Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 145
STENOGRAMA
2022 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, pradedame kovo 17 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prieš pradedant darbotvarkę noriu pasitarti. E. Zingeris, Nepriklausomybės Akto signataras, prašė 3 minučių, dar prie Seimo narių pareiškimų nespėjęs užsirašyti. Ar galime leisti, ar negalime leisti? (Balsai salėje) Emanueli, iki 3 minučių, tik labai glaustai.
14.00 val.
Seimo narių pareiškimai
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, ne visai taip. Ne visai taip, čia nevisiškai mano asmeniškas, aišku, pasisakymas. Tikrai jums negadinčiau sveikatos savo asmeniškais pasisakymais. Čia yra apie tai – mūsų ką tik naktį grįžo delegacija, kurios jūsų nutarimu aš esu vadovas prie Europos Tarybos. Kaip tai vyko, porą minučių. Istorinis įvykis.
Mūsų delegacijos dėka, jos nariai čia sėdi, tai yra ir delegacijos pirmininko pavaduotojas A. Lydeka, ir L. Savickas, ir L. L. Andrikienė, ir K. Masiulis, dalyvavome istoriniuose įvykiuose. Turėtumėte pamatyti, kaip jie atrodo ekrane. Rusijos Federacija buvo pašalinta iš Europos Tarybos. Aš matau buvusį delegacijos vadovą gerbiamą premjerą, irgi perdavėme linkėjimus. Taip pat Rusijos Federacijos vėliavos nuleidimas po 26 metų buvimo ir gana daug metų melavimo mums visiems, čia gali paliudyti visi kiti delegacijos nariai, melavimo, kad jie eina demokratijos linkme.
Prieš du mėnesius, bičiuliai, man teko vadovauti, prieš prasidedant karui, Lietuvos delegacijos pasiūlymui suspenduoti Rusiją ir pašalinti ją iš Europos Tarybos, iki prasidedant karo veiksmams. Balsavimo rezultatai: 45 palaikė mūsų ir Baltijos šalių, ir Lenkijos prašymą išmesti, 87 – prieš. Dabar balsavimo rezultatai: 216 – už, prieš nėra, 3 susilaikė, iš jų viena netyčia paspaudė ne tą mygtuką, Lenkijos deputatė. Aš noriu pasakyti, kad mes tikrai esame prie civilizacinio slenksčio. Noriu padėkoti Lietuvos delegacijai, aš juos matau šiuo metu salėje, jie dalyvavo šioje aršioje kovoje ir nuo 1996 metų.
Aš pasakysiu, kodėl ji buvo arši. Todėl, kad 15 metų mes bandėme visiems įrodyti tai, kas vakar jau buvo akivaizdu juos išmetant. Mes bandėme įrodyti, kad Rusija rieda link diktatūros. Mūsų pateikti įrodymai per pastaruosius 10 metų dėl rusų demokratų naikinimo, B. Nemcovo sušaudymas prie Kremliaus ir neišaiškintas jo likimas, visų kitų rusų demokratinių partijų sunaikinimas buvo įvadas į šią išorinę agresiją. Štai kas čia įvyko. Rusija pavirto į diktatūrą, sunaikino savo vidinius oponentus, tada perėjo prie kaimyninių šalių. Štai Dūmos, kuri turėtų būti mums kolegiška, o dabar mums yra ištisai priešiška…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dūmos vicepirmininko pono P. Tolstojaus pareiškimas prieš tris dienas. Oficialus pareiškimas. Reakcija į mūsų rengimąsi pašalinti juos. Rusija pabudo, sako Rusijos delegacijos vadovas prie Europos Tarybos Asamblėjos, ir dabar mes įvesime tvarką ten, kur mes matysime esant reikalinga. Štai tokiu pareiškimu mes turime Rusijos reakciją į bandymą juos sudrausminti. Dabar po viso šito esminio žmogaus teisių sunaikinimo pasaulyje, žmonių naikinimo jie atsako, kad įvedinės tvarką visur, kur jie norės.
Aš manau, kad reikėtų padėkoti visiems Lietuvos delegacijos…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …atstovams, pasakyti jiems ačiū už daugiametį dalyvavimą kovoje su bręstančia Rusijos agresija, už įvykusį balsavimą užvakar ir vakar įvykusį sprendimą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkui jums, kad vietoj 3 minučių pasisakėte per 5 minutes.
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai. Tikrai dėkingas ir visai Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, ir mūsų delegacijai, Emanuelis pavardijo ir buvusias delegacijas. Aš tik pasigirsiu: pirmasis delegacijos vadovas buvau aš 1991 metais ir man jau tada rusai nepatiko.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paprašyti posėdžio pirmininkų, visų pirmininkų, taip pat Sekretoriatą užtikrinti visiems Seimo nariams lygias galimybes, kadangi kai aš prašiau galimybės parodyti filmuką, ištrauką, man buvo atsisakyta tokią galimybę suteikti, bet kai paprašė valdančiosios daugumos atstovai, buvo leista. Prašau, kad ateityje tai nepasikartotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne aš tai padariau, bet labai atsiprašau už kolegą, kuris tą padarė. Tikrai pasistengsime, kad ateityje nepasikartotų tokie dalykai. Gerbiamas Emanueli, dėkui, viskas, užtrukome.
Grįžtame prie įprastos darbotvarkės, kurią esame patvirtinę. (Balsai salėje) Jau registravomės.
14.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1372(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1372(3). Į tribūną kviečiame komitetus pristatyti savo poziciją.
Pirmasis – Aplinkos apsaugos komitetas. Pirmininkės salėje nematau. Pirmininko pavaduotoją matau. Aidai Gedvilai, gal galite pristatyti komiteto išvadą dėl darbų programos? Perskaitykite čia trumpai, kad pritariate ar nepritariate. Čia visi komitetai pristatys formaliai.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Pasiūlymo turinys toks. Išbraukti nutarimo projektą… Ne. Sprendimas – pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Z. Balčytį pristatyti Audito komiteto išvadą. Ruošiasi R. Lopata, Ateities komitetas.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas kovo 16 dieną posėdyje priėmė sprendimą pritarti Seimo pavasario sesijos darbų programai akcentuodamas, kad ši darbų programa nėra orientuota į šiandienos geopolitinių ir kitų veiksnių lemiamus iššūkius, vienas kurių – itin aukšta infliacija, nulemta rekordiškai išaugusių ir tebeaugančių kuro, dujų, elektros ir kitų energetikos išteklių kainų, kurios daro didžiulę įtaką Lietuvos ekonomikai, šalies verslui, ypač gyventojams ir jų būtinosioms išlaidoms.
Todėl komitetas, pažymėdamas būtinybę kuo skubiau reaguoti ir spręsti tokių iššūkių keliamas problemas, ragina Vyriausybę tinkamai paskirstyti prioritetus ir kaip galima greičiau parengti šiandienos situaciją atliepiančių antiinfliacinių ir kitų būtinų priemonių paketą, reikiamus teisės aktus ir kuo skubiau pateikti juos svarstyti Seimui. Taip pat užtikrinti racionalų ir efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, atsisakant nebūtinų išlaidų ir nukreipiant jas būtiniesiems šalies poreikiams. Taip pat Audito komitetas pagal kompetenciją į darbų programą įtraukė septynias Valstybės kontrolės rekomendacijas ir du papildomus projektus. Ačiū. Komiteto išvadai pritarė 5 komiteto nariai, 1 buvo prieš, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą pristatyti komiteto išvadą. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas.
R. LOPATA (LSF). Ačiū. Kovo 17 dieną įvyko Ateities komiteto posėdis, dalyvavo 13 komiteto narių. Sprendimas – bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1372. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nėra, aš perskaitysiu. Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Už balsavo 7, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1.
Į tribūną kviečiame Ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių, jo salėje irgi nematau. Aš irgi pristatysiu komiteto išvadą. Komitetas pritarė nutarimo projektui bendru sutarimu.
Europos reikalų komiteto – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Jos dėl suprantamų priežasčių šiuo metu salėje nėra. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
Kaimo reikalų komiteto pirmininke pone Pranckieti, prašom pristatyti komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kovo 16 dieną svarstė sesijos darbų programą ir pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1372 ir komiteto išvadai. Balsavo 6 už, susilaikiusių ir prieštaraujančių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Kultūros komiteto pirmininką poną V. Juozapaitį. Ruošiasi NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, garbusis Seime, vakar mūsų Kultūros komitetas apsvarstė nutarimą ir pritarė Seimo pavasario sesijos darbų programai visa apimtimi bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame NSGK pirmininką L. Kasčiūną. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Andriau. Mes irgi vakar po labai įdomių ir intensyvių diskusijų vienbalsiai pritarėme darbų programai su tam tikrais akcentais, su tam tikrais papildymais. Pirmiausia norime pagreitinti poligono atsiradimą, kad galėtų mūsų sąjungininkai atvykti čia gyventi ir treniruotis. Norėsime turėti specialų įstatymą dėl poligono ir dėl mūsų kovinės galios stiprinimo – naktinių prietaisų, termovizorių. Žinote, jau girdėjote, kad registruota, tad turėsime irgi apsispręsti dėl to šią sesiją. Pritarta su papildymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką poną M. Lingę. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui dėl darbų programos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą pristatyti komiteto išvadą dėl pavasario sesijos darbų programos. Ruošiasi Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties šią pavasario sesiją Sveikatos reikalų komitetas ministerijoje numato teikti labai rimtus įstatymų projektus ir dalį jų pateiksime netgi šiandien. Tikrai prašyčiau palaikyti. Dabar Sveikatos reikalų komitetas svarstė šituos pasiūlymus. Vienas pasiūlymas buvo kolegų parlamentarų, jie siūlė išbraukti paketą dėl įstaigų tinklo pertvarkos, bet mano balso persvara nebuvo pritarta, bet po to buvo apsispręsta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką poną A. Žukauską. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ponas S. Šedbaras.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas kovo 16 dieną apsvarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-1372(3) ir vienbalsiai pritarė tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui, tiek visam nutarimui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pavasario sesijos darbų programą svarstė kovo 16 dieną. Pateikė keletą pasiūlymų įrašyti papildomų projektų į šią programą ir pakoreguoti kai kurias datas. Visų šešių dalyvavusių balsais už pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kadangi Užsienio reikalų komiteto pirmininkės ponios L. L. Andrikienės nėra, aš perskaitysiu komiteto išvadą. Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, vakar svarstė komitetas. Seimo nutarimo projektui pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė jį tobulinti pagal komiteto pasiūlymą. Pasiūlymas: papildyti VI skyriaus pirmojo skirsnio 6 punktą Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 8 straipsnio pakeitimo įstatymu ir lydimaisiais teisės aktais.
Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad į Seimo IV sesijos darbų programos projektą yra įtraukti įstatymų projektai Nr. XIVP-897 ir Nr. XIVP-898, kartu su jais turi būti svarstomas ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896. Siūlome juo papildyti darbų programą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių pristatyti komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Žmogaus teisių komitetas kovo 16 dieną posėdyje svarstė Seimo pavasario darbų programą. Dalyvaujant septyniems komiteto nariams, jai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų komitetų išvadų. Gerbiami kolegos, priėjome diskusijos stadiją. Noriu pasitarti. Užsirašiusių norinčių pasisakyti Seimo narių yra labai daug. Ar galėtume sutarti, kad suteikiame teisę iš frakcijos pasisakyti frakcijos vardu vienam užsirašiusiam atstovui? Taip bus išklausytos visų frakcijų pozicijos. Galime pritarti bendru sutarimu tokiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Darbotvarkėje numatyta laiko daug mažiau, nei yra užsirašiusių šnekėti. (Balsai salėje) Gerai, sutariame, iš frakcijos po vieną žmogų, užsirašiusį frakcijos vardu. Labai dėkui.
Pirmasis į tribūną kviečiamas R. Žemaitaitis. Regionų frakcijos vardu.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš praėjusį ketvirtadienį sakiau, nekompetentingos Vyriausybės, nekvalifikuotos valdančiosios daugumos pavasario darbų programa, labai skurdi ir varginga. Užrašyta 119 teisės aktų, iš jų 80 net neregistruoti. Ar tai beraščių problema, ar tai loginio mąstymo neturinčios valdančiosios daugumos problema, o gal tiesiog fantazijos neturinčios valdančiosios daugumos rezultatas? Pirmą kartą parlamento istorijoje per 32 metus aš tokį nonsensą matau pas mus čia, Lietuvos Seime. Dar kartą pakartosiu – 119 numatyta, 80 net neregistruota. Tai bent jau dėl šunų, kačių galėjote priregistruoti, kad vakcinuosite, gelbėsite ar panašiai. Aišku, gelbėja higienos priemonės ir visi kiti projektai, vaizduojama, kad mes čia dirbame. Bet įdomiausia yra tai, kad neskiriamas dėmesys prioritetams – ekonomikos gaivinimui ir stiprinimui, nėra numatyta nė vieno įstatymo projekto dėl pelno mokesčio pakeitimo, kur siūlo Regionų frakcija dėl nulinio tarifo taikymo ir investavimui. Vyriausybei tai neįdomu. O pokyčių po pokyčių, pokyčių po pokyčių ministrė išvis net neįsivaizduoja pateikti projekto. Įdomiausia yra tai, kad šiandien mes su PVM lengvatomis žaidžiame ir kažkur esame užstrigę.
Mielieji mano, atsiverskime skiltį, kur yra užrašyta – draugiška aplinkos apsauga, kitaip aš pavadinsiu. Nėra nė vieno teisės akto projekto, numatyto dėl atsinaujinančių energetikos išteklių, kai šiandien mes Rusijai sumokame 3 mlrd. už energetiką. Gerbiamieji, nė vieno žodžio nėra pasakyta apie saulės energetiką, nė vieno žodžio nėra pasakyta apie vėjo, hidroelektrinių, nepaisant to, kad ir ūkininkų šūdo, ūkiškai pasakysiu, perdirbimo į elektrą ir dujas, net to niekas nesugeba pateikti ir padaryti. Įdomu, ką veikia tuomet Aplinkos ministerija, kai kalbama apie žaliąjį kursą.
Dar įdomesnis dalykas, mes netgi turime komisarą Lietuvoje, pasirodo, Europos Komisijoje irgi atsakingą už žaliąjį kursą. Kaip šiandien taip išeina, kad ir čia niekas nieko nepateikė? Įdomiausias yra kitas dalykas. Šiandien ministro sukurti įsakymai, viskas nukreipta į tai, kad nei vėjo, nei saulės, nei hidroelektrinių nebūtų. Išardysime hidroelektrines, apribosime elektros patekimą į rinką ir panašiai. Ir 44 Seimo nariai turi kreiptis į teismą, kad būtų tokia galimybė.
Žiūrime toliau. Pažiūrėkite į žemės ūkio skiltį – keli teisės aktų projektai, iš jų nė vienas neregistruotas. Gerbiamieji, šiandien mes turime didelio masto pasaulinę krizę Ukrainoje ir Rusijoje. Rusijos sprendimas – vakar įpareigojo vyriausybė, uždraudė tiek cukrų, tiek grūdus, visus kitus eksportuoti. Ukraina, panašu, nepasės jokių vasarinių grūdinių kultūrų, išskyrus žiemines. Trąšų trūksta, automatiškai nebus patręšta ir neturėsime galimybės. Aliejaus trūkumas yra milžiniškas, bet mūsų pokyčių po pokyčių Vyriausybė ką daro? Dar pasirašo užpraeitą penktadienį leidimą eksportuoti grūdus į Taivaną. Tai jūs pasakykite, kokio kvailumo turi būti Vyriausybės vykdoma politika, kad karo metu pagrindinį maisto išteklių šaltinį leistų eksportuoti? Ar jūs esate dar kažkur matę pasaulyje, kad taip nelogiškai elgtųsi? (Balsai salėje: „Ne.“) Ne. Aliejus. 60 % sudaro Ukrainos aliejus, eksportuojamas šalims. Mes užuot rapsus ir grūdus palikę Lietuvoje ir perdirbę į aliejų… Ne, tokio projekto nėra. Bet ką daro aplinkos ministras? Vėl grąžina automobilių mokestį, taip sakant, skurdžiams, o elitas toliau geriau važinėsis.
Kas atsitinka su ligoninių pertvarka? Ogi taip žadėta, kad ligoninių pertvarka bus atidėta karo metu. Vakar J. Džiugelio sprendimu ir J. Džiugelio dalyvavimu Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, ir A. Matulo balsu, ligoninių pertvarka atsiranda pavasario darbų programoje. Ką šiandien rodo Ukraina? Kad esant karinio konflikto protrūkiams ir kovido situacijai atraminės rajoninės ligoninės viską išgelbsti. Aš kreipiuosi ir žiūriu į tuos vienmandatininkus, kurie yra Tauragės, Šilalės, Šilutės, Radviliškio ir kitoje pusėje, kaip jūs parvažiavę pažiūrėsite savo rajono žmonėms į akis, jeigu jūsų rajone uždarys aplinkines ligonines, kai jums funkcijas ir paslaugų teikimą sumažins? Vakar turėjome klausymą Sveikatos reikalų komitete dėl reabilitacijos paslaugų, jūs jų šiandien irgi negausite, nes dėl artimiausios reabilitacijos turėsite atvažiuoti į Kauną arba į Klaipėdą. Ir taip bus – įrašas jau šiandien paliktas.
Dar įdomesnis dalykas – ką mes randame dėl nepaprastosios padėties. Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, užginčyti Vyriausybės teisę savo vardu priimti įvairiausius sprendimus. Premjerė išsigandusi atsitraukė ir sako – laikinai sustabdome Vyriausybės nutarimo įgyvendinimą arba jo veikimą. Bet šiandien nė vieno, atkreipkite dėmesį, nė vieno projekto nėra dėl žmogaus teisių apribojimo, kur Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad tik Seimas išimties tvarka turi teisę apriboti žmogaus ir verslo teisę. Mes vėl paliekame Vyriausybei ir vėl paliekame ministerijai. Nežinau, gal čia kokia nauja mada, o gal čia tiesiog geras atsifutbolinimas nuo to, kas iš tikrųjų šiandien vyksta mūsų valstybėje.
Dabar kalbame apie socialiai remtinus žmones. Sako, atsisukime į žmones, padėkime jiems sunkiu metu. Ką aš matau? Draudimai, draudimai ir vėl nauji mokesčiai. Jūs pažiūrėkite, ką pateikė Vidaus reikalų ministerija – Administracinių nusižengimų kodeksas. Vairuodamas automobilį vandens išgerti negalėsi, lango atsisukti negalėsi, nes jeigu tik pamatys, kad dvi rankos nėra ant vairo, – bauda 90 eurų. Norite pasakyti, čia jūsų Vyriausybės pavasario darbų programa? Dar daugiau baudų išrašyti, dar daugiau žmonėms gąsdinimų įvaryti. Iš tikrųjų jūs esate šaunuoliai.
Nekalbu apie Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Šiandien Ukrainoje 17 gamyklų, kurios Europai teikė ir gamino puslaidininkius ir aptarnavo pagrindinę automobilių pramonę. Lietuva turi idealiausias galimybes šiandien perkelti rinką šičia, perkelti žmones ir darbuotojus, nes tie Ukrainos gyventojai, kurie dirbo tose gamyklose, atvažiuoja čia, į Lietuvą. Ir ką mes matome pokyčių Vyriausybėje ir ministerijoje? Ogi visai nieko. Nė vieno projekto, nė vieno siūlymo, kad šitie žmonės būtų. Dar durnesnis pasiūlymas. Sako – duokite 5 tūkst. verslininkui, kuris įdarbins ukrainietį. Šiandien ne pinigus reikia skirstyti, šiandien reikia suteikti galimybių, kad žmogus galėtų atvažiuoti ir dirbti.
Kitas dalykas. Garsiai čia skambėjo apie tai, kad nebus leidžiami plynų miškų kirtimai. Regionų frakcija tai siūlo apriboti, sutvarkyti. Bet vėlgi nėra absoliučiai jokio pasiūlymo.
Iš tiesų man kyla klausimas, o ką valdančioji dauguma, jūsų valdančioji koalicija, veikia? Ar jūs taip dažnai renkatės, kokius du tris kartus per savaitę turite rinktis? Jūs svarstote, kokius projektus pateiksite, kartu derinate bendrus projektus? Tai jūs man pasakykite, ką jūs per tuos du mėnesius, nuo sausio 1 dienos iki kovo 10 dienos, nuveikėte, kad net nesugebėjote parengti 80 projektų? Deja, tokį mes apgailėtiną Seimą ir tokią valdančiąją daugumą turime. Kaip aš suprantu, be kita ko, visus projektus numatyta svarstyti gegužės–birželio mėnesiais. Gėda jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Darbo partijos frakcijos seniūną V. Fiodorovą.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Šio pavasario sesijos darbų sąrašas išties netrumpas. Galiu sutikti su ponu R. Žemaitaičiu, kad ne visi klausimai, kurie yra įtraukti į šią sesiją, tikrai verti dėmesio.
Sesijos pradžia, kaip anksčiau minėjo valdantieji, tikrai skirta degantiems klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems pabėgėliams, ir iš esmės viskas taip ir vyksta. Suprantame, kad šalies saugumas yra prioritetas, prie to visiškai prisidedame ir šiandien tai parodėme savo balsavimu dėl padidinto finansavimo krašto apsaugai. Taip pat palaikome sprendimus, susijusius su Ukrainos spartesne integracija į Europos Sąjungą, pagalba ukrainiečiams. Viskas čia gerai.
Tačiau primename ir sakome, kad negalima pamiršti, kad ir be šių klausimų vyksta gyvenimas, todėl koncentruodamiesi į krašto gynybą negalime pamiršti ir Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie vis labiau apimti panikos dėl augančių šildymo, kuro, maisto ir visų kitų kainų.
Šiandien tvirtiname sesijos darbų programą, bet dar iki šio balsavimo įvyko gana daug dalykų. Nors Vyriausybėje prieš pat sesiją buvome sutarę, kad per kelias savaites tikrai pradėsime rimtai svarstyti antiinfliacinį paketą, valdantieji per savaitę tą antiinfliacinį paketą, faktiškai visus iki šiol teiktus prezidentūros ir opozicijos pasiūlymus ėmė ir buldozeriu atmetė. Taip buvome sutarę, sutarę tada, kai pačiai pozicijai reikėjo opozicijos palaikymo. Sutarimas, aišku, neįvyko. Todėl dar kartą raginu pagalvoti, kaip suvaldyti infliaciją, kuri darosi nepažabojama, ir nedelsti. Šią sesiją turime tam skirti daugiausia dėmesio. Siūlome valstybei prisiimti dalinę galimybę kompensuoti žmonėms jų patiriamas išlaidas.
Darbo partija šią sesiją turi pasiūlymų ir teiks pasiūlymus dėl regioninės politikos stiprinimo, švietimo, socialinių, sveikatos paslaugų, dėl žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių sričių. Tikimės, kad valdantieji įsiklausys, nes jau pasimokė, kad tiesiog lengva ranka atmetant opozicijos pasiūlymus vis tiek tenka prie jų grįžti, pateikti kaip savo, nes panašu, kad dažnu atveju įsitikina, kad opozicija buvo įžvalgesnė.
Visi sutinka, kad laikas labai jautrus ir įtemptas, todėl kviečiu kolegas šioje sesijoje visą turimą energiją nukreipti į krašto ir ekonominį saugumą. Prieš teikdami iniciatyvas įvertinkite, ar šiuo laikotarpiu yra vietos iniciatyvoms ir klausimams, kurie skaldo visuomenę. Šioje kadencijoje dar bus sesijų, kai galėsite teikti savo kad ir pačiomis lakiausiomis fantazijomis paremtas idėjas. Tikrai turėsite tam laiko. Nepamirškime Lietuvos gyventojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame D. Gaižauską. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties apie Seimo sesijos programą ir turinį nepasakysiu daugiau, nei pasakė gerbiamas R. Žemaitaitis. Bet aš norėčiau akcentuoti, kalbėdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vardu, visai kitą turinį.
Gerbiami kolegos, dar pateikimo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija savo pasisakyme akcentavo, kad ši sesija yra istorinė, darykime viską, kad išlaikytume vienybę. Karas Ukrainoje sutelkė mus visus ir skatina imtis vieningų sprendimų ypač šiuo sunkiu laikotarpiu.
Tikrai pradžia pavyko. Tam tikrus labai svarbius įstatymų projektus priimame vienbalsiai, kaip ir šiandien. Dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos uždaryti Ukrainos dangų balsavome visi vieningai šimtu procentų. Todėl ir šiandien matydami, kad ta vienybė yra labai svarbi, prašome, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kreipiasi į valdančiuosius, į laisviečius, Liberalų partiją – susilaikykite nuo įstatymų projektų, kurie priešina visuomenę. Tikrai dar yra likę treji metai. Mes suprantame, kad jums tam tikri klausimai, kalbu apie Stambulo konvenciją, Partnerystės įstatymą, narkotikų dekriminalizavimą, jūs tikrai juos teiksite, bet labai prašome šioje sesijoje… Nemojuokite ranka, gerbiamas kolega. Šioje sesijoje… Ne, ne, ne jums, Eugenijau. Už nugaros jūsų laisvietis, nenoriu sakyti pavardės. (Balsai salėje) Susilaikykime, gerbiami kolegos, susilaikykime nuo šių įstatymų. Ar pamiršote, kaip jie priešina visuomenę? Tai ideologiniai įstatymai, kurie tikrai nevienija. Daužė langus, buvo įvairiausių mitingų ir panašiai. Tokių pat kovų bus tikrai ir parlamente, jeigu jūs teiksite šiuos įstatymus šioje sesijoje.
Nereikia to. Ieškokime vienybės, ieškokime įstatymų projektų, kurie skatintų mus vienas kitam paspausti ranką, o ne mosikuoti kumščiais po nosimi. Kalbu apie tokius įstatymus kaip konstitucinius įstatymus, pavyzdžiui, Referendumo įstatymą. Priimkime pagaliau šį įstatymą. Aš manau, kad šis įstatymas bus pavyzdys visai Lietuvai, kad galime būti vieningi.
Aikčioja gerbiama premjere, norėjau sakyti – gerbiama Ingrida, bet to tikrai nesakysiu ir neprašysiu, kad jūs pasakytumėte savo kolegoms, jaunesniems kolegoms: susilaikykite. Jeigu norime vienybės, dėl jos, gerbiami kolegos, du partiniai susitarimai gynybos klausimu, nacionalinio saugumo užtikrinimo ir užsienio politikos. Gaila, kad kameros negali parodyti, kaip dabar premjerė linksi. Jeigu jums nereikia vienybės, norite susikiršinimo, bus jūsų valdymo rezultatas.
Niekas nekalba, net Seimo Pirmininkė nepasakė, kad šiandien buvo įmesta Molotovo kokteilių į kiemą. Kodėl niekas nekalba? Jūs ką, nejaučiate grėsmės, vienybės nebereikia? Iš Prezidento vėl tyčiojatės?
Aš kviečiu jus susilaikyti nuo Partnerystės įstatymo, Narkotikų dekriminalizavimo, užmirškime Stambulo konvenciją ir ieškokime vienybės. Konstituciniai įstatymai yra tie, kurie gali mus suvienyti, todėl prašau daryti viską, kad iš darbotvarkės dingtų tie įstatymai, kurie mus priešina. Vėliau, jeigu mes to nepadarysime, turėsite kaltinti tik save. Jeigu mes būtume valdantieji, tikrai tą darytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame L. Kukuraitį, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, visiškai pritariu kolegos R. Žemaitaičio nuomonei, kad yra begalė svarbių sisteminių pokyčių, kurie būtini mūsų ekonomikos ir visuomenės socialiniam tvarumui ir kurie, deja, šioje sesijoje nėra teikiami. Atrodytų, kad tai dėl to, kad yra sprendžiami skubūs, svarbūs krizių valdymo klausimai, bet kai pasižiūrime į programą, net ir to nėra mūsų programoje. Tai klausimas, ką mes svarstysime šioje sesijoje?
Tai, ką mes čia svarstome, visai neatspindi tų realijų, kurios yra už lango ir yra jau, deja, ne vieną dieną. Kokie tie tikrieji iššūkiai, mes visi žinome. Tai yra vis dar turime pandemiją, visu intensyvumu Lietuvos gyventojai spaudžia jau dešimtmečius neregėtas visa ko kainų augimas, prasidėjęs karas Ukrainoje ir beprecedentė karo pabėgėlių banga Lietuvoje. Iššūkius žinome visi, o darbų programą svarstome tokią, lyg būtų 2018 metai, lyg būtų 2018 metai ir galime svarstyti einamuosius klausimus.
Taigi kur yra rimta, tai yra taikli ir ori, pagalvė infliacijos pasekmėms suvaldyti pažeidžiamiausioms grupėms. Ir ne tik energetikos kainų kilimui kompensuoti, apie ką kalbama, ne tik energetikos kainų kėlimui kompensuoti, nes kainos auga beveik visose srityse ir ypač bazinio poreikio srityse. Ir iš viso, ar kas nors žino, kokios visuomenės grupės šiuo metu Lietuvoje labiausiai kenčia dėl kainų kilimo? Ar mes turime duomenų, turime skaičių ir ar galime kartu suplanuoti joms rimtą pagalbą, kad jos nepatektų į didesnį skurdą, negu yra šiuo metu?
Turėjome jau beveik metus, jau prieš metus mes buvome pateikę būsto šildymo kompensacijų įstatymą, jau žinodami, kad nuo liepos 1 dienos kils dujų kainos, beveik metus. Mano galva, turime nedovanotinai delsiančią Vyriausybę, o kartu ir Seimą. Mums delsiant užklupo ta didžiulė krizė, visu intensyvumu prasidėjęs karas Ukrainoje ir dabar turime valdyti kelias dideles krizes, tai nesuvaldyta vietos gyventojų skurdo mažinimo ir naujai atvykstančių išgyvenimo. Dabar jau reikia tvarkyti vienu metu viską. Tačiau Vyriausybė ir toliau delsia laukdama ateities ekonominių prognozių, kurios bus po poros savaičių. Kai mes visiškai niekas nežinome, kaip baigsis karas Ukrainoje, tai kokio patikimumo bus tos ekonominės prognozės, kuriomis mes remsimės kurdami ateities priemones pagelbėti mūsų žmonėms. Kiek mėnesių mes visa tai dar planuosime? Taigi šiuo metu visiems reikia trijų dalykų.
Pirma. Tai aiškaus mūsų šalies apsisprendimo dėl tų 3 mlrd. paramos Rusijos karinėms pajėgoms per energijos išteklių pirkimą. Dėl to mes turime apsispręsti ir parodyti lyderystę Europoje.
Sisteminių visoje šalyje koordinuojamų sprendimų dėl ukrainiečių integracijos, pirmiausia dėl darbo ir švietimo, o svarbiausia – dėl būstų šeimoms, kurias dabar atviromis širdimis ir durimis yra priglaudusi mūsų visuomenė.
Trečia. Taiklaus, atsakingo paramos paketo itin didelėms infliacijos ir karo pasekmėms mažinti, paketo pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurių, deja, mes kol kas net nesame viešai identifikavę.
Nė vieno šių dalykų mes nematome programoje. Dar daugiau – matome, kad sesijos darbų programoje numatyti nevienareikšmiškai visuomenėje vertinami projektai, kaip kad viešųjų paslaugų, kurių gali prireikti ukrainiečiams, kalbu apie sveikatos ir kitas paslaugas, optimizavimo projektai ar vertybiniai, kurie kelia irgi visai nereikalingas aistras šiuo metu, kai visi pripažinsime, kad laikas nėra saugus nacionalinio saugumo prasme. Taigi, nors daug ko programoje nėra, tikiuosi, kad tai bus padaryta bendromis jėgomis, ir mes, mūsų frakcija, prie to norime prisidėti. Linkiu visiems gero darbo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame E. Gentvilą Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Taip jau atsitiko, kad pirmiausia kalbėjo opozicijos atstovai. Išgirdome triukšmingąjį R. Žemaitaitį, griausmingąjį D. Gaižauską, ramųjį V. Fiodorovą, kultūringąjį L. Kukuraitį. Galima turbūt rasti bendrų vardiklių tuose pasisakymuose, nes opozicija tam ir yra opozicija. Aš pastaruosius aštuonerius metus irgi buvau opozicijoje ir taip, kaip ir R. Žemaitaitis, tiek S. Skvernelio, tiek A. Butkevičiaus vyriausybėms sakydavau: klausykit, jūs daugybės projektų neįregistravę. Sakydavo: spėsime. Tiesą sakant, didžiąją dalį ir spėdavo. Prieš kiekvienos sesijos pabaigą praėjusioje kadencijoje dar ponia A. Širinskienė spėdavo užregistruoti kokius dešimt projektų, irgi spėdavome. Taip, reikia tai pažymėti. Tiktai aš norėčiau, kad opozicija įžvelgtų, kad Vyriausybė šį kartą dirba tikrai įvairiausių kritinių situacijų aplinkoje. Aš žiūriu, matydamas tą ankstesnę patirtį, su tikėjimu, kad bus spėta įregistruoti. Pažiūrėjau Regionų frakcijos projektai toli gražu ne visi taip pat įregistruoti. Linkiu jums suspėti įregistruoti ir bus sudarytos galimybės pateikti dar šitoje Seimo sesijoje.
Tačiau apie tuos siūlymus, kuriuos jūs siūlote išbraukti. Ne tiek čia šiandien nuskambėjo, bet tiek skamba tuose laiškuose. Matyt, šiandien bus pasiūlymų, dėl kurių, ko gero, bus balsuojama, kad išbrauktume ten Stambulo konvenciją, partnerystę, narkočiukų dekriminalizavimą ir kitus dalykus. Aš tai žiūriu į tą dalyką šitaip. Žiūrėkite, mes galime čia pradėti kapotis. Pavyzdžiui, tada mes, daugumos atstovai, sakysime – braukiame visus opozicijos projektus ir nelieka akmens ant akmens. Mes taip nedarysime, noriu nuraminti. Bet šiandien mes per balsavimus dėl PVM parodėme: turėtume balsų daugumą ir galėtume taip bjauriai pasielgti. Nesielgsime taip bjauriai, nes laikomės kitokios nuostatos. Partijos, dalyvavusios rinkimuose, atėjo su programomis, su įsipareigojimais ir pažadais savo rinkėjams. Todėl aš žiūriu šitaip, kad kiekviena partija ar kiekvienas netgi atskiras politikas turi turėti teisę įtraukti į sesijos darbų programą savo teikiamus projektus. Aš nenorėčiau, kad kartotųsi, kaip buvo anoje kadencijoje, situacija, kai Seimo narei, atėjusiai į tribūną pateikti projektą, pasakoma, kad ne, mes tau neleisime pateikti. Aš prisimenu asmeninę situaciją, kai praėjusioje kadencijoje R. Karbauskis man pamoja, aš prieinu prie jo ir jis sako: žinai, mes tau leisime pateikti tavo projektą dėl urėdijų. Sakau: ačiū, geradary. Tai šitaip neturėtų būti – mes tau leisime arba neleisime. Yra civilizuota procedūra, įtraukime į sesijos darbų programą, leiskime pateikti patinkančius mums ar nepatinkančius projektus ir štai tada apsispręskime dėl balsavimo. Jūs patys žinote, kad tie aitrūs, jums akis graužiantys projektai, apie kuriuos čia rašoma šimtai laiškų, na, jūsų rankose yra didele dalimi. Jūs kol kas parodėte praktikoje, kad jūs, kaip opozicija, kontroliuojate tą situaciją. Aš balsuoju kitaip. Man norėtųsi kitokių balsavimo rezultatų. Tai ko jūs bijote, kad būtų pateikti tie projektai? Sakote, laikas ne tas? Noriu paklausti ponios A. Širinskienės ar kieno nors, o 2023 metų rudenį galėtume pateikti? O 2024 metų pavasario sesijoje gal būtų galima pateikti? Jūs gi ir tada sakysite, kad dabar ne laikas, ne tokia padėtis Lietuvoje.
Aš siūlau eiti tokio demokratinio proceso keliu. Kas ką parengė sesijos darbų programai, įrašykime į sesijos darbų programą, tada jau J. Razma sudėlioja, kurią savaitę, kurią dieną kas yra teikiama. Nepatinka – atmeskite, tokia lemtis, kad didelė dalis projektų nebus priimti, bet negalima šitaip iš anksto pasakyti, kad prašau net nedrįsti įrašyti į sesijos darbų programą.
Ir gerbiamas griausmingasis Gaižauskai, ar tikrai galima taip suprasti, kad jeigu bus šitie projektai, tai bus dar daugiau Molotovo kokteilių Seimo kieme? Man atrodo, truputį neatsakingi tokie pasvarstymai, jeigu aš juos teisingai supratau.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
E. GENTVILAS (LSF). Pasakysiu, kad ponas D. Gaižauskas patvirtina, teisingai supratau: bus Partnerystės įstatymas – bus Molotovo kokteilių kieme. Atleiskite, kolega, tai ne Lietuvos parlamentaro mintis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi pavardė buvo paminėta, per šoninį mikrofoną – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Ne tik kad pavardė buvo paminėta, bet jūs ką tik išgirdote, mano giliu įsitikinimu, žmogus neapykantos kurstymą ką tik pasakė Seimo salėje. Tai yra nusikaltimo požymių ir dabar tikrai policija ir prokuratūra šitą turėtų stebėti. Taip, mus saugo imunitetas, kuris, sakiau, Seimo nario imunitetas nėra absoliutus. Būtent nepaprastosios padėties metu kalbėdamas apie Molotovo kokteilius ir partnerystę jūs kaip tik priešinate. Prisišnekėjote, gerbiamas kolega. Vyresnis, daugiau patirties, bet paslydote. Aš sakiau, kad imamės vienybės, nesipriešinkime. Tuos jūsų įstatymus tikrai jūs teiksite, galima bus svarstyti kitoje sesijoje. Bet tai, ką jūs dabar pasakėte, arba jūs atsiprašysite ir pasitaisysite, arba policija turės reaguoti su prokuratūra. Aš tikrai įsitikinęs.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kiek pažįstu E. Gentvilą, jis ne iš tų, kurie taip lengvai atsiprašinėja.
Į tribūną kviečiame V. Mitalą pasisakyti Laisvės partijos frakcijos vardu.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, kažkaip pasijaučiau paskutiniu metu kaip Čeliabinsko soviete, klausydamasis D. Gaižausko, o ne Lietuvos Respublikos parlamente. Atrodo, kad viena tiesa, viena teisybė. (Balsai salėje) Tikiuosi, kad jūs man nerėksite per šoninį mikrofoną, nes dabar yra mano teisė šnekėti, ir kai aš pabaigsiu šnekėti, tada jūs galėsite pratęsti savo pasakojimą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Gaižauskai, yra galimybė ginti savo teises visais būdais, nepadarykime iš Seimo posėdžių salės… (Balsai salėje) Gerai, dabar V. Mitalas. Jo teisė šnekėti, jūsų teisė bus reaguoti. Prašom, Vytautai.
V. MITALAS (LF). Iš tikrųjų svarstome pavasario darbotvarkę, kuri, viena vertus, yra ir tam tikras simbolinis dalykas, nes mes visi suprantame, kad kai kurie klausimai, kurie įrašyti, gali niekada nebūti pateikti darbotvarkėje, kai kurie klausimai, kurie neįrašyti, gali atsirasti toje darbotvarkėje, nes mes jau matėme, kad taip atsitinka. Bet vertinga yra pažvelgti į tą darbotvarkę ir praktine, ir simboline prasme, nes tai parodo, apie ką šitas Seimas bus artimiausią pavasarį.
Dabar, kadangi visiems labai maga sužinoti, kas Laisvės partijai yra svarbiausia, aš noriu keletą dalykų paminėti, kas mums iš tikrųjų atrodo svarbiausia pavasario darbotvarkėje. (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai Gražuli, galėtumėte užsirašyti ir tada, jeigu reikės, tiksliai pacituoti. Man atrodo, kad vienas iš esminių dalykų, kas mūsų laukia, yra valstybės tarnybos reforma, nes iš tikrųjų valstybės tarnybos, nereformuotos valstybės tarnybos, klausimai yra vienas iš tų nacionalinių saugumo grėsmių, kurios silpnina mūsų valstybę. Tiek pavasario darbų programoje, tiek kalbantis su Ministre Pirmininke yra labai aišku, kad valstybės tarnybos reformai šį pavasarį turi ir bus skiriamas pakankamas dėmesys.
Aišku, šalia yra kablelis – būtini švietimo pokyčiai, tai yra mokyklų tinklo pertvarkos, jos Seimą pasieks ne visos, bet aš, naudodamasis proga, tikrai noriu paraginti kolegas naudotis savo teisėmis ir parlamentinės kontrolės metu konstruktyviai žiūrėti į šitą procesą, nes mes visi suprantame, kad dabartinis laikas, dabartinė pavasario sesija bus tas esminis pokyčių laikas, kai mes galime padaryti gerų darbų dėl bendrojo ugdymo ir iš tikrųjų susitarti dėl tolesnės švietimo krypties.
Trečias dalykas yra palanki mokestinė ir verslo aplinka, čia kolega R. Žemaitaitis sakė, kad nėra pasiūlymo dėl neapmokestinamojo reinvestuojamo pelno, bet jis yra darbų programoje prie Laisvės frakcijos siūlymų įrašytas. Tikrai kviečiu pasisakyti už, nes tai leistų atrišti rankas Lietuvos verslui, ypač šiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kai ateitis nėra žinoma, o žmonėms reikia kurti, reikia prisitaikyti prie sąlygų. Man atrodo, tai yra labai svarbu.
Ketvirtas dalykas yra pokyčių paketas, kuriuo atsisakoma iškastinio kuro ir spartinama kova su klimato kaita. Šiek tiek referuojant į diskusijas, kurias mes girdėjome ryte, man atrodo, pats svarbiausias dalykas, kokį Lietuva gali padaryti, kovodama su šildymo ir kitomis energetikos kainomis, yra investuoti į atsinaujinančią energetiką, nuimti biurokratinius pančius, nes tai reiškia ne tik žaliąją energetiką, ne tik Lietuvoje pagamintą energiją, bet ir pigesnę energiją, kuri gali būti Lietuvoje. Šis paketas taip pat bus vienas iš artimiausio laikotarpio darbų sąrašo.
Ir, be abejo, pasiūlymai, susiję su žmogaus teisių apsauga. Manau, kad Partnerystės įstatymas yra tik vienas iš jų, bet jų tikrai reikės ir kalbant apie Ukrainos situaciją, pabėgėlių apsaugą, taip pat kitus klausimus. Man atrodo, kad tai yra labai principinis žingsnis, kad Lietuvoje, Lietuvos parlamente mes šiuos klausimus svarstytume. V. Putino karo Ukrainoje kontekste mes puikiai matome, kokia gali būti stipri demokratinė valstybė, demokratinė Ukraina ir kaip ji stipriai gali kovoti su autoritarizmu. Dėl to žmogaus teisių apsauga Lietuvoje, Lietuvos parlamente turi ne silpnėti, o kaip tik stiprėti. Mes turime girdėti kiekvieną Lietuvos žmogų ir stengtis jam suteikti lygias teises kartu su kitais.
Aš jums tikrai garantuoju, kad atnešiu į Seimą Partnerystės įstatymą ir jį bus galima tiek iš anksto aptarti ir su juo susipažinti Seimo kuluaruose, tiek jau užregistravus diskutuoti, dėlioti įvairiausius pasiūlymus ir argumentus. Tai tikrai, gerbiami Seimo nariai, neatsitiks staiga, tai atsitiks planuotu metu, todėl aš labai prašau jūsų pritarimo ir labai prašau rimties, nes iš tikrųjų tas braukymas, apie kurį mes neišvengiamai artimiausiu metu pakalbėsime, prie nieko gero nepriveda. Nes tų visokių skaldančių įstatymų aš tikrai galėčiau paminėti ne vieną – kad ir pačios A. Širinskienės frakciją, taip pat yra tas pats Liustracijos įstatymas, kuris visuomenę gerokai sukiršins ir panašiai. Nematuokime to kiršinimo tik vienu matu. Seimas yra parlamentas, čia diskutuojama apie įvairiausias idėjas. Gerbkime vienas kitą, gerbkime tuos rinkėjus, kurie mums patikėjo mandatą, nebraukykime darbotvarkių be tikslo, patvirtinkime. O prie savo nuomonių tikrai galėsime likti ir apie jas padiskutuoti, kai tam ateis tinkamas laikas. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas, kaip suprantu, norėtų atsiprašyti D. Gaižausko.
E. GENTVILAS (LSF). Man sakė, kad reikia atsiprašyti. Gerbiamieji, aš noriu viso Seimo atsiprašyti, kad dar nerandu žodžio, kaip įvertinti pono D. Gaižausko išpuolį ir grasinimą, kad jeigu teiksime tokius projektus, bus dar daugiau Molotovo kokteilių. Mano manymu, čia turėtų įvertinti ir Etikos ir procedūrų komisija. Aš atsiprašau jūsų, kad greitosiomis nerandu žodžių tokiems pasisakymams įvertinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi buvo paminėta pavardė ir kadangi P. Gražulis jau stovi, dar dviem leidžiu pasisakyti ir pereiname prie pataisų svarstymo. D. Gaižauskas – per šoninį mikrofoną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Eugenijau, gerbiamas kolega, nedėkite savo žodžių man, lyg būtų pasakyta, kaip pasakyti, mano mintimis. Apie Molotovo kokteilius turbūt jums išsprūdo, gal emocijos, dar sykį sakau, jūs turėtumėte ateiti, nes visuomenė žiūri. Partnerystės įstatymas, Molotovo kokteiliai – aš prašiau vienybės. Jūs galvokite, ką sakote! Dabar, bandydamas pasitaisyti, vėl pakurstėte ugnį. Jūs turite pasakyti, kad čia jūsų mintis, kuri jums galbūt išsprūdo. (Balsai salėje) Sakau, Partnerystės įstatymas, narkotikų dekriminalizavimas, Stambulo konvencija – jūs pamiršote, kaip mes čia, salėje, kovojome vienas su kitu. Tai natūralu. Tai yra vertybės, dėl kurių politinės partijos kovoja. Bet šiuo metu, kai karas, kai prašau vienybės, jūs ne, jūs vis tiek ateinate, kažkokią… Kam to reikia? V. Mitalas. Atrodė kultūringas žmogus. Viskas, šiandien parodė visą savo, kaip pasakyti, gražųjį, ramųjį veidą. Seimo vicepirmininkas. Užuot paskatinęs vienybę. Aš tada pasisakiau, atsimenate.
PIRMININKAS. Laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Padedame visus nesutarimus, išsiaiškinsime vėliau. Tam ir parlamentas. Bet dabar, kai reikia vienybės, aš sakau…
PIRMININKAS. Kolega, apibendrinkite.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …prašau, prašau visų, valdančiųjų pirmiausia, susivienyti, padėti į šoną tuos įstatymus. Dar treji metai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. P. Gražulis per šoninį mikrofoną irgi tikriausiai pasiūlys susivienyti, bandysime susivienyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Labai gaila, kad gerbiamas E. Gentvilas bet kokia proga, užuot telkęs, randa galimybę įkąsti. To neturėtų būti, Eugenijau. Kad ir šiandien. Mes balsavome visi vienbalsiai už rezoliuciją, dar vieną, kad būtų virš Ukrainos paskelbta neskraidymo zona. Aš buvau įregistravęs rezoliuciją, bet manęs paprašė kolegos atsisakyti. Yra parengta bendra. Aš atsisakiau. Jokių ambicijų aš neturiu. O galėjau neatsisakyti, prašyti, kad ir mano atskirai svarstytų. Ieškokime, pone Eugenijau, bendro sutarimo. Ar reikia būtinai dabar tuos įstatymus traukti į darbotvarkę? Dėl jų ir taip Seime buvo be galo didelė įtampa, mitingai tiek prie Seimo, tiek Vingio parke. Kam jūs kiršinate visuomenę? Ar tai nėra tarnavimas Rusijos pajėgoms skaldant visuomenę?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėl pataisų mes dar šnekėsime.
P. GRAŽULIS (LRF). Kam to reikia? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Kadangi buvau sakęs, kad jau viskas, paskutinis, tikrai paskutinis – J. Jarutis. Trumpa replika ir pereiname prie pataisų svarstymo, dėl to jau čia iš principo ir diskusijos prasidėjo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Ne dėl pataisų ir ne replika, o dėl vedimo tvarkos. Kadangi buvo pasiūlymas vienytis, o gerai susivienyti reikia turėti laiko, tai siūlau frakcijos vardu pertrauką iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime pritarti, kaip suprantu. Gerai, viskas, pertrauka iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
14.54 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3). (Balsas salėje: „Kada balsavimas?“) Balsavimas dabar. Dabar bus pataisos… Kolegos, jau yra balsavimo metas. Dabar įstatymo projekto priėmimo stadija, dėl jo yra pataisų, dėl pataisų dabar bus balsavimas. Į tribūną kviečiame P. Kuzmickienę. Priėmimas pastraipsniui.
Kolegos, dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo narės J. Sejonienės pataisa. Prašom, pataisos iniciatore, pristatyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galėčiau…
PIRMININKAS. Pamiršote, ką įregistravote?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Matote, ne vieną teikiau. Pataisa susijusi su tuo, kad nebūtų atimta visiškai galimybė kandidatuoti tam pačiam vadovui toje pačioje įstaigoje, įteisinant galimybę po atšalimo laikotarpio, po vienos kadencijos, vėl dalyvauti konkurse į buvusią darbovietę, buvusią įstaigą.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų šią pataisą? Yra. Viskas gerai. Gerbiama Paule, pristatykite komiteto sprendimą dėl šios pataisos.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegės J. Sejonienės pasiūlymui komitetas pritarė manydamas, kad yra tikrai tikslinga tiems vadovams kandidatuoti kitose įstaigose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos (tuoj, Algirdai, dėl šios pataisos susitvarkome), ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu, jai pagrindinis komitetas pritarė? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jūs paskubėjote, nes jeigu jūs skaitysite kitą pataisą, ji kalba apie tas pačias kadencijas. Čia reikėjo alternatyviai balsuoti, nes dabar išeina kazusas. Pritarsime ir tai pataisai, tai bus dvi pataisos ta pačia tema.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto pranešėja galėjo iš tikrųjų informuoti. Ar teisybę sako?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Manau, kad pritarus šiai pirmai pataisai, na, dėl antrosios jau kaip ir nebėra prasmės balsuoti. (Balsai salėje) Na, taip, bet kadangi pritarėte, tai… (Balsai salėje: „Palaukite!“)
PIRMININKAS. Ne, kolegos, A. Sysas yra teisus. Iš tiesų yra dvi pataisos dėl to paties. Viena pataisa pristatyta, išklausyti argumentai. Kas yra įregistravęs antrą pataisą? A. Veryga. Prašom ir jus pristatyti savo pataisą, išklausysime motyvus ir tada balsuosime alternatyviai, kuriai pataisai pritariame. Prašom. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų turime susigaudyti ir teisinga yra kolegos A. Syso pastaba, nes mūsų siūlymas yra atsisakyti kadencijų skaičiaus apribojimo. Tas siūlymas mūsų kolegų buvo įregistruotas dėl to, kad pirminiame įstatymo variante mes nesiūlėme riboti vadovų kadencijų skaičiaus, siūlėme tiesiog įvesti kadencijas ten, kur jų apskritai nebuvo. Mūsų manymu, ir komitetas vienu metu buvo taip nusprendęs, kad pasigilinsime į šį klausimą, įvertinsime rizikas, įvertinsime, ar tai nesukelia tokių pačių rizikų, kaip sukėlė kadencijų skaičiaus ribojimas švietimo sistemoje, todėl pasiūlėme išbraukti kadencijų skaičiaus apribojimą. Kviečiu pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš neprisimenu tokio Seimo statuto straipsnio, kuris numatytų alternatyvų balsavimą dėl pasiūlymų. Kiek žinau, yra tiesiog balsuojama dėl kiekvieno pasiūlymo.
PIRMININKAS. Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai vienam pasiūlymui pritarėme, be abejo, svarstome kitus pasiūlymus. Jeigu mes turėtume paradoksalią situaciją, kad pritartume, taip sakant, abiem prieštaringiems pasiūlymams, na, tada galbūt spręstume tą situaciją, remdamiesi tuo straipsniu dėl nenumatytų situacijų, bet dabar tiesiog yra neatšauktas sprendimas dėl pritarimo vienam pasiūlymui, dabar sprendžiame dėl kito, o ne alternatyviai kažkaip.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kad jūs mane pataisėte, jūs esate teisus, alternatyvus balsavimas negalimas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu priminti gerbiamam J. Razmai, kadangi mes abu čia gana seniai. Buvo toks atvejis gruodžio 22–23 dieną dėl šventinių dienų, kai Seimas pritarė abiem pataisoms ir dėl to paties klausimo buvo. Prisimenate, kiek mes po to sprendėme? Du mėnesius. Aš manau, kad nedraudžiama, Statute nėra draudimo alternatyviai balsuoti. Čia Seimo apsisprendimo klausimas. Čia yra paprastesnis būdas, bet galima daryti ir taip, kaip siūloma.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dar per šoninį mikrofoną A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties gerbiamos J. Sejonienės pataisa yra ta, kad po vienos kadencijos atšalimo gali vėl kandidatuoti. O kolegos siūlo išvis atsisakyti ribojimų, kad dvi kadencijas gali dirbti vienoje įstaigoje. Tai nėra tas pats. Jau yra pritarta kolegės J. Sejonienės. Jeigu kartais bus pritarta ir šitai pataisai, tada aš, kaip komiteto pirmininkas, prašyčiau pranešėjos daryti pertrauką, nes tada tikrai bus neatitikimas ir mes komitete turėsime iš naujo apsispręsti. Bet šiuo atveju dėl pirmos pataisos apsisprendėme ir siūlau antrai pataisai, pasiūlymui nepritarti. Tą ir padarė Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai, labai dėkui, gerbiamas Jurgi, kad atvėlėte, iš tiesų buvau šiek tiek susivėlęs. Pirmai pataisai pritarta. Antra pataisa yra pristatyta.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pataisą nenori kalbėti niekas. Prieš pataisą… (Triukšmas salėje) Tai visi sutiko bendru sutarimu dėl pirmos pataisos. (Balsai salėje) Gerai. Žiūrėkite. Kolegos, susikaupkite. Baigiame tą paniką. Buvo pirma pataisa. Supratau, kilo toks nesusipratimas. J. Sejonienės pataisa. Buvo pristatyta, išklausėme motyvus. Už nėra norinčių. Prieš – J. Džiugelis. Balsuosime dėl kiekvienos pataisos. Pirma balsuosime dėl J. Sejonienės, tada dėl A. Verygos. Jeigu abiem pataisoms bus pritarta, komiteto pirmininkas sakė, bus imama pataisa. (Balsai salėje) Atsiprašau, pertrauka. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, nereikia Seime labai ilgai būti norint prisiminti, jog dar praeitoje kadencijoje gerbiamas A. Veryga, būdamas sveikatos apsaugos ministru, siūlė kadencijų ribojimą su visa reforma, kuri praskrido, nepavyko reformos įgyvendinti. Mane labai stebina dabartinė pozicija ir veidmainiška pataisa, kai patys praeitoje kadencijoje siūlėte tokią nuostatą, o dabar siūlote ją atšaukti.
Aš tikrai kviečiu kolegas nepritarti šiam pasiūlymui, nes tai tiesiogiai koreliuoja su mobingo situacija visose didelėse įstaigose, kuriose vadovai tiesiog yra įaugę į savo kėdę ir mobuoja jaunus specialistus. Jeigu mes iš esmės norime pakeisti sistemą, viena iš sudedamųjų dalių, kad sistema būtų pakeista, yra vadovų rotacija. Aš kviečiu nepritarti šiai pataisai. Tuo labiau kad, dar kartą pakartosiu, gerbiama opozicija, jūs praeitoje kadencijoje patys tokią nuostatą siūlėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Veryga per šoninį mikrofoną.
A. VERYGA (LVŽSF). Pasinaudosiu teise, nes Justas mane paminėjo. Gal mes neužsižaiskime su tomis buvusiomis, esamomis kadencijomis, nes jūs ir nepritarėte tiems mano siūlymams. Tiesiog galime pasižiūrėti, kaip kas balsavome.
O iš tikrųjų aš nepretenduoju į visuotinį žinojimą ir neklystamumą. Mano siūlymai, kurie teikiami dabar, yra atsižvelgiant į situaciją, kuri yra, kaip aš jau minėjau, švietimo sistemoje. Mes komitete buvome sutarę, kad padarysime normalų vertinimą, aptarsime, o tada šitas pataisas teiksime. To nebuvo padaryta, todėl mes ir pasiūlėme savo sprendimą kitokį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl J. Sejonienės pataisos, dėl kurios motyvų… Kas pritariate J. Sejonienės pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 59, prieš – 7, susilaikė 47. J. Sejonienės pataisai pritarta.
Dabar kita A. Verygos, Z. Streikaus, M. Puidoko, O. Leiputės ir… J. Džiugelis per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs teikiate siūlymą balsuoti… kalbėti už A. Verygos pataisą, bet teikiate siūlymą balsuoti už Jurgitos pataisą. Kaip čia dabar atsitiko?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, atsitiko taip, kad iš pradžių buvo pritarta bendru sutarimu. Paskui iškėlė kiti kolegos, kad pataisa viena su kita susijusi ir kad reikia balsuoti už kiekvieną. Tada A. Veryga pristatė savo. Ir nebekelkime… Pristatyta pataisa. Balsavome. Pritarėme J. Sejonienės pataisai. A. Veryga savo pataisą pristatė. Motyvus išklausėme. Balsuojame dėl A. Verygos ir kolegų pataisos. Kas pritariate jo pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 53, prieš – 42, susilaikė 18. A. Verygos ir kitų kolegų pataisai nepritarta.
Ar galime priimti 2 straipsnį kartu su Seimo narės J. Sejonienės pataisa bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame dėl 2 straipsnio. Motyvai dėl 2 straipsnio. Nėra norinčių šnekėti. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 68, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 45. 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Seimo narės J. Sejonienės pataisa. Prašom pristatyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, galima šiek tiek tylos, visiškai nieko negirdėti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visiškai formalus pasiūlymas. Tiesiog suderinta su Teisės departamento pasiūlymais dėl kadencijų įsigaliojimo pradžios ir paties įstatymo datą taip pat truputį pavėlinti.
PIRMININKAS. 29 Seimo nariai, palaikantys pataisą, yra, kaip suprantu. (Balsai salėje) Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, komiteto pozicija.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas kolegės J. Sejonienės pasiūlymui pritarė įvertindamas, kad tikrai korektiški ir teisingi yra nurodyti įstatymo įsigaliojimo terminai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, bendru sutarimu pritarti negalime.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, dėl motyvų dėl pataisos nėra norinčių? Kas pritariate J. Sejonienės pataisai dėl 3 straipsnio, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 66, prieš – 1, susilaikė 44. Seimo narės J. Sejonienės pataisai pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui kartu su Seimo narės J. Sejonienės pataisa, kuriai ką tik buvo pritarta? Galime. Labai dėkui, kolegos, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautos Teisės departamento pastabos. Prašom pakomentuoti, dėl jų balsuoti nėra būtina.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, iš esmės atsižvelgta. Komitetas šiems pasiūlymams pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl 4 straipsnio taip pat yra dar Seimo narės J. Sejonienės pataisa. Prašom pristatyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dar kartą ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vėlgi tiesiog dėl teisinio aiškumo, kada turėtų įsigalioti įstatymas tiems pareigūnams, kuriems yra taikomas. Visiškai teisinis formalumas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. 29 Seimo nariai, kaip suprantu, remiantys pataisą, yra? Gerbiama kolege, komiteto pozicija dėl šitos pataisos.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto pasiūlymas – šiek tiek pakeisti formuluotę. Gal galėtumėte… Papildyti 4 straipsnį nauja dalimi.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komiteto pasiūlymas yra toks: „Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priėmus juos į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
PIRMININKAS. Gerbiama Paule, čia yra komiteto formuluotė, keičianti J. Sejonienės pataisą, ar čia kokia nauja kitos dalies formuluotė?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Negaliu atsakyti. Taip, tuoj dabar pasakysiu. Papildyti projekto 4 straipsnį nauja 6 dalimi. 6 dalis: „Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priėmus juos į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal komiteto pirmininkas per šoninį mikrofoną galėtų šiek tiek paaiškinti, ar čia komiteto formuluotė, keičianti J. Sejonienės pataisą, ar čia atskira formuluotė tolesnės įstatymo vietos. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, čia viskas yra gerai. Dabar yra dviejų kategorijų vadovai. Tie, kurie dirba be kadencijų, po keliolika, keliasdešimt metų, ir tie, kurie jau dirba kadencijomis kas penkeri metai. Įstatymas dabar reglamentuoja taip: tie, kurie dirba be kadencijų, savo kadenciją baigs pagal nustatytas datas, atitinkamai kiek prieš tai dirbo. Tie, kurie dirba kadencijomis, priėmus šitą įstatymą, baigs savo kadenciją iki galo. Pavyzdžiui, laimėjo kadenciją penkeriems metams, liko dirbti treji metai, dirbs trejus metus ir po to, priėmus šitą įstatymą, dar turės teisę ir tie, kurie dirba ilgai, ir tie, kurie dirba kadencijomis, dar du kartus kandidatuoti po penkerius metus į šitą įstaigą. Tada po dviejų kadencijų jie galės tik kitoje įstaigoje arba po atšalimo periodo ne mažiau kaip vienos kadencijos. Šita nauja papildanti redakcija yra teisinga ir prašyčiau pritarti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, ar čia yra J. Sejonienės formuluotės pataisymas?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Papildymas.
PIRMININKAS. Balsuojame už J. Sejonienės… P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, mes frakcijoje pasitarėme ir prašome šiuo klausimu pertraukos, nes supratome, kad kadencijų dabar nebus arba po penkių kadencijų prasidės kadencijos. Kaip čia dabar suprasti? Ar čia išimtis daroma kažkokiam vienam asmeniui, ar kaip čia yra? Leiskite mums truputį susivokti, nes kolegė, kuri pristato projektą, nesupranta. Komiteto pirmininkas pristatė taip, kad mes irgi nelabai suprantame. Padarome pertrauką.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote pertraukos iki kito posėdžio.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tuoj suteiksiu žodį per šoninį mikrofoną. Bet iš tiesų komiteto pranešėjas turėtų aiškiai paaiškinti, kokios yra siūlomos komiteto formuluotės. A. Petrošius per šoninį mikrofoną. Norite pasisakyti?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Dėkoju, pirmininke. Tik norėčiau paprašyti Petro vis dėlto nevogti. Jis čia paprašė leidimo susivogti. Prašyčiau nevogti, Petrai! Būkim sąžiningi ir teisingi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kreipiuosi į P. Gražulį. Išsiaiškinome kitais kanalais, kad komitetas paredagavo J. Sejonienės pasiūlymą. Ar vis dar prašote pertraukos? Prašote. Gerai, viskas. Balsavimas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 44, prieš – 52, susilaikė 7. Pertrauka iki kito posėdžio.
Ir iš tiesų dar kartelį kreipimasis į komitetus. Kai deleguojate komiteto pranešėją, tai būkite geri, kad būtų žmogus, kuris gali paaiškinti, kas yra siūloma ir dėl ko reikia balsuoti.
15.16 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 16, 17, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2) ir lydimasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2). Pranešėjas – J. Jarutis. Prašom pristatyti komiteto nuomonę. (Balsai salėje)
S. Jovaiša per šoninį mikrofoną.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Kada bus kitas balsavimas? Ar mes jau užbaigėme šią procedūrą?
PIRMININKAS. Kitas balsavimas, kaip ir numatyta darbotvarkėje, po visų klausimų svarstymo 18 val. 10 min. arba anksčiau. Matysime, kokia bus eiga. Prašom, Jonai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, už galimybę pristatyti. Gerbiami kolegos, pristatau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą. Pirmiausia kalbu apie Šaulių sąjungą, po to bus apie Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.
Komitetas įvertino gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pastabas ir į daugumą jų buvo atsižvelgta. Dabartinis teksto variantas tenkina ir komiteto narius, ir suinteresuotas institucijas. Kai kurias pirminių projektų vietas komitetui teko patikslinti. Pabrėžtina, kad siūlomais pakeitimais siekiama ne suteikti šauliams savarankiškumą, o tik aiškiau apibrėžti šaulių teisę naudoti ginklą, kai teikiama pagalba policijai ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Įstatymo pakeitimais siekiama suvienodinti ginklo panaudojimo tvarką su policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarka taip, kad teikiant pagalbą šauliui ir pareigūnui galiotų vienoda tvarka ir vienodi reikalavimai. Komitetas patikslina Lietuvos šaulių sąjungos pagalbos teikimo policijai ir Valstybės apsaugos sienos tarnybai tvarką, aiškiai apibrėždamas šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių ir prievartos panaudojimą.
Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Už balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat teikiu lydimąjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat buvo įvertintos gautos Teisės departamento pastabos, Policijos departamento ir Ginklų pirklių asociacijos pastabos. Visoms Teisės departamento pastaboms buvo pritarta. Ginklų pirklių asociacijos pastabų nuspręsta kartu su projektu nesvarstyti, nes jos buvo ne komitetui adresuotos. Taip pat atsižvelgta tikslinant Šaulių sąjungos įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Pirmasis dalyvauti diskusijoje užsirašė A. Pocius. Diskusija, gerbiamas kolega, tribūnoje. Svarstymo stadija.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki gyvi. Aš manau, kad šio įstatymo pataisos tikrai yra laiku, nes Šaulių sąjunga, jau daug metų budėdama, patruliuodama ir vykdydama kitas užduotis su pasieniečiais, su policija, kartu su Lietuvos kariuomene, tikrai yra įrodžiusi, kad būtent tiek ginklo, tiek specialiųjų priemonių turėjimas… dabartiniai įstatymai nesuteikė galimybės juos panaudoti. Jie galėjo panaudoti tik savigynos tikslais, bet tai neatitinka realybės, ypač dabartinės situacijos, kai mes turime tokią situaciją Ukrainoje, Baltarusijoje. Manyčiau, kad dėl šio įstatymo šiuo metu yra būtent ta diena, kai mes turime pritarti. Siūlau palaikyti šio įstatymo pataisas. Ačiū. Tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas kolega, užsirašęs diskutuoti, A. Vyšniauskas. Andrių ką tik mačiau. A. Vyšniauskas nebenori dalyvauti diskusijoje. Gerai, dėkui. Išsibraukęs? Man rodo, kad neišsibraukęs, bet gerai. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad laiku ir labai svarbi pataisa. Teisėkūra, aišku, turi atitikti laikmetį ir būti orientuota į to meto aktualijas. Prieš tai diskusijoje kalbėjusiam kolegai noriu paantrinti, kad šauliai, na, ne popieriuje, bet tikrame gyvenime įrodė, kad gali prisidėti. Jie yra labai motyvuoti ir prisidėjo prie tiek valstybės sienos apsaugos, tiek prie įvairių kitų situacijų, tiek saugojant nelegalius migrantus jų sulaikymo vietose, laikinosiose gyvenimo vietose. Tokiose situacijose, kai galima tikėtis visko – galima tikėtis provokacijų, galima tikėtis tam tikrų ginkluotų provokacijų. Šaulys, kuris tuo metu kaip ir karys arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojas, atlieka savo pareigą, turi gebėti ne tik apsiginti, apsisaugoti ar panaudoti tas specialiąsias apsaugos priemones, bet ir bendradarbiaudamas, ne būdamas vienas pats, bet bendradarbiaudamas su kitais pareigūnais turi turėti galimybę panaudoti šaulio tarnybai laikomą ginklą. Tikrai kviečiu palaikyti šią pataisą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto – numatytu darbotvarkėje metu.
15.23 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Dar kartą ačiū. Gerbiami kolegos, komitetas įvertino, kaip ir prieš tai dėl buvusio įstatymo projekto, Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pastabas. Dėl pirminio projekto iš tikrųjų buvo nemažai pastabų, tačiau kartu su institucijomis komitetas ieškojo visoms pusėms kiek įmanoma priimtiniausio varianto. Svarstydamas šį projektą ir spręsdamas, kokia turėtų būti teisės įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus apimtis, komitetas turėjo suderinti dvi konstitucines vertybes – tautos ir kiekvieno piliečio teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, ir žmogaus bei visos visuomenės teisę į veiksmingą apsaugą nuo nusikalstamų veiklų.
Taigi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo sudaryti galimybę šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams įsigyti ir turėti automatinius šaunamuosius ginklus šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti. Siekiant sumažinti galimą riziką, projekte buvo siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymo, saugojimo sąlygoms ir reikalavimus projekte numatytiems subjektams.
Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Niekur nepabėkite, nes pereiname prie diskusijos. Jūs esate pirmasis užsirašęs dalyvauti diskusijoje Seimo narys. Frakcijos vardu. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, galbūt paradoksaliai skambės tai, kad daugiau ginklų, daugiau saugumo ir daugiau ramybės. Po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo buvo nusistovėjusi tokia, sakykim, nereikalinga ramybė, ypač postsovietinėse šalyse, kai visi galvojome, kad čia jokio karo nebus, niekas nieko nesiruošia pulti, bet pastarųjų, paskutinių aštuonerių metų realybė pasirodė visai kita. Aš dabar kalbu apie Ukrainos įvykius. Dabartiniai veiksmai, galimybė, gebėjimas ukrainiečiams priešintis tikrai gerokai didesnės kariuomenės pajėgoms yra susiję būtent su tuo, kad visuomenė turi kuo gintis. Mes nebūsime vieninteliai ir pionieriai šioje srityje, kai tikrai pavojingus ginklus bus leidžiama turėti daliai visuomenės.
Noriu pabrėžti, kad tai yra labai siauros trys visuomenės grupės. Tai yra šauliai, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai ir profesinės karo tarnybos kariai. Žinoma, svarstant šį įstatymo projektą, kaip ir minėjau, buvo gauta daugybė pasiūlymų iš Ginklų savininkų asociacijos ir kariuomenės kūrėjų. Komitetas, įvertinęs galimas rizikas, šiuo periodu tiesiog priėmė tokį sprendimą. Šita galimybė įsigyti, turėti ir laikyti namuose ginklus yra kaip ir prevencija išskaidyti rizikas galimo antpuolio, galimo karo atveju. Kaip žinome, matome mes vėlgi labai šviežius ir karštus pavyzdžius, kai priešas ką pirmiausia sunaikina? Sunaikina amunicijos sandėlius, maisto sandėlius, šaudmenų sandėlius, ginklų sandėlius. O čia bus bent jau minimali galimybė pradėti priešintis, kad galimas priešas neturėtų galimybės laisvai judėti po mūsų šalį.
Dar vienas dalykas, mano galva, tai yra pasitikėjimas mūsų visuomene. Manau, kad laikas yra pribrendęs pasitikėti savo visuomene labiau. Žinoma, neslėpsiu, yra tam tikrų rizikų, jas labai objektyviai išsakė ir policijos komisarai, policijos žmonės, kontroliuojantys šią veiklą. Taip, kaip ir minėjau, mes nesame pionieriai. Tokią sistemą turi Izraelis. Izraelis apskritai kariauja daugybę metų, pas juos yra labai paprasta ir įprasta. Taip pat turi danai, turi estai, turi latviai tam tikru formatu. Taigi siūlau pritarti įstatymo projektui, įgalinti mūsų visuomenę priešintis, esant reikalui, ir labiau pasitikėti. Tik pasitikėdami, bendrai kovodami mes galime apginti savo šalį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas Seimo narys, norintis dalyvauti diskusijoje, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų prisimenant tą priešistorę, kai kartu su kolegomis tik teikėme šį įstatymo projektą, buvo visai kitos aplinkybės. Tuomet sulaukėme tikrai nemažai priešpriešos tiek čia, Seimo salėje, tiek ir viešojoje erdvėje, tačiau jau tada buvo tam tikrų bruzdesių ir pačioje Ukrainoje, ir kitose šalyse. Kitų šalių pavyzdžiai ir priimami sprendimai rodė, kad tikrai negalime nieko nedaryti ir sudėję rankas tiesiog sėdėti ir kažko laukti. Tai, ką rodo turbūt pirmų dienų, pirmų valandų įvykiai Ukrainoje, kai pirmosios raketos skriejo būtent į tas vietas, kurias žvalgyba, šnipai tikrai žino, kur yra laikomi ginklai, sprogmenys, amunicija ir visa kita, ir tai buvo sunaikinta per pirmąsias valandas. Jeigu šiuo atveju atsiras galimybė būtent kariams profesionalams, šauliams ir tiems visiems, kurie turi teisę ir turi galimybę saugiai laikyti ginklus namuose, seifuose, atitinka visus reikalavimus, jie tą galimybę per pirmas kelias valandas sunaikinti visus turimus resursus ir prarasti galimybę gintis… Iš tiesų mes tą galimybę turėsime, kad iškilus kokiai nors vienai ar kitai situacijai tie kariai galės ginti šalį taip, kaip yra pasirengę ir moka.
Visai neseniai ir Prezidentas yra pasakęs, kad visais lygiais turime rengtis totalinei visuotinei gynybai. Tai turbūt yra labai svarbus elementas, kai visuomenė, ypač tos struktūros kaip šauliai, kuriais šiandien pasitikėjimas taip pat išaugęs, galėtų prisidėti ir vykdyti tą visuotinę gynybą.
Šiuo atveju ginklo laikymas namuose. Tai, ką išsako policija, ką daro medžiotojai, tos sąlygos yra labai panašios ir atitikti kriterijus… Suprantame, kad tas ginklas nebus laikomas kur nors po lova ar spintoje, ar prie išėjimo lauk – yra tam tikros sąlygos, yra seifai, yra patikrinimai policijos galimi ir visa kita. Svarbiausia turbūt nepriekaištinga reputacija, ją turi užtikrinti ginklo laikytojas ir turėtojas. Manau, tie argumentai ir tai, kad Lietuvos kariuomene šiandien pasitikėjimas išaugęs beveik iki 67 % ir nuolat kyla, manau, tas pasitikėjimo kreditas leidžia ir mums priimti sprendimus žinant, kad tie žmonės su ginklu elgsis tikrai labai atsakingai.
Todėl raginu, kolegos, pritarti, nes bet kuriuo kitu atveju iš tiesų palengvintume patiems ginklų turėtojams keliones į pratybas. Žinome, dabar vyksta tikrai daug pratybų ir tiek šauliai, tiek kariai savanoriai, važiuodami į pratybas, pirmiausia turi nuvažiuoti į bazę pasiimti tą ginklą iš sandėlio ir po to važiuoti į pratybų vietą. Tai kartais sudaro, na, tikrai nemenkas sumas, iki 50–70 kilometrų. Asmeniškai kalbėjau su keliais savanoriais – jie nesupranta tokio dalyko, kaip taip nepasitikima buvo iki šiol, todėl manau, kad yra šiandien puikus laikas, kai mes galime padėti tiems kariams, tiems žmonėms, tiems asmenims, kurie pasiryžę aukotis ir ginti tėvynę bet kokiomis sąlygomis, ir pratybų metu neteršti gamtos, mažinti CO2 emisijas ir taip prisidėti būtent prie visų kitų aplinkosauginių dalykų, nors atrodo, kad tai mažai suderinama. Bet kuriuo atveju yra tikrai labai svarbu taupyti pačių žmonių resursus, nes dažnai žinome, kad į pratybų vietas jie važiuoja už savo lėšas. Todėl tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti ir manau, tai yra tikrai puikus žingsnis ir gera priemonė atgrasyti bet kuriuos priešus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame A. Vyšniauską.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tikrai svarstome labai svarbų įstatymo projektą. Svarbų dabartiniame kontekste. Ukraina yra labai geras pavyzdys – geras pavyzdys, ko mes galime laukti, jeigu priešas ateitų. Mes, deja, maža valstybė, neturime prabangos manyti, kad jis neateis. Mes visada turime manyti ir veikti, ir planuoti taip, lyg priešas būtų už vartų, visai šalia. Ukraina rodo labai gerą kelią ir parodo mums, kad norint apsiginti reikia ne tik sunkiosios ginkluotės, ne tik gerai parengtos profesionalios kariuomenės, bet ir žmonių su ginklais, galinčių paremti tuos karius.
Ką blogiausiu atveju Šaulių sąjunga turėtų daryti? Šaulių sąjunga turėtų padėti apsaugoti, pirmiausia, civilinius objektus, vandens gręžinius, ligonines ir įvairius kitus objektus. Tam, kad šauliai tai galėtų padaryti, jie turi turėti du dalykus: žinių ir patirties bei priemonių tai padaryti. Taigi A kategorijos ginklų suteikimas iš esmės padaro tuos abu dalykus: leidžia šauliams turėti galimybę naudotis A kategorijos ginklais pratybose, jie ir dabar gali, bet tu gali turėti savo ginklą, kuris dažniausiai, turint omenyje, kokius ginklus turi šauliai… būtų kur kas geresni ir kokybiškesni, ir atitinkamai, kai jau ateis ta diena, jeigu ta diena ateis, tą ginklą panaudoti tam tikslui, kuriam yra skiriama.
Aišku, labai dažnai šioje diskusijoje išsakoma visokių abejonių, kaip čia šauliai tuos ginklus turės ir panašiai, nes neva galės panaudoti bet kokiems, net ir blogiems tikslams. Patikėkite manimi, tai, kad mes tą darome per Šaulių sąjungą, yra pats geriausias apsaugos mechanizmas. Šaulių sąjunga labai stipriai tikrina savo narius. Tu nuolatos bendrauji kuopoje, tu nuolatos bendrauji pratybose su žmonėmis, su vadais. Jeigu kažkas yra blogai, visada žiūrima ir tos grėsmės užkardomos. Juo labiau kad norėdamas tokį ginklą gauti tu turėsi nueiti gana ilgą kelią nuo bazinio šaulio kurso iki ginklo šaulio tarnybai kurso, ginklo valdymo kurso, testo ir kitų dalykų. Ir tai tikrai nelengva. Kaip žmogus, kuris prieš tris mėnesius visa tai perėjo ir išsilaikė, galiu pasakyti, kad reikia gerokai pavargti. Mano galva, tie žmonės, kurie nori panaudoti ginklą neteisingai, tikrai tokių pastangų neįdėtų.
Galiausiai paskutinis dalykas. Jeigu mes abejojame, ar šauliams tokių ginklų reikia, ar šauliai tikrai mokės tokiais ginklais naudotis ir panašiai, aš labai kviečiu pažiūrėti, kokių legalių ginklų jau šiandien įsigijo šauliai, kaip šauliai yra apsirūpinę patys, iš savo lėšų. Tai šis sprendimas yra labai simboliškas, labai svarbus.
Man labai gaila, kad kolega iš kairės nuolat tauškia visokias nesąmones ir bando pertraukti žmones. Labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir neklausyti to žmogaus kairėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Pasisakė visi, norintys pasisakyti diskusijoje. Dėl įstatymo projekto pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Už kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų svarstome dar vieną labai svarbų sprendimą, kuriam yra ypatingas kontekstas. Deja, bet jis yra. Kaip kolegos minėjo, tikrai anksčiau nuostata dėl šitų įstatymo pataisų galbūt būtų buvusi kažkokia kitokia. Dabar ji yra pasikeitusi ir šauliai ar kariai savanoriai nėra tiesiog piliečiai, kurie gauna ginklą savigynai. Tiek vieniems, tiek kitiems galioja labai griežtos tvarkos ir sveikatos patikrinimai. Galų gale tai yra žmonės, kurie nuolatos mokosi, kaip tuo ginklu naudotis.
Mes matėme dabar Ukrainos įvykių metu, kad automatiniai ginklai dalinami žmonėms iš esmės tik po tokių savotiškų improvizuotų mokymų. Manoma ir suprantama, kad tai labai svarbi gynybos dalis, o tiek šauliai, tiek kariai savanoriai nuolat mokosi, yra tikrai labai atsakingi. Manau, kad tie pakeitimai, kurie čia siūlomi, yra mažiausia, ką reikėtų padaryti vertinant šių dienų kontekstą. Kviečiu palaikyti šias įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš pasisakau prieš tokias ilgas ir beprasmiškas kalbas. Pranešėjas skundžiasi, kad jis yra labai suvargęs, o man jisai labai gražiai nusivalgęs, ar nuvalgęs, arba įmitęs, yra kitas žodis. Ir visiškai nėra ko čia skųstis, kam čia dejuoti. Dabar tokioje akivaizdoje visi žinome, pasitikėkime šiauliais, leiskime ginklus naudoti, laikyti seifuose ir baikime šitas visokias pasakas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, siūlyčiau susilaikyti nuo vienas kito įžeidinėjimų. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi mano fizionomija buvo paminėta, tai… Gerbiami kolegos iš kairės, jeigu jūs mažiau kalbėtumėte, posėdžiai taip ilgai…
P. GRAŽULIS (LRF). Pats kalbi 7 minutes.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Palaukite. Posėdžiai taip ilgai neužtruktų. Jeigu posėdžiai taip ilgai neužtruktų, aš galėčiau dažniau į sporto klubą nueiti. Tai ir jums nereikėtų skųstis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Net nežinau, stebėdamas šios dienos posėdį, ar tik ne pilnatis šiandien. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu metu.
15.40 val.
Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo Nr. XIII-2077 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1282(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo Nr. XIII-2077 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1282(2). Pranešėjas – G. Surplys. Svarstymo stadija. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Andriau. Pasitikėkime šiauliais, kaip sakė Petras.
Aš trumpai. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas praeitą savaitę. Mes Užsienio reikalų komitete jį apsvarstėme, pritarėme bendru sutarimu. Tik buvo viena korekcija, tai yra kad asmuo turi sudaryti integracijos su operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo per šiek tiek ilgesnį laiką. Čia ir dėl koronos, ir dėl kitų dalykų faktiškai kai kurie žmonės pavėlavo esant vieno mėnesio terminui, dėl to mes jį pratęsėme iki trijų mėnesių. Kaip jau sakiau, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritaria. Ačiū
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Motyvai dėl… Motyvų nėra. Balsavimas bus numatytu metu.
15.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-1381 (pateikimas)
Dabar teikiu darbotvarkės 2-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektą Nr. XIVP-1381. Pateikimas. Pranešėjas – A. Žukauskas. Prašom, kolega, į tribūną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė klausimą dėl naujo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nario paskyrimo. Nutarta patvirtinti tokius slapto balsavimo rezultatus: už A. Drukteinį buvo 6 balsai, už S. Narbutą – 5 balsai, ir taip registruoti Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti pora kolegų. S. Tumėnas. Prašom. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, esu įsitikinęs, kad puikus komiteto pasirinkimas A. Drukteinį išrinkti komisijos nariu, tačiau man teko girdėti, kad buvo bent šeši ar septyni kandidatai į komisijos narius. Ką, jūsų nuomone, tai reiškia? Pavyzdžiui, Akademinės etikos iš vieno vieną bandome tvirtinti, rinkti. O čia tiek daug pasiūlyta žmonių. Ką tai rodo, jūsų nuomone? Ar kad visuomenei to reikia, ar čia kita priežastis?
Ir antras dalykas. A. Drukteinį renkame penkerių metų kadencijai. Ar tai reiškia, pirmininke, kad mes galime būti ramūs, kad komisija ir toliau dirbs, nes jūsų partijos pirmininkė čia iš tos garbios tribūnos yra pasakiusi, kad ši komisija yra komunistų partijos centro komiteto kūrinys. Ar galime būti ramūs, kad penkerius metus komisija ir toliau dirbs reikalingą ir prasmingą darbą? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Atsakau. Iš tikro buvo septyni kandidatai, bet jau per pirmą balsavimo turą tik du kandidatai gavo balsų. Darėme antrą turą, dalyvavo tie patys, nes nė vienas iš jų negavo komiteto visų narių daugumos, ir išrinkome profesorių A. Drukteinį iš Klaipėdos universiteto. Tai, kad daug kandidatų, man atrodo, rodo, kad lietuvių kalba daug kam rūpi. Beje, mes turime įvairių sričių specialistų. Buvo ir skaitmeninės, taip sakant, ideologijos atstovų ne vienas, ir tokios tradicinės, na, įvairių, ir iš rašytojų. Mes manome, kad mūsų pasirinkimas toks, kaip balsavome, yra geras, nes tikrai profesorius A. Drukteinis yra labai aukšto lygio specialistas ir niekam ten vėliau nebekilo jokių abejonių dėl komunistų partijos. Aš nežinau, man atrodo, kad čia Seimo prerogatyva vis dėlto, Seimas yra steigėjas, jeigu jis nutars, jeigu tokios komisijos nereikia, reikia kitokios komisijos, tai Seimas galės apsispręsti, bet, mano galva, šiuo metu ji veikia ir veiks toliau.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, šiaip prieš tą paskirtą asmenį tikrai nieko blogo neturiu, tikrai yra kompetentingas žmogus. Tačiau po tų trijų svetimų raidžių, kur tikrai buvo daug visuomenės susipriešinimo, pažeista Konstitucija, nes Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai sprendžia Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir panašiai, ar iš tiesų nebus naikinama ta komisija, ar nėra kas nors paslėpta giliau, nes tas paskyrimas, žinote, yra paskyrimas, bet ar yra planų jūsų Laisvės partijoje, ar iš tikrųjų ruošiatės naikinti šią komisiją, kuri yra svarbi?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Šiuo atveju aš pasisakau kaip Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas. Mes atlikome savo priedermę, kadangi baigėsi vieno komisijos nario kadencija, būtent D. Kunickienės, tai mes atlikome savo priedermę ir paskyrėme, tiksliau sakant, išrinkome naują komisijos narį, ir Seimas galės patvirtinti. Kaip minėjau, kokios komisijos turi šalyje egzistuoti, kokios institucijos, tai Seimas gali spręsti, bet aš nemanau, kad dėl trijų, kaip jūs sakote, svetimų raidžių čia kažkas vyks. Kiek aš pamenu, mūsų kalbotyros patriarchas J. Jablonskis įvedė devynias raides, iš kurių aštuonios buvo svetimos, ir dėl to lietuvių kalba nesugriuvo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Na, kaip ir sakiau, tai yra puikus komiteto pasirinkimas, nors abu kandidatai ir A. Drukteinis, ir S. Narbutas buvo verti būti šioje komisijoje. Tuo irgi esu įsitikinęs. Profesorių A. Drukteinį pažįstu daug metų, jis visada nuosekliai saugojo lietuvišką žodį, buvo aktyvus pilietis, išsakydavo savo aiškią poziciją ir tai demonstravo savo mokslinėse publikacijose. Dabar yra kalbininkų, ypač jaunosios kartos, kurie „liberalizuoja“ vartoseną, neprieštarauja, kad būtų vartojami svetimžodžiai, „turtinama“ abėcėlė, kad įmonių pavadinimuose atsirastų svetimų raidžių. Aš esu įsitikinęs, kad ir toliau A. Drukteinis nuosekliai dirbs, jis yra patyręs lituanistas, kuris padės artimiausius penkerius metus, tai yra visą kadenciją, rasti tą tokį konsensusą tarp tradicijos ir tarp dabarties. Kviečiu Seimo narius pritarti A. Drukteinio kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Robertas prieš nekalba?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš esu daugiau prieš pasisakantįjį, kuris pristatė šį projektą, prieš jo mintis dėl J. Basanavičiaus, nes paminėjo, kad buvo aštuonios ar devynios svetimos raidės, tačiau mes prisiminkime tuos kitus dalykus, kad J. Jablonskis kaip tik ir tvarkė gramatiką, dėliojo kitas raides, kad būtų sulietuvinta. Jeigu prisimenate, prieš dvi savaites Ukrainos politologas Lietuvos televizijos laidoje pasakė, kad dėl to, kas įvyko Ukrainoje, yra labai svarbu išsaugoti kiekvieną raidę, kalbą, etnines žemes, o mes žengiame tuos žingsnius, kas įvyko Ukrainoje. Jis aiškiai pasakė, tai čia dar kartą yra signalas. Aš apie tai kalbėjau, kai jau buvo šitas klausimas pristatomas Seime. Tai tikrai buvo padarytas neatsakingas žingsnis ir pažeista Lietuvos Konstitucija, pakartosiu, Lietuvos Konstitucinis Teismas ir pasakė, kad tai sprendžia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tai turi būti ne politinis sprendimas. Tokie yra akcentai, tokios yra pastabos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuosime numatytu laiku, maždaug 18 valandą. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Labai trumpą dalyką. Aš tiesiog kaip visada noriu, kad Seimo salėje nebūtų sakoma netiesa. J. Jablonskis nedraudė vartoti nei w, nei kitų raidžių. Kodėl sakau? Mes frakcijoje tą diskusiją turėjome. Kadangi mūsų frakcijoje yra jo giminaitis, tai truputį geriau tuos dalykus išmano.
PIRMININKAS. Gal nesivelkime į tas diskusijas, kas čia teisus, neteisus.
R. Žemaitaitis. (Balsai salėje) Atsiprašau, tuoj.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Teisingumo dėlei. J. Jablonskis ir negalėjo nustatinėti, kaip, kokias gramatines dalis reikia vartoti. Pirmiausia jam reikėjo ją sukurti. Žinokite istoriją. Nei jis ją sukūrė, o sukūrė visai kitas lietuvis žmogus. Tai buvo eilinis darbininkas, eilinis ūkininkas. Nustokite herojizuoti kažkokį vieną žmogų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nuomonės išsakytos.
15.50 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371 (pateikimas)
Žygiuojame toliau. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371. Pranešėjas – viceministras A. Pečkauskas. Prašau.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandieną pristatysiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Higienos institutu parengtą Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Projekto tikslas – sumažinti administracinę naštą sveikatos priežiūros įstaigoms, atsisakant medicininiame mirties liudijime esančios informacijos dubliavimo ir jos saugojimo išdavusioje įstaigoje, taip pat laikino mirties liudijimo pakeitimo galutiniu termino pratęsimo. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą medicininį mirties liudijimą sudaro dvi dalys, kuriose įrašoma vienoda informacija. Viena medicininio mirties liudijimo dalis išduodama asmenims, kita saugoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Kadangi medicininis mirties liudijimas taip pat pildomas ir Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje ir iš šios sistemos gali būti išduodamas elektroninio medicininio mirties liudijimo nuorašas, nurodyto dviejų dalių medicininio mirties liudijimo pildymas ir saugojimas yra perteklinis.
Šiame projekte siūloma: pirma, atsisakyti medicininiame mirties liudijime esančios informacijos dubliavimo ir jos saugojimo išdavusioje įstaigoje; antra, užtikrinti, kad medicininio mirties liudijimo mirties priežasčių dalis turi atitikti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą standartą; trečia, pakeisti laikino medicininio mirties liudijimo pakeitimo galutiniu medicininiu mirties liudijimu laiką nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių, atsižvelgiant į tikrai ilgai trunkančius kartais mirusiesiems atliekamus papildomus tyrimus, – tai yra ir laboratoriniai tyrimai, ir tie, kuriuos atlieka gydytojai teismo medicinos ekspertai; ir ketvirta, suvienodinti sąvokas su vartojamomis Teismo ekspertizės įstatyme.
Numatoma nauda priėmus teisės akto projektą, kad bus sumažinta administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigoms, atsisakant medicininiame mirties liudijime esančios informacijos dubliavimo ir jos saugojimo išdavusioje įstaigoje, nes elektroniniai medicininiai mirties liudijimai saugomi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje. Šiam įstatymui įgyvendinti nebus reikalingi papildomi valstybės biudžeto kaštai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pranešėjau. Noriu pasakyti, kad Pasaulinė sveikatos organizacija tikrai yra svarbi partnerė, kai mes kalbame apie žmonių sveikatą arba susiduriame su kokiais nors sveikatos apsaugos iššūkiais, bet vis dėlto norėčiau išgirsti daugiau argumentų, kodėl būtent Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas jūs norite perkelti į Lietuvos teisę įstatymu? Šitos nuostatos iš viso be atskiro įvertinimo būtų automatiškai įtrauktos į mūsų teisinę sistemą kaip privalomos, jos turėtų įstatymo galią. Suprantu, kad galbūt tie sprendimai šiuo metu yra tenkinantys, bet manau, kad Seimas mielai šitą teisę perduotų sveikatos apsaugos ministrui ir tai būtų galima padaryti ministro įsakymais. Jeigu mes įstatymu perduosime Pasaulinės sveikatos organizacijos teisę Lietuvoje įtvirtinti mirties priežasčių, įrašomų į mirties liudijimą, standartą…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …tai iš tikrųjų aš turiu tam tikrų abejonių, nes jos gali keistis. Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Tikriausiai Pasaulio sveikatos organizacijos nomenklatūra renkamasi tam, kad turėtume bendrą standartą ir kad galėtume lyginti statistiką su kitomis pasaulio šalimis. Dėl antrosios klausimo dalies, ar tai galėtų būti perkelta į žemesnį teisės aktų lygį, aš manau, tikrai galėtume diskutuoti galbūt ir Sveikatos reikalų komitete arba kituose kontekstuose. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu, rengę šitą teisės akto projektą, mano, kad čia yra šito įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Bus balsuojama numatytu laiku.
15.55 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11, 111, 13, 25, 27, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11, 111, 13, 25, 27, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329. Pranešėja – viceministrė R. Radavičienė. Prašom į tribūną.
R. RADAVIČIENĖ. Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, Seimo nariai, sveiki! Pristatau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimus, teikiamus Vyriausybės. Pagrindinis šio projekto tikslas yra patikslinti kremavimo veiklos licencijavimo nuostatas siekiant pašalinti korupcinės rizikos veiksnius, aiškiai nustatant reikalavimus pareiškėjams, siekiantiems gauti kremavimo veiklos licenciją.
Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus siekiama patikslinti kai kurias kremavimo veiklos licencijavimo nuostatas ir pašalinti ekshumavimo kapinėse reglamentavimo spragas, aiškiai nustatant, kada būtina gauti leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus. Be to, kad yra apibrėžiamas terminas, kas yra ekshumavimas, yra tikslinamos nuostatos, susijusios su žmogaus palaikų ekshumavimu kapinėse, nustatant, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio arba pilnamečių vaikų, tėvų, jei jų nėra – artimų giminaičių prašymu, jei jų nėra – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.
Taip pat šiuo projektu siūloma patikslinti kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų sąrašą, įtraukiant į jį laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, fizinio asmens elektroninį paštą, jeigu jį turi. Taip pat šio projekto labai laukia savivaldybės, nes yra siūloma savivaldybėms pratęsti terminą iki 2028 m. sausio 1 d., per jį savivaldybės privalo kapinių žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šis reikalavimas turėjo būti įvykdytas iki 2017 metų, bet dėl įvairių priežasčių savivaldybės vėluoja tą padaryti. Taip pat nustatoma prievolė savivaldybės tarybai, būtent tarybai, o ne įgyvendinamajai institucijai sudaryti ir patvirtinti visų savivaldybės teritorijoje esančių, veikiančių, riboto laidojimo ir neveikiančių kapinių sąrašą, atnaujinant jį ne rečiau kaip kartą per metus. Trumpai tiek. Siūlome pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori paklausti K. Mažeika. Prašom, kolega.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Viceministre, turiu klausimą. Tie pakeitimai ir reikalavimai kremavimo įmonėms, kaip, manote, atsilieps, nes tas pandeminis laikotarpis parodė eiles ir visus kitus dalykus. Žinome, kokia situacija šiandien dėl kremavimo paslaugų Lietuvoje ir kad iš to labiausiai pelnosi turbūt Lenkijos kremavimo įmonės ir tie, kas atlieka paslaugas. Ar manote (turbūt darėte kokias nors išvadas, prielaidas), kad ta konkurencija padidės, ar čia yra kaip tik turbūt saugiklių, kurie tą monopolį ir išlaikys Lietuvoje, galbūt darėte kokias nors prielaidas? Ačiū.
R. RADAVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš tik norėčiau pasakyti ir pabrėžti, kad mes negriežtiname pačių licencijavimo sąlygų, tiesiog licencijavimo taisyklių, kurios šiandien tvirtinamos nutarimu, tam tikras sąlygas perkeliame į įstatymą, nes tą būtinybę pažymėjo antikorupcijos vertinimo ataskaitą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kad būtų tiesiog mažesnė teisės aktų reikalavimų interpretavimo galimybė tiek licenciją išduodančiai institucijai, tiek šiuo atveju ūkio subjektams.
Tikrai manome, kad konkurencijos sąlygų čia neribos, kaip žinote, šiandien Lietuvoje jau yra, mūsų žiniomis, pastatytas krematoriumas Klaipėdoje, tarytum turi ir higienos pasą, tiesiog dar nesikreipė gauti licenciją. Yra planų dar vieną krematoriumą turėti Kaune.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakančių už ir prieš nėra. Ačiū, viceministre.
R. RADAVIČIENĖ. Dėkui.
16.00 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169. Pranešėjas – L. Jonauskas. Prašom, kolega.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Būtų lengviau reglamentuojamas žmonių kremuotų palaikų, pelenų, laidojimas. Šiuo metu pagal įstatymą yra trys galimybės laidoti kremuotus palaikus. Tai yra palaidojimas kape, tuomet yra galimybė pelenus laikyti ir saugoti kolumbariume ir trečias būdas – tai pelenus išbarstyti kapinėse tam skirtose vietose. Tačiau, nepaisant to, vykdant paskutinę žmonių valią pelenai yra išbarstomi ir kitose vietose. Ir atsekti tai įmanoma, nes kapsulėse, kuriose yra atiduodami pelenai, grąžinami artimiesiems pelenai, yra žetonai, ant tų žetonų surašyti tam tikrais kodais ir tų mirusių kremuotų žmonių indentifikaciniai numeriai, pagal tai išeina atsekti, kad iš tikrųjų ten buvo žmogaus palaikai. Tų žetonų su pelenais galima rasti pačiose įvairiausiose vietose. Miškuose, paupiuose, prie jūros, saugomose teritorijose, ypač populiaru Pajūrio regioniniame parke, kiekvienais metais randama ne po vieną žetoną, randama šių žetonų net rezervatuose ir kitose vietose. Deja, kol kas nėra aiškiai reglamentuota, kita vertus, nėra ir draudžiama pelenus barstyti kitose vietose, negu numato įstatymas. Už tai net nėra skiriama administracinė atsakomybė. Anksčiau pareigūnai bandė tai daryti, naudodamiesi atskirais Administracinių nusižengimų kodekso straipsniais bandydavo skirti baudas. Skirdavo, žmonės gal ir sumokėdavo, bet iš tikrųjų net nėra Administracinių nusižengimų kodekse tokio straipsnio, pagal kurį būtų galima bausti už tokias veiklas.
Todėl siūlau išplėsti pelenų barstymo vietas ir numatyti, kad artimųjų pelenus būtų galima legaliai išbarstyti tose vietose, kur iš tikrųjų nebūtų žmonių nepasitenkinimo, nesukeltų blogų emocijų. Tos vietos būtų jūra, ne arčiau kaip 5 kilometrai nuo kranto, tai yra Baltijos jūra, tai būtų upės, bet ne miestų, gyvenamųjų teritorijų vietos ir ne pliažai. Kolegos, siūlau pritarti šioms pataisoms. Manau, tikrai bus žmonių, kurie norėtų legaliai pasinaudoti šia galimybe.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti pora kolegų. Pirmasis – K. Mažeika. Ruošiasi L. Nagienė.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, problema yra ta, kiek teko girdėti ir suprasti iš jūsų pasisakymo, kad žmonės randa būtent tuos koduotus žetonus, ar kaip juos pavadinti, jie ir išduoda, kad čia kažkada arba kažkur buvo išbarstyti pelenai. Bet patys pelenai nėra kokie nors pavojingi ar kaip nors matomi, turbūt tą problemą reikėtų spręsti ministerijos lygmeniu.
Tas siūlomas įstatymo pakeitimas – 5 kilometrai jūroje, na, žinome, jūros srovės, bangos ir visa kita tą žetoną gali ir iš 10 kilometrų atplukdyti, išmesti į krantą ir jį kas nors ras. Kaip tuomet nustatysime, ar tai buvo 5 kilometrai, ar 5 metrai, ar nuo Palangos tilto išberti tie pelenai? Tai turbūt yra logiškiausia ir labiausiai vyksta, jeigu kalbame apie jūrą. Ten gali šeima, šeimos nariai nueiti ir savo siaurame rate išberti tuos pelenus. Kaip tai užfiksuoti, turbūt klausimas. Ar tikrai manote, kad tai nebūtų perteklinis? Galbūt reikėtų ministro įsakymu reglamentuoti tas vietas, galbūt pakeisti, kad nedėtų tų išbarstomų žetonų į urnas? Manau, problema savaime išsispręstų. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Tikrai aktualus klausimas. Nesusidūrusiems iš tikrųjų stinga tos informacijos. Pats tas žetonas, dedamas į kapsulę, yra plastikinis. Čia, man atrodo, puikiausia vieta aplinkos ministrui reglamentuoti, kad visų plastiko detalių, tokių kaip tas žetonas, plastikinės gėlės ir taip toliau, barstant pelenus nebūtų. Kitos šalys, taip pat leidžiančios pelenų barstymą gamtoje – vandenyje ir taip toliau, irgi yra atskirai išskyrusios šituos dalykus, kad nebūtų teršiama gamta. Bet jei kalbėtume apie 5 kilometrus, tai yra kitų šalių praktika. Ta praktika yra susidariusi dėl to, kad netrukdytų ir netrikdytų kitų žmonių, kurie, tarkime, toje pačioje Palangoje, prie Palangos tilto, ilsisi, guli, deginasi, maudosi jūroje, o vos ne jiems ant galvų yra beriami pelenai ir taip susidaro daug įvairiausių nepatogumų.
Šiuo atveju dėl paties reglamentavimo, kaip ir sakiau, kol kas yra aiškiai pasakyti trys būdai. Tai dėl to siūlau išplėsti, kad būtų padaryta ta laisvė, kuria kiek galima būtų galima pasinaudoti žmonėms, kurie nori išreikšti paskutinę valią. Kita vertus, dėl visų kitų dalykų, į ką jūs atkreipėte dėmesį, labai taiklios pastabos. Manau, kad ministro įsakymais būtų galima reglamentuoti visų kitų pašalinių daiktų laidojimą kartu su pelenais.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, čia mes tuo pačiu klausimu, irgi pristatysiu dar. Sakykite, kas vykdys kontrolę? Tai yra vienas dalykas. Kaip jums atrodo? Nes čia tikrai niekas iš paskos nevažiuos.
Kitas dalykas. Žinote, kad tikriausiai dalis žmonių savo artimųjų pelenus tebelaiko namuose arba savo sodyboje yra užkasę. Kaip šiuo atveju? Iš tiesų nėra tokio griežto reglamentavimo, kad būtinai turi nunešti į kolumbariumą ar į kapavietę kažkur įleisti šią kapsulę.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Supratau klausimą. Būtent neaiškus reglamentavimas ir paskatino padaryti šias pataisas, nes kol nebuvo aiškiai reglamentuojama, buvo susiduriama su tuo teisiniu vakuumu – tarsi negalima, bet tarsi ir nėra, kas kontroliuoja. Bet tokiu būdu vykdant tą paskutinę mirusiojo valią buvo sudaromos ir įvairios keblios situacijos ir trukdoma poilsiautojams, nepatogumai ir taip toliau. Kalbu apie tai, kad žmonių lankomos vietos, rekreacinės vietos yra ne pati tinkamiausia vieta barstyti kremuotų žmonių pelenus, todėl labai aiškiai pasakome, kur, kokiose vietose galima. Išplečiame reglamentavimą, manau, tikrai tvarkos atsiras kur kas daugiau, negu buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojama bus numatytu laiku.
16.08 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375 (pateikimas)
Kviečiu ponią L. Nagienę. Darbotvarkės 2-11 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų gyvenimas iššaukė šią įstatymo pataisą. Kalbama apie asmenį, kuris miršta ir yra paskutinis giminės asmuo. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad norint pasilaidoti savo kapavietėje, kurią turėjo, šeimos kapavietėje, reikia gauti sutikimą artimo žmogaus arba to, kuris prižiūrėjo tą kapavietę. To žmogaus nebėra, kur palaidoti? Buvo tokių atvejų, pasitaikė gyvenime, kad žmogų palaidojo savivaldybės skirtoje vietoje kaip benamį, nes savivaldybė organizuoja.
Mes siūlome, kad šie asmenys, kurie turėjo savo kapavietes, savo artimos šeimos kapus, lygiai taip pat būtų palaidoti ir būtų išsaugota jų teisė būti palaidotiems savo artimųjų kape, o ne… Po to, aišku, priežiūrą vykdys savivaldybė, bet tai nebūtų kaip benamis žmogus – dažniausiai būna iškalta net ir pavardė, ir mama, ir tėtis, kas nors palaidotas yra. Tikrai mes susidūrėme. Siūlau pritarti šiam projektui, nes išeina toks neproporcingumo ir nehumaniškumo principas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj, minutėlę. Tuoj, tuoj, kantrybės. Klausti nėra norinčių, kalbėti turbūt irgi nėra norinčių. Balsuojama bus numatytu laiku.
2-12 klausimas. Nematau E. Gentvilo, bet matau J. Urbanavičių.
16.09 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1267 (pateikimas)
Tada darbotvarkės 2-13 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1267. Prašom. J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, sveiki gyvi dar kartą. Teikiu Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo straipsnio papildymo įstatymo projektą. Esmė tokia, kad medžiodamas medžiotojas būtų apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Nesu tikrai… Aš pats nuo 2000 metų medžiotojas ir pats organizuoju, vedu medžiokles. Tikrai atsakingai reikia į tai žiūrėti, turbūt saugumas yra svarbiausia.
Iš tikrųjų mes dažnai turbūt nesitikime, kad įvyks kokia nors nelaimė, tam nesiruoši, bet ima ir įvyksta. Tada pradedama galvoti, kaip iš tos padėties išeiti. Medžioklėje dalyvauja ir šunys, ir kiti žmonės. Iš tikrųjų tokiu atveju žmogus kartais negali skirti nemažų pinigų nuostoliams padengti, todėl čia toks atvejis, kuomet draudimas galėtų prisidėti tiesiog iš tos situacijos išeiti. Turbūt toks tikslas yra pagrindinis.
Noriu pasakyti, kad tai ne naujiena, Lietuvoje draudimas galioja, bet jis neprivalomas. Kai kuriuose klubuose negali dalyvauti medžioklėje, kadangi tą draudimą turi turėti. O kaimyninėse šalyse jis privalomas ir norėdamas medžioti turi būti apsidraudęs. Toks pagrindinis tikslas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keturi kolegos. Pirmas klausia S. Tumėnas. Nematau. A. Skardžiaus nematau. L. Nagienė. Ponia Laima Nagiene, norite paklausti ar ne? A. Pociaus irgi nėra. Motyvai už, prieš. Ačiū, Justinai, pramiegojo kai kurie. Nėra už, prieš. Netrukus už poros valandų bus balsuojama. Tada E. Gentvilas.
16.11 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1159 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1159. Tribūnoje E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Aiškinausi su D. Gaižausku, tai užtrukau. Viskas gerai.
Kolegos, noriu pateikti Medžioklės įstatymo projektą, kurį esu parengęs kartu su advokatu A. Šindeikiu ir žemės savininkų asociacija „Debeikių grupė“. Pabandau labai žmogiškai pasakyti, ką aš čia noriu pasiekti su kolegomis.
Tikrai nenoriu kritikuoti Lietuvos medžioklės ūkio. Jis, manau, veikia, funkcionuoja patikimai, stabiliai. Tikrai galima kalbėti apie limitų didinimą, peržiūras ir taip toliau, tai čia nėra kritinio požiūrio į medžiotojus. Mano giminėje daug medžiotojų ir mano paties, kaip žemės ar miško savininko, santykiai su medžiotojų būreliais yra visiškai civilizuoti, vienu atveju sutartiniai, raštu pasirašyti santykiai, kitu atveju jie anksčiau tą medžioklės ploto vienetą įformino, aš vėliau nuosavybę įsigijau, tai viskas irgi gerai.
Tačiau daugelyje, ne daugelyje, beveik visose pasaulio, ypač Europos šalyse egzistuoja medžioklės tradicija, kai žemės savininkai inicijuoja medžioklės plotų vieneto sudarymą savose žemėse. Tai yra grupė žemės savininkų nuo viduramžių sudarydavo medžioklės ploto vienetą ir ten užsiimdavo šita ūkine veikla. Lietuvoje irgi taip buvo. Tačiau atėjo sovietmetis, žemės nuosavybės teisės buvo atimtos, žemė ir miškai tik valstybiniai, todėl atsiradę medžiotojų būreliai ir suformuoti medžioklės plotų vienetai iš esmės neturėjo paisyti, nebuvo pareigos atsižvelgti į savininkų interesus, nes žemės savininkas buvo valstybė. Po 1990 metų vėl buvo grąžinta privati nuosavybė ir atsitiko taip, kad medžiotojų būreliai savo medžioklės plotų vienetuose, jie iš anksčiau atėjo ar iš naujo registruoti, medžioja vykdydami šitą ūkinę veiklą privačioje žemės ar miško savininkų žemėje.
Mano manymu, tai yra nukrypimas nuo privačios nuosavybės konstitucinės teisės. Tą Konstitucinis Teismas yra pasakęs 2005 metais, kad savininkams atimta teisė visa apimtimi disponuoti savo privačia nuosavybe. Tai yra tokia ūkinės veiklos sritis kaip medžioklė, laukinių gyvūnų medžioklė. Jie šita veikla negali užsiimti, nes tą veiklą ankstesniais laikais yra užėmę, rezervavę vadinamieji medžiotojų būreliai.
Mano siūlymas yra toks: sudaryti teisę ir žemės ar miško savininkams patiems įregistruoti, inicijuoti medžioklės plotų vieneto sudarymą savo žemių pagrindu. Reikalavimai išlieka tokie pat kaip tiems kitiems medžiotojų būreliams, asociacijoms registruoti medžioklės plotų vienetą. Turi būti ne mažiau kaip 1 tūkst. hektarų, ne mažiau kaip 70 % šio medžioklės ploto vieneto, kurį registruoja kaip savininkai, turi priklausyti savivaldybės, nuomos ar kita disponavimo teise.
Kai kalbame apie praktiką, tai man sako patys iniciatoriai, žemės savininkai teigia, kad Lietuvoje šiuo metu yra iniciatyva gal keliems, gal septyniems tokiems būreliams atsirasti. Taip, turiu sutikti, kad tų besiribojančių su naujai besikuriančiais, galimai besikursiančiais medžiotojų būreliais, kurie atsiranda iniciatyva iš žemės ir miškų savininkų, dabartiniai medžioklės plotų vienetai patirs tam tikrus ribų perbraižymus, bet tai tik tiek.
Aš noriu pabrėžti, kad medžioklės ploto vienetą galės inicijuoti žemės savininkai ir ūkinę veiklą, tai yra medžioklę, galės vykdyti tik asmenys, turintys medžiotojo bilietą. Kai kas nors man pradeda dabar, Medžiotojų ir žvejų draugija, prieštarauti ir sakyti: išskers jie ten visus tuos laukinius gyvūnus, gerbiamieji, Medžioklės taisyklės nesikeis, medžioklės limitai nesikeis. Atsiranda tik antra galimybė inicijuoti medžioklės ploto vieneto sudarymą. Tai yra žemės, miškų savininkų teisių realizavimas. Niekas jiems nedarys jokių išimčių.
K. Mažeika ir buvęs ministras, ir medžiotojas. Na, sutinkate, kad… Ne. Bet sutinkate, kad privatiems savininkams nebus nustatytos kitos Medžioklės taisyklės ar kiti limitai? Be reikalo aš paminėjau tamstos pavardę. Čia aš matau didelių problemų, kad yra sumenkintos savininkų teisės.
Dabar kokių galėtų atsirasti pliusų. Mes žinome, kad žemės savininkas turi teisę į patirtos dėl laukinių gyvūnų žalos atlyginimą. Medžiotojų būrelis, turintis medžioklės ploto vienetą, turi žemės savininkui atlyginti ar bulvių išknistų, ar nugraužtų jaunuolynų medelių žalą. Tie ginčai trunka ilgai.
Bandykime įsivaizduoti, jeigu žemės savininkai patys sudaro medžioklės ploto vienetą, jie nebeturi kam reikšti pretenzijų. Jie patys tampa atsakingi. Teismai atsipalaiduoja nuo to.
Dar vienas aspektas. Dabar galiojantys medžiotojų būreliai turi teisę priimti ūkininkus, žemės, miško savininkus, kurių teritorijoje jie medžioja, turi teisę priimti juos į savo būrelius. Pavienių atvejų (aš nesakau, kad masiškai) yra buvę tokių ir buvo teismų bylų, kai toks medžiotojų būrelis sako: gerai, tu miško savininkas, mes tavo miške medžiojame, tu turi medžiotojo bilietą, mes tave priimsime į mūsų būrelį, tačiau stojamasis mokestis – 35 tūkst. litų. Čia dar, kai litai buvo. Teismo procesas, teismai pasakė, kad tai neadekvatu. Įsivaizduokime, kokie tie santykiai. Tai sudarykime galimybę miško savininkams patiems inicijuoti ūkinę veiklą savo žemėse.
Dar kitas dalykas. Valstybė už medžioklės ploto vienetą būtent pagal ploto dydį ima gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, nes žvėrys priklauso valstybei. Tai nėra privataus ūkininko turtas, tai yra valstybės turtas. Tai valstybė paima iš medžiotojų būrelio gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, nors tie gyvūnai bėgioja privačiose žemėse. Ūkinė veikla, tai yra medžioklė, kaip apibrėžia teisė, vyksta privačiose žemėse. Privačių žemių savininkas negauna jokių kompensacijų už tai, kad kažkas jo žemėse medžioja. Yra pavyzdžių.
Pavyzdžiui, Šilalės rajone, kai iš Kauno atvykę žmonės seniai įregistravo medžioklės ploto vienetą, nė vienas iš tų medžiotojų neturi žemės nuosavybės tame medžioklės ploto vienete. Ten 8 tūkst. hektarų, rodos, medžioklės ploto vienetas. Ir nė vienas savininkas iš tų 8 tūkst. hektarų nėra to būrelio narys.
Mano manymu, yra apversta sistema. Reikia galvoti apie tai, kaip sudaryti… Aš suprantu, mes nepadarysime reformos, kad viskas – medžiotojų būreliai lauk ir vien tik žemės savininkai inicijuos. Nei aš to siekiu, nei esu praradęs realybės jausmą, tačiau ten, kur yra tokios galimybės, kur yra tokios iniciatyvos, sudarykime tokias galimybes suformuoti medžioklės plotų vienetus asmenims, tai yra žemės savininkams.
Galėčiau galbūt kalbėti daugiau, tačiau šiandien pradžiugino viena informacija, kad Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ir toliau tęsdama savo pokalbius su Medžiotojų ir žvejų draugija priėjo prie kompromiso būtent kalbėdami apie mano projektą. Esminė kompromiso dalis yra tokia: „Žemės, miško ar vandenų savininkai sprendžia, kokiomis sąlygomis jų valdose suteikiama teisė vykdyti ūkinę veiklą – medžioklę.“ Savininkai sprendžia. Toliau: „Įstatymu nustatyta tvarka patys savininkai turi teisę inicijuoti medžioklės plotų vienetų sudarymą.“ Čia, atrodo, Medžiotojų ir žvejų draugija neprieštaravo. Žinoma, kitas punktas: „Turi teisę uždrausti vykdyti medžioklę savo nuosavybėje.“ Tai ir dabar galioja, tos teisės niekas neatima. Žemės savininkas gali pasakyti – aš pats atsakingas už patirtą žalą, bet mano žemėje ar miške nemedžiosite. Kol kas nesutarta dėl vieno dalyko, jis man skamba labai patraukliai, bet, na, kol kas nesutarta, kad žemės ar miško savininkas sutartiniais pagrindais gali perduoti kitiems teisę medžioti turintiems asmenims, medžiotojų būreliams. Tai yra žemės savininkai sudaro medžioklės ploto vienetą, patys nemedžioja, o perleidžia tą teisę medžiotojų būreliui, žinoma, sutartiniais pagrindais. Tai yra to link judanti diskusija, tikiuosi, kad ji vienaip ar kitaip baigsis rezultatyviai.
Aš tikrai nenorėčiau, kolegos, kad šiame etape sužlugdytumėte, aš sutinku, kad yra taisytinų dalykų projekte, ir čia specialistai, ypač medžioklės specialistai, rastų ką pridėti, aš pasirengęs daryti kompromisą, bet nenužudykime teisės savininkams patiems inicijuoti tokią veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs tikslus kaip šveicariškas laikrodis. Iš to sąrašo, kurį matau, užsiregistravusiųjų paklausti, mielai būčiau ir aš tame sąraše, matyti, kad tema yra aktuali. Pirmas klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi A. Vinkus.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielas Eugenijau, turbūt arba jūs esate suklaidintas, arba nekreipiate dėmesio, ką registruojate. Iš tikrųjų šiuo metu tiek privatūs savininkai, tiek, kaip sakyti, galbūt ir neturintys žemės tikrai puikiai sutaria, medžioja ir netgi yra prioritetas ūkininką priimti į klubą, jis puikiai gali medžioti savo žemėse. Pagal penkerių metų sumedžiojimo statistiką 1 tūkst. hektarų medžioklės ploto vienetui tenka 0,4 briedžio, 1,4 – tauriojo elnio, 4,6 – stirnos, 0,07 – danielio, pabrėžiu. Prašom atsakyti, kokia gausa žvėrių galės būti medžiojama 1 tūkst. hektarų? Ar tenkins tokie limitai – per kelerius metus galėsime sumedžioti vieną žvėrį? Kaip bus užtikrinamas proporcingas žvėrių sumedžiojimas? Ar neprasidės piktnaudžiavimai, viliojimai vienų nuo kitų? Noriu pasakyti, tikrai bus daroma žala gamtai. Kaip jūs į tai reaguotumėte?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Visų pirma 1 tūkst. hektarų ne aš sugalvojau, tai yra jau dabar galiojančiame įstatyme ir paprastai neapsiribojama 1 tūkst. hektarų, yra sudaromi didesnio ploto medžioklės ploto vienetai iki 10 tūkst. hektarų ir taip toliau.
Dėl viliojimų, perbėgusių iš vieno medžioklės ploto vieneto į kitą, aš manau, ir dabar galimai vyksta konkurencija. Taigi spėju, kad žemės savininkai sudarytų didesnius medžioklės ploto vienetus ir nebūtų 0,07 danielio ir taip toliau.
Dar vienas argumentas. Kanopinių žvėrių Lietuvoje gausėja velniškai dideliais tempais. Čia L. Jonauskas sau prisiima nuopelnus, tebūnie tie nuopelnai. Iš tikrųjų gausėja.
Ir paskutinis dalykas… (Balsai salėje) Taip, ir paskutinis dalykas, bet jau užmiršau, nes K. Mažeika mane vėl permušė. (Juokas, balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip. Paskui galėsite. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Skardžius.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Eugenijau, yra sakoma, kad jau keli dešimtmečiai normaliai tvarkosi medžiotojai savo būreliuose, kuriuose yra virš 1 tūkst. hektarų, kurie kuriami, 200 metrų nuo gyvenvietės šaudyti negalima, yra tam tikra tvarka ir įvairiausios taisyklės. O įkūrus mažesniuose plotuose, priešingai, sako, bus betvarkė ir panašiai. Kaip jūs galite atsakyti, kas čia pablogėtų, jeigu būreliai būtų kuriami plotuose, mažesniuose negu 1 tūkst. kv. metrų, tai yra hektarų?
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Antanai, medžioklės ploto vienetas negali būti mažesnis kaip 1 tūkst. hektarų. Tai yra užfiksuota esamame, galiojančiame įstatyme ir aš tos normos nekeičiu. Privatūs savininkai taip pat turi sukurti ne mažesnį kaip 1 tūkst. hektaro ploto vienetą. Tikiuosi, kad sukurtų didesnius, kad nebūtų tų pusės elnio, trijų kumpių ir ne daugiau.
Kitas dalykas, kokia žala gali būti? Aš girdžiu tuos nepagrįstus gąsdinimus, kad šitie tai jau išskers, privatininkai. Nors J. Urbanavičius sako, kad privatininkai, žemės savininkai gana sėkmingai dalyvauja dabartinių medžiotojų būrelių veikloje. Kodėl jie ten neišskerdžia? Ir grįžtu prie savo išdėstyto argumento: jokių kitų medžioklės taisyklių neatsiranda, ar žemės sklypas, atsiradęs medžiotojų būrelio iniciatyva, ar žemės savininkų iniciatyva. Čia baimės akys didelės.
Ir prisiminiau, kol K. Mažeika nekalbėjo, prisiminiau, ką J. Urbanavičiui norėjau pasakyti. Taip, iš tikrųjų labai dažnai priimami, normaliomis sąlygomis bendrauja, kaip aš nepriimamas, nes nesiprašau, normaliai bendraujame, tačiau yra teisminių precedentų šiuo atveju pastaruoju metu – iš žemės savininko reikalauja sumokėti 6 tūkst. eurų stojamąjį mokestį. Tai nenormali situacija. Aš manau, kad ji galėtų keistis.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius. Nematau. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Justai, vienus metus medžios Antanas stirną, kitus metus Petras arba Kristina medžios, tai susitars dėl ketvirčio. Gerbiamas kolega, suprantu jūsų problemą, nes esu kartu ir ūkininkas, ir medžiotojas. Visą laiką yra tokia dviprasmybė, kai gyvūnai padaro žalą, kas turi atlyginti. Atrodo, tame pačiame būrelyje ir nenori reikalauti iš būrelio.
Bet jūs man pasakykite vieną dalyką. Kai buvo priimta Konstitucija, jūs buvote Nepriklausomybės Akto signataras, kodėl tuo metu jūs į Konstituciją neįdėjote nuostatos, ką jūs pasakėte, kad yra Vakarų pasaulyje arba Skandinavijoje, kad nuosavybė yra neliečiama ir kas yra ant viršaus, tai yra žmogaus teisė. Kodėl kaip signatarai jūs pasirinkote komunistinio veikimo būdo Konstituciją, kad gamtos ištekliai priklauso valstybei, nes atsitiko didžiausia nelaimė, kada būtent signatarai parengė tokią Konstituciją, tai yra komunistinę Konstituciją, kas susiję su gamtos ištekliais ir žmogaus nuosavybe. To, beje, neturi skandinavai – švedai, norvegai, neturi danai, o mes pasirėmėme tuo metu Vokietijos, realiai Rytų ir Vakarų Vokietijos sujungimo metu, kai būtent ištekliai tapo valstybės.
E. GENTVILAS (LSF). Mea culpa, mea maxima culpa, kaip sakoma. Tačiau atsižvelkime į tą laikotarpį, kai buvo parengtas Konstitucijos tekstas, kuris priimtas 1992 m. spalio 25 d. referendume. Jūs dėl amžiaus dar nedalyvavote priimant, tačiau dalis dalyvavo. 1992 metų pavasarį gimė Konstitucijos projektas. 1992 metų pavasarį nebuvo įvykusi žemės reforma, atsirado tik pavieniai žemės savininkai. Miškų nuosavybė įteisinta vėliau. Tai Konstitucijos projekto rengėjai tikrai tų dalykų nepadarė. Tos dienos realija, 1992 metų pavasaris, dar Lietuva nesirėmė privačia žemės ar miškų nuosavybe. Privati žemės ar miškų nuosavybė taip jau masiškai Lietuvoje atsirado 1995 metais, po Konstitucijos priėmimo. Štai čia aš matau tą neatitikimą, į ką R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį.
Taip, iš Konstitucijos tiesiogiai neišplaukia, tačiau Konstitucijoje yra kita nuostata – nuosavybė yra neliečiama. Ir vėliau Konstitucinis Teismas išaiškino, savo nuosavybe asmuo turi disponuoti visa apimtimi, nebent ten yra saugomos teritorijos, valstybės numatyti apribojimai, servitutai ir taip toliau. Tai štai, disponuoti tam tikra veikla, medžiokle kaip ūkine veikla, negali. Prieštaravimas yra. Deja, net ir Konstitucijos tėvų negalima kaltinti dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti nedidelės pertraukos, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į Seimo balkoną, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime lankosi Airijos parlamento draugystės su Lietuva grupės pirmininko K. Devlino vadovaujama delegacija ir abiejų šalių ambasadoriai. (Plojimai)
Noriu pasveikinti pono K. Devlino delegacijos narius, o per juos ir viso pasaulio airius bei Airijoje gyvenančius apie 70 tūkst. lietuvių su Šv. Patriko diena. Taip pat noriu pasveikinti Airiją su šios šalies valstybingumo šimtmečiu ir su 50 metų narystės Europos Sąjungoje jubiliejumi, jie taip pat švenčiami šiemet. Linkiu, kad šis apsilankymas Lietuvoje leistų užmegzti dar artimesnius ir gaudesnius ryšius tarp mūsų valstybių. Dar kartą paplojame. (Plojimai)
E. GENTVILAS (LSF). Ir aš nė kiek neabejoju, kad medžioklės ūkis toje šalyje, kurią sveikiname, taip pat vyksta nuosavybės savininkų iniciatyvos pagrindu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tęsiame. Ačiū svečiams. A. Stončaitis klausia.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Eugenijau, iš tikrųjų jūs labai korektiškai pristatėte projektą. Dėkojame. Tikrai sutinku, kad visų piliečių teisės turi būti užtikrintos, tačiau suprantame, kad absoliučios teisės gyvenime nelabai būna arba ne visada gali būti. Noriu priminti, ką jūs sakėte ir kiti, kad, be abejo, žemės nuosavybė yra šventas dalykas, tačiau šiuo atveju gyvūnai, kurie ten laksto, yra valstybės nuosavybė. Aš manau, kad jie yra pripažįstami kaip vieša nuosavybė ir šiuo klausimu kelti privatų interesą prieš viešąjį vis dėlto ne visąlaik yra pagrindas.
Dabar jūs sakėte, kad pripažįstame, jog civilizuoti santykiai pasidarė. Galbūt, aišku, yra išimčių, kaip ir visur gyvenime, visose srityse: galbūt kas nors neatsižvelgia į savininkų interesus, bet visi pripažįstame, ir žemių savininkai, kad laikai visiškai pasikeitė. Procesas lyg ir nusistovėjo. Ar jūs negalvojate, kad šiais siūlymais mes kažkiek net padidiname ir pavojų, kai laukuose kažkur bus tūkstančio hektarų plotai suformuoti, kaip jūs sakote, galbūt kam nors perleidžiami vėl? Ar jūs negalvojate, kad mes truputį keliame pavojų ten, kur šiandien procesas jau yra civilizuotas, šiuolaikiškas ir teisiškai, man atrodo, reglamentuotas? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kodėl mes akcentuojame tą tūkstantį hektarų? Juk ir dabar yra tūkstantis hektarų. Bet paprastai būna didesni būreliai. Ponas K. Mažeika pasakys, kokio ploto jo būrelis yra, – 4 tūkst. hektarų. Aš tikiu, kad ir žemės, miškų savininkai suformuos didesnius. Ir dabar sakoma: kils pavojus, nes labai mažas būrelio plotas, medžioklės ploto vienetas. Tiek dėl to.
Kitas dalykas, puikiai žinome ir aš sutinku, kad laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, ir aš niekada netraktuoju jų kaip privatininkų nuosavybės. Aš sakau: privatininkas, žemės savininkas neturi teisės vykdyti ūkinę veiklą – laukinių žvėrių medžioklę. Kai dabar sakote, kad keliame privatų interesą prieš viešąjį, medžiotojų asociacijos, kurios yra suformavusios medžioklės plotų vienetą, taip pat yra privatininkai, juk ne valstybiniai medžiotojų būreliai. Čia nėra prieštaravimo – privatus interesas prieš viešąjį. Yra valstybės turtas – laukiniai gyvūnai. Ar jį medžios privatūs asmenys, susitelkę į medžiotojų asociaciją, liaudiškai sakant, būrelį, ar žemės savininkų pagrindu atsiradęs būrelis – asociacija, skirtumo nėra.
PIRMININKAS. Ir dar klausti gali A. Pocius. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Eugenijau, turiu du klausimus. Sakykite, jeigu dabar yra kažkokio žemvaldžio miškuose veikiantis medžiotojų būrelis ir tas žemvaldys dabar užsimano įsteigti savo būrelį, šiuo metu veikiantis medžiotojų būrelis, vadinasi, netenka to tūkstančio žemės ploto? Kas kompensuos šiuo metu veikiančiam būreliui jų būrelio medžioklės plotą, jeigu jie netenka, tarkime, trečdalio? Ir tada panaikinti reikia tą būrelį? Sakykime, tie žmonės, kurie ten medžioja keletą dešimčių metų, lieka be plotų. Kaip šioje situacijoje išsisukti?
Ir antras klausimas. Ganėtinai mažas teritorijos plotas. Šaunamieji ginklai, dabartiniai karabinai – kulkos skridimo atstumas yra gana tolimas, kulka gali nuskristi iki 5 kilometrų. Sakykite, tokiame nedideliame plote, jis gali būti siauras, ilgas, saugumo prasme yra tikimybė, kad kulka gali pridaryti žalos. Atsakykite į tuos klausimus. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl 1 tūkst. hektarų. Na, šeštą kartą pasakysiu, dabar galiojančiame įstatyme yra 1 tūkst. hektarų, tačiau protingi medžiotojų būreliai suformuoja didesnio ploto vienetus. Manau, ūkininkai ar miško savininkai irgi suformuos didesnio ploto vienetus. Ne aš sugalvojau tą 1 tūkst. hektarų, tai dabar galiojančiame įstatyme yra.
Dabar, kas kompensuos. Jeigu atsirastų įstatymas su mano pakeitimu, tai aš manau, kad Vyriausybė ar Aplinkos ministerija turėtų nustatyti tvarką, kada gali būti įregistruoti žemės savininkų iniciatyvos pagrindu nauji būreliai. Mano įsitikinimu, tik tada, kai greta esančiam medžiotojų būreliui baigiasi medžioklės ploto vieneto nuomos sutartis. Yra tos nuomos sutartys dėl naudmenų nuomojimo tam tikru laiku. Jeigu baigiasi 2027 metais, pavyzdžiui, žinoma, iki to laiko tu negali daryti intervencijos ir atplėšti 1 tūkst. hektarų ar 2 tūkst. hektarų, nes tada reikės kompensuoti tiems, kurie iki šiol teisėtai naudojosi. Tik tada, kai baigiasi medžioklės ploto vieneto nuomos sutartis, gali atsirasti, įteisinti. Tai jau būtų ne šio įstatymo, o poįstatyminių aktų reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis. Pristatymo laikas baigėsi. Už nori kalbėti L. Girskienė. K. Mažeika. Tris kartus pavardė buvo paminėta, na, turbūt reikia suteikti žodį.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, pataisysiu jus, keturis kartus buvo paminėta mano… gal tris kartus pavardė, vieną kartą vardas. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų visiškai nepritariu jūsų projektui, kaip jūs čia bandėte sakyti, kad pritariu. Tai, ką jūs siūlote, turbūt atvertų galimybę, dabar pasižiūrėjau didžiausius žemvaldžius Lietuvoje, kai kurių virš 20 tūkst. hektarų, kitų 7, 6 ir taip toliau, pavadinimų neminėsiu, turbūt sujauktų visos Lietuvos medžioklės plotus. Turbūt tie 30 tūkst. medžiotojų turėtų koncentruotis galbūt į 100 žmonių, o visi kiti turėtų ateiti pas juos, mokėti pinigus, kad galėtų kokiame nors miške pamedžioti ar pašerti žvėrelius.
Tas jūsų projektas, manau, yra tam tikros interesų grupės padėtas jums parengti. Tikrai su visa pagarba nepritariu jam ir kitus raginsiu nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ne dėl vedimo tvarkos, dėl motyvų išėjo, kolega. (Balsai salėje) L. Girskienė – už.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jaučiuosi keistai pritardama šį kartą E. Gentvilui. Šiuo metu galiojantis Medžioklės įstatymas reglamentuoja galimybę medžioti žemės savininkams. Jie arba turi teisę įstoti į medžiotojų būrelius, arba būreliai privalo sudaryti sutartis su savininku, jei jis disponuoja ne mažiau kaip 15 hektarų žemės. Tačiau vis dar lieka teisinių spragų, kaip minėjo kolega, ir atsiranda daugybė priežasčių nepriimti žemės ir miško savininkų, ypač ūkininkų, į būrelius arba nesudaryti sutarties. Daugelis šiuo metu Lietuvoje veikiančių medžiotojų būrelių yra įsikūrę dar sovietmečiu, jie yra tapę uždaromis organizacijomis, kuriose dažnu atveju yra susivieniję savi žmonės. Nemažai ten politikų, aukšto rango valdininkų, vietinės valdžios atstovų, kurie, susidaro įspūdis, nenori pašalinių asmenų šiuose medžiotojų būreliuose. Naujiems žemės sklypų savininkams ten patekti beveik nėra galimybės, nėra galimybės ir apsaugoti savo pasėlių, medelynų ir panašiai. Tai paminėjo ir kolega E. Gentvilas.
Svarbu paminėti, kad dar sovietmečiu suformuoti medžiotojų būreliai nemoka jokio mokesčio žemės sklypų savininkams, nors šie žemės sklypai yra naudojami (mano žiniomis, taip yra) komercinei veiklai. Todėl kviečiu kolegas palaikyti įstatymo projekto pateikimą, nes siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai žemės ir miško savininkams leis užtikrinti teisę medžioti savo žemėje. Projektu taip pat siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teisę visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje. Suprantu, kad šiuo metu veikiantys medžiotojų būreliai priešinasi siūlomoms įstatymo pataisoms, nes gresia (taip pat buvo paminėta) medžiojimo plotų perskirstymas ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Prieš kalba J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, aš tikrai noriu paprašyti ir paraginti, kad balsuotumėte prieš. Šiuo metu medžioklės tvarka veikia gerai. Čia paminėti sovietiniai laikai – jau seniai pamirškime tas šmėklas. Jūs įsivaizduokite, 40-mečiai, 50‑mečiai buvo kolūkių pirmininkai, paskaičiuokite, kiek jiems šiandien metų – tai garbingo amžiaus žmonės ir jie jau faktiškai nemedžioja. Jau seniai pasikeitusios kartos. Kaip ir minėjau, tiek žemių savininkai, tiek nekilnojamojo turto neturintys žmonės šiandien puikiai sutaria, dalyvauja vienoje medžioklėje. Šiandien yra 719 tūkst. privačių žemės ir miškų savininkų ir 17 tūkst. stambiųjų ir jie nekelia klausimų. Aš noriu pasakyti, kad keletas, gal kelios dešimtys žmonių, kurie kelia chaosą, nori turėti savo asmeninius plotus, galbūt tenai organizuoti kokias nors komercines medžiokles, išstumti vietinius žmones. Tai čia yra pagrindinis tikslas.
O šiaip pažiūrėkime ir į biologinę įvairovę, kad 1 tūkst. hektarų net negali būti briedžio, jo didesnė gyvenamoji teritorija. Tikrai norės visi sumedžioti tą briedį ir sako, kad 1 tūkst. hektarų nebus. Tikrai bus – atskirs plotus, ardys veikiančią sistemą.
Dar pasižiūrėkime, kokia infrastruktūra medžiotojų yra šiandien sukurta. Su šeimomis statę, prižiūrėję tą gerbūvį – šiandien ateis, pasiims, perims tuos plotus.
Dar noriu pasakyti, kad medžiotojai moka ir mokesčius – 2,8 mln. už išteklius ir už padarytą žalą. Galbūt dėl žalos mes galime šnekėtis, bet tikrai ne tokiais būdais ardydami dabar veikiančią sistemą. Tikrai įstatymas pritaikytas stambiesiems žemdirbiams ir keletui, ne daugeliui, jų mes, sakyčiau, turbūt ir pavardes žinome. Nepalaikykime…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Deja, matau, kad norinčių pasisakyti yra labai daug, bet pagal Statutą po vieną už ir prieš. Bus galima daugiau nuomonių išsakyti svarstymo metu. Tai ir ponas Antanas turės galimybę, ir kiti.
16.42 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1373 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 1703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1373. J. Razma. Prašom, kolega. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, žinome, kad Konstitucijos 135 straipsnio norma besąlygiškai draudžia karo propagandą, o Konstitucinis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pagal mūsų šalies Konstituciją valstybė privalo imtis veiksmingų priemonių prieš karo propagandą, ypač agresijos tarptautinių santykių srityje kurstymą. Jeigu dabar pasižiūrėtume, kiek įstatymų mes esame įgyvendinę šią Konstitucijos 135 straipsnio nuostatą, būtų galima pastebėti, kad Administracinių nusižengimų kodekse nieko nėra. Baudžiamajame kodekse yra 170 straipsnio 2 dalis, ji tam tikrais atvejais numato baudžiamąją atsakomybę už minėtą Konstitucijos 135 straipsnio normos nesilaikymą tais atvejais, kai mes kalbame daugiausia apie Antrojo pasaulinio karo situaciją, apie genocido neigimą ir taip toliau, tai yra tam tikrais atvejais.
Jeigu, pavyzdžiui, mes šiandien turėtume tokį atvejį, kai, tarkime, Lietuvos pilietis ragintų ir sakytų, kad Rusija turėtų užpulti Lietuvą, paskelbti jai karą dėl to, kad Lietuva remia Ukrainą, tai štai už tokią propagandą, deja, aš nerandu, pagal kokį straipsnį galėtume taikyti tokiam piliečiui atsakomybę.
Dėl karo Ukrainoje. Taip, jeigu būtų tam tikra propaganda, palaikanti Rusijos karą, galbūt ir būtų galima pritaikyti šiandien esančias normas, jeigu prisimintume, kad esame priėmę Seime rezoliuciją, kurioje įvertinome, kad karas Ukrainoje yra genocidas, bet tai yra rezoliucija. Dėl to nesu aš labai tikras, ar teisine prasme užtenka to, kad jau galima fiksuoti, kad genocido faktas reikiamu būdu teisėje yra įtvirtintas. Todėl aš siūlau tiesiog realizuoti tą Konstitucijos straipsniu numatytą draudimą, bendro pobūdžio norma papildant 170 straipsnį, kad būtų numatyta atsakomybė už agresyvaus, tai yra puolamojo, ne gynybinio, karo skatinimą, pritarimą, rėmimą. Atsakomybė būtų numatyta analogiška kaip už karo nusikaltimų, buvusių prieš 70 metų, neigimą.
Pažymėsiu, kad to karo propaganda yra draudžiama ir kitose valstybėse. Jau seniai ji draudžiama Suomijoje, kurioje atsakomybė yra numatyta kur kas didesnė – iki dešimties metų laisvės atėmimo. Neseniai panašią normą priėmė Čekija, galbūt labiausiai čia reaguodama į karą Ukrainoje. Todėl siūloma tokia norma, kuri tikrai nėra vien dėl karo Ukrainoje, ji yra daug platesnė ir yra iš esmės prevencinė žiūrint į ateitį, ne tik reaguojant į konkretų karą, vykstantį šiuo metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Kubilienė.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aiškinamuoju raštu siekiate nustatyti atsakomybę asmenims, kurie skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui. Prašau savo projekto kontekste pakomentuoti buvusios Prezidentės D. Grybauskaitės pasisakymus. Cituoju: „Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę.“ Kita citata, D. Grybauskaitė sako: „Sankcijos V. Putino nesustabdys, karą sustabdyti gali tik karas.“
Ar aš teisingai suprantu, kad priėmus šį įstatymą baudžiamojon atsakomybėn bus patraukta net ir kadenciją baigusi mūsų šalies Prezidentė? Tas manęs niekaip netenkintų. Apie ką jūs galvojote rengdami tokį įstatymo projektą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Turėčiau išsklaidyti jūsų nuogąstavimus. Matyt, jūs neišgirdote, kad aš pabrėžiau, jog siūlomo projekto norma numato atsakomybę už agresyvaus, tai yra puolamojo, ne gynybinio, karo skatinimą. Dabar jūs cituojate Prezidentę. Nors ir kaip stipriai skambėtų, mes čia girdime apie gynybinio karo atsaką į Rusijos karo puolamuosius veiksmus.
Kita vertus, jeigu mes pradėtume čia nagrinėti konkrečius pasakymus, aš nenorėčiau, kad mes, kaip politikai, tai darytume, nes tai yra teisminio vertinimo dalykai. Jeigu mes čia dabar pradėsime iš tribūnos kaip nors vertinti, kad už kokį nors pasisakymą reikia bausti, už kokį nors nebausti, jūs puikiai žinote, kaip po to teismuose tai traktuojama, kai, taip sakant, besiginantys pradeda aiškinti, kad politikų vertinimai nulėmė vieną ar kitą teismo sprendimą, ir kokiame nors Europos Žmogaus Teisių Teisme, jeigu ne Lietuvoje, apsigina tuo pagrindu. Todėl aš siūlyčiau nuo tokių vertinimų susilaikyti cituojant kokius nors konkrečius atvejus ir bandant išgauti atsakymus, ar čia bausti, ar nebausti.
Tik dar pridursiu, kad mano šis projektas nėra koks nors kaip politiko projektas. Jis buvo derintas net su trimis baudžiamosios teisės profesoriais, tos srities ekspertais ir jie būtent tokioms formuluotėms, kokias jūs matote, pritarė. Gana ilgai rengėme šį projektą, buvo kelios formuluotės nagrinėjamos, taigi nenorėčiau, jog manytumėte, kad čia yra toks politinis veiksmas bandant kokius nors viešuosius ryšius padaryti dėl dabar vykstančio karo Ukrainoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Kubilienė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi norėčiau prisidėti prie to paties klausimo, ko paklausė gerbiamas kolega. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvos ambasadorius NATO D. Matulionis teigia, kad šie buvusios Prezidentės žodžiai yra emocionalūs ir neatsakingi. Taigi kaip čia mes vertinsime juos.
Bet kitas mano klausimas būtų. Jūsų teikiamame projekte yra numatyta atsakomybė už skatinimą, rėmimą ar pritarimą agresyviam karui ir kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip jūs atribojate rėmimą ir pritarimą, kuo jie skiriasi? Taip pat gal galėtumėte atsakyti, ar įmanoma skatinti, remti ar pritarti ne agresyviam karui. Pabrėžiu, jūs numatote atsakomybę tik už skatinimą, rėmimą ir pritarimą agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui. Tačiau mes suprantame, kad šiais laikais yra įmanomi įvairūs hibridiniai kariniai veiksmai, taip pat kibernetinis karas, kurio pasekmės gali būti dramatiškos, net kainuoti žmonių gyvybes? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kaip tik akcentavau, kad nesiūlau atsakomybės už gynybinio karo propagavimą, palaikymą. Suprantama, kad užpulta šalis ginasi, turi gintis. Palaikymas čia yra visiškai tinkamas ir negalime kalbėti apie kokį nors baudimą tuo atveju.
Dabar karo propaganda, kaip aš suprantu, yra viešais pareiškimais ar kita forma skleidžiamos pažiūros, kuriomis skatinama, raginama, pritariama ginkluotam užpuolimui, būtent agresyviam karui, ne ginamajam. Tų raginimų, skatinimų, rėmimų siekis yra ne šiaip manyti, kad turi tikslą, ne šiaip sau yra, bet turi tikslą suformuoti tokias visuomenės pažiūras, kurioms esant ginkluotas užpuolimas būtų pateisinamas. Ir atsakomybė kiltų tik nustačius, kad toks motyvas buvo. O jeigu šiaip žmogus ten virtuvėje kur nors papasakotų kokį anekdotą, kur būtų galima jo turinyje įžvelgti tokį karo pateisinimą, kažką juokais pasakant, tikrai čia iš to mano pasiūlyto projekto neiškiltų ta baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, iš tikrųjų gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Bet ar nemanote, kad galėtų būti ir koks nors platesnis išaiškinimas. Aš bijau, kad kai kada gali pakliūti žmonės netyčia, nes iš tikrųjų, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, ne patys propaguoja, bet dalinasi propaganda, ta medžiaga, kurią kažkas kitas sukūrė. Tai kaip šiuo atveju bus, nes aš manau, kad iš tikrųjų kai kurie žmonės per neapsižiūrėjimą dalinasi tokia informacija. Ar tie taip pat turėtų būti baudžiami, ar ne? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto mes nepamirškime, kad tie baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimai sprendžiami teisme ir teismas turi įvertinti visas aplinkybes. Be to, kaip minėjau, čia bausmių spektras labai platus – nuo baudos, kuri gali būti nedidelė, iki laisvės atėmimo iki dvejų metų. Tai teismai ir vertintų. Aš manau, taikant, jeigu tas straipsnis būtų priimtas, Aukščiausiasis Teismas suformuotų tam tikrą praktiką ir tikrai būtų taikymas objektyvus, nepritaikant žmogui, kuris netyčia kažką pasidalino nepagalvojęs ir taip toliau.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Bakas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, maždaug prieš dvi valandas buvo akivaizdus pavyzdys būtent šia tematika, kur jūs teikiate projektą. Buvo dviejų kolegų susikirtimas. Aš manau, kad esant šiam emociniam fonui, kiek išgirdau iš aplinkui, žmonės kažkaip vertina, sutapatina, panašiai kaip Rusijoje uždraudė kalbėti apie karą – tik kariniai veiksmai.
Gerbiamas kolega, turėtume turėti omenyje, kokiame fone šis įstatymo projektas gali nuskambėti. Visų pirma jūs ir pats minėjote, kad gali labai išplaukiančiai emociškai žmogus pasisakyti ir paskui turėtų įrodyti teisme, kad jis kažką kitą turėjo omenyje. Be to, noriu priminti, kad mes esame nepaprastosios padėties sąlygomis, ir kaip tik tas punktas, kaip žinote, dėl informacinių priemonių, kažkokios atitinkamos informacijos skleidimas galėtų būti ribojamas ir paskui nagrinėjamas teisme. Ar manote, kad laiku šis jūsų projektas, ir ar manote, kad jis kokią nors situaciją pataisys? Gal kaip tik jis galėtų tą emocinį foną šiek tiek pabloginti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Nemanau, kad pablogintų, nes aš manau, kad kaip tik priėmimas to draudimo, kurį numato Konstitucija, įgyvendinimas veiktų prevenciškai ir skatintų žmones prieš sakant tai, kas gali būti kaip tam tikras Rusijos agresyvių veiksmų palaikymas, jeigu kalbame šiuo atveju, pagalvotų ir žinotų, kad gali būti ir atsakomybė. Tai būtų gerai. Tikrai man neužtenka tiek fantazijos, kaip jūs kad pradžioje sakėte, kad kas nors gali pagalvoti, kad čia įvykęs toks emocingas mūsų kolegų pokalbis kaip nors gali būti tas atvejis, kai kas nors sugalvotų siūlyti taikyti šį siūlomą straipsnį. Čia tikrai nebuvo jokios karo propagandos. Gal buvo tam tikri dviprasmiški pasakymai, dėl kokių priežasčių čia buvo įmestas Molotovo kokteilis. Manau, kad čia išvis nepatenka jokiu būdu į šį kontekstą. Aš jau sakiau, kad jeigu vis dėlto mes kalbame apie dabartinį Rusijos karą prieš Ukrainą, tai yra nemaža tikimybė, kad ir dabar galiojantis įstatymas, jeigu jau tikrai būtų užtikrintai pasakyta, kad tai yra genocidas, būtų taikomas ir be mano šios pataisos. Tai būtų lygiai tokios pat pasekmės dėl baudžiamosios atsakomybės.
Mano įstatymo projektas gal yra reikšmingesnis dėl ateities, ne tiek dėl šio karo, nors, be abejo, aš neslėpsiu, kad pirma mintis, pradėjus rengti tą projektą, buvo, be abejo, reagavimas į dabartinę karo situaciją. Bet vis dėlto, kai dabar turime tą projektą, koks jis yra, tai, kaip minėjau, jis vis dėlto yra kur kas platesnio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi. Buvau paskelbęs V. Baką. Gal nebeklaus Vytautas?
V. BAKAS (DFVL). Paklausiu, jeigu galima.
PIRMININKAS. Na, prašom. Tada V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš nelabai įsivaizduoju, kaip gali būti karas neagresyvus. Karas, kai žūna žmonės. Visi karai yra agresyvūs ir aš apskritai bandau suprasti, kokią problemą jūs čia bandote spręsti, jeigu jūs nesiejate šitos pataisos, kaip girdžiu, su karu Ukrainoje. Tai tada yra atskiras skyrius „Karo nusikaltimai“ ir ten gana aiškiai apibrėžiama. Beje, net ir dabartinis karas nagrinėjamas net dviejų tarptautinių teismų. Lyg ir tas reguliavimas yra aiškus. Bet, mano manymu, jeigu mes neturime atsakymų, kam šis straipsnis kuriamas, tai gali sukurti tokį teisinį netikrumą ir mes galime apskritai bijoti diskutuoti apie įvykius pasaulyje. Gal galėtumėte vis dėlto pasakyti, kokią problemą bandote čia išspręsti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš bandžiau pasakyti, kad noriu įgyvendinti Konstitucijos normą, ir aš manau, kad visi turėtume to norėti. Deja, dabartiniuose galiojančiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, aš manau, ji nėra visiškai įgyvendinta. Jūs minėjote, kur karo nusikaltimai. Karo nusikaltimai yra kitas dalykas, plačiau ir ten yra įvairių sąlygų, jeigu pažiūrėsite.
Karo propaganda Konstitucijoje yra labai aiškiai išskirta 135 straipsnyje, ne prie karo nusikaltimų. Ji yra draudžiama pagal Konstituciją. Aš čia nieko naujo nepasiūlau. Aš nesugalvoju kokio nors naujo Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris neišplauktų iš Konstitucijos. Kartais mes sugalvojame visokių baudžiamųjų atsakomybių. Čia yra tikslus Konstitucijos nuostatų įgyvendinimas. Aš manau, kad ir be to mes turėtume matyti Konstituciją ir ko ji reikalauja. Bet turi būti teisiniai mechanizmai, kaip yra baudžiama, kai nepaisoma tos Konstitucijos normos. Kaip aš minėjau, kai kalbame apie propagandą, tų raginimų, skatinimų, rėmimų siekis turi būti taip pat aiškiai matomas – suformuluoti tokias visuomenės pažiūras, kurioms esant ginkluotas užpuolimas būtų pateisinamas. Agresija yra agresija, tai aš ir sakiau, kad čia mes turim skirti nuo gynybinio karo, tai yra puolamojo agresyvaus karo skatinimas.
Kaip aš minėjau, tikrai čia ne aš kaip politikas suformulavau tą nuostatą. Ji yra gana lakoniška, bet yra derinta su baudžiamosios teisės specialistais, Baudžiamojo kodekso kūrėjais. Galiu paminėti G. Švedą, R. Valentukevičių ir kitus. Jie matė, kad tai yra normali nuostata, aiški. Gal mes kaip politikai turime čia įvairių nuogąstavimų, įvairių interpretacijų, bet teisininkai turbūt viską traktuotų tiksliau, aiškiau, be kažkokių įsivaizdavimų, kurių gal mes per daug turime.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už ir prieš. Už pasisako E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų nėra naujovė pasaulio praktikoje karo neigimas, tarkim, netgi bylų tam tikrų buvo, kalbant apie fašistinį karą, kuris buvo kilęs iš Vokietijos. Iš tikrųjų tai yra draudžiama ir, manyčiau, tos praktikos nėra. Mes, aišku, kaip politikai gal vertiname dėl tokių baimių, kad galbūt kas nors netyčia propaguos karą, tarkime, bus daug klaustukų, bet, manau, tikrai teisinės normos ir teisinė praktika susiformuos ir galbūt tai bus tam tikras diskusijų objektas ir teisininkams, kurioje vietoje galima peržengti ribas.
Ir tikrai šiuo metu, kai pasižiūri, gal ir feisbuko platybėse yra įvairios informacijos ir kai kuri tikrai skatina agresyvumą, skatina karo palaikymą ir todėl nedaro geros įtakos žmonėms, kurie galbūt yra jauni, ir galbūt skatina agresyvumą. Šiuo atveju tikrai palaikome, o praktika susiformuos galbūt ginčuose ir komitetuose galbūt bus patobulinta, atsiras kokios nors išaiškinančios normos, kurios tikrai suteiks daugiau informacijos ir atsargumo, laikantis šios įstatymo normos.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pats pristatymas parodė, kad iš tikrųjų projektas nėra galutinai parengtas. Iš tikrųjų nebuvo atsakyta nei į kolegų, nei į mano klausimus. Kad ir pasisakymas apie buvusios Prezidentės pasisakymą. Gerbiamas pranešėjas nemano, kad šitas pasisakymas pakliūna pagal jo projektą, tuo tarpu akivaizdu, Lietuvos ambasadorius NATO D. Matulionio teigimu, kad tai pakliūtų. Taip pat nebuvo atsakyta ir į kitus iškeltus klausimus, koks karas yra neagresyvus, nebuvo atsakyta ir apie kibernetinį karą, ir kitus dalykus.
Aš galvoju, kad iš tikrųjų yra toks teisinis netikrumas, tos ribos yra labai slidžios ir jos galimai gali pereiti į cenzūrą. Noriu pacituoti ir pasakyti, atkreipti jūsų dėmesį, kad Teisės departamentas yra išsakęs pastabą, kad galbūt reikėtų nusikaltimo sudėtį papildyti požymiais, apibūdinančiais veiklos padarymo būdą – grasinantis, užgaulus ar įžeidžiantis būdas – arba padarinius – sutrikdyti viešąją tvarką ar panašiai. Taigi, kolegos, iš tikrųjų projektas yra padrikas, neparengtas ir siūlau nebalsuoti už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Apsispręsime balsuodami maždaug 18 valandą.
17.04 val.
Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1361 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-15 klausimas – Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1361. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano įregistruotas įstatymo projektas, atrodo, labai nieko nekeičia, nes jis buvo panašus, aš paskaitysiu. 1702 straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS, neteisėtiems Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, aš įterpiau – Rusijos Federacijos nusikaltimams Ukrainos Respublikai ar jos gyventojams, taip pat Lietuvai.
Bet, gerbiamieji, atrodo, kad tas įstatymas tik papildytas šių dienų realijomis – tuo, kas yra, bet štai aš pažiūrėjau, kas vyksta Lietuvoje jau priėmus Nepaprastosios padėties įstatymą. Žiūrėkite, kas darosi: uždraudžiami bet kokie mitingai, kurie niekuo nesusiję su karu Ukrainoje, o paprasčiausiai su valdančiosios daugumos vykdoma politika, tuo piktnaudžiaujama. Uždraudžiama… ir faktiškai uždaromi portalai ir žiniasklaidos priemonės. Aš paminėsiu vieną iš jų – „Respublikos“ grupė. Taip, buvo ten pora straipsnių, aš irgi pats skaičiau, tačiau redaktorius atsiprašė, ir dabar skaitau portale, kad jau nėra. Visi „Respublikos“ straipsniai tikrai yra už Ukrainą, bet, nepaisant to, išimti iš visų prekybos tinklų visi „Respublikos“ leidiniai. Štai pažiūrėkite, kaip piktnaudžiaujama.
Antras dalykas. Matau, kada… Ir tas dalykas, pažiūrėjau plačiau, pažiūrėkite, jau apie tai kalbėjau: Ukrainos piliečiai, ypač tie, kurie Charkove, kur buvo didžiulė dalis prorusiškų, žiūrėjo visus prorusiškus portalus, jie nebuvo uždaryti, pažiūrėkite, jų prorusiški portalai nesuklaidino. Jie yra gana sąmoningi ir be galo didvyriškai gina Ukrainą nuo agresyvaus Rusijos karo. Taigi nežinau, ar tas varžymas minties duoda, ar duos tą teigiamą tokį poveikį.
Taip pat aš matau ir daugiau tokių dalykų. Šiandien buvo pasiūlyta, kad būtų sudaryta laikinoji komisija, kaip vykdomas Nepaprastosios padėties įstatymas, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Valdančioji dauguma atmetė tuos siūlymus. Matydamas, kad valdančioji dauguma gali pasinaudoti šituo įstatymu ir jau pasinaudoja, nemanau, kad reikėtų galbūt plėsti tą sąvoką.
Dar vienas dalykas. Po to, kai aš įregistravau šias įstatymo pataisas, Rusijos Federacija irgi jau priėmė įstatymo projektą, kad iki 15 metų laisvės atėmimu Rusijoje baudžiamas tas, kas pasakys, kad vyksta karas Ukrainoje. Savotiškai išeina lyg ir veidrodinis siūlymas. Vis dėlto mes esame demokratinė šalis. Tą nuomonę dažnai žmonės tikrai išreiškia galbūt neatsargiai, nepiktybiškai. Taip pat teko man matyti apklausą, kad Lietuvoje daugiau negu 93 % žmonių remia Ukrainą, kad ta propaganda tikrai nėra pavojinga Lietuvos valstybei ir tikrai labai Lietuvos žmonės yra atsakingi.
Aš manau, išdėstęs šiuos argumentus, lyg ir labai nieko nepasakau naujo tame įstatyme, tik tai, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje. Pasakau, kad negalima neigti, kad tai yra karas, kad tai yra Ukrainos genocidas. Bet, nepaisant to, aš vis dėlto manau, kad šito įstatymo projekto šiandieninėje situacijoje, kai valdančioji dauguma bet kokiu atveju gali pasinaudoti ir jau pasinaudoja… aš savo projektą atsiimu.
PIRMININKAS. Tai buvo galima ir trumpiau tai pasakyti. Ačiū. Ačiū, ačiū, kolega.
17.10 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395 (pateikimas)
Klausimas 2-16.1, lydimasis 2-16.2 – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395. Pateikimas. A. Matulas tribūnoje. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kartu su M. Daniele, R. Šalaševičiūte ir Z. Streikumi teikiame įstatymo projektą, kurį parengėme kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkais. Jo tikslas – reglamentuoti migrantams teikiamą sveikatos priežiūrą. Šiuo metu, ypač prasidėjus migrantų krizei, išaiškėjo, kad neužtenka suteikti valstybės garantuojamą būtinąją pagalbą, yra tokių būklių, kad, nesuteikus jokios pagalbos, ta būklė ženkliai pablogės ir reikės skubios pagalbos. Todėl tiek ministras, ekstremaliosios situacijos metu – operacijų vadovas savo įsakymais šiek tiek išplėtė tą pagalbą, būtinąją pagalbą, kurią apmoka valstybė, tiek dabar karo Ukrainoje metu, paskelbus nepaprastąją padėtį, tai yra daroma vidaus reikalų ministrės įsakymais. Tikimės, kad bus atšaukta tiek ekstremalioji situacija, tiek nepaprastoji padėtis, bet migrantai ir pabėgėliai nuo karo iš Ukrainos tą pagalbą turės gauti. Tam, kad nesusidarytų tokia padėtis, kad negalėsime teikti tokios pat apimties pagalbos, kurią dabar teikia pagal ministrės ir operacijų vadovo įsakymus, mes siūlome išplėsti, papildyti įstatymą, kad tokias paslaugas būtų galima suteikti ir atšaukus ekstremaliąją ir nepaprastąją padėtis. Labai prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Ir lydimasis įstatymo projektas analogiškas, tik papildo Sveikatos draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš du tokius konkrečius klausimus turiu. Vienas. Mes Lietuvoje ir iki karo, dabar vykstančio Ukrainoje, turėjome labai daug pacientų skundų dėl to, kad tenka labai ilgai laukti gydytojo konsultacijų, net pas šeimos gydytoją sunku užsiregistruoti. Gal jūs galite pasakyti, kaip ministerija planuoja spręsti šią problemą, kai susidarys papildomi srautai?
O kitas klausimas yra susijęs su priemonėmis, kurių gali prireikti, manau, kad tikrai prireiks iš Ukrainos atvykusiems gyventojams, jiems reikės ir onkologines ligas gydyti. Kaip ministerija planuoja įsigyti tų preparatų, kurie yra perkami tikrai labai iš anksto, yra deramasi dėl jų? Ar yra kokios nors jau suplanuotų priemonių?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs teisus, daug atsakymų mes gausime, jeigu bus pritarta šiems įstatymų projektams, iš ministerijos komiteto posėdžių metu. O dėl eilių. Išties sutrikusi buvo ir yra tiek pirminio lygio, tiek konsultacinio lygio pagalba dėl pandemijos, dabar ir dėl migrantų. Aš manau, kad įstaigų tinklo optimizavimas, pati pertvarka, kurios tikslas plėsti ambulatorinę pagalbą, stiprinti šeimos gydytojų komandą, didinti jos sudėtį, išbiurokratinti sistemą, suteikti daugiau teisių gydytojui skirti tinkamą gydymą, tinkamą tyrimą, apmokėti kompleksines paslaugas, ne tas konsultacijas, kurios yra nevisavertės, neapima gydytojo normai numatytų visų procedūrų, visų mūsų pastangomis, aš manau, mes pasieksime, kad tos eilės išties trumpėtų, nors nėra jos pačios ilgiausios, kokios yra Europoje.
Dabar dėl kitų pirkimų. Iš tiesų yra problemų. Jūs ir posėdžio metu klausėte, kaip bus papildyti sandėliai. Dabar nemaža dalis priemonių yra, keliasdešimt sunkvežimių yra išvykę, pagalbos, prekių išvežta į Ukrainą. Ir po mūsų komiteto posėdžio, ir apskritai ministerija imasi veiksmų. Anksčiau ar vėliau, netgi nagrinėdami šitą klausimą komitete, jeigu bus pritarta tam įstatymo projektui, šiuos konkrečius atsakymus gausime.
O problemų išties yra. Ir šiandien asmeniškai susidūriau su problema. Pasvalio jaunimas organizuoja paramą į Ukrainą – skatintina, kad jauni žmonės tai daro. Susirado ir pinigėlių, ir visa kita, bet, deja, neįmanoma gauti prekių net per didmenininkus – nei švirkštų, nei sistemų, nei tvarsliavos, šiandien, sako, mes jų neturime. Įsivaizduojate, kokia susidaro situacija? Tą problemą galimai reikia spręsti kompleksiškai, kad ne tik remtumės prekėmis ir gamyba iš Kinijos. Europos Sąjunga pajėgi ir turi šitą gamybą išvystyti Europos Sąjungoje ir nebūti taip priklausoma nuo trečiųjų šalių, kaip buvo pandemijos pradžioje. Jūs puikiai žinote, kai buvo pinigų, bet nebuvo iš kur imti tų prekių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už ir prieš pasisakančių nėra. Balsuosime maždaug 18 valandą.
17.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-634(2) (pateikimas)
Į tribūną kviečiu R. Žemaitaitį, kad pristatytų darbotvarkės 2-17 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-634(2). Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šitas projektas yra gana daug ir ilgus metus diskutuotas, kadangi, kaip manome ir matote, regionuose mes turime labai didelę problemą dėl vyresnio amžiaus žmonių, tai yra dėl galimybės gauti slaugos paslaugas. Sveikatos reikalų komitete ne kartą esame girdėję ir Sveikatos apsaugos ministerijos nuogąstavimus, rajoninių, regioninių ligoninių pastabas, kad iš tikrųjų žmonės šitos paslaugos negauna, o negauna todėl, kad dabartinis reguliavimas sveikatos draudimo numato tik 120 dienų gulėjimą slaugos skyriuje. Pabandysiu paaiškinti vaizdžiai, kas ir kaip nutinka. Žmogus, pagulėjęs 120 dienų, išrašomas iš slaugos skyriaus, šeima jį pasiima kelioms dienoms, tada stebuklingu būdu paskambina į 112. 112 atvažiuoja, greitoji jį paima, vėl parsiveža į ligoninę, vėl guldo į vieną skyrių, tada guldo į kitą skyrių. Aišku, tarp to reikia pasišnekėti ir su vyriausiuoju gydytoju, pasišnekėti su skyriaus vedėju, kad dar pagulėtum, ir vėl tas žmogus toliau guli.
Kitas įdomesnis dalykas, kad vaikai pasiima tėvus, pabūna namuose savaitę, o gal dvi, speciali komisija nustato, kad yra neįgalumas, yra specialiųjų poreikių, reikia priežiūros. Eina į teismą, nusistato globą, tada iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauna pinigus. Praeina mėnuo ir vėl tą savo tėvą, artimą giminaitį paguldo į gydymo įstaigą ir vėl gydymo įstaiga sėkmingai gydo.
Aš siūlau geriau apmokėti, kad būtų visiškai apmokamos 240 dienų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Aš siūlau, kad pusę sumos būtų galima gauti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai yra iš „Sodros“ biudžeto, nes tokiu atveju artimi šeimos nariai nenusistatytų globos ir neturėtų globos, o globai skiriamus pinigus galėtų gydymo įstaigos gauti.
Ir trečias dalykas. Taip padėtume išsaugoti vietines ligonines, vietines gydymo įstaigas, kuriose galėtų veikti slaugos skyriai. Kaip antai pavyzdys Tytuvėnuose – neatsakingų politikų dėka Tytuvėnų skyrius su 29 slaugos lovomis yra šiandien, tiksliau, nuo balandžio 1 dienos, uždaromas, nes nei Seimo nariams, nei rajono atstovams, ypač Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, nei vicemerui tai visiškai neaktualu. Gruodžio mėnesį pasakė, kad jis yra uždaromas, nes iš Sveikatos apsaugos ministerijos vietoje gauto finansavimo 19 slaugos lovų (išvedėme vidurkį) gauname tik 15.
Yra nemalonu klausytis Sveikatos apsaugos ministerijos, kad savivaldybė gali prisidėti. Savivaldybė visą laiką prisidėdavo iki to laiko 11 lovų skaičiumi. Žinote, kai reikia savivaldybei prisidėti daugiau kaip pusę, finansiškai nėra pajėgu ir nėra įmanoma. Todėl siūlau abipusiu būdu išspręsti šitą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Remigijau, žinome, kiek tai kainuos. Gal galite tuomet pasakyti, išlaidos padidės? Gal yra galimybė tiesiog skatinti, kad atsirastų daugiau privačių įstaigų, kurios galėtų būti kaip dienos centrai, nes dabar faktiškai mes užimsime 240 dienų. Aš suprantu, labai teisingai, labai sudėtinga vaikams išlaikyti, nes reikalinga nuolatinė slauga. Tai galbūt būtų dienos centrai arba privatūs ir tai yra, kokią gauna išmoką dabar ar senelių namuose, ar kitur, būtų tik 20 % paliekama, o 80 % būtų sumokama iš jo gaunamos išmokos. Dabar jis 240 dienų gulėdamas ten gaus visą išmoką.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jokios problemos nėra ir dabar. Tiesiog yra kompensuojama už 120 dienų, o visa kita toliau vėl sukasi per mūsų sveikatos draudimą. Kaip ir sakiau, namiškis yra paimamas ir vėl paguldomas į gydymo įstaigą po dviejų savaičių, o tuo metu nusistatę globą namiškiai gauna pinigus, bet artimas jų narys guli gydymo įstaigoje arba senelių namuose.
Aš siūlau baigti šitą cirką. Ypač rajonų ligoninėse, kurių mes uždarėme vaikų skyrius, kurių uždarėme gimdymo skyrius, šiandien yra laisvų plotų, kažkas turi trečią aukštą, kažkas turi visą antro aukšto plotą. Tuos žmones leisti ten būti, nes, šiaip ar taip, jų artimieji, nariai gauna iš „Sodros“ pinigus. Aš siūlau sujungti du biudžetus, tegul būna slaugomi, gaus tą momentinį gydymą vietoje ir problemų nebus, nes dabar bereikalingai dirba šeimos gydytojai, dirba greituškės.
Dar kartą sakau, rodo bent jau mano rajono, Kelmės, Šilalės, Šilutės, Rietavo ir Tauragės problemos. Akivaizdu, kad šiandien tie žmonės, kurie paleidžiami iš slaugos skyrių, per penkias dienas po paleidimo iš karto kviečia greitąją pagalbą, vėl dirba šeimos gydytojas, dirba ligoninė, dirba priimamasis ir mes ištaškome tuos pačius pinigus. Aš siūlyčiau sujungti du biudžetus ir gydymo įtaigoje arba slaugos namuose, arba prie bažnyčios, kaip yra padaryta, ar senelių namai, ar privatūs, jokio skirtumo nėra, taip būtų. Mes turime Kaltinėnų slaugos ligoninę ir turime Kaltinėnų senelių namus. Kuo puikiausiai daktaras apsisuka, kuo puikiausiai daktaras susitvarko. Kartu ir gydymą gauna, kartu ir priežiūrą, ir ta slauga yra garantuota.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mano pavaduotojau, man labai gaila, kad dažnokai jūs kokią nors išgirstą nuogirdą pateikiate kaip faktą, tas dažniausiai nepasitvirtina, bet po to jūs pamirštate, visuomenė pamiršta. Bet ką padarysi. Kalbėsime toliau. Galbūt ir keisis ta situacija. Kalbėsime faktais.
Bet aš sutinku, kad 120 dienų nesprendžia problemos ir dažniausiai savivaldybės piktnaudžiauja, galimai, sakyčiau, gal piktnaudžiauja. Žmones, kuriems reikia globos, 120 dienų paguldo į slaugos skyrių ir jiems nereikia finansuoti. Bet jūsų siūlymas 180 dienų ar 240 dienų vis tiek nesprendžia. Vis tiek atsiranda dar keli mėnesiai ir tą problemą savivaldybės arba žmonės vienaip ar kitaip privalo spręsti. Gal galite pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate, kaip apskritai reikėtų šią problemą išspręsti, neslankiojant kelias savaites daugiau arba kelias savaites mažiau.
Kitas dalykas, ar esate kiek nors pasiteiravęs, kiek tai papildomai Ligonių kasai kainuos?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Beje, viena iš tokių problemų yra Pasvalio savivaldybės Joniškėlio kaimas. Ta problema yra Stasio iškelta, tai jums, ko gero, atsakymas. Jūs pasitikrinkite, kas vyksta jūsų apygardoje, jeigu jums dar kyla kokių nors abejonių.
Dabar dėl ligoninių piktnaudžiavimo. Ko gero, Pasvalio ligoninė yra tas pavyzdys, kur labiausiai piktnaudžiauja, nes savivaldybė tokius į slaugos skyrių siunčia. Tai siūlyčiau pasižiūrėti.
O rimtai atsakant, rimtai atsakant, tai tas finansavimas, dalis – 120 turėtų būti skiriama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai čia reikia sutarti.
Trečias dalykas. Jūs, kaip gydytojas, labai gerai žinote, kad žmonių, kurie paguldomi į slaugos skyrių, 80 % realiai daugiausia iki metų išbūna slaugos skyriuje ir tada, deja, būna amžinatilsis. Tai, matyt, tokių žmonių, kurie išbūtų daugiau negu 240 dienų, Lietuvoje mes turėtume kelis procentus.
O biudžetas, aš įsivaizduoju, turėtų būti apie 30 mln. Bet 30 mln. tai yra nulis, žiūrint į sveikatos draudimo rezervo 230 mln. ir 30 mln. prie restoranams, kavinėms ir viešbučiams skirtos lengvatos 90 mln. Tai 30 čia yra pfu, lašas jūroje. Lašas jūroje prie šito biudžeto.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, na, jūs labai įžvalgus, viską matote į priekį 100 metų, bet atsakykite, kodėl pasirinkote būtent aštuonis mėnesius, o ne devynis, pavyzdžiui. Čia būtų dar variantas nuo kūdikio pradėjimo iki pat gimdymo. Sau devynis mėnesius pailsi kaip sanatorijoje su geru maitinimu, gera priežiūra. Kodėl būtent aštuoni mėnesiai?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Vidurkis realiai yra paimtas iš Civilinės metrikacijos skyriaus ir iš gydymo įstaigų, kiek žmonės, paguldyti gydymo įstaigos slaugos skyriuje, realiai išgyvena arba kiek jie būna. Na, yra paimtas tas skaičius toks. Duok Dieve, kad tie žmonės gyventų ir metus, ir dvejus, ir trejus, bet, deja, tokių žmonių gyvena, matyt, ir savo šeimos rate, ir savo tėvų turite, jie, deja, kai jau patenka žmogus į slaugos skyrių, supraskite, vienas iš dešimties dar grįžta namo, o devyni, deja, su palyda jau lydimi yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Remigijau, aš tokį labai praktinį klausimą turiu. Suprantu pačią idėja, ji iš žmogaus, paciento perspektyvos yra gera. Jūs minite pavyzdžius iš regionų, kur yra mažesnės ligoninės, kur yra nelikę skyrių, tai ten su visa ta logika turbūt būtų gerai, tikrai tų piktnaudžiavimų būna, bet yra didieji miestai, kur slaugos ligoninių trūksta ir žmonės labai ilgai laukia. Įsivaizduojate, kas atsitiks dabar? Tas žmogus, kuris gulės ilgesnį dienų skaičių, vadinasi, kiti žmonės, kurie laukia, lauks dar ilgiau. Vadinasi, tai nesugeneruoja papildomų lovų, tiesiog tas pats žmogus ten būna. Tai kaip šią problemą jūs siūlytumėte spręsti?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš apie šią problemą esu kalbėjęs dėl Širvintų, Ukmergės ir Varėnos situacijos. Lygiai taip pat, kai uždarėme Varėnos sanatoriją ir liko ten pastatai, liko visa infrastruktūra su priežiūra, su sveikatos, gydymo specialistais, galima išnaudoti. Širvintos ir Ukmergė jau šiandieną paslaugas jungia kartu. Tai toks kaip Vilnius išsprendžiama. Dėl Klaipėdos, šiandien vėlgi mes turime Kretingą, tai yra viena iš moderniausių, ko gero, besivystančių gydymo įstaigų. Plius mes turime Skuodą. Skuodas irgi labai geras pavyzdys, veikia slaugos skyrius, jeigu neklystu, trečiame ar ketvirtame aukšte. Bijau apgauti, bijau sumeluoti, lankiausi prieš dvejus metus, ketvirtas ar trečias aukštas. Kaune mes šiandien turime Kauno rajoną, mes šiandien turime Kėdainius ir mes realiai, jeigu taip pažiūrėsime, mes turime net tą patį Jurbarką. Tai artimiems šeimos nariams atvažiuoti atstumas nėra didelis, realiai 50 kilometrų daugiausia sudaro. Plius regione išsaugome darbo vietas, plius mes turime centriukus, plius mes išlaikome ir gydymo įstaigą, ir PSPC. Čia yra realiai tai, kad gydymo įstaigos prieinamumas arba paslaugos prieinamumas pacientui būtų prieinamas.
Aš dar kartą sakau, na, „Sodra“ tuos pačius pinigus paima. Tai lygiai tas pats. Tai „Sodra“ čia turėtų mokėti. Čia ne aš turėjau tą projektą registruoti, o realiai šiandieną turėjo A. Dulkys ir M. Navickienė jį registruoti. Tai būtų fantastinis, vienas iš geriausių šios valdančiosios daugumos projektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolega, aš tikrai žaviuosi jūsų gebėjimu pristatyti šį projektą. Suprantu, kad tikrai yra tokių pagyvenusių žmonių, kuriems būtų tikrai geras dalykas ilgiau pabūti slaugos ligoninėje, bet vis dėlto šiandien pagal tas galimybes, kiek mes turime tų lovų, jeigu dvigubai pailginame galimo gulėjimo laiką, tai ar nebus taip, jūs sakėte, piktnaudžiavimai. Ar nebus taip, kad kas nors, tie, kurie sugeba susitarti per pažįstamus ar kažkaip, užims tas lovas aštuonis mėnesius, o kiti, kurie neturės tokių galimybių, sunkiai begaus ten vietą, nes tiesiog visą laiką bus užimta ir eilė laukiančiųjų?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ko gero, šimtu procentų turiu su jumis sutikti, bet lygiai taip pat randa, kaip prieiti, jeigu būtų 30 dienų, jeigu būtų ir 5 dienos, irgi rastų, kaip patekti. Nesvarbu, kur tu būsi, ar Molėtuose, ar Švenčionyse, ar bet kur, vis tiek surasi draugą, pažįstamą gydytoją, vyriausiąjį gydytoją ir tave priims ir paguldys. Čia nėra tos problemos. Šiandieną yra problema, kad tų žmonių yra. Todėl aš siūlau projektui pritarti.
Gal Sveikatos reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas nuspręs, kad 180 dienų, gal nuspręs 120, gal 150. Aš nenoriu būti tas, kuris pasakytų, kiek čia turi būti. Aš tiesiog paėmiau statistiką, kuri yra, kuri buvo. Plius tikrai galiu pasakyti, 2015 ar 2016 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje tokia mintis, tokia idėja buvo svarstoma. Man teko su tuometiniais specialistais kalbėtis ir jie buvo geranoriškai nusiteikę, kad tai, ką skiria šiandien globai, rūpybai ir priežiūrai, jie perduotų sveikatos draudimui, nes finansinė suma yra analogiška, kokia yra. Papildomai pinigų… Aš galiu klysti, manau, kad komentatoriai ir kiti mane pataisys, gali būti, kad papildomai pinigų gali reikėti iki 4–5 mln., nes tai, ką turėjo, „Sodros“ biudžeto pinigai pereis į sveikatą ir jų priežiūrą. Mes šiandien tą patį turime. Jūs pažiūrėkite į senelių namus. Tarp kitko, turime labai gerą veikiantį pavyzdį – Antavilių senelių namus su gydymo paslaugomis. Tai yra fantastinis, ko gero, vienas iš geriausių pavyzdžių, ką Lietuvoje turime. Kažkodėl problemos nėra. Realiai praeina 120 dienų, tada eina, nusistato priežiūrą ir gauna iš savivaldybių pinigų. O kad savivaldybės piktnaudžiauja… O ką, Seimo nariai nepiktnaudžiauja? Visi piktnaudžiauja. Tai sukurkime taisykles, kad nepiktnaudžiautų. Lyg, atrodo, visi šventi ir angelai būtų susirinkę. Nėra nė vieno švento, nė vieno angelo. O kai ten papuolame, visi tampa malonūs.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. Atsakėte į visus klausimus.
Už nori pasisakyti V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašau.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Tikriausiai nieko nereikia įtikinėti, kad asmens, patekusio į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, sveikatos būklė ten tikrai labai kardinaliai nepasikeičia. Jam reikalinga nuolatinė slauga ir šiek tiek medikamentinis gydymas. Todėl tų 4 mėnesių ne visada užtenka netgi susitvarkyti dokumentus ilgalaikei socialinei globai gauti arba sulaukti eilės patekti į tokius globos namus, todėl tikrai šis projektas labai laukiamas ir tų asmenų, kurie laukia pakliūti į slaugos skyrius, ir, žinoma, jų artimųjų. Todėl kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nesu kategoriškai prieš, nes kaip anoje Vyriausybėje paprastai gaudavau atsakymus į savo pateiktus projektus, kad idėja gera, bet realizavimas ne toks. Čia idėja nebloga, realizavimas ne toks. Bet prieš tai noriu pasakyti, mano gerbiamas, mylimas kolega, kad per jūsų logorėjinį kalbėjimo stilių nieko nesupratau, ką sakėte ir iškėlėte apie Pasvalį, bet tik perspėju ir įspėju, kad apie Joniškėlį, Pasvalį, Pakruojį, kol aš jiems atstovauju, kalbėk tik gerai arba nieko, nes turėsi reikalų su manimi.
Jeigu dabar rimtai, tai išties šitos reformos vienas iš tikslų yra integruoti socialines ir sveikatos paslaugas, ko siekė ir A. Veryga, ko siekė R. Šalaševičiūtė ir minty turėjo A. Vinkus dar būdamas ministru. Šitie įstatymų projektai pasieks mus, Seimą, rudenį. Tada bus peržiūrima finansavimo tvarka, nes išties atskirti globą ir slaugą beveik neįmanoma, kada baigiasi slauga, o prasidėjo globa, neįmanoma. Todėl turi žmogus, jeigu jam reikia slaugos ir globos, gulėti orioje patalpoje, nesirūpinti jo giminėms apie finansavimą, o mums problemą išspręsti taip panašiai, kaip jūs siūlote, ar pusę finansuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ar pusę mes. Bet šitą problemą mes žinome, spręsime kartu su jumis, su visu komitetu ir rudenį gausime pataisas. Dabar išties yra pakankamai sudėtinga tai daryti, nes nesusitvarkysime su tomis problemomis, apie kurias kalbėjo Aurelijus, apie kurias kalbėjo J. Razma, dideliuose miestuose. 30 mln. iš kažkur paimti irgi sudėtinga. Aš jums pažadu kartu su ministerija, kad tokius įstatymų projektus gausime ir šitoje kadencijoje šita problema, kurią jūs keliate, bus išspręsta, bet šiandien, jeigu nesupyksite, kaip sakiau, idėja gera, realizavimas ne toks ir galbūt nepritarkime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos.
17.34 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1298 (pateikimas)
Žygiuojame toliau. Darbotvarkės 2-18 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1298. R. Šalaševičiūtė. Prašau į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, pristatau Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektą. Šitas projektas buvo parengtas dar 2016 metais, tačiau pusė jo pateko į Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Sveikatos draudimo projektą, kita pusė taip ir liko nesvarstyta Seime. Sumažinus projekto apimtis šiandien teikiu tik tą dalį, kuri liko anksčiau nesvarstyta, tai būtent dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų kompetencijos ir funkcijų nustatymo.
Apskritai viso projekto rengimą paskatino tai, kad yra suformuota tam tikra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau praktika yra praktika, teismai ja kai kada vadovaujasi, o įstatymo, reglamentuojančio tuos klausimus, kurie atsirado projekte, šiandien mes neturime. Vyriausiasis administracinis teismas praktiką pradėjo formuoti dar 2008 m. gegužės 6 d. Išplėstinė Vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2015 m. gruodžio 3 d. konstatavo, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą išskaičiuoti priverstinai. Valstybinė ligonių kasa, norėdama užtikrinti biudžeto lėšų kontrolę, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos atlyginimo.
Ir iš tiesų, dar man dirbant sveikatos apsaugos ministre, tokių atvejų buvo nemažai. Ligonių kasos, priimdamos sprendimus, turėdavo šituos klausimus spręsti kreipdamosios į bendrosios kompetencijos teismus su civiliniu ieškiniu, kai būdavo padaroma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir būdavo ta žala nustatoma būtent iš ataskaitų ir vykdant kontrolę. 2015 metais buvo byla, didelė byla dėl ortopedinių prietaisų, paslaugų teikimo. Nuo tada ir buvo pradėta diskutuoti, kad reikia keisti įstatymus ir sureglamentuoti taip, kad būtų aiškiai pabrėžta ir pasisakyta, kad ligonių kasos ir kita šalis, kuri sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo, tai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ir paslaugų teikėjos, jos yra viešasis administracinis subjektas, apie tai buvo pasisakyta, kaip aš minėjau, dar 2008 m. gegužės 6 d. Vyriausiojo administracinio teismo. Ir būtent ne civiliniai santykiai šitoje dalyje turėtų būti, o administraciniai, tai yra tie santykiai, kuriuos reglamentuoja administracinė teisė, tai yra ir kodeksas, ir Viešojo administravimo įstatymas, ir taip toliau. Netgi Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis pirmenybę teikia viešosios teisės normoms, todėl Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų veiksmai turi būti vertinami ne Civilinio kodekso pagrindu, o būtent Viešojo administravimo, Sveikatos draudimo, Konkurencijos įstatymų pagrindu.
Todėl ir buvo parengtas ir teikiamas jums Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, nes tie pakeitimai, kurie yra siūlomi, tiesiog palengvintų Valstybinei ligonių kasai, teritorinėms ligonių kasoms administravimo naštą. Be abejo, tais atvejais, kai padaryta žala PSDF biudžetui, būtų ženkliai lengviau tą žalą sugrąžinti, tiksliau, grąžinti padarytą žalą, pinigus į biudžetą.
Įstatymo projektu yra siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo išdavimo reikalavimus, kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa…
PIRMININKAS. Kolege, jau laikas, pasistenkite baigti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerai, tada aš labai trumpai. Aš tikiuosi, kad lyginamąjį įstatymo projektą kolegos jau pažiūrėjo. Iš tikrųjų kas lėmė ir kokie pokyčiai yra padaryti, šitas įstatymo projektas ir nurodo. Ir lyginamajame projekto variante yra labai aiškiai apibrėžta, kokios funkcijos konkrečiai yra priskiriamos Valstybinei ligonių kasai, kokia turėtų būti tvarka ir kaip palengvinti, kaip minėjau, Valstybinės ligonių kasos darbą. Projektas buvo savo laiku rengtas…
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). (Jau viskas, paskutinis sakinys.) …konsultuojantis su specialistais, taip pat ir Valstybinės ligonių kasos specialistais.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai išsamiai. Jūsų nori paklausti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų ačiū pranešėjai už išsamų pristatymą. Manau, kad daug anksčiau turėjo būti priimtas teisės aktas. Norėtųsi sužinoti, o kiek dar Valstybinė ligonių kasa turi tokių ieškinių, kur yra neišieškota, o būtent dėl šito teisės akto nebuvimo galbūt nepavyksta išieškoti. Man keista, kad reikėjo sulaukti, kol praeis tiek metų, ir tik dabar mes grįžtame prie šito teisės akto. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, kolege. Iš tikrųjų, kaip aš minėjau, pradžia buvo 2014–2015 metai, bet viskas taip ir sustojo, nes iš tikrųjų ieškinių, visų pirma, yra įvairios sumos. Čia yra ieškinių, susijusių su dvigubu apmokestinimu, kai moka patys pacientai, ir iš ligonių kasų yra paimami pinigai, nes tai turi dengti tik ligonių kasa, jeigu yra neapmokamos paslaugos pagal katalogą. Tačiau imame ir iš pacientų, bet ir tais atvejais ligonių kasos turi atstovauti paciento interesams, ir neženklių sumų buvo. Iš tikrųjų bylinėjimasis bendros kompetencijos teismuose trunka dvejus–trejus metus, ir būtent nėra tokio personalo, teisės ar skyrių, departamentų teritorinėse ligonių kasose, kad tikrai būtų pajėgūs atstovauti, nes tokių ieškinių būta daug. O išieškojimo sumos neženklios. Būtent todėl šito projekto ir reikėjo – darbui palengvinti ir nepagrįstai panaudotiems pinigams sugrąžinti, atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Rimante, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra tik norintys pasisakyti už. Kolegos, gal praleiskite tą progą ir žygiuokime toliau. Ačiū už supratingumą.
17.44 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19.1 klausimas ir lydimasis 2-19.2 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396 ir lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397. Ponas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, eidamas į tribūną gavau pastabą, kad ilgai nepristatinėčiau. Pasistengsiu būti tikslus ir konkretus. Įstatymo projektą teikiame kartu su A. Veryga, kolege J. Sejoniene, L. Slušniu, M. Puidoku, P. Kuzmickiene, Z. Streikumi. Įstatymo projektą padėjo rengti Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkai. Tikslas – optimizuoti greitosios pagalbos tarnybą. Šiuo metu Lietuvoje turime 49 įstaigas, atskirai veikiančias kaip juridiniai vienetai, 17 iš jų priklauso savivaldybių taryboms, 30 veikia kaip viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, 2 – privačios. Iš viso yra 231 brigada. 215 brigadų važinėja ir teikia būtinąją skubiąją pagalbą, 16 – klasterinių brigadų, greitosios išdėstytos 94 vietose. Nepaisant to, apie 5 % teritorijų yra nepadengta arba neįmanoma į jas atvykti laiku, taip, kaip numatyta tvarkose. O tikslas yra, kad mieste greitoji atvyktų per 15 minučių, kaime – per 25 minutes. Gerbiami kolegos, labai prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
Iš esmės likome vienintelė Europoje valstybė, kurioje būtinoji pagalba teikiama ne centralizuotai, bet atskirai. Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasisakė, būtinoji pagalba yra valstybės funkcija, valstybė turi finansuoti būtinąją pagalbą. Jau praeitais metais ir šiais metais pavyko pagaliau visiems mums komitete ir ministerijose pasiekti, kad valstybė už būtinąją pagalbą apmokėtų visa apimtimi. Iki tol nebūdavo pervedami tie pakankami asignavimai.
Labai prašyčiau pritarti įstatymo projektui, leisti toliau mums diskutuoti ir priimti šiuos įstatymų projektus. Jie, be abejonės, ženkliai pagerintų aptarnavimo paslaugų kokybę, greitį ir panašiai, ir panašiai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. R. Žemaitaitis, ruošiasi L. Nagienė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip sakėte, projektas geras, idėja gera, bet, deja, jo neįgyvendinsime. Gal palaukite, kol ateis nauja valdančioji dauguma.
Dabar rimtai. Kolega pirmininke, aš turiu vieną klausimą. Mes su jumis šiek tiek diskutavome ketvirtadienį, aš negalėjau ateiti susitikti su viceministre, kai jūs tęsėte tas diskusijas. Įstatymo projekte aš nerandu aiškiai, kaip bus apmokamos privačios gydymo įstaigos. Pavyzdžiui, mano rajone yra privati greitoji, kaip tokiu atveju tam centrui mokės? Ar bus tarifas, ar įkainis? Ar neatsitiks taip, kaip atsitiko su „Omnitel“, kai jūsų tuometė A. Kubiliaus Vyriausybė 1999 metais leido privatizuoti „Telekomą“, pasirodo, su viena išimtimi, kad jie vieninteliai gali internetinį ryšį valdyti. Ir dabar visi Lietuvoje operatoriai, „Bitė“, „Tele2“ ir visi kiti, moka kosminius pinigus tam, kad mes galėtume naudotis internetu. Ar nebus taip, kad tarifas, įkainis bus kosminis? Aš įstatyme neradau, tai gal nebent ką nors kalbėjote su viceministre?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, jūs per savo greitumą ir norą vienu metu labai daug padaryti, gal neperskaitėte iki 14 puslapio, nes aiškinamasis raštas yra labai ilgas. Ten parašyta, kad privati greitoji pagalba teiks, kaip ir teikė, pagalbą, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su dispečerine. Jie toje teritorijoje gaus informaciją, pranešimus ir vyks į iškvietimus. Tikrai mes ne prieš… (Balsas salėje) Kainą nustatys ministerija, ji bus tokia pati, kaip ir… bet ji tikrai nebus mažesnė, didesnis įkainis.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė, ruošiasi A. Veryga.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega kalbėjo apie privačias, o aš dabar kalbėsiu apie savivaldą. Savivaldybės yra tos, kurioms priklauso greitosios pagalbos. Kaip bus atsiskaitoma už esamą turtą? Jos turi nupirkusios automobilių, sutvarkiusios patalpas, taip toliau. Kaip tokiais atvejais jūs planuojate padaryti? Tikrai aš nemačiau, kad… Tik sprendžiame, o kaip, neaišku.
A. MATULAS (TS-LKDF). Turtas yra valstybės. Ir šis pastatas, ir greitosios pagalbos nepirktos už kažkieno pinigus, mero. Jei Seimas apsispręs, kad tarnyba yra, tai turtas bus perimtas, nes tai yra bendras turtas. Vakar buvo atvažiavę Kretingos vicemeras, meras, irgi to paties klausė. Kai aš paaiškinau jiems, jie visiškai sutiko ir sakė, perimkite greičiau, nes automobiliai pasenę, mes turime labai daug investuoti. Skuodo meras vakar skambino – mums reikia vieno automobilio, nes visiškai sugriuvęs, ką mums daryti. Aš paaiškinau, kad jeigu šiandien bus priimta ir leista svarstyti šitą projektą, Sveikatos apsaugos ministerija iš tų kelių šimtų milijonų, beveik 800 mln., Europos lėšų numatė nemažai lėšų, kad atnaujintų visą greitosios pagalbos automobilių parką.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Antanai, tikrai svarbus ir reikalingas projektas, avansu sakau, kad balsuosiu už, juo labiau pasirašiau. Turiu du klausimus, vieną su pajuokavimu. Kur prapuolė jūsų sveikatos apsaugos ministras, prasmego? Jau kelintą reforminį sveikatos projektą reikia pristatyti Seimo nariams. Jeigu jau galima be jo apsieiti, gal ministerijas dvi galima sujungti – Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijas? Juo labiau kad jo nelabai ir prireikė, matyt, niekas nepasigenda.
O rimtas klausimas būtų toks. Ar nemanote, kad per ankstyvas yra įsigaliojimo terminas, nes visiems tiems pokyčiams įgyvendinti tikrai prireiks daugiau negu pusmečio ar kelių mėnesių? Ar nereikėtų truputį vėlinti įsigaliojimo termino?
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl termino tarsimės, darysime klausymus, jeigu pritarsite, ir išklausysime visų institucijų argumentus. Gali būti, kad tas terminas galėtų būti ilgesnis.
Na, dėl ministro, aš irgi kai dirbau komitete, jūs buvote ministras, dažnai sakydavau, kur dingo kolega A. Veryga kaip ministras, bet daugiau galbūt tai darydavau kaip opozicionierius, nes užteko ir A. Kubilienės, ir viceministrų. Aš suprantu, ir jūs pasigedote ministro, nes, be abejo, reikia. Šiandien jis yra komandiruotėje, kiek žinau.
Dėl sujungimo. Vėlgi geros mintys gimsta pavėluotai. Jeigu jūs būtumėte pasiūlę anoje kadencijoje, manau, būtume pritarę, bet toks variantas yra įmanomas galbūt netolimoje ateityje, nes estai tai yra padarę, estai tai yra padarę. Tikrai neatmetu galimybės, kad, tarkime, jums sugrįžus į valdžią šis pasiūlymas galimai bus realizuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas komiteto pirmininke, noriu užduoti klausimą. Vis dėlto greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimas yra viena iš sudedamųjų dalių visos jūsų reformos. Prašom atsakyti, kodėl teikiama tokiais gabalais? Taip mes ligoninių tinklo pertvarką, taip dabar greitosios medicinos pagalbos, kai nematome viso vaizdo. Akivaizdu, tie suplanuoti 47 mln. greitajai medicinos pagalbai reformuoti, kažin ar bus tų lėšų.
Ir kaip bus sprendžiami kiti pavėžėjimo klausimai, nes jeigu greitoji nuveža į ligoninę, kas parveš tą pacientą? Mes šito modelio dar nematome. Tai kodėl tokiais gabalais, ar nėra ministerija pasiruošusi? Jeigu jums užtekdavo A. Verygos, tai A. Dulkio mums tikrai komitete neužtenka, nes jis pasirodo ne rečiau kaip kartą metuose.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, mes pasimokėme iš buvusių kadencijų klaidų. Visi juk suprantame, kad ir tinklą reikia optimizuoti, ir taupyti lėšas, ir efektyviau jas naudoti, sutaupius didinti įkainį. Mes tiesiog pasimokėme ir pasirinkome kitą taktiką. Jeigu būtume pateikę vieną visą didžiulį paketą, kolegė O. Leiputė nebalsuotų todėl, kad dėl greitosios pagalbos kažkas nepatiktų, A. Veryga nebalsuotų, nes galbūt kas nors dėl slaugos ne taip būtų, Klaipėda nebalsuotų todėl, kad mes siūlėme optimizuoti Klaipėdos… arba Kaunas nebalsuotų, arba Vilnius, nes universitetinę ligoninę Klaipėdoje siūlome. Ir viskas subyra. Kai mes teikiame atskirai, bet nuosekliai ir logiškai, matėte, procesas pajudėjo ir tik dėl visų jūsų susitelkimo, susikalbėjimo. Todėl mes sakome, teikiame šitą projektą, lėšos, kurios numatytos, tikrai bus ir gali būti, kad… Klausimas yra toks (jau ne vienas man yra uždavęs), o kurgi vis dėlto bus pagrindinė dispečerinė, ta pagrindinė tarnyba? Išeitys tikriausiai yra dvi – arba Vilnius, arba Kaunas. Tai priklausys nuo visų mūsų, nuo visų jūsų, kaip įrodysite, kuri vieta labiau pasiruošusi šitas funkcijas vykdyti. Kauno greitoji pagalba išties daugeliu atvejų yra pavyzdys Lietuvai, kaip reikia organizuoti veiklą ir darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia D. Labanavičius.
D. LABANAVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, yra gautas laiškas iš Panevėžio GMP bendruomenės, taip pat ir jūs gavote laišką, kuriame numatyti tam tikri nuogąstavimai, apie ką ir pats A. Veryga užsiminė, dėl centralizavimo pradžios datos, taip pat dabar įvardinta ir dėl regioninių padalinių ateities. Kaip žinoma, šie nuogąstavimai buvo įvardinti ir darbo grupėje rengiant šį įstatymo projektą, užsiminta ir aiškinamajame rašte. Bet kodėl nebuvo tie penki regioniniai padaliniai įtvirtinti Sveikatos priežiūros įstatymo projekte, taip išsklaidant abejones dėl regionų?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš mačiau šiandien tą Panevėžio greitosios pagalbos darbuotojų raštą. Tikrai kalbėsime dėl įsigaliojimo datų. Bus daromi klausymai, visi bus pakviesti, kalbėsime. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kad bus penkios dispečerinės. Tikrai pažadu kaip komiteto pirmininkas, kartu su visu komitetu neleisime, kad būtų mažiau, nes yra siūlymas, kad būtų net dešimt dispečerinių, bet diskutuosime. Tikrai bus ne mažiau kaip penkios dispečerinės.
Ko daugiau jūs dar klausėte? Ai, tiesa, o problemų… (Balsas salėje) Pagalvosime apie tai. Bet kalbant apie Panevėžį, apskritai apie sistemą, kuria dabar naudojasi, tai irgi yra viena iš priežasčių, dėl ko reikia optimizuoti tinklą ir padaryti vieną tarnybą, nes iš esmės apie 80 % dispečerinių naudojasi privačiu ryšiu, o tik 15–20 % naudojasi VRM ryšiu. Jos tarpusavyje negali keistis informacija. Būtent panevėžiečiai naudojasi VRM ryšiu. Mes turėsime išsiaiškinti, kokį ryšį vis dėlto reikia rinktis ir ar reikia rinktis brangesnį, už kurį reikia daug mokėti, ar tą ryšį, prie kurio kūrimo tikriausiai prisidėjo ir kolega A. Stončaitis, dabar linguoja galvą, ir jis nemokamas. Čia irgi yra labai daug problemų, į kurias mes turėsime atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už, prieš. Už kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų manau, kad klausimų kils pačių įvairiausių, kaip čia ir buvo minėta, tiek dėl įsigaliojimo datos, tiek dėl tam tikrų garantijų darbuotojams ir panašiai. Bet pats įstatymas, manau, tikrai labai reikalingas, nes dalies gyventojų greitoji medicinos pagalba nepasiekia laiku, brigadų išdėstymas nėra šiuo metu efektyvus. Profesinės sąjungos ne kartą yra įvardinusios ir sakiusios, kad labai skiriasi aprūpinimas įranga, aprūpinimas automobiliais, mokymai, garantijos darbuotojams. Galų gale susiduriama su tokiomis situacijomis, kai dabar toms įstaigoms esant prie kitų įstaigų, pavyzdžiui, prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, dalis pinigų, kurie atkeliauja į greitąją pagalbą, savotiškai nudrenuojami, pasiimami kitų, ir jie tuos pinigus panaudoja tiesiog kitoms reikmėms, o greitosios pagalbos darbuotojai lieka su nedideliu atlyginimu.
Tikrai sistema, deja, yra labai fragmentiška, tokia išbarstyta. Lietuva jau yra pajudėjusi šia kryptimi centralizuodama dispečerines, kurių anksčiau buvo ženkliai daugiau, ne penkios, kaip yra dabar, ir tikrai tai sukūrė tam tikrų pridėtinių verčių.
Kviečiu pritarti ir šitam projektui. Jis, manau, tikrai leis užtikrinti paslaugų teikimą laiku kiekvienam pacientui Lietuvoje, kad ir kur jis gyventų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš ne tiek prieš, bet tos pastabos, ką ir gerbiamas komiteto pirmininkas Antanas pasakė. Iš tikrųjų, gerbiamas Antanai, kai mes kovojome su A. Veryga, kai bandė ligoninių pertvarką, kreipėmės kartu mudu į Konstitucinį Teismą, sakydami, kad įstatyme turi būti numatytos sąlygos. Deja, 191 straipsnyje tos sąlygos nėra išvardintos.
Kai aš iš jūsų išgirdau geranoriškai, kad darysime klausymus, matyt, mes juos papildysime. Kaina vienasmeniškai negali būti, nes prieštarauja Konkurencijos įstatymui, kad vienašališkai nustato ministras. Mes turime analogiška situaciją – notarų įkainiai, advokatų įkainiai ir antstolių įkainiai, kai teisingumo ministras atskirai nustato su institucijomis. Aš tikrai į tai norėčiau atkreipti dėmesį.
Pozityvas tikrai yra gana didelis, o kur įkurti, gerbiamas pirmininke, na, nereikėtų apsiriboti, kaip jūs sakėte, Kaune ar Vilniuje. Iš tikrųjų yra labai gera vieta, labai daug ploto ir labai geros patalpos yra Panevėžio rajone, Katinų kaime. Ten norėjo įkurti urėdiją. Jūs galėtumėte pratęsti tokią idėją ir tenai Katinų kaime įkurti. Aišku, aš juokauju, nes tas bandymas tokių velnių kilnojimo ir kėlimo kartais atneša iš tikrųjų absurdiškų dalykų. Nepaisant to, sakau, kad projektas geras. Aš tikiuosi, kad per klausymus mes juos ištaisysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, balsuosime jau visai netrukus.
18.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2021 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1412 (pateikimas)
Dar noriu paprašyti truputį dėmesio. Dar mes turime neapsvarstytus tris rezervinius klausimus, tai vieną iš jų teikiu dabar. Rezervinis 2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2021 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1412. S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai paprastas Statuto pakeitimas. Mes pratęstoje sesijoje priėmėme Teismų įstatymo pataisą, susijusią su migrantų antplūdžiu ir padidėjusiu teismų krūviu, kad teismai, esant reikalui, pavyzdžiui, iš Aukščiausiojo Teismo galėtų pasiųsti teisėjų pagelbėti Vyriausiajam administraciniam, iš Apeliacinio ir taip toliau. Tuoj pat mums ateis tokių pasiūlymų ir mes siūlome, kad tokiu atveju, kai teisėjas jau yra paskirtas, dirba ar Apeliaciniame, ar Aukščiausiajame Teisme, kad jo laikino perkėlimo procedūros būtų paprastesnės, nereikėtų slapto balsavimo, jie trumpai prisistatytų, patvirtintų, kad savanoriškai pereina, nes jie jau yra teisėjai. Štai tokia yra Statuto pataisa, kuri numato tam tikras išimtis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausti niekas nenori. Turbūt ir dėl motyvų už, prieš nebus. Balsuosime jau netrukus.
18.03 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225. A. Vyšniauskas. Prašom į tribūną. Pateikimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, čia yra labai techninis įstatymo projektas, kylantis iš Europos reikalų komiteto labiau veiklos. Yra viena 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ir ta direktyva nėra perkelta į Lietuvos teisinę bazę, todėl Lietuvai gresia pažeidimo procedūra. O tas dalykas yra susijęs tiesiog su asmenų, kurie pateikia skundus dėl diskriminacijos, negalėjimo, draudimo juos diskriminuoti dėl to, kad jie pateikė skundą dėl diskriminacijos. Kitaip tariant, kad lygių galimybių kontrolierius galėtų tuos tyrimus atlikti daug sklandžiau ir paprasčiau. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių jūsų paklausti. Klausia A. Kubilienė. Ruošiasi A. Gedvilas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, truputį paprašysiu tylos! Nesiplėsiu labai plačiai, nes šiandien čia jau apie tai buvo daug kalbėta. Mano klausimas labai konkretus. Ar nemanote, kad tokiomis iniciatyvomis jūs didinate konfliktinių situacijų tikimybę, kai vieni piliečiai dėl savo sąžinės ir įsitikinimų valstybės prievartos būdu bus verčiami elgtis prieš savo sąžinę dėl kitų piliečių? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne, nemanau. Aš manau, kad jūs galbūt priešindami tuos piliečius ir keldami tokius keistus klausimus dėl visiškai techninio įstatymo projekto tuos konfliktus ir skatinate. Nemanau, kad mes ką nors skatiname.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Aš norėčiau vis dėlto pasiteirauti, be to, kad reikia perkelti į Lietuvos teisinę bazę šitą įstatymą, sakykite, kokios yra konkrečios praktinės situacijos, kada yra patiriama tokia diskriminacija, tai yra pagal lytį, seksualinę orientaciją, rasę, su kuriomis susiduria diskriminuojami asmenys. Ar galėtumėte tokius įvardinti?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, šito įstatymo esmė yra labai paprasta, to pakeitimo. Šiaip daugelis dalykų jau yra perkelta, bet tam tikros nuostatos nebuvo perkeltos. Paprastai tariant, čia yra panašu į tai, kaip yra su pranešėjų apsauga. Tarkime, jūs pateikėte kažkokią informaciją ir dėl tos informacijos pateikimo jūsų darbdavys negali nei persekioti, nei atleisti iš darbo ir panašiai tuo pagrindu. Tačiau diskriminacijos atveju, kai jūs pateikėte kažkokį skundą lygių galimybių kontrolieriui, nėra užkardyta galimybė, kad, pavyzdžiui, jus atleistų. Jūs pateikėte skundą ir jus atleidžia dėl to skundo pateikimo. Tokios situacijos nėra užkardytos ir šito pakeitimo esmė yra būtent tokia. Todėl mums gresia pažeidimo procedūra, kuri gali turėti visokių finansinių pasekmių. Tiesiog kadangi Europos reikalų komitetas turi prievolę žiūrėti tuos reglamentus, dėl kurių gresia tokios procedūros, tai ir kilo. Šito projekto iniciatorė yra ERKʼo pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, ji dėl akivaizdžių priežasčių negali čia stovėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų dar nori paklausti P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš norėjau paklausti, kuo čia dėtas Kaimo reikalų komitetas, kuriame jūs esate faktiškas lyderis. Klausykite, gal dar esate ir Europos reikalų komiteto lyderis, lygios galimybės. Tai dabar pasirodo taip, jeigu pasirodys, kad kažkoks vyras pradėjo priekabiauti prie vyro įmonėje ar kur ir tą vyrą norės atleisti, jis paduos lygių galimybių kontrolieriui dėl priekabiavimo. Dabar labai madinga – vyras, vyrai, vyrams, vyrai, vyrus mylėti. (Juokas salėje) Tai gal tada, klausykite, jo nebus galima atleisti? O jeigu ypač profesionalus homoseksualas kabinėsis, tai čia iš viso nebus liečiamas. (Triukšmas salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, aš su jumis nenorėčiau diskutuoti apie ano galo reikalus. Tai tiek.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakančių už ir prieš nėra.
18.08 val.
Seimo savaitės (2022-03-21–2022-03-25) – 2022 m. kovo 22 d. (antradienio) ir 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dar noriu pakviesti į tribūną pirmąjį Seimo vicepirmininką J. Razmą. Rezervinis 9 klausimas – savaitės, prasidedančios kovo 21 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę pradėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro A. Ražausko pagerbimu jo 70-ųjų gimimo metinių proga. Toliau dirbsime gilindamiesi į tokius galbūt mažiau aistrų keliančius projektus kaip Užimtumo įstatymo pataisos, pradedančios rimtą Užimtumo tarnybos reformą. Taip pat, tikiuosi, užbaigsime apsispręsti dėl Seimo sesijos darbų programos, kadangi, kaip žinote, šiandien padarėme pertrauką. Lygiai taip pat į darbotvarkę turime įrašyti ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes vėl padarėme pertrauką. Kiti projektai – daugiausia pateikimai. Abiejų dienų darbotvarkės nėra perpildytos, todėl jeigu iškiltų būtinybė dar kažką įrašyti, tai manau, kad yra erdvės tai padaryti. Tikiuosi, kad kita savaitė bus tokia ramesnė, be mūsų keliamų politinių aistrų, nes projektai daugiausia tokie, kuriems, man atrodo, mes galėsime gana vieningai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš norėčiau paprašyti įtraukti į darbotvarkę šiandien ne iki galo atliktą darbą, tai yra rezoliuciją dėl energetinių išteklių embargo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir ekonominių pasekmių šalies gyventojams ir verslui kompensavimo. Labai daug Seimo narių ją pasirašė, tai tiesiog atkreipiu dėmesį, jeigu būtų įmanoma, juo labiau darbotvarkė neapkrauta, įtraukti šį klausimą į antradienio darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Turbūt sudėtinga būtų atsisakyti įtraukti projektą, kuris paliečia jautrius Ukrainos reikalus bet kuriuo atveju. Gaila, kad mes nesugebame visų iniciatyvų sudėti kartu, nes tai bus jau ketvirta rezoliucija. Turbūt sunkiai rasime kitą Europos šalies parlamentą, kur būtų tiek rezoliucijų artimomis temomis. Tai suprantama, tik aš siūlyčiau iniciatoriams prieiti prie premjerės, nes tokie dalykai kaip embargas turi praktinį pobūdį, ir tiesiog pasižiūrėti, ar viskas Vyriausybei atrodo tinkamai parašyta. Čia toks papildomas patarimas. Nedrįsčiau neįrašyti tokio projekto. Be abejo, turbūt antradienį jis galėtų būti pirmoje pozicijoje po minėjimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į klausimus. Dėl vedimo tvarkos A. Kubilienė norėtų? Ne. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Prašom. A. Kubilienė dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš buvau užsirašiusi kalbėti dėl praeito klausimo, tiesiog gal nepastebėjote, nebespėjome. Bet aš noriu pasakyti vis tiek, kad tokių pasisakymų, tokių pristatymų kaip praeitas klausimas neturėtų būti. Kolega, iš tikrųjų baigiate pagarsėti kaip manipuliatorius ir netiesos sakytojas.
Tikrai kviečiu Seimo narius atkreipti dėmesį į šį įstatymo projektą. Įstatymo projektas iš tikrųjų yra apie tai, kad jeigu jūs kepsite tortą, kas jau yra pagarsėję užsienyje, ir atsisakysite užrašyti vienokią ar kitokią frazę, kuri nėra jūsų vertybinis pagrindas, tai jūs turėsite teisinių pasekmių. Kviečiu tikrai įsigilinti į šį projektą. O tokių pristatymų ir taip manipuliuoti, kad čia yra tik techniniai dalykai, nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, aš turiu atsiprašyti už tai, kad nepastebėjau jūsų noro pasisakyti. Dar kartą atsiprašau.
18.12 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 16, 17, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, balsavimo procedūra, paskutinė šiandien. Tai darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 16, 17, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293(2), taip pat lydimasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294(2). Prašom balsuoti. Svarstymo stadija.
Balsavo 99: už – 99. Ačiū.
18.13 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-785(2). Svarstymas.
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta. Ačiū.
18.14 val.
Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo Nr. XIII-2077 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1282(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo Nr. XIII-2077 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1282(2). Prašau balsuoti. Skubos tvarka čia taikoma.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 98, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
18.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-1381 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-1381. Pateikimas.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 97, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti kovo 24 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
18.16 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1371. Pateikimas.
Užsiregistravo 99, balsavo 97: už – 95, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 19 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
18.17 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11, 111, 13, 25, 27, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11, 111, 13, 25, 27, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329. Pateikimas. (Balsai salėje) Galima bendru sutarimu? Ačiū, po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas Sveikatos reikalų komitetas. Galima bendru sutarimu? Pritarta, ačiū. Svarstymo data gegužės 26 diena.
18.17 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169. Pateikimas. Bendru sutarimu pritarta.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Gerai. Balsuojame.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 73, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstyti siūloma gegužės 26 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu dėl komiteto ir datos? Ačiū.
18.19 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375. Pateikimas. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 26 dieną. Ačiū, pritarta.
18.19 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1159 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1159. E. Gentvilas. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 92: už – 17, prieš – 35, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 44, prieš – 47. Atmesta.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Aš sakyčiau, šitą projektą ištiko totali sėkmė. Tikėjausi 15 balsų, bet, pasirodo, yra net 17, kuriems rūpi žemės savininkų teisės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs visada su humoru. Tvarka.
18.21 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1267 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1267. Čia J. Urbanavičiaus projektas.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 50, prieš – 9, susilaikė 38. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 1703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1373.
Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis. Prašau. Tuoj, minutėlę. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis. Dėl Medžioklės įstatymo, kur yra draudimas. Būtų gerai, nes vis dėlto tai yra teisė, tai yra draudimas, kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ir reikėtų Vyriausybės išvados, nes tai yra ekonominiai, finansiniai skaičiai, tai yra ūkinė komercinė veikla, iki šiol nebuvo reguliuota, koks bus poveikis. Jis turi būti. Kaip dėl automobilių civilinio draudimo taikėme, lygiai taip pat ir čia.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu tiems pasiūlymams? Dėl papildomo komiteto ir Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
18.22 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1373 (pateikimo tęsinys)
Taigi dar kartą Baudžiamojo kodekso… jau perskaičiau. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Gerai, balsuojame. J. Razmos pateikimas.
Užsiregistravo 96, balsavo 92: už – 54, prieš – 9, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 28 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū.
18.24 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16.1 ir lydimasis 2-16.2 klausimai – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Jau paleista.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 89, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas dėl abiejų įstatymų projektų. Siūloma svarstyti balandžio 12 dieną. Ačiū, pritarta.
18.25 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-634(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-634(2).
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 41, prieš – 17, susilaikė 38. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas mano, kad reikia taisyti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 93, balsavo 92. Už tai, kad tobulintume, 53, prieš – 39. Vadinasi, nuspręsta tobulinti. Dėl balsavimo motyvų R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas mano kolega A. Matulas teisingai pasakė – geras projektas, bet ne laiku, tik rudenį, nes jiems reikės padaryti copy paste, užregistruoti, kad būtų jų vardu. Aš suprantu, kad jūs neturite… Kolegos konservatoriai, kadangi jūs nebuvote per popietinę darbotvarkę, čia nesėdėjote, matyt, kavą gurkšnojote arba kaip Lazdynų ligoninės skyriuje ką nors rimtesnio prie kavos vartojote. A. Matulas pasakė, kad projektas yra geras ir jis jį palaiko. Dabar aš įsivaizduoju, rugsėjo mėnesį mes jo ir sulauksime. Bet įdomiausia yra tai, kad jūs, konservatoriai, kaip ir Kelmėje konservatorius Sveikatos komiteto pirmininkas S. Lekšas viską padarė, kad Tytuvėnų slaugos skyrius būtų uždarytas, šiandien elgiatės lygiai taip pat, lygiai tokiu pačiu principu. O prieinamumas yra labai svarbus. Aš rudenį laukiu, Antanai, sakei, registruosi arba registruos A. Dulkys, kuris nors.
PIRMININKAS. Na, yra galimybė tobulinti. Aš manau, kad tai ir padarysite kartu susėdę. A. Matulas, prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš paprastai neatsakinėju, bet paminėjote mano pavardę. Aš sakiau, idėja gera, bet realizavimas blogas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija vykdo konsultacijas ir rudenį ateis su įstatymų projektais, kuriais integruosime socialines ir slaugos paslaugas. Jūsų pasiūlymas geras, bet ar 120 dienų, ar 240 dienų nieko nesprendžia – vis tiek žmogui lieka laiko, už kurį neaišku kas finansuos ir kaip… Šitos paslaugos ir apmokėjimas bus integruota, sutvarkyta. Už idėją, kuri ne pirma iš jūsų lūpų, ačiū.
PIRMININKAS. Ir premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tokį retorinį klausimą kolegai turiu. Ar jūs galvojate, kad čia tikrai labai didelio išsilavinimo…
PIRMININKAS. Negirdėti, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar jūs galvojate, kad čia labai didelio išsilavinimo reikia, kad vieną skaičių į kitą skaičių lyginamajame variante pakeistumėte? (Balsai salėje) Tikrai. (Balsai salėje: „Teisingai.“)
PIRMININKAS. Gerai, žygiuojame toliau.
18.28 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 261, 262, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1298 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1298. R. Šalaševičiūtė. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuoti nori kolegos. Balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 91 Seimo narys: už – 85, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 17 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
18.30 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397 (pateikimo tęsinys)
Įstatymų paketas. 2-19.1 ir 2-19.2 klausimai – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396 ir lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Pritariame. Ačiū.
18.31 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2021 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1412 (pateikimo tęsinys)
Liko rezerviniai klausimai. Rezervinis 2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2021 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1412. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra siūloma. Siūloma svarstyti kovo 31 dieną. Ačiū. Pritarta.
18.31 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis yra rezervinis 4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225. Balsuojame, bus ir kaip užsiregistravimas.
Užsiregistravo 82, balsavo 82 Seimo nariai: už – 59, prieš – 7, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną.
Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti ir pasakyti, kad, pirmininke, aš nugirdau, kad pagrindinis komitetas dėl greitosios tinklo optimizavimo, jūs pasakėte, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pasakykite – Sveikatos reikalų komitetas. Ir jeigu galima dar dėl kolegės R. Šalaševičiūtės pateikto įstatymo projekto, dabar nematau numerio, būtų gerai, kad kaip papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes ten yra teisiniai dalykai. Būtų gerai ir jų konsultacija.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu tiems pataisymams ir mano klaidos ištaisymui? (Balsai salėje) Ačiū.
2022 m. kovo 17 d. posėdis baigtas. (Gongas) (Balsai salėje) Ką tik registravomės balsuodami. Gražaus vakaro ir gero savaitgalio. Ačiū visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.