LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 270, 271¹ IR 277¹STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2502

2023-06-21 Nr. 102-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Teisės grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, Teisės grupės Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai)

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – kodeksas) 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma sąvoką „pavojingos medžiagos“ pakeisti sąvoka „pavojingosios medžiagos“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „pavojingos medžiagos“ yra vartojama ir kodekso 270 straipsnio pavadinime. Siekiant suderinti šiame kodekso straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnyje siūlytina atitinkamai tikslinti ir kodekso 270 straipsnio pavadinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 punkte yra apibrėžta sąvoka „pavojingos medžiagos“, o Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pavojingoji medžiaga“. Pažymėtina, kad šiuose įstatymuose minėtų sąvokų turinys yra apibrėžtas skirtingai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip (kurio iš minėtų įstatymų pagrindu) kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste būtų suprantamas projekto nuostatose siūlomos nustatyti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinys. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinio arba nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta.	Pritarti	Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 punkte numatyta, kad „pavojingos medžiagos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams“. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta, kad „Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai“. Tobulinant įstatymo projektu keičiamą BK 270 straipsnį buvo prieita prie išvados, jog konstruojant jame įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį reikia vadovautis būtent Aplinkos apsaugos įstatymu dėl dviejų priežasčių. Pirma, BK 270 straipsnis iš esmės skirtas apsaugoti tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja Aplinkos apsaugos įstatymas. Šie du teisės aktai yra itin glaudžiai susiję, todėl efektyvus apsauginės baudžiamosios teisės funkcijos įgyvendinimas įmanomas tik tinkamai suderinus juose vartojamas sąvokas. Antra, konsultuojantis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovais buvo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos įstatyme vartojamos sąvokos „pavojingos medžiagos“ turinys yra platesnis ją lyginant su Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatyta sąvoka „pavojingosios medžiagos“. Dėl šios priežasties būtent pirmosios iš dviejų nurodytų sąvokų įtvirtinimas BK 270 straipsnyje padėtų garantuoti didesnę aplinkos ir atskirų jos elementų apsaugą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	1, 3, 4			2. Projektu keičiamo kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 271¹ straipsnio 1 dalyje bei 277¹ straipsnio 2 dalyje siūloma konkrečiai išvardinti aplinkos elementus, kuriems padarius didelę žalą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu būdu kodekso nuostatos būtų suderintos su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte apibrėžtos sąvokos „aplinka“ bei 21 punkte apibrėžtos sąvokos „žala aplinkai“ turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai, tačiau šių sąrašų turinys yra skirtingas (pavyzdžiui, sąvokos „aplinka“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodytas dirvožemis, bet nėra nurodyti kiti gyvieji organizmai, o sąvokos „žala aplinkai“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodyti kiti gyvieji organizmai, bet nėra nurodytas dirvožemis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame aukščiau minėtų sąvokų turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai būtų suderinti tiek tarpusavyje, tiek ir su teikiamo projekto nuostatomis.	Nepritarti	Pernumeravus projekto 2, 3 straipsniai atitinkamai tapo 3, 4 straipsniais. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 21 punktuose nurodyti aplinkos elementų sąrašai nevisiškai sutampa, tačiau šis Aplinkos apsaugos įstatymo vidinis nesuderinamumas nesudarytų jokių kliūčių inkriminuojant įstatymo projektu keičiamus BK 270 ir 271¹ straipsnius. Baudžiamąją teisinę apsaugą aplinkos elementams suteikia ne Aplinkos apsaugos įstatymas, o BK, todėl būtent BK nustatytas teisinis reguliavimas būtų reikšmingas vertinant šios apsaugos apimtį (t. y. kuriems iš aplinkos elementų ši baudžiamoji teisinė apsauga galioja). Teikiamas įstatymo projektas apima visus aplinkos elementus, kurie nurodyti Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 21 punktuose, todėl siūlomos BK pataisos garantuos pilnavertę aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į tai, poreikio kartu su svarstomu BK projektu teikti ir atitinkamus Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus dėl pastaboje keliamo klausimo nėra.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	4			3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas 2003 m. spalio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 504 yra pakeistas. Šiame sąraše nebelieka saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų priskyrimo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Sąvokos patikslintos įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą BK 277¹ straipsnį papildant 2-5 dalimis, kuriose pateiktas BK 270 ir 270⁴ straipsniuose vartojamų sąvokų išaiškinimas: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra: 1) į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai; 2) Reglamento (EB) Nr. 338/97 A ir B prieduose nurodytų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai; 3) į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių gyvūnai ir augalai; 4) į Europos bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo natūraliame areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių paukščiai. 2. Šio kodekso 270 straipsnyje nurodytos pavojingos medžiagos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. 3. Šio kodekso 270 straipsnyje nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme. 4. Šio kodekso 270⁴ straipsnyje nurodytos nepavojingosios atliekos ir pavojingosios atliekos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. 5. Šio kodekso 270⁴ straipsnyje nurodytos inertinės atliekos yra atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja ir nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio lemti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai. 6. Laikoma, kad šio kodekso 270, 270⁴ ir 271¹ straipsniuose nurodyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams yra didelė, kai nustatoma, kad tam tikram aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	4			4. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų tikslinti pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintą Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą (toliau – aprašas): 4.1. aprašo 13 punkte nurodyta „Įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų ES teisės aktų pavadinimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kodekso priedo 1 punkte yra nurodytas kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte minimo reglamento pilnas pavadinimas, todėl projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte pakanka nurodyti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, ar kodekso nuostatomis įgyvendinamas tik pirminis (pagrindinis) ES teisės aktas, ar ir jį keitę ES teisės aktai. Tokiu atveju, projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas ir pagal aprašo 10 ar 11 punktus. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 3 punktui; 4.2. atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta direktyva yra negaliojanti. Ją panaikino 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pateikti BK pakeitimų įstatymų projektai Nr. XIVP-2502 ir Nr. XIVP-2661 sujungiami į vieną projektą – Baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 270⁴ straipsniu įstatymo jungtinį projektą Nr. XIVP-2502(2). Įstatymo projektu keičiama BK 277¹ straipsnio 1 dalis patobulinta, atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės ir Aplinkos ministerijos pastabas.
5.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-27	*			DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 270, 271¹ IR 277¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2502 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2502 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę ^[1]. Šiuo metu derybos dėl pasiūlymo nuostatų pasiekė paskutinę – trišalių derybų tarp Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamentu – stadiją, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu priėmus direktyvos pakeitimą bei siekiant tinkamai perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę, bus reikalinga sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriaus normų peržiūra bei kompleksiškas jų tikslinimas.	Nepritarti	Nesutiktina su siūlymu atsisakyti BK XXXVIII skyriaus pataisų dėl numatomų 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (toliau – Direktyva) pakeitimų. Visų pirma, nėra aišku, ar Direktyvos pataisos apskritai bus priimtos, ar ne, o jeigu bus – tai kada. Antra, Europos Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. pateiktame pasiūlyme^{^[1]} atnaujinti Direktyvą nėra tokių nuostatų, kurios suponuotų kitokių BK pataisų, negu numatoma Respublikos Prezidento teikiamame įstatymo projekte, poreikį (būtent kalbant apie „didelės žalos“ požymio apibrėžimą). Trečia, Direktyvos projekte yra numatytas pakankamai ilgas jos perkėlimo ir įgyvendinimo terminas – 30 mėn. Tuo tarpu valstybė, reaguodama į vis dažniau pasitaikančius žalos aplinkai padarymo faktus, privalo imtis veiksmingų priemonių, siekdama užkirsti kelią patiems pavojingiausiems teisės pažeidimams ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. BK taikančių subjektų praktinė patirtis patvirtina, kad BK 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimus būtina daryti kaip įmanoma greičiau. Ketvirta, analogiškam siūlymui nepritarė ir Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą apsvarstęs Aplinkos apsaugos komitetas, kuris pažymėjo, kad „<...> BK pakeitimus tikslinga atlikti jau dabar ir negalima palikti situacijos latentinėje stadijoje <...>“.
6.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-27	4			2. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72, nuostatas: 2.1. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimai. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto tekste tikslintinas minimo reglamento pavadinimas „Reglamento (EB) Nr. 338/97“. 2.2. Europos Sąjungos direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl direktyvos turi būti perkeliamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose pateikiamos nuorodos į direktyvas turėtų būti pakeistos aktualiomis nuorodomis į šias direktyvas perkeliančius ir įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus.	Pritarti	Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisingumo ministerija, 2023-04-11	4, N			Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 277 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-2502 (toliau – įstatymo projektas) teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymo projektu siūloma BK 277¹ straipsnio 2 dalyje apibrėžti „didelės žalos [aplinkai]“ požymį, įtvirtinant nuostatą, jog „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme <...>“. Tai yra, didelės žalos aplinkai apibrėžimą siekiama susieti su nurodytais aplinkos elementais, tuo tarpu minėtus aplinkos elementus įstatymo projektu siūloma suvienodinti bei įtvirtinti tik BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 271¹ straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad požymiai „didelė žala“ (arba lygiavertės reikšmės požymiai) yra įtvirtinti ne tik minėtuose, bet ir kituose BK XXXVIII skyriaus straipsniuose (pavyzdžiui, BK 270³ straipsnyje – „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“), kuriuose pastarieji požymiai įstatymo projekte nėra sistemiškai suvienodinami (tarpusavyje ir (ar) su BK 270 ir 271¹ straipsniuose siūlomais padariniais) bei kartu nėra siejami su įstatymo projekte pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime išvardintais aplinkos elementais. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad, BK 270 straipsnyje įtvirtinta norma yra bendroji BK 270³, 272 bei 274 straipsniuose įtvirtintų normų atžvilgiu, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių tame pačiame BK XXXVIII skyriuje įtvirtintiems straipsniams diferencijuojamas požymio „didelė žala aplinkai“ nustatymo mechanizmas, t. y. vienoje situacijoje būtų būtina vadovautis BK 277¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintu apibrėžimu ir nustatyti žalą virš 250 MGL arba reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamam aplinkos elementui, tuo tarpu kitoje situacijoje (t. y. inkriminuojant BK 270³ straipsnyje, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyse bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintas normas) didelei žalai konkrečiam aplinkos elementui prilyginami nusikalstami padariniai išlieka vertinamojo pobūdžio požymiais bei paliekamas tik teismų ad hoc vertinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant keičiamo teisinio reguliavimo aiškumo, suderinamumo ir sistemiškumo, siūlytina suvienodinti visame BK XXXVIII skyriuje (t. y. BK 270, 270³, 271¹, 272 ir 274 straipsniuose) nurodytus nusikalstamus padarinius, susijusius su didele žala konkretiems aplinkos elementams, siekiant, kad įstatymo projektu siūlomas BK 277¹ straipsnio 2 dalyje didelės žalos [aplinkai] apibrėžimas būtų sistemiškai pritaikomas visų BK XXXVIII skyriaus susijusių normų atžvilgiu.	Nepritarti	Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Įstatymo projektu keičiami BK 270 ir 271¹ straipsniai nuo galiojančios redakcijos BK 272 bei 274 straipsnių skiriasi tuo, kad BK 272, 274 straipsniuose nurodytų padarinius apibūdinančių požymių – „didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“, „didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“ – turinys baudžiamojoje byloje nustatinėjamas remiantis ne Aplinkos apsaugos įstatymu, o Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Pastarojo teisės akto 2 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinta, kad „Rūšies apsaugos būklė – rūšį veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikį poveikį rūšies paplitimui, jos populiacijų gausumui, atsižvelgiant į vertinimą, europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba šios rūšies natūraliame areale“. Tuo tarpu sprendžiant, ar aplinkos elementams buvo padaryta didelė žala įstatymo projektu keičiamų BK 270, 271¹ straipsnių kontekste, reikėtų vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymu. Taigi nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų padarinių turinys nustatomas remiantis skirtingais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, padarinius apibūdinančių formuluočių mechaniškas suvienodinimas BK 270, 271¹, 272 ir 274 straipsniuose lemtų ne didesnį aiškumą, o sunkiai nuspėjamas ir visiškai nepamatuotas pasekmes, be to, galėtų sukelti praktinių BK taikymo problemų. Taip pat nepritartina Teisingumo ministerijos siūlymui BK 270³ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą požymį „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“ susieti su didelės žalos sukėlimu. Jau vien lingvistinė pacituoto požymio formuluotė akivaizdžiai suponuoja, kad BK 270³ straipsnio 1 dalies inkriminavimas įmanomas nepriklausomai nuo to, koks yra vandens kokybės pablogėjimo laipsnis (t. y. nepriklausomai nuo to, ar šis laipsnis yra didelis, vidutinis ar pan.). Atitinkamai, siūlymas „vandens kokybės pablogėjimą“ apibrėžti ne per bet kokios žalos, o būtent per „didelės žalos“ požymį galėtų sąlygoti kai kurių veikų nepagrįstą dekriminalizavimą (pvz., vidutinio laipsnio vandens kokybės pabloginimą). Tai prieštarautų pagrindinei BK projekto idėjai – užtikrinti didesnę, o ne mažesnę aplinkos elementų apsaugą.
2.	Teisingumo ministerija, 2023-04-11	3			2. Įstatymo projektu teikiamais BK 271¹ straipsnio pakeitimais siūloma tikslinti akivaizdžias teisines spragas turinčios BK 271¹ straipsnio nusikaltimo sudėties požymius. Nekvestionuojant šios baudžiamojo įstatymo normos koregavimo poreikio, pažymėtina, kad įstatymo projekte naujai formuojami nusikaltimo sudėties padariniai apjungiami jungtuku „ir“, t. y. <...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų <...>“. Atitinkamai, siekiant kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti, kad dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tuo pačiu metu įvyktų statinio avarija ir būtų padaryta didelė žala atitinkamam aplinkos elementui. Dėl šių priežasčių, jeigu dėl BK 271¹ straipsnio nurodytos veikos būtų tiesiog padaroma didelė žala aplinkos elementui, bet tuo pačiu metu neįvyktų statinio avarija (ir priešingai), kaltininkas išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma įstatymo projektu, manytina, kad statinio avarija ir didelė žala aplinkos elementams yra alternatyvūs, savarankiški bei vienas nuo kito nepriklausantys pavojingi padariniai ir bet kurio iš jų padarymas turėtų užtraukti baudžiamąja atsakomybę (pavyzdžiui, taip kaip ir nurodoma galiojančioje BK 271¹ straipsnio redakcijoje) kaltininkui, todėl apibrėžiant BK 271¹ straipsnio 1 dalies pavojingus padarinius naudotinas jungtukas „arba“. Analogiška pastaba tiektina ir įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijai, kurios pavojingi padariniai – „<...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata <...>“ dėl analogiškų motyvų laikytini alternatyviais ir savarankiškais ir neturėtų būti apjungti jungtuku „ir“. Pritarus šioje pastaboje nurodytam požiūriui, nusikalstami padariniai, susiję su statinio avarija, šalintini iš įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijos kaip pertekliniai, kadangi už įvykusią statinio avariją, padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo kaltininkas būtų baudžiamas pagal įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 1 dalį, todėl dubliuoti analogiškų padarinių ir BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir arba buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to ~~įvyko statinio avarija ir~~ žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“	Pritarti iš dalies	Pernumeravus projekto 2 straipsnis tapo 3 straipsniu. Materialiosios nusikalstamų veikų sudėtys BK specialiosios dalies straipsniuose paprastai konstruojamos įtvirtinant veiką ir galutinius padarinius. Šiuo požiūriu įstatymo projektu keičiamas BK 271¹ straipsnis viso BK kontekste yra išskirtinis, kadangi jo inkriminavimui būtina nustatyti ir tarpinius padarinius (statinio griūtį), ir galutinius padarinius (didelės žalos atitinkamam aplinkos elementui sukėlimą ar kt.). Pritartina Teisingumo ministerijai, kad tokia BK 271¹ straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties konstrukcija gali leisti nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės asmenims, kurių veika nelėmė statinio avarijos, tačiau sukėlė didelę žalą kuriam nors iš aplinkos elementų. Kita vertus, Teisingumo ministerijos siūlymas statinio avariją dėstyti kaip vieną iš savarankiškų galutinių padarinių rūšių prieštarautų proporcingumo, ultima ratio principams. Pavyzdžiui, būtų nepagrįsta taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui, dėl kurio vykdomų savavališkų nedidelio sodo namelio statybų įvyksta šio statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, nesukėlusi jokių neigiamų pasekmių aplinkai. Klausymų metu pasiektas sutarimas, kad statinio avariją tikslinga apskritai išbraukti iš BK 271¹ straipsnio. Po šio pakeitimo didelę žalą bet kuriam iš aplinkos elementų sukėlęs asmuo pagal BK 271¹ straipsnį galės būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar statinio avarija įvyko, ar ne. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po klausymų šis straipsnis pakoreguotas, atsisakyta dviejų naujai siūlytų 2 ir 4 dalių, kurios būtų perteklinis reguliavimas. Klausymų metu diskutuojant dėl siūlomo pakeitimo poreikio buvo nuspręsta, jog baudžiamosios atsakomybės nustatymas už neatsargų žmogaus žūties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą BK 271¹ straipsnio kontekste yra perteklinis. Jeigu asmuo pažeistų statybą reglamentuojančius teisės aktus ir dėl neatsargumo sukeltų bet kurį iš nurodytų padarinių, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal „bendruosius“ BK straipsnius, t. y. arba pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas, arba pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kaip neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 137 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos (laisvės atėmimas atitinkamai iki aštuonerių arba septynerių metų) vertintinos kaip pakankamos ir proporcingos, todėl nėra jokio poreikio BK 271¹ straipsnyje papildomai išskirti savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį su iš esmės tapačiomis bausmėmis. Kartu pabrėžtina, kad Komiteto siūlomas BK 271¹ straipsnio pakeitimas ištaisys Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2502) aiškinamajame rašte identifikuotą akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo klaidą, dėl kurios statybą reglamentuojančius teisės aktus pažeidęs asmuo, tyčia sukėlęs kito žmogaus žūtį arba sunkiai sutrikdęs jam sveikatą, galėjo būti baudžiamas pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmėmis. Nurodytos sankcijos yra gerokai per švelnios tiek tyčinio kito žmogaus gyvybės atėmimo, tiek sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Komiteto teikiamas pasiūlymas sudarys sąlygas šiuos padarinius sukėlusius asmenis bausti pagal BK 129 straipsnį už nužudymą arba pagal BK 135 straipsnį už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. abu šie straipsniai numato gerokai griežtesnes bausmes nei BK 271¹ straipsnio 1 dalis).
3.	Teisingumo ministerija, 2023-04-11	4			3. Įstatymo projekto rengėjai, BK XXXVIII skyriuje apibrėžiant didelę žalą aplinkai (aplinkos elementams), kaip didelės žalos nustatymo alternatyvų kriterijų siūlo įvesti piniginę didelės žalos išraišką, t. y. padaryta žala būtų laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL. Pritartina siūlymui BK 277¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinti didelės žalos aplinkos elementams piniginę išraišką, tačiau įstatymo projekto rengėjų siūlomas tokios žalos 250 MGL dydis kritikuotinas. Pirma, įstatymu projektu siūlomas 250 MGL dydis yra aiškiai per mažas ir neatitinkantis racionalumo bei proporcingumo principų bei valstybės ekonominės padėties ir negalintis būti tinkamu bei pagrįstu baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymo pagrindu. Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[2] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kitaip tariant, priėmus įstatymo projektą XIIIP-4856(3), baudžiamajame įstatyme 250 MGL dydžio iš esmės nebelieka ir jis sistemiškai negali būti naudojamas baudžiamosios atsakomybės pagrindams apibrėžti ateities teikiamuose įstatymų projektuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omeny, kad įstatymo projekto BK 270 ir 271¹ straipsniuose nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad įstatymo projekto BK 277¹ straipsnio 2 dalyje pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime turėtų būti įtvirtinama ne 250 MGL, o 400 MGL tokios žalos piniginė išraiška.	Pritarti	Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Žalų dydžiai suderinti su pastaboje minimu, 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01.
4.	Aplinkos apsaugos ministerija, 2023-05-12	4, N2			Aplinkos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2502 (toliau – BK projektas Nr. XIVP-2502) ir pritaria projekto tikslui. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661 (toliau – BK projektas Nr. XIVP-2661), kuriuo siūloma kiek kitaip nei BK projekte Nr. XIVP-2502 reglamentuoti didelės žalos aplinkai turinį. Atsižvelgdami į tai, siūlome apsvarstyti galimybę abu projektus nagrinėti kartu. BK projekte Nr. XIVP-2661 „didelės žalos aplinkai“ požymį siūloma apibrėžti alternatyviais kriterijais. BK projekte Nr. XIVP-2502 šį požymį siūloma apibrėžti tik per piniginę išraišką. Pritariame šiai idėjai, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Seime registruotas BK pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4856(3), kuriame sistemiškai peržiūrimi didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto požymiai. Siūlome Projekto „didelės žalos aplinkai“ kriterijaus išraišką sistemiškai derinti su BK pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4856(3) ir BK projektu Nr. XIVP-2661. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija nurodo, kad nusikalstamos veiklos aplinkai yra pelningos (pvz., metinės pajamos iš neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos Europos Sąjungoje svyruoja tarp 4-15 milijardų eurų per metus), kaip ir neteisėta prekyba narkotikais, tačiau sankcijos už nusikalstamas veikas aplinkai yra daug mažesnės ir (ar) už jas rečiau patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kas lemia šios veiklos patrauklumą. Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą. BK projekto Nr. XIVP-2502 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas 2003 m. spalio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 504 yra pakeistas. Šiame sąraše nebelieka saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų priskyrimo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos. Siūlome BK projekte Nr. XIVP-2502 277¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra: 1) gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą; 2) Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytos rūšys; 3) gyvūnų ir augalų rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą; 4) paukščių rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Europos bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo natūraliame areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašą.	Pritarti	Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661). Žalų dydžiai suderinti su pastaboje minimu, 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01. Pritarta siūlymui nustatyti baudžiamąją atsakomybę dėl neteisėto atliekų atsikratymo ar išmetimo į aplinką. BK įtvirtinama kaip savarankiška veika neteisėtas atliekų ir cheminių medžiagų, t. y. nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką. Atsižvelgiant į pastabą ir aplinkai daromą didelę žalą, Komitetas teikia projekto naują 2 straipsnį: (taip pat žr. Komiteto pasiūlymą): 2 straipsnis. Kodekso papildymas 270⁴ straipsniu Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu: „270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką 1. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“. Sąvokos taip pat patikslintos, jas apibrėžiant 4 straipsnio 2-5 dalyse.
5.	Vidaus reikalų ministerija, 2023-04-27	3			Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270, 270¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2502 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti BK 271¹ straipsnio 1 dalį ir išbraukti sąlygą dėl didelės turtinės žalos asmeniui. Pažymėtina, kad BK 271¹ straipsnio nuostatomis siekiama sudaryti galimybę kvalifikuoti veikas, susijusias su savavališka statinių statyba ar kitais statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais, bei individualizuoti bausmes ne tik tais atvejais, kada padaroma didelė žala aplinkai, tačiau ir kitų asmenų turtui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio specialiosios dalies, o išbraukus siūlomus pakeitimus tokios veikos būtų kvalifikuojamos pagal BK 187 ar BK 188 straipsnį. Manytina, kad priėmus Įstatymo projektą didelė dalis tokių veikų būtų kvalifikuojama pagal BK 188 straipsnį, kuriame nustatyta daug mažesnė atsakomybė negu BK 271¹ straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti didelės turtinės žalos asmeniui požymio išbraukimo arba įvertinti galimybę peržiūrėti BK 188 straipsnio nuostatas.	Nepritarti	Pernumeravus projekto 2 straipsnis tapo 3 straipsniu. Galiojančios redakcijos BK 271¹ straipsnyje numatytas „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio vietos BK specialiojoje dalyje, t. y. šis požymis visiškai nedera su BK XXXVIII skyriaus, kuriame yra ir BK 271¹ straipsnis, rūšiniu objektu – aplinka ir žmonių sveikata. Būtent dėl to teikiamame įstatymo projekte siūloma „didelę turtinę žalą asmeniui“ kaip vieną iš alternatyvių padarinių išbraukti iš BK 271¹ straipsnio. Siūlomas pakeitimas neabejotinai turės teigiamą įtaką vidiniam BK XXXVIII skyriaus sistemiškumui ir nuoseklumui. Nors siūlomi BK 271¹ straipsnio pakeitimai sąlygos švelnesnės atsakomybės taikymą už didelės turtinės žalos asmeniui sukėlimą, tačiau pažymėtina, kad BK 187 ir 188 straipsniuose numatytos sankcijos yra pakankamos ir proporcingos tokias veikas padariusių asmenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, BK 188 straipsnio 2 dalyje už neatsargų didelės turtinės žalos sukėlimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 187 straipsnio 2 dalyje už tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (palyginimui – įstatymo projektu keičiamoje BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, iš kurios siūloma išbraukti „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį, numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų). Kartu pažymėtina, kad siūlomi BK 271¹ straipsnio pakeitimai atitinka bendrąsias teisėkūros tendencijas už veikas, kuriomis sukeliama būtent turtinė žala, nustatyti švelnesnę atsakomybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK žalų dydžiai neseniai pakeisti, t. y. 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01 ir su kuriuo derinamos nuostatos.
6.	Vidaus reikalų ministerija, 2023-04-27	3			2. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti BK 277¹ straipsnį 4 dalimi ir joje apibrėžti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, nustatyti, kad didele žala laikytina 250 MGL viršijanti žala. Pritariame dėl iniciatyvos įtvirtinti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3), susijęs su baudžiamosios politikos švelninimu, juo yra kompleksiškai peržvelgiama didelės žalos sąvoka ir tam tikruose BK straipsniuose nustatoma, kad žalos vertė didinama iki 400 MGL. Sistemiškai vertinant BK nuostatas, siūlytina atsižvelgti į minėtą BK pakeitimo projektą ir spręsti klausimą dėl didelės žalos sąvokos BK 277¹ straipsnyje apibrėžimo. Paminėtina, kad didelės žalos požymis taip pat įtvirtintas BK 272 ir BK 274 straipsniuose, tačiau Įstatymo projekte nėra siūloma ir šiuose straipsniuose nustatytą didelės žalos požymį apibrėžti finansine išraiška. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę įtvirtinti didelės žalos sąvoką, pritaikomą ir kitų BK XXXVIII skyriaus straipsnių atžvilgiu. Paminėtina, kad dėl Įstatymo projekto 2023 m. kovo 27 d. buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (toliau – Direktyva), siūloma atsisakyti tam tikrų BK XXXVIII skyriaus normų pakeitimo, kadangi priėmus Direktyvą reikės sistemiškai peržiūrėti BK XXXVIII skyriaus normas ir kompleksiškai jas patikslinti. Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo pritariame sisteminei BK XXXVIII skyriaus normų peržiūrai ir kompleksiškam jų tikslinimui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 271 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277¹ straipsnyje įtvirtintos sąvokos „didelė žala“ apibrėžimą. Siūlome įvertinti galimybę sujungti projektus ir juos svarstyti kartu.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 jau yra 2023-04-27 priimtas ir 2023-06-01 įsigaliojęs, todėl žalų dydžiai suderinti su šiuo BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925. Taigi, ir BK 277¹ straipsnyje „didelės žalos“ požymis siejamas ne su 250 (12 500 Eur), o su 400 MGL (20 000 Eur) dydžiu. Siūlymui „didelės žalos“ požymio apibrėžimą vienodinti BK 270, 271¹, 272 ir 274 straipsniuose nepritartina, argumentus žr. prie Teisingumo ministerijos analogiškos pastabos. Taip pat nesutiktina su siūlymu atsisakyti BK XXXVIII skyriaus pataisų dėl numatomų 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB pakeitimų, argumentus žr. prie Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės analogiškos pastabos (Direktyva dar tik svarstymo stadijoje). Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-05-10					6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 270¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2502 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas ir dviejų klausymų metu išsakytas nuomones ir argumentus. Teikiamas Komiteto patobulintas jungtinis projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661).
2.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2023-05-10					Atsižvelgiant į tai, kad 2023-05-09 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277¹straipsnyje įtvirtintos sąvokos „didelė žala“ apibrėžimą, siūlome pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui sujungti projektus ir juos svarstyti kartu.	Pritarti	Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-2502(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr.XIVP-2661) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 202306-19	N 2				Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą – “Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą.“, kuriam klausymų metu buvo pritarta, taip pat į daromą didelę žalą aplinkai. Vyriausybės pateiktame Baudžiamojo kodekso 270 ir 271¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2661) buvo siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele, kai <...> į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų <...>“. Klausymų metu nuspręsta, kad toks „didelės žalos“ požymio apibrėžimas yra teisiškai ydingas, nes vien tik tam tikrų medžiagų atsikratymas savaime nereiškia, kad aplinkai ar atskiriems jos elementams buvo padaryta kokia nors žala. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, žr. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023). Atsižvelgiant į tai, Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) buvo nuspręsta baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą nustatyti ne per „didelės žalos“ požymio apibrėžimą, o tuo tikslu sukonstruojant atskirą formalią nusikalstamos veikos sudėtį (t. y. tokią nusikalstamos veikos sudėtį, kurios inkriminavimui nereikia nustatyti neigiamų aplinkos elementų pakitimų). Naujas BK 270⁴straipsnis ištaisys akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo spragą, kuri net ir už itin didelių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekių išmetimą leisdavo taikyti tik administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį (fiziniams asmenims) arba pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ar 91 straipsnį (juridiniams asmenims). Naujame BK 270⁴ straipsnyje nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų kiekiai – 15 ir 7 kubiniai metrai – įtvirtinami atsižvelgiant į tai, jog praktikoje būtent tokius atitinkamų atliekų kiekius išmeta kryptinga komercine veikla besiverčiantys asmenys, teikdami atliekų išvežimo paslaugas arba neteisėtai steigdami nelegalius sąvartynus ar panašią veiklą. Siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principais, kadangi pavieniai fiziniai asmenys tokiais atliekų kiekiais buitinėje veikloje nedisponuoja. Taip pat svarbu pabrėžti, kad BK 270⁴ straipsnis turės būti derinamas su Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pastaruosiuose dviejuose teisės aktuose siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai į aplinką išmetama ne daugiau nei 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau nei 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Dėl šios priežasties Seime yra užregistruoti ir pateikti lydintieji Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858). Naujo BK 270⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo už 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų išmetimą galėtų būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmių rūšys ir dydžiai yra analogiški tiems, kurie įtvirtinti galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje už panašios pagal pavojingumą veikos padarymą. BK 270⁴ straipsnio 2 dalyje maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą siūloma nustatyti ne trejus, o keturis metus, kadangi šioje dalyje numatytas nusikalstamos veikos dalykas – pavojingosios medžiagos – aplinkai kelia didesnę grėsmę negu nepavojingosios medžiagos. Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką: 3 straipsnis. Kodekso papildymas 270⁴ straipsniu Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu: „270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką 1. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-19	N 5				Argumentai: Suderinus su visais rengėjais, įstatymo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2024 m. sausio 1 d., kad Seimas iki to laiko spėtų priimti lydinčiuosius įstatymų projektus – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2858). Pasiūlymas: Siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4,

(sprendimą lėmė Komiteto pirmininko balsas).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

[2] Įstatymo projektui XIIIP-4856(3) pritarta po svarstymo 2023 balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.