LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837
3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-2324)
2018- 09-12 Nr. 102-P-33
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė,
Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė.
Seimo narys Juozas Olekas, Seimo teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
|
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-21 |
1 |
51 |
N |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekte siūlomos įtvirtinti asmens pasyviosios rinkimų teisės į Europos Parlamento narius įgyvendinimo sąlygos dėl to, kad jis “teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų” yra diskutuotinos atsižvelgiant į tai, kad: 1) jos žymiai labiau apriboja asmens teisę būti renkamu į Europos Parlamentą (politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją), nei asmens teisė būti renkamu Seimo nariu (valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos nariu). Pagal Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika. Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”; 2) jose nurodytos konkrečios nusikaltimų rūšys „valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai“. Už tokių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224 straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, bet ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz. Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.). Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami Europos Parlamento nariais pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatą „ Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį”. Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, juose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo.
|
Nepritarti |
Komitetas pritarė projekto iniciatorių nuomonei, kad kol nėra efektyvių priemonių šalinančių politinės korupcijos priežastis, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-21 |
1 |
51 |
N |
2. Projekto nuostata, nustatanti asmens teisės būti renkamam Europos Parlamento nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė. |
Pritarti |
Nuostatos patikslintos. Žr. Komiteto pasiūlymą prie 3 TD pastabos |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-21 |
1 |
51 |
N |
3. Projekto nuostatose turėtų būti nurodomas ne teismo nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“. |
Pritarti |
Taip pat aiškumo dėlei tikslinga po žodžio „įsiteisėjimo“ įrašyti žodį „dienos“ , o terminą rašyti skaitmenimis. Komiteto pasiūlymas: 51 dalį išdėstyti taip: „51.
Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie teismo
nuosprendžiu yra pripažinti kaltais
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-21 |
1 |
51 |
|
4. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime turi būti nurodomas ne keičiamo įstatymo 3 straipsnio papildymas, o pakeitimas, projekto 1 straipsnyje pakeitimų esmė turi būti dėstoma neparyškintu šriftu, o keičiamas straipsnis naujai turi būti dėstomas kabutėse. |
Pritarti |
|
|
5. |
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-07-12 |
1 |
51 |
N |
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2324 (toliau – Projektas), informuojame, jog pritariame 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2324 pateiktiems argumentams, pagrindžiantiems tai, kad Projektu žymiai labiau apribojama asmens teisė būti renkamu į politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją, nei asmens teisė būti renkamu į Seimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami tik bausmę atliekantys asmenys. Projektu siūloma įtvirtinti, jog Europos Parlamento nariais negali būti renkami ir asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. Toliau pateikiame vertinimą dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. 39 straipsnio 1 dalis atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę, o 22 straipsnyje išdėstytas teisinis pagrindas dėl tos teisės naudojimo išsamių nuostatų priėmimo – šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba. Tokios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų. Priemonės šiai teisei įgyvendinti buvo patvirtintos priėmus Tarybos direktyvą 93/109/EB[1]. Vis dėl to, išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos daugumoje valstybių yra skirtingos – Europos Sąjungos lygiu konkrečiai nenustatoma daugiau reikalavimų kandidatams, todėl asmenų, turinčių minėtą teisę, nustatymas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, kaip antai jos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrųjų interesų tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[2]. Pažymėtina, jog Projektu siekiama minėtuosius apribojimus įtvirtinti įstatyme, jais nėra paneigiama pati teisė, o tik tam tikri asmenys nustatytomis sąlygomis dėl savo elgesio pašalinami iš turinčių teisę kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose asmenų grupės tol, kol atitinka minėtas sąlygas. Tačiau kyla abejonių dėl tokio apribojimo proporcingumo. Byloje dėl balsavimo teisės ribojimų asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,[3] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog apribojimas pripažintinas proporcingu tiek, kiek skiriant jį atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, be to, bausmės trukmę. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti, kad Europos Parlamento nariais dešimt metų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai negali būti renkami asmenys pripažinti kaltais. Atkreipiame dėmesį, jog į minėtąsias nusikalstamų veikų grupes įeina skirtingo sunkumo nusikaltimai, kaip antai, apysunkiai ar sunkūs, kurie lemia ir skirtingus teistumo laikotarpius bei bendrai atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustačius bendrą dešimties metų draudimo dalyvauti rinkimuose terminą, susidarytų situacija, kai draudimas taikomas ir, pavyzdžiui, tokiam asmeniui, kuriam teistumas jau seniai yra išnykęs ir asmuo yra laikomas neteistu, tačiau rinkimų teisę varžanti priemonė jam vis dar galioja, ir tokiam asmeniui, kuris padarė sunkesnį nusikaltimą, tačiau suvaržymas pasibaigia kartu su teistumo išnykimu. Nagrinėjamu atveju priemonė būtų taikoma neatsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, veikų sunkumo laipsnį, asmeniui paskirtą realią bausmės trukmę pagal veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant rinkimų teisės apribojimo tikslingumą ir proporcingumą – identiškas pilietinių teisių suvaržymas būtų taikomas visiškai skirtingo pavojingumo veikas įvykdžiusiems asmenims. Be to, net jei teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio arba nepanaikinto), kiltų klausimų, ar toks ribojimas sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę[4] bei atspindėti rinkėjų valią spręsti dėl tokio asmens kandidatūros. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūloma įtvirtinti priemonė, apribojanti galimybes nurodytiems asmenims kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kelia abejonių dėl jos atitikties proporcingumo principui bei pažymime, jog priemonės, varžančios naudojimąsi Chartijoje įtvirtinta teise, tačiau neatitinkančios jos 52 straipsnyje įtvirtintų apribojimo pateisinamumo sąlygų, turi būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei. |
Nepritarti |
Priemonės ir nuostatos pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti buvo patvirtintos priėmus Tarybos direktyvą 93/109/EB[1]. Kaip ir pažymi ETD savo išvadoje, tokios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų. Išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos daugumoje valstybių yra skirtingos – Europos Sąjungos lygiu konkrečiai nenustatoma daugiau reikalavimų kandidatams, todėl asmenų, turinčių minėtą teisę, nustatymas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2324(2), komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –1, susilaikė –3.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2324(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė