2017-06-20

PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 391 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4598

 

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

21

3

 

Argumentai:

Vienas iš svarbiausių aspektų, lemiančių investicinės aplinkos konkurencingumą gamybinių projektų įgyvendinimui Lietuvoje, yra konkurencingos energijos išteklių ir prisijungimo prie elektros kainos lyginant su kaimyninėmis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Lietuva 2017 m. Pasaulio Banko „Doing Business“ reitingo skyriuje, vertinančiame prisijungimo prie elektros tinklų procesą, yra vertinama 55 vieta pasaulyje, ir atsilieka nuo tokių Centrinės ir Rytų Europos valstybių kaip Latvijos (42 vieta), Estijos (38 vieta), Slovėnijos (16 vieta), Čekijos, Slovakijos (53 vieta) bei Lenkijos (46 vieta).

Iki 2012 m. vasario 7 d. visi vartotojai dengdavo 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų, tačiau pagal esamą reguliavimą pramoniniai vartotojai Lietuvoje dengia 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų. Šios sąnaudos stambiems pramoniniams vartotojams neurbanizuotose teritorijose gali siekti net 500 000 eurų. Tai labai didelė finansinė našta naujai besisteigiantiems vartotojams, dėl kurios Lietuva tampa nekonkurencinga  lyginant su kaimyninėmis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Palyginimui Lenkijoje nebuitiniai vartotojai, prisijungiantys prie didesnio  nei 1 kV elektros tinklo, moka 25 procentus prijungimo įmokos dalies. Latvijoje daug elektros energijos suvartojantys (daugiau nei 150 000 MWh per metus) nebuitiniai vartotojai moka 33 procentus prijungimo įmokos dalies. Taigi, siekiant gerinti investicinę aplinką gamybiniams projektams ir tapti konkurencingesne Centrinės ir Rytų Europos regione, būtina sumažinti stambių vartotojų prijungimo prie elektros tinklų kaštus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 4.2.5.2. papunktyje taip pat yra numatytas vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų mažinti prijungimo prie elektros išlaidas, t.y. „Palankių prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų pramonės vartotojams sudarymas siekiant nustatyti, kad vartotojas moka 10 proc. prijungimo išlaidų dalį, jeigu jis įsipareigoja 10 metų nemažinti užsakytos elektros įrenginių leistinosios naudoti galios“. Taigi, pasiūlymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus. Papildomai pažymėtina, kad 2016 m. II pusmečio Eurostat duomenimis, Lietuva išsiskiria vienu iš didžiausių elektros energijos tarifų pramonės vartotojams Centrinės ir Rytų Europos regione – 7,9 ct/kWh. Už Lietuvoje siūlomą elektros energijos tarifą mažesnį tarifą turi tokios kaimyninės šalys kaip Vengrija, Rumunija, Slovėnija, Lenkija, Čekija ir Bulgarija. Kadangi elektros energijos kaina yra svarbus faktorius gamybos investicijų atsiperkamumui, tai lemia, kad kaimyninės šalys turi konkurencinį pranašumą prieš Lietuvą pritraukiant tarptautinius gamybos projektus.

Atsižvelgiant į tai, siūlome sumažinti didesniems nei 1 MW elektros energijos vartotojams tenkančią prijungimo išlaidų dalį nuo 40 proc. iki 10 proc. Šie vartotojai privalės įsipareigoti ne mažiau nei 10 metų nemažinti leistinosios naudoti galios. Tais atvejais, kai vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia būtų didesnė kaip 1 MW, bet jie neketintų pasinaudoti siūlomu 10 proc. prijungimo įmokos dydžiu ir nenorėtų įsipareigoti 10 m. nemažinti  leistinosios naudoti galios, turėtų, kaip numatyta pagal esamą reguliavimą, apmokėti 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Papildyti 67 straipsnio 7 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:

2) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį;

2. Buvusius Įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 2-4 punktus laikyti atitinkamai 3-5 punktais.“

21

4

 

Žr. argumentaciją 1 punkte.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

      „4. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

     „2 3) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punkte punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį;“.

21

5

 

Žr. argumentaciją 1 punkte.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

         „5. Pakeisti 67 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų. Tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 3 punkte, elektros įrenginius. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.“

21

6

 

Žr. argumentaciją 1 punkte.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja  6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

         „6. Pakeisti 67 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Tuo atveju, kai buitinis vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektros įrenginių prijungimo momento pradeda vartoti šiais įrenginiais patiektą elektros energiją savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu vartotoju ir, gavęs atitinkamą skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimą, privalo apmokėti likusią sąnaudų dalį, apskaičiuojamą šio straipsnio 7 dalies 3 2 punkte nustatyta tvarka.“

21

7

 

Argumentai:

Siūloma įstatyme nustatyti ir pasekmes, jei vartotojas nevykdys savo įsipareigojimo 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios. Toks vartotojas turės apmokėti 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo elektros įrenginius.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

         “7. Papildyti 67 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

11. Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų.

2. Buvusias Įstatymo 67 straipsnio 11-12 dalis laikyti atitinkamai 12-13 dalimis.”

 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                                                Virginijus Sinkevičius