LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 21¹, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678, STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 565¹ IR 574¹ STRAIPSNIAIS BEI 591 IR 677 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1869

2023-04-19 Nr. 102-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai:
Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Linas Slušnys.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Monika Žilinskaitė-Veželienė, Policijos departamento prie VRM atstovė Eglė Maziliauskienė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	3 (373), 5 (375), 8 (378), 9 (380), 14 (484)	(1,2),		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Konstruojant administracinių nusižengimų sudėtis, alternatyvūs šių sudėčių požymiai tarpusavyje turėtų būti atskiriami vartojant kablelius, taip pat jungtukus „ar“, „arba“. Būtent tokia juridinė technika labiausiai atitinka principo nullum crimen sine lege certa reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių dispozicijas, kuriose alternatyvūs administracinių nusižengimų sudėčių požymiai atskiriami vartojant jungtuką „ir“, atitinkamai tikslinti (pvz., įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas” vietoje jungtuko „ir” turėtų būti vartojamas jungtukas „ar” ir  t. t.).	Pritarti	Atitinkamai tikslintinos  įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 375 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos formuluotės, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos formuluotės, įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio pavadinimo formuluotė, įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalies formuluotė.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	6 (376)			2. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 376 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad atsakomybė pagal šį ANK straipsnį kyla tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą nepranešama pažeidžiant ne bet kokią, o teisės aktuose nustatytą tvarką.	Pritarti	Projekto 6 straipsniu keičiamame ANK 376 straipsnyje įrašyti žodžius „teisės aktų“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	9 (380)	(2)		3. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalies formuluotėje „Geležinkelių riedmenų naudojimas <…> juos paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus” žodis „netinkamai” dubliuoja žodžius „pažeidžiant teisės aktų reikalavimus”. Nors šių žodžių tekstinė išraiška skirtinga, tačiau jų turinys yra toks pat – abi šios žodžių grupės išreiškia administracinio nusižengimo sudėties blanketiškumą (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalį).	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	9 (380)	(3)		4. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą <…>”. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu „išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš bendrosios į specialiąją normą (pvz., žr. ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 556 straipsnio 3 dalį). Išanalizavus įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį ir įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnį kyla abejonių, ar šių dviejų straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos. Antai įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimą, o įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnis – už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo[^[1]]. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžiamas „pateikimo rinkai” terminas – tai yra „pirmasis geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies, geležinkelių posistemio, įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie gali veikti esant projektinei veikimo būklei (normalaus veikimo režimu ir numatomomis suprastėjusiomis sąlygomis (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėse ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas), jų serijos tiekimas Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkai”. Iš šio apibrėžimo nematyti, kad geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai būtų kaip nors susijęs su jų naudojimu (t. y. jų naudingųjų savybių pritaikymu pagal paskirtį). Tuo tarpu būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius[^[2]].	Pritarti iš dalies	Geležinkelių riedmenys, kuriems nėra išduotas leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, kai šis leidimas reikalingas pagal teisės aktus, visuomet bus ir neįregistruoti, kadangi siekiant įregistruoti šiuos geležinkelių riedmenis, būtina pateikti atitinkamą leidimą. Tačiau Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatyta, kad reikalavimas įgyti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis yra netaikomas, kai geležinkelių riedmenys naudojami tik privažiuojamuosiuose geležinkelių keliuose, kurie nepriskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai. Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio nuostatomis šie geležinkelių riedmenys  turi būti įregistruoti Europos Sąjungos transporto priemonių registre. Taigi asmenys, kurie naudoja geležinkelių riedmenis, neįgiję leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (kai jis reikalingas pagal teisės aktus) ir atitinkamai neįregistravę geležinkelių riedmenų, turėtų atsakyti pagal įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą ANK 378 straipsnį. Asmenys, kurie naudoja neįregistruotus geležinkelių riedmenis, kuriems netaikomas reikalavimas įgyti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, turėtų atsakyti pagal įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą ANK 378 straipsnį, nurodant, kad asmenys atsako už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas ir įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad baudą užtraukia: ,,Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kai geležinkelių riedmenys pateikti rinkai neturint pagal teisės aktus reikalingo leidimo,<...>“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	14 (484)	(1)		5. Tiek galiojančioje ANK redakcijoje, tiek įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą automobilių salonuose. Mūsų nuomone, ši administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti dėstoma atskirame ANK straipsnyje, kadangi ANK 484 straipsnio pavadinimas „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose” akivaizdžiai suponuoja, jog šiame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos išimtinai tik viešosiose vietose. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[^[3]]. ANK 484 straipsnio 1 dalyje minimas automobilio salonas išvardintų viešosios vietų kriterijų neatitinka.	Pritarti	Iš ANK 484 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius „automobilių salonuose“. ANK papildyti nauju 422^1straipsniu: 422^1 straipsnis. Neteisėtas alkoholio produktų vartojimas ir gabenimas transporto priemonėse 1. Alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“ Taip pat reikėtų papildyti ANK 589 straipsnį, nustatant, kam pavedama pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Be to, VRM parengė ANK pakeitimo projektą, kuriuo siūloma Kodeksą papildyti atitinkamu 422^1 straipsniu (TAIS Nr. 23-703(2). 484 str. buvo priskirtas Probacijos tarnybai, Policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM, savivaldybių administracijoms. Šiuo atveju priskirti 422-1 str. ne visoms institucijoms tiktų – tik policijos pareigūnams ir valstybės sienos apsaugos tarybai, kaip ir numatyta LRV parengtame naujame projekte.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	15 (565^1)	(1)		6. Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565^1 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ar sudėties”. Svarstytina, ar atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, ir atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra tapatūs. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusižengimą, visuma. Pateiktas administracinio nusižengimo sudėties apibrėžimas leidžia manyti, kad asmens veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių visumos, kartu nenustatoma ir administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi kyla abejonių, ar įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565^1 straipsnio 1 punkte žodžiai „ar sudėties” nėra pertekliniai. Taip pat paminėtina, jog pagal galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių”, t. y. šiuo atveju papildomai nėra išskiriamas teisenos nepradėjimo (nutraukimo) pagrindas, kai padaryta veika neturi „administracinio nusižengimo sudėties”. Iš esmės analogiškai galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktui formuluojamas ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, „jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”.	Pritarti	Išbraukti žodžius „ar sudėties“.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	16 (574^1)			7. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574^1 straipsnyje numatoma galimybė administracinių nusižengimų teisenoje naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 8^2 straipsnį, reglamentuojantį „nuotolinį“ baudžiamąjį procesą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574^1 straipsnyje, priešingai negu BPK 8^2 straipsnyje, nėra expressis verbis suformuluoto reikalavimo informacines ir elektroninių ryšių technologijas administracinių nusižengimų teisenoje naudoti tik išimtiniais atvejais. Svarstytina galimybė analogišką nuostatą įtvirtinti ir vertinamame įstatymo projekte.	Nepritarti	Skirtingai, nei baudžiamajame procese (kuriame teisiamojo asmeninis dalyvavimas procese labai svarbus, kartais vyksta ilgas žodinis nagrinėjimas, proceso dalyvių kalbos paremtos rungtyniškumo principu, kuriame ypatingai svarbus asmeninis jų dalyvavimas ir bendravimas), administracinių nusižengimų procese procesinių veiksmų atlikimas ar bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu atlieptų proceso savybes – operatyvumą, mažus proceso kaštus, patogumą visiems proceso dalyviams. Todėl siūlome palikti įstatymo projekte pateiktą ANK 574^1 str. redakciją, kuri apima visus atvejus: 1) Kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka (pvz., asmuo užsienyje ir neturi jokių galimybių atvykti į Lietuvos Respubliką, – kaip tai buvo karantino metu, dabar – Rusijos piliečiams ar Ukrainos piliečiams-vyrams ir pan.), 2) taip pat siekiant, kad teisenos procesas būtų operatyvesnis (asmuo yra užsienyje, serga ir pan., t. y. jo betarpiškas dalyvavimas procese gal ir yra (ar bus) įmanomas, tačiau susijęs su didelėmis laiko, darbo, finansinėmis sąnaudomis.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	16 (574^1)			8. Pastebėtina, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574^1 straipsnio turinys ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai koreliuoja dėl informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo apimties (taikymo atvejų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „nuotolinis“ procesas galėtų vykti tada, kai, pvz., asmuo gyvena ar dirba užsienyje, taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis ir pan. Tuo tarpu įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574^1 straipsnio 1 dalyje kalbama apie situacijas, kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, t. y. šioje dalyje vartojamas žodis „neįmanoma” suponuoja objektyvių galimybių procesui vykti įprasta tvarka nebuvimą. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms aplinkybėms, kadangi asmens buvimas užsienyje, didelės finansinės ar laiko sąnaudos yra tokios aplinkybės, kurios didesniu ar mažesniu laipsniu apsunkina asmens dalyvavimą administracinio nusižengimo teisenoje, tačiau nedaro jo neįmanomu.	Nepritarti	Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje nurodyta, jog „ANK siūloma papildyti nauju 574^1 straipsniu, nustatančiu bendrus procesinių veiksmų atlikimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu pagrindus – kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ANK nustatyta įprasta tvarka (taigi ir specialiųjų režimų situacijų, – karantino, ekstremalios situacijos ir pan., metu ir kitais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti asmens dalyvavimą), taip pat siekiant teisenos operatyvumo <...> ir jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau. Aiškinamojo rašto 1 dalyje pažymima, kad „nuotolinio“ proceso poreikis „ypač aktualus specialiųjų situacijų – karantino, ekstremaliosios situacijos ir pan. metu, bet ne mažiau aktualus, kai asmuo nori dalyvauti procese (atvykti į apklausą, dalyvauti bylos nagrinėjime ar surašant protokolą), tačiau negali dėl objektyvių priežasčių – gyvena ar dirba užsienyje, yra neįgalusis ir pan., o taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis“. Situacijos, kai atvykimas iš užsienio gali tapti neįmanomu, minimos argumentuose dėl 7 pastabos. Projekto siūlomo ANK 574^1 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas) gali būti naudojamos kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, taip pat siekiant, kad teisenos procesas būtų operatyvesnis. Pažymėtina, kad tiek ANK projekte, tiek aiškinamajame rašte nurodomos dvi aplinkybės, kurioms esant galimas „nuotolinis“ procesas: kai neįmanoma užtikrinti įprasto proceso ir siekiant, kad procesas būtų operatyvesnis.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	16 (574^1)	(1)		9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574^1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje turėtų būti nustatyta, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos naudojamos ne tik tada, kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau, bet ir tada, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu bus greičiau bei ekonomiškiau išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Toks teisinis reguliavimas derėtų su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574^1 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame numatoma, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos gali būti naudojamos abiejose šiose administracinio nusižengimo teisenos stadijose (t. y. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą).	Pritarti	Papildyti žodžiais „o administracinio nusižengimo byla bus išnagrinėta...“,
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	21 (584)	(2)		10. Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 584 straipsnio 2 dalyje trūksta nuostatų, kurios reglamentuotų atstovo pagal įstatymą pakeitimo procedūrą, kuomet administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neleidžia fizinių ar psichinių trūkumų turinčio asmens atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad, pvz., BPK 53 straipsnio 3 dalyje toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas: „Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą”. Priešingu atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties teisingo proceso principo reikalavimams, kadangi nurodytose situacijose fizinių ar psichinių trūkumų turintys asmenys, nesinaudodami atstovo pagal įstatymą pagalba, turėtų ribotas galimybes įgyvendinti savo procesines teises. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas gali būti atsisakyta leisti dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jei tai ,,gali pakenkti administracinių nusižengimų teisenai”. Nors panašius teisinius santykius reguliuojančioje BPK 53 straipsnio 3 dalyje irgi įtvirtinta tokia pati taisyklė (,,gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese <…>, jeigu tai <…> pakenktų baudžiamajam procesui”), tačiau pažymėtina, kad ji yra pernelyg abstrakti, t. y. nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų daroma išvada, kad vienas ar kitas įstatyminis atstovas gali pakenkti administracinio nusižengimo teisenai. Svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte tokių kriterijų (bent jau pavyzdinio jų sąrašo) nereikėtų nustatyti.	Pritarti	ANK 584 str. 2 d. antrame sakinyje po žodžio „nepilnamečiui“ įrašyti žodžius „ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčiam pačiam pasinaudoti savo teisėmis asmeniui“. Trečiame sakinyje po žodžių „nepilnametis (-čiui, -čio)“ įrašyti žodžius „ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintis (-čiam, -čio) pasinaudoti savo teisėmis asmuo“. Atsižvelgtina, tačiau nustatyti konkrečius kriterijus būtų pakankamai sudėtinga, todėl siūlytina šią nuostatatą išbraukti, nes administracinių nusižengimų procese būtų neproporcinga suteikti pernelyg didelę diskreciją pareigūnui.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	29			11. Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo ANK 616 straipsnio 3 dalyje po žodžių „protokolas su“ įrašytinas žodis „administraciniu“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	44			12.Įstatymo projekto 43 straipsnyje turėtų būti nurodyta, jog pagal šio straipsnio nuostatas nutraukiamas nutarimų, priimtų ne administracinių nusižengimų, o administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymas. Analizuojamame įstatymo projekto straipsnyje minimi nutarimai buvo priimti galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kuriame „administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka dar nebuvo vartojama.	Pritarti	Klausymų metu, atsižvelgiant į Policijos departamento atstovo pasiūlymus, pakoreguota projekto 44 straipsnio 2 dalis, nustatant vienerių metų terminą, per kurį turėtų būti nutraukiamas nutarimų vykdymas.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29	12, 24, 27,			13. Seime yra užregistruoti šie įstatymų projektai, kuriais irgi siūloma keisti tas pačias ANK struktūrines dalis kaip ir vertinamu įstatymo projektu: - Administracinių nusižengimų kodekso 101, 393, 448, 450, 451, 452, 453, 454, 456, 459, 463, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1595(2)); - Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1446(2)); - Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 526^1 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1820); - Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1802); - Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71^1 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1766); - Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 85^1 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1281(2)); - Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1670); - Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1292(4)).	Pritarti	Projektas derintinas su Seimo jau priimtais įstatymų įstatymų nuostatomis – Nr. XIV-1358, XIV-1446, XIV-1641, XIV-1773, XIV-1382, XIV-1567. Projektai Nr. XIVP-1776 ir XIVP-1670 dar yra svarstomi komitete.
14.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	1, 24			Projekto 1 straipsniu dėstoma ANK 12 straipsnio 1 d. redakcija derintina su priimtomis Įstatymo Nr. XIV-1660 nuostatomis. Jos įsigalios 2023-05-01. Taip pat projekto 23 straipsnio 1 d. nuostatos derintinos su galiojančia redakcija bei Seimo priimto įstatymo projekto Nr. XIIIP-4857, kuriame taip pat keičiamas ANK 589 str. 49 punktas, nuostatomis, Jos įsigalios taip pat 2023-05-01. Dėl to svarstytina, ar nereikėtų projekte atitikamai nustatyti vėlesnės nei 2023-05-01 įsigaliojimo datos, idant išvengti vėlesnių priimtų įstatymų keitimo.	Pritarti
15.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	15			Komitete svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1766 buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastaba: „71^1 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti atleidimo nuo administracinės atsakomybės galimybę asmeniui, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras. Svarstytina, ar su šia (kaip, beje, ir su šiuo metu galiojančia ANK 71 straipsnio 4 dalies, kurioje iš esmės įtvirtintas tapatus atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas) nuostata neturėtų būti atitinkamai suderintos ir ANK 608 straipsnio 6 dalies, 619 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinio sprendimo priėmimą esant pagrindui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.“ ANK 608 str. 6 d. kalbama tik apie aplinkybes, nurodytas ANK 591 str., o 619 str. – dar papildomai ir apie 592 str. nurodytas aplinkybes. Tokių atsakomybę šalinančių aplinkybių (asmuo yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės arba netraukiamas administracinėn atsakomybėn) yra ne viena: 11 str. 2 d., 71 str. 4 d., 487 str. 4 d. Todėl Komitetas atkreipė dėmesį, kad labiau tikslinga būtų koreguoti ANK 591 straipsnio 4 punktą, o ne ANK 608 ir 619 straipsnius, kaip siūlė LAT. Šiuo metu ANK 591 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teisena nepradedama, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu yra ANK IV skyriuje nurodyta aplinkybė. Šiame skyriuje nustatytos aplinkybės, šalinančios administracinę atsakomybę. Buvo pasiūlyta svarstyti, ar nebūtų tikslinga keisti ANK 591 straipsnio 4 punktą nustatant jame, kad „yra šiame kodekse numatyta administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė“ arba nurodant konkrečius straipsnius. Šiame projekte yra keičiama ANK 591 straipsnio vieta kodekse, t.y. sprendžiami šie klausimai plačiau. Pagrindai, kuriems esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nustatyti ANK 591 straipsnyje, t. y. ANK XXIX skyriuje „Administracinių nusižengimų teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas“. Tačiau akivaizdu, kad šie pagrindai aktualūs ne tik nusižengimų tyrimo stadijoje, bet ir kitose administracinių nusižengimų teisenos stadijose – nagrinėjant bylas ne teismo tvarka, o taip pat ir teisme (nagrinėjant nusižengimus, skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų ir apeliacinius skundus). Todėl ANK 591 straipsnio nuostatos perkeliamos į ANK XXVII skyrių „Administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos“. Atsižvelgiant į tai siūlytina LAT pastabas nagrinėti šio projekto kontekste, svarstant projekto 14 straipsniu pildomo ANK 565^1 straipsnio nuostatas.	Pritarti
16.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	16, 18, 19, 20, 22, 23, 26, 28, 29			Svarstytina, ar projekto 15 straipsniu dėstomame ANK 574^1 straipsnyje skliausteliuose esantis patikslinimas, atsižvelgiant į kitus ANK straipsnius (624, 627, 661, 661) neturėtų būti papildytas ir dėstomas taip: „(per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip)“. Ta pati pastaba galioja ir projekto 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 28 straipsniams.	Pritarti	Reikėtų derinti su dabar galiojančiomis normomis, kuriose yra plačiau vartojamas. Tos pataisos priimtos įstatymu Nr. XIV-1572 (22.11.24)
17.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	18, 19, 20, 21, 22			Projekto 17, 18, 19, 20, 21 straipsniuose yra vartojami skirtingi išsireiškimai, kalbant apie tą patį: „administracinio nusižengimo byla“, „administracinio nusižengimo teisena“, „procesas“ ir tiesiog „teisena“. Svarstytina, ar vartojamas formuluotes nederėtų suderinti tarpusavyje ir su kitais straipsniais.	Pritarti	ANK 584 1 d. vartoti „administracinio nusižengimo teisenos“ sąvoką. Procesas ir teisena yra tapačios sąvokos. „Administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka Kodekse vartojama teisenos stadijai, kai tyrimas baigtas, ir protokolas su medžiaga perduodami nagrinėjimui.
18.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	24			Kadangi projektu yra keičiamas ANK 589 straipsnis, siūlytina pataisyti ir šio straipsnio 21 punktą, kuriame yra likęs nepakeistas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimas. Projekto 24 straipsnis pildytinas 1 dalimi, kurioje keistinas ANK 589 straipsnio 21 punktas, jame išdėstant galiojantį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą: „21) Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 80, 98^1, 226^1, 505, 507, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2022-09-29				*	Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1869 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                  Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė