Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 11
STENOGRAMA
2024 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas S. SKVERNELIS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiami Seimo nariai, pradėsime rytinį plenarinį posėdį. Prašom užimti savo vietas. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Prieš pereidamas prie darbotvarkės klausimų, noriu visų mūsų vardu pasveikinti kolegę L. Girskienę, šiandien švenčiančią gražų jubiliejų. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gruodžio 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nėra, prieštaraujančių darbotvarkei nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XVP-46 (svarstymas ir priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XVP-46. Svarstymas ir priėmimas. Pagal procedūrą noriu priminti, kad šiame posėdyje pirmiausia bus išklausoma opozicinių frakcijų nuomonė, komitetų… pradedant opozicinėmis frakcijomis ir kitomis, paskui komitetų išvados, rengiama diskusija, jos pabaigoje galės pasisakyti Ministras Pirmininkas, galimybė Ministrui Pirmininkui ir ministrams dar kartą atsakyti į jūsų klausimus.
Pradėsime, kaip jau minėjau, pagal Statuto 196 straipsnio reikalavimus, nuo opozicinių frakcijų. Savo poziciją turėtų pareikšti, kviečiame pareikšti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną.
M. LINGĖ (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas premjere, paskirtieji ministrai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mūsų frakcija buvo susitikusi su septyniais paskirtaisiais ministrais, su dviem ministrais galimybės susitikti neturėjo niekas – nei frakcijos, nei komitetai. Ir tikėtina, ne visai atitinka Konstitucijoje, Vyriausybės įstatyme bei Seimo statute numatytą Vyriausybės formavimo tvarką. Seimas neturėjo galimybės įvertinti, kas ir kaip įgyvendins programos dalis, priskirtas Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms, tačiau tai įvertins Konstitucinis Teismas.
Pereikime prie programos. Vyriausybės programa turi vieną gerą, vieną blogą ir vieną vidutinišką savybę. Geroji – tai darbų tęstinumas daugelyje sričių, tai, ką pradėjo ir darė tiek I. Šimonytės, tiek ankstesnės vyriausybės. Blogoji – jos, mūsų požiūriu, neįmanoma įgyvendinti dėl gana lengvabūdiško požiūrio į neribotas biudžeto išlaidas, naujas mokestines lengvatas ir labai ribotas papildomų pajamų galimybes, labai kuklias ir neatitinkančias dalinamų pažadų ir keliamų lūkesčių. Yra ir vidutinė savybė. Su viešaisiais ryšiais, atrodo, viskas bus gerai, atsiskaitant už šią programą visada bus galima girtis, kaip kai kas daryta, kaip vyko procesai, kažko siekta, kažkas peržiūrėta, kažkas gerinta, kažkas patobulinta. Bet jei viso to neapibrėši konkrečiais tikslais, sėkmę pamatuoti bus ne tik sunku, bet ir sunkiai įmanoma. Kiek ironiška, kad prieš ketverius metus apie I. Šimonytės programą šiuo metu paskirtasis premjeras G. Paluckas tąkart teigė, kad ji persmelkta baimės kalbėti atvirai ir įvardinti tikruosius siekius, apstu nutylėjimų, tačiau, lyginant programas, su tuo niekaip nebūtų galima sutikti. Būtent I. Šimonytės Vyriausybės programa buvo kupina aiškių tikslų, konkrečių rodiklių konkrečiu laiku, todėl šiandien tvirtinamos Vyriausybės programai labiausiai tinkantys apibūdinimai yra tiek apie persmelktą baimę kalbėti atvirai, tiek apie apsčius nutylėjimus.
Susitikimų metu konkretikos bandėme išgauti frakcijoje iš ministrų, ypač iš finansų ministro, kuriuo vakar vainikavome susitikimų ciklą frakcijoje. Dažniausiai girdėtas atsakymas apie pinigus, kad nedetalizuosiu. Deja, bet nepavyko sužinoti, nei kiek siekiama sumažinti šešėlį, nei kiek papildomų tvarių pajamų surinkti, nei kokius mokesčius koreguoti, nei kokia kryptimi persiderėti dėl RRF’o. Belieka vadovautis tuo, kiek įvardinta programoje, o programinės pajamos kuklios. Jei didesnių pajamų suminis apmokestinimas būtų panašus, kaip siūlėme mes, tai biudžetas galėtų pilnėti apie 70 mln., tačiau biudžeto netektys ir papildomų išlaidų poreikiai neabejotinai milijardiniai: šimtais milijonų reikės siekiant 3,5 % nuo BVP gynybai, šimtais milijonų reikės NPD artinant prie minimaliosios mėnesinės algos, šimtais milijonų reikės socialines išmokas artinant prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, šimtų milijonų reikalaus ir investuojamo pelno lengvata, šimtų milijonų reikės keliams, šimtų milijonų pensijoms didinti, šimtų milijonų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. O kur dar dešimtimis milijonų reikalausiantys papildomi įsipareigojimai, sutinkami dažname Vyriausybės programos punkte?
Galiausiai apie tęstinumą. Nors antradienį naujoji dauguma neišdrįso pritarti rezoliucijai dėl svarbiausių darbų tęstinumo vos keliose fundamentaliose srityse, kaip gynyba, energetika, civilinė sauga ar švietimas, nors programoje yra daug tęstinių darbų, o paskirtieji ministrai nežada atšaukti, stabdyti, pertvarkyti to, ką inicijavo XVIII Vyriausybė, tikslų nuoširdumą išbandys darbai ir ypač koalicijos partnerių elgesys. Energetinės nepriklausomybės prioritetai buvo nuolat atakų taikinys ir šioje valdančiojoje daugumoje esančių politikų. Panašu, kad liks ir toliau. Panašu, kad naujuoju taikiniu gali tapti jūrinio vėjo parkas ar net finišo tiesiojoje esantis sinchronizavimasis su Vakarais, atsijungiant nuo BRELLʼo žiedo, ypač jei viskas bus vertinama vien per ekonominę, bet ne geopolitinę ar nacionalinio saugumo prizmę. Tęstinumas svarbu visose srityse: nacionalinio saugumo, užsienio politikos, švietimo, sveikatos politikos. Evoliucijos kelio programoje daugiau nei revoliucinių užmojų. Tai neabejotinas privalumas. Tiesa, aiškumo ir ryžtingesnio tęstinumo daugiau norėtųsi dėl visuotinio šaukimo. Lieka neaišku, kaip bus brigados dydžio, poligono klausimas sprendžiamas, iš programos dingo ir komendantūrų projektas.
Gerbiamieji, balsavimas už Vyriausybės programą nėra tik balsavimas už pažadus ir įsipareigojimus. Tai ir mandatų suteikimas ministrams, kurie juos įgyvendins. Vyriausybės formavimas buvo gana chaotiškas, galimai prasilenkiant su Konstitucija, ir atskleidęs nepasirengimą rimtai dirbti. Negalime palaikyti daugumos, kuri apsisprendė dirbti su partijos lyderiu, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką dėl antisemitizmo, pasižymi prokremline retorika ir veiksmais bei destruktyviu, cinišku požiūriu į žmones, smurtą bei elementarų žmogiškumą. Negalime dalyvauti legitimizuojant padorumo politikoje ir viešajame gyvenime devalvaciją. Galiausiai mes vertinsime ne programinius pažadus, nuo kurių ne kartą jau buvo atsitraukta, vertinsime konkrečius darbus ir projektus, kurie atkeliaus į Seimą. Gerus ir naudingus Lietuvai ir jos žmonėms darbus palaikysime, tačiau už programą balsuoti negalime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Mindaugui. Kviečiame frakcijos nuomonę išsakyti Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnę. Tik primenu, 7 minutės – pasisakyti skirtas laikas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės programą teko perskaityti ne kartą, ją turėjome progos aptarti su į frakciją kviestais keliais paskirtaisiais ministrais. Tiesa, neturėjome galimybės užduoti klausimų tokių svarbių sričių kaip aplinkos ir teisingumo ministrams, nes kandidatai į šias pareigas paaiškėjo tik vakar.
Nepaisant to, kad esame opozicijoje, visų pirma norėtųsi paminėti, kad šios Vyriausybės programoje yra dalykų, kuriems Liberalų frakcija negali nepritarti. Pavyzdžiui, mes taip pat, kaip ir ši Vyriausybė, manome, kad labai svarbu išmintingai bei efektyviai spręsti šio laikmečio iššūkius ir toliau tvirtinti bei puoselėti visų mūsų šalį. Sutinkame ir su tuo, kad, kaip nurodoma Vyriausybės programoje, verta auginti Lietuvos ekonomiką ir stiprinti viešųjų finansų sistemą, būtina apsaugoti gyventojus nuo išorės grėsmių, vykdyti aktyvią ir konstruktyvią užsienio politiką, mažinti biurokratiją, skirti daugiau dėmesio vaikams bei vykdyti racionalią migracijos politiką. Iš esmės galime pritarti Vyriausybės aprašytiems siekiams gerinti ir didinti gerus dalykus ir mažinti bei taisyti tai, kas Lietuvoje vis dar nėra gerai.
Tačiau svarstant programą ir balsuojant dėl jos ir naujosios Vyriausybės, neapleidžia jausmas, kad mes neturėtume pernelyg sureikšminti tų žodžių ir sakinių, kurie yra parašyti Vyriausybės programoje. Kodėl? Nes patirtis rodo, kad ši koalicija geba ir mėgsta stebinti. Galima sakyti, kad tai staigmenų Vyriausybė, ir tuo galėjo jau ne kartą įsitikinti tie, kas balsuodami už premjerę V. Blinkevičiūtę gavo premjerą G. Palucką, balsuodami už socialdemokratus ir centro kairės politiką gavo R. Žemaitaitį, balsuodami už antisisteminę „Nemuno aušrą“ gavo aplinkos ministrą, Laisvės partijos steigėją, kuris galbūt turi nebaigtų reikalų Aplinkos ministerijoje.
Beje, smalsu, kaipgi šiandien jaučiasi frakcijos kolegos ir tie 186 tūkst. R. Žemaitaičio rinkėjų, kuriems Vyriausybėje atstovaus P. Poderskis. Spėju, kad jie taip pat vis dar šiek tiek nustebę.
Tie, kas balsavo už didesnes išmokas, jau netrukus mokės didesnius mokesčius, tie, kas balsavo už geresnės kokybės keliukus, gaus kelių mokesčius. Balsavę už nepraskolintą Lietuvą, gavo pažadą valstybės skolą didinti jau kitais metais. Ir šį sąrašą galima būtų drąsiai tęsti. Bet pataupykime mūsų visų laiką.
Mūsų rimti svarstymai, kaip vertinti tai, kas parašyta šios Vyriausybės programoje, iš tikro yra nelabai prasmingi. Juk visi minėti siurprizai pateikti Vyriausybei dar net nepradėjus vykdyti politikos, o kai kurie ministrai ir su savo srities įsipareigojimais turėjo galimybę susipažinti tik patvirtinimo išvakarėse, ir nežinia, ar patys spėjo įsigilinti į programą komandos, į kurią ką tik įsiliejo.
Liberalai pasisako už atsakomybę, už nuoseklumą ir duoto žodžio laikymąsi. Todėl nuoširdžiai linkėdami, kad bent dalelė šios Vyriausybės programoje įrašytų gerų tikslų būtų įgyvendinta, šių nekonkrečių, aptakių ir vienas kitam prieštaraujančių pažadų palaikyti negalėsime, juolab kad nėra jokių garantijų, kad ir koalicinės Vyriausybės ministrai šios programos laikysis.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai seniūnei. Toliau frakcijos nuomonę išsakys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, XIX Vyriausybės programa iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodė viltingai. Džiugu, kad naujoji Vyriausybė perima ir žada tęsti dar mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, idėjas stiprinant šeimos, regionų politiką. Džiugu, kad ketina indeksuoti ir vaiko pinigus, mažinti mokesčius vaikus auginančioms šeimoms ir pridėtinės vertės mokestį, taip pat ir kai kuriems maisto produktams, taip pat plėsti Kultūros paso programą ir pagaliau įvesti visų pradinukų nemokamą maitinimą, kuris buvo įšaldytas nueinančios Vyriausybės, investuoti į regionus, stiprinti juos ir stiprinti regionų plėtros tarybų galias.
Tikėkimės, kad Vyriausybė ištaisys ir nemažai jau nueinančios dabartinės Vyriausybės klaidų: stabdys slenkančią sveikatos paslaugų privatizaciją, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų uždarymą regionuose, taikys tuos pačius reikalavimus tiek privačioms, tiek valstybinėms ugdymo įstaigoms. Taip pat bus sugrąžinta, tikiuosi, XVIII Vyriausybės panaikinta nuostata, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo.
Tuomet kyla esminis ir pagrindinis klausimas: ar rinkimų metu duoti tie drąsūs pažadai bus įgyvendinti ir iš kokių būtent lėšų? Iš programos ir būsimų ministrų pasisakymų susidaro įspūdis, kad daugiau pajamų tikimasi gauti ne tik iš ekonomikos augimo, bet ir iš progresyvesnių mokesčių ir šešėlinės ekonomikos. Štai čia ir prasideda neaiškumai, kam ir kiek bus padidinti mokesčiai.
Naujoji valdžia, jau girdime, ima kalbėti ir apie tuos, kurie popieriuje uždirba tik apie 2,5 tūkst. eurų ar daugiau. Tai yra šiek tiek daugiau nei 1,5 tūkst. eurų į rankas, arba vos keletu šimtu eurų daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tos kalbos reikštų, kad, užuot stiprinusi vidurinę klasę, būsima Vyriausybė yra nusitaikiusi būtent į ją. Nesinorėtų to. Žinoma, per rinkimus koalicijos partneriai kalbėjo, kiek mes girdėjome, turbūt apie didžiausias pajamas dažniausiai ne iš darbo gaunančius turtinguosius. Dabar įvardijama, kad gaunančius vos ne vidutinį atlyginimą apmokestins. Tai turbūt tikrai nuviltų nemažą dalį žmonių.
Antra. Šešėlis Lietuvoje, skirtingais skaičiavimais, sudaro nuo 12 % (su trupučiu) iki 22 % nuo bendrojo vidaus produkto. Tai yra tikrai ženkli suma, šimtai milijonų, gal net 1 mlrd. eurų. Tačiau šešėlinei ekonomikai Vyriausybės programoje skiriama tikrai per mažai dėmesio, akcentuojamas tik siekis užkirsti kelią pridėtinės vertės mokesčio grobstymui. Kokios bus kitos pagrindinės šešėlio mažinimo kryptys, kol kas neaišku, galbūt tai atsispindės jau Vyriausybės darbų programoje. Galbūt tai ir būtų ta reikšminga biudžeto pajamų didinimo dalis.
Trečia, apie ką norėčiau šiandieną pakalbėti, iš Vyriausybės programos kai kurie drąsūs pažadai dingo arba yra sušvelninti. Pavyzdžiui, neliko koalicijos dalyvių šūkio nacionalizuoti „Igničio“ akcijas, vietoj valstybinio banko steigimo liko pažadas plėsti jau dabar Valstybinio plėtros banko funkcijas. Manau, itin daug lūkesčių žmonės siejo su II pakopos pensijų fondų pertvarka. Ir čia lieka atviras klausimas: ar bus leista pasitraukti iš fondų ir atsiimti visas sukauptas lėšas? Atsakymų kol kas nėra. Taip pat kaip bus naudojami sukaupti didžiuliai „Sodros“ ar PSDF’o rezervai, kokiu būdu bus mažinamos eilės gydymo įstaigose ir sprendžiamas medikų trūkumas, kitos sveikatos apsaugos problemos? Būsimi ministrės siūlymai kol kas (bent jau frakcijoje) buvo tokie gana abstraktūs.
Programoje tikrai matome ir daugiau prieštaravimų. Pavyzdžiui: mažinsime pačią biurokratiją. Tačiau taip pat planuojama steigti ir nemažai naujų valdžios institucijų. Kyla klausimas: ar tikrai būsimieji ministrai, paskirtieji, dalyvavo kuriant būtent šią Vyriausybės programą, ar tiesiog darbo grupė surašė, o ministrai, kai kada atrodo, ir neprisidėjo prie jos kūrimo?
Taigi, turėdama abejonių, ar būsimoji Vyriausybė tikrai pateisins žmonių lūkesčius ir tesės duotus rinkimų pažadus, mūsų frakcija, šiandien balsuodama dėl Vyriausybės programos, susilaikys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Aušrine. Toliau Mišrios Seimo narių grupės vardu kalbės V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aišku, formatas vėl panašus, Mišrios grupės nuomonės gali būti įvairios, ir yra įvairių nuomonių. Balsavimas, aišku, parodys, kaip viskas atrodys. O kalbant apie programą ir Vyriausybę, tai pagaliau Vyriausybės formavimo serialas pasibaigė, aišku, jeigu šiandien Seimas pritars Vyriausybės programai. Dėkoju ministrams, premjerui už susitikimus frakcijoje, už susitikimus komitetuose ir už tuos atsakymus. Aišku, vieni buvo konkretesni, kiti – mažiau konkretūs, tačiau laikas parodys, kaip ir kiek ilgai jiems seksis dirbti.
O kalbant apie programą, tai investicijų pritraukimo, administracinės naštos mažinimo, darbo užmokesčio didinimo, vaiko gerovės politikos, regionų vystymo ir paslaugų prieinamumo gerinimo planai tikrai verti dėmesio. Tačiau dalis siūlymų vis tiek yra susiję su viešųjų išlaidų ženkliu augimu, o tai sunkiai įgyvendinama be papildomų arba naujų mokesčių, mokesčių didinimo. Todėl tikiuosi, kad naujosios Vyriausybės vadinamoji teisingoji mokesčių sistema nebus tokia pati, kaip praėjusios kadencijos Vyriausybės mokesčių reforma, ir turėsime šiek tiek daugiau diskusijų. Aš pats asmeniškai, kaip ir praėjusioje kadencijoje, taip ir šioje kadencijoje, negalėsiu pritarti neišdiskutuotai mokesčių reformai, mokesčių keitimui, todėl tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė padirbės kur kas labiau ir kur kas konstruktyviau negu praėjusioji.
Turiu pripažinti, kad programoje daug gražių pažadų, siekių siekti gerovės, tačiau tikiuosi, kad darbams prasidėjus atsiras daugiau konkretumo. Tikiuosi, bus konstruktyvių diskusijų, bendro darbo. O tos naujai kuriamos komisijos ir darbo grupės bus ne tik biurokratinės, bet ir tos, kurios spręs konkrečiai problemas. Eilių ligoninėse mažinimas, mokyklų išsaugojimas, kelių tiesimas ar regionų stiprinimas neliks tiktais Vyriausybės popieriuose ar tik programoje. Tegul pradeda dirbti Vyriausybė, todėl šiandien aš asmeniškai Vyriausybės programai pritarsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Viktorui. Toliau frakcijos vardu kviečiame pasisakyti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūną R. Motuzą.
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, paskirtasis Ministre Pirmininke, ministrai. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu kviečiu pritarti XIX Vyriausybės, kuriai vadovauja paskirtasis G. Paluckas, programai. Vyriausybės programa – tai principų, pagal kuriuos veiksime, rinkinys, tai įsipareigojimai bei ateities vizija. Socialinis teisingumas, lygybė, solidarumas ir pažanga – tai vertybės, kuriomis grįsta XIX Vyriausybės programa. Ši programa leidžia pamatyti problemas, kurios buvo užmirštos, tapo apleistos.
Paskirtasis premjeras G. Paluckas programą yra pavadinęs didelės valstybės programa, nes programa atliepia mūsų šalies Konstitucijoje įtvirtintus siekius, iš jų svarbiausias – tarnystė bendrai tautos gerovei. Taip, programa yra ambicinga, aprėpianti svarbiausias mūsų viešojo sektoriaus sritis ir visuomenės grupes. Kertinis akcentas yra ir tai, kuo ši programa skiriasi nuo ankstesnės, kad kalbame apie visų gyventojų sutelktas pastangas, grįstas solidarumu ir didesniu biudžeto perskirstymu. Tai leistų užtikrinti, kaip diskutavome ir frakcijoje, ir kitur, viešąsias paslaugas sveikatos, švietimo, socialinio draudimo, susisiekimo, saugumo ir kitose srityse kuo platesniam žmonių ratui.
Investicijos į viešojo gyvenimo sritis – švietimą, mediciną, kultūrą ir socialinių paslaugų tinklą – yra mūsų šalies ilgalaikės gerovės pamatas. Visi puikiai žinome, kad šiuo metu mokestinė našta Lietuvos gyventojams paskirstyta neteisingai – kuo didesnės pajamos, tuo mažesnius mokesčius moki. Tai yra unikalu visoje Europos Sąjungoje. Tokia sistema neleidžia net diskutuoti apie teisingumą. Kitaip tariant, didžiausią naštą neša tie, kurie gauna didžiausias pajamas. Todėl Vyriausybės programoje akcentuojamas solidarumas, prie gerovės kūrimo turi prisidėti visi.
Mums yra svarbiausia išsilavinęs, sveikas žmogus su išplėtota pasaulėjauta, gebantis užmegzti socialinius ryšius ir galintis pasitikėti valstybe. Esminė šios programos ambicija yra ta, kad atsigręžiama į esminius žmonių rūpesčius, tokius kaip darbas, maistas, būstas, saugumas, šeima, šiluma, vaikystė ir senatvė, kitaip tariant, į visapusį saugumą. Šia programa naujoji Vyriausybė akcentuoja, kad pasitikėjimas valstybe, žmonių saugumo jausmas ir visuomenės atsparumas yra neįmanomas be investicijų į kiekvieno žmogaus gerovę. Mūsų tikslas yra atkurti piliečių pasitikėjimą valstybe.
Taip pat privalome atsižvelgti į realias grėsmes valstybei. Karas Ukrainoje, Rusijos agresija, sudėtinga geopolitinė aplinka – tai akstinas užtikrintai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, ir šiam tikslui Lietuvos Vyriausybės programa skiria ypatingą dėmesį.
Jeigu norime, kad žmonės būtų pilietiški, pasitikėtų savo valstybe, privalome pasirūpinti, kad nelygybės ir neteisybės mūsų visuomenėje būtų mažiau. Ne skaldyti, o vienyti – toks yra šios programos tikslas. Girdime oponentų nuomonę ir šiandien girdėjome, kad ji yra per daug ambicinga, ar pajėgsime ją įgyvendinti. Taip, ji yra ambicinga. Šiandien dėl laiko stokos neįmanoma išvardinti visų darbų ir sprendimų ir kaip jie bus įgyvendinti, tačiau šie siūlymai yra būtini Lietuvos gyventojams. Todėl tikimės jūsų palaikymo, nes šios programos įgyvendinimas priklauso nuo visų mūsų. Patvirtindami šią programą, mes pasirenkame tokią Lietuvą, kuri rūpinasi kiekvienu savo piliečiu. Tai ne tik programa – tai mūsų įsipareigojimas žmonėms ir ateities Lietuvai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam seniūnui. „Nemuno aušros“ frakcijos vardu kalbės frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš keletą žmonių kalbėjusi Seimo narė svaidėsi tokiais kaltinimais: sako, kas balsavote už tą, gavote aną, kas balsavote už šitą, gavote trečia. Ko gero, pamiršo, kad kas balsavo už Liberalų sąjūdį, gavo viskio dėžutę su 106 tūkst., baudžiamąją bylą ir visą partiją nuteistą. Kas balsavo už Liberalų sąjūdį, gavo Seimo narį, kuris visus Lietuvos gyventojus valkatomis išvadino. Kas balsavo už Liberalų sąjūdį, gavo S. Gentvilą, kuris išvanojo visus miškus ir šiandieną turime plynes visas, o kas balsavo už S. Gentvilą ir Liberalų sąjūdį, neišvystė vėjo energetikos projektų už 4 mlrd., nes jau taip dirba Liberalų sąjūdžio partija ir visas jų centras, ir jų ministerija, kad čia spėjo sustabdyti visus vėjo jėgainių parkus sausumoje.
Mielieji mano, kas balsavote už konservatorius, gavote GRU šnipą Lietuvoje. Kas gali paneigti, kad tie tautos nešėjai, skleidėjai ir būtent nepriklausomybės gynėjai dirba šiandieną su GRU ir su Kremliumi ir visą naudingą medžiagą ir informaciją atiduoda rusams? Kas galėtų paneigti, nes su R. Juknevičiene kuo puikiausiai įgyvendino, matyt, Vyriausybės ir partijos programą darydami fotosesijas ir siųsdami, kokius artimus ryšius turi.
Kas balsavo už konservatorius ir Liberalų sąjūdį, ir Laisvės partiją, gavo „Teltoniką“ už 4 mlrd., kur neįgyvendinamas projektas. Ir kai tik kilo skandalas, ir kai naujoji Vyriausybė įsikišo į šitą reikalą, stebuklingu būdu per 4 dienas, pasirodo, išsisprendė problemos ir klausimai, kurie buvo keliami trejus metus. Kas balsavo už Liberalų sąjūdį ir konservatorius, gavo „Foxpay“ istoriją, gavo dvarelio istoriją, Graikijos vilos istorijas, gavo 9 mlrd. Baltarusijos trąšų gamyklos „Belaruskalij“ ieškinį ir begalę kitų dalykų. Tai kaip dabar su ta GRU jūs tenai visi dirbate?
Tai, mielieji mano, naujoji valdančioji dauguma nėra ideali, nėra pati nuostabiausia. Jeigu mes galvojame, kad čia naujoji valdančioji dauguma per 1 dieną op ir padarys su burtų lazdele, kad viskas bus gerai Lietuvoje gyvenant, aš asmeniškai tikrai nemanau, kad taip bus, – bus labai sunku tą dalyką įgyvendinti. Ir jeigu nuo pirmos dienos čia vienas kitam kaltinimus žarstote į dešinę, į kairę, pasižiūrėkite dažniau į veidrodį, tik nežinau, kuriame pusiasalyje pas jus tas veidrodis kabo.
Jeigu kalbame apie Vyriausybės programą ir gerbiamą premjerą G. Palucką, pakankamai ambicingi tikslai yra užbrėžti programoje. Taip, daugiau jų yra su žodžiu „sieksime“, nes jeigu mes parašysime sakinį, ką jūs pasirašėte, kad per 100 dienų įgyvendinsite Partnerystės įstatymą, per 100 dienų legalizuosite narkotikus, tai visa jūsų rinkimų kampanija ir visi ketveri metai darbo Seime buvo tiktais vienas dalykas – vienas galas ir narkotikai, daugiau nieko kito jūs nesiekėte ir nuo ryto iki vakaro pjovėtės šitomis temomis. Tai klausimas, kokia ta jūsų Vyriausybės programa buvo, jeigu ketverius metus kiekvieną sesiją: pavasario, vasaros, žiemos, rudens sesiją – kiekvieną sesiją jūs tą patį klausimą vilkote į plenarinių posėdžių salę? Čia jūsų buvo tikslas? Na, aš tikiuosi, kad šito nebus, nes mes savo programoje šitų dalykų nedarome.
Dabar kalbame apie saugumą. Prieš tai kalbėjusysis, buvęs D. Grybauskaitės dešinioji ranka, labai žarstėsi apie gerą saugumą, aiškino mums, kaip čia valstybė turi rūpintis saugumu. O ką gi mes, mielieji, matome, gerbiamieji dešinieji? Jūsų biudžetas, kurį rytoj Vyriausybė turės peržiūrėti. Jūs netgi sumažinote krašto apsaugos finansavimą ir netgi sumažinote skaičiais, realiais skaičiais mažėja finansavimas, gerbiamas Jurgi Razma. Jūs netgi sumažinote paramą Ukrainai. Tai kokie jūs čia patriotai esate? Vadinasi, jūs visi esate Kremliaus agentai.
Kitas dalykas. Mes kalbame šiandieną, kad skolinamės limitus. I. Šimonytė nuolat aiškina, kad rinkoje sunku pasiskolinti, kad galimybių nėra, čia sudėtinga situacija. Ką siūlo naujoji Vyriausybė? Įkurti iždo sąskaitą. Ką siūlo naujoji valdančioji dauguma? Eiti link temos sukurti nacionalinį banką. Kai tik atsirado klausimas apie nacionalinį banką, iš karto spaudoje ir visur kitur pradėjote žvygauti, kaip turi būti, kad, Jėzus Marija, ką šita naujoji valdančioji dauguma daro, nori atimti rinką iš komercinių bankų.
Mokestinė politika. Draugas A. Kubilius nuostabiai įgyvendino naktinę mokesčių reformą. Dar iki pat dabar Lietuva turime kapanotis iš tos naktinės mokesčių reformos. Ką mes siūlome? Kad naktinės mokesčių reformos nebus, kad mes darysime mokesčius per ateinančius metus sudarydami darbo grupę. O kai sudarysime darbo grupę, tada mes kaip kompleksą matysime, ką reikia keisti, ką reikia koreguoti ir ką reikia papildyti.
Jūs nesugebėjote išspręsti II pensijų pakopos per ketverius metus, o tik aiškinote, kad spręsite, spręsite, spręsite, bet jos taip ir nesugebėjote išspręsti. Ką sako naujoji Vyriausybė ir naujosios Vyriausybės programa? Kad visos politinės jėgos sieks įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir išaiškinimą ir kalbama apie trijų sistemų pakeitimą. Ar mes padarysime, ar sieksime? Taip, mes sieksime, kad per sausio ir vasario mėnesius būtų sudaryta darbo grupė, kad kovo 10–11 dienomis būtų įregistruotas projektas ir kad iki liepos mėnesio būtų priimta.
Vėl grįžtu prie tų pačių mokesčių. Mes nesiūlome, kad sausio 1 dieną įsigaliotų nauji mokesčiai. Mes kalbame apie 2026 m. sausio 1 dieną. Mes gerbiame Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris aiškina, kad likus 6 mėnesiams negali būti priimti įstatymai, ir kartu su socialiniais partneriais reikia diskutuoti.
Dabar dėl atskirties nedidinimo. Ką mes matėme jūsų Vyriausybėje? Nuo ryto iki vakaro jūs aiškinote, kaip jūs rūpinatės smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais, nuo ryto iki vakaro jūs aiškinote, kaip jūs sieksite atskirties mažinimo, bet kažkodėl 2 % į viršų šoktelėjo, o „Foxpay“ karalienė M. Navickienė išskrido. Kaip jinai išskrido su tuo „Foxpay“, iki pat dabar niekas nežino.
Dabar dėl Kelių fondo. Mes kalbėjome, kad reikalingas Kelių fondas, kelių finansavimas. Jūsų finansų ministrė G. Skaistė aiškino, kad mes jį padarysime ir panašiai. Kai tik atėjo Seime balsavimas dėl finansavimo, milijonų skyrimo, jūs į krūmus – dingote. Bet negana to. Ką jūs padarėte? Jūs 2025 metų kelių biudžetą ištratavojote visą, tai yra pasirašėte avansines sutartis. Naujajai Vyriausybei bus be proto sunku ką nors pakeisti, ką nors padaryti, nes tarpas, kurį galės žongliruoti pinigais, tai yra 54 mln.
Ką aš norėčiau pabaigoje pasakyti? Norėčiau palinkėti naujai Vyriausybei iš esmės gerų sprendimų, gero darbo. Ginčų, nesutarimų bus, manau, irgi gana daug, nes nuomonių yra labai daug. Kuo daugiau nuomonių, kuo daugiau diskusijų, dažniausiai gimsta teisingi, geri sprendimai. Naujai Vyriausybei to aš ir norėčiau palinkėti. O opozicija, bent 100 dienų ramiai pasėdėkite ant laktų ir pažiūrėkite, kas vyksta, po to kritikuokite. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam seniūnui. Toliau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vardu kalbės T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pasistengsiu kalbėti ramiau. Žinote, niekas labiau nestiprina Lietuvos žmonių pasitikėjimo kaip rinkimų pažadų vykdymas ir labai sveikas balansas tarp darbų tęstinumo, kurį pabrėžė opozicija, ir realaus pokyčio.
Šiek tiek apie programos rengimo procesą. Man labai imponavo tai, kad žmonės, kuriant Vyriausybę, jau baigiant rašyti programą, pradėjo rašyti laiškus, siūlymus, tapo aktyvi pilietinė visuomenė, interesų grupės, bendruomenės. Tai tikrai labai gražus procesas. Bet mano pagrindinė žinia: gerbiami Lietuvos piliečiai, dalyvaukite politinių partijų veikloje, reikalaukite iš jų konkretizuoti programą ir ieškoti kompromisų su būsimais galimais koalicijos partneriais anksčiau, tada ta programa bus dar kokybiškesnė.
Šios programos pagrindinis bruožas, sakyčiau, yra realumas ir detalumas. Daug kalbama apie žodžius „sieksime“ ir „plėsime“, tačiau mes, kaip demokratai, derybose dėl programos teksto labai drąsiai gynėme socialdemokratų idėjas, kurios buvo gana drąsios, gana ryžtingos ir nebūtinai populiarios. Aš asmeniškai siūliau trinti norą sulyginti NPD su MMA, tai yra gana populistinis šūkis, daug kainuojantis. Bet mes gynėme idėją išplėsti kultūros pasą darželinukams ir senjorams, didinti pagalbą, valstybės pagalbą būreliams finansuoti. Mes palikome nemokamą mokinių maitinimą mokyklose pradinukams. Taip, reali programa, vadinasi, rinkimų pažadų sumažinimas, susidūrimas su partnerio pozicija ir interesų derinimas.
Ši programa yra gana detali būtent todėl, kad buvo toks gana dramatiškas procesas, kai mes nežinojome iki galo ministrų pavardžių. Labai normalu, kad programoje būtų aiškumas, rinkėjų lūkesčių išpildymas, ir ministrai, tam tikra prasme įsitraukę paskutiniu momentu, gauna aiškią vizija, ką turi daryti. Programoje yra visi reikalingi centro kairės atsakymai į svarbiausius politinius klausimus, dėl kurių visuomenėje ir politikoje kilo ne vieną kartą noras nacionalinius susitarimus kurti, nes kai kurie buvo neišbaigti, kai kurie yra jau pamiršti, kaip švietimo.
Rinkėjai turėjo lūkestį, davė mandatą ir programa atsako į svarbiausius konfliktinius klausimus. Taip, programoje bus aiški nuo 2017 metų iš esmės nekeisto Darbo kodekso pertvarka, nes darbo santykiai yra svarbu. Jau pribrendo labai aiškūs ir kolektyvinių santykių, ir streikų liberalizavimo poreikiai. Taip, bus aiškus noras pertvarkyti II pakopą pagal piliečių mandatą. Žinoma, mes kalbame apie pensijas, vadinasi, turime tai daryti labai išmintingai ir atsargiai.
Programoje yra aiškumas dėl mokesčių, pajamų mokesčio politikos. Čia visų partnerių pozicija buvo pasakyti aiškiai, ką darysime, nevynioti į vatą. Taip, mes turime mandatą daryti pajamų mokesčio tarifus suminėms pajamoms, sumuojant pajamas. Ponas M. Lingė mini, kad iš to galima gauti maksimaliai 70 mln., neva tai per mažai. Liberalūs įvairūs ortodoksiniai ekspertai sakys: 70 mln., vadinasi, verslai, pabėgs, negalima, čia per daug. Aš pasakysiu, tai nei per daug, nei per mažai. Jeigu Finansų ministerija gaus papildomą pajamų eilutę biudžete, aiškią, nedviprasmišką, su augimo potencialu, vadinasi, mes turėsime galimybę geriau finansuoti gynybą, visas kitas sritis, vadinasi, bus mūsų pozicija Briuselyje daug stipresnė. Net jeigu pirmais metais mes negausime ten šimtų milijonų, papildoma biudžeto pajamų eilutė yra istorinis įvykis pagal apibrėžimą.
Mūsų energetikos ir ekonomikos, na, programos dalys yra nepriekaištingos. Mes, žinoma, pasitikime savo puikiais ministrais ir ten yra viskas, ko reikia pažangiam verslui – ir investicijos į mokslo tyrimus ir jų pritaikymą versle, ir žmonių įgūdžiai, nauji horizontai žaliajai energetikai. Viskas ten yra, bet svarbiausia, kad ten papildomai atsiranda dalykų, kurių anksčiau nebuvo programose. Ten atsiranda konkretus dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui. Iki to, kad kursime SVV ombudsmeno institutą pagal Lenkijos pavyzdį. Ne pirmą kartą darome gerus dalykus pagal stiprios kaimynės pavyzdį.
Mane labai džiugina tai, kad sveikatos ministrė prisiėmė ambiciją ne tik gerinti sistemą, įsivaizduojame ligonines, vaistus, bet ir realiai rūpintis sveika gyvensena. Ir PVM lengvata vaisiams ir daržovėms atsiranda sveikatos politikos dalyje. Žiūriu į kolegas iš LVŽS ir tikiuosi, kad bus palaikymas. Labai svarbu, kad atsiranda drąsi nuostata dėl mokesčių politikos koordinavimo Europos Sąjungos mastu. Tai daug kam nepatinka, ypač lobistams. Bet negali valstybės sau leisti Europoje konkuruoti dėl to, kas labiau nustekens savo viešąjį sektorių, savo mokytojų poreikius, savo pareigūnų poreikius, todėl tas koordinavimas, derinimas turtėjant mūsų valstybei yra būtinas. Mums, kaip demokratams, svarbu grąžinti žmogų į politinės diskusijos centrą ir nutraukti kultūrinius karus. Šitas raginimas galioja kaip opozicijai, taip ir pozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijų pozicijos yra išsakytos. Dabar išgirsime komitetų nuomones. Aplinkos apsaugos komiteto vardu – pirmininkas L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gruodžio 11 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektą, balsavus už 6, susilaikius 3, pritarė Seimo nutarimui. Linkime sėkmės ir gerų darbų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ateities komiteto vardu kalbės pirmininkas. Prašau.
V. GRUBLIAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ateities komitetas svarstė Vyriausybės programos projektą ir sprendimas yra pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui ir komiteto išvadai. Pasinaudojame galimybe rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintą Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ ir jos įgyvendinimo nuostatas rengiant Lietuvos Respublikos XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komiteto vardu – komiteto pirmininkas kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Audito komitetas balsavo: už – 5, susilaikė 2. Sprendimas priimtas pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Nei pirmininko, nei pavaduotojo, gal kas iš komiteto narių gali pristatyti? Bent pavaduotojas. Gal galite pristatyti komiteto poziciją?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas premjere, ministrai, jeigu kalbėtume apie parengtą Vyriausybės programą, tikrai turiu pasakyti, kad programos turinys plačiąja prasme atitinka žmonių keliamus lūkesčius ir suformuoti tikslai ir uždaviniai, manau, yra tokie, kurie yra svarbūs ir reikalingi mūsų Lietuvos žmonėms. Bet giliau susipažinęs su Vyriausybės programa, noriu pasakyti, kad jūs papuolėte į monetarinės ir fiskalinės politikos spąstus.
Oi, atsiprašau. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vyriausybės parengtą programą ir po ilgos diskusijos su finansų ministru Vyriausybės programai buvo pritarta daugumos, tik 1 susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Paskui galėsite pratęsti diskusijas. Ekonomikos komiteto pozicija. Prašom įgarsinanti komiteto pirmininką S. Bucevičių.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Pirmininke, ačiū. Premjere, kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė programą. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 4 susilaikė. Pritarta. Sėkmės, premjere, sėkmės ir ministrams.
PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komiteto poziciją prašom išsakyti komiteto pirmininkę R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Vakar mes komitete apsvarstėme programą ir jai pritarėme. Balsavimo rezultatai: už buvo 11, prieš – nė vieno ir susilaikė 4 komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke.
Kultūros komiteto poziciją prašome pristatyti komiteto pirmininką K. Vilkauską.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kultūros komitetas svarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektą ir komitetas balsavo: 5 – už, 1 susilaikė. Taigi pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke.
Kaimo reikalų komiteto poziciją pristatys pirmininkas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto poziciją – kolega P. Visockas.
P. VISOCKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gruodžio 6 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektą. Posėdyje dalyvavo du paskirtieji ministrai, tai krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Programa buvo aptarta ir programai pritarta. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nebuvo, 3 susilaikę asmenys. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu turėtų pristatyti pirmininkas. Nėra. Gal kas gali iš komiteto pristatyti? Prašau.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Laba diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar buvo susitikęs su paskirtąja socialinių reikalų ministre I. Ruginiene. Tikrai turėjome galimybę užduoti daug klausimų. Vyko balsavimas: 6 komiteto nariai pritarė Vyriausybės programai, 5 – ne.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, kaip suprantame iš pozicijos. Ačiū.
Sveikatos reikalų komiteto poziciją pristatys komiteto pirmininkė L. Šukytė-Korsakė. Prašau.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, premjere, ministrai, 2024 m. gruodžio 11 d. svarstyta Sveikatos reikalų komitete. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XVP-46. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto vardu kalbės V. Aleknavičienė.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Laba diena. Švietimo ir mokslo komitetas nutarimo projektui pritarė: 7 balsavo už, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas turėtų išsakyti poziciją. Nematome. Gal pasakys gerbiamas V. Gailius?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gruodžio 11 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Komitetas siūlė atsižvelgti į tris Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 5 komiteto nariams balsavus už, 3 susilaikius, pritarė Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininko pavaduotojui. Toliau Užsienio reikalų komiteto poziciją pristatys komiteto pirmininkas R. Motuzas.
R. MOTUZAS (LSDPF). Dar kartą sveiki. Užsienio reikalų komitetas buvo labai vieningas: iš 7 dalyvavusių 6 buvo už, prieš nė vienas, 1 susilaikė. Ačiū
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto poziciją išsakys pirmininkė D. Žebelienė.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Laba diena. VVSK pritarė nutarimo projektui: už balsavo 9, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komiteto poziciją turėtų išsakyti pirmininkas L. Šedvydis, bet nematau. Gal kas nors iš komiteto galėtų pasakyti? Kolega Eugenijau?
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Žmogaus teisių komitetas svarstė Vyriausybės darbų programą. Ir kaipgi jis nusprendė? Labai labai ilgai, matosi, sprendė. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarimą lėmė komiteto pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijų ir komitetų pozicijos yra išsakytos. Toliau tęsiame diskusiją. Diskusijoje suteikiamas žodis kalbėti S. Kairiui. Ruošiasi Seimo narys V. Juozapaitis.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kolegos Seimo nariai, netrukus prisieksiantys Vyriausybės nariai, na, iš tikro, be abejo, kad demokratiniame procese turi būti patvirtinta Vyriausybė, turi prisiekti. Akivaizdu, kad programa turi būti patvirtinta, ir šiandien taip įvyks. Turbūt natūralu, kad kiekviena politinė jėga turėtų brėžti savo kokį nors, na, politikos vektorių, kuris turėtų tam tikrą atspirtį, kalbant apie ideologiją, įsitikinimus ir panašiai. Lygiai taip pat natūralu, kad opozicinės frakcijos ir partijos turi savo nuomonę ir savo matymą, kaip valstybės politika ketverius metus į priekį turėtų atrodyti.
Iš esmės, na, kiek teko skaityti būsimą Vyriausybės programą, kiek teko bendrauti su ministrais frakcijoje, kiek teko sekti pasisakymus viešojoje erdvėje, na, man, kaip liberalui, tikrai nerimą kelia gana aiškiai siunčiama žinia, kad mokesčiai Lietuvoje kils. Ir mokesčiai Lietuvoje kils net ne tik kad, na, kaip mes bandome sakyti, turtingiausiam visuomenės sluoksniui. Pajamų, visų pajamų sujungimas palies be išimties visus šiuolaikinius žmones, kurie ieško galimybių, kurie yra, na, šiek tiek sėkmingi, kurie kaip tik nori ne daugiau valstybės, o daugiau įgalinimo, laisvės ir sukurtų galimybių. Tas, na, toks visų pajamų sujungimas iš esmės tokį žmogų visada padės į valstybės institucijų taikiklį, žiūrint, kad tik ko nors daugiau tas žmogus nebūtų uždirbęs, ką galėtų pasiimti valstybė. Tai yra tiesus kelias į šešėlio didinimą. Be abejo, ekonomikos augimas, matant pastaruosius metus, yra tas klausimas, kuris irgi sulauks didelio liberalų dėmesio.
Vyriausybės programoje irgi beveik nieko nėra apie pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Aš tik priminsiu. Kai paskutinįkart Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, buvo itin reikšmingų sprendimų, jei kalbėtume apie Europos Sąjungos plėtrą ir asociacijos sutartį su Ukraina. Tai buvo procesai, kuriems buvo ruoštasi šešerius ar septynerius metus.
Regionų politika iš tokios rinkimų retorikos susiveda į vieną paprastą biurokratinį sprendimą – į kuriamą naują Regionų ministeriją. Įteisins ir sukurs naują biurokratinę instituciją ir iš esmės formalizuos dvi Lietuvas, o savivaldybes atribos nuo tiesioginio ryšio su kiekviena šakine ministerija.
Švietimo politikoje irgi nėra nė vieno rodiklio, nė vieno skaičiaus, nė vienos krypties, nė vieno atsirėmimo į esamą situaciją, o daugiau kalbama, kam yra reikalingas dėmesys. Bet esant tokiai medžiagai, be skaičių, bet kuris mokinys ar studentas tikrai negalėtų pretenduoti į gerą pažymį.
Džiaugiuosi kultūros politikoje matydamas tęstinumą, matydamas tikrai geras kryptis, bet bus labai sunku pereiti prie darbų, jeigu kokius metus užsiimsime pasakojimu, tai kokia visgi rusų kultūra dabar Lietuvoje bus laukiama. Buvo daug minėta, kad visiems užkliūva žodis „sieksime“, kurio yra ryškiai per daug. Bet aš sakyčiau, „sieksime“ tai nėra pats blogiausias dalykas. Blogiausia, kad, užuot formulavus politines idėjas, daug kalbama apie įvairiausių auditų inicijavimą. Daugiau kalbama ne apie sprendimą, o apie formatus: nuo įvairių patariamųjų komisijų prie Vyriausybės padalinių, naujų ministerijų ir panašiai. Iš esmės, kalbant apie tikrą biurokratijos mažinimą, kažkodėl Vyriausybės programoje išryškintas lengvesnis fizinių asmenų bankroto procesas.
Nuoširdžiai linkiu sėkmės naujai Vyriausybei, tikiuosi rasti dar daugiau atsakymų į klausimus jau Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane. Pritariu irgi frakcijos seniūnei, kad nepalaikysime Vyriausybės programos, bet tikrai nuoširdžiai stengsimės padėti užtikrinant tęstinumą. Linkime sėkmės šią programą įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje toliau kalbės Seimo narys V. Juozapaitis. Ruošiasi J. Razma.
Dėl vedimo tvarkos?
M. PETRAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiami parlamentarai, norime pasveikinti Panevėžio rajono savivaldybės bendruomenę, atvykusią į Seimą. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Garbusis Seime, garbūs paskirtieji ministrai, Ministre Pirmininke, visi, kurie šiandien mus mato ir girdi. Ilgai neužtruksiu ir tikrai nekomentuosiu kultūrinės dalies, kultūros politikos dalies. Aš apie tai kalbėjau jau ir mūsų komiteto susitikimo metu. Tik pagarsinsiu dar savo siūlymą, kad šį Vyriausybės programos projektą siūlyčiau grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl paprasčiausių priežasčių.
Pirmiausia, programa redaguotina kalbos taisyklingumo atžvilgiu. Neaiškios, daugiaprasmės, neprograminės formuluotės, nekonkretūs teiginiai, nuostatos, kurių įvykdymo apimtį ar kokybę būtų sunku arba net neįmanoma pamatuoti. Taigi aš jau nebesismulkinsiu ir nebesigilinsiu, tik pasidžiaugsiu, kad kultūros dalies 373–434 punktai iš esmės yra nurašyti nuo Kultūros politikos įstatymo aiškinamojo rašto. Dėl to aš esu labai dėkingas ir laimingas. Matau, kad tęstinumas bus. Svarbiausi darbai jau yra padaryti, tad belieka tik nesugadinti to, kas yra pradėta ir padaryta.
Bet aš priverstas sugrįžti prie prieš tai čia stovėjusio tribūnoje jūsų koalicijos partnerio tokio, sakyčiau, įžūlaus, niekingo melo paskleidimo. Turiu žmonėms, ir Lietuvos gyventojams, ir mūsų užsienio partneriams, vis dėlto pakoreguoti ir pasakyti, kad tai, kas buvo kalbama apie mūsų gynybos išlaidas ir biudžeto lyg ir kažkokius sumažinimus, yra absoliuti nesąmonė. Tai yra melas, diskredituojantis ir tą jūsų dabartinę jau valdančiąją daugumą, nes nuo to pradėti iš tikrųjų negalima bet kuriuo atveju. Krašto gynybai skirti asignavimai šiais metais buvo 2,5 mlrd. eurų, per ketverius metus mes padidinome būtent šiuos asignavimus nuo 1 mlrd. iki 2,5 mlrd., tai yra daugiau negu du kartus. Šiais metais arba į kitų metų biudžetą yra taip pat įrašyti tie patys skaičiai ir jie niekaip nesumažėjo – 2,5 mlrd. eurų, kurie yra užfiksuoti. Be jokios abejonės, kad galima skolintis, tą dydį tobulinti ir jį pakelti.
Apie paramą Ukrainai čia buvo paskleistas visiškas melas ir tokia nesąmonė. Taigi mes turime įsipareigojimus Ukrainai skirti 0,25 BVP. Nuo BVP tai yra 190 mln. eurų, kas yra įrašyta pirmą kartą dabar į valstybės biudžetą, kas užtikrina, kad jau šita parama niekaip negali pajudėti į jokią kitą pusę. Bet noriu pabrėžti, kad parama yra ne tik pinigais, ar ne, nes eurais tu neužkiši ir nepadėsi fronte esantiems kariams. Taigi mes padedame dar ir ginklais, ir amunicija, kuri taip pat turi savo vertę. Ji neįskaičiuota čia pinigais, bet tai yra maždaug per pusę – 50 ir 50. Tai tuos dalykus ir tuos skaičius turbūt reikia įsirašyti į akmenį, kad jie, žinoma, nemažėtų.
Prašau ir garbaus Ministro Pirmininko, ir visų ministrų vis dėlto taip pat prisiimti atsakomybę už jūsų koalicijos partnerių tokius pareiškimus, kurie iš tikrųjų ne tai, kad nedaro garbės koalicijai, bet, kaip ir sakiau, diskredituoja mūsų valstybę ir kenkia mūsų santykiams su mūsų strateginiais partneriais.
Taigi grįžtu prie mūsų Vyriausybės programos, prie jūsų Vyriausybės programos, ir dar kartą noriu palinkėti jums kuo geriausios sėkmės. Budėsime, žiūrėsime ir tikrai stengsimės padėti jums vykdyti jūsų įsipareigojimus, kurių bent jau šiek tiek konkretesnių laukiame būtent tos Vyriausybės programos detaliajame plane. Tai dar kartą sveikinu ir linkiu kuo geriausios sėkmės. Ir nepamirškite, kad opozicijoje esantys Seimo nariai yra lygiai tokie pat Seimo nariai, kaip ir pozicijoje esantys, ir jų nuomonė taip pat yra gerbtina, nes tuos opozicijos Seimo narius išrinko ne kas nors kitas, o Lietuvos Respublikos piliečiai, ir mes visi esame atsakingi už jiems duotus įsipareigojimus. Juo labiau kalbant apie valstybės gynybą, apie visus strateginius mūsų dalykus ir ypač apie kultūros sritį, kurią mes ir įvardijome kaip pačią svarbiausią strateginę kryptį mūsų Seimo dokumentuose, mūsų valstybės vizijoje „Lietuva 2050“. Taigi linkiu visiems sutarimo ir būkite sėkmingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys J. Razma. Ruošiasi kolegė L. Girskienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad tiksliausia šią Vyriausybės programą būtų pavadinti populistine. Šis žodis, kaip žinome, reiškia, kad surašomi gražūs ketinimai, pažadai, bet jie nėra pagrįsti realiomis galimybėmis juos įgyvendinti. Tokį vaizdą matome ir šioje programoje, nes akivaizdu, jog daugeliui punktų įgyvendinti reikia nemažų finansinių išteklių, bet apie juos programoje nieko nerasime. Aš jau įsivaizdavau, kad esame vis dėlto pasiekę tokią politinę brandą, kad kai Vyriausybės programa surašoma, sudėjus koalicijos partijų rinkimų programas, šiek tiek jas paderinus, tai yra labai greitas ir aiškus procesas, bet šiuo atveju atrodo, kad valdančiosios partijos rinkimų programas padėjo į šoną. Jos, matyt, atliko tą vaidmenį gundydamos rinkėjus, kaip balsuoti, ir ši Vyriausybės programa buvo rašoma nuo balto lapo. Panašu, kad buvo rašoma taip: paimama kažkokia atskira sritis, fiksuojami čia esantys lūkesčiai, problemos ir pasakoma, kad viskas bus išspręsta. Žinoma, tada ir suformuojama tokia graži svajonių programa, leidžiama žmonėms pagyventi toje svajonių šalyje, kai kiekvienas perskaitęs gali kažką rasti: pacientai ras, kad jiems sumažės eilės pas specialistus, pensininkai ras, kad sparčiau didės pensijos. Ir čia tą sąrašą galima tęsti, bet kiek tai bus įgyvendinta, yra didelis klaustukas.
Tiesa, kalbant apie programą, kiek nustebino nesenas R. Žemaitaičio pasisakymas per tą televiziją, kur jis beveik kasdien pasisako. Pasirodo, G. Paluckas buvo parengęs labai prastą pirminį programos variantą ir R. Žemaitaitis turėjo galvotrūkčiais kviesti iš tolimosios Ignalinos A. Širinskienę, ir jie susėdę tą programą gerokai pataisė. Taigi minėtiems Seimo nariams mes, matyt, turime būti dėkingi už tą programos variantą, kurį dabar turime.
Programos tvirtinimas nėra tik programos tvirtinimas – tai netiesiogiai yra ir Vyriausybės sudėties tvirtinimas. Šiuo atveju, kalbant apie Vyriausybės formavimą, tenka apgailestauti, nes tokio padriko ir chaotiško Vyriausybės formavimo aš tikrai neprisimenu. Nors tai XIX Vyriausybė, bet atrodo, kad čia būtų formuojama pirmą kartą. Pozityvi išimtis yra tik S. Skvernelio ministrų delegavimas, nes iš tikrųjų jie turėjo paskelbę viešai šešėlinius ministrus ir greitai išsprendė tą klausimą. Tai linkėčiau ir visoms kitoms partijoms iš to pasimokyti. Galvojau, kad socialdemokratai tikrai bus rimčiau pasiruošę tai atsakomybei, bet, kaip paaiškėjo, jiems teko visiškai stichiškai ieškoti kandidatų į ministrus, ir tai yra pasiūlyti žmonės, kur turbūt kai kurie nė nesapnavo, kad jiems gali tekti tokios pareigos. Galvojau, kad jau vienintelė tvirta socialdemokratų iš anksto žinoma kandidatė į ministrus buvo D. Šakalienė, bet vėlgi R. Žemaitaitis labai įtikinamai išaiškino, kad tai yra ne socialdemokratų kandidatė, o Prezidento, nes, suprask, socialdemokratai tokios prastos kandidatės tikrai nebūtų pasiūlę. Tai dar čia toks papildomas niuansas. O šiaip, jeigu žiūrėtume į Vyriausybės atstovaujamą spektrą, tai ten rasime, aišku, koalicijos dalyvių atstovų, S. Skvernelio, socialdemokratų. Gerai, kad nerasime „Nemuno aušros“ atstovų, mes sakėme, kad tą reikia išspręsti. Įdomu, kad rasime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovą, nes ponas I. Hofmanas kažkada kandidatavo su jais. Rasime Laisvės partijos atstovą, buvusį steigėją, rasime Prezidento atstovą. Tai labai įdomi ta koalicijos sudėtis, kuri yra matoma Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam J. Razmai. Toliau diskusijoje dalyvaus L. Girskienė. Ruošiasi kolega A. Butkevičius. Kolegos, suprantu, kad diskusijos vyksta ir užkulisiuose, bet triukšmas yra gerokai per didelis racionaliai diskutuoti, tai prašau tvarkos.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Na ką, baigėsi pažadų metas, laikas juos įgyvendinti. Viešai svarstyti yra pateikta XIX Vyriausybės programa. Vyriausybės, kuri iki vakar dar neturėjo dviejų ministrų, o dėl paskubomis paskirtų ministrų iš tikrųjų asmeniškai man kyla labai didelių abejonių ir net nerimas, žinant, kad vienas iš patvirtintų ministrų yra nekilnojamojo turto plėtotojų lobistas, praeityje susiję su korupcijos byloje nuteista įmone.
Skaitant Vyriausybės programą, pirmiausia kliūva jos struktūra. Man asmeniškai susidaro įspūdis, kad skaitau rašinėlį, kuriame yra sunumeruoti visi sakiniai, bet, aišku, čia yra skonio reikalas. Svarbu paminėti, kad programoje nėra pateikiami konkretūs būdai, kaip bus įgyvendinami tikslai, taip pat nėra pateikta jokių rodiklių, į kuriuos orientuodamasis, įpusėjus kadencijai ar kadencijos pabaigoje, galėtum įvertinti, ar tikslas buvo įgyvendintas, ar ne. Svarbiausia, nėra apibrėžti finansavimo šaltiniai, o finansų programos tikslams įgyvendinti reikės tikrai daug, gal net antro šalies biudžeto.
Gilindamasi į turinį pastebėjau, kad didžioji dalis programos punktų kalba apie verslą, investicijas, ekonomiką. Net pačiame pirmame programos punkte kaip strateginis tikslas įvardinamas administracinės naštos ir teisinio reguliavimo mažinimas. Žinoma, palankios verslo aplinkos kūrimas yra labai svarbus, bet norėtųsi, kad socialdemokratinė partija vis dėlto labiau susitelktų į socialines paslaugas ir atskirtį patiriančių gyventojų grupių, jaunų šeimų, jaunimo gyvenimo kokybę.
Noriu pasidžiaugti, kad man aktuali aplinkosaugos dalis yra tikrai plati ir išsami. Joje numatytas aktualių problemų sprendimas. Džiugu, kad nemažas dėmesys skiriamas vandentvarkai, nuotekų tvarkymui, priemonių, reikalingų potvyniams suvaldyti, ieškojimui. Tikiuosi, kad pavyks pagaliau įgyvendinti priemones, gerinančias gyvenamosios aplinkos kokybę, ir pagaliau susitarti su stambiąja pramone dėl taršos suvaldymo priemonių įdiegimo. Tikiuosi, kad nebus nukeliami reguliavimo sugriežtinimai ir reikalavimai verslui aplinkosaugos srityje, kaip buvo dažnai daroma praėjusioje kadencijoje.
Taip pat akylai stebėsiu, kokios priemonės bus pasiūlytos triukšmui ir kvapams suvaldyti. Čia norėtųsi principingų Vyriausybės sprendimų. Deja, kyla nerimas dėl miškotvarkos politikos, ypač žinant, kad valdančiojoje daugumoje yra miško pramonei atstovaujančių politikų, o į aplinkos ministrus paskirtas liberalus statybininkų atstovas.
Tenka apgailestauti, kad kažkur dingo trys labai skambiai rinkimų metu eskaluoti pažadai. Tai galimybė atsiimti visus pinigus iš II pakopos pensijų kaupimo fondo, valstybinio banko steigimas, „Igničio“ akcijų sugrąžinimas valstybei ir, žinoma, skambėjęs pažadas – civilinio turto konfiskavimo reguliavimas, kuris užtikrintų asmeninę politikų atsakomybę. Kiti trys rinkimų metu garsiai nuskambėję pažadai tapo išplaukę ir įsipareigojama tik, pavyzdžiui, skirti didesnį dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui, skirti didesnį dėmesį eilių sveikatos įstaigose mažinimui, skirti didesnį dėmesį pedagogų trūkumui panaikinti.
Na ir pabaigoje tarp daugybės gerų pažadų labiausiai įsiminė šie. „Didinsime kontracepcijos bei menstruacinės higienos priemonių prieinamumą viešose vietose bei sieksime jų kompensavimo.“ Galvoju, ar čia rimtai valstybė turėtų reguliuoti šias sritis. „Reikalausime energingesnės rinkos priežiūros institucijų – Konkurencijos, Viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų – veiklos.“ Čia atrodo, kad šios institucijos iki šiol nevykdė veiklos. „Atkursime šlapynes miškuose ir sumažinsime melioracijos poveikį miškų ekosistemoms, siekiant didesnio vandens kaupimo ir anglies absorbcijos.“ Įdomi būtų specialistų nuomonė, kaip realiai visa tai bus įgyvendinama. Ar vandeniu bus užliejamas jau nusausintos žemės plotas, ar kaip?
Apibendrindama galiu pasakyti, kad didžioji dalis programos nuostatų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programos nuostatas, tačiau programoje yra punktų, pavyzdžiui, 455, kuriame rašoma: „Perkelsime Europos Sąjungos direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę.“ Tai suprantu kaip Stambulo konvencijos ratifikavimą ir tai iš tikrųjų verčia mane susilaikyti balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, laikas jūsų…
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Linkiu sėkmės naujai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai! Pasižadu būti konstruktyvia oponente. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kalbės A. Butkevičius. Ruošiasi kolegė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tik noriu priminti, gerbiami kolegos, kad turite galimybę užsirašyti paklausti tiek Ministro Pirmininko, tiek atskirų paskirtųjų ministrų.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas premjere, ministrai, svarstant Vyriausybės programą turiu pasakyti, kad tikrai šitos programos nuostatos, tikslai ir uždaviniai atitinka, manau, Lietuvos žmonių gyvenimo lūkesčius, bet įsigilinus į programos įgyvendinimą, tikrai galima sakyti, reikia pareikšti gilią užuojautą. Užuojautą dėl to, kad jūs papuolėte į monetarinės ir fiskalinės politikos spąstus. Trumpai išdėstysiu kai kuriuos argumentus.
Skolinimosi riba jau pasiekė maksimalią leistiną normą. Faktiškai tai atsitiko dėl to, kad buvusi valdančioji dauguma ir buvusi Vyriausybė per ketverius metus nesugebėjo įgyvendinti mokesčių reformos. Mes matome dabartines jau tam tikras pasekmes, kurios atsilieps dirbant šiai Vyriausybei, įgyvendinant programą ir susiduriant su įvairiais sunkumais.
Kitas dalykas. Kyla klausimas tada: kaip Vyriausybė, didindama įvairiausius finansinius įsipareigojimus, galėjo juos finansiškai įgyvendinti? Vienas paprastas aspektas yra tai, kad pasistengė, kad infliacija Lietuvoje 2022 ir 2023 metais būtų du kartus aukštesnė negu Europos Sąjungoje ir euro zonos šalyse. Žinome, kad kuo infliacija aukštesnė, tuo didesnės pajamos valstybės ir savivaldybių biudžetuose. Jeigu kalbėtume pavyzdžiais, tai vien 2022 metais iš padidėjusios infliacijos buvo gauta 1,2 mlrd. infliacinių pajamų iš PVM’o.
Daugelis kalba, kad tai nulėmė karas, energetinių išteklių kainų augimas. Pasižiūrėjau, kad prasidėjęs karas Ukrainoje turėjo poveikį visoms Europos Sąjungos šalims, bet Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, kas buvo dažnai traktuojama, kad Baltijos šalims tai atsiliepė skaudžiausiai, taip, Eurostato duomenys, 2024 metų atlikta analizė, kokį poveikį turi Europos Sąjungos šalims, tai Lietuva tik 15 vietoje, vadinasi, kur tam tikras poveikis irgi buvo. Nekalbu apie Italiją, Lenkiją, Austrija, Čekiją ir kita šalis, kurios daug stipriau susidūrė su tais sunkumais, jeigu kalbame apie kainų augimą.
Kitas dalykas, jeigu kalbėtume apie monetarinę politiką, kur vis girdime, kad ekonomika auga, vos nesame Baltijos šalyse lyderiai. Panagrinėję tai, kad vien per 10 mėnesių, mes matome, Lietuvos eksportas sumažėjo per 10 mėnesių, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, 7,2 %. Kai pradedame gilintis giliau – prekių eksportas ir paslaugų eksportas, tai matome, kad šis dar toks teigiamesnis gal vis tiek rezultatas arba nors ir su minuso ženklu yra pasiektas dėl paslaugų eksporto. Ir jeigu kalbame apie II ketvirčio, pavyzdžiui, paslaugų eksporto lyginimą su I ketvirčiu, tai matome, kad augimui darė įtaką, kad ir kaip būtų keista, labiausiai transporto sektorius, kuris, na, per didelės naujos pridedamosios vertės nesukuria. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai matytume, kad iš paslaugų eksporto per vieną ketvirtį valstybė gauna virš 5 mlrd. arba 5,5 mlrd., o vien transporto sektorius uždirbo 2,6.
Tai kodėl apie tai kalbu? Kalbu dėl to, kad Lietuvos ekonomika nuo eksporto yra priklausoma labai stipriai. Prekių ir paslaugų eksportas sudaro 86 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vadinasi, jeigu tik eksportas mažėja, tai ir mūsų bendrasis vidaus produktas mažėja, kartu mažėja ir pajamos nacionaliniu lygiu. Tai netgi ir Pasaulio banko ekspertų, nes buvusi premjerė vis mėgsta pasakyti, kad čia mes, naujieji valdančiosios daugumos nariai, raudame, bet, kalbant skaičiais, Pasaulio banko paskutinėje išvadoje irgi aiškiai parašyta, kad Europos Sąjunga ir Lietuva yra labiau nei Kinija ar JAV priklausomos nuo eksporto. Tai čia irgi yra faktiniai dalykai, kurių negalima paneigti.
Galėčiau, aišku, kalbėti apie tai, kad darbo našumas Lietuvoje dar toliau lėtėja, bet ne auga. Ekonomikos produktyvumas irgi patiria stagnaciją, kaip ir Vokietija stagnuoja jau penkerius metus. Matau, mano laikas baigiasi. O kodėl Vokietija mums yra jautri šalis? Nuo Vokietijos ekonominės padėties priklauso, kokia bus ir Lietuvos ekonominė ateitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Algirdui. Toliau kalbės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi kolega K. Podolskis. Dėl vedimo tvarkos?
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Klausome.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiandieną pas mus lankosi Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos pradinių klasių moksleiviai, tai kviečiu pasveikinti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prašau, Radvile. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kalbant apie Vyriausybės programą ir apskritai turbūt dar prisimenant ir rinkimų laikotarpį, puikiai pamenu viešus debatus televizijos ekrane. Kalbant apie švietimą, kiek visko buvo rodoma, kas neveikia ir kaip viskas bus išspręsta. Nesiginu ir nebėgu nuo atsakomybės, kad ne viskas veikia, tikrai problemų yra. Bet vėliau, kameroms išsijungus, klausiant kolegų, kaip jūs visgi suprantate, kai kuriuos dalykus, ką jūs kalbate, yra neįmanoma padaryti, man buvo sakoma: taip, taip, suprantame, bet, supranti, rinkimai dabar. Rinkimai pasibaigė ir tikrai nebus lengvi darbai ateinančiai Vyriausybei.
Bet norėčiau pakalbėti apie švietimo, mokslo ir sporto dalį. Apibendrindama iš esmės, nes daug nuostatų jau yra įgyvendinta nueinančios Vyriausybės, galiu pasakyti taip. Sukelta daug lūkesčių dėl įvairių pagerinimų, bet, mano galva, trūksta krypties, apie ką ši programa ir ką norima pasiekti. Antra – nueinančios Vyriausybės darbų tąsa. Matyt, viskas ne taip jau ir blogai buvo, kaip nuolat kalbėta. Ir trečia – pasenusios problemos, informacija ir netikslumai.
Apie pirmąjį. Visada visur yra ką pagerinti. Klausimas – kaip? Ir ar neteks konstatuoti, kad tai yra neįgyvendinama? Pavyzdžiui, apie aukštąjį mokslą, mokslo tyrimus beveik nieko nėra. Nėra įvardinta, kas svarbiausia būtų mums, kaip visuomenei, kur valstybę šiose temose reikėtų labiausiai stiprinti, ką pasiekti bent per šiuos ketverius metus. Todėl negalėsiu palaikyti šios pristatytos programos.
Apie pastaruosius du punktus netikslumų tema. Kaip pavyzdys, minima: stiprinsime nacionalinį sporto centrą. Tačiau tokio darinio net nėra. Klausimas, ar rašiusieji programą vertino jau priimtus teisės aktus, pokyčius? Susidaro įspūdis, kad kalbama apie tai, kas aktualiau buvo prieš keletą metų.
Dabar keletas punktų iš bendrojo ugdymo. „Sukursime bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą.“ Bet ji jau sukurta, startuos 2025-aisiais. „Užtikrinsime sertifikuotų karjeros ugdymo specialistų paslaugas mokyklose.“ Bet jų jau virš 600 ir nuo 2024 m. sausio 1 dienos pirmąkart istorijoje finansuojama valstybės lėšomis. „Užtikrinsime sklandų perėjimą prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo vaikų nuo dvejų metų amžiaus.“ Taip, darželių trūkumas vis dar yra, bet 2024 metais dvejų–šešerių metų amžiaus vaikų 96 % dalyvavo ugdymo procese ir darželių plėtrai yra skirta 78 mln. eurų. Privačioms mokykloms taikysime tokius pat kokybės reikalavimus, kaip ir valstybinėms. Bet vienodi reikalavimai yra: mokytojų kvalifikacijos, programų akreditacijos, higienos normos, galiausiai įtraukusis ugdymas. Įstatymas galioja visiems vienodai. „Skirsime dėmesį visos dienos mokyklos paslaugų plėtrai.“ Tokią galimybę savivaldybės jau ir dabar turi. „Puoselėdami pagarbą mokytojo autoritetui, mažinsime kontrolę ir biurokratinius reikalavimus.“ Viliuosi, su mokyklų steigėjais pavyks susitarti, nes iš ministerijos yra du reikalavimai: pildyti dienyną ir pristatyti metinį planą. „Sustiprinsime mokymo pagalbą.“ Tikrai gražus siekis ir vertintinas, ir stiprinti labai gerai, bet per pastaruosius ketverius metus finansavimas padidintas nuo 74 mln. iki beveik 164 mln.
Profesinis ugdymas. „Plėsime mokinių priėmimą į aukštos pridėtinės vertės profesinio mokymo programas, skatinsime“ visus kitus įvairius dalykus. Bet per pastaruosius metus jau auga moksleivių skaičius, besirenkančių profesinį ugdymą, auga inžinerinių specialybių pasirinkimas. Toliau kalbama apie pameistrystės programą. Ji veikia nuo 2023 metų pradžios, lygiai taip pat vyksta bendradarbiavimas su verslu.
Taip pat persikvalifikavimo ir tobulėjimo visą gyvenimą programos – yra sukurta „Kursuok“ iniciatyva. Ten jau mokymus baigia virš 11 tūkst. žmonių.
Apie mokslą ir aukštąjį mokslą nėra labai daug, bet dar norėčiau paminėti sporto dalį. Tikrai galbūt ir nemalonu girdėti tokius siekius – užtikrinsime, kad visi sportininkai turėtų socialines garantijas. Bet jie jau jas turi nuo 2022 metų: ir ligos, ir motinystės, ir pensijų draudimą. Jų stipendijos augo šešis kartus. Sakoma, kad bus įtraukiama sporto bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos į sprendimų priėmimą, bet tai jau irgi yra daroma.
Tad linkiu sėkmės naujai ministrei R. Popovienei, suprantu, kad darbas tikrai nelengvas. Linkiu sėkmės švietimo bendruomenei. Vis dėlto už programą negalėsiu balsuoti teigiamai. O šiaip norėtųsi, kad šitos Vyriausybės palikimas būtų ne neištesėti lūkesčiai, kurių yra labai daug, ir, aišku, ne ta priešrinkiminė retorika, kurią mes ir šiandien girdėjome iš tribūnos, ne tyrimų komisijos, bet bendras susitelkimas dėl valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje kalbės K. Podolskis. Ruošiasi E. Gentvilas. Noriu dar atkreipti kolegų dėmesį, kad mūsų diskusijų dalyviai reiškia pasiūlymus Vyriausybei ir norėtų reikšti Vyriausybės nariams, o ne Seimo narių nugaroms.
K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos XIX Vyriausybės programos tikslas yra labai aiškus – grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, kurti valstybę, kuri veikia, valstybę, kuri rūpinasi savo piliečiais ir atliepia jų lūkesčius.
Kuo gi skiriasi ši programa nuo praeitos XVIII Vyriausybės programos? Visų pirma tai daug didesniu dėmesiu mokesčių progresyvumui ir mažų pajamų gavėjų apsaugai. Ši programa aiškiai akcentuoja, jog labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas turi būti siejamas su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Ši programa orientuota į veiksmingą kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, skiriant prideramą dėmesį socialinių paslaugų plėtrai, paramos sistemos nepasiturintiems asmenims tobulinimui ir spartesniam pensijų augimui.
Man, kaip savivaldybininkui, labai svarbu, jog naujasis Ministrų Kabinetas valstybės vairą stipriai kreips ir į regioninę politiką, savivaldą, ir jos savarankiškumo didinimą. Tai visiškai priešingas orientyras nei tas, pagal kurį judėjo ankstesnioji Vyriausybė. Būtina sugrąžinti prestižą valstybės tarnybai, peržiūrint vykdytą valstybės tarnybos reformą ir stabdant specialistų išvalstybinimą. Būtina savivaldybėms sudaryti galimybę lanksčiau skolintis ne tik Europos Sąjungos lėšomis, bet ir savivaldybių bei valstybės lėšomis finansuojamiems projektams.
Naujosios Vyriausybės programoje aiškiai matyti ir nesitaikstymo su tragiška kelių būkle pozicija. Tvarus kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelis Lenkijos pavyzdžiu, pagaliau veikianti kelių rinkliavos, arba e. tollingo, sistema, didžioji dalis akcizų mokesčio pajamų ir visos pajamos iš e. tollingo sistemos keliams finansuoti, didinama Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų proporcija, tenkanti savivaldybėms, – tai tikslai, kurie priartins prie sparčiau asfaltuojamų kelių, einančių per gyvenvietes, ir padės apsisaugoti nuo griūvančių tiltų. Šios programos nuostatos taip pat atliepia dar šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Valstybės kontrolės pateiktas audito išvadas dėl būtinybės užtikrinti tinkamą valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų įgyvendinimą bei būtinybę tobulinti tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Naujoji Vyriausybė privalo keisti nusistovėjusį požiūrį, jog yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Tai dar vienas aiškus šios ir buvusios Vyriausybės programų skirtumas. Naujoji programa orientuota į tvarią regionų plėtrą, didesnį finansavimo intensyvumą aukštos pridėtinės vertės projektams Lietuvos regionuose, šeimų gerovę, užimtumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimą bei tų pačių paslaugų privatizavimo stabdymą.
Taip, niekas nesako, iššūkiai laukia tikrai dideli. Valstybės laivas per praėjusius ketverius metus pametė gerovės kursą ir nudreifavo ant seklumos. Tačiau tikiu, jog naujasis laivo kapitonas ir iššūkių nebijanti jo įgula sėkmingai apiplauks visus ledkalnius ir kurs vieningą veiklių, pilietiškų, savo šalį mylinčių žmonių bendryste grįstą Lietuvą. Kviečiu palaikyti šią Vyriausybės programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai K. Podolskiui. Ir paskutinis diskusijos dalyvis – kolega E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega K. Podolskis palygino tą gimstančią Vyriausybę su laivu, su įgula, o aš tuos gimdymo skausmus matydamas palyginau su tokia masine gimdykla su vyriausia pribuvėja, dula G. Nausėda. Kai kas sako, kad buvo trys koalicijos partneriai ir atsirado ketvirtas – Prezidentas. Ne, jis tiesiog pribuvėjas, stebėtojas, Vyriausybės pagalbininkas tuose gimdymo skausmuose. Dalyvavo trys gimdyvės – dvi nepatyrusios, ką tik, taip sakant, rinkimuose gavusios teisę gimdyti ministrų kandidatūras, ir viena stipriai patyrusi, daug ministrų Lietuvai davusi, garbingų žmonių, tikrų Lietuvos patriotų.
Lengviausiai su užduotimi susidorojo jauna, nepatyrusi gimdyvė Demokratų partija – davė šitai Vyriausybei vieną patyrusį ministrą, kitą nepatyrusį, bet pasiruošusį darbui ministrą. Ačiū Demokratų partijai už tą naują patirtį jiems, naują patirtį mums.
Netikėtai sunkiai sekėsi labai patyrusiai gimdyvei – Socialdemokratų partijai. Gal todėl, kad tikroji motinėlė liko Briuselyje, o čia, Lietuvoje, liko tiesiog bitės darbininkės ir, atsiprašau, tranai. Pasiruošimo pergalei akivaizdžiai stigo, todėl viešąją erdvę bemat užplūdo pavardės, būsimų ministrų pavardės: E. Navickas, N. Cesiulis, O. Leiputė (ją, atrodo, su R. Popoviene supainiojo kažkas), R. Budbergytė ir taip toliau. Bet tos pavardės taip ir nepasipuošė ministrų etiketėmis. Kai kas buvo traukiama iš kepurės, ir akivaizdu, kad pristigo to pasirengimo didžiulei pergalei, kuri, matyt, užklupo netikėtai.
Tuos socialdemokratų gimdymo skausmus ir sunkumus gerokai palengvino vyriausioji dula, pribuvėja. Pasinaudojęs proga, jis bemat parūpino porą naujagimių savo kuravimo srityse: D. Šakalienę, kurią gal ir patys socialdemokratai planavo, ir vietoje geriausios savo patarėjos A. Skaisgirytės tiesiog gerą patarėją K. Budrį paskyrė užsienio reikalų ministru. Manau ir tikiu, kad šitie G. Nausėdos parūpinti ministrai tikrai padės šitai Vyriausybei turėti gerą kontaktą su Prezidentu, ko ne visada pavyko ankstesnėms vyriausybėms, pradedant S. Skvernelio Vyriausybe, kai R. Karbauskis pasakė: nevaikščiosime, nekelsime kojos į prezidentūrą, ir baigiant pastarąja, šiandien savo veiklą baigiančia Vyriausybe.
Beje, dula G. Nausėda nebetrukdė socialdemokratiškų gimdymo sunkumų ir niekaip nereagavo į buvusio Darbo partijos kultūros ministro Š. Biručio, šiandien jau Socialdemokratų partijos siūlomo kultūros ministro Š. Biručio šnekas apie rusišką kultūrą. G. Nausėda pasistengė tą nuleisti negirdomis, lyg pats sėdėtų su ausinėmis. Nors panašiau, kad Š. Birutis sėdi su ausinėmis, nieko negirdi, kas vyksta Lietuvos kultūros lauke, o girdi F. Kirkorovo popsą.
Štai, trečioji partija, nepatyrusi gimdyvė, išeina iš gimdymo namų taip ir nežinodama, ar turi savo palikuonių šitoje Vyriausybėje, ar ne. Masinėje gimdykloje atsiradę ministrai dievagojasi nesą aušriečių pagimdyti. Jie tarsi kokie gegužiukai – pabuvę kas su valstiečiais, kas su laisviečiais, į Vyriausybės lizdą pasodinti G. Palucko ar G. Nausėdos rankomis. Taip ir neaišku, ar „Nemuno aušra“ turi bent vieną savo ministrą, ar ne.
Nepaisant šių gimdymo sunkumų, aš džiaugiuosi, kad šiandien atsiras Vyriausybė, tuo neabejoju. Ta Vyriausybė turi prieštaringą, man nepriimtiną (bet tai nieko čia keisto – mus skiria pasaulėžiūros, taip ir turi būti normalioje daugiapartinėje sistemoje), turi tokią programą ir ją linkiu maksimaliai gerai realizuoti. Šitos Vyriausybės sėkmė yra Lietuvos sėkmė. Šitos Vyriausybės nesėkmės taps skausmais ir naujais gimdymo skausmais visai Lietuvai ir visai politinei bendruomenei.
Tai, linkėdamas sėkmės, noriu, kad suprastumėte: turėsite oponentus, galvojančius kitaip, siūlančius kitokį elgesį, tačiau valstybės svarbiausiais klausimais tikrai sieksiančius ieškoti sutarimo. Ačiū jums ir sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Eugenijui už nuomonės pareiškimą diskusijoje. Dabar suteikiame žodį Ministrui Pirmininkui G. Paluckui atsakyti tiek į rimtus, tiek į šmaikštesnius pamąstymus, išsakytus mūsų kolegų diskusijoje.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, matyt, Eugenijaus tokie politiniai-literatūriniai pasisakymai ar žanras tikrai galėtų eiti į politologijos vadovėlių tam tikrą chrestomatiją. Tikrai jaučiasi kadencijų patirtis.
Tačiau aš, kaip patyręs bitininkas, žinote, negaliu priimti tokių epitetų ir apibūdinimų, kad čia susirinkę tranai. Tai toli nuo tiesos. Bet vieni pasisakymai būna labai sėkmingi, kiti mažiau. Kartais tenka dėl to apgailestauti. Visiems, matyt, pasitaiko.
Kalbant šiek tiek apie pačią Vyriausybės programą ir epitetus, kurie jai lipdomi, kai kurie kolegos ją pavadino populistine. Jeigu mes vadovausimės tų klasikinių sąvokų apibrėžtimi, kas yra elitistinė ir populistinė, ši programa tikrai yra populistinė, nes taikoma daugumai, visuomenei, o ne elitistinė, kuri, pagal savo apibrėžtį, būtų taikoma keletui ar mažumai. Todėl dėl šios terminijos aš tikrai nė kiek neapgailestauju ir neįsižeidžiu.
Tačiau tiems kolegoms, kurie sako, kad lengva nebus, – iš tiesų lengva nebus. Nė vienai Vyriausybei nebuvo lengva. XIX Vyriausybei tikrai darbas taip pat nėra palengvintas. Ir šiandien turime 2025 metų biudžeto projektą, kuris pasižymi tuo, kad ketverius metus augęs biudžeto deficitas šiandien pasiekė leistiną ribą – 3 %. Jei kalbėtume apie bet kurias naujos koalicijos ar naujos programos įgyvendinimo jau kitais metais perspektyvas, turime labai labai mažai erdvės.
Kalbant apie priekaištus, kad programoje yra mažokai apibrėžtumo. Vis dėlto su tuo iš dalies sutikdamas noriu pasakyti, kad tai yra padaryta sąmoningai. Tam, kad per programos priemonių planą būtų galima atliepti diskusijose ir visuomenės išsakytus tam tikrus poreikius. Per pastarąsias dienas, savaites dėl svarstytos programos iš tiesų yra pateikta labai nemažai ir labai gerų, kokybiškų siūlymų. Visuomeninių organizacijų, tam tikrų verslui atstovaujančių struktūrų, švietimo profesinės bendruomenės atstovų, sveikatos. Todėl priemonių plane atsispindintys tam tikri instrumentai, ištekliai ir terminai geriau atlieps visuomenės poreikius.
Tai, kad programoje yra tam tikras tęstinumas, nėra nieko stebėtino. Nė viena atėjusi Vyriausybė nepradėjo Lietuvos nuo tuščio lapo. Tai yra absoliučiai normalu. Tačiau mes, matyt, nesutiksime ir diskutuosime apie tai, kiek ir kokios pažangos kokiose srityse yra padaryta. Štai švietimo ministrė minėjo, kad, žinote, inžinerinės pakraipos studentų daugėja ir tai yra pirmiausia ministerijos nuopelnas. Matyt, galėtume tuos nuopelnus dalintis ir su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, savo iniciatyvomis ir savo finansais mokyklose pradėjusiai ne vieną programą, kuriomis skatina mokinius domėtis šiomis profesijomis kuo ankstyvesniame amžiuje. Tačiau lygiai taip pat, matyt, priimsite priekaištą, kad regioniniai STEAM centrai, kurie buvo įkurti ir už Europos pinigus, 2025 metų biudžete neturi tinkamo finansavimo. Apie tai šiandien signalizuoja tų STEAM centrų žmonės.
Taigi, kalbant apskritai apie valstybės viešojo sektoriaus, valstybės tam tikrų siekių ir strateginių užsibrėžčių būklę, patys puikiai suprantate, matyt, matėte ir tam tikras Valstybės kontrolės išvadas, kad mūsų planai ir strateginiai siekiai dažnai yra neadekvatūs skiriamiems ištekliams arba tai dinamikai, tam dabar esančiam judėjimo greičiui. Todėl ir dabar savo darbą baigianti Vyriausybė yra inicijavusi Nacionalinio pažangos plano korekcijas, nes tas atotrūkis jau yra neadekvatus. Būtent dėl šių priežasčių tam tikrų terminų ir apibrėžties Vyriausybės programoje sąmoningai nėra, kad per priemonių planą tai būtų galima detalizuoti.
Mieli kolegos, tikrai nuoširdžiai dėkoju ir už susitikimus komitetuose, frakcijose, ir už diskusijas, ir už konstruktyvią ir nelabai kritiką. Lygiai taip pat už linksmus pasisakymus ir epitetus. Tikiuosi, dar turime galimybę atsakyti į jūsų užduotus klausimus. Padarysime taip gerai, kaip tai mokame, ir visų jūsų valia šiandien pat kibsime į darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Toliau pagal procedūrą yra užsirašę paklausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia J. Razma. Ruošiasi kolegė D. Ulbinaitė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, kaip ir minėjau savo pasisakyme, R. Žemaitaitis paskelbė, kad kaip koalicijos partneris gavęs pirminį jūsų programos projektą aptiko ten „baisių dalykų“ (čia cituoju jo žodžius) ir juos turėjo su kolege A. Širinskiene karštligiškai ištaisyti. Gal galite įvardinti tuos momentus, kurie šių Seimo narių dėka buvo eliminuoti iš jūsų to pirminio programos projekto?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Na, iš tikrųjų Agnės indėlis yra labai reikšmingas ir didelis. O kalbėti apie tuos baisius dalykus, kurių jau nėra, kurie ištaisyti, matyt, nėra didelės prasmės. Todėl programa yra parengta gerai, kaip ir minėjote, klaidos ištaisytos, galite ramiai už ją balsuoti. Ačiū. (Reti plojimai, juokas)
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Ulbinaitė. Ruošiasi kolegė J. Zailskienė.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, už galimybę paklausti. Iš tiesų labai svarbu yra ne tik Vyriausybės programiniai punktai, bet ir vertybinės nuostatos. Man kelia nerimą vis dėlto kultūros ministro kaip ir dviprasmiška tokia užuomina ir vertybinė nuostata. Noriu pasitikrinti, ar tai yra ir visos Vyriausybės nuostata, kad nieko čia tokio, nereikia spjauti į Rusijos mums vežamą ar siūlomą kultūrą, taip, mano galva, tiesiant kelią Rusijos minkštajai galiai, o ne stiprinant mūsų pačių kūrėjus? Ar neatsitiks taip, kad su tokia lyg ir nekalta vertybine, kultūrine nuostata atsiras noras įsivežti, įsileisti ne tik dainininkus, bet ir prekes, dujas, ar vis labiau draugauti su Rusija, o kartu įsileisti ir įtakas? Tai norėčiau patikinimo: ar tokia nuostata yra ir visos Vyriausybės?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš manau, geriausia, kad į šį klausimą atsakytų pats kultūros ministras.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama Daiva, mes vakar buvome susitikę jūsų frakcijoje, aš manau, kad į visus klausimus aš jums atsakiau ir jums tokių klausimų turėtų nekilti. Bet aš suprantu, kad jūs naudojatės dabar Seimo tribūna ir tiesiog norite pasireikšti. Na, irgi pagirtina kaip pirmas pasireiškimas. Aš dar kartą jums pakartosiu: politika yra sudėtinė kultūros dalis. Tai vienas dalykas, tą aš jums sakiau. Kitas dalykas labai aiškus – mes atsiribojame ir stabdome Rusijos valstybės kultūros, kaip minkštosios galios, skvarbą čia ir į visą Europą. Tai yra principinė mūsų nuostata, mūsų Vyriausybės nuostata ir prašau neinterpretuoti kitaip ir neišvedžioti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti, kolegos, klausdami iš karto informuokite, kurį Vyriausybės narį norite paklausti, kad galėtų atsakyti. Klausia kolegė J. Zailskienė. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Klausimas Ministrui Pirmininkui. Norėjau jūsų paklausti, praeitoji Vyriausybė tikrai turėjo problemų dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, dėl bendravimo su gyventojais. Noriu jūsų paklausti: ar užtikrinsite tarimąsi su gyventojais ir kaip tai planuojate padaryti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tiesų ne tik Vyriausybės programoje, bet ir tarp koalicijos, matyt, partnerių ne kartą skambėjo tos naujos politinės kultūros siekis, tiek bendraujant ministrams Vyriausybėje, tiek bendraujant ir užtikrinant tarpinstitucinį bendravimą vyriausybinių įstaigų, lygiai taip pat užtikrinant dialogo kultūrą su įvairiomis visuomenės interesų grupėmis. Vienos profesinės, sakykime, bendrijos turi vienų interesų, kiti turi kokių nors kitų ir, matyt, mūsų, kaip politikų, pagrindinė užduotis – išklausius visas puses, pasvėrus visus argumentus, pasiekti, jeigu to reikia, tam tikrą kompromisą, kuris būtų priimtinas kuo didesnei daliai. Taip, sakykime, kaip buvo šiandien šiek tiek minimas siekis pagimdyti kuo platesnį kompromisą, kuris būtų aktualus ir būtų palaikomas didžiausios visuomenės dalies. Tai lygiai taip pat lemia pasitikėjimą institucijomis, kurios turi ne tik sirgti visažinyste, bet pirmiausia turėti gerą klausą, kad išgirstų tas problemas, kurios yra aktualiausios žmonėms, o ne, kaip sakyti, pagal savo įsitikinimą atrodo vieniems ar kitiems politikams ar ministrams. Todėl ta dialogo kultūra bus nuolatinė kultūra, kuri bus taikoma visos Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega Ž. Pavilionis. Ruošiasi K. Starkevičius.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamo premjero ir šiek tiek replikuoti dėl to žodžio „populistinė“. Aš manau, jūsų Vyriausybę populistine vadina ne dėl to, kad jūs atstovaujate tautos interesams, o dėl to, kad jūs tai tautai melavote rinkimų kampanijos metu, ir dėl to, kad mes labai bijome, kad tai, ką jūs sakote, tiesiog neatitiks realių darbų. Jūs sakote: kibsime į realius darbus. Aš dabar noriu jūsų paklausti dėl situacijos Sakartvele, kur laisvė ir demokratija miršta tiesiog šiuo metu, kur Sakartvelo prezidentei liko keletas dienų. Prezidentas argumentavo savo nevažiavimą tuo, kad jis buvo užsiėmęs šios Vyriausybės formavimu. Jinai suformuota. Jūsų nuomone, Prezidentas turėtų važiuoti į Sakartvelą dabar? Jeigu ne, jeigu jis dar toliau bus kuo nors užsiėmęs, ar jūs negalėtumėte nuvažiuoti pas prezidentę, kol jinai dar vykdo savo funkcijas, ir atsistoti šalia jos ir kartvelų tautos taip, kaip šiandien R. Juknevičienė su keturiomis grupėmis – socialdemokratais, liberalais, žaliaisiais – bus su kartvelų tauta, darbais, o ne žodžiais gindama laisvę ir demokratiją?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, man susidaro įspūdis, kad jums vėl grįžta poreikis aiškinti šalies vadovui, kur ir kaip jis turi važiuoti ir ką daryti. Prieš keletą metų mes jau girdėjome šitą tam tikrą tarpinstitucinį vaidą, kuris baigėsi tikrai nelabai gražiai, todėl tikrai aš susilaikysiu nuo nurodymų, rekomendacijų šalies Prezidentui, kur jisai turi važiuoti ir su kuo susitikti. Galiu pasakyti, kad rimta Vyriausybės narių komanda važiuos į Ukrainą. Ten taip pat mes turime labai rimtų klausimų, dėl kurių reikalingi rimti sprendimai, reikia parodyti bendrystę, solidarumą ir draugystę. Todėl kalbėti apie kitų institucijų vadovus, matyt, galime kitame kontekste, bet šiandien aš tikrai nesiryšiu ir nenorėčiau, kad tai darytume mes kartu nurodinėdami Prezidentui, kur ir kaip jis turėtų tokius dalykus daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodis paklausti klausimo – kolegai K. Starkevičiui. Ruošiasi D. Jakavičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, premjere, sveikinu visą komandą, greitai prisieksite. Vienas iš mūsų klausimų, dar Ekonomikos komitete pradėtų gvildenti, tai yra Valstybės gynybos fondo įstatymas, kuriame numatyta, kad įsiterpusią žemę, kuri yra iki 10 hektarų, tai nedideli sklypai, būtų galima parduoti būtent kaimyniniams ūkininkams. Dabar aš girdžiu tam tikrus šnibždesius, kad šitam įstatymo projektui nebus pritarta, bet mes gi Ekonomikos komitete kartu pradėjome. Tai, kaip sakoma, gal judame į priekį, nes to rezultatas leis sutelkti, akumuliuoti tikrai ne mažiau nei 1,5 mlrd. eurų būtent mūsų Gynybos fondui, o tų lėšų tikrai reikia? Taigi gal tikrai judėkime į priekį ir padiskutuokime, pateikimą praleiskime, nes girdžiu tokią, kaip sakoma, tradiciją, čia gal opozicija dabar teikia, bet čia mes juk kartu pradėjome rengti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą ar tam tikrus pastebėjimus. Matote, kiekvieną kartą naujo rinkimo Seimas turi naujai įsigilinti ir susipažinti su tam tikrais projektais. Iš tikrųjų, kalbant apie minimą įstatymo pataisų paketą, yra tam tikrų klausimų kilę dėl tam tikrų saugiklių, tai yra kaip jis bus praktikoje taikomas dėl tų įsiterpusių minėtų sklypų, tai yra kiek tokių valdo juridiniai asmenys, kiek tokių valdo didieji ūkiai, kiek tokių smulkesni, bet dėl paties principo, kad realizavus minėtus nedidelius žemės sklypus, ar tai būtų… Šiuo atveju numatoma įstatymo projekte 10 hektarų, galbūt reikėtų mažinti šiek tiek tą ribą. Iš tikrųjų, jeigu ženkli dalis tų finansų keliautų į Gynybos fondą, tai, be abejo, palengvintų mums kitas užduotis finansuojant krašto gynybą, modernizuojant kariuomenę ir lygiai taip pat, kas yra svarbu, nebūtų apleistų ar niekam nereikalingų nedidelių laisvos valstybinės žemės plotų, kurie neduoda jokios naudos niekam ir reikia juos tiesiog prižiūrėti arba prisiimti atsakomybę už nepriežiūrą. Todėl pati idėja tikrai yra teisinga, mano įsitikinimu, jos realizavimas su tam tikrais saugikliais irgi, matyt, turi perspektyvą, tačiau lygiai taip pat supraskite, kad naujo rinkimo Seimas ir nauji Seimo nariai turi teisę į abejonę, nes galų gale ir priesaika, Konstitucija lemia ir reikalauja, kad Seimo nariai balsuotų pagal sąžinę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega D. Jakavičius. Ruošiasi A. Anušauskas.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Laba diena. Turiu klausimą švietimo, mokslo ir sporto ministrei R. Popovienei. Programoje yra įrašytas toksai punktas: „Sieksime, kad mokinių skaičius klasėje būtų toks, kad pedagogas galėtų sukurti kiekvieną mokinį motyvuojančią edukacinę aplinką.“ Mes puikiausiai žinome, kad yra įtampų mažose ilgosiose miestelių gimnazijose dėl tinklo pertvarkos taisyklių. Ką jūs galite pažadėti, gerbiama ministre, švietimiečių bendruomenei, kur iš tikrųjų tas 21 moksleivio skaičius 11 arba 3 gimnazijos klasėje kelia šiokių tokių įtampų?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Šiandien, sprendžiant mokyklų tinklo klausimą, galėtume sakyti, kad tikrai jau daugelis savivaldybių mokyklų tinklą kaip ir buvo susitvarkiusios, tačiau įvestas 21 moksleivio formalus skaičius gimnazijos klasėse tikrai tą tinklą truputėlį sujaukė ir sukėlė destrukciją. Žinoma, šiandien galvodami apie tinklo tvarkymą mes turėtume galvoti apie visą Lietuvą, turėtume matyti visą Lietuvos žemėlapį ir atskiras savivaldybes. Aš manau, kad šiandien tikrai susikoncentravo didesnis mokinių skaičius Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, bet turime galvoti ir apie kaimo vietoves, apie miestelius, kur taip pat gyvena jauni žmonės ir taip pat mokosi vaikai, jie taip pat turi gauti tokias pačias kokybiškas ugdymosi sąlygas.
Manau, kad tikrai tie pirmieji darbai bus peržiūrėti ir pakoreguoti kartu su bendruomene dialogo būdu, kalbantis su savivaldybėmis, įtraukiant profesines sąjungas ir ieškant paties geriausio sprendimo būtent siekiant išspręsti šitą problemą, su kuria dabar yra tikrai susidūrusios savivaldybės nutolusiose savo gyvenamosiose vietovėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi kolega K. Neimantas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Klausimas D. Šakalienei. Vis dėlto įsipareigojimas skirti 3,5 % BVP, galima sakyti, užfiksuotas, todėl 380 mln. papildomų pinigų per metus, matyt, turės būti skirta. Priminsiu, kad 2022 metais, per metus, 800 mln. buvo skirta, taigi tai išsprendžiamas klausimas. Jei bus skirti papildomi resursai, kam, į kurią krašto apsaugos sritį planuojate nukreipti, nes visada, jei perkate ginkluotę, vis tiek reikia personalui resursus numatyti. Kažkaip programoje nepastebėjau didesnio dėmesio krašto apsaugos darbuotojų atlyginimo augimui kaip svarbios motyvacinės priemonės. Tai jūsų nuomonė?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimą, gerbiamas ministre. Iš tikrųjų mes abu žinome, kad tikrai labai padėtų, jeigu būtų suplanuotos šiek tiek didesnės lėšos paspartinti mūsų kai kurių ypač svarbių divizijai aprūpinti platformų įsigijimą ir jeigu mes galėtume dabar turėti avansą, tai tikrai kur kas greičiau prasidėtų gamyba tam tikros labai svarbios įrangos. Bet jeigu vis dėlto kalbame apie detales, kam konkrečiai paskirstysime papildomus pinigus, kurie bus šiais metais mums reikalingi, tai čia vis dėlto jau yra Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano klausimai. Aš manau, kad kitame etape galėsime aptarti.
O kalbant apie kariuomenės poreikius, abu žinome, kad ne papildomi 500 mln. ir net ne papildomi 800 mln. yra reikalingi. Kalbant apie prioritetus, tai divizijos aprūpinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų ir su tuo susiję kariuomenės modernizavimas, kariuomenės infrastruktūra ir visi kiti procesai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K. Neimantas. Ruošiasi kolegė R. Tamašunienė.
K. NEIMANTAS (NAF). Ačiū, Pirmininke. Klausimai būsimajam susisiekimo ministrui. Surenkamą biudžetą keliams iš esmės sudaro daugiau negu milijardas, o paskirstymas yra mažesnis. Įdomu, ką jūs darysite dėl kitų biudžetų, kaip kovosite, kad gautumėte maksimalų keliams skirtą biudžetą? Taip pat bendraujant su „Via Lietuvos“ atstovais nuolat minima, kad projektai parengti, projektai rengiami, bet finansavimo nėra ir panašiai. Sakau: tai kam yra finansavimas? Sako: tiltams ir strateginiams valstybės objektams. Ar nemanote, kad strateginiai valstybės objektai turėtų turėti atskirą biudžetą, o ne būtų naudojama iš jau šiaip kritinės būklės kelių?
Ir paskutinis toks klausimas dėl Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos, kuri iš esmės yra Klaipėdos miestas, tik skiriamas Palangos plento, apie ten esančias kelių ir gyventojų problemas, vaikų žūtis ir nesaugų eismą. Jeigu iš esmės ši situacija nėra žinoma, aš labai norėčiau paprašyti, kad pasigilintumėte į ją. Jeigu reikėtų…
PIRMININKAS. Laikas klausti.
K. NEIMANTAS (NAF). …kokios nors mano pagalbos, aš mielai linkęs padėti spręsti šiuos klausimus. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Atsakant į paskutinį klausimą, ačiū už būsimą pagalbą, nes iš tikrųjų ta padėtis nėra žinoma.
Atsakant į klausimą, kiek kam pirmiausia skirti – strateginiams objektams arba kitiems objektams. Kai dabar neturime geros prioretizuotos sistemos, kam ir kada skiriame, tada ir išeina taip, kad tą nedidelę biudžeto dalį, kurią skiriame kelių infrastruktūrai, bandome kiekvienas tempti į save, sakydami, kad svarbesnis projektas yra šis, o ne tas. Tada ateina kitas kolega, sako, bet svarbesnis yra tas projektas ir panašiai.
Žiūrint apskritai į biudžetą, susidaro įspūdis, kad visos sritys yra ypač prioritetinės ir visoms sritims reikia labai didelio finansavimo. Ką tik girdėjome atsakant krašto apsaugos ministrę, kiek papildomai reikėtų. Bet kuris ministras iš čia sėdinčių, aš manau, galėtų pasakyti, kad jo sričiai reikia daugiau, daugiau ir daugiau.
Planas yra paprastas, bet ambicingas. Kitais metais vis dėlto mes turėtume su jūsų, kaip Seimo narių, lygiai taip pat pagalba sukurti normalią teisinę bazę, kurioje mes galėtume pasakyti, jog kelių priežiūrai, taip pat ir strateginių objektų priežiūrai, remontui, statybai ir panašiai, mes galime sukurti specialų fondą ir tame fonde mes galime numatyti papildomas lėšas. Jeigu to nedarysime, jeigu nejudėsime ta linkme, aš net neabejoju, kad būsime toje pačioje situacijoje arba dar blogesnėje, negu esame šiandien. Tai tos pagalbos reikės ir man, ir ministerijai. Ir būtent iš jūsų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R. Tamašunienė. Ruošiasi kolega V. Gailius.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Pirmiausia tai norėjau palinkėti naujajai Vyriausybei ir visai komandai sėkmės šiandien pradedant darbus ir įgyvendinant programą. O klausimą turiu premjerui, nes pasigedau ir radau tiktai epizodiškai paminėtas tautinių mažumų teises.
Buvusi valdančioji dauguma priėmė ir pokyčiai vyko, bet visi įstatymai yra pusiau lupti, pusiau skusti. Kalbu apie vardų, pavardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose ir Tautinių mažumų įstatymą, kuris įneš, tikrai įneš daug sumaišties. Ir jau matome pirmuosius žingsnius.
Kaip bus, noriu paklausti, užtikrintas mokyklų tautinių mažumų kalbomis švietimas? Tai čia esminis mano klausimas, nes jau yra bandymų tą mokyklą iš esmės pakeisti, niveliuoti, kas tiesiog neatitinka tarptautinių teisės aktų.
Ir ar bus tinkamas dialogas su tautinių mažumų organizacijomis? To mes tikrai pasigendame ir gauname dovanų daryti mus laimingus per prievartą. Tai aš noriu galbūt iš jūsų išgirsti, neturėjau galimybės paklausti, kai buvo programos pateikimas. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Dėl dialogo kultūros jau ne kartą mes kalbėjome, diskutavome, kad tikrai tokią mes pasistengsime įdiegti į visas ministerijas ir į Vyriausybės kabinetą. Kalbant apie priimtų įstatymų taikymo peripetijas arba aplinkybes, iš tikrųjų, reikės padaryti normalią, kaip sakyti, to taikymo aplinkybių analizę. Kiek tai yra teisinio reguliavimo spragos, kiek netobulas teisėkūros procesas, o kiek susiję su įstatymą taikančių organizacijų interpretacijomis ar požiūriu. Čia reikės šiokią tokią analizę padaryti. Bet tame procese tikrai diskutuosime ir dalyvausime visi kartu.
PIRMININKAS. Klausia kolega V. Gailius. Ruošiasi B. Ropė.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Norėčiau paklausti teisingumo ministro dėl to, kas pasakyta viešojoje erdvėje, jog žemės ūkio, teisingumo ir aplinkos ministrai, jeigu jie prisidirbs (aš abejoju, ar prisidirbs, nes man jų kompetencija nekelia jokių klausimų), bus atsakingi Prezidentui. Už tai bus atsakingas Prezidentas. Ministre, ar nemanote, kad reikėtų keisti Vyriausybės įstatymą ir jame vietoje žodžių „Vyriausybė solidariai už savo veiklą atsakinga Seimui“ įrašyti, kad Vyriausybė solidariai, išskyrus teisingumo, aplinkos ir žemės ūkio ministrus, yra atsakinga Seimui, o šie ministrai atsakingi Prezidentui?
R. MOCKUS. Gerbiamas Seimo nary, ačiū jums už klausimą. Pirmiausia, visiškai sutinku su jumis, kad ministrų atsakomybė yra gana didelė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ministrai tiesiogiai atsakingi yra Ministrui Pirmininkui. (Balsas salėje: „Pavaldūs.“) Pavaldūs, taip.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia Seimo narys B. Ropė. Ruošiasi kolega T. Domarkas.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas premjere, gerbiami ministrai, prisidedu prie linkėjimų ir sveikinimų.
Noriu užduoti du klausimus. Susitikime su jumis frakcijoje klausiau dėl priemonių regionų skirtumams mažinti. Žinant, kad Lietuvoje skirtumai tarp regionų siekia tris keturis kartus, pavyzdžiui, sostinės išsivystymas yra apie 140 % Europos Sąjungos vidurkio, Tauragės ar Utenos – tiktai apie 50. Jūs sakėte, kad taip, aktualu, ir galvosite, kaip tai pateikti, bet pateiktas tiktai tolygus regionų vystymas. Vadinasi, kaip ir nesimato skirtumų mažinimo. Galbūt bus pateikta priemonėse ir galbūt jūsų kadencijos pabaigoje nors 50 % sumažėtų skirtumas?
Ir antras klausimas. Dar XVII Vyriausybės žadėtas 250 mln. Atsigavimo fondo skolos grąžinimas žemės ūkiui ir kaimui, tai buvo žadėta, paskui nubraukta. Jūs planuojate persiderėti su Europos Komisija. Ar įtrauksite šitą klausimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Kam klausimas? Kolegos, priminkite visą laiką klausdami.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ar vidaus reikalų ministrui, ar?..
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamam premjerui, nebent jisai mano, kad kuris nors ministras gali.
G. PALUCKAS (LSDPF). Manau, kad vidaus reikalų ministras šiek tiek papildys. Bet, kaip ir diskutavome iš tiesų susitikime frakcijoje, regioniniai klausimai yra horizontalūs, einantys per visas viešosios politikos sritis. Tai yra ir investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas, kelių infrastruktūros tvarkymas ir taisymas. Tai yra ugdymo ir sveikatos įstaigų arba tų įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumas. Todėl tam tikra dalimi visos šios regioninės politikos priemonės atsispindi tam tikruose skirsniuose. Tačiau kalbant apie šios regioninės politikos formavimo koordinavimą, šiuo tikslu būtų Vidaus reikalų ministerija skeliama į dvi, atitinkamai kuriant Regioninių reikalų ministeriją, kuri ir užtikrintų tą horizontalią būtent visų šitų viešosios politikos formavimo ir koordinavimo funkciją. Tai vidaus reikalų ministras gali, matyt, papildyti.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų galima sakyti, kad ne vien iš Vidaus reikalų ministerijos srities išeitų sritys. Manome, kad ten galėtų atsirasti ir žemės klausimai, kalbant apie žemės valdymą, galimai galbūt tam tikri teritorijos planavimo klausimai. Kalbėjome apie viso regioninio transporto perėmimą, vadinasi, ir vietinį, ir priemiestinį, ir tarpmiestinį susisiekimą, kad būtų kuriamos vienos bendros sistemos. Tie klausimai būtų tokie galbūt pagrindiniai šitos ministerijos darbotvarkėje.
Kaip ir buvo paminėta, visų pagrindinių klausimų, kurie susiję ir rūpi savivaldai, koordinavimas yra būtinas. Vienas iš tokių pagrindinių – galbūt piliečių, gyventojų įsitraukimo į savivaldos veiklą stiprinimas, pagerinant arba parodant didesnę seniūnaičių institucijos svarbą, suteikiant jai ir galimybę, ir kad finansiškai apsimokėtų dalyvauti šitoje veikloje. Taip pat regionų plėtros tarybų galios peržiūrėjimas, suteikiant joms kuo daugiau galių, turėtų padėti plėsti ir vykdyti tą regionų stiprinimo programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega T. Domarkas. Ruošiasi A. Zuokas.
T. DOMARKAS (NAF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos ir naujas Ministrų Kabinete. Klausimas būtų aplinkos ministrui. Kadangi per praeitus metus, kalbant apie daugiabučių renovaciją, buvo visiškai sužlugdyta programa, sumažintas finansavimas ir visiškai faktiškai visus metus nevyko jokių naujų renovacijų, tai klausimas ministrui: kaip ruošiatės išspręsti šitą klausimą, kokios jūsų mintys, nes jums statybos nėra naujas dalykas? Ačiū.
P. PODERSKIS. Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Ačiū už klausimą. Manau, kad renovacijos sritis, bent jau kalbant apie turinį ir idėjas, Aplinkos ministerijoje yra tikrai stipriai pasistūmėjusi. Atlikta nemažai studijų, kaip reikėtų renovuoti kvartaliniu būdu būtent daugiabučių kvartalus. Manau, kad tai bus gera atspirtis. Ir tai, kas yra įrašyta Vyriausybės programoje, numatyti veiksmai, manau, kad tikrai bus gera sinergija ir mes galėsime tą procesą išjudinti iš to taško, kuriame dabar jis yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Zuokas. Ruošiasi J. Sejonienė.
Dėl vedimo tvarkos – B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere, neatsakėte į antrą klausimą dėl Atsigavimo fondo skolos grąžinimo žemdirbiams, ar sieksite, ar ne?
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas gali dar pabaigti atsakymą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Galvosime apie tai, gerbiamas kolega, galvosime apie tai.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas yra taip pat aplinkos ministrui, iš kurio tikrai daug tikimės, bet aš norėčiau grįžti šiek tiek į praeitį. Kai jūs buvote savivaldybės administracijos direktorius, jūs buvote padaręs tokį keistą viešąjį… tai yra pirkimą ne konkurso tvarka. Daug kas apie tai rašė. Kalbu apie plaučių ventiliavimo aparatus, kuriuos pirkote per įmonę, kuri pirko internete keturis penkis kartus brangiau, negu reali jų kaina. Ilgą laiką STT vykdė tyrimą jūsų atžvilgiu, ir šiandien aišku, kad savivaldybė neteko, prarado 80 tūkst. eurų pajamų, tai yra iš 280 tūkst. tiek nepavyko susigrąžinti. Tai mano klausimas: ar STT tyrimas jūsų atžvilgiu yra pasibaigęs ir ar jūs bent kokia dalimi prisidėjote prie atlyginimo žalos, kurią padarėte savo veiksmais, neatsakingai atlikdamas pirkimą?
P. PODERSKIS. Ačiū už klausimą. Kadangi istorija sena, tai pasitikrinau jos eigą ir galiu patikinti, kad STT tyrimas mano atžvilgiu šiuo atveju niekada nebuvo pradėtas. Buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas FNT tarnybos, bet vėliau visi įtarimai buvo panaikinti ir tas specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas. Mano žiniomis, procesas nėra pasibaigęs, toliau vyksta išieškojimas ir tie pinigai po truputį į savivaldybę grįžta.
Tuo metu, kovido metu, buvo vykdoma tikrai labai daug pirkimų, šimtai ir gal net tūkstančiai, tai mes tuo metu tikrai padarėme ne vieną klaidą. Manau, kad tai tik įrodo, kad dirba žmonės, o ne robotai, ir žmonės kartais daro klaidų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė J. Sejonienė. Ruošiasi kolega M. Lingė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš turiu klausimą sveikatos apsaugos ministrei. Gerbiama ministre, pirmiausia dėkoju, kad pažadėjote, skirtingai negu ponia V. Blinkevičiūtė, nestabdyti pradėtų reformų. Suprantu, kadangi jau trečią kartą turiu galimybę jūsų klausti, kad su tokia nekonkrečia programa pradėti dirbti yra sunku. Ne veltui jūs, matyt, pati išskyrėte tris artimuosius ir tris tolimuosius tikslus, kurių sieksite, žadėjote dėl jų įgyvendinimo tartis su socialiniais partneriais.
Vis dėlto šįkart vieno klausimo noriu paklausti, jisai bus iš dviejų dalių, bet labai konkretus. Labai opi yra eilių problema ir rinkimų metu jinai nuolat buvo eskaluojama. Kokią jūs įvardintumėte vieną konkrečią priemonę, kuri realiai spręstų eilių klausimą?
Antra. Ar pritartumėte Prezidento vetuotam įstatymui, kad vis dėlto privačios įstaigos, kurios neturi sutarčių su Valstybine ligonių kasa, galėtų siųsti pacientus specialistų konsultacijos į valstybines įstaigas ir išrašyti kompensuojamuosius receptus? Ačiū.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Jeigu jūs leisite, aš jums atsakysiu medicinine metafora, kad prieš paciento gydymą pirmiausia reikia surinkti anamnezę, pasikviesti, jeigu būklė tikrai sunki, konsiliumą ir tuomet spręsti. Leiskite priminti, kad šiandien tyrimai ir švieslenčių duomenys (tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys) rodo: 50 tūkst. žmonių laukia gydytojo konsultacijos ilgiau negu 2 mėnesius. Apie 50 viešojo sektoriaus įstaigų šiandien dirba nuostolingai. Eilių sprendimas ir susiklosčiusi situacija yra absoliučiai nepriimtina ir reikalauja skubių intervencijų ir gydymo.
Jūs klausiate apie vieną pagrindinę priemonę kompleksinei problemai spręsti. Pirmiausia kalbame apie realios situacijos įvertinimą ir, be abejonės, pacientų pagal riziką įvertinimą ir jų paslaugų gavimo prioritetizavimą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir sveikatos grėsmes.
Atsakant į antrą jūsų klausimą, mes iš tiesų pritariame Prezidento veto, kuris buvo išreikštas, ir toliau ieškosime bendradarbiavimo ir partnerystės galimybių, derindami interesus tarp viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M. Lingė. Ruošiasi D. Asanavičiūtė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš taip pat norėčiau pasinaudoti proga užduoti klausimus dviem ministrams, kuriuos galbūt mažiausiai šiame etape girdėjome, tai aplinkos ir teisingumo. Koks yra jūsų indėlis rengiant Vyriausybės programą, kurią jums teks įgyvendinti? Ir dar patikslinantis svarbus iš viešosios erdvės, kad neliktų tų klaidingų arba skirtingų interpretavimų. Tai kaip jūs jaučiatės, kieno jūs esate deleguojami Vyriausybėje – ar socialdemokratų premjero G. Palucko, ar koalicijos partnerio R. Žemaitaičio?
R. MOCKUS. Gerbiamas Seimo nary, ačiū jums už klausimą. Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad koalicijos sutartis yra rašytinis teisinis dokumentas. Šiame dokumente vienas iš kontrahentų yra partija „Nemuno aušra“. Suprantama, kad vykstant procesui teko bendrauti ir su šios partijos pirmininku, ir su kitų koalicijos partnerių pirmininkais.
Taip pat atsakant į klausimą dėl programos, taip, gerbiamas Ministras Pirmininkas įsiklausė į tam tikras įžvalgas ir buvo bendri pamąstymai, aptarimai dėl Vyriausybės programos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aplinkos ministrui irgi dar buvo adresuotas tas pats klausimas.
P. PODERSKIS. Į komandą pasikvietė Ministras Pirmininkas. Taip pat su Remigijumi esame apie tai kalbėję ir kalbėję apie programą, apie tai, kaip matome problemas. Tai bendrausime ir bendradarbiausime. Manau, kad tikrai labai daug gerų minčių buvo išsakyta ir tie darbai bus patys konstruktyviausi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė D. Asanavičiūtė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Norėčiau pirmąją klausimo dalį užduoti gerbiamam premjerui ir išgirsti labai aiškų, konkretų atsakymą.
Jūsų Vyriausybės parengta programa, ne jūsų konkrečiai – Vyriausybės parengta programa, na, visi pripažįsta, netgi patys ministrai, yra labai dosni. Dosniai žarstomi pinigai įvairioms socialinėms reikmėms, švietimui ir taip toliau. Net patys ministrai, atėję į mūsų frakciją, užklausti, iš kur gaus finansavimą, nukreipė žvilgsnius ir pirštus į finansų ministrą, kad jis ieškotų tų finansų. Taigi, akivaizdu, teks ieškoti tų finansų įvairioms reikmėms.
Mano klausimas ir noras išgirsti jūsų įsipareigojimą, kad, ieškant trūkstamų finansų, nebus nukreipta ranka į diasporai skirtą finansavimą, tai ir lituanistiniam švietimui, bendruomenėms, meno kolektyvams, profesionalų klubams, kad tas per ketverius metus išaugęs tikrai žymus finansavimas nuo 4 iki 10 mln. nebūtų liečiamas ir tvariai augtų. Noriu išgirsti jūsų konkretų įsipareigojimą, kad taip, finansavimas augs ir nebus mažinamas.
Kitas klausimas…
PIRMININKAS. Kolege, jūs laiką išnaudojote.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). …labai trumpas. Teisingumo ministrui. Yra įsipareigojimas ieškoti būdų išsaugoti pilietybę po nepavykusio referendumo. Kokie…
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Matyt, klausimą arba bent jo dalį išgirdo ir gerbiamas teisingumo ministras. Kalbant apie biudžetą, jūs puikiai žinote, kad kiekvienais metais jis svarstomas iš naujo. Tai nėra jokių lėšų, kurios gali būti garantuotos bet kam, žiūrint į kitų metų biudžeto projektą. Šiandien mes turime 2025 metų projektą. Jeigu jame numatė reikalingas lėšas darbą jau baigianti Vyriausybė, tai, matyt, jos ten ir lieka. Dėl to, matyt, galime visi kartu pasidžiaugti. O žiūrint į perspektyvą, aš labai tikiuosi ir jūsų aktyvaus dalyvavimo ir palaikymo siekiant didinti valstybės biudžeto finansines galimybes tam, kad iš tikrųjų galėtume tvariai finansuoti visas valstybės reikmes ir šios programos, kurią šiandien, tikiuosi, patvirtinsime, įgyvendinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi D. Varnas.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Prieš tai gerbiamas kolega Ž. Pavilionis čia bandė jus, premjere, ir Prezidentą paauklėti. Na, tradiciškai jie bando vis ką nors auklėti, bet nelabai jiems sekasi.
Gerbiamas premjere, toks mano klausimas. Po paaiškėjusio skandalo, kad Konservatorių partija dirba su rusų, Kremliaus agentais, su GRU dirba (tai viena įtakingiausių organizacijų), ir jie visus kaltina, kad tai yra prorusiškos partijos, ar, gerbiamas premjere, nebūtų laikas priimti agentų įstatymo ir visus Konservatorių partijos narius patikrinti, ar jie visi yra lojalūs Lietuvai, ar iš tikrųjų jų partijos nariai dirba Kremliui? Agentų įstatymas, manau, mūsų kadencijoje būtų idealus.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Bet aš jau ir prisistatydamas esu išsakęs vieną principą, kad dėl vienokios ar kitokios vieno asmens klaidos nebūtų tie dalykai tapatinami su visa politine organizacija. Žinau, kad mes tų principų laikomės. Tikiuosi, kad tų principų laikysis visos parlamentinės partijos savo politinėse diskusijose ir batalijose. Šiandien kažkodėl mes girdime, kad viena partija yra kalta ir, kaip sakyti, nusižengusi dėl partijos lyderio galbūt kažkokių pasisakymų, o kai girdime panašius epitetus ar pasiūlymus kitų partijų atžvilgiu, sako, ne, ne, mes jau su tuo nieko bendro neturime. Jeigu jau taikome bendrą principą, tai taikykime jį universaliai ir visiems.
Aš tikrai tikiuosi, kad šiokios tokios mūsų biudžeto korekcijos tikrai pagelbės ir mūsų Saugumo departamento, ir kitų specialiųjų tarnybų darbui, kad tokių asmenų, kurie galimai veikia politinėse partijose kitų valstybių ar jų specialiųjų tarnybų naudai, tikrai nebus arba jų veikla bus greitai ir efektyviai užkardyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Varnas. Ruošiasi kolegė A. Bilotaitė.
D. VARNAS (NAF). Klausimas švietimo ministrei R. Popovienei. Mano klausimas susijęs su priemonėmis, kurių imsis Vyriausybė, siekdama teikti pirmenybę profesinio, įgūdžiais pagrįsto ugdymo kokybei mokyklose, kolegijose ir universitetuose, kad žmonės gautų ne tik diplomus, bet ir tų įgūdžių, nes dabar kartais yra kitokia situacija. Ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip, šiandien, kalbant apie profesinį ugdymą, pagrindinis dėmesys ir turi būti skirtas būtent profesiniam rengimui ir akcentavimui tokių profesijų, kokių labiausiai reikia to regiono verslui. Šiandien, man atrodo, tai yra pagrindinis tikslas ir jis nėra dar tikrai galutinai įgyvendintas. Padarytą profesinių mokyklų tinklo reformą šiandien taip pat tikrai reikėtų peržiūrėti, ar tikrai tai atliepia, ar atliepia regiono lūkesčius. Tai pagrindinis tikslas, tikrai šiandien jūsų labai teisingai įvertinote, – būtent profesinių mokyklų ir regione esančio verslo bendradarbiavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė A. Bilotaitė. Ruošiasi Seimo narys R. J. Jankūnas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas yra vidaus reikalų ministrui. Norėčiau paklausti, kaip ketinate konkrečiai stiprinti statutines tarnybas, jų pasirengimą ir kompetencijas reaguoti į hibridines grėsmes ir saugoti strateginius objektus?
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tam, kad būtume atsparūs minėtoms atakoms, būtinos nuolatinės pratybos ir mokymai. Vienas iš jų, aišku, yra ir planų parengimas. Mes žinome, kad galbūt ne visada mes visose srityse turime jau šiandien parengtus planus, kaip veiksime ekstremaliosios arba kritinės situacijos atveju. Labai svarbus skirtingų padalinių ir valstybės, savivaldybės institucijų bendradarbiavimas. Kitas momentas, labai svarbus ir aprūpinimas naujomis technologijomis, kad būtų galima atpažinti tas grėsmes, jas identifikuoti ir iškart daryti priešingą veiksmą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R. J. Jankūnas. Ruošiasi Seimo narys A. Mockus.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kadangi aplinkosauga yra tiesioginis statybų verslo interesas, aš norėčiau paklausti gerbiamo kandidato į aplinkos ministrus. Turimais duomenimis, jūs esate statybos sektoriaus verslo lobistas. Kai tapote, deklaracijos nepateikėte, dabar galimai esate, bet užmiršote užsiregistruoti? Vienas būtų klausimas.
Kitas. Jūsų interesų deklaracijoje nėra „Darnu grupės“ ir nėra „MG Baltic“ grupės“, kuriai priklauso „Darnu“. Vieša informacija rodo, kad prieš dvejus metus jūs prisijungėte prie „Darnu grupės“. Tai kada jūs baigėte tenai dirbti ir kaip čia atsitiko su deklaracija?
Susijęs klausimas gerbiamam premjerui. Po to, kai buvo, deja, atsisakyta gerbiamo žmogaus, akademiko S. Podėno kandidatūros į aplinkos ministrus, ar jums užteko laiko įvertinti, ką jums čia pasiūlė? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jeigu leisite, aš pradėsiu nuo atsakymo į pateiktą klausimą. Iš tikrųjų viešojoje erdvėje yra pateikta daugybė keisčiausių interpretacijų ir antraščių, kurios neturi nieko bendro su realybe tiek dėl vieno kandidato ar kito kandidato siūlymo, teikimo. Tai yra skirtingos, matyt, šiek tiek sąvokos ir procedūros. Galiu pasakyti atsakingai: aš spėjau įsigilinti į aplinkos ministro kandidatūrą – teko kartu dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje ne vienerius metus, todėl aš puikiai žinau, kokius administracinius ir kitus gebėjimus turi minimas asmuo. Lygiai taip pat galiu šiandien pasakyti, jog S. Podėno kandidatūros svarstymas šiandien jau yra tiesiog neaktualus. Priežastys, kurios lėmė vienos ar kitos kandidatūros atsisakymą, yra ir, matyt, liks paraštėse ar bendraujant individualiai. Bet dar kartą sakau, kad viešojoje erdvėje paskleista informacija arba interpretacijos labai dažnai yra tiesiog toli nuo realybės. Tai sakau atsakingai kaip tų įvykių tiesioginis dalyvis.
P. PODERSKIS. Ačiū už klausimą. Papildysiu atsakymą. Tiesiog vakar oficialiai išsiregistravau iš lobistų registro, nes tos veiklos nebevykdau nuo rugsėjo 9 dienos, kai dirbu Aplinkos ministerijai pavaldžioje agentūroje. O dėl „Darnu grupės“, buvau ten darbuotojas nuo 2022 metų lapkričio iki 2023 metų balandžio, tai ne taip ir ilgai, ir daugiau šiandien jokių ryšių neturiu. Deklaracija yra tiksli ir teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Mockus. Ruošiasi D. Gaižauskas.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų džiugina ambicinga Vyriausybės programa, taip pat stipri aplinkos apsaugos dalis. Mano klausimas aplinkos ministrui. Kaip vertinate šiuo metu Lietuvoje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą? Kaip ketinate stiprinti taršių įmonių kontrolę ir ar nemanote, kad reikėtų griežčiau reglamentuoti taršių įmonių atsiradimą bei plėtrą? Ačiū.
P. PODERSKIS. Iš esmės Vyriausybės programoje, manau, labai išsamiai yra šitas klausimas paliestas. Yra programiniai punktai ten įrašyti labai išsamiai, ir tą programą sieksime įgyvendinti. Tą Aplinkos ministerijos politikos grupę, kuri susijusi su šia sritimi, manau, reikės stiprinti ir tas priemones įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega D. Gaižauskas. Ruošiasi R. Kaunas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Klausimas bus premjerui. Išties nacionaliniam saugumui šioje programoje dėmesio tikrai labai daug skyrėte, tai yra gerai. Bet tam tikri įvykiai, kurie dabar plačiai aprašomi žiniasklaidoje, šiek tiek reikalauja konkretikos. Aš daugiau kalbu apie GRU agentą, kuriam pareiškė įtarimus Generalinė prokuratūra ir kuris aptiktas Konservatorių partijos gretose, ir panašu, kad ganėtinai seniai. Tai, kad šis galimai GRU agentas dar vis yra Konservatorių partijos narys, išties šokiruoja, nes apie šią operaciją Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai buvo informuoti dar žiemą, tai yra po sulaikymo sausio–vasario, atrodo, mėnesiais, ir apie šią situaciją NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas tikrai žinojo. Kodėl iki šios dienos jisai Konservatorių partijos narys, aš nesuprantu. Tačiau kelia klausimų kiti dalykai, nes būtent kokias aš matau grėsmes po šios operacijos pristatymo? Valstybės saugumo departamento vadovas po tam tikros komisijos buvo pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui, būtent Konservatorių partijos iniciatyva komisija sudaryta…
PIRMININKAS. Klausimą!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). …vėliau biudžetas buvo mažinamas ir taip toliau. Jūsų prioritetai Valstybės saugumo departamentui dabar konkretūs, kokių skubiai veiksmų imsitės? Ir norėtųsi šiek tiek daugiau konkretikos, ypač po šio išaiškėjusio momento, aptikto būtent Konservatorių partijos gretose.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Jeigu aš teisingai suprantu, NSGK posėdžio metu pateikta informacija buvo su grifu „slaptai“, jeigu aš teisingai suprantu. Tai, kalbant apie slaptą informaciją, jos atskleidimas kitiems asmenims, kurie neturi tos informacijos valdymo arba susipažinimo subjekto statuso, matyt, užtraukia tam tikrą atsakomybę. Ir aš tikiu, kad net L. Kasčiūnas, žinodamas, kad partijos narys, kaip mes, socialdemokratai, sakome, bičiulis ar, kaip sakyti, bendražygis, matyt, yra įtariamas tokiais nusikaltimais, neturėjo galimybės apie tai informuoti, nes tai būtų, matyt, sugriovę ir pačią operaciją, ir galbūt būtų sutrukdę nustatyti tam tikrus ryšius. Aš darau tik tokią prielaidą, bet net neabejoju, kad tą informaciją bus galima išsiaiškinti.
Tačiau kalbant apie pirmuosius žingsnius, kurie jau šiandien yra daromi dėl Valstybės saugumo departamento veiklos stiprinimo, tai 2025 metų biudžete bus numatytas papildomas finansavimas pirmiausia informacinėms sistemoms toliau vystyti, kas padėtų ir migracijos procesus sklandžiau valdyti, ir sumažintų krūvį žmonėms, specialistams, pareigūnams, dirbantiems Valstybės saugumo departamente. Taip pat tam tikra dalis numatoma darbo užmokesčiui augti. Vėlgi tai yra susiję su tam tikra tarpinstitucine konkurencija su kitomis specifinę, sakykime taip, veiklą vykdančiomis institucijomis, kur reikalingos panašios kvalifikacijos ir patirtys. Taigi tie žingsniai daromi iš karto, nepaisant to, jog laiko turime faktiškai 24 valandas. Ačiū.
PIRMININKAS. Buvo paminėta Seimo nario L. Kasčiūno pavardė, tai leisime atsakyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš tikrai labai noriu pagirti ir padėkoti premjerui už valstybinį požiūrį ir sukuosi į kolegas, kurie dabar šitą istoriją valkioja, būdami komiteto profesionalūs nariai ir kalbėdami tokius dalykus, kad kažkas kažką žinojo. Jeigu mes būtume pranešę apie tai, tai mes būtume sugriovę operaciją, tyrimą, mes būtume rizikavę viskuo, dėl ko mumis pasitiki Valstybės saugumo departamentas. Pone Gaižauskai, jūs siūlote tai daryti? Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra taikinys GRU. Asmuo yra infiltruojamas į organizaciją, nes organizacija jiems yra pavojus, grėsmė, grėsmė Rusijos įtakai Lietuvoje, ir jie bando tokiu būdu infiltruoti. Tai čia yra esminis dalykas, mes esame taikinys. Jūs puikiai suprantate, kaip Šaulių sąjunga yra taikinys, kaip kitos svarbios institucijos yra taikinys.
Labai teisingai, kad dabar tarnybos atliko savo darbą. Reikia padėkoti NSGK nariams, kurie žinojo ir anksčiau ir, tiesą sakant, šitos istorijos profesionaliai nevalkiojo, o buvo atsakingi. Bet dabar visą šitą istoriją kurti kartu su R. Žemaitaičiu – darote nesąmones.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Pavardė paminėta.
PIRMININKAS. Pavardė paminėta. Įdomi diskusija tarp opozicijos, jūs gal…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas Laurynai, nenueikite. Bet vis tiek būtinas dalykas paminėti. Esmė ta, kad… (Balsai salėje) Infiltracija ruošiama tik tose aplinkose, kur yra palanku. Jūsų partiją kažkodėl pasirinko. Aš galiu, bet negvildensiu. Bet, Laurynai! Gerbiamieji konservatoriai, po to, kai sužinojote apie įtarimą, jau jūs turėjote būti parengę klausimą iš karto jį pašalinti iš partijos, bet dar po šiai dienai jūs svarstote klausimą. Aš tą turėjau galvoje. Nekalbant apie kitus. Gerbiami jūs, kurie kabinote etiketes dėl darbo su Rusija ir panašiai, dabar jūs pasikabinkite, įsisekite sau tas etiketes ir galvokite, ar jūs dirbate, ar ne. O tą ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, klausimas išėjo už šios darbotvarkės klausimų ribų. Manau, kad opozicija turi galimybę tarpusavyje padiskutuoti šitais jautriais klausimais. Toliau mes tęsiame nutarimo svarstymą. Žodį suteikiu R. Kaunui. Ruošiasi kolegė P. Kuzmickienė.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas ekonomikos ir inovacijų ministrui. Gerbiamas Lukai, čia girdime, ir Seime kolegos, ir ministrai turi abejonių dėl finansų, dėl biudžeto, premjeras irgi duoda ambicingą toną, tai ekonomikos ministrui tarsi, leisiu sau pajuokauti, reikės uždirbti tuos pinigus. Jūsų pirmtakė labai į kosmoso platybes žvelgdavo. Klausimas, ar nevertėtų vis dėlto pasižiūrėti į mūsų planetą – į Žemę ir kokios kelios pačios pagrindinės Lietuvos ekonominės kryptys turėtų būti, jūsų manymu? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Galiu jus patikinti, kad tikrai būsime atsisukę ir iš arti žiūrėsime į tai, kas vyksta Žemėje, ir spręsime tuos dalykus, kurie realiai gali šiandieną padėti mūsų ekonomikai augti sparčiau. Daugybę metų turėjome tam tikrą nevienodą klasifikaciją užsienio, Lietuvos kapitalo verslų, matėme, kad Lietuvos kapitalo net ir stambiausios įmonės susiduria su didžiuliais biurokratijos spąstais. Bandysime užtikrinti, kad tos sąlygos būtų kiek įmanoma vienodesnės, taip pat dėsime visas įmanomas pastangas, kad investicijos būtų kuo labiau regionų prasme Lietuvoje tolygios. Tam programoje esame numatę daug priemonių – nuo infrastruktūros, LEZʼų, pramonės parkų ir tikslinių paskatų. Komitete mes turėjome galimybę detaliai apie tai padiskutuoti ir, manau, toliau per ketverius metus detaliai dėl priemonių tarsimės, diskutuosime ir, tikiu, jas rasime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė klausia kolegė P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke, už suteiktą žodį. Kreipiuosi į premjerą G. Palucką. Jums klausimas. I. Šimonytės Vyriausybė šiandien baigia darbą su tikrai ypatingu įvertinimu naujausiame „The Economist“ reitinge, vertinančiame, kaip sekėsi 2024-aisiais pasaulio turtingiausioms valstybėms. Lietuva aplenkė beveik 30 šalių, užėmė 8 vietą, Estijai reitinge teko pati žemiausia vieta, Latvijai – priešpaskutinė. Sakykite, po ketverių metų kokią užsibrėžtumėte vietą pasiekti šiame garbingame sąraše?
G. PALUCKAS (LSDPF). Jeigu turėčiau tą krištolinį rutulį, tai gal ir galėčiau pasakyti konkrečiau, bet… (Dingo garsas) Panašu, kad viską ir pasakiau, nes sistema pasakė: užteks. Bet kalbant kiek rimčiau, jūs gi puikiai žinote, kad nežinia, ką šiai XIX Vyriausybei, ką Lietuvai yra numatęs likimas ir kokios bus aplinkybės. Skirtingoms vyriausybėms teko skirtinga našta, ar tai pandemija, ar karas Ukrainoje, ar panašiai, todėl tikrai tikiuosi, jog mūsų šalis ateinančius ketverius metus tokių sukrėtimų ar nesklandumų neturės. Galėsime tvarkingai dirbti ir judėti pirmyn, ir pasiekti tokius rezultatus, kokius pajėgsime.
Tačiau vertinant ekonominius rezultatus yra labai lengva pirmauti tuomet, kai visa Europa patiria stagnaciją, kai ekonomika traukiasi arba turime ir stagnaciją, ir infliaciją. Todėl tikrai pasistengsime, kad mūsų pasiekimai taip pat visą Lietuvą ir jos visuomenę džiugintų, o ne tik kažkokius sudaromus reitingus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Ministrui Pirmininkui, ministrams. Diskusija įvyko. Seimo nariai turėjo galimybę paklausti.
Dabar turime nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ priėmimo stadiją. Nutarimą sudaro vienas straipsnis – pritarti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G. Palucko pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Taip pat yra priedas, pridedama programa. Šis nutarimas Dokumentų departamento bus redaguojamas vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, tai yra ištaisant numeracijos netikslumus, tekstą sutvarkant pagal kalbos taisyklingumo, teisinės terminijos reikalavimus, nekeičiant šio teisės akto turinio ir prasmės.
Motyvai už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės programa iš tiesų nuteikia labai optimistiškai. Tiesą sakant, jinai kalba apie tai, ko reikia Lietuvos žmonėms, o žmonėms reikia daugiau mokestinio teisingumo, mažiau skurstančių žmonių, trumpesnių eilių pas gydytojus, daugiau dėmesio regionams. Programoje yra kalbama ir apie daugiau žalesnės ir pigesnės energijos.
O Ministrų Kabinetui linkiu neišpuikti, neužsidaryti savo dramblio kaulo bokšte, atsakinėti į Seimo narių skambučius, nes mes esame laidininkai tarp rinkėjų, tarp Lietuvos žmonių ir Seimo. Taigi sėkmės! Kabinetas energingas, kompetentingas. Pirmyn!
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Turiu pripažinti, kad Vyriausybės programoje mes matome daug nuostatų, ateinančių iš praeitos Vyriausybės, ir įvardinimų tų darbų, kurie jau pradėti daryti. Tai, matyt, norėčiau vertinti kaip pripažinimą ir kaip tų darbų tąsą. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad galbūt nevisiškai buvo pasirengusi dauguma tiems išbandymams ir tokiam plačiam pasitikėjimui, kad nevisiškai buvo tinkamai atlikta turbūt analizė, kas mūsų valstybėje jau veikia, kas priimta ir kokie teisės aktai veikia, kokie postūmiai yra įvykę.
Bet kas man kelia nerimą – labai aukštai sukelti lūkesčiai ir tokios abstrakčios formuluotės, trūkumas aiškių prioritetų, kas yra svarbiausia, kaip mūsų visuomenė, kuria kryptimi turės vystytis ir kas yra esmė. Pavyzdžiui, kalbant apie atlygio didinimą mokytojams ir dėstytojams – bus ženkliai padidinta. Aš tik noriu pasakyti, kad 2019 metais darbo užmokesčio fondas buvo 900 mln., 2025 metais jau bus virš 2 mlrd. Vadinasi, padidėjo dvigubai. Tai yra didžiulis pasiekimas, nors suprantu, kad ne visi yra patenkinti ir nori dar didesnių pagerinimų. Tačiau vien 2024 metais padidinti algas 10 % ir 5 % (kalbu apie mokytojus ir dėstytojus) reikėjo virš 300 mln. Tiesiog pinigų kiekiai ir poreikiai yra milžiniški ir neaišku, iš ko jie susidarys.
Labai tikiuosi, kad Vyriausybės palikimas bus konkretūs darbai, bet tikrai ne tyrimai, komisijos, toliau plėtojama priešrinkiminė retorika, kur vienintelis priešas turbūt yra Konservatorių partija. Tikrai, jeigu ta retorika tęsis, kils labai rimtų abejonių dėl sugebėjimo patiems dirbti ir pasiūlyti ką nors konkretaus Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties, taip jau yra pas mus, politika taip sudėliota ir vadinamasis švytuoklės principas veikia kas ketveri metai parlamente: vienus ketverius metus valdo viena valdančioji dauguma, kitus ketverius metus – kita valdančioji dauguma. Prisimenu 2012–2016 metų kadenciją, kada 2016 metais laimėjo valstiečiai, mes buvome opozicijoje, tai vėlgi iš tikrųjų ir ta kritika pagrįsta, ir panašiai, bet grįžkime prie Vyriausybės programos. Dar kartą ko noriu tik palinkėti, kad ministrai, kurie yra šiandieną paskirti, čia kyla abejonių, kas kokiai partijai priklauso ir panašiai, tai vėlgi man toks noras 2020 metus priminti, kas kieno buvo ministras paskirtas.
Būtent įgyvendinimo priemonių planas yra pats svarbiausias dokumentas, kuriuo mes gyvensime ateinančius ketverius metus. Ne Vyriausybės programa priims įstatymus, ne Vyriausybės programa priims ministrų arba Vyriausybės įsakymus arba nutarimus. Kokį mes turėsime įgyvendinimo priemonių planą, kuriame atsiras, kada koks įstatymas turėtų būti priimtas, kada ir kaip mes jį turėsime įgyvendinti. Tai bus vienas didžiausių iššūkių.
Antras didžiausias iššūkis mūsų laukia, tai yra kitas pusmetis, kada Lenkija pirmininkaus ir, aišku, kada Lietuva pirmininkaus. Tai yra vadinamoji Europos Sąjungos integracija, Europos Sąjungos vienybė. Matome, kas šiandien vyksta visoje Europoje. Susiskaldymas yra labai akivaizdus: Prancūzija šiandien faktiškai be valdžios, Vokietijoje bus nauji rinkimai, Italijoje – irgi, Lenkijoje bus nauji prezidento rinkimai. Ir dėl ko aš kalbu apie užsienio politiką? Užsienio politika priklausys, kaip mes, kaip Vyriausybė, kaip visa valstybė, sugebėsime surasti bendrus sprendimus.
Tas pats dėl gynybos klausimo, dėl gynybos finansavimo. Taip, tikrai akmenukas bus konservatoriams. A. Kubilius yra paskirtas komisaru. Ką jisai padarys, kad valstybė galėtų skirti daugiau kariuomenei. Viskas priklausys nuo jo, kaip komisaro, ar jisai sugebės susiderinti su Komisijos vadove, kad leistų skolintis daugiau pinigų karo gynybai ir sistemai, netaikant fiskalinės drausmės. Norėčiau palinkėti, kad konservatoriai ne kenktų, ne piktybiškai elgtųsi su valstybės gynyba ir saugumu, ne su GRU agentais dirbtumėte savo partijoje, o su A. Kubiliumi padirbėtumėte, kad mes kariuomenei ir krašto apsaugai galėtume skirti didesnį finansavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – kolega V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš labai tikiuosi, kad naujai paskirta Vyriausybė atsižvelgs ir atskirs grūdus nuo pelų ir ką tik nuskambėjusius tokius komentarus palaikys kur nors užribyje. Nesuvokti visiškai valstybės sąrangos ir mūsų santykio su Europos Sąjungos struktūromis gali žmogus arba tyčia kenkiantis, arba nesuprantantis, kaip vyksta procesai.
Grįžtant prie programos. Išties vėl noriu pakartoti, džiaugiuosi, kad kultūros dalyje yra labai daug nuostatų, tiesiog paimtų iš mano paminėto Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo aiškinamojo rašto ir visų kitų mūsų tuomet svarstymo metu pasakytų frazių ir įvairiausių minčių. Tas yra labai gerai, nes tai yra tęstinumas ir iš tikrųjų bus labai gerai.
Labai gerai, kad daug vietos yra skiriama lietuvių kalbai kaip Konstitucijos saugomai mūsų valstybinei kalbai. Bet, mieli ponai, kai rengiate Vyriausybės programos veiksmų planą, būkite malonūs, duokite perskaityti šį dokumentą lituanistams. Iš tikrųjų, kai yra tokio ryškumo ir reikšmės dokumentas kaip Vyriausybės programa, kad jame yra tiek kalbos taisyklingumo spragų, yra tiesiog nepadoru. Aš jau nekalbu apie daugiaprasmes frazes, apie ką šiandien šnekėjau iš tribūnos.
Ir dar vienas dalykas, kuris man kelia labai didžiulį rūpestį ir nerimą. 381 punktas, kur jūs įsipareigojate tikslinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą. Čia tikrai labai akylai stebėsime, kad nenukryptume būtent ten, kur ką tik pasisakę žmonės ir bando mūsų valstybę nusiųsti. Taigi, linkiu jums kuo geriausios sėkmės, linkiu draugauti ir su lituanistais, žinoma, ir su opozicija, kuri visada bus pasiruošusi padėti jums nelengvame jūsų kelyje. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos A. Dudėnas. Turbūt pamojuosime.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkui, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kai priimsime vieną esminių sprendimų, mus stebės Anykščių rajono gyventojai. Tai tiesiog pasveikinkime juos čia ir priimkime sprendimą atsakingai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – kolegė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, mūsų naujos Vyriausybės programos pagrindinis tikslas, įvardintas programoje, yra rūpintis Lietuva kaip visų žmonių bendruoju gėriu. Ir aš noriu pabrėžti tą žodį – visų. Tai tikriausiai reiškia, kad visų, ne tik Vilniaus, bet tai reiškia, kad ir tų žmonių, kurie gyvena regionuose, kurie gyvena Šilalėje, kurie gyvena Kaišiadoryse ir kituose Lietuvos miestuose. Aš tikrai esu giliai įsitikinusi, kad šita programa atliepia visus svarbiausius teisėtus mūsų žmonių lūkesčius, kurie kyla tikrai ir iš pamatinių mūsų vertybių, taip pat ir mūsų valstybės darnaus vystymosi poreikio, nepaisant visų krizių, kurios ir buvusios Vyriausybės laikais, kaip pabrėžė buvusi Vyriausybė, siautė, ir dabar dar tiktai gilėja, ar kalbant apie geopolitinę situaciją, ar apie klimato kaitą, ar apie kitas visas negandas, kurių tikrai šiame besikeičiančiame pasaulyje yra labai apstu.
Svarbiausia, kad žmogus turi nuolatinį ir pamatinį poreikį, jis yra bazinis, – tai jaustis saugiam. Ir aš galvoju, kad Vyriausybė sudaro prielaidas savo programoje, kad žmogus būtų saugus, pradedant svarbiausiais socioekonominiais poreikiais ir baigiant tuo, kas yra šiuo metu labai aktualu ir kas svarbu, kad jis jaustųsi savo tėvynėje Lietuvoje, savo valstybėje saugus, nes bus užtikrintas ir tęstinumas, kaip mano kolega ką tiktai minėjo, ir bus užtikrinta, kad krašto gynyba yra tikrai prioritetinis dalykas.
Aš labai tikiu, kad programa bus įgyvendinta. Todėl, kolegos, tikrai labai raginu balsuoti už programą. Komanda yra surinkta, man atrodo, tikrai labai pajėgi, patikima. Galvoju, kad ši Vyriausybė turi tikrai labai gerą šansą pakeisti Lietuvą, kaip nori žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Keletas pastebėjimų dėl komandos sudėties. Šį kartą truputį mažiau Seimo narių negu praėjusioje Vyriausybėje. Nesakau, ar tai gerai, ar blogai, tiesiog buvo blogai praėjusioje Vyriausybėje, kai mes turėjome labai nedidelę persvarą Seime ir daug ministrų turėdavo sėdėti čia. Šita Vyriausybė turės didesnę daugumą ir didesnį komfortą, bet vis dėlto septyni Seimo nariai bus Vyriausybės nariais. Tai pastebėtinas dalykas.
Akivaizdu, kad šita Vyriausybė turės glaudesnį santykį su Prezidentu, su Prezidento institucija, ir tai iš esmės yra geras ir teisingas dalykas, ypač kalbant apie užsienio politiką kaip labai svarbią Lietuvai derintiną poziciją tarp vykdomosios valdžios ir prezidentūros. Ir tikiu, kad K. Budrio kandidatūra ir asmenybė, ir patirtis, ir kontaktai tikrai užtikrins tuos dalykus. Tikrai to nuoširdžiai linkiu, nes to pasigedome per praėjusį laikotarpį.
Programoje yra daug tęstinių dalykų, tas džiugina, tačiau nerimą kelia neatitikimas rinkimų laikotarpio pažadų. Rinkimų laikotarpiu socialdemokratai sakė: mes papildomai perskirstysime 3 mlrd. eurų. Perskirstysime – tai visi suprantame, kad padidinsime mokesčius 3 mlrd., buvo kalbama ne apie šešėlinės ekonomikos mažinimą, o apie papildomus mokesčius. Dabar programoje, Vyriausybės programoje, kai kalbame apie priemonių planą, akivaizdu, kad yra įsipareigojimai ir tą finansuoti, ir tą finansuoti. Ir tai, kaip buvo pastebėta, šimtai milijonų eurų, o iš kur tie šimtai milijonų eurų? Sako, žiūrėsime, gal 2025 metais mokesčių reformą kokią darysime, ir taip toliau. Tai šiek tiek pakibę pažadai, prasilenkiantys su užmojais ir kol kas neparemti finansiniais resursais. Tai tokio netikrumo akivaizdoje susilaikysiu dėl programos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Pasinaudodamas Pirmininko teise, pratęsiu balsavimo langą iki 13 valandos.
Kolegė O. Leiputė dėl vedimo tvarkos.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau minutės dėmesio ir pasveikinti Šiaulių rajono bendruomenę, atvykusią stebėti tokio svarbaus veiksmo kaip Vyriausybės programos tvirtinimas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai atidžiai klausiau visą diskusiją ir tikrai buvo įvairių replikų, įvairių pasisakymų. Neišgirdau turbūt esminio dalyko. Kai kas bandė lyginti buvusią buvusios Vyriausybės programą su šios Vyriausybės programa, bet niekas nepalietė žemės ūkio srities. Ir tai tikrai labai mane nustebino, nes tikrai yra ką pakalbėti. Ir buvusioje programoje buvo surašyti labai ambicingi tikslai, bet realybėje matome, kad viskas įvyko priešingai. Žemės ūkis per tuos ketverius metus, nors galėjo bent jau balansuoti ties konkurencinga riba su kitomis šalimis, šiandien yra duobėje. Nuo šiandien ateinančius metus žemės ūkį reikės traukti iš duobės. Labai gaila, kad niekas… Visi kalba apie kažką, kad trūks pinigų, dar kažko, bet apie tai, kas palikta, niekas nekalba. Ir labai liūdna, kolegos.
Iš dalies noriu pasidžiaugti, kad Kaimo reikalų komitete, svarstant programą, visi komiteto nariai, tiek pozicijos, tiek opozicijos… Opozicijos, tiesa, kalbėdami turbūt dėl partinių motyvų sakė, kad negalime balsuoti už, nors tikrai palaikome ambicingą programą ir profesionalų ministrą, ir visa kita, bet… Na, apskritai dėl partijų kolegų pasisakymų tikrai labai liūdna. Vis dėlto nepripažinti savo klaidų ir kritikuoti… Tai yra tikrai šiek tiek gaila ir liūdna dėl jūsų ambicijų.
Norisi vis dėlto palinkėti, kad ministrai galėtų dirbti ir bent tos 100 dienų būtų galimybė jiems įrodyti, kad Vyriausybė gali dirbti. O po to galėsime kritikuoti, diskutuoti, siūlyti dar geresnius sprendimus. To ir linkiu, kad tas darbas būtų darbas, o ne tik bandymas kišti pagalius į ratus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš labai apgailestauju, kad turėsiu pasisakyti prieš, kadangi iš pradžių tikrai mačiau tiek pozityvo programoje ir tiek vilčių, kad galvojau, rinkausi tarp už ir susilaikyti. Tačiau nematau ten kritinių taškų. Mes žinome LRT klausimą ir žinome, kad ten yra tiek nuomonių įvairovės, kiek kaimynės nedraugiškos Rusijos televizijoje. Vyriausybė privalo šitą klausimą spręsti. Nėra aiškių atsakymų dėl „Igničio“ ir KGB bendradarbių sąrašų išviešinimo. Vyšnia ant torto buvo du paskubomis paskutinę dieną paskirti ministrai, su kuriais neteko net pabendrauti.
Apie krašto apsaugos ministrę. Klausimas yra apie jos kompetenciją. Išsilavinimo toje srityje jokio, patirties minimaliai. Kelia abejonių net jos psichinis stabilumas, pasižiūrėjus kai kuriuos interviu, ir net pažiūrų stabilumas – bijau, kad ministrė netaptų nedraugiškų valstybių taikiniu. Aš suprantu tokį variantą prieš 25 metus, kai jautėmės visai saugiai, – tada paskiriame ką nors ir skiriame pusę procento BVP. Bet dabar situacija yra visai kita.
Galiausiai gerbiamas P. Poderskis toli gražu neišsklaidė abejonių. Puikiai matome, kaip tvarkosi Vilniaus savivaldybė. Pastaraisiais metais nėra tiek surusinto miesto, kiek pats Vilnius. Mes tapsime getų teritorija ir suteiksime nedraugiškai valstybei galbūt tai, kad kiltų noras ginti savo piliečius, savo kalba kalbančius rusakalbius, čionai gyvenančius.
Klausimas apie ventiliatorius man primena JAV Atstovų Rūmų ir Sveikatos teisės instituto ataskaitas, kai Lietuvoje mes…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega, jūsų išseko.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš išsakyti. Kolegos, prašom užimti savo vietas. Priėmimo stadija. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtinimo. Prašome išsakyti savo nuomonę balsavimo metu.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 127 Seimo nariai: už – 85, prieš – 14, susilaikė 28. Skelbiu Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ priimtą. (Gongas) (Plojimai)
Mieli kolegos, noriu informuoti, kad nuo to momento, kai Seime yra patvirtinama Vyriausybės programa, Vyriausybė įgauna įgaliojimus veikti. Ministrai įgaus savo teises ir pareigas, 14 valandą čia, šioje salėje, prisiekę. O dabar skelbiu…
12.56 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimų atsirado. Prašome norinčiuosius paskelbti pareiškimus.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Trumpas pareiškimas. Kolegos, paplojome naujai Vyriausybei, bet aš noriu, kad paplotumėte, kad pagaliau baigė darbą I. Šimonytės Vyriausybė, kuri atnešė tokį supriešinimą Lietuvai, kuri atnešė tiek žalos, kuri atnešė tiek negandų. Aš siūlau, kolegos, paploti, kad pagaliau baigė darbą I. Šimonytės Vyriausybė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū visiems. Patikslinu, kad dar nebaigė. Daugiau Seimo narių, užsirašiusių dėl pareiškimų, nėra. Informacinius pranešimus bus galima pasakyti po to, kai baigsis rytinis posėdis. Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.