LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4539

2017-06-21  Nr. 108-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius,  Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys,   Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij,  Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys,  Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.

Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys,  Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, VMI prie Finansų ministerijos Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė, VMI prie Finansų ministerijos Akcizų administravimo departamento direktorius Paulius Šilingas,  Europos Teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus l.e. vedėjo pareigas Ričard Dzikovič, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, AB „ORLEN Lietuva“  atstovas  Kęstutis Starkus, Partner META atstovas Andrius Romanovskis, Partner META konsultantė Anastazija Markevičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01				Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.              Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją energetikos srityje ir į tai, jog keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Atsargų kaupimo įgyvendinimą ir priežiūrą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, o 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog Vyriausybė, veikdama pagal šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų „formuoja ir įgyvendina atsargų kaupimo valstybės politiką“, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01				2.              Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymą pasirašančio asmens pareigos nurodytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. Be to, išbrauktini žodžiai „Dalia Grybauskaitė“	Pritarti
3.	Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-07-11				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4538 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4538), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4539 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4539), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4540, pagal kompetenciją teikiame pastabas. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu Nr. XIIP-4539 keičiamo Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išlaikytas joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis. Atsargų kiekis kaupiamas, be kita ko, nustatant įpareigojimus įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIP‑4539 siūloma keisti naftos perdirbimo įmonėms, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančioms įmonėms ir įvežančioms įmonėms, patenkančioms į įpareigotųjų įmonių sąvoką, tenkančios atsargų kaupimo pareigos apimtys, turėtų būti įvertintas tokių pakeitimų poveikis atsargų kaupimo įgyvendinimo politikai. Be to, išplečiant įpareigojimo taikymą, kyla klausimas, ar tai bus pagrįsta realiais atsargų kaupimo poreikiais ir nesudarys perteklinės naštos verslui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip atsakingos už atsargų kaupimo ir verslo aplinkos politikas formuojančios institucijos, išvadą.	Pritarti
4.	Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-07-11				2. Projekto Nr. XIIP-4538 1 ir 2 straipsniais siūloma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perduoti su didmenine prekyba naftos produktais susijusią ūkio veiklos priežiūrą. Primename, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teises aktais^[1], reglamentuojančiais energetikos sektorių, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, privalu užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir nešališkumą. Siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, turi būti užtikrinti adekvatus žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, būtini funkcijoms atlikti. Kitaip tariant, suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai atitinkamas funkcijas privalu įvertinti šioms atlikti būtinų išteklių poreikį. Priešingu atveju, galėtų būti pažeistas nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti, ar papildomų funkcijų perdavimas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepareikalaus papildomų asignavimų iš biudžeto ar žmogiškųjų išteklių.	Pritarti
5.	Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-07-11				3. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 3, 6, 7 dalimis siūloma įteisinti laidavimo arba garantijos prievolę asmenims, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Siūloma nustatyti 1 milijono arba 100 tūkstančių eurų vertės laidavimo arba garantijos dydžius. Akivaizdu, kad šios prievolės atsiradimas ir minėti laidavimo arba garantijos dydžiai turės reikšmingą įtaką prekybininkams ir jų ūkinei veiklai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo, įstatymo įgyvendinimo ir poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimas.	Pritarti
6.	Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-07-11				4. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad nefasuotais naftos produktais prekiaujanti energetikos įmonė privalo nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Kitaip tariant, nustatomas reikalavimas gaminių prekybos taisyklėms, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis Projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę.	Pritarti
7.	Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-07-11				5. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 8 dalimi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama, be kita ko, numatyti laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką. Kitaip tariant, įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis bus vertinama koks sumažinto laidavimo arba garantijos dydis konkrečiu atveju galėtų būti taikomas ūkio subjektui. Tai reiškia, kad be įstatyme nurodytų sąlygų įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos papildomos ir, iš esmės, lygiavertės ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias bus vertinamas sumažinto dydžio diferencijavimas, pradedant nuo 100 tūkstančių eurų sumos. Šiame kontekste norėtume priminti, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, <...> pagal Konstituciją galima tik įstatymu“^[2]. Atsižvelgdami į tai, manome, kad visos laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos verslo konfederacija, 2017-06-20					Šiuo raštu Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetą (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 bei Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4539 (toliau kartu – Įstatymų projektai), kuriuos planuojama svarstyti 2017 m. birželio 21 d. Komiteto posėdyje. Šiais Įstatymų projektais siūlomas kompleksinis reguliacinių priemonių paketas mokesčių vengimo didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje problemai spręsti. Pastarųjų metų įvykiai – išaiškintos didelio masto PVM grobstymo schemos, dėl kurių į Lietuvos biudžetą buvo nesumokėta apie 20 mln. EUR[1], iliustruoja šios problemos mastą bei žalą tiek valstybei, tiek sąžiningai šioje rinkoje veikiančioms kompanijoms. LVK vertinimu į Lietuvą per mėnesį įvežama bent 10 tūkst. tonų naftos produktų, už kuriuos nesumokamas PVM. Tokiu būdu į valstybės biudžetą per mėnesį nesurenkama ne mažiau kaip 2 mln. EUR mokesčių, kas per metus sudaro apie 24 mln. EUR. Reaguojant į šias neigiamas tendencijas bei atsižvelgiant į gerąją kaimyninių šalių praktiką užkardant tokio pobūdžio schemas Įstatymų projektais pasiūlyta sugriežtinti didmeninės prekybos naftos produktais veiklos sąlygas, leidimų išdavimo tvarką ir naftos produktų atsargų kaupimo tvarką. Pažymime, jog dėl šių pataisų 2017 m. gegužės 17 d. buvo gauta teigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) išvada bei konkretūs pasiūlymai Įstatymų projektų tobulinimui. LVK pritaria Vyriausybės pozicijai. Tikime, jog operatyvus pagal šiuos siūlymus pakoreguotų reguliacinių priemonių priėmimas ir įgyvendinimas leis geriausiai užtikrinti valstybės interesą – užkirsti kelią mokesčių vengimui, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei sustiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Tad Komiteto narių prašome palaikyti šiuos Įstatymų projektus.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2017-02-10					Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pateikia savo poziciją dėl Įstatymų projektų. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (2 uždavinys). Įgyvendinant minėtus tikslą ir uždavinį, Energetikos įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ir leidimus verstis nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, funkcijos, susijusios su aukščiau minėtų leidimų išdavimu, yra priskiriamos atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Projektuose nėra pagrįsta ar paaiškinta, kodėl esamas reguliavimas yra netinkamas ir kaip funkcijų perdavimas Komisijai išspręs problemas, todėl, Komisijos nuomone, funkcijos, susijusios su suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu bei ūkio subjektų reguliuojamos veiklos kontrole, neturėtų būti priskiriamos Komisijai ir turėtų likti atitinkamų savivaldybių administracijų direktorių kompetencijai dėl šių priežasčių: 1. Atitinkamos savivaldybės yra susipažinusios su šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla bei reguliavimo ypatumais ir yra kompetentingos vykdyti naftos produktų leidimų išdavimą. Be to, naftos produktų leidimų išdavimas savivaldybėse skatina regionų plėtrą, kitu atveju, centralizavus šį procesą ir funkcijas perdavus Komisijai, galimai bus stabdoma regioninė plėtra. 2. Ūkio subjektai, vykdantys suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų pirkimo ir (ar) pardavimo veiklą, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kadangi rinkoje veikia daug dalyvių, užtikrinama tinkama teikiamų paslaugų / produktų kokybė, garantuojama, kad prekės / paslaugos būtų prieinamos visiems vartotojams, todėl jiems taikytinos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos. Pagal galiojantį energetikos sektorių reglamentavimą, reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, yra pagrįsti tais atvejais, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje. 3.Komisijos nuomone, siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 2 uždavinys) yra nesusijęs su Įstatymų projektų tikslu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir sąžiningos konkurencijos iškraipymui. Be to, Komisija nevykdo ir negalėtų užtikrinti priežiūros funkcijų, kuriomis būtų pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai dėl mokesčių vengimo bei sąžiningos konkurencijos iškraipymo. Todėl manytina, kad veiksmų, susijusių su mokesčių surinkimu, neteisėtų finansinių operacijų tyrimais ir kt., pagal kompetenciją turėtų imtis Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 4. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais. Šiuo metu Komisijos išduotas licencijas gamtinių dujų sektoriuje turi 33 gamtinių dujų tiekimo įmonės, 1 perdavimo sistemos operatorius, 5 gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai, 1 gamtinių dujų rinkos operatorius, 1 skystinimo operatorius, t. y. išduodamų licencijų skaičius yra 6,7 karto mažesnis. Atsižvelgdami į tai ir įvertinę Energetikos įstatymo projektą manome, kad siūlymas sąlygos neproporcingai didelę naštą Komisijai, kitiems viešojo administravimo subjektams ir ūkio subjektams, norintiems gauti leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, kadangi šiuo metu ūkio subjektai, turintys leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, atitinka visus reikalavimus, įtvirtintus Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-19 „Dėl Leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Remiantis Energetikos įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ūkio subjektai ne tik turės Komisijai teikti dokumentus, kurie numatyti Taisyklėse, bet ir pakartotinai susimokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą (490 Eur), kuri numatyta Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto 2000 gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 4.530.1 papunktyje. Darant prielaidą, kad į Komisiją kreiptųsi 274 ūkio subjektai, jie turėtų sumokėti 274*490=134.260 Eur. Atsižvelgiant į tai, toks leidimų išdavimo procesas ir tinkamas jo vykdymas pareikalaus papildomų Komisijos finansinių ir žmogiškųjų resursų. Pažymėtina, kad Komisijos finansavimo šaltiniai yra nustatyti Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Komisijos programos, vykdant energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir valstybinę priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų sektorių metines veiklų pajamas. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu ir šių įmonių veiklos kontrole, apmokėtų energetinių ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai, o tai pažeistų skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. Atitinkamai siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą turi būti įvertinti papildomo finansavimo klausimai, kurie užtikrintų adekvačius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus siūlomoms funkcijoms atlikti. 5.Komisija yra nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos apibrėžiamos Europos Sąjungos teisės aktuose – Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009, L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009, L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kt. Pažymėtina, kad Europos šalių praktikoje nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių suskystintomis naftos dujomis bei nefasuotais naftos produktais, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su suskystintų naftos dujų bei prekybos nefasuotais naftos produktais leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu, neužtikrintų aiškinamajame rašte siekiamų tikslų ir nesąlygotų efektyvesnės valstybinės priežiūros, o, kaip buvo minėta, nustatytų perteklinius įpareigojimus bei papildomą administracinę naštą ir finansavimo poreikį rinkos dalyviams bei Komisijai.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą  Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4538(2), kuriame atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą leidimų išdavimo  funkcijos perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai atsisakyta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) 3 straipsniui, 4 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 1–4 dalims ir 6 ir 7 dalims, 6 straipsnio 1–3, 6 ir 7 dalims, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4539 (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4540 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) 1 straipsniui ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti toliau išdėstytas nuostatas, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.1. Išbraukti Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje formuluotę „kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“, nes jos turinys neaiškus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų požiūriu, ir taip suderinti Energetikos įstatymo projekto nuostatas su šiuo metu Seime svarstomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4599 4 straipsnyje siūlomu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimu. Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo projekto, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto (toliau – projektai) aiškinamajame rašte išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad reikalavimų asmeniui, siekiančiam gauti leidimą verstis didmenine prekyba naftos produktais, griežtinimas neapsiribojant vien nusikalstamomis veikomis, padarytomis disponuojant naftos produktais, būtų pakankama priemonė užsibrėžtiems tikslams pasiekti.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.2. Iš Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktos formuluotės neaišku, ar nurodytieji 10 tūkst. eurų – įsiskolinimas atskirai kiekvienai institucijai, ar atitinkamų įsipareigojimų visoms institucijoms suma, todėl reikėtų patikslinti Energetikos įstatymo projektą – nurodyti, kokiu atveju bus taikoma ši nuostata – kai skola vienai institucijai viršys 10 tūkst. eurų ar kai tokio dydžio įsiskolinimas susidarys susumavus visose institucijose turimas skolas, taip pat papildyti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 2 punktą Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluote „jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi“. Atsižvelgiant į projektų aiškinamajame rašte išdėstytus leidimų galiojimo sustabdymo dėl mokestinių nepriemokų tikslus, Energetikos įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad leidimas verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla, kai asmuo turi mokestinių nepriemokų, negali būti išduodamas.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.3. Kadangi atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse nustatoma neteisėtos veiklos vykdymo atvejų, kai bandoma nuslėpti mokėtinus mokesčius (neregistruotos talpyklos, vamzdynais sujungtos su registruotomis talpyklomis, neplombuoti degalų skaitikliai, pažeistos jungtys tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistos vamzdynų jungtys tarp kuro talpyklos (-ų) ir degalų išdavimo kolonėlės ir panašiai), Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, jeigu atliekant priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse randama neregistruotų talpyklų, vamzdynais sujungtų su registruotomis talpyklomis, neplombuotų degalų skaitiklių, pažeistų jungčių tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistų vamzdynų jungčių tarp kuro talpyklos (-ų) ir degalų išdavimo kolonėlės.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.4. Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamoje Energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimas verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla išduodamas asmenims, kurie, be kita ko, pateikia Energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentus, o Energetikos įstatymo projektu keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyti, kad laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas, jeigu to prašantis asmuo atitinka vieną iš sąlygų – didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienus metus iki prašymo pateikimo dienos. Taigi laidavimo arba garantijos dydžio sumažinimo institutas negali būti taikomas kreipimosi dėl leidimo išdavimo metu, nes jį galima taikyti tik tada, kai subjektas jau turėdamas leidimą veikia ne mažiau kaip vienus metus. Atsižvelgiant į tai, šiuo požiūriu tikslintina Energetikos įstatymo projektu keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, atsisakant nuorodos į Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį.
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.5. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų apribotos pirkėjų galimybės įsigyti nefasuotus naftos produktus iš, pavyzdžiui, kitoje šalyje, kurioje tokio leidimo nereikia, veikiančio didmenininko, ir taip valstybių narių ūkio subjektams suteikti teisę verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvoje, reikėtų patikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 10 punktą – nurodyti, kad nefasuotus naftos produktus Lietuvos Respublikoje galima įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis prekybos nefasuotais naftos produktais veikla. Be to, pagal Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūlomą reguliavimą energetikos įmonė, turinti leidimą verstis nefasuotais naftos produktais, nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla. Taip energetikos įmonė, turinti leidimą verstis nefasuotais naftos produktais, netenka galimybės naftos produktus įsigyti iš asmens, turinčio galiojantį leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Todėl žodį „didmeninės“ reikėtų išbraukti.	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Taigi reikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, prieš 3 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo, ir atitinkamai pakeisti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 1–2 ir 6–7 dalis. Taip pat Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti 8 dalimi, nustatančia, kad iki Energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai išduoti nurodytus Energetikos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje leidimus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki Energetikos įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo dienos galiojusiomis Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, pradėdami tam tikros rūšies ekonominę veiklą, planuoja investicijas į veiklą ir šių investicijų grąžą, ir siekiant užtikrinti atitiktį teisėtų lūkesčių principui, siūloma tikslinti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir šiuo metu veikiančioms įmonėms nustatyti ne mažesnį kaip vienų metų laidavimo arba garantijos dokumento pateikimo terminą.	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					1.7. Tikslintinas Administracinių nusižengimų kodekso projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 172 straipsnio pavadinimas, nes jis neatitinka straipsnio turinio.	Pritarti
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					2. Nepritarti Energetikos įstatymo projekto 1–2 straipsniuose, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 6 straipsnio 4–5 dalyse ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: 2.1. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui ir pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Energetikos įstatymo projekto tikslas – inter alia centralizuoti leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla išdavimą, tai yra nustatyti, kad šią funkciją centralizuotai atlieka viena valstybės institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Projektų aiškinamajame rašte nepateikta jokių argumentų, įrodančių, kad šiuo metu galiojantis leidimų išdavimo reglamentavimas ydingas, todėl neaišku, kaip Energetikos įstatymo projekte siūloma priemonė – subjekto, išduodančio leidimus, pakeitimas – padėtų pasiekti projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą. Šiuo metu leidimus verstis prekybos (tiek didmeninės, tiek mažmeninės) naftos produktais veikla išduoda savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje. Komisija – nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos nustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kituose. Kaip rodo Europos šalių patirtis, nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių naftos produktais didmeninėje rinkoje, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Be to, pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytas Komisijos funkcijas ir minėtus Europos Sąjungos teisės aktus reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, pagrįsti tuo atveju, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje, o tai nesuderinama su naftos sektoriaus dalyvių veikimu rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto nuostatų, kuriomis leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla išdavimo funkcija pavedama atlikti Komisijai.	Pritarti
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					2.2. Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 8 dalyje Energetikos įstatymo 24 straipsnį siūloma papildyti nauja 10 dalimi, nustatančia, kad laidavimo arba garantijos dokumentų išdavimo, dydžio nustatymo tvarką, laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kadangi esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatyti tik įstatymu, reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 8 dalies, o laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką, laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustatyti Energetikos įstatymo projektu keičiamame Energetikos įstatyme. Atsižvelgdama į tai, kad laidavimo ar garantijos dokumentas pagal Energetikos įstatymo projektą gali būti išduotas Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės, siūlymui nustatyti laidavimo arba garantijos dokumento išdavimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritaria.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					2.3. Šiuo metu nustatyta leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla tvarka numato neterminuotą šių leidimų išdavimą, todėl reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 4–5 dalių nuostatų, susijusių su terminuotu leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla galiojimu, nes jos gali pažeisti ūkio subjektų, užsiimančių didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis, teisėtų lūkesčių principą.	Pritarti
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26					2.4. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomas atsakomybės už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą griežtinimas nepagrįstas objektyviais Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnyje nurodyto teisinio reguliavimo nepakankamumą pagrindžiančiais duomenimis, leidžiančiais teigti, kad šiuo metu nustatyta atsakomybė neefektyvi (nenurodomas pažeidimų skaičiaus pokytis per pastaruosius kelis metus, pažeidimų mastas ir jais padaroma žala ir (ar) kiti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys baudų didinimo poreikį). Be to, projektų aiškinamojo rašto 4 punkto dalyje „Dėl atsargų lengvatų panaikinimo“ pateikti administracinės atsakomybės griežtinimo motyvai („atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais“) neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūloma už Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą nustatyti nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų baudą. Siūloma nuostata prieštarauja Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Taigi Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnio tikslinga atsisakyti.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: -

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas, 2017-06-21	2				Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. lapkričio  1 d.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas  įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Virginijus Sinkevičius

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė

Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė

---

[1] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/naujienos/naujienu-archyvas/fntt-atskleide-sudetinga-pvm-grobstymo-schema-degalu-prekybos-srityje/3420 ; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/naujienos/naujienu-archyvas/lietuvos-ir-latvijos-pilieciu-suburta-nusiaklstama-grupuote-nuslepe-8-mln.-euru-mokesciu/3406