LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO XIVP-2759(2)

 

2023-06-23 Nr. 106-P-29

Vilnius

 

1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo nariai: Rita Tamašunienė, Valius Ąžuolas, Jurgis Razma, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja Jolanta Urbanovič, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus patarėja Stanislava Strolaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

1

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

 

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras ar savivaldybės taryba) (išskirta mūsų), nustačiusi mokyklų tinklo pertvarkos strateginį tikslą <...> tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Ši formuluotė ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku kieno (kokio subjekto) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atliktų šioje nuostatoje nurodytas funkcijas. Antra, ministrai nevykdo valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančių funkcijų (jas vykdo valstybės institucijos, pvz. ministerijos). Trečia, nėra aišku, kodėl vienos ar kelių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija būtų įgaliota tvirtinti visos šalies mokyklų tinklo pertvarkos planus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą tikslinti. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina mokyklų, kurių savininkė yra valstybė, tinklo pertvarkos bendruosius planus, o savivaldybės taryba – mokyklų, kurių savininkė yra savivaldybė, tinklo pertvarkos bendruosius planus.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytiems kriterijams ir šioms taisyklėms. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras ar savivaldybės taryba), nustačiusi Nustatę mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo pertvarkos strateginį tikslą, uždavinius, prioritetus ir pagrindinių rezultatų rodiklius, susietus su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir (ar) mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos gerinimu, mokyklų veiklos rezultatais, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, vadovaudamasi vadovaudamiesi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina ir įgyvendina valstybinių mokyklų, savivaldybės taryba – savivaldybių tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

3

1

 

 

2.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

4

 

 

 

3.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalį reikėtų patikslinti, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, neprivalo atitikti jokių šio straipsnio 8 dalyje nustatytų bendrųjų kriterijų, o tik užtikrinti valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti 43 straipsnio 15 dalis ir jas išdėstyti taip:

15. Mokykla bendrojo ugdymo programas nevalstybine kalba gali vykdyti, jeigu atitinka papildomą valstybinės kalbos mokymo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kriterijų.”

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

5

1

 

 

4. Projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

5

1

 

 

5.    Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 17 dalyje prieš žodžius „įvertinama neigiamai“ siūlome įrašyti žodį „vėl“. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje įtvirtintos nuostatos nereikėtų tikslinti, nes siūloma formuluotė implikuoja dvi vienodai privalomas kumuliatyvias sąlygas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymo stabdymui – 1) pakartotinis neigiamas įvertinimas bei 2) prieš tai atlikto įvertinimo metu pateiktų rekomendacijų neįgyvendinimas. Tačiau svarstytina, ar vien tik rekomendacijų įgyvendinimas, nepaisant to, kad bendras pakartotinis veiklos įvertinimas vis tiek yra neigiamas, gali būti pakankamas pagrindas netaikyti įstaigai šios sankcijos.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„17. Jeigu mokykla po mokyklos veiklos išorinio vertinimo, bendradarbiaudama su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) ir gaudama iš jos pagalbą, neįgyvendino mokyklos veiklos išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų, ir pakartotinio mokyklos veiklos išorinio vertinimo metu veikla vėl įvertinama neigiamai, Vyriausybės nustatyta tvarka joje stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

8, 9

1

 

 

6.    Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio arba atitinkamai šios dalies 1-3 punktus reikėtų patikslinti, nurodant, kam (kokiam subjektui) ar kokia apimtimi valstybės biudžeto lėšos neskiriamos esant kiekvienai iš šiuose punktuose nurodytų sąlygų, nes, pavyzdžiui, nėra aišku kam ir kokia apimtimi valstybės biudžeto lėšos neskiriamos, kai mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose klasėse neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus.

Pritarti

Argumentai :

Kadangi analogiško nuostatos yra ir įstatymo projekto 9 straipsnyje, jas taip pakeisti.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, kai:

1) valstybinių ar savivaldybių mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose klasėse neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus;

2) valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, kuriose mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus;

3) mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose šio įstatymo 43 straipsnio 16 dalyje nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

 

Pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Pakeisti 67 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) mokyklų klasėms , kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose šio įstatymo 43 straipsnio 16 ir 17 dalyse nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 3.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-21

 

 

 

 

7.    Tikslintina projekto 8 straipsnio dalių numeracija (straipsnį sudaro ne 4 dalys, bet 3 dalys).

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Laima Nagienė ir Eugenijus Jovaiša,

2023-06-20

4

2

 

 

Argumentai:

Siūloma teisiniame reguliavime panaikinti specialiuosius kriterijus gimnazijoms. Manytina, kad Projekto 4 straipsniu papildomame 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte numatyti bendrieji kriterijai įgalina įvertinti visus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklos tipą ir paskirtį ir Projekto 4 straipsniu papildomoje 43 straipsnio 14 dalyje numatytu specialiuoju kriterijumi yra neproporcingai apsunkinamas gimnazijų klasių formavimas, šio tipo mokykloms keliant gerokai griežtesnius klasių formavimo reikalavimus negu kitų tipų mokykloms. Taip pat manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka regioninės politikos, gali lemti kaimiškųjų gimnazijų, kurios dažnai yra ir vietovės kultūrinis centras, uždarymą. Be to, toks teisinis reguliavimas yra ypatingai formalizuotas, atima iš savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų teisę spręsti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą individualiais atvejais bei tinkamiausiais būdais.

 

Pasiūlymas:

Panaikinti Projekto 4 straipsniu papildomą 43 straipsnio 14 dalį:

„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jeigu atitinka klasių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, tenkinimą, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, reikalavimą.“

 

Pritarti

Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 5.

 

2.

Seimo nariai Laima Nagienė ir Eugenijus Jovaiša,

2023-06-20

5

 

 

 

Argumentai:

Siūloma teisiniame reguliavime, pakeitimui įsigaliojant nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., kaip vieną iš bendrųjų kriterijų numatyti mokyklos veiklos rezultatų kriterijų - mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos kriterijų.

Siūlomi pakeitimai sąlygotų teisinio reguliavimo vientisumą, užtikrinant, kad nustatyti bendrieji kriterijai apima ir rezultatų rodiklius, taip bendruosius kriterijus susiejant su Projekto 1 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 8 dalyje numatytais mokyklų tinklo pertvarkos kriterijais.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 5 straipsnį ir  jį išdėstyti taip:

“1. Papildyti 43 straipsnį 8 dalies 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) mokinių ugdymosi pasiekimai ir pažanga atitinka Vyriausybės nustatytus mokyklos veiklos rezultatų kokybės rodiklius.“

12. Papildyti 43 straipsnį nauja 17 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“17. Jeigu mokyklos veikla, atlikus pakartotinį jos išorinį vertinimą įvertinama neigiamai, be to, ši mokykla, bendradarbiaudama su jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija  (dalyvių susirinkimu) ir iš jos gaudama pagalbą, nėra įgyvendinusi prieš tai atlikto jos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

2 3. Buvusias 43 straipsnio 17–23 dalis laikyti atitinkamai 18–24 dalimis.”

Nepritarti

Argumentai:

Manytina, kad siekiant pasiūlymo tikslų, užtenka įstatymo projekte numatyto mokyklos išorinio vertinimo (žr. keičiamo įstatymo 37 str. 6 d. papildymą)

 

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 7, susilaikė – 0.

 

3.

Seimo nariai Laima Nagienė ir Eugenijus Jovaiša,

2023-06-20

8

 

 

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, siūlome papildyti Projekto 8 straipsniu keičiamą 67 straipsnį reikšmingomis straipsnio taikymui sąvokomis.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 8 straipsniu keičiamą 67 straipsnį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“ 14. Sąlyginės klasės (grupės) - tai mokinių grupės, į kurias sąlyginai suskaidomi mokinių srautai, kad, kiekvienai iš jų skiriant bazines ugdymo lėšas, būtų apskaičiuotos lėšos ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti. Mažiausias sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičius - nustatytas mažiausias mokinių skaičius mokinių sraute, kuriam esant laikoma, kad yra viena sąlyginė klasė (grupė), kuriai skiriama atitinkamo mokinių srauto mažiausio dydžio bazinės ugdymo lėšos. Bazinės ugdymo lėšos - vienai sąlyginei klasei (grupei) metams ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti skiriamos lėšos, kurių dydis priklauso nuo sąlyginio klasės (grupės) dydžio mokinių sraute.”

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti 67 straipsnį ne visomis, o tik įstatyme vartojamomis sąvokomis.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 67 straipsnį 12 dalimi:

„12. Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus, kuris suprantamas kaip klasės (grupės) mokinių skaičius, kurį pasiekus skiriamos visos vienai klasei (grupei) apskaičiuotos mokymo lėšos (toliau – mažiausias sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičius), bet tokių klasių sudarymas atitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytą leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijų;

2) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms klasėms (grupėms), klasėms(grupėms), kuriose ugdymo pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus;

3) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus klases specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo didžiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo narys Valius Ąžuolas, 2023-06-22

8

 

 

 

Argumentai:

Tiek savivaldybių, tiek nevalstybinių mokyklų mokinių klasės, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio (arba) didžiausio leistino mokinių  skaičiaus, turi būti finansuojamos iš Valstybės biudžeto vienodai. Taip savivaldybių mokyklose esančios mažos klasės išvengtų diskriminacijos, nes pagal  dabar galiojančią tvarką nevalstybinių mokyklų klasės, kuriose mokinių klasės, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio skaičiaus yra finansuojamos.  

Pasiūlymas:

8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 67 straipsnį 11 dalimi:

„11. Mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, kai:

1) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose klasėse neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus;

2) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus;

3) šio įstatymo 43 straipsnio 16 dalyje nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

2. Papildyti 67 straipsnį 12 dalimi:

„12. Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms, kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus, bet tokių klasių sudarymas atitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytą leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijų;

2) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms klasėms (grupėms), kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus;

3) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms (išskyrus klases specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo didžiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus.“

4. Papildyti 67 straipsnį 13 dalimi:

„13. Sumažintas mokymo lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto savivaldybių mokyklų klasėms (grupėms), šio straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais savivaldybės padengia iš savo biudžetų.“

5. Papildyti 67 straipsnį 14 dalimi:

,, 14 . Valstybinėms ir nevalstybinėms mokykloms, klasėms,  valstybės biudžeto lėšos skiriamos/neskiriamos ar mažinamos vienoda tvarka.‘‘

Nepritarti

Argumentai:

Valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo sąlygų suvienodinimas nebūtų pagrįstas, siekiant užtikrinti švietimo įvairovę (jos užtikrinimas įtvirtintas Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje). Dėl ribotų išteklių valstybinės ir savivaldybių mokyklos tam tikrais atvejais negali užtikrinti švietimo įvairovės, nes jų steigimas ir išlaikymas būtų ekonomiškai nepagrįstas, o švietimo paslaugos, stokojant finansavimo, būtų nekokybiškos. Šiuo atveju švietimo įvairovę gali atliepti nevalstybinės mokyklos, kurios turi papildomus finansavimo šaltinius ir gali suteikti visuomenės paklausą atliepiančias kokybiškas švietimo paslaugas. 

Visiškai suvienodinus valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo sąlygas, nevalstybinių mokyklų galimybės teikti visuomenės poreikius atliepiančias švietimo paslaugas (kurių negali suteikti valstybinės ar savivaldybių mokyklos) gerokai susiaurėtų, todėl tam tikrais atvejais nevalstybinėms mokykloms tikslinga taikyti išimtis.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 5, susilaikė – 3.

 

5.

Seimo narys Jurgis Razma, 2023-06-23

4

2

 

 

Argumentai: Konstitucinis Teismas pareikalavo, kad mokyklų tinklo formavimo kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai būtų įrašyti įstatyme. Įstatymo projekte kokybinių kriterijų yra pakankamai, deja, svarbių kiekybinių kriterijų pasigendama. Siūlau įrašyti kiekybinį kriterijų, kuris lemtingai apspręstų miestelių gimnazijų išlikimą, t.y. siūlau, kad gimnazija miestelyje ar kaime galėtų egzistuoti, jeigu kiekvienoje jos klasėje yra ne mažiau kaip dvylika mokinių. Vyriausybė tinklo taisyklėse buvo nustačiusi, kad tokia gimnazija gali egzistuoti, jeigu nuo kitos gimnazijos nutolusi daugiau kaip dvidešimt penkis kilometrus, o reikalavimas baigiamųjų gimnazijos mokinių skaičiui buvo numatytas padidinti iki 31 kiekvienoje iš dviejų baigiamųjų klasių. 25 km atstumas gerokai per didelis, retu atveju rajone rasime tiek nutolusią gimnaziją. Tokių aukštų reikalavimų dėl mokinių skaičiaus ir atstumo negalės patenkinti didžioji dauguma šiandien dar veikiančių miestelių gimnazijų. Nieko konkretaus neparašius įstatyme, naujajame Vyriausybės nutarime, tvirtinančiame mokyklų tinklo kūrimo taisykles, gali aplamai nelikti realių išlygų, leidžiančių išlikti miestelių gimnazijoms. Nustatytas kokybinis reikalavimas atsižvelgti į regiono specifiką, deja, yra pakankamai abstraktus ir nieko nepasako, kiek bus padaryta išlygų miestelių gimnazijoms.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jeigu atitinka klasių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, tenkinimą, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, kriterijų. Kaime ar miestelyje veikianti gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais gali vykdyti, jeigu turi bent po vieną I – IV gimnazijos klasę ir kiekvienoje gimnazijos klasėje mokosi ne mažiau kaip po 12 mokinių.“

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo doktriną „įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos,“ nepildyti įstatymo projekto konkrečiais skaičiais ir neišskirti kaimų ar miestelių, kuriuose gyventojų skaičius gali būti labai panašus ar toks pat kaip miestuose.

Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 6, susilaikė – 6.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė