsiprašau, dėl šito jau balsavome. Taip. Ir 2… Ir viskas, teisingai?
Dabar, gerbiamieji kolegos, taip, liko pateikti du klausimus. Manau, gal galime sutarti, kad po kiekvieno dėl jų balsuojame, ir posėdis baigtas.
15.49 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3609, Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3610, Bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3611, Baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3612, Administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3613 (pateikimas)
Kviečiu finansų ministrę G. Skaistę pristatyti paketą – 2-14.1 klausimą ir lydimuosius – Mokesčių administravimo ir kitus įstatymų projektus. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mokesčių administravimo įstatymu ir lydimaisiais projektais įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reforma – vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti. Projektai parengti sprendžiant esamos nemokestinių prievolių valstybei administravimo sistemos trūkumus. Paprastai tariant, Valstybinė mokesčių inspekcija galės išieškoti prievoles valstybei iš sąskaitų, kaip šiuo metu yra su mokestinėmis skolomis, ir tokiu būdu tų žmonių, kurie turi susimokėti nuobaudas, tačiau galbūt yra pamiršę ir pavėluoja susimokėti, tokios skolos būtų nurašytos iš sąskaitų ir kainuotų tiktai 2 eurus, užuot perdavus, kaip šiuo metu yra, antstoliams ir sukaupus kartais kelis kartus didesnes sumas negu pati nuobauda.
Tokiu atveju dabartinėje sistemoje nėra išsamios vienos valstybei skolingų asmenų duomenų bazės, yra neracionaliai naudojami instituciniai ištekliai, nes keletas institucijų vykdo tas pačias funkcijas, kurios institucijoms, išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją, nėra būdingos, ir nepagrįstai brangus išieškojimo iš sąskaitų procesas, procesai neunifikuoti, išskaidyti. Taigi su nauja sistema, kuri pradėtų veikti nuo 2026 m. liepos 1 d., prievoles valstybei administruotų ne keletas skirtingų institucijų, o vienas administratorius, tai yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija vykdytų šių prievolių apskaitą, skolų išskaitymą iš mokesčių permokos, skolininkų informavimą apie skolas, išieškojimą iš sąskaitų, išieškojimo iš turto perdavimą antstoliams. Na ir tikimės, kad šios nuostatos pagerins skolų administravimą ir kartu ženkliai sumažins mokėtinas sumas, kurios yra priskaitomos iš žmonių, kadangi mokėtų baudą plius 2 eurus už nurašymą nuo sąskaitos, užuot baudas perdavus antstoliams. Jeigu sąskaitoje pinigų nėra, tokios baudos ar kitos valstybės prievolės būtų perduotos antstoliams, jeigu matytume, kad asmuo turi turto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, išieškojimas iš sąskaitų. Man tai… Įspėjimo nebus ar bus įspėjimas ar pranešimas, kad žmogus susigaudytų? Kitas momentas, iš kur jūs žinosite? Yra socialines išmokas gaunantys žmonės, kurie iš to gyvena, ir jeigu jūs nurašysite iš tos sąskaitos, į kurią jam yra pervedama socialinė išmoka, kaip tokiu atveju bus? Aš sutinku, kad antstoliams mes neduosime uždirbti, tikrai iš esmės pritarsiu, bet kaip jūs tą momentą sutvarkysite? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įspėjimas bus ar nuobaudos, ar prievolės susiformavimo metu, kaip ir šiuo metu atsiunčiamas pranešimas apie tai, kad yra administracinis nusižengimas ir reikia sumokėti nuobaudą. Jeigu nebus sumokėta per nustatytą laikotarpį, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip ir apie visus kitus praneš per informacines sistemas, kad turite susimokėti. Ir jeigu dar per 14 kalendorinių dienų žmogus nesusimokės, tai ta suma bus nurašyta iš jo sąskaitos, tarkime, nuobauda už tam tikrą administracinį nusižengimą.
Kalbant apie kitas duomenų bazes, su kuriomis yra susijęs skolų išieškojimo procesas, kaip šiuo metu yra socialinės išmokos, gaunamos per tam tikras sąskaitas, kaip šiuo metu specialia informacine sistema naudojasi antstoliai, taip Valstybinė mokesčių inspekcija naudotųsi ta pačia informacine sistema, matytų, kiek pajamų žmogus turi, kiek iš jo galima nurašyti. Tai būtų vykdoma pagal tą pačią sistemą, kaip vykdo antstoliai, tiesiog nebūtų to išieškojimo proceso kaštų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą. Mano toks paprastas klausimas: kažkas atsitiko ar geriau vėliau negu niekada?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turėjome išsamias diskusijas su antstolių bendruomene, taigi procesas nebuvo lengvas, bet, man atrodo, pats sprendimas yra reikalingas, reikšmingas, tikrai padės geriau administruoti baudų išieškojimą po kitų prievolių valstybei ir kartu, matyt, nebus tų perteklinių pajamų tiems žmonėms, kurie galbūt tame procese nebūtinai turi dalyvauti.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū ministrei. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, ar pritariame šiam projektų paketui po pateikimo. Iškart balsuojame, teisingai.
Balsavo 90: už – 73, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo yra pritarta.
Skubos tvarkos dėl šio paketo nėra siūloma. Ir siūlomi komitetai analogiškai, kaip parašyta ir patvirtinta Seniūnų sueigos, – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl kitų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vienus svarstyti gegužės 7 dieną, kitus – gegužės 30 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.55 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2749 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos klausimas. J. Baublys pristato Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu jį į tribūną pristatyti.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Vyriausybės programoje aiškiai įsipareigota (cituoju): „Padvigubinsime lietuviškos medienos ir biomasės pridėtinę vertę paskatinę vertės grandinių plėtrą ir inovacijas. Reguliaciniais mechanizmais skatinsime maksimalų biomasės pridėtinės vertės sukūrimą šilumos ūkyje, statyboje ir bioekonomikoje.“
Šis įstatymo projektas visiškai atitinka ir padės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje iškeltus tikslus ir įtvirtins konkrečius kriterijus, lemiančius aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą šaliai, kryptingai panaudojant valstybiniuose miškuose užaugintą medieną. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad didmeninėje prekyboje, aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 % šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbta į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvoje. Medienos pramonė yra tradiciškai stipri ir svarbi visos valstybės ūkio šaka – Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria net apie 11 % bendrojo vidaus produkto. Mediena ir jos dirbiniai sudaro 12 % (4,2 mlrd. eurų) viso šalies eksporto. Šio sektoriaus įmonės užtikrina apie 10 % visų darbo vietų Lietuvoje. Didžioji dauguma dirba regionuose.
Remiantis 2022 metų I pusmečio duomenimis, labiausiai Lietuvoje išaugo būtent medienos eksportas – 93 mln. eurų, arba 67 %. Tai reiškia, kad vis daugiau medienos parduodame, išvežame iš Lietuvos į užsienį, užuot čia, pas save, sukūrę daugiau pridėtinės vertės. Lietuvos miškai yra strateginiai mūsų valstybės ištekliai, todėl per didelė prabanga juos naudoti tiesiog žaliavinės medienos eksportui. Užauginti ir nukirsti medį, kad paskui jį išvežtume, yra neracionalu.
Naujas teisinis reguliavimas duotų socialinį ir ekonominį efektą valstybei. Priėmus įstatymo projektą, papildomai prognozuojamas 500 tūkst. kietmetrių medienos perdirbimas Lietuvoje. Tai sudarytų galimybę sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje. Kiekvienais metais valstybei tai atneštų apie 65 mln. eurų papildomos ekonominės vertės. Medienos perdirbimo įmonės dėl savo specifikos dažniausiai investuoja ir kuriasi logistiškai patogesnėse regioninėse vietovėse, arčiau joms reikalingos žaliavos šaltinių. Priimtos pataisos būtų realus žingsnis stiprinant Lietuvos regionus. Juose atsirastų daugiau investicijų, daugiau naujų darbo vietų, būtų sumokama daugiau mokesčių į valstybės biudžetus. Lietuvoje perdirbant daugiau žaliavinės medienos sumažėtų ne tik miškų kirtimai, bet ir sunkiasvorio transporto keliama tarša.
Svarbu paminėti, kad įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos miškų strategijoje išreiškiamą Europos Sąjungos poziciją skatinti valstybes nares saugoti miško išteklius, juos vartoti racionaliai, pirmenybę teikiant didesnės vertės produkcijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prognozuojama, jog medienos pasiūla rinkai palaipsniui mažės ir Lietuvos medienos pramonė gali susidurti su žaliavos deficitu.
Gerbiami kolegos, norėdami įgyvendinti Europos Sąjungos miškų strategijos rekomendacijas, išlaikyti medienos perdirbimo pramonę konkurencingą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas regionuose, mes privalome keisti nacionalinius įstatymus taip, kad būtų užtikrinta tvaresnė ekonomika ir kuriama aukštesnė pridėtinė vertė. Kaimyninės šalys, Skandinavijos valstybės yra sukūrusios teisinius mechanizmus, jos saugo savo rinką ir leidžia eksportuoti tik perteklinę žaliavinę medieną. Lietuvoje veikiančios įmonės iš patirties žino, kad valstybiniuose konkursuose nusipirkti žaliavinės medienos Latvijoje ar Lenkijoje yra labai sunku.
Prašau po pateikimo įstatymo projektui pritarti ir atverti kelią diskusijoms.
PIRMININKAS. Yra norinčių klausti. Pirmasis – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, mes esame dzūkai ir mums tiek miškas, tiek mediena ypač artima sritis. Bet vis dėlto mes esame vienoje Europos Sąjungos rinkoje. Ar tam tikri ribojimai neprieštarautų Europos Sąjungos teisei? Jūsų norai ir ketinimai, kad pas mus Lietuvoje kiek galima daugiau būtų perdirbama ir kuriami pridėtinės vertės produktai, tikrai palaikytini, teisingi ir geri, tačiau aš abejoju būtent dėl Europos Sąjungos. Ar mes nesulauksime kokių nors sankcijų? Mes tam tikrus ribojimus vienoje Europos Sąjungos rinkoje įvesime. Būtų įdomus jūsų komentaras. Ačiū.
J. BAUBLYS (LSF). Labai ačiū. Labai teisingas klausimas, labai konkretus ir aiškus. Kadangi medienos įsigijimas nebus ribojamas pagal atskiras pirkėjų kategorijas, mūsų nuomone, čia jokios diskriminacijos nėra. Medieną įsigyti galėtų bet kuris subjektas, įsipareigojęs medieną perdirbti į gaminius, pridėtinę vertę sukurti Lietuvos Respublikoje. Todėl, mūsų manymu, jokio prieštaravimo Europos teisei nebūtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kas galėtų kontroliuoti šio įstatymo vykdymą ir kas atsitiktų arba kas grėstų, jei būtų, pavyzdžiui, 73 %?
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nieko neatsitiktų, jei būtų 73 %, nieko neatsitiktų, jei 70 % ar panašiai. Aš ir pabaigoje sakiau, kad kviečiu diskutuoti. Tai būtent komitetai, pasitelkę specialistus, ir priims galutinį sprendimą, kokius procentus nustatyti.
Kitas dalykas, kas kontroliuos. Tai yra institucija prie Aplinkos ministerijos, ji išleis poįstatyminius aktus, bus nustatytas tam tikras kontrolės mechanizmas.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu paklausti, ar nenukris medienos kainos po šito įstatymo projekto patvirtinimo? Kai yra vidinėje rinkoje, vienos kainos, kai dalyvauja daugiau dalyvių, vis dėlto kitos kainos.
Kitas klausimas. Ar tai liečia visus valstybinius miškus, ar ir privačius?
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū kolegai už klausimą. Taip, tikrai yra toks nuogąstavimas, kad nenukristų ta kaina. Bet aš manau, jei kiek ir nukristų, žinoma, čia reikėtų, kad specialistai atsakytų, kad būtų padaryta analizė, bet jei kiek ir nukristų, tai per aukštesnę pridėtinę vertę, per sumokėtus mokesčius tikrai sugrįžtų žymiai daugiau, nei būtų kainos nukritimas.
O kokia buvo kita klausimo dalis? Ai, įstatymo projektas, kurį aš pristačiau, liečia tik privačius miškus, tikrai apie… tik valstybinius miškus, apie privačius miškus tikrai negali būti kalbos, kištis į privačių miškų reguliavimą tikrai nėra jokio noro. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Juozai, man, kaip Biržų girios gyventojui, irgi yra aktualūs miškai. Jūs sakote, nesikišate į privačius. Dabar jūs kalbate apie galutinį medienos rezultatą. Bet mano klausimas. Kaip jūs žiūrite į plyno lauko kirtimus?
J. BAUBLYS (LSF). Dėkui už klausimą, gerbiamas kolega. Tikrai aš į plyno lauko kirtimus žiūriu neigiamai. Kai važiuoju, tikrai… Ne tik aš žiūriu neigiamai, žiūri dauguma iš mūsų neigiamai, ypač miškingų rajono atstovai. Būtent čia, aš irgi paminėjau, kad, priėmus šitą įstatymą, turbūt mažiau reikėtų iškirsti medienos. Tada visa mediena būtų perdirbta Lietuvoje, o ne eksportuojama kaip žaliavinė mediena, jos ir poreikis būtų mažesnis, ir kirtimas sumažėtų. Be to, pažiūrėkime, kiek miškovežiai važinėja po Lietuvą, važiuoja į užsienį, kiek atsiranda papildomos taršos. Kai mes kalbame apie taršos mažinimą, apie kitus dalykus, tai pažiūrėkime, tokios žaliavinės medienos išvežimas į užsienį tikrai veikia neigiamai.
Kitas dalykas, dažnai girdime priekaištų ūkininkams. Iš jų reikalaujama, kodėl jūs grūdus ir kitą neperdirbtą produkciją išvežate, užuot auginę gyvulius ir panašiai, viską čia suvartotumėte. Iš vienos pusės, mes privačiam sektoriui priekaištaujame, iš kitos pusės, valstybinę medieną patys išvežame neperdirbtą.
Tikrai kviečiu palaikyti, kviečiu toliau diskutuoti, ieškoti mechanizmų, galbūt ne per įstatymą, per kitus teisės aktus, bet tikrai stabdyti valstybinės medienos išvežimą, žaliavinės medienos išvežimą į užsienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už kalbės K. Mažeika. Jo salėje nėra. Už kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). J. Baublys ir kolegos galvoja teisinga kryptimi. Kaip yra su žaliaviniu pienu, kaip su grūdais, iš tikrųjų mes neturime būti Afrika, eksportuojančia žaliavas, o turime tapti perdirbimo šalimi ir eksportuoti žymiai… ar eksportuoti, ar naudoti žymiai labiau apdirbtą produktą, kuris kurtų visų pirma regionines darbo vietas. O medienos pramonė, grūdų perdirbimas, pieno perdirbimas yra daugiausia regioninės darbo vietos. Klausimas tik tas, kaip mes tą galime paskatinti, nes laisvas kapitalo judėjimas Europoje yra didelė vertybė ir mes, tvirtindami Vyriausybės nutarimais valstybinės medienos aukcionus, turime ribotas galias. Bet šį pavasarį Vyriausybė patvirtino naują tvarką ir padarė jau nebe uždaros dėžutės, juodos dėžutės aukcioną, bet tiesiogines varžytynes, tai yra atviros kainos statymo konkursus. Tai leis Lietuvos pramonininkams, perdirbėjams laimėti 20–30 eurų logistikos kaštų, kurie prisideda eksportuojant medieną iš Lietuvos arba į Skandinaviją, arba į Lenkiją, arba į Kiniją.
Tie aukcionai, atviri aukcionai, padės, bet iš tikrųjų kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija mes turėtume galvoti, kaip vis dėlto žaliavą čia, Lietuvoje, paversti aukštesnės vertės produktu. Nežinau, ar šitas projektas pataikys tiesiai, nes tikrai turės išspręsti daug Europos teisės departamento prirašytų pastabų, bet pati mintis apie perdirbimo pajėgumus Lietuvoje yra teisinga, nes mes pusę Lietuvos medienos vis dar sudeginame. Iš 8 mln. kietmetrių, kurie yra Lietuvoje nukertami, maždaug 3,5–4 mln. yra sudeginami kaip biokuras, 0,5 mln. galimai eksportuojama, tad tikrai vertės mes iš savo žaliavos turime gauti daugiau. Pritardamas projekto intencijai, manau, kad tikrai dar reikia padirbėti prie atitikimo Europos teisės aktams.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų prieš nėra užsirašiusių pasisakyti. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo šiam projektui po pateikimo.
Balsavo 78: už – 56, prieš – 4, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Prašom, S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi priskiriama ir Vyriausybės kompetencijai daug klausimų, dėl projekto prašytume Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta visiems dalykams, įskaitant Vyriausybės išvadą.
Darbotvarkės 2-17 klausimas. Jis kol kas nesurinko 29 Seimo narių parašų, todėl šiandien nebus svarstomas.
Ir taip skelbiu posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.