LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 332
STENOGRAMA
2019 m. spalio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. spalio 8 d. posėdį. (Gongas)
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vladimiro Beriozovo 90-ųjų gimimo metinių ir Alfonso Žalio 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos mūsų posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vladimiro Beriozovo 90-ųjų gimimo metinių ir Alfonso Žalio taip pat 90-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Kviečiu tyla pagerbti jų atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu apie signatarą Vladimirą Beriozovą mintimis pasidalinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Justą Vincą Paleckį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Justo Vinco Paleckio kalba
J. V. PALECKIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, miela Danute, mielos Rosita, Agne. Iki Kovo 11-osios 30-mečio liko mažiau nei pusmetis. Per retai, mano galva, prisimename Lietuvos laisvėjimui itin reikšmingą vaidmenį greta lietuvių suvaidinusius ir rusus, lenkus, žydus, kitų tautų atstovus. Ypatingą vietą šioje gretoje užima Vladimiras Beriozovas. Didžiąją savo gyvenimo dalį Vladas, kaip jį vadino draugai, dirbo komjaunime, paskui Komunistų partijos komitetuose. Atgimimo metais tai nebuvo joks minusas. Vyravo principas – ne tiek svarbu, kur dirbai, o tai, kaip tavo darbus vertina žmonės, palaiko ar nepalaiko rinkimuose. Prieš tris dešimtmečius Vladimiro Beriozovo vardas buvo vienas populiariausių Lietuvoje. Tai rodė ir reitingai, ir jo išrinkimas į TSRS liaudies deputatus, į LTSR Aukščiausiąją Tarybą labai didele dauguma. Jį ypač dažnai kviesdavo į susitikimus, diskusijas. Kodėl? Rusas, o lietuviškai sugeba labai įtikinamai, labai gražiai pasakyti, kad Michailo Gorbačiovo pradėta pertvarka naudinga Lietuvai, kad per ją bus pasiekti mums visiems labai svarbūs tikslai. Kai apie tai Vladas jau rusiškai prabildavo tose gamyklose, įmonėse, kur daugumą sudarė rusakalbiai, ten jau, aišku, kildavo kitokios diskusijos, labai įtemptos, ir ne juokais Vladui buvo ir pagrasinama, ir pagąsdinama. Tokių grasinimų jis sulaukdavo žymiai daugiau negu mes – lietuviai. Čia būtina paminėti, kad Vlado žmona Danutė – mokytoja tvirtai rėmė jo apsisprendimą žengti tuo pavojų kupinu keliu.
Vėlgi prisimintinas chrestomatinis Josifo Stalino atsakymas į Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio klausimą 1940-ųjų vasarą: ar gali Tarybų Sąjungos respublikos pasinaudoti konstitucine teise ir išstoti iš TSRS? Diktatorius atsainiai mestelėjo: žinoma, gali, bet kiekvienoje respublikoje tam ir yra Komunistų partija, kuri pasirūpins, kad taip neatsitiktų. Nacionalinėse kompartijose buvo antrojo sekretoriaus – ruso, atsiųsto iš Maskvos, pareigybė. Būtent jis turėjo labiausiai prižiūrėti ir viską daryti, kad to neatsitiktų ir kad respublikos kompartija taptų klusnia imperinės Maskvos tarnaite.
Ir štai 1988 metais Vilniuje Sąjūdžio iniciatyva antruoju sekretoriumi tampa Vladimiras Beriozovas. Rusas, bet ne iš Maskvos, ne lietuvis, bet suprantantis lietuvių tautos troškimus geriau negu nemaža dalis lietuvių. Žmogus, kuris pagal pareigas turėjo užgniaužti nepriklausomybės siekius, pats stoja į nepriklausomybininkų gretas. Apie tuos dramatiškus laikus Vladimiras Beriozovas pasakoja prisiminimų knygoje, kurios pavadinimas daug ką sako, –„Ėjau minų lauku“. Vladimiras Beriozovas buvo aktyviausias, sakyčiau, jeigu imtume partijos viršūnę, Lietuvos atsiskyrimo nuo TSKP monolito iniciatorius ir jo dėka LKP XX suvažiavimas nutraukė tą sunkią grandinę, rišusią Lietuvą prie Maskvos.
Vladą gerai pažinoję, kai kuriuos matau ir šioje salėje, pastebėjo, kad jis turėjo ypatingą dovaną užmegzti pokalbį, išklausyti pašnekovą, pasiūlyti originalų sprendimą. Ir dabar tarsi matau spindinčius velniukus Vlado akyse, girdžiu jo prikimusį rūkoriaus balsą ir užkrečiantį juoką būrelyje žmonių. Jis rasdavo bendrą kalbą su iškiliais, dvasingais Sąjūdžio žmonėmis, ypač paminėčiau šviesaus atminimo kunigą Vaclovą Aliulį.
Kovo 11-oji galėjo išaušti apytikriai mėnesiu anksčiau, dar Vasario 16-ąją. Tuomet atsirado pasiūlymų, kad dar senoji Aukščiausioji Taryba galėtų paskelbti nepriklausomybę, kadangi svarbūs įstatyminiai žingsniai jau buvo žengti: paskelbti neteisėtais ir negaliojančiais vadinamojo Liaudies seimo nutarimai apie įstojimą į TSRS, pasmerkti okupacija ir aneksija pagal Molotovo–Ribentropo paktą. Ypač tokiam paankstintam variantui prisirišant prie Vasario 16-osios pasipriešino Vladimiras Beriozovas. Kodėl? Nes toji Aukščiausioji Taryba nebuvo demokratiškai suformuota, nes tai būtų reiškę susipriešinimą su Sąjūdžiu. Tuo labiau keista dabar išgirsti ar pasiskaityti, kad savarankiškos LKP atstovai jau naujojoje Aukščiausiojoje Taryboje dvejojo dėl balsavimo už nepriklausomybę. Tai netiesa. Kas kita, kad diskusijos dėl tinkamiausio nepriklausomybės paskelbimo laiko kaip Sąjūdyje, taip ir pas mus, virė labai karštos.
Prieš 29 su puse metų, Kovo 11-ąją, istorinėje šių rūmų salėje po lemiamų balsavimų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko buvo svariai pabrėžta, kad į tą dieną atvedė visos Tautos Sąjūdis ir besireformuojanti LKP. Taip buvo. Tai primena ir mums priešiškos jėgos.
Štai prieš kelias savaites propagandinis Rusijos portalas „Vzgliad“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Dėl Pabaltijo atsiskyrimo kalti ne Vakarai“. Autorius ne be pagrindo rašo, kad tuomet Vakarai siekė sulaikyti Sąjūdį nuo ryžtingų sprendimų. Jis tvirtina, kad ne Sąjūdžio inteligentai suvaidino lemiamą vaidmenį „prarandant Pabaltijį“, o Maskvos revizionistai su Aleksandru Jakovlevu priešakyje ir (cituoju) „išsprūdusi iš kontrolės LKP su Brazausku priešakyje“. Esą tereikėjo tos partijos vadovybę laiku pasodinti į kaltinamųjų suolą, nuteisti, izoliuoti ir taip esą būtų užgniaužti Lietuvos siekiai.
Žinoma, tai trumparegiškas požiūris, bet įsidėmėtinas. Bet kokiu atveju nešališkas istorikas visada konstatuos – greta Algirdo Brazausko lemiamais Lietuvos istorijos XX amžiaus pabaigos momentais visada stovėjo Vladimiras Beriozovas.
Baigdamas pasakysiu, ką nedaug kas žino. Vladimiras Beriozovas buvo aistringas antrosios lietuvių religijos išpažintojas, ir ne tiek sėdintis ant sofos prie televizoriaus, kiek lakstantis, besigrumiantis dėl kamuolio, atkakliai mėtantis į krepšį. Jis, vyriausias amžiumi, žaidė kartu su dvigubai jaunesniais kolegomis klube „Viltis“. O toks pavadinimas dėl to, kad jo nariai tikėjosi sulaukti XXI amžiaus žaisdami krepšinį. Toji tolima atrodžiusi viltis išsipildė.
Išsipildė ir svarbiausios Vlado viltys, bet, deja, toli gražu dar ne visos, pamatyti Lietuvą kaip demokratišką, nepriklausomą, solidarią, gebančią pasirūpinti silpnesniaisiais, išvengti pražūtingo vidinio susipriešinimo valstybę.
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui Justui Vincui Paleckiui.
Kviečiu apie signatarą Alfonsą Žalį tarti žodį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Liudviką Narcizą Rasimavičių.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Narcizo Rasimavičiaus kalba
L. N. RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji, sovietinė Klaipėda, kuriai 20 metų kaip vykdomojo komiteto pirmininkas vadovavo Alfonsas Žalys, kas dar prisimena, buvo sudėtingas miestas, tačiau Alfonsas Žalys tenai atliko savivaldybių, tegu ir okupuotoje Lietuvoje, darbo praktiką. Kai būdamas Aukščiausiojoje Taryboje pradėjo dirbti Savivaldybių komitete, o laikas buvo sudėtingas, prisiminkime, jau buvo skelbiamos tam tikrose savivaldybėse autonomijos, jis buvo vienas iš tų ryžtingų žmonių, kurie iš pat pradžių sulaikė nuo tiesioginio valdymo įvedimo jose, po to taip ir sakė: palaukime, ateis laikas. Atėjo laikas ir jis tuo metu buvo vienas iš ryžtingų Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie sakė, kad jeigu to nepadarysime dabar, vieningos Lietuvos teritorijos neturėsime.
Jis turėjo patirties ir žinojo, ką reiškia Klaipėda Lietuvos valstybei, todėl prašė, reikalavo ir net buvo parašęs projektą, kad turi būti įkurta ne Klaipėdos uosto direkcija ir turi būti priimtas ne Klaipėdos uosto įstatymas, o Klaipėdos, kaip uostamiesčio, įstatymas, nes šiuo miestu naudojosi visa Lietuva.
Ko gero, jo žodžiai buvo teisingi. Šiandien matome, koks susipriešinimas yra tarp uoste dirbančių įmonių ir vietos gyventojų, nors vieni gyventojai nesupranta, kad kažin ar gyventų Klaipėdoje, jeigu nebūtų uosto, o savivaldybė mato, kad uostas turi plėstis, bet jokiu būdu nenori atiduoti savo teritorijos. Alfonso Žalio pasiūlymas, kurį aš turiu archyvuose, prieš čia važiuodamas pažiūrėjau, buvo toks, kad kai kurios teritorijos negali būti nei uosto, nei savivaldybės valdomos, o pati Uosto direkcija turi būti prižiūrima Finansų ministerijos, o ne Susisiekimo ministerijos, nes laivas dar nereiškia susisiekimo objekto, o uostas gyvena iš rinkliavų. Jeigu šiandien pažiūrėtume, kaip tos rinkliavos naudojamos, tai mums tikrai skolintis 32 tūkst. nereikėtų.
Antroji jo tokia liga ir rūpestis buvo dėl valstybinės lietuvių kalbos. Jis labai gerai suprato ir, prisimenu, kai „Jedinstvos“ mitinge tarp įtūžusių žmonių ir pagaliau nesuprantančių, kas čia vyksta, žmonių, be jokių skrupulų, ramiai, pabalęs kaip drobė, jiems atsakė, kad tie, kurie pasirinksite būti Lietuvos piliečiais, turėsite kalbėti lietuviškai, jūsų vaikai turės išmokti lietuviškai, nes piliečiai tarpusavyje turi susikalbėti be vertėjų. Minia nuščiuvo. Kai buvo rašoma Konstitucija, jis kelis kartus atėjo į mūsų posėdžius, į tų, kurie rašė, ir žiūrėjo, ar ši nuostata bus įtraukta.
Trečias dalykas kaip savivaldybės specialisto buvo Lietuvos sostinė. Jis irgi sakė: arba aiškiau apibrėžkite Konstitucijoje, kas tai yra, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, arba priimkite kitą, Sostinės, įstatymą, kuriuo reikia išbraukti tam tikras teritorijas iš savivaldybės valdymo, o ideologiją apskritai pašalinti visą. Šiandien jo žodžiai yra pranašiški. Kai valstybės sostinė pamiršta savo titulinės tautos, sukūrusios valstybę, šūkius, jos didvyrius, istorija moko, tada ateina svetimi su savo šūkiais, su savo vėliavomis, su savo partijomis. Laisvas miestas, betgi jis negali būti laisvas nuo pareigos būti valstybės sostine, įrašytas Konstitucijoje šitas dalykas. Todėl aš manau, kad šita jo idėja, kad Vilnius, kaip sostinė, turėtų atskirą valdymo įstatymą irgi dar laukia jūsų dėmesio. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, signatarai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, susirinkę šiandien paminėti dviejų iškilių Lietuvos valstybės atkūrėjų Alfonso Žalio ir Vladimiro Beriozovo 90-ąsias gimimo metines. Žinote, kai žiūri į Vladimiro arba, kaip vadino jo bendražygiai, Vlado, nes Lietuvoje giminė gyvena labai seniai, biografiją, ji yra, švelniai tariant, labai įdomi. Parašyta, kad tėvas, miręs 1946 metais, yra agronomas iš valstiečių šeimos, o motina – aristokratiškos giminės. Tai štai kyla klausimas, kaip tuo metu galėjo iš valstiečių šeimos būti aukštasis mokslas. Viena.
Antra, tai akivaizdžiai rodo tą periodą, kuriam atstovauja Vladimiras Beriozovas, tą laikmetį ir leksikoną, kad mes visi buvome iš valstiečių ir iš darbininkų. Ir, gink Dieve, ne iš kažkur kitur. Štai tas iš valstiečių šeimos kilęs agronomas buvo iškilus agronomas Lietuvoje. Vladimiras Beriozovas buvo tas žmogus, kuris apie visuomenės vystymosi raidą turėjo savo labai aiškią, konkrečią sampratą ir iš tikrųjų buvo Lietuvos Nepriklausomybės šalininkas. „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1990 m. kovo 11 d.“ yra išleista tokia žalia knyga, joje jis savo skirtas 40 eilučių, tiek buvo kiekvienam signatarui skirta šioje knygoje, baigia štai tokia mintimi, kuri, mano galva, šiandien yra labai svarbi, kad mes suvoktume, kas buvo 1990 m. kovo 11 d. Tai nebuvo juoda ir balta, tai buvo ypač sunkus periodas ir iš tikrųjų be galo reikėjo šalia šalto proto, didelės išminties. Jis rašė: „Gaila, kad būsimosios lietuvaičių kartos, studijuodamos istorinį laikotarpį būtent valstybės atkūrimo, turės tikėti tais, kuriems lankstaus stuburo ir pataikaujančio proto, taip pat „teisiųjų įkvėpėjų“ dėka pavyko prasiskverbti į naujųjų istorijos laikų kohortą.“ Auksiniai žodžiai ir auksinė mintis. Todėl kai mes nagrinėjame šį laikotarpį, reikia skaityti kartais ir tarp eilučių. Štai ateidamas čia, tik Narcizas Rasimavičius ne apie Vladimirą kalbėjo, sako, jeigu man reikėtų kalbėti, aš pasakyčiau apie jo vaidmenį derantis su Rusija. Jis buvo ypač reikšmingas.
O šiandien man labai džiugu, kad su mumis yra ir Vladimiro bendražygė tiesiogine žodžio prasme – žmona Danutė. Mes šia proga norime jai įteikti kovo 11 dieną gimusios Viltės Augūnaitės garso balso paveikslą. Ponia Danute, prašau. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame signatarų artimiesiems. Dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Minėjimą skelbiu baigtą.
O dabar registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
10.26 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turime pareiškimų, kuriuos privalau paskelbti.
„Dėl priėmimo į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Prašau priimti mane į šią frakciją nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.“ Pasirašo R. Petrauskienė.
Taip pat į tą pačią frakciją prašo priimti P. Kuzmickienė. Ir frakcijos sprendimas – priimti P. Kuzmickienę ir R. Petrauskienę į frakciją.
L. Jonaitis prašo priimti į Socialdemokratų partijos frakciją. Frakcijos sprendimas – priimti.
Ir dar vienas labai malonus skelbimas. Leiskite visų mūsų vardu pasveikinti S. Gentvilą su kukliu jubiliejumi. (Plojimai)
10.28 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. spalio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, nežinau, į ką kreiptis. Viskas yra laikoma po šydu, sakoma, kad surinkti parašai dėl V. Pranckiečio nuvertimo. Tai aš raginu šituos iniciatorius pagaliau registruoti tą jūsų iniciatyvą, kad baigtųsi Lietuvoje toks šešėlių teatras, kuris vyksta jau ketvirtas mėnuo. Apsispręskite, gerbiamieji. Aš nesakau, kad šiandien reikia organizuoti balsavimą, bet tai, kas vyksta Lietuvoje, atrodo, kad nebevyktų joks parlamento darbas. Yra daromos spekuliacijos, kurios sklinda iš jūsų pusės.
Seimo Pirmininkui irgi labai patogu atsidurti dėmesio centre, ne tik tiesioginiame eteryje „Dėmesio centre“, bet ir apskritai dėmesio centre. Klausykite, yra atsibodęs dalykas, jis yra nenaudingas Seimo reputacijai, valstybės reputacijai ir taip toliau.
Prašom realizuoti savo idėją, kol neprisižaidėme. Trūko vieno balso – Seimo Pirmininkas būtų neišleistas į Armėniją. Ar mes norime gadinti santykius su užsienio valstybėmis, su kuriomis ieškome draugiškų santykių? Su tokia savo politika, šešėlyje slypinčia, jūs labai greitai prisižaisite.
Vėl man sakys, reikia kalbėti tada, kai R. Karbauskis yra, bet ką man daryti, kad jis pabuvo ir vėl išėjo. Aš raginu valdančiųjų pirmininką prisiimti atsakomybę ir nustoti skaldyti Lietuvą tokiais nekonstruktyviais veiksmais, kurie yra dabar. Nežinau, kas iš jūsų esate pasirašę. Dar kartą sakau, jeigu nėra, kas drįsta inicijuoti, duokite, aš pasirašau ir einu registruoti.
PIRMININKAS. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš konkrečiai dėl darbotvarkės. Norėčiau paprašyti, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 1-11 klausimas, projektas Nr. XIIIP-1991. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gal įvardintumėte motyvą, dėl ko reikėtų išbraukti?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Nes yra naujų registruojamų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ir tai yra darbotvarkės 1-12 klausimas, ne 1-11. Projektas Nr. XIIIP-1991.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, ar yra motyvų išbraukti iš darbotvarkės 1-12 klausimą Nr. XIIIP-1991? S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Jeigu šis projektas yra atmetamas, kokiu pagrindu galima dabar duoti teikti siūlymus ir jį braukti iš darbotvarkės? Jis yra komiteto atmestas.
PIRMININKAS. Tada turime balsuoti. Tie, kurie pritaria V. Ačienės pasiūlymui, balsuoja už, tai yra kad būtų išbrauktas šis projektas iš darbotvarkės, kiti – kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 65, prieš – 6, susilaikė 23 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta, iš darbotvarkės 1-12 klausimas išbrauktas. Dėl visos darbotvarkės galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.32 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 4, 41, 51, 12, 122, 331, 35, 49, 56, 78, 881 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42, 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3754(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 42, 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3754. Svarstymas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto… A. Palionio nematau. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Motyvai dėl viso. Po svarstymo Seimo nariai taip pat neužsirašė. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
10.34 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2133 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2133. Svarstymas. Pranešėjas – V. Rinkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir, remdamasis Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadomis, šį projektą siūlo atmesti, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ką komitetas siūlo?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Už kokį pasiūlymą komitetas?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Užsirašė. V. Aleknaitė-Abramikienė. Motyvai prieš.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad buvusio Seimo nario A. Gelūno pasiūlymas yra labai reikalingas mūsų bibliotekoms, ir niekaip negaliu patikėti Teisės departamento išvada, neva tai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Europos teisei prieštarautų, jeigu tai būtų koks nors konkurencijos apribojimas ar kažkas panašaus. Negi Europos Sąjunga galėtų drausti bibliotekoms gauti labdarą ir dovanas? Aš manau, kad šį kartą mūsų teisininkai persistengė ir neatsižvelgė į realybę. Paklauskite bet kurios bibliotekos vadovų, darbuotojų, ar jiems nereikalinga tokia labdara ir parama. Manau, visi pasakys, kad labai reikalinga. Todėl aš negalėsiu pritarti Teisės departamento nuomonei. Siūlau ir jums taip padaryti. Pagalvokite apie savo apygardų bibliotekas, apie kultūros įstaigas. Manau, kad turėtume pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Turime balsuoti po svarstymo. Komiteto pasiūlymas yra atmesti, tai turime balsuoti dėl komiteto pasiūlymo atmesti. Tie, kurie balsuos už, balsuos už komiteto pasiūlymą. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 55, prieš – 10, susilaikė 36 Seimo nariai. Atmestas.
10.37 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3531(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3531. Svarstymas. Pranešėja – V. Ačienė. Kviečiu paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų rugsėjo 25 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Yra Seimo narių V. Ąžuolo, A. Palionio, V. Rinkevičiaus pasiūlymas. Reikėtų jį pristatyti. Kas pristatote? V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Trumpai. Pasiūlymo esmė yra išskirti mažesniuosius rinkos dalyvius ir jiems taikyti ilgesnį terminą šių direktyvų įgyvendinimo. Mažiesiems rinkos dalyviams terminas būtų 24 mėnesiai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar sutinka autoriai su tokiu pritarimu iš dalies?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir Seimas taip pat gali pritarti tokiam kompromisiniam variantui. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Prieštaravimų lyg ir nėra. Pritariame po svarstymo šiam projektui bendru sutarimu.
10.40 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 5, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3705(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2, 5, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3705. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Taip pat komitetas performulavo kai kuriuos teiginius ir už įstatymo projektą balsavo: už – 7, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvai dėl viso. Taip pat Seimo nariai neužsirašė. Taip pat galėtume pritarti bendru sutarimu. (Šurmulys salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-3705 po svarstymo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
10.41 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2722 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2722. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tai, kad projektu teikiamas siūlymas sudaryti galimybę pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbant gauti 50 % dydžio vaiko priežiūros išmokas iš esmės palankesnis didesnes pajamas gaunantiems asmenims – pagal projektą pirmiau minėto dydžio vaiko priežiūros išmoka būtų mokama tik tiems asmenims, kurių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra lygus arba didesnis už 50 % apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos. Be to, projekte siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos didesnės paskatos pirmiau nurodytų didesnių pajamų gavėjams grįžti į darbo rinką pirmaisiais vaiko auginimo metais negu antraisiais. Antraisiais vaiko auginimo metais paliekamas 40 % dydžio vaiko priežiūros išmokų mokėjimas, nepriklausomai nuo gautų pajamų ir (ar) išmokų.
Ir antra. Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiami pakeitimai nebeaktualūs, nes įsigaliojo kitas įstatymo projektas. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 20 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui minėtą direktyvą įgyvendinančius Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir kitų įstatymų projektus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Yra pasiūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam komiteto siūlymui? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
10.43 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 18, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2177 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2177. Svarstymas. Taip pat pranešėjas – Seimo narys A. Sysas. Kviečiu.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, tai dar vienas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas, jų dar bus keletas. Komitetas svarstė, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, jų buvo pakankamai daug ir į visas atsižvelgėme, taip pat į Lietuvos Vyriausybės išvadą. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą. Pastabų yra be galo daug.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad motinystės, taip pat vaiko priežiūros išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo motinystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, jeigu jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą (pajamas, gautas už darbą po 20-tos savaitinės darbo valandos, siūloma atimti iš atitinkamos pirmiau minėtos išmokos). Tokiu teisiniu reguliavimu galimai būtų iškreipta pati socialinio draudimo esmė ir paskirtis, nes valstybinio socialinio draudimo išmoka savo esme yra dėl įstatymo nustatyto socialinės rizikos įvykio netektų darbo pajamų ar jų dalies kompensacija.
Įstatymo projekto nuostata dėl motinystės išmokos, taip pat vaiko priežiūros išmokos mokėjimo asmenims, gaunantiems nurodytų pajamų, būtų taikoma ne visiems motinystės socialiniu draudimu draudžiamiems asmenims, o tik asmenims, turintiems darbo ar tarnybos santykius arba besiverčiantiems individualia veikla.
Aš matau, kad niekam čia per daug neįdomu, todėl išvada yra tokia, kad už atmetimą balsavo 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašytume dėmesio. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš vis dėlto pratęsiu, ką sakė gerbiamas A. Sysas. Iš tikrųjų tipiškas dalykas, kai mes neteisingomis priemonėmis siekiame įgyvendinti savo tikslus. Labai gaila, kad tie parlamentarai, kurie teigia anksčiau atstovavę tai politinei jėgai, kuri kaip tik mėgino sutvarkyti ir išgryninti socialinio draudimo visus įstatymus, ir tai darė labai skausmingomis sąlygomis… O dabar mes iš esmės norime pakeisti jų esmę ir atsitraukti nuo pajamų kompensavimo principo, kas iš esmės sugriauna kaip tokią sistemą. Maža to, įvedami įvairūs papildomi skaičiavimai – 20 valandų, ko niekas negali kontroliuoti.
Mes, kaip jau minėjau, atsitraukiame nuo pajamų kompensavimo principo ir pereiname prie visiškai nesuprantamos reguliavimo erdvės, absoliučiai nesuprantamos. Todėl visas šitas projektas, dar įvedus naujų gana didelių piktnaudžiavimo galimybių, vėl guls ant pečių pensininkų, kurie turės sumokėti visą kainą, nes iš to paties socialinio draudimo tarifo mes viską darome. Mes kartais turbūt vargiai įsivaizduojame, kaip, siekdami savo tikslų arba vienokiu ar kitokiu keliu eidami, galime komplikuoti visą sistemą. Tai turėtų būti sprendžiama visiškai kitokiu būdu, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ten numatomi visai kiti principai, perėmimo ir atsisakymo principai. Jeigu mes ratifikavome direktyvą, tokiu atveju mes turime ją ir įgyvendinti. Taigi šis įstatymas net toje šviesoje negali būti priimtas dabar.
PIRMININKAS. Motyvai prieš atmetimą – Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Bet iš tiesų labai sunku kalbėti, kai toks triukšmas. Gal galėčiau paprašyti, kad salėje būtų ramiau, ir tada pradėti skaičiuoti mano laiką, nes aš net savęs negirdžiu.
PIRMININKAS. Skelbiu dviejų minučių techninę pertrauką visiems nusiraminti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke, ačiū, gerbiami Seimo kolegos. Tikrai noriu paprašyti jūsų atkreipti dėmesį į šį įstatymo projektą bei į tai, ką jis reglamentuoja. Šiuo įstatymo projektu mes drauge su L. Kasčiūnu siūlome, kad dirbančios šeimos, dirbančios mamos, auginančios vaikus, ne tik antraisiais vaiko gyvenimo metais, tačiau ir pirmaisiais gyvenimo metais galėtų papildomai užsidirbti bei neprarasti ligos ir motinystės išmokos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tokia sistema galioja jau antraisiais vaiko gyvenimo metais.
Dabar apie pačią procedūrą. G. Skaistė buvo išvadų rengėja ir jai buvo pavesta surasti kompromisinį variantą su Vyriausybės atstovais ir kitais ekspertais. Buvo rastas kompromisinis variantas ir kitos formuluotės, kurios galėtų reglamentuoti šio įstatymo projekto pačią idėją. Principas yra tas, kad Vyriausybė, ir premjero S. Skvernelio patarėja dalyvavo, Vyriausybė pačiam principui pritaria, kad reikia spręsti šią problemą ir eiti ta kryptimi. Todėl, gerbiami kolegos, išeitis būtų ta, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas neįsiklausė, neišgirdo argumentų, ir aš norėčiau paprašyti, kad šis įstatymo projektas būtų perduotas kitam komitetui, tęsiamas svarstymas ir randamas kompromisas, kaip galėtume reglamentuoti galimybę šeimoms užsidirbti jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Tai yra iš esmės šeimų poreikio atliepimas. Mes į tai įsiklausėme ir labai prašome Seimo narius balsuoti prieš atmetimą ir už tai, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas kitame komitete. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Jos išsiskyrė. Balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti. Replikos po balsavimo.
Komitetas siūlo atmesti, Seimo nariai siūlo neatmesti. Palaikantys komiteto nuomonę balsuoja už.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 55, prieš – 31, susilaikė 17 Seimo narių. Projektas atmestas.
Replika po balsavimo – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi buvo didelis triukšmas, aš neperskaičiau visų punktų, todėl mano kolegė šiek tiek klaidina jus visus prieš balsavimą, kai pasako, kad komitetas neįsiklausė į siūlymus. Kaip tik komitetas labai ilgai svarstė, nes šis įstatymas jau turi ir tam tikrą uodegą, matote, kad visa puokštė Ligos ir motinystės įstatymų, ir kai pasakoma, kad neįsiklauso, tai koks kitas komitetas tiek svarsto šiuos įstatymus? Aš suprantu geras intencijas, bet tada keiskite visą socialinio draudimo sistemą į pašalpinę, nes šis draudimas yra ir taip nuostolingas. Siūlymas ir dirbti, ir gauti pinigėlius, na, prieštarauja pačiai logikai. Todėl įsiklausykite, ką sako komitetas, o ne tai, ką sako pavieniai Seimo nariai.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamieji, aš paprašyčiau nespekuliuoti geromis intencijomis ir rašyti įstatymus taip, kaip reikia juos rašyti. Socialinio draudimo įstatymas, kurį dabar svarstome, yra netektų pajamų kompensavimas. Leidimas kartu dirbti, tik išskirtinei individualiai veiklai, griauna pačią sistemą ir pačią jos logiką. Tiesiog reikia būti raštingiems įstatymų leidėjams.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Man, gerbiamieji, labai gaila, kad pritarėme šiai komiteto išvadai, nes mes rengdami šią pataisą atsižvelgėme į Vyriausybės planus skatinti gimstamumą. Mielieji, tai yra labai paprastas dalykas.
Pirmais motinystės atostogų metais leisti dirbti pusę etato neprarandant pajamų. Čia žmonės kalba apie kažkokį nuoseklumą. Tai antrais motinystės atostogų metais šiandien jau galima dirbti, o jie kalba apie nuoseklumą, kad pirmais metais to nebūtų galima daryti. Bet aš pirmiausia buvau sukrėstas R. J. Dagio kalbos, pakalbėjote kaip biurokratas, eurobiurokratas. Tai dabar laukti kažkokios direktyvos sprendžiant Lietuvos šeimų reikalus. Aš esu labai nusivylęs, gerbiamas Rimantai, jūsų požiūriu į tai, kaip reikia kurti Lietuvos šeimos politiką. Ne Europos Sąjunga ir ne Europos biurokratai formuos mūsų šeimos politiką ir gerins mūsų demografinę situaciją. Būkite geras, susiimkite. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal ramiau pasakysiu. Mano kortelė neveikė, mano balsas buvo prieš.
PIRMININKAS. R. Šarknickas balsavo prieš. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas kolega Kasčiūnai, čia jūs panaudojote diskusijoje visiškai ne tuos argumentus, apie kuriuos čia turėtume mes rūpintis. Jeigu mes sugriausime vaiko ir motinystės sistemą, tai nuo to nukentės begalė – tūkstančiai mamų, tūkstančiai tėvų. Jeigu mes negalėsime jų išlaikyti, tai gimstamumo skatinimo visas (…) tiesiog kris vien todėl, kad jūs populistiniais lozungais juos išnaudojate. Tai ne pirmas kartas, kai jūs pateikiate tokius projektus. Jeigu mes norime siekti pagalbos šeimoms, tai tam yra paramos visai šeimai sistema, bet ne socialinio draudimo sistema ir ligos ir motinystės socialinis draudimas. Kas ne kas, bet mūsų komiteto nariai tą puikiai žino ir mes visą laiką ieškome tų sprendimų. Tų sprendimų yra pasiūlytas ne vienas ir šiandien mes svarstome kelis įstatymus. Tai nereikia čia savo neišmanymo pridengti rūpesčiu demografine politika.
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau priminti, kad komitetas vis dėlto pavedė man, kaip išvadų rengėjai, su specialistais sutarti ir rasti kompromisinį variantą, kaip ir prašė Vyriausybė. Primenu, kad Vyriausybė pačiam įstatymo principui ir tikslams pritarė, ji nepritarė kai kuriems techniniams aspektams. Buvo sudaryta darbo grupė, sėdėjo „Sodros“ atstovai, sėdėjo Vyriausybės atstovai ir sudarėme tam tikrą modelį, kuris padėtų tai sistemai būti teisingesnei ne tik pirmais, bet ir antrais vaiko gyvenimo metais. Tam projektui pritarė tiek Ministro Pirmininko patarėja, tiek „Sodros“ atstovai sakė, kad toks finansavimo variantas būtų teisingesnis. Tačiau komitetas pasirinko kitus prioritetus tiesiog grynai dėl finansinių motyvų, nes reikėjo skirti, keletą milijonų eurų surasti „Sodros“ biudžete. Tai tiesiog, jeigu mes norime sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, tai gal tiesiog numatykime tam ir finansus, o nesidangstykime kažkokiomis techninėmis priemonėmis.
PIRMININKAS. M. Navickienė ir diskusiją nutrauksiu.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu gerbiamam Rimantui replikuoti. Jeigu nieko nedarymas, jo nuomone, būtų demografinės situacijos gerinimas, tai turbūt apie tą ir reikėtų kalbėti. Iš principo šiandien negalime kalbėti apie tai, kad nekokybiškai parengti įstatymų projektai, ieškota pačių geriausių išeičių tam, kad būtų atlieptas šeimos poreikis dirbti pirmais gyvenimo metais. Tačiau viskas yra tiesiog nubraukiama ir nenorima rasti kompromiso. Tą sakau labai atsakingai kaip komiteto narė.
10.58 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3219 (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-9 klausimas. Replikuojame po vieną kartą. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3219. Svarstymas. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, dar vienas kontroversiškas siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Komitetas pritarė apsvarstęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, buvo piliečio Taujansko siūlymas, kuriam mes nepritarėme, Lietuvos trišalės tarybos, kur Vyriausybė ir darbdaviai nepritarė, profesinės sąjungos pritarė, Lietuvos Vyriausybė šitam įstatymo projektui nepritarė. Šio įstatymo esmė, kad nebūtų vėl piktnaudžiaujama, pasakysiu tiek, kad šiandien pagal Ligos ir motinystės įstatymą vaiko priežiūrai ligos metu yra skiriama 14 darbo dienų, jos yra apmokamos. Suaugusių priežiūrai – 7 dienos. Iniciatoriai norėjo suvienodinti suaugusių ir vaikų priežiūrą iki 14 dienų. Vis dėlto kai serga vaikas, juo tikrai reikia rūpintis, jis nenueis į parduotuvę, vargu bau mažas ar išsivirs pietus, ir dėl to yra 14 dienų. Jeigu serga suaugęs, 7 dienos, aš manau, tas laikas normalus.
Ir nepainiokime ligos ir, sakykim, žmogaus būsenos. Jeigu jis serga kokia nors rimta liga, tai yra visiškai kita sistema – globos ir rūpybos, o ne ligos. Todėl komitetas, tuo vadovaudamasis, ir priėmė sprendimą įstatymą atmesti. Už balsavo 8, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai prieš atmetimą – Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiktai noriu paprašyti. Gerbiamas Algi, ar siūlymas yra kontroversiškas, turbūt sprendžia ne pranešėjas. Pranešėjas pateikia įstatymo projektą ir ką nutaria komitetas. Tai labai jums ačiū už pranešimo korektiškumą. Ateičiai.
Norėčiau pasakyti, kad ne komitetas turi nuspręsti, kas geriausia yra šeimoms, ir ne A. Sysas pasakyti, ar 7, ar 14 dienų. Šiaip, jeigu yra problema šeimoje dėl artimo žmogaus slaugos, mes puikiai žinome, kad nėra paslaugų, kurios šiandien galėtų žmonėms padėti pasirūpinti savo sergančiais artimaisiais. Nėra išplėtota infrastruktūra. Todėl mes numetame žmogui jo problemą dėl sergančio artimojo ir pasakome – tvarkykis pats, kaip išmanai. Šito įstatymo projekto tikslas buvo tiesiog suvienodinti dienų skaičių. Jeigu serga tavo artimas žmogus, jeigu serga tavo vaikas, kad tu abiem atvejais galėtum jį slaugyti 14 dienų.
Gerbiami kolegos, aš labai jūsų prašau įsiklausyti į šito projekto pačią esmę ir atmesti projekto išvadą ir teikti šitą įstatymo projektą toliau svarstyti kitam komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Štai vėl toks pat pavyzdys, kai mes mėginame viską suplakti konkrečiai į krūvą. Rūpintis savo artimuoju – tai yra ne mūsų kokia vertybė, tai yra mūsų pareiga. Savo artimaisiais, savo visais – pirmiausia tai yra pareiga. Liga, kuri prikausto prie… dėl ko prarandamos pajamos, yra jau visai kitas dalykas, kuris tiesiog priverčia mus, mes negalime įgyvendinti kitaip to dalyko. Yra numatyta Socialinio draudimo įstatyme, tai yra padengta pinigais, kaip mes turėtume ją realizuoti.
Mes čia šiuo atveju matome tokį sumaišytą variantą. Todėl komitetas ir priėmė tokį sprendimą, nes šiaip globos sistema yra visiškai kitaip, kur kas plačiau ir nuosekliau reglamentuojama visai kitais norminiais aktais. Kai kolegos rengia savo įstatymo pataisas, jie turėtų kvalifikuotai tai ir padaryti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad projektas Nr. XIIIP-3219 būtų atmestas, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 55, prieš – 30, susilaikė 12 Seimo narių. Projektas atmestas.
11.04 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2178(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2178. Pranešėjas – Seimo narys R. J. Dagys. Kviečiu. Svarstymas.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, turbūt šitas įstatymas mažiau sukels mūsų ginčų ir diskusijų. Komitetas visada labai nuosekliai svarsto visus įstatymus. Lygiai taip pat komiteto iniciatyva tą pirminį projektą mes tikrai gerokai patvarkėme, išbraukėme tam tikrus neapibrėžtumus, kurie galėjo vienaip ar kitaip tą įstatymą padaryti sunkiai įgyvendinamą, ir radome kompromisą pritardami, kad išmoka bus mokama ne vienus metus, o dabar – dvejus metus. Komitetas balsavo už tai ir pritarė daugeliui Teisės departamento išvadų. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal norėtumėte pasakyti komiteto nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo?
R. J. DAGYS (MSNG). Šiuo atveju primenu tai, kad Vyriausybė siūlė šį projektą atmesti, vėlgi prisimenu debatus, kad komitetas ne aklai svarsto visus įstatymus ir komitetas siūlo nepritarti mūsų Vyriausybės išvadai. Išvados argumentus jūs matote, nes projekto išvados buvo parašytos dėl pirminio įstatymo projekto, o įstatymo projektas pataisytas jau svarstant ir, specialistų nuomone, jau neturi tokių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Vinkų.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mano nuomone, teikiamas įstatymo pakeitimo projektas yra puiki idėja jauniems žmonėms, dar tęsiantiems studijas ir auginantiems vaikus, nes kiekviena tokio pobūdžio priemonė, tikėtina, darys pozityvią įtaką gimstamumo tendencijoms ir jaunų šeimų finansiniam saugumui.
Iš tiesų, kaip minėjo pranešėjas, dabartinis reglamentavimas, kad parama jaunoms besimokančioms ir vaikus auginančioms šeimoms mokama, iki vaikui sukaks vieneri metai, šiam amžiui sukakus, kelia daug problemų, susijusių su finansine šeimos būkle. Šiuo požiūriu susiformuoja tam tikra diskriminacija šių šeimų padėtį lyginant su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata, kuri numato, kad socialiniu draudimu apdraustų asmenų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, pajamos yra užtikrinamos dvejus metus.
Kita vertus, būtų apmaudu, jeigu šeima būtų priversta rinktis tarp studijų ir vaiko auginimo alternatyvos. Todėl siūlymas tokią pat apsaugą, iki auginamam vaikui sukaks dveji metai, užtikrinti ir studijuojantiems asmenims yra adekvatus, proporcingas visais aspektais, nors tai, suprantame, reikalaus papildomų biudžeto lėšų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį L. Kasčiūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia pritarti, kad šis komiteto sprendimas yra tikrai adekvatus ir apgalvotas, nors, aišku, mes su M. Navickiene pirminiu savo siūlymu siūlėme, kad šešių bazinių socialinių išmokų dydžiai, tai yra tie 228 eurai, būtų mokami mamai iki studijų baigimo pabaigos arba kol vaikui sukaks dveji metai. Komitetas, įvertinęs visas aplinkybes, pasirinko tokį vidurio kelią, vieną dalį mūsų pasiūlymo patraukė į šalį, bet pritarė tai idėjai, kad šalia to, kad dabar mokamos išmokos vaikui, kol sueina vieneri metai, būtų mokama bent iki dvejų metų laikotarpio. Tikrai taip, aš manau, kad tai prisidės prie jaunų šeimų gerovės, ypač kai jie apsisprendžia gimdyti ir auginti vaikus studijų laikotarpiu. Čia jiems ypač reikia didesnio socialinio jautrumo ir didesnės socialinės paramos. Nepaisant to, kad ne į visą mūsų pasiūlymų paketą atsižvelgta, bent jau į dalį, mes vis tiek irgi raginame pritarti komiteto pasiūlymui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi aš diskusijoje viską išsakiau, dar kartą kviečiu gerbiamus kolegas labai atsakingai apgalvojus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra, balsuojame dėl šio projekto po svarstymo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2178 pritarta.
11.10 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 2, 5, 8, 9, 13, 15, 16, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3390(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3390. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys J. Varkalys. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-3390. Aišku, svarstymo metu buvo pritarta visoms Teisės departamento pastaboms, išskyrus 3 straipsnį, 2.2 pastraipą. Motyvas buvo toks, kad tėvas taip pat turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik tuo atveju, kai į ją neturi teisės motina. Taip pat apsvarstė Vyriausybės pateiktas pastabas. Pritarė visoms, išskyrus vieną. Tai būtent, kad į įstatymą… Papildomos lėšos, kurios bus reikalingos šiam projektui įgyvendinti, įstatymui įgyvendinti, būtų skiriamos pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto apsvarstytą lėšų poreikį. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Kviečiu po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
11.12 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1630 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1630. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė. Svarstymas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus ir motyvus. Noriu juos šiek tiek pristatyti. Ne šiek tiek, privalau visus juos išsamiai pristatyti, nes naujoje, tai yra galiojančioje, redakcijoje dar 2018 m. liepos 1 d. jau yra nustatyta daugiau išimčių, kai draudėjas, darbdavys, jeigu apdraustajam, šiuo atveju darbuotojui arba tarnautojui, apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės nustatyta MMA, ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio… atsiprašau, gali papildomai iš savo lėšų nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip MMA ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio. Šios išimtys yra siejamos su apdraustojo, o ne draudėjo teisiniu statusu, kaip siūloma šiame įstatymo projekte.
Antras argumentas, kad Seimas jau yra priėmęs įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d., – valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bus draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, tėvų arba globėjas, arba rūpintojas, nuolat prižiūrintis namuose šį neįgalų asmenį.
Trečias argumentas, nustačius išimtį dirbantiems pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje, kaip siūloma įstatymo projekte, būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Ir ketvirta, išimčių sąrašas tikrai neturėtų būti plečiamas. Už tokius argumentus, kurie plačiai ir išsamiai išdėstyti komiteto išvadoje, balsuota už, prieš buvo 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, mano kolegė R. Baškienė gan išsamiai komentavo šį įstatymo projektą. Vėlgi noriu pabrėžti, kad šiam įstatymo projektui jau dveji metai, daug atsiliepimų ir daug diskusijų. Svarbiausia, kad kai kuriais sprendimais… Aš suprantu tą gerą intenciją, kai įstatymų leidėjai nori rinkėjams padaryti lengvesnį, geresnį gyvenimą, bet mes turime matyti visą paveikslą ir negalime iš konteksto ištraukti vienos ar kitos minties ir jos inkorporuoti. Tada mes aiškiai turime matyti ir galimas pasekmes, ir kieno sąskaita mes visą tą darome. Todėl palaikau komiteto sprendimą ir balsavau už tai, kad šį įstatymo projektą atmestume.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Matyti turbūt reikia visą vaizdą, ir jeigu politikai deklaruoja, kad nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas yra jų prioritetas, iš tikrųjų priimti konkretūs sprendimai daro tai, kad tas nevyriausybinis sektorius nelabai gerai gyvena ir nelabai džiaugiasi jūsų priimtais sprendimais. Noriu pastebėti, kad šiuo įstatymu, papildomais pakeitimais buvo siūloma, kad „Sodros“ įmokų grindys nebūtų taikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos yra apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Tai yra labai ribotas skaičius organizacijų. Dabar bus ir jų konkretus registras, jos turės registruotis Registrų centre, pateikti savo ataskaitas. Taigi išimtys būtų taikomos tikrai labai ribotam kiekiui nevyriausybinių organizacijų ir jų darbuotojų.
Noriu pabrėžti, kad nevyriausybinių organizacijų finansavimas yra visiškai ne toks, kaip pelno siekiančių organizacijų, kurios gali planuoti savo pajamas ir numatyti, kiek išlaidų jos gali turėti. Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos yra finansuojamos labai nenuosekliai, dažnai ne nuo metų pradžios ir tikrai negali žinoti, kiek tų pajamų jos konkrečiai gaus. Todėl numatyti ir priimti žmogų į darbą, nežinant, kiek laiko tu galėsi jam mokėti atlyginimą, yra labai sudėtinga, todėl tikrai labai didelė dalis žmonių nevyriausybinėse organizacijose dirba ne visu etatu. Ir nors buvo prie šito įstatymo kalbama, kad bus sukurtas kažkoks modelis, kuris finansuos dalį socialinio draudimo įmokų nepelno siekiančioms organizacijoms, tačiau toks modelis vis dėlto nebuvo sukurtas, papildomas finansavimas nebuvo skirtas. Ko gero, tai net yra neįmanoma, nes nevyriausybinės organizacijos vienos gyvena iš paramos, iš tam tikrų fondų ar iš verslo organizacijų, kitos – iš ministerijų, kitos – iš savivaldybių finansavimo, todėl numatyti, kad kitos įstaigos taip pat privalės finansuoti dalį socialinio draudimo įmokų, yra tiesiog techniškai neįmanoma. Todėl prašau grąžinti kitam komitetui ir svarstyti, kaip būtų galima šią problemą išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1630 atmetimo. Komitetas siūlo atmesti. Balsuojantieji už – pritaria komitetui.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 19, susilaikė 10 Seimo narių. Projektas atmestas.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3906 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, truputį sutaupėme laiko, todėl kviečiu R. Baškienę pateikti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-3906. Priėmimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mielieji kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymu yra prašoma į Seniūnų sueiga įrašyti E. Pupinį ir prašoma tvirtinti šį Tėvynės sąjungos siūlymą. Tai atitinka visus Seniūnų sueigos kvotos reikalavimus.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame. Svarstymas. Niekas nenori diskutuoti. Galime pritarti po svarstymo? Pritariame. Priėmimas. Nėra užsirašiusių už, prieš. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3906) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3907 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3907. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo įrašyti mūsų naująją kolegę A. Gedvilienę į Seimo Antikorupcijos komisijos sudėtį. Maloniai prašau tam pritarti ir taip pat papildyti Antikorupcijos komisijos narių skaičių: vietoj 17 – 18. Padidinti skaičių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Po svarstymo taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Priėmimas.
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: visi vienbalsiai pritarė, kad nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3907) būtų priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-1648 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3910 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-1648 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3910. Pateikimas. Taip pat R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, į šią komisiją Lietuvos socialdemokratų frakcija siūlo įrašyti mūsų naująjį kolegą L. Jonaitį ir palinkėti jam sėkmės dirbant šioje komisijoje. Taip pat siūloma padidinti narių skaičių: vietoj 15 – 16.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Po svarstymo pritariame bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Pritarėme. Motyvai. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: vienbalsiai visi balsavo už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3910). Jis priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-40 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3909 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3909. Pateikimas. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Frakcijos „Lietuvos gerovei“ siūlymu į šios komisijos sudėtį yra prašoma įrašyti O. Valiukevičiūtę, ji labai tiktų šiam darbui. Maloniai prašome sutikimo ir Seimo pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti, klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo? Pritariame.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Taip, pritariame.
Ir priėmimas. Vienas straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso – Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: vienbalsiai visi balsavo už. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3909) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-24 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3908 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3908. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Įvykus pasikeitimams frakcijose, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija prašo vietoje V. Bako į delegacijos sudėtį įrašyti V. Poderį. Ir sudėtis būtų tokia: L. Kasčiūnas, R. Miliūtė ir V. Poderys. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Klausti nori Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš mačiau dar projektą, kur buvo išbrauktas tik V. Bakas, bet dabar jūs jau turite, matau, projektą, kur įrašyta kita pavardė. Tada aš ir klausimų nebeturiu, nes atrodė, kad jūs nerandate kandidato, būčiau pasiūlęs iš mūsų frakcijos paskolinti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Kandidatus surandame. Viskas gerai. Ačiū. Už norą pasiūlyti – taip pat.
PIRMININKAS. Daugiau klausti norinčių nėra, neužsirašė. Siūlau pritarti po pateikimo. Bendru sutarimu pritarta.
Svarstymas. Po svarstymo bendru sutarimu pritariame.
Ir priėmimas.
Motyvai dėl viso. (Balsas salėje) Galima užsirašyti. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). A. Sysas nori kalbėti.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – rimta organizacija. Man pačiam teko vadovauti delegacijai vieną kadenciją ir dar dvi kadencijas buvau narys. Bet būdavo visgi sutarimas, kad šioje delegacijoje atstovauja įvairių frakcijų žmonės. Dabar išeina, kad valdančiosios daugumos du frakcijos atstovai yra šios komisijos nariai ir vienas – opozicijos. Aš manau, tai bloga prielaida ir neteisingas kelias. Yra ir iš valdančiųjų daugiau frakcijų, ir iš opozicijos. Ten nesprendžiami vidaus klausimai ir vidaus peripetijos būti kam nors Seimo Pirmininku ar nebūti. Ten sprendžiami Europos Sąjungos klausimai, saugumo, bendradarbiavimo, tai yra santykiai su mūsų kaimynais. Aš manau, kuo daugiau frakcijų atstovų atstovaujama, tuo būtų geriau. Todėl negaliu pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Daugiau pareikšti nuomonę Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 9 Seimo nariai. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3908) dėl delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pakeitimo priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3911 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3911. Pateikimas. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Yra gauti prašymai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos daryti pakeitimus Seimo Europos reikalų komitete, M. Mackevičių pavaduotų šiame komitete J. Narkevičius.
Ir kitas pakeitimas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, J. Jarutį pakeistų, pavaduotų komitete G. Vasiliauskas ir A. Šimą pavaduotų V. Rinkevičius. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti Seimo narių neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo? Pritariame. Svarstymas. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu. Ir priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Nuomonė už, prieš. Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys, vienbalsiai 91 Seimo narys pritarė Seimo nutarimui (projektas Nr. XIIIP-3911). Jis priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, skelbiu pertrauką iki 12 valandos, kaip ir numatyta darbotvarkėje.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti darbo vietas, paskelbtoji pertrauka iki 12 valandos baigėsi. 12 valandų ir aš skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIIIP-3860(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIIIP-3860(2). Svarstymas. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją. R. Karbauskio nematau, gal galėtų S. Tumėnas? Galėtumėte perskaityti komiteto išvadą?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Skaitau komiteto išvadą. Posėdis įvyko rugsėjo 25 dieną, komiteto siūlymas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Buvo viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia yra susiję su vieno komisijos asmens pakeitimu, jis atsistatydino.
PIRMININKĖ. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ sudėties pakeitimo.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Chiune Sugihara (Čiunės Sugiharos) metais“ projektas Nr. XIIIP-3793(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Chiune Sugihara (Čiunės Sugiharos) metais“ projektas Nr. XIIIP-3793(2). Svarstymas. Kviečiu V. Juozapaitį perskaityti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rugsėjo 25 dieną svarstė ir bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Papildomas komitetas buvo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Maloniai kviečiu komisijos pirmininką A. Gumuliauską pasakyti jūsų išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Laivės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė klausimą rugsėjo 18 dieną ir buvo pritarta nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nebuvo. Motyvai. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, pažymint Č. Sugiharos 120-ąsias gimimo metines ir 80-ąsias gyvybės vizų išdavimo metines, manyčiau, tai tokia proga, kuri būtų labai tinkama mums priimti tą nutarimą, paskelbti ateinančius metus Č. Sugiharos metais, ypač dėl to, kad jo žygdarbis yra puikus žmogiškosios diplomatijos pavyzdys. Šiandien Lietuva ir Japonija, nepaisant to, kad yra tolimos ir kultūriškai, ir tradiciškai labai skirtingos šalys, tačiau gali būtent per šią patirtį, per šį žygdarbį bendradarbiauti ir tos prielaidos bendradarbiauti bus vis stipresnės. Manyčiau, kad būtų tikrai labai gražu ir tinkama, jei mes pritarsime tokiam nutarimui ir sudarysime dar daugiau sąlygų tokiam bendradarbiavimui ateityje. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių išsakyti motyvus prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. Maloniai prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo, kad 2020 metus paskelbtume Č. Sugiharos metais.
Balsavo 67 Seimo nariai, vienbalsiai 67 pritarė Seimo nutarimui.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais“ projektas Nr. XIIIP-3503(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais“ projektas Nr. XIIIP-3503(3). Svarstymas. Kviečiu V. Juozapaitį. Švietimo ir mokslo komitetas priėmė sprendimą. Perskaitykite išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu atsiprašyti. Prieš tai savo kalboje paminėjau, kad pritarta įstatymo projektui, iš tikrųjų nutarimo projektui. Taip, aš suklydau. Pirmiausia aš noriu padėkoti mūsų pirmininkui akademikui E. Jovaišai už suteiktą garbę ir pasitikėjimą man čia stovėti. Ir noriu pasakyti, kad rugsėjo 25 dieną komitetas taip pat bendru sutarimu nusprendė pritarti šio nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taip pat maloniai kviečiu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką A. Gumuliauską, nes ši komisija taip pat svarstė minėtą Seimo nutarimą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad mes svarstėme rugsėjo 24 dieną ir nutarimo projektui pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektas Nr. XIIIP-3427(2) (svarstymas)
Ir dar vienas nutarimas. 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektas Nr. XIIIP-3427(2). Kviečiu E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką. Šį kartą jau pats pirmininkas paskelbs komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Sveiki, gerbiamieji. Nemoku taip išraiškingai. Vienu žodžiu, mes svarstėme ir bendru sutarimu sutarėme. Tačiau yra viena Seimo nario A. Gumuliausko pataisa nukelti datą. Tam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, šiuo atveju Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą perskaityti komisijos pirmininką A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Mes svarstėme gegužės 29 dieną ir pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. S. Tumėnas. Maloniai prašau į tribūną. Jums skiriamos penkios minutės.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu vieningai pritarti Seimo nutarimui, kad 2021 metai būtų paskelbti Archyvų metais. Pirmiausia smagu, kad šiandien nebesigirdi replikų, kai tvirtiname nutarimus dėl metų, datų, dienų, nes pagaliau visi, man regis, suprantame, kad dažnai ne tik prisimindami datas, jubiliejus mes skelbiame tuos metus, bet ir norėdami iškelti problemas ir tas problemas spręsti.
Rytą kolegė V. Aleknaitė-Abramikienė priminė bibliotekininkų problemas. Su panašiomis problemomis susiduria ir visi mūsų archyvų darbuotojai. Ir nėra abejonės, kad archyvai yra mūsų tautos neišsenkantys istorijos aruodai, kurie padeda stiprinti ir siekti, ieškoti tautinio identiteto, istorinės atminties stiprinimo. Tai yra savotiški saugikliai ir kartu skatinimas domėtis mūsų istorija ir ta medžiaga, kuri yra archyvuose.
Deja, situacija nėra gera, ypač bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis. Žinome, kokia yra geopolitinė situacija Rytuose ir kitur, tačiau liūdna, kad yra beveik visiškai nutrūkę ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos archyvų. Pavyzdžiui, 2013 metais iš Rusijos archyvų dar buvo gauta 19 didelių archyvų komplektų. 2014 metais iš Rusijos dar buvo gauti 24 archyvų komplektai. Deja, nuo 2015 metų iki šių metų faktiškai visiškai nebendradarbiaujama, ir per tuos pastaruosius kelerius metus kiekvienais metais gauta tik po vieną archyvų komplektą. Liūdna, nes mūsų mokslininkams atsiranda spragų.
Panaši situacija yra dėl Minsko. Mes kartais kritikuojame, kad ministras L. A. Linkevičius bendrauja su Minsko pareigūnais ar Minsko ministrais, tačiau tai būtina daryti: jeigu nebendradarbiausime mes, nebendradarbiaus mūsų mokslininkai, archyvų specialistai, tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iniciatyvą ir visą viršenybę perims kitos valstybės, o ne mes. Taigi būtina ieškoti sąsajų, ir Archyvų metų paskelbimas, tikiuosi, prie to prisidės.
Kita problema yra užsienio valstybėse esantys archyvai. Pasaulio lietuvių metai. Deja, bendradarbiaujame su Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, mūsų archyvais. Žinome tik pagrindinius archyvus, tai yra Lituanistikos tyrimų ir studijų centro Čikagoje didžiulius archyvus, žinome Putnamo archyvus, bet nežinome kitų didžiulių archyvų sankaupų, pavyzdžiui, Kento valstybiniame universitete Ohajo valstijoje netoli Klivlando. Beveik visiškai nėra ryšio su Australijos lietuviais, kurie norėtų perduoti savo archyvus Lietuvai, tačiau neranda atsako ir bendradarbiavimo.
Taigi aš manau, kad Archyvų metų paskelbimas duos naujų tyrinėjimų impulsą, duos daug naujos medžiagos. Kviečiu pritarti šiam Seimo nutarimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip minėjo pagrindinio komiteto pranešėjas, dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Gumuliausko pasiūlymas, kad ne 2019 m. spalio 1 d., o gruodžio 1 dieną (keičiame datą) parengti Archyvų metų programą ir ją patvirtinti. Elementaru, kad dabar jau nuo spalio 1 dienos to nespėtume padaryti. Galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje: „Galime.“) Taip, jis techninio pobūdžio, aš manau.
Motyvai dėl viso Seimo nutarimo. Kas pageidautų kalbėti? Prašom. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš trumpai. Jau pasakiau pagrindinę mintį, kviečiu pritarti, nes tai duos peno, duos naujų archyvų tyrinėjimų impulsą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau S. Tumėną, situacija archyvų srityje yra tragiška, tiesiog klaiki, todėl reikia skelbti Archyvų metus. Bent jau dėmesį atkreipsime. Atrodo, kad tuoj pat tragiška situacija bus ir visos kultūros apskritai, nes finansavimas yra mažinamas, valstiečiai nuvaldys su kultūros pirmininku priešakyje kultūrą. Tai gal geriau skelbkime kultūros tragedijos metais arba tada rašykime – Archyvų tragedijos metai. Tai ką čia žymėti reikia?
Norint išskirti kokią nors sritį, o kuo archyvai yra ženkliai geresni negu bibliotekininkai? Arba bibliotekos? Arba muziejai? Čia maža kas. O fizikai? Fizikų kažkaip niekas nepastebi. Filosofai iš viso apleisti yra. Jie turi kurti partijas, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai štai tikrai yra dar daug daug apleistų sričių valdant valstiečiams, jos labai stipriai apleistos, beveik viskas yra apleista. Sudarykite sąrašą, dėl ko reikėtų labai daug metų paskelbti. Čia iki kokių 2050 metų iniciatyvoms yra daugybė galimybių reikštis. Aš sveikinu tokią jūsų kūrybinę potenciją, valstybei, aišku, ir konkrečiai archyvams dėl to gyvenimas pagerės, čia geras toks dalykas. Eilinį kartą džiaugiuosi jūsų kūrybiškumu.
PIRMININKĖ. Dėkojame už kūrybiškumo linkėjimus. (Balsai salėje) Replikos – po balsavimo, o dabar balsuojame.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tikrai būčiau nekalbėjęs, jeigu ne kolega Kęstutis. Aš noriu pasakyti tiek, Kęstuti. Pagrindinė priežastis yra ta, kad 2021 metais sukanka 100 metų Lietuvos Respublikos archyvui. Tai yra pagrindinė priežastis. Archyvai yra valstybės turtas ir vienas iš valstybingumo požymių.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
12.16 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254(3). Atkreipiu dėmesį, kad tai yra sujungti projektai Nr. XIIIP-987 ir Nr. XIIIP-3254(2). Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3254(3), kuris teikiamas sujungus Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-I343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3254(2) ir Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-987 nuostatas, ir komiteto išvadai. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymus aptarsime po diskusijos. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją J. Varžgalį. Prašom, kolega, perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, nes šis komitetas buvo paskirtas kaip papildomas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Maloniai kviečiu gerbiamąjį A. Vinkų. Diskusija. Ruošiasi A. Matulas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, mieli Seimo nariai, idėja įtvirtinti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kurie numatytų, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui būtų kompensuojama šimtas procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos, ir parengti atitinkamą įstatymo projektą, kurį su ponu D. Kaminsku turėjome garbę rengti… Kartu su ponu D. Kaminsku buvome pateikę daugiau kaip prieš porą metų.
Taip pat siūlėme, kad kompensuojant ambulatoriniam gydymui vaistus ir medicinos pagalbos priemones šimtu procentų bazinės kainos pacientui nebūtų taikoma jokia priemoka. Nors įstatymas numato, kad kai kurie vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos šimtu procentų, praktikoje pacientai, pagal poįstatyminiais teisės aktais nustatytą tvarką, įsigydami šiuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, primoka atitinkamą kainos dalį. Mūsų projektui pasiekti finišo nepavyko, nes buvo motyvuojama, kad valstybės finansinė padėtis neleis padengti susidarysiančių papildomų lėšų poreikio. Tačiau laikai keičiasi, ekonomika kyla. Dabar Seimo nariai inicijavo dar palankesnį pagyvenusiems žmonėms įstatymą keitimą, kuriuo minėtos lengvatos būtų taikomos ne asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus, o nuo 75 metų. Mes su ponu D. Kaminsku labai džiaugėmės ir kiti komiteto nariai palaikė, ir mes palaikome ir kviečiame balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Kviečiu A. Matulą. Diskusija.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, išties privalomojo sveikatos draudimo veikla paremta vadinamuoju solidarumo principu – visi moka faktiškai skirtingas įmokas, bet turi gauti vienodas paslaugas. Konstitucinis Teismas 2013 metais yra pasakęs, kad visi žmonės turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios turi priklausyti nuo pajamų, bet kaip ir sakiau, kad žmonės turi gauti vienodas sveikatos priežiūros paslaugas.
Dabar pažiūrėkite, ką mes turime. Veikia privalomojo sveikatos draudimo sistema, kurioje iki šitos kadencijos buvo 19 išimčių. 19 grupių žmonių turėjo išimtis arba mokėjo įmokas ne pagal pajamas, čia ypač liečia tam tikras kategorijas žmonių – ūkininkus ir kitas kategorijas žmonių. Kai kurie žmonės turi tam tikras privilegijas. Mes štai dabar, rodos, jau įvedame 22-ą grupę žmonių, kurie turės tam tikras išimtis ir gaus iš esmės geresnes, galima sakyti, paslaugas negu kitos žmonių kategorijos. Tai iš esmės tokią sistemą vadinti privalomojo sveikatos draudimo sistema jau neįmanoma. Sistema yra išdarkyta. Tai, kas dabar yra siūloma, be abejonės, yra naudinga žmonėms, bet iš esmės yra sprendžiamos socialinės problemos.
Mano giliu įsitikinimu, turime visi sutarti, kad pagaliau turime baigti Privalomojo sveikatos draudimo fondą naudoti socialinėms problemoms spręsti arba, jeigu sprendžiame, tai kažkas turi kompensuoti. Jeigu darome nuolaidą įmokoms, o tą, dar kartą sakau, konstatavo Konstitucinis Teismas, ir mes jo nutarimų neįgyvendiname, tada kažkas turi kompensuoti tą įmokų skirtumą. Jeigu mes dabar sprendžiame tam tikras socialines problemas, tai galbūt Socialinis fondas turėtų kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Dabar štai išeina situacija, kad valstybė yra pavedusi Privalomojo sveikatos draudimo fondui vykdyti tam tikras funkcijas, kurios yra nebūdingos Privalomojo sveikatos draudimo fondui, ir suma jau susidaro gerokai virš 200 mln., o praeitais metais mes sugebėjome iš valstybės kompensuoti, rodos, 30 mln. Tas skirtumas susidaro iš esmės virš 150 mln. Ta suma iš esmės galima ženkliai pagerinti situaciją: padidinti atlyginimus, spręsti vaistų kompensavimo problemas ir panašiai, ir panašiai. Jūs įsivaizduokite, mes turėtume eiti tuo keliu, kad kiekvienas, sudaręs sutartį, arba valstybė, drausdama pilietį, pavyzdžiui, neįgalųjį ar pensinio amžiaus žmogų, turėtų lyg ir sudaryti sutartis, nes mes, pavyzdžiui, drausdami kokį nors nekilnojamąjį turtą, visi sudarome sutartis. Man atrodo, mes irgi turime eiti tuo keliu, kad turime sudaryti… PSDF, Ligonių kasa turi sudaryti sutartį su žmogumi, kuris įsipareigoja saugoti savo sveikatą, kaip naudoti PSDF lėšas ir panašiai, ir panašiai. Savo ruožtu valstybė turi įsipareigoti.
Dabar mes pavedame tam tikras funkcijas, kurių, kaip sakiau, visiškai nepriklauso arba iš dalies nepriklauso spręsti, bent jau turi būti finansuojamos iš kitų šaltinių.
Dabar labai keista. Žmogus, mokėdamas įmokas, tikriausiai supranta, kad už tai susirgęs jis gaus kokybiškas paslaugas, o dabar jo lėšos yra naudojamos tam tikrų grupių žmonėms, kurie gauna tam tikras lengvatas. Tuo labiau kad tai, kas dabar čia nutarta, iš esmės bus labai sudėtinga administruoti. Galbūt geriau tada apsispręskime, padarykime, kad visi žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, nemoka už vaistus ar medicinines priemones kompensacijų. Kadangi tokį sprendimą turi teikti Vyriausybė, tai Vyriausybė turi surasti lėšų ir kartu su biudžetu teikti tokį siūlymą.
Dar kartą sakau: iš esmės neišeina kaip nors prieštarauti, bet mes einame labai ydingu ir neteisingu keliu. Tas kelias niekur neveda, tiesiog mes negalime spręsti dėl kokybiškų paslaugų teikimo, nesugebame nustatyti adekvataus atlyginimo, todėl problemų, man atrodo, sveikatos sistemoje ne mažėja, bet daugėja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąją komiteto pirmininkę. Yra gauta pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio jų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Gerbiamas A. Matulas siūlė papildyti 1 straipsnio 2 dalį. Prašome.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dabar neturiu po ranka to siūlymo, bet aš sutikau su visais komiteto sprendimais dėl siūlymų.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji komiteto pirmininke, tada jūs pasakykite, kaip komitetas reagavo į šiuos pasiūlymus ir kokia pozicija jų yra.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Aš argumentus trumpinsiu, nes čia daug įstatymų numerių. Šis pasiūlymas buvo registruotas dėl kito, tai yra dėl prijungto, projekto. Kadangi pasiūlymas buvo dėl pavadinimo, o pavadinimas sujungimo metu nesikeitė, tai jis yra neaktualus. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Čia jūs kalbėjote dėl pavadinimo, bet aš pristačiau ir prašiau pakomentuoti pasiūlymą dėl 2 straipsnio, dėl kurio jūs teigiate… Dėl 2 straipsnio.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Minutėlę, tuoj surasime. Dėl 2 straipsnio – 10 straipsnio 5 dalis. Papildyti 2 straipsnį…
PIRMININKĖ. Taip, būtent.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip pat komitetas nepritarė, nes pritarė Vyriausybės siūlomam variantui, kurį patobulino komitetas.
PIRMININKĖ. Taip, ir dar buvo vienas pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jam taip pat nepritarėme, nes nepritarėme anksčiau dviem minėtiems pasiūlymams, ir jisai tapo nebeaktualus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar gerbiamas A. Matulas sutinka su komiteto argumentais? Sutinka ir nereikalauja dėl to balsuoti.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. A. Vinkus – už. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Aš irgi kartoju, ką išdėsčiau, dar kartą, ypač išklausęs ir pono A. Matulo pasisakymą, ir kad jis sutiko su ponios A. Kubilienės argumentais, kuriais komitetas atmetė.
Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties nėra nieko keisto ar blogo, kad valstybė, esant finansinėms galimybėms, tam tikrą senatvės amžiaus ribą pasiekusiems asmenims kompensuoja paciento priemoka. Bet vis dėlto tuo požiūriu pono A. Vinkaus registruotas įstatymo projektas buvo labai aiškus, žmogui arba yra kažkiek metų, arba dar nėra. Šiuo atveju šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad kažkas kažkokiu būdu turės tikrinti žmogaus pajamas, vertinti, ar jos atitinka 95 % minimalių vartojimo poreikių, ir per visą šitą projekto svarstymą niekas nepasakė, kas turės administruoti visą šį ūkį. Ligonių kasos, vaistinės, žmonės? Estijoje buvusi vaistų priemokų kompensavimo tvarka, beje, dėl to ir nepasiteisino, kad daugybė žmonių negalėjo pasinaudoti tomis kompensacijomis, kadangi administravimo mechanizmas buvo pernelyg sudėtingas. Amžius yra labai aiškus kriterijus. Pagal amžių taikyti tokią kompensaciją yra visiškai paprasta. Kam yra reikalinga sukurti biurokratinį mechanizmą, kuris dar kainuos papildomus pinigus, ir neaišku, kas juos administruos, man yra visiškai neaišku. Iš principo neprieštaraudama idėjai, tikrai negaliu balsuoti už patį projektą, kadangi taip niekas per visą laiką į tuos klausimus ir neatsakė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 68, prieš nėra, susilaikė 13. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
12.32 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-692(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-692(3). Kviečiu A. Kubilienę. Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir sprendimas yra Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-692(3) atmesti, atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus.
Komitetas 2019 m. rugsėjo 25 d. posėdyje pritarė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3254(3), kuris teikiamas sujungus Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3254(2) ir Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-987 nuostatas. Šiuo įstatymo projektu, be kita ko, numatoma, kad 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojama 100 % bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ambulatoriniam gydymui, kainos. Tai yra įstatymo projektu Nr. XIIIP-3254(3) siūlomas teisinis reguliavimas apima ir šiuo įstatymo projektu siūlomas nuostatas. Todėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-692(3), netekusį aktualumo, siūlome atmesti. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš noriu pasakyti, ir komitete kalbėjau, šiek tiek gaila, kai atmeta tą mūsų pasiūlymą, bet kadangi iš dalies buvo atsižvelgta, didelių pretenzijų neturime. Bet pats tas parašymas – atmesti, kažkaip… Na, taip yra Statute, tai ta tvarka mane šiek tiek nuliūdino.
PIRMININKĖ. Deja, taip yra Statute. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti. Balsuojantys už pritariate, kad Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 55, prieš – 12, susilaikė 20. Įstatymo projektas atmestas.
12.36 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją gerbiamąjį A. Baurą. Prašom perskaityti išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų rugsėjo 11 dieną Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir svarstymo metu pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms ir kolegos Seimo nario J. Razmos siūlymui, tačiau nepritarė Vyriausybės išvadai ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 – prieš, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. E. Gentvilas, maloniai prašome. Ruošiasi V. Rinkevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kaip minėta, Ekonomikos komitetas svarstė šituos dalykus ir aš pasakysiu taip: patriotizmas yra būdas pridengti visokias nesąmones. Kai dangstomės nacionaliniu saugumu kaip patriotizmo apraiška, kaip priemone užtikrinti nacionalinį saugumą, tai tuo pretekstu arba po šituo dalyku mes sugebame pakišti visokias savo fobijas ir kitus dalykus.
Žiūrėkite, ką siūlo įstatymo projekto autoriai dėl įmonės „Problematika“. Daug nepasakodami aiškinamajame rašte jie sako, kad „įtraukimas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą užtikrins valstybės įmonės akcinės bendrovės „Problematika“ apsaugą nuo galimų privatizavimo grėsmių“. Privatizavimas vertinamas kaip grėsmė.
Gerbiamieji, skaitykime Konstituciją. Konstitucija remiasi privačia iniciatyva, privačiu verslu, šalies ūkis remiasi privačia iniciatyvia ir privačiu verslu. Tai dabar mes pradedame bijoti tos konstitucinės nuostatos ir sakome, kad „Problematikai“ padėsime apsisaugoti nuo galimų privatizavimo grėsmių. Pažiūrėkime, kokia faktinė situacija yra ir ką sako jūsų pačių Vyriausybė, apeliuoju į „jūsų pačių“, nes įstatymo projektą teikia valdantieji V. Rinkevičius, R. Sinkevičius, V. Ąžuolas ir A. Baura. Štai jūsų pačių suformuota ir deleguota Vyriausybė teigia, kad akcinė bendrovė „Problematika“ yra bendrovė, komerciniais pagrindais veikianti laisvojoje rinkoje. Jos teikiamas išvardintas paslaugas galima įsigyti Lietuvos rinkoje, todėl kelių statybos kokybę galima užtikrinti įsigyjant kelių statybos darbų ir medžiagų kokybės kontrolės paslaugas rinkoje.
Dabar gi viena iš rinkoje veikiančių įmonių „Problematika“ yra įsiūloma į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą ir ji tampa įmone, kuri gali veikti ne pagal rinkos santykius, o turėdama valstybės globą. Todėl šiuo požiūriu aš manau, kad nepakanka jokių pagrindų kalbėti apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą ir nėra jokio reikalo šią įmonę įtraukti. Ten yra viena funkcija – kelių, asfaltuojamų kelių storio kontrolės situacija. Jeigu yra reikalas vieną funkciją paimti ir paversti ją valstybės kontroliuojama funkcija, gerai, reorganizuokime šitą įmonę ir tą funkciją atiduokime prižiūrėti valstybei, o visos kitos šitos įmonės funkcijos gali veikti rinkoje, ką sako ir jūsų Vyriausybė.
Dabar kas atsitinka, kai valdžia užsimoja paimti į savo priežiūrą, į savo globą kai kurias funkcijas, rodo kitas atvejis – akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“. Žiūrėkite, rinkoje veikė vienuolika regioninių kelių priežiūros įmonių. 2017 metais R. Masiulis ėmė ir sujungė jas visas į vieną monopoliją, tai yra akcinę bendrovę „Kelių priežiūra“. Dabar šita monopolinė įmonė gauna teisę (praėjusią savaitę paskelbta), gauna teisę atlikti visų Lietuvos kelių priežiūrą be konkurso. 21 tūkst. kilometrų Lietuvos kelių bus prižiūrima vienos įmonės, monopolinės įmonės, akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“. Ar tai normalu?
Susisiekimo ministerija sako, kad, na, nėra rinkoje daugiau tokios įmonės, kuri būtų pajėgi prižiūrėti 21 tūkst. kilometrų kelių. Teisingai, nėra. Anksčiau buvo 11 regioninių kelių įmonių, kurios konkuruodavo su privačiomis įmonėmis, pavyzdžiui, apskrities kelius prižiūrėti. Rinka funkcionavo. Dabar sukūrė valstybinę monopoliją ir sako: atiduodame jai visus 21 tūkst. Lietuvos kelių be konkurso ir padovanojame 79 mln. eurų be konkurso, nežinodami, ar paskelbę konkursą galbūt mes rastume pigiau. Beje, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja ypač stambius objektus skaidyti, kad atsirastų konkurencija rinkoje. Šiuo atveju vengiama konkurencijos.
Ir paskutinis mano sakinys. Dar daugiau, yra pasiūloma šitą valstybinę monopolinę įmonę irgi apsaugoti nuo bet kokių rinkos pavojų, ne tik nuo privatizavimo, bet ir nuo bet kokios konkurencijos, įtraukiant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Gerbiamieji, negaliu tokiam socialistiniam dūsavimui pritarti ir balsuosiu prieš šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę. V. Rinkevičius. Prašau. Diskusija. Penkios minutės.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Eugenijus kalbėdamas ką tik sakė, pradėjo kalbą nuo žodžio „patriotai“. Iš tikrųjų patriotai reikalingi turbūt ir valstybei, ir kai kuriose ekonomikos srityse, ir taip toliau, bet žodis „patriotai“ be žodžio „protai“, man atrodo, yra labai blogai. Patriotą turi lydėti protas. Jeigu nelydi protas, o tik patriotas, tai galime padaryti labai daug klaidų ir prisidaryti daug bėdų.
Kalbant apie įmonių problematiką, mes šiemet labai daug viešojoje erdvėje girdėjome diskusijų, informacijos apie tai, kad mūsų keliai tvarkomi nekompetentingai, nekvalifikuotai, kad daroma daug kelių broko ir taip toliau. Mes turime vieną valstybinę įmonę, kuri atlieka tas paslaugas, per kurią valstybė gali atlikti kontrolę ir vykdyti savo politiką, ir dabar kažkodėl sugalvojome tą įmonę privatizuoti. Mano nuomone, tai yra visiškai nelogiška ir trūksta nuoseklumo. Iš vienos pusės, mes kalbame, diskutuojame ir pareiškiame, kad yra daug blogybių, nekokybiškai atliekami darbai ir taip toliau, valstybė praranda didžiulius pinigus, tam išleidžiame netoli milijardo, ir staiga įmonę, tą aukso kiaušinį, kuris atneša pajamas… Ta įmonė dirba pelningai, praeitais metais gavo 600 tūkst. gryno pelno. Tai yra dideli pinigai, kadangi dirba rinkoje, bet, iš kitos pusės, per ją valstybė gali vykdyti savo politiką. Ir atsisakyti tikrai būtų didelė klaida. Turi būti tęstinumas.
Mes galime rinkoje iš tiesų nusipirkti tas paslaugas, bet mes negalime nusipirkti visko. Mes negalime nusipirkti patirties, negalime nusipirkti nuoseklumo. Nupirksime, rinkoje laimės viena kokia nors įmonė, po metų kita ar tais pačiais metais trys keturios įmonės, kurios teiks tas paslaugas, už ketverių metų dar kažkokia, ir kas tai sujungs į vieną visumą? Nėra to. Mes turime turėti bent vieną įmonę, kuri nuosekliai atliktų tą darbą, būtų tęstinumas ir valstybė per ją galėtų daryti kokią nors įtaką ir kontroliuoti.
Kita vertus, ta įmonė yra moderni, įranga nupirkta nauja, yra laboratorijų, kurios gali atlikti ir medžiagų bandymus, taip pat, kaip buvo minėta, ir kelių statybos, ir kitas kontrolės funkcijas. Dabar išeitų taip, kaip tame anekdote, kad, žinote, nusipirkau dėžę degtinės už pusę kainos, po to pardaviau degtinę, o pinigus pragėriau. Tai maždaug taip čia išeitų, kad už didelius pinigus modernizuota įmonė, kas nors ją įsigis, tikrai nesumokės rinkos kainos, kiek kainavo ta įranga ir kiek įdėta į jos modernizavimą, laboratorijas ir įkūrimą, trečdalį, gal 20 %, o gal 10 % kainos tiktai sumokės. Parduodami tą įmonę, privatizuodami gal kas nors įsigis… Gal jau ir žinoma kas. Aš nežinau.
Aš manau, tikrai negalima daryti tokių klaidų – ta įmonė turi likti valstybės rankose ir teikti tas paslaugas, kurios reikalingos, būtinos. Tikrai šioje srityje Valstybės kontrolė turi stiprėti, nes tai didžiulės lėšos, ir mes už jas esame atsakingi. Todėl siūlau pritarti komiteto pateiktai išvadai ir jos sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusiją baigėme. Atkreipiu dėmesį, kad buvo Vyriausybės pateikta išvada. Komiteto argumentus jūs girdėjote.
Dabar motyvai. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos narių nuomonės skirtingos. Tai matote ir iš užsirašiusių diskutuoti. Čia yra tam tikra problema, kad mes, norėdami apsaugoti kokią nors įmonę nuo privatizavimo, šiandien turime vienintelę teisinę išeitį įrašyti ją į Strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašą. Gaila, kad nėra įstatymo ar kokio nors jo papildymo, kur būtų tiesiog neprivatizuotinų įmonių sąrašas, tai galėtų būti nebūtinai dėl nacionalinio saugumo motyvų. Be abejo, kalbant apie įmonę „Problematika“, sudėtinga būtų rasti nacionalinio saugumo aspektus.
Čia yra tikslingumo klausimas, ir tai išryškėjo komitete svarstant, kas ta įmonė yra. Ji yra lyg iš dviejų dalių. Yra moderni, unikali laboratorija, tokia iš esmės vienintelė Lietuvoje, kurią tikslinga išlaikyti valstybės rankose, ir yra dalis, vadinama technine priežiūra. Tą dalį užsimerkus galima ramiausiai privatizuoti. Bet tam, kad Vyriausybė galėtų įmonę išskaidyti į dvi dalis, matyt, laikinai nėra kitos išeities, kaip kol kas (sakau, kol kas) įrašyti į tą sąrašą, turint omeny, kad ateity ji iš to sąrašo turės dingti, o laboratorija galbūt pereis į kitą struktūrą.
Dėl kelių priežiūros. Sukūrus tokią monopolinę įmonę, įsivaizduokime, ją privatizavus, kai atsiras privatus monopolininkas, tikrai pasekmės galėtų būti ne pačios geriausios. Čia yra ir strateginis momentas. Be abejo, magistralinių ir svarbiausių kelių priežiūrą, esant sudėtingoms gamtinėms sąlygoms, yra svarbu užtikrinti reikiamu lygiu…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …ir tai gali padaryti valstybės kontroliuojama įmonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad strateginėmis įmonėmis stengiamės vadinti ir įtvirtinti tas įmones, kurios valdo nepakeičiamą infrastruktūrą, tai – magistralinis dujotiekis, jūrų uostas, oro uostas. Tai yra įstaigos, kurių infrastruktūros negalėtume taip paprastai ir lengvai replikuoti kažkuo kitu. Jeigu parduotum, privatizuotum ir teiktų prastą paslaugą, neatitinkančią kokybės reikalavimų arba kainos reikalavimų, tu nieko negalėtum padaryti. Todėl stengiamės tas įmones ir tą infrastruktūrą išlaikyti neprivatizuotą valstybės rankose. Tačiau įstaigoms, kurios neturi kritinės infrastruktūros, kurios tiesiog teikia paslaugas, valstybė nusprendžia, ar joms duoti užsakymą, ar neduoti užsakymo. Jeigu viena ar kita bus privatizuota, tai iš esmės nepakeis valstybės strateginio saugumo, nes valstybė bet kada galės visai kitai įmonei duoti užsakymą ir vykdyti tam tikrą veiklą, arba galės sukurti savo naują įmonę, kuri galės atlikti kontrolę, galės tikrinti kelius, galės prižiūrėti, prižiūrėti kokybę ir visus kitus dalykus. Todėl čia labai labai keistas atrodo sprendimas. Man atrodo, mes šiuo sprendimu devalvuotume tikrai nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčias įmones, tokias kaip jūrų ar oro uostas, todėl aš kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 62, prieš – 11, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
12.51 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3243 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, rytinę darbotvarkę baigėme. Noriu jūsų paklausti, ar dar leistumėte pateikti vieną įstatymo projektą? (Balsai salėje) Leidžiame. V. Simulikas labai prašo leisti pateikti paskutinį darbotvarkės 2-16 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projektas.
Jau jis tribūnoje, matote.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, nuoširdžiai dėkoju už galimybę pasiūlyti pasvarstyti gyvenimišką situaciją, kai praeitų metų sausio 1 dieną mes įpareigojome įstatymais žmones, dirbančius ne visu krūviu, mokėti mokesčius nuo viso krūvio. Aišku, socialinis teisingumas yra labai gerai, aš pritariu pačiai filosofijai, bet kelios kategorijos žmonių patenka po tuo sprendimu, kai niekaip fiziškai negali dirbti visą darbo dieną arba tai yra daroma dirbtinai, apeinant įstatymus ir visaip manipuliuojant. Pavyzdys – daugiabučių namų bendrijų pirmininkai. Iš tikrųjų jiems atlyginimus moka žmonės, kurie sumeta, paprastai pasakius, mokesčius tarpusavyje ir moka jiems atlyginimą, plius visi kiti susiję su tuo mokesčiai. Žinote, labai mažai yra pirmininkų, kurie dirba visu krūviu, nes daugelis jų yra senjorai, kurie krapštosi prie namų, savaime aišku. Išskirtiniai atvejai būna tie, kai kooperuojasi daugiabučiai, septyni, šeši ir taip toliau. Tai dabar alternatyva įmonėms, aptarnaujančioms daugiabučius namus, yra šie iniciatyvūs žmonės, kurie išrenkami arba prikalbinami būti pirmininkais, jiems yra mokamas koks nors atlygis, arba buhalteriai. Dirbdami jie, gaudami kelis šimtus eurų, mokesčius moka daugiabučių namų bendrijų žmonės tuos, kurie yra nuo viso etato. Antra kategorija žmonių, kurie susiję su ne visu darbo krūviu, – kiemsargiai, valytojos. Aš norėčiau praktiškai tų, kurie manęs klausosi, paklausti, ar jūs matėte kiemsargį ar valytoją, jaunesnį nei senjorą? Aš neimu amžiaus, kad nebūtų… Tikrai absoliuti dauguma… vienetai, taip, na, gal vienas kitas yra jaunesnis, kuris dirba visu krūviu, absoliuti dauguma kiemsargių ir valytojų dirba puse etato, ypač biudžetinėse organizacijose. Jeigu imtume švietimo įstaigas, jeigu yra pamokos ir neformalaus ugdymo užsiėmimai, realiai fiziškai aštuonias darbo valandas per dieną dirbti valytojai arba kiemsargiui nelabai išeina. Taip pat ir mūsų kontora. Jeigu pažiūrėtume, valytojos, aptarnaujančios Seimą, dirba 3–4 valandas per dieną, ne daugiau, išskyrus tą etapą, kai Seimo nariai dirba su dokumentais, su rinkėjais, dirba apygardose, kuria dokumentus, tada yra tuščias Seimas ir valytojos gali dirbti aštuonias darbo valandas. Realiai mes patys sukuriame situaciją, kai dalis žmonių yra atleidžiami vien todėl, kad nėra galimybės dirbti visą darbo dieną, krūviai yra maži, pusė etato ar ketvirtis etato, ar 0,75 etato, o mokesčius reikia mokėti nuo viso etato. Taigi gyvenimas įrodo, kad kai kuriais atvejais reikėtų išimčių. Dar kartą pasakysiu. Taip, kaip mūsų komiteto profilis yra pirmiausia žmogaus teisės, tai socialine prasme aš sutinku, kad kuo didesni mokesčiai sumokami valstybei, tuo yra geriau pačiam draudžiamajam asmeniui. Bet šiuo atveju yra protingumo principai, yra realybė. Tai arba mes norime tikrai praktiškai žiūrėti, kaip yra, arba mes norime toliau galvoti – iš kažkur atsiranda pinigų, kurie yra mokami už nepadarytą darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Ruošiasi A. Sysas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Nenori.
PIRMININKĖ. Nenori. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs pakartojote tą protingumo principą. Ar jūs skaitėte įstatymą, dėl kurio teikiate pataisą? Jūs kalbate apie senjorus, kurie visi yra drausti ir atleisti nuo prievolės mokėti socialinio draudimo įmoką nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, arba jums kažkas prikabino didelių ir ilgų makaronų ir jūs ateinate su pasiūlymu. Šiandien studentams (drausti asmenys) ir senjorams „Sodros“ grindys netaikomos. Jūs dabar kalbate apie šitas kategorijas žmonių. Skaitėte įstatymą ar ne?
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš kalbu apie kategorijas, kur dirbama ne visu etatu.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs kaip tik ir minėjote, kad galbūt yra ir tokių, ir tokių, kurie įdarbinti visu krūviu ir ne visu krūviu. Tai galbūt reikėtų kažkokių tikslesnių nurodymų įstatyme, kad nebūtų taip, kad žmonės iš viso nemokės „Sodros“ mokesčių, ir po kiek laiko jūs patys galvosite, kaip padėti gyventi, nes iš tikrųjų tas solidarumo mokestis pakankamai suprantamas. Aš suprantu, kad šiuo momentu trūksta pinigų, bet kažkada vėl gali jų trūkti. Iš tikrųjų nebus tokių žmonių, kurie po to už tą gerą darbą jūsų taip pat sėkmingai ir nemylės, kaip dabar galėtų pamylėti?..
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad valytojo atlyginimas yra ne tas, kuris yra siekiamybė gyvenime, manau. Kiekvienas darbas yra labai gerbtinas ir gera valytoja yra kur kas geriau negu blogas politikas. (Balsai salėje) Užjaučiu, bet taip yra, nes kiekvieną darbą reikia atlikti pareigingai ir gerai. Šiuo atveju aš pasakysiu labai paprastai: gerbkime žmones ir padarykime teisę jiems pasirinkti. O už kiekvieną darbą, atliktą darbą turi būti mokama teisingai. Šiaip dėl „Sodros“ visų mokesčių, pažiūrėjus kai kurias televizijos laidas, man kilo daug klausimų, ir aš tikrai duosiu paklausimus, kaip yra skaičiuojami vieni pensiniai metai, nuo kokių pinigų kiekio skaičiuojami. Mano turimais duomenimis, tai nuo vidutinės algos. Kiek žmonių Lietuvoje gauna vidutinę algą? Tai visa žemutinė grandis, kuri gyvena iš minimumo, realiai neturės pilnų pensinių metų už metus, o turės 0,7 ar 0,8 metų. Tai čia reikėtų labai rimtai susiimti šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia stažas skaičiuojamas ne nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo minimalios mėnesinės algos. Kodėl atsirado grindys? Nes buvo taip, kad 141 tūkst. Lietuvos piliečių, 141 tūkst.!, iš jų buvo 10 tūkst. įmonių vadovai, 9 tūkst. vadybininkų ir visokių kitokių, galėjo išgyventi už 157 eurus per mėnesį, paprasčiausiai formindavo mažiau. Priėmę įstatymo pataisas, mes padarėme išlygas, ir kolega, dar kartą įsitikinau, neperskaitė įstatymo. Išlygose aiškiai pasakyta, kad studentams, tiems, kas turi socialinį draudimą, ir senjorams, tai yra pensininkams, šitos grindų nuostatos netaikomos, jie gali dirbti penkias valandas, vieną valandą ir gaus už tą valandą. Už juos mokėti socialinio draudimo nereikia.
Dabar gerbiamas kolega vis kalba apie senjorus, kurie jau visi turi draudimą arba jie sulaukę pensinio amžiaus, tai šitos nuostatos netaikomos. Todėl siūlau atmesti, nes šiandien mes jau svarstėme labai panašų įstatymą dėl nevyriausybinių organizacijų, kurių paslaugas samdo valstybė, ir nenori sumokėti bent šitų žmonių vidutinį darbo… nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo socialinį draudimą, kad jie būtų drausti. Tai mes jį atmetėme. Aš iš viso nesuprantu, kam reikalingas šitas įstatymas, nes šiandien šitos nuostatos yra įstatyme.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo. Motyvai išsakyti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 35, prieš – 5, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Apsisprendžiame. Mygtukas „už“ – grąžiname tobulinti, mygtukas „minus“ – atmetame.
Balsavo 73: už tobulinimą – 53, už atmetimą – 20. Tobuliname.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir rytinį posėdį skelbsiu baigtą.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dėkoju. Vakarinis 14 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.