Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 318
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradėsime rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. lapkričio 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis mūsų klausimas – šios dienos darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama valdančioji dauguma, yra jau tokia tradicija, kadangi mano čia paskutiniai posėdžiai, tai nuteistojo, teisiamojo paskutinę valią visada įvykdo. Aš galvoju, mano tokie du prašymai frakcijos vardu, gal valdančioji dauguma pagal tą seną susiklosčiusią tradiciją, kad paskutinė teisiamojo valia įvykdoma, tai gal vienbalsiai pritarsite. Vienas mano siūlymas dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui T. V. Raskevičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Žinote, mano tekstas neilgas, gal leistumėte pristatyti?
PIRMININKAS. Jūs dabar…
P. GRAŽULIS (MSNG). Čia frakcijos vardu projektas Nr. XIVP-3296.
PIRMININKAS. …neperteikite turinio, tiesiog paprašėte įrašyti konkretų projektą. To užtenka.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir dabar dar kitas klausimas. Kadangi mane čia jau taip kaltino kaip prorusišką, prokinišką, kad aš už Kiniją, už Lietuvos santykių su Kinija išlaikymą ir prieš Taivaną, tai aš dabar pasiūliau tokią rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo. Tai čia, man atrodo, konservatoriai tikrai visi balsuos vienbalsiai ir tarp Kinijos ir Lietuvos investicijų skatinimo sutartis bus nutraukta. Tai dabar pažiūrėsime, kas už kinus, kas už rusus ir kam jūs iš tikrųjų tarnaujate. Man svarbiausia, kad visuomenė žinotų. Prašom balsuoti. Frakcijos vardu projektas Nr. XIVP-3296.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jums neteks pamatyti, kaip kas balsuos dėl rezoliucijos dėl Kinijos įtraukimo. Aš klausiu frakcijos seniūnės: jeigu teikimas yra frakcijos vardu, tai mes automatiškai rezoliucijos projektą privalome įtraukti be jokio balsavimo į opozicinės darbotvarkės dalį? Toliau dėl apkaltos. Deja, turiu jus nuliūdinti, kad balsuoti taip pat neteiksiu. Žinote, kad pagal Seimo statutą apkaltos iniciatyva turi būti paremta ketvirtadalio Seimo narių parašais, o ne jūsų vienu parašu. Tai aš negaliu laužyti Statuto ir to projekto, deja, darbotvarkėje nebus. Dėl siūlymų, man atrodo, viskas yra pasakyta.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne kartą esate sulaužę tą Konstituciją, na, dar vieną kartą, paskutinį, sulaužykite ir įtraukite tą tokį svarbų klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai, netęsime čia šmaikštavimo. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš manau, kad šitoje situacijoje, kokia yra šiandien už lango, diktatūroms pradėjus masinę ataką prieš laisvas šalis, mūsų Seimas vienbalsiai išreiškė savo, vienbalsiai išreiškė savo poziciją dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. Norėčiau pasakyti, kad dauguma šito Seimo narių jau pasakė savo nuomonę. Tai aš nelabai matyčiau, ką čia reikėtų svarstyti po pietų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau visiems Seimo nariams ir P. Gražuliui priminti, kad mes dėl užsienio politikos rezoliucijų paprastai balsuojame vieningai, prieš tai suderinę visas rezoliucijas Užsienio reikalų komitete, kur jau yra beveik visų partijų atstovai. Abi rezoliucijos nėra suderintos, prieštaringos ir provokuojančios. Tai labai prašau, kreipdamasis į opoziciją, jas atmesti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Prašau poną Ž. Pavilionį parodyti, kokia Seimo statuto nuostata, kadangi jūs labai laikotės, prieš tai J. Razma pasakė, kad negaliu, turiu laikytis įstatymų, Konstitucijos. Pone Pavilioni, kokia statutine nuostata… pateikite Statuto pataisą, kokiu straipsniu remdamasis aš turiu derinti su jumis, pone?
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai Gražuli, ne viskas yra surašyta Statute, yra ir tam tikros Seimo tradicijos, kurios neturi, be abejo, privalomojo pobūdžio ir nėra absoliučiai teisiškai įpareigojančios, bet mes stengiamės jų laikytis. Tai, be abejo, aš negaliu siūlyti išbraukti rezoliucijų projektų Užsienio reikalų komiteto pirmininko pasisakymo pagrindu, bet tas pasisakymas, manau, yra gana reikšmingas.
Dėl darbotvarkės dar tik paminėsiu, kad gal galime bendru sutarimu sutarti, kad protokoliniu nutarimu papildome sesijos darbų programą, kad P. Gražulis galėtų pateikti 2-5.1 klausimą – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų projektą. Priimame bendru sutarimu, ar kas?.. (Balsai salėje) Jeigu kas reikalauja balsuoti, prašyčiau prie šoninio mikrofono, nes aš negirdžiu. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėl šio siūlomo įstatymo projekto, kuris neįtrauktas į rudens darbų programą, siūlau balsuoti Seime.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tai siūlau valdantiesiems vieną kartą atsipeikėti ir nustoti engti opoziciją. Klausimas yra opozicinėje darbotvarkėje. Tai jūs dabar surandate Statuto spragas ir pradedate daryti makles, kad suvaržytumėte opozicijos teises pateikti projektą. Tai, kolegos, jūs leiskite pateikti tą projektą ir jį atmeskite, ir bus realizuota kolegos teisė pateikti, ką jisai nori pateikti, o jūs realizuosite savo laisvą mandatą ir nepritarsite. Dabar jūs blokuojate iš esmės kolegos pateikimą ir dar, negana to, iš opozicinės darbotvarkės. Jeigu būtų ne opozicinė darbotvarkė, aš tikrai nereaguočiau šitaip, bet dabar jūs varžote opozicijos teises. Aš jau nekalbu apie tai, kad dėl 35 opozicijos narių yra pradėtas tyrimas ir jis vakar atitampius advokatą Antikorupcijos komisijoje patyrė fiasko. Negana, kad jūs tyrinėjate, – jūs dar pradedate iš opozicinės darbotvarkės mėtyti projektus. Na, gėda!
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nors praėjusioje kadencijoje dabar moralizuojančios Seimo narės buvo kitokie veiksmai – opozicijos projektai buvo masiškai neįtraukiami į darbų programą, aš vis tiek siūlau bendru sutarimu vis dėlto sutarti, kad papildome tą darbų programą tam tikru protokoliniu nutarimu. T. V. Raskevičius, matau, nebereikalauja balsuoti, tą fiksuojame. Yra tas projektas darbų programoje. Tai D. Griškevičius dar dėl vedimo tvarkos. Ar dėl darbotvarkės?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ne, ne, buvo Matas pirmas.
PIRMININKAS. Nesvarbu, visi gaus pasisakyti.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš praeitoje, pavyzdžiui, kadencijoje nebuvau. Man atrodo, jeigu kažkas kažkada praeityje kažką darė, tai visada reikia tiems, kas priima sprendimus, reaguoti dabartinėse situacijose. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Aš tiesiog ir į Tomą kreiptis norėjau, nes vis dėlto reikia…
PIRMININKAS. Tai jau išsprendėme tą klausimą.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). …bet aš tiesiog, kadangi, kol jūs kalbėjote, aš atsistojau, tai aš tiesiog pabaigsiu tą mintį ateičiai. Tai, Tomai, irgi reikia būti nuosekliam, nes kai jūsų teikiamus projektus kas nors iš opozicijos siūlydavo išbraukti, jūs sakydavote, kad Seimo narys turi teisę juos pateikti. Man atrodo, o ir Agnė pasakė: Seimo narys turi teisę pateikti, bet po to balsuojama dėl to projekto. Tai tiesiog, man atrodo, nebesivelkime. Jūs jau, kaip ir sakė pirmininkas, išsprendėte tą klausimą.
PIRMININKAS. M. Maldeikis dėl darbotvarkės.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėl darbotvarkės. Aš manau, kad visos daugumos vardu, linkėdamas visiems ramybės, noriu pasveikinti A. Širinskienę gimimo dienos proga. (Plojimai)
PIRMININKAS. Tai darbotvarkės projektą aptarėme. Tad ar galime bendru sutarimu ją patvirtinti su papildomai įrašytu Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo denonsavimo“ projektu Nr. XIVP-3286? Tai būtų įrašoma į opozicinės darbotvarkės pabaigą. Dar vienas… Gal balsuojame, ar patvirtiname darbotvarkę, kad nebūtų ginčų paskui. Balsuojame dėl viso darbotvarkės projekto su mano įvardintu papildymu.
Balsavo 112: už – 101, prieš nėra, susilaikė 11.
Ir dar prašyčiau Seimo narių dėmesio. Gali būti dar vienas balsavimas. Sekretoriatas informavo, kad yra pareikšta Seimo nario R. Žemaitaičio iniciatyva tuo metu, kai vyks diskusija dėl jo apkaltos, leisti jam parodyti filmą, kuris, kaip suprantu, yra sukonstruotas sudedant įvairių autorių filmuotą medžiagą. Sekretoriatas informavo, kad jis nėra gavęs informacijos, patvirtinančios gautus autorių sutikimus rodyti tokį filmuką. Taip pat nebuvo būdinga Seimo diskusijose rodyti filmukus. Aš neprisimenu, kad Seime būtų buvęs toks atvejis. (Balsas salėje) Taip pat pažymėsiu, kad Seimo narys nepasinaudojo galimybe tą filmuką rodyti apkaltos komisijoje, jeigu jis yra svarbus, be to, turės galimybę rodyti Konstituciniame Teisme, jeigu iki to prieisime. Tiesiog mano siūlymas būtų, žinoma, sudarant galimybę pasisakyti R. Žemaitaičiui, visam Seimui spręsti, o ne vienam posėdžio pirmininkui, ar tas filmukas čia turi būti rodomas. (Balsas salėje)
Prašom. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip žinote, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, žmogus, kuris kuo nors yra kaltinamas, turi teisę į teisminę gynybą, visi pateikti įrodymai ir visa surinkta medžiaga yra sprendžiama viešai. Jeigu jūs kaip Seimo Pirmininkas šiandieną draudžiate, man ribojate teisę apsiginti nuo komisijos sprendimo, tokiu atveju traktuotina, kad Seimas pažeidė teisę į teisminę gynybą. Dabar jūs įvardinote dėl subjektų teisės, ar jie sutinka, kad jų publikacija būtų vieša. Informuoju, kad 2003 m. rugsėjo 9 d. LRT šitą filmą viešai publikavo, jisai buvo viešai prieinamas ir dabar yra mediatekoje. Aš prašau šitą filmą leisti parodyti, tai yra gynybos būdas, gynybos priemonė.
Antras dalykas. Tuose klipukuose, kuriuos jūs įvardinate, yra įdėti žmonės, kurie buvo viešai rodomi per LNK televiziją, per TV3 televiziją, buvo viešai jau savo profiliuose įdėta informacija, taip pat filmuko informacija yra pateikta TV3 ir „15min“, tai yra iš „Panoramos“ ir kiti dalykai. Jeigu jūs šiandieną priimate sprendimą drausti man rodyti šitą dalyką, traktuojame, kad jūs neleidžiate man tinkamai apsiginti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip minėjau, aš vienas sprendimo nepriimsiu, bet viso Seimo sprendimas yra aukščiausio lygio sprendimas. Prašau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš, kolega posėdžio pirmininke, tikrai esu nustebusi, nes anksčiau mes niekuomet nebalsuodavome dėl kitų Seimo narių ar ministrų noro rodyti medžiagą. Štai ponas L. Kukuraitis, pristatydamas projektą, taip pat rodė vaizdo medžiagą. Ar mes ir tokiais atvejais dabar pulsime balsuoti, ar leisime Seimo nariui rodyti, ar neleisime? Standartas turėtų būti visiems.
Kitas dalykas. Kaip kolega R. Žemaitaitis ką tik sakė, yra teisė į gynybą. Kada jis nori, tą teisę realizuoja. Jisai pasirinko tą teisę realizuoti būtent tokiu būdu – ateidamas į Seimo tribūną ir viešai, o ne komisijoje paaiškindamas savo ketinimus. Gal nedarykime vėl to cirko?
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš kaip narys komisijos, kuri nagrinėjo šitą atvejį, galiu pasakyti, kad R. Žemaitaitis daugybę kartų neatsiliepė į komisijos kvietimą ir neatėjo, ir nesinaudojo savo teise, bet vis dėlto, kad ir kaip ten būtų, kad ir koks jis būtų, jis turi teisę įrodyti tai, ką nori, jeigu tai neprovokuoja, jeigu nežemina Seimo. Jeigu jis garantuoja, kad tai nebus Lietuvos valstybės koks nors pažeminimas dar kartą, tai tada kokios problemos, tegul rodo, ką nori.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, priminčiau, kad apkaltos procedūra Seime nėra teismo procesas, todėl negalima taikyti tų pačių elementų. (Šurmulys salėje) Palaukite, palaukite! Teismas bus po to, Konstitucinis, tai yra speciali procedūra, aprašyta Seimo statute, ten labai aiškiai parašyta, kiek gali kalbėti, kas gali kalbėti, kaip atrodo visa procedūra.
Kitas svarbus dalykas, kad Seimas turi teisę apsispręsti, ką leisti rodyti, ko neleisti, kam leisti kalbėti ir kam ne. Priminsiu, praeitą kadenciją buvo opozicijos inicijuotų diskusijų, kai tuometinė valdančioji dauguma neleido ekspertams pasisakyti. Tokių žanrų buvo – neleista rodyti skaidrių ir kitų dalykų. Praktika yra, Statutas tą leidžia ir aš labai prašau apsispręsti.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pone Vyšniauskai, tai diktatūrinės valstybės bruožai. Ko jūs bijote? Bijote, kad parodys medžiagą, kurią rodė LRT ir kitur viešai publikuotą? Kas yra? Ar jūs neprisimenate, kad kiekvienais metais, kai Vyriausybė pristato biudžetą, visada yra pateikiamos skaidrės, visada. Kodėl dabar, šiuo metu, riboti Seimo nariui jo gynybą? Ar turite argumentų atsakyti į tai?
PIRMININKAS. Argumentai jau buvo pasakyti ir A. Vyšniausko. Neklaidinkime visuomenės, apkalta dar nėra prasidėjusi. Jeigu bus prieita iki apkaltos, ji vyks Seime, be abejo, R. Žemaitaitis galės kokią nori medžiagą rodyti ir niekas to negali uždrausti. Čia yra diskusija dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Diskusiją vis dėlto bent aš suprantu ne kaip filmų peržiūrą, o kaip diskusiją. Bet Seimas apsispręs, visi išsakėte argumentus. R. Žemaitaitis. Prašau dar kartą, bet…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, jeigu bent jau jūs nesusigaudote procedūrose, paskambinkite savo patarėjai R. Ruškytei, jums gal papasakos. Tiesiog gėda klausytis jūsų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Buvo Seimo narys R. A. Ručys, dėl analogiškos situacijos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nariui nebuvo suteikta teisė apsiginti plenarinių posėdžių salėje. Visiškai jokio ryšio nėra su komisija, tai yra G. Landsbergio istorija praėjusios kadencijos, kai buvo sudaryta jam ištirti speciali komisija. Jisai lygiai taip pat atsisakė eiti į komisiją ir duoti parodymus.
PIRMININKAS. Mes nenagrinėjame ėjimų į komisiją.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Dar kartą aš kalu: čia šiandien vyksta dėl teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą ar įvykdyti Seimo nariui apkaltą? Tai yra analogiška R. A. Ručio situacija. Leiskite man išdėstyti faktus, kurie buvo viešai prieinami, nejaugi jūs bijote? Kas čia yra, ką – čia Šiaurės Korėja, kad konservatoriai išsigando filmuko, kurį LRT rodė rugsėjo mėnesį? Nebijokite, mieli ponai, ten nieko nėra apie jus. Ten tikrai ne K. Bartoševičius ir jo „Ąžuoliuko“ choras.
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, niekas čia nieko nebijo, tiesiog Posėdžių sekretoriatas iškėlė tą klausimą dėl tokio rodymo teisėtumo, dėl autorinių teisių, tai į tai ir reaguojame, mes ne politiškai reaguojame. (Triukšmas salėje) Paskutiniai trys pasisako ir viskas. Daugiau nebebus. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, gal galima, štai ir vaikai stebi mus iš balkono, kiek nors tylos, kad išklausytume, kad Seimas nebūtų turgus. 12 metų dirbau universitete ir, kaip matau, jums šiek tiek yra sunkumų suprasti, koks gali būti žanras iš tribūnos pateikiant medžiagą. Dalis medžiagos gali būti videomedžiaga, dalis – pasisakymas, tai ir yra sudėtinė diskusijos dalis ir jau visas modernus pasaulis tą žino. Aš kiek matau, bekurdami diktatūrą, jūs susipainiojote tarp tų visų standartų ir nebežinote elementarių dalykų, kad vaizdine medžiaga iliustruoti savo pasisakymą tikrai galima ir tas yra daroma. Jeigu jūs su tuo nesutinkate ir bandote prisidengti autorinėmis teisėmis, tai yra visai nesusiję su tais dalykais. Jeigu R. Žemaitaitis mėgintų nuslėpti, kad čia yra LRT medžiaga ar „15min“ medžiaga, tada būtų pažeidimas, o dabar jis įvardina, kokie yra tos medžiagos šaltiniai. Dėkui.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jūs esate tikri cirkininkai, jeigu bijote, kad Remigijus dabar parodytų. Remigijus gali parodyti per Seimo nario pranešimą ir nereikės nei balsuoti, nei uždrausti – nieko. Ką jūs čia cirkinatės? O Sekretoriatas nieko nesako, ką jūs čia meluojate?
PIRMININKAS. B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau šiek tiek tokios ramybės įnešti dėl šito klausimo. Žiūrėkite, Seimas pavedė komisijai, aš toje komisijoje irgi dirbau. Yra konkretūs R. Žemaitaičio pasisakymai ir mums Seimas davė pavedimą išsiaiškinti, ar tie pasisakymai kaip nors pažeidė priesaiką, Konstituciją, ar jie kursto nesantaiką. Viskas. Nieko mums Seimas daugiau nepavedė nustatyti. Ar buvo sukurtas… Mes pasikvietėme įvairiausių sričių ekspertų, išklausėme ir priėmėme išvadą. Dabar pagalvokime, ar kas nors buvo iš tikrųjų sukūręs filmą, kokį nors dokumentinį, apie tai, apie R. Žemaitaičio pasisakymus. Niekas jokio filmo nebuvo sukūręs. Tai, ką dabar siūlo… Pasiklausykite. Dabar siūlymas žiūrėti filmą yra tas pats kaip siūlymas pažiūrėti filmo „Vienas namuose“ visas serijas, susėskime ir žiūrėkime. Lygiai tas pats pasiūlymas. Mes neturime išsiplėsti į šonus ir žiūrėti kažkokių kitokių filmų – mes turime žiūrėti tik apie R. Žemaitaičio pasisakymus, ir viskas, taškas.
PIRMININKAS. Paskutinis S. Skvernelis ir apsispręsime.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, išties norisi įnešti ramybės dėl šito klausimo. Pirmiausia, jūs esate labai toks laimingas, pone Linai Slušny, bet čia atskira tema, dėl ko jūs taip šypsotės. Yra paprasčiausias dalykas – pamatinė žmogaus teisė gintis ir gynybai panaudoti visas teisėtas priemones. Kartais man atrodo, kad šitoje diskusijoje, kuri čia dabar prasidėjo, jūs kaip ir norėtumėte, kad pono R. Žemaitaičio atžvilgiu būtų priimtas kitas sprendimas, ir po to spekuliuotumėte, sakytumėte, koks Seimas ar ten kažkas blogas buvo, kad negalėjo priimti sprendimo. Kam jūs dar pilate į degančią ugnį žibalo? Kas nenori to filmo žiūrėti, išeis iš šitos salės, kas nori – pažiūrės, ir viskas. Duokime teisę žmogui gintis, kad nebūtų nė viename iš etapų, o tai jau yra teisinis etapas, ta teisė apribota. Paskui sakome, kai sužlunga kokia nors byla, apkalta, kodėl teismas blogas pasidaro, prokuroras ar tyrėjas? Todėl, kad mes padarėme procedūrinių pažeidimų ir neleidome pasinaudoti pamatine teise į gynybą. Nedarykime emocijų. Kai rodys tą filmą, pažiūrės, kas nenorės, išeis papietauti ar dar ką nors veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik dar kartą tada R. Žemaitaičio paklausiu, ar jis tvirtai teigia, kad dėl autorinių teisių nebus problemos? (Balsai salėje) Aš tik noriu aiškaus atsakymo, kad dėl autorinių teisių dėl to filmuko rodymo yra viskas gerai.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, visa medžiaga, kuri yra…
PIRMININKAS. Aš klausiu, ar su autorinėmis teisėmis yra…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …yra absoliučiai vieša, nėra jokių autorinių teisių pažeidimų. Nebus jokių, nes su visais yra suderinta viešai.
PIRMININKAS. Tvarka, išgirdome. Gal bendru sutarimu leisti rodyti? Gerai, taip ir sutariame. Tada pradedame dirbti pagal darbotvarkę.
Darbotvarkės 1-2 klausimas. A. Strelčiūnas dar nori pasisakyti. Prašom trumpai.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, noriu, kad kartu mes pasveikintume. Pas mus į svečius atvyko „Ąžuolyno“ progimnazijos ketvirtokai. (Plojimai)
10.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-3287 (svarstymas)
PIRMININKAS. Sveikiname moksleivius ir pradedame darbotvarkės 1-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektą Nr. XIVP-3287. Svarstymo stadija. Pirmiausia išklausome D. Asanavičiūtės. Nėra. Pagal Statutą tyrimo komisija turi pasakyti, bet jeigu komisijos pirmininkė teigia, kad ji viską jau pasakė per teikimą, tai tiesiog sutaupysime laiko. Tada P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Sveiki, ponai konservatoriai, valdančioji visa dauguma ir gerbiami kolegos Seimo nariai iš opozicijos. Žinote, tiek tu apkaltų, tiek tų kaltinimų, kad tiesiog nespėju atsimušinėti ir nežinau nė kokia tema kalbėti, bet paskutinę minutę ateidamas į salę vis dėlto susigaudžiau. Čia yra tai, aš esu kaltinamas, kad išsakiau savo krikščionišką poziciją dėl to, kad homoseksualizmas yra iškrypimas. Aš rėmiausi Evangelija, Senuoju ir Naujuoju Testamentu. Kadangi leido R. Žemaitaičiui taip atsakyti, aš priėmimo stadijoje irgi parengsiu visus pranešimus iš Senojo ir Naujojo Testamento, ką kalba Bažnyčia ir Dievas apie homoseksualus, iškrypimus.
Aš tik priminsiu jums vieną atvejį iš Mato evangelijos, taip pat galėsiu priminti ir iš Kunigų knygos, Senojo Testamento, Mozės, kai Mozė išvedė žydų tautą iš Egipto nelaisvės, ką pasakė Dievas. Mato evangelijoje rašoma taip: „Kristus, kalbėdamas su apaštalais, parodė jiems į vaikus, vaikų būrelį, šalia žaidžiantį, ir jiems pasakė: „Vargas tam, kuris papiktins bent vieną mažutėlį. Geriau jis pasiimtų asilo sukamą girnų akmenį, užsirištų sau ant kaklo ir nusiskandintų. Jam bus lengviau Paskutinio teismo dieną.“ Tai yra ne tik Mato evangelijoje, galima daug cituoti ir apaštalo Jono pasisakymų, ką jis kalba apie seksualinius iškrypimus.
Taip pat noriu atpasakoti iš Senojo Testamento Kunigų knygos pasakojimą, ką kalba Mozei Dievas, kai išvedė žydų žemę iš Egipto nelaisvės. Mozei Dievas sako: „Moze, aš tavo tautai duodu žemes. Bet tose žemėse gyveno tautos. Ir tos tautos darė įvairiausius nusikaltimus.“ Ir išvardina labai daug seksualinių iškrypimų: vyrai su vyrais, moterys su moterimis, su gyvuliais, su vaikais, su lavonais, su medžiais, giminių kraujomaišos. Išvardina visus nukrypimus ir sako: „Dėl tų kalčių ta žemė tas tautas išvėmė.“
Taip pat aš noriu jums pasakyti, kad Kristus toliau, Dievas toliau sako: „Jeigu tavo tauta darys tokias pačias kaltes, ta žemė išvems ir tavo tautą. Ir nė vienas sodininkas savo žemėje nesodina išdžiūvusio vaisiaus – jį išpjauna, sudegina ir vietoj jo sodina vaismedį, kuris duos vaisių. Aš šios žemės sodininkas.“ Tai Dievo žodis.
Gerbiamieji, kalbant apie tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje, valdantieji krikščionys demokratai kartu su liberalais, ar liberalkonservatoriai, nukryžiavo krikščionybę ir patį Kristų. Kaip yra simboliška. Kristų prie kryžiaus prikalė to meto kunigai, Rašto aiškintojai ir fariziejai. Šiandien krikščionybę nukryžiavo konservatoriai. Jie propaguoja genderizmą, homoseksualizmą, kitus seksualinius iškrypimus, kas daro milžinišką žalą jaunimui. Aš manyčiau, kad atėję į Seimą vaikai, paaugliai buvo atvesti, gal ir buvo duota, aš negaliu tvirtinti, gal buvo duota, sumokėti pinigai po 10 ar 20, 50 eurų jiems, kad jie ateitų. Kai mitingo metu čia buvo irgi prie bibliotekos susirinkę, tai jie patys pripažino, ten V. Simonko, kad gavo 5 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos kažkokių fondų. Dėl to jie atėjo ir protestavo. Bet taip labai keistai – tuo metu nebuvo nė vieno lietuvio tame mitinge. Ir visi raštelį skaitė, nė vienas nekalbėjo savo žodžiais, matyt, tai, ką surašiusi Europos Sąjunga, pagal instrukcijas, kad gautų tuos 5 tūkst. eurų.
Kam didžiausia kaltė krenta dėl šio propagavimo? Didžiausia kaltė krenta jums, ponai liberalkonservatoriai, kurių čia nėra. Jūs vedate į pražūtį jaunimą. Amerikoje per dešimt pastarųjų metų dešimt kartų – tai oficiali statistika – dėl propagandos padidėjo homoseksualų skaičius. Taip pat mokslininkai yra nustatę, kadangi kelerius metus Anglijos, Amerikos ir Izraelio mokslininkai tyrė, ieškodami homoseksualumo geno, jo nerado ir nustatė, kad žmogus negimsta homoseksualus – jis tampa toks, tampa dėl auklėjimo, dėl propagavimo.
Aš dažnai savęs paklausiu: jeigu man nuo pat mažų dienų, nuo kelerių metukų būtų aiškinę, kai aš dar nežinojau, kas tie santykiai, kad santykiai tarp vyro ir vyro, moters ir moters vienodi, aš nežinau, kuo aš būčiau užaugęs. Kai šiandieną jaunimui nuo ryto iki vakaro kala, leidžia įvairiausias knygutes, dalina darželiuose ir mokyklose, aiškina, reikalauja, kad pabandytų, gal patiks vyrui ir vyrui, perrenginėja vaikus, tai yra jaunimo žalojimas. Šioje situacijoje tas atėjęs jaunimas yra suklaidintas ir man gaila jų, labiau gaila jų negu V. T. Raskevičiui arba jūsų valdančiajai daugumai.
Aš noriu jums priminti. Kai popiežius Pranciškus lankėsi Airijoje ir kai motinos jo paklausė, ką joms daryti, jeigu jų vaikas yra homoseksualus, jis atsakė: kreipkitės į psichiatrą, gydykite.
Aš noriu jums pasakyti dar vieną pavyzdį. Prisiminkime, Upės gatvėje pirmą kartą, kai dar parlamentaras, signataras K. Uoka buvo gyvas, mes taip pat protestavome prieš homoseksualų pirmą mitingą Seime. Tada mane vandeniu apipylė profesorius A. Zdanavičius. Po to jis pasitraukė iš Lietuvos ir parašė straipsnį, kad didelėmis pastangomis pasveiko, grįžo į normalų gyvenimą.
Mes ištieskime pagalbos ranką tiems vaikams. Mes juk neskandiname liūne narkomanų, alkoholikų – mes steigiame įvairiausias reabilitacijos įstaigas, stengiamės jiems padėti, kad jie grįžtų į normalų gyvenimą. Jeigu būtume visi homoseksualūs, gerbiamieji, nebūtų šio pasaulio, nebūtų nei manęs, nei nė vieno iš jūsų, juk homoseksualai negimdo. Mes negalime smerkti, bet skatinti nuodėmės, nusikaltimo, iškrypimų taip pat negalime.
Prisiminkime, kaip ir pradėjau, ką Kristus pasakė apaštalams rodydamas į vaikus. Jūs tą patį darote – jūs klaidinate vaikus, vedate į didelį nusikaltimą, laužote jų gyvenimus. Prisiminkite, ką kalbėjo V. T. Raskevičius: nepritariu homoseksualioms šeimoms, santuokoms, nepritariu homoseksualų eisenai. Žmogus bent, būdamas toks, neskatino tos propagandos.
Gerbiamieji, supraskime, kad tai yra blogis. O aš jaunimo, kur emociškai sureagavau, noriu… Gerbiamas jaunime, aš jums noriu ištiesti pagalbos ranką, tiktai padėti. Kreipkitės į gydytoją, neklausykite šios valdančiosios daugumos ir visų raskevičių, kurie tiesiog stumia į tą nusikaltimo ir gyvenimo laužymo liūną. Kelkitės jūs, kurkite šeimas. Moterys, mylėkite vyrus. Vyrai, mylėkite moteris.
Taigi sveikinu, vienu žodžiu, už šią apkaltą, kad aš galėjau išsakyti savo poziciją ir požiūrį. Niekada aš jos nekeisiu, gerbiamieji. Nesvarbu, kad aš silpnas, prastas ir nusidėjęs krikščionis, bet aš vis dėlto ginsiu tas krikščioniškas vertybes pagal supratimą iki pabaigos.
PIRMININKAS. Dabar pagal Seimo statutą gali pasisakyti du už, du prieš. Už užsirašė ir R. Petrauskienė. Tik iš tribūnos, ne iš vietos. Čia yra, na, specialiai Statute aprašyta procedūra, truputį kitaip negu per įprastą diskusiją svarstymo stadijoje.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už žodį. Iš tikrųjų jūs tik paklausykite, ką jisai kalba dabar – ir toliau šiame procese skleidžia neapykantos kalbą. Lietuvoje mes turime daug pavyzdžių, kai tolerancija, regis, smulkmenoms, neapykantos kalbelėms buitiniu lygmeniu, išsisakymams visokiose knygutėse, pradedant nuo buitinio antisemitizmo, būtent tas nejautrumas kažkada sukėlė vieną didžiausių katastrofų šalyje. Toliau analizuojant nesunku pamatyti, kad ta šaknis glūdi smulkmenose. Galbūt be šitų kalbelių, juokelių tikrai būtų daug mažiau neapykantos pritvinkusių žudikų ir kolaborantų, todėl labai svarbu turėti jautrumą neapykantos kalboms ir duoti atkirtį pačioje pradžioje. O kad tai nebūtų klaida, kad nebūtų koks nors asmeninis politikų santykių aiškinimasis, valstybėje mes turime teisėsaugos sistemą, kuri turi visas galimybes objektyviai įvertinti ir pasakyti, ar mes klystame, ar ne.
Kolegos, aš kreipiuosi į opoziciją. Neapykantos kalba Seime yra toks baisus dalykas, kuris akivaizdžiai pastebimas. Dalis Seimo net nesusimąsto ir nesuvokia, kokio lygio tai yra blogis ir kokio lygio tolerancija yra nepriimtina. Jeigu mes leisime tokio lygio politiniam parazitiniam marketingui vartoti pačią kraštutiniausią leksiką su melagingais kaltinimais tam tikroms grupėms ir mažumoms, vienu ar kitu atveju atsiras antras, trečias, ketvirtas ir penktas. Kol kas tie du atvejai yra suvirškinamas dalykas, tačiau ilgainiui gali atsitikti taip, kad per aklumą blogiui… mes vieną dieną suprasime, kad padarėme įtaką visuomenei tomis kalbomis, ir dalis visuomenės kitos kalbos ilgainiui nebegirdės. Mes visi būsime priversti tapti gražuliais, ir aš nežinau, ar mes to norime. Man asmeniškai tokios vertybės yra esminės ir kiekvienas turi atsakyti sau į klausimą, ar šitai turi būti Seime. Tiesiog dar kartą pagalvokite, ar pakankamai esame jautrūs akivaizdžiam blogiui… (Šurmulys salėje) (Prašom netrukdyti, Petrai. Mes galime asmeniškai už durų pasikalbėti.) …tegul kol kas ir dėl mažų detalių? Akivaizdu, kad blogio sėkla jokių kitų vaisių kaip žudynės, neramumai, patyčios ir negali atnešti. Atsakykime kiekvienas sau: ar šitas sėklas Seime sėsime, laistysime, auginsime ir ravėsime? Daugiau aš nieko neturiu ką pridurti. Ačiū už dėmesį. Ir jums, Petrai, taip pat dėkoju, kad beveik visai netrukdėte man kalbėti.
PIRMININKAS. Prieš pasisako M. Puidokas. Kviečiu į tribūną.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ką aš matau šiandienos Lietuvoje? Visų pirma valdantieji ramia sąžine atsistoja į tribūną ir kalba apie patyčias, apie niekinimą, vadindami kitokių pažiūrų žmones parazitais, nusikaltėliais, blogio sėkla ir panašiais pavadinimais. Ir nenoromis prisimenu, kad buvo ir kitokių laikų, kai Konservatorių partijai priklausė amžinąjį atilsį mano kolega LNK televizijoje R. Žilinskas, kuris palaikė tradicinę šeimą ir suprato, kad tų dalykų, kurie yra probleminiai, kurie skaldo visuomenę, brukti per jėgą žmonėms nereikėtų ir kad tokie žmonės kaip Laisvės partija tikrai neatstovauja homoseksualių žmonių interesams, kad jie tiktai skaldo, kiršina, priešina ir kelia neapykantą tokiems žmonėms, jie daro jiems gyvenimą Lietuvoje daug sunkesnį, daug labiau apsunkintą.
Kai kalbama, kad vienos ar kitos nuomonės išsakymas čia, Seime, pavers visą Lietuvą vienoda, visą Lietuvą pavers blogio sėkla arba gražuliais, kaip ką tik prieš tai įvardino tribūnoje kalbėjusi konservatorė, na, tai yra demagogija. Mielieji, visi suprantate, kad šiandien absoliuti dauguma tėvų tikrai nenori, kad darželiuose ir mokyklose jų vaikai būtų ugdomi pagal LGBT genderinę ideologiją, nes tai yra ideologija, kuri niekuo nesusijusi su homoseksualių žmonių teisių apsauga, su jų gyvenimo pagerinimu. Tai visų pirma yra susiję su visuomenės kiršinimu dėl ideologinių dalykų, kai žmonės galėtų tikrai darniai ir draugiškai gyventi. Ir tikrai absoliuti dauguma žmonių, ką rodo visos visuomenės apklausos, Lietuvoje nenori, kad jų vaikai būtų mokomi ar apie gintarinės širdies pasakas, ar apie dviejų princų meilę ir panašius dalykus, nes tai nėra tie dalykai, kuriais vaikai ir jų jautri psichologija turėtų būti maitinami nuo pat darželio amžiaus. Tai yra pažeidžiami žmonės, mažieji sugeria kiekvieną informaciją iš savo mokytojų, iš bendraamžių.
Valstybės pareiga ir užduotis, jeigu mes norime, kad mūsų valstybė būtų tvirta ir stipri, mūsų vaikus ugdyti remiantis Vydūno, Maironio, V. Kudirkos vertybėmis. Bet šiandieną kažkodėl viskas nukreipiama į bukas emocijas, į gyvulinius instinktus ir pamirštama apie Dievą, apie dvasingumą ir tuos dalykus, kurie daro mus visus kaip žmones kilnesnius.
Ir šiandieną šioje Seimo salėje mes nuolat girdime pykčius, gyvuliškas emocijas, tarpusavio neapykantą ir skaldymą, bet nematome tų sprendimų, kurių reikia mūsų valstybei. Mes matome, kad Seimo nariai, kurie atstovauja ne tai nuomonei, yra ne tik negirdimi, bet jie yra persekiojami, jiems yra keliamos bylos, organizuojamos apkaltos ir politinis susidorojimas, nors Seimas, kaip demokratinės valstybės tvirtovė, turėtų būti ta vieta, kurioje galima išsakyti skirtingas nuomones. Teisingas, neteisingas, geras, blogas nuomones – tegul vertina jas žmonės, o ne politikai organizuoja turėdami galią savo rankomis susidoroti su kitų pažiūrų, opozicijos politikais.
Tokiu būdu yra pateikiamas signalas ne tik opozicijai ir opozicijos Seimo nariams, bet ir visai visuomenei, kad jeigu drįsite išsakyti savo nuomonę atvirai apie tradicines vertybes, turėsite problemų darbe, jeigu drįsite išsakyti savo nuomonę atvirai, turėsite problemų mokykloje, jeigu drįsite išsakyti savo nuomonę atvirai universitete – tai darbą praranda dėstytojai, kurie išsako savo palaikymą tradicinėms vertybėms ar Jungtinių Amerikos Valstijų… D. Trampo pozicijai.
Ar tai yra demokratinė valstybė, kai žmonės yra bauginami ir negali išsakyti atvirai savo nuomonės? Ar tokia valstybė buvo kurta mūsų tėvų, kurie kūrė šios šalies Konstituciją? Ar tarpukario Lietuvoje A. Smetona, A. Stulginskis ir visi kiti šviesuoliai norėjo tokios valstybės ir tokios nepriklausomybės Lietuvai? Aš raginu Seimo narius atsibusti ir balsuoti prieš apkaltas P. Gražuliui ir R. Žemaitaičiui, nes tai yra politinis susidorojimas. (Plojimai)
PIRMININKAS. P. Gražulis jau kalbėjo. Statutas čia viską pasako, čia nėra kokio nors baigiamojo žodžio. (Balsas salėje) Gerbiamas Valkiūnai, jūs turėjote visas galimybes užsirašyti kalbėti, nes dar viena vieta laisva.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tai R. Petrauskienei patarčiau, kai jai rašo kalbas, kad ji kelis kartus persiskaitytų, nes čia net paskaityti nemoka to, ką jai parašė. Ir antras dalykas – neetiška. Kadangi tu ne kartą man pralošei rinkimus Klaipėdos rajono apygardoje, tai tau būtų gėda. Jeigu turėtum nors kiek sąžinės, tu nesuvedinėtum čia sąskaitų, nes kitaip tu nesugebi. Prieš mane nesugebi laimėti rinkimų, bent čia bandai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
P. GRAŽULIS (MSNG). …pašnekėti.
PIRMININKAS. …čia mes svarstome ne R. Petrauskienės kalbą, o jūsų imuniteto klausimą, tai nepainiokite žanrų. Pasisakymai baigti. Jeigu nėra daugiau užsirašiusių nei už, nei prieš, tada, kaip minėjau, balsavimas yra nenumatytas šioje stadijoje.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-3288 (svarstymas)
Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektą Nr. XIVP-3288. Pranešimą padaryti turi galimybę A. Valinskas, bet jo nėra. Tai turbūt taip pat manysime, kad viskas buvo pasakyta pateikimo stadijoje. Tai dabar diskusija. Diskutuoti užsirašiusius matome. Pirmiausia žodis suteikiamas R. Žemaitaičiui.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiami kolegos. Iš tiesų keista šiandieną kalbėti tokioje situacijoje, kai tau bandė uždrausti. Aš perskaitysiu vieną pranešimą: „Ačiū už klausimą. Kol kas pirmauja ubliudkai su klausimu: „Kiek gi palestiniečių vaikų nužudžiau?“ Ar atsiminsi ten visus mažo ūgio bjaurybes?
Antras dalykas, kad jie nėra vaikai – jie yra maži arabai, o čia yra didelis skirtumas.
Trečias dalykas, jie nėra žmonės, nes jie yra driežai.“
Čia Liberalų sąjūdžio narys D. Lupšicas, V. Čmilytės-Nielsen dešinioji ranka – patarėjas bei kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, jis lygiai taip pat prisidėjo prie smerkimo. Jis yra vienas pagrindinių jūsų rėmėjų. O dabar prašyčiau paleisti videoįrašą.
Rodomas filmo fragmentas:
– Veskite prie sienos.
– Judinkitės, nagi! (Vaiko verksmas)
– Eik!
– Ką jūs darote? Juk pažadėjote neliesti moterų ir vaikų! Klausėte tik apie ginklus. Ką jūs darote?
– Nusiramink.
1948 metai. Anglija, Palestina, Izraelio kariuomenė.
Rodomas vaizdo įrašas:
– Į vietas!
– Klausau. (Vaiko verksmas)
Čia yra tikri faktai, patvirtinti. Izraelio vyriausybė patvirtino tai.
Rodomas vaizdo įrašas:
– Nusitaikyti!
– Prašau, juk žadėjote, maldauju, nedarykite to! Jie vaikai, jie ne kovotojai! Prašau!
– Ugnis!
– Jūs žadėjote! Ne!
Galite visą filmą pažiūrėti (2009 m. rugsėjo 9 d.) LRT televizijoje. Čia yra žydų kariuomenės žmogus, kuris sutrypia vaiką, ką tik, prieš 2 valandas, gimusį kūdikį ir uždeda vėliavėlę.
Čia matote spalio (…) dienos vaizdus. (Rodomas vaizdo įrašas, kalba angliškai) Čia pasiūlo žudyti turistus, žudyti krikščionis demokratus, apskritai krikščionis žmones.
Vėlgi kiti įvykiai po „Hamas“ teroristinių įvykių Izraelyje, Izraelio (…). Garsas turėtų būti.
Rodomas vaizdo įrašas:
– Pakelkite (…), jeigu už mane nebalsuosite – į kapines nepriimsiu. (Juokas) Tai aš aiškiai ir atsakiau, ko klausia, nes man aukštas pareigas užimanti moteris taip sakė. Aš ir atsakiau: klaus koks mano darbuotojas, tai už pašalpą tokių klausimų nekelia. Atsakiau tikrai.
– Reik balsuoti.
– Pasakiau, tikrai nepriimsiu tų, kurie už mane nebalsuos, į žydų kapines galės eiti… (Juokas)
Čia kalba konservatorių seniūnas ir konservatorių meras A. Bautronis, Raseinių kandidatas per Seimo rinkimus, jis dabar pasiūlo: jeigu nebalsuos, užkasime mes juos žydų kapinėse. Prokuratūra atsisakė tyrimo.
Rodomas vaizdo įrašas:
F. KUKLIANSKY. Kad žmones skirsto į rūšis, į rases ir taip toliau, kartais mane tas dirgina. Nors iš tikrųjų žmonės… yra rūšys, porūšiai, taip toliau. Žydas yra vienas iš porūšių.
Čia kalba Žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, atsiliepdama apie mūsų kaip lietuvių tautą.
F. KUKLIANSKY. Atsirado… Žinote, aš nežinau, ar tai yra gerai kalbėti labai atvirai, bet aš jums pasakysiu…
---. Pasakykite.
F. KUKLIANSKY. …labai atvirai, kad žydai nekenčia lietuvių daugiau negu lietuviai žydų.
Galite įvertinti, kokios tada neapykantos kalbos kalbamos.
Rodomas vaizdo įrašas:
K. MASIULIS. Klaidingai laikoma, kad buvo turčių tauta, iš tikro tai buvo vargstanti tauta. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į Vilnių, tą prieškarinį Vilnių, pamatytumėte, kad labiausiai vargstantis sluoksnis buvo žydai, kad tos prostitutės ir tie (…) iš ten daugiausiai… Tai tikrai vargstanti tauta buvo.
Konservatorius Seimo narys K. Masiulis žydų moteris išvadino prostitutėmis, kurvomis tiesioginiame eteryje. Jums atrodo, kad tai yra moralu, teisinga, ar antisemitizmas, ar neapykanta?
A. Valinskas, Seimo Pirmininkas, pasiūlė šaudyti lenkus, pradedant nuo W. Tomaszewskio, nurodydamas konkretų subjektą, konkretų asmenį, konkrečią rasę, nukreipdamas prieš pačius lenkus.
(Leidžiamas įrašas) Ir čia yra J. Mekas. Tikrai siūlyčiau pasiklausyti, kol lengvai kalbėsiu, bus tekstas. Tai vienas iškiliausių mūsų Lietuvos menininkų, kuris kalbėjo apie Palestiną ir įvairius įvykius. R. Žemaitaitis gegužės mėnesį rašydamas savo postą labai aiškiai pasakė, kad agresija gimdo agresiją, niekam pasaulyje neleidžiama žudyti civilių žmonių, niekas neturi teisės smerkti tautos arba persekioti tautą už jos vykdomus nusikaltimus.
Baisius nusikaltimus vykdo konkretus žmogus, konkretus asmuo ir konkreti persona. Hitleris – vienas šlykščiausių asmenų, kuris buvo XIX–XX amžiuje, jeigu taip galime jį įvardinti, įvykdė vieną žiauriausių nusikaltimų žmonijai. Stalinas – lygiai toks pat gyvulys, kuris įvykdė tokį patį nusikaltimą.
Tai, kas dabar vyksta Rytuose, yra atspindys to, kad mes tautoje, pasaulyje ir visuomenėje negalime ramiai gyventi ir susitarti. Mano postas, mano kreipimasis buvo aiškiai (…) – mielieji mano, gyvenkite taikiai ir nepersekiokite vienas kito žmogaus atžvilgiu. Izraelio nugriauta palestiniečių mokykla buvo pastatyta už Lietuvos Respublikos pinigus, buvo skirti 5 mln. pinigų mokyklai pastatyti. Jie ją sugriovė ir išsivežė pamatus, blokus, plytas ir visus kitus dalykus.
Pirčiupių, Kaniūkų, Telšių ir visi kiti įvykiai. Konkretūs asmenys vykdė žiaurius nusikaltimus. Tarp šitų žmonių buvo ir lietuvių, ir žydų, ir rusų, ir gruzinų, ir kitų tautų. Niekas neturi pasaulyje leisti, kad neapykanta sklistų ir plistų. Visi šitie pasisakymai, kad žydai nekenčia lietuvių labiau negu lietuviai žydų, pasisakymai siūlant šaudyti lenkus, pradedant nuo W. Tomaszewskio, pasisakymai, kad galima žudyti vaikus, priveda prie baisių dalykų, to, kas dabar vyksta Palestinoje.
Mielieji mano, vakar naktį Jungtinės Tautos, žmogaus teisių komisaras, cituoju, faktiškai pažodžiui pasakyta tai, ką aš pasakiau gegužės mėnesį: „Spalio 7 dieną palestiniečių ginkluotų grupuočių įvykdyti žiaurumai buvo baisūs, žiaurūs, šokiruojantys, tai buvo karo nusikaltimai, kaip ir nuolatinis įkaitų laikymas.“ Ko gero, kiekvienas mes suprasime, kad tai, ką padarė spalio 7 dieną, protu nesuvokiami dalykai. Bet tautą sukilti paskatino prieš tai buvę įvykiai – nuo 1948 metų, nuo XVIII amžiaus, kai valstybės buvo daromos būtent tautos pagrindu.
Ir paskaitysiu kitą Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro poziciją: „Izraelio vykdoma kolektyvinė bausmė palestiniečiams civiliams taip pat prilygsta karo nusikaltimams, kaip ir neteisėta priverstinė civilių gyventojų evakuacija.“
Mielieji mano, kiekvienas pasaulyje mes gimstame, kad neštume taiką, dirbtume ir sutartume kartu. Kiekvienas psichopatas, kuris gimsta pasaulyje, kuris nori žudyti kitą tautą, persekioti, plėšyti vaikus, kankinti, neturi būti verčiamas… išvis neturėtų turėti mūsų visos visuomenės palaikymo. Tai, kas šiandien vyksta, kai kurie asmenys… būtent ir yra keliamas antisemitizmas.
Leisiu paskaityti vieną tokią tezę, mano pasakymą: „Jei pasaulis, kuriame mes gyvename, kalba apie mus, moraliai vertina mūsų praeitį ir šmeižia mus, mes neturime teisės pasilikti savo uždarame saugiame ratelyje ir tarpusavyje skųstis, kad mes esame skriaudžiami. Ši problema yra aštri, reikalaujanti sumanumo, politinių sugebėjimų, pasišventimo ir gilaus įsitikinimo, kad tai, kas yra daroma mums, yra neteisėta.“
Tai yra pasekmė, ko gero, vienos šlykščiausių knygų – R. Vanagaitės „Mūsiškiai“, kurią parašė remdamasi kagėbistų teikiama informacija ir duomenimis. Šiandieną tiesiog patys pagalvokime, kas vyksta su mumis, kas vyksta su mūsų visuomene. Ar mes galime remtis kagėbistų pateiktais duomenimis Amerikos Aukščiausiajame Teisme, emigracijos teisme, kur buvo teisiami mūsų lietuviai? Ar jūs pamiršote mūsų iškankintą A. Ramanauską-Vanagą, išpjaustytais organais ir išdarytais dalykais? Ar jūs pamiršote, pagal kokius įrodymus buvo šitie žmonės nuteisiami ir smerkiami?
Vieną kartą atsikvošėkime, skirkime 5–7 mln. pinigų ištirti visoms Genocido centre esančioms byloms ir nustatykime, kas yra. Ne vien žydai žudė – žudė ir lietuviai, žudė ukrainiečiai, žudė rusai, bulgarai – visi prisidėjo šiuo atveju. Bet šiandieną galų gale atsisukime į praeitį ir pasižiūrėkime, kas tie asmenys buvo, ir neieškokime šešėlių.
Nenoras antradienį išviešinti duomenų dėl KGB – tai dar viena uždelsto veikimo neapykantos bomba. Praeis 75 metai, tie dokumentai bus išviešinti. Anūkų anūkai vienas kitam keršys ir vienas kito nekęs. Jūs to norite? Aš, deja, to nenoriu. Tam aš, matyt, ir esu Seime, kad šio dalyko nebūtų. O mano pasisakymai tikrai kartais būna ir griežti, ir kontroversiški, ir gana emocionalūs. Ką kalbu, aš esu toks, koks aš esu, ir nesiruošiu, gerbiami kolegos, keistis. Man yra išvis keista, kad Seimas užsiima tokiais dalykais, kai biudžete skylė yra 3,7 mlrd. Jeigu jūs galvojate, kad jūs uždengsite R. Žemaitaičio apkalta, sėkmės jums.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisakys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dar kartą, ponai valdantieji, ar kaip jus čia įvardinti – prokurorais ar Seimo nariais, nežinau. Matant tai, kas pastaruoju metu vyksta Seime, kad po 30 metų, atgavę išbandymą kurti po 50 metų totalitarinės valstybės, mes vėl sukūrėme totalitarinę valstybę. Sovietmečiu buvo komunistinis režimas, o dabar tas režimas tapo genderistinis ir iš esmės neturi teisės joks žmogus pasakyti kitos nuomonės, negu pasakė Landsbergiai. Tai, ką pasakė Landsbergis, yra tiesa ir nekvestionuojama. Raskite nors vienas, ypač savo senelių, tėvų paklauskite, ką jie jums pasakys apie žydus. Juk tiesą pasakė R. Žemaitaitis, filmais pailiustravo. Kiekvienoje tautoje yra didvyrių, yra išdavikų. Nėra nė vienos tautos, kurioje būtų vien tiktai, kaip sako, patys kilniausi žmonės. Tai yra tiesa.
Man atrodo, kad labai gerai, kad šitą klausimą iškėlė R. Žemaitaitis, kad žmonės garsiai tarpusavyje pradėjo kalbėti, garsiau, net feisbukuose dalintis prisiminimais. Juk buvo šita tema ir yra šita tema uždrausta. Negalima kalbėti apie žydų – piliečių, o ne tautos – padarytus nusikaltimus Lietuvai, su bendradarbiavimu NKVD, KGB, su įvairiausiais žudymais Rainių miškeliuose. Visi žinome, kas tai darė ir organizavo. Mes visi žinome, kad buvo tose nusikalstamose struktūrose žydų, lietuvių, kitų tautybių piliečių. Apie kitus galime kalbėti, bet kad žydų ten buvo ir žydai dalyvavo tuose nusikaltimuose, negalima kalbėti. Lietuva paversta žydšaudžių tauta – ir nepelnytai, nes Lietuva buvo okupuota, savo valdžios neturėjo ir Lietuva pagal gyventojų, rizikavusių savo gyvybėmis, skaičių pirmoji pirmiausia ir daugiausia išgelbėjo žydų. Kur padėka, kur atsidėkojimas? Nėra. Toliau kaltinama Lietuva.
Pažiūrėkite, pastarieji įvykiai Gazos Ruože: pasmerkėme mes „Hamas“ organizaciją, kuri įsiveržė į Izraelį ir išžudė daugiau kaip 1 tūkst. taikių piliečių. Tai barbariškas veiksmas, bet kai aš užregistravau rezoliuciją, kad pasmerkime ir Izraelio vadovybės veiksmus, kai žudo vaikus, daugiau kaip 10 tūkst. žuvo per porą savaičių, nužudytų žmonių, tai jūs negirdite, ką kalba Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, ką girdi ir kalba net Amerikos prezidentas Dž. V. Bušas, ką kalba Europos Sąjungos šalys, reikalauja… Atsiprašau, Dž. Baidenas. Jūs pažiūrėkite, ką jie kalba. Jie reikalauja paliaubų. Jie reikalauja nutraukti perteklinę jėgą. O jūs? Aš užregistravau rezoliuciją, kad mes, Seimas, pareikalautume, kad būtų skelbiamos paliaubos, kad nebūtų žudomi vaikai. Tik 15 Seimo narių balsavo, kad šitą rezoliuciją įtrauktume į darbotvarkę. Kas užvaldė jus? Ar tai jūsų laisva valia tokia, ar jūsų tai yra tikras požiūris ir jūs pritariate dabartinei situacijai, kas vyksta Gazos Ruože? Pritariate vaikų skerdimui?
Ir dar vieną detalę aš jums pasakysiu. Man atrodo, tik istorija atsakys į šitą klausimą. Ar jūs tikite, kad „Mossadas“, pati geriausia pasaulyje žvalgyba, perspėjus Egiptui, nežinojo, kad bus „Hamas“ įsiveržimas? Kodėl leido taikius žmones skersti visą dieną? Kodėl? Kas atsakys į šitą klausimą? Ar nebuvo?.. Man kyla mintis, o gal reikalinga buvo šita provokacija, tokia kaina, tokia baisi provokacija, kad galėtų nušluoti visą Gazos Ruožą? Gal tai yra?
Gerbiamieji, nejaugi aš demokratinėje valstybėje negaliu kelti versijų ir minčių? Ir dar noriu pasakyti: šitie nusikaltimai, kurie gimdomi Gazos Ruože, yra getas. Jie uždaryti kaip dideliame inde – niekur negali pabėgti, atjungta elektra, neturi vandens, žmonės marinami. Jūs to nematote, jūs tam esate abejingi. Tai gimdo antiizraelietiškas, antisemitines nuotaikas tarp žmonių. Štai kas yra…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Valdantieji, atsipeikėkite. Atsipeikėkite vieną kartą.
PIRMININKAS. Toliau pasisakys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų, kalbant tiek apie mūsų dabartinę situaciją Lietuvoje, tiek apie pasaulio karščiausius įtampos regionus, Artimieji Rytai jau daugybę metų yra vienas iš tų regionų, kurie yra nuolat kamuojami ilgų ir sunkių karų. Man teko pačiam asmeniškai lankytis su NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacija Izraelyje, Vakarų Krante, bendrauti tiek su Izraelio parlamentarais ir politikais, tiek su Palestinos politikais, su jų dabartiniu vadovu Vakarų Krante M. Abasu.
Akivaizdu, kad tas karas, kuris tenai vyksta ir nuolat atsinaujina daugybę metų, yra labai sudėtingas dalykas ir pasiekti taikos susitarimą ir sprendimą yra labai labai sudėtinga. Tada mes su britų delegacija buvome suformulavę netgi tam tikrus pasiūlymus, gaires, kaip tas taikos procesas galėtų vykti. Jis negali visiškai patikti nei Izraeliui, nei palestiniečiams, nes tokio sprendimo, kuris abiem pusėms visapusiškai būtų geras ir patinkantis, tiesiog nėra.
Deja, pasaulio bendruomenė kol kas negirdi nei Jungtinių Tautų balso, nei imasi konkrečių sprendinių. Vienintelis, ko gero, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas D. Trampas dėjo didžiausias pastangas, kad Artimuosiuose Rytuose įsivyrautų taika. Jisai pasiekė labai daug per vieną savo kadenciją, kai daug arabiškų valstybių sudarė taikos susitarimus su Izraeliu, pripažino Izraelį kaip valstybę ir buvo pajudėta link dviejų valstybių sprendimo.
Dabar jūs įsivaizduokite situaciją, kai palestiniečiai turi teisę į savo valstybę nuo 1947 metų. Mes, Lietuva, esame maža šalis, mes turėtume suprasti, kad jie turi teisę į valstybę, kad Jungtinėse Tautose buvo priimtas sprendimas dėl dviejų valstybių įkūrimo. Izraelis kaip valstybė veikia jau daugybę dešimtmečių. Palestinos valstybės yra tokia situacija, kad jinai nėra įkurta iki pat dabar. Akivaizdu, kad jie jaučia tą skriaudą, kad dėl tos skriaudos ir neteisybės jausmo yra terpė teroristinėms organizacijoms, yra terpė žmonėms verbuoti, daryti žmonėms įtaką ir įvairiems išpuoliams prieš žmoniškumą kurti. Tol, kol pasaulio bendruomenė savo sprendimo tenai neįgyvendins, taikos tame regione ir nebus, nes tas neteisybės jausmas ir iš kartos į kartą besiliejantis kraujas gimdys dar daugiau neapykantos ir pykčio.
Todėl aš, kaip Lietuvos Seimo narys, raginu jus, kolegas, atsibusti ir suprasti, kad Lietuva, kaip maža valstybė, visų pirma turi būti tuo dariniu, kuris ragina siekti taikos, o ne karo, kuris ragina siekti sprendimų, kuris ragina įvesti tarptautines Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgas į tą regioną. Tegul palestiniečius prižiūri Jungtinių Tautų narės, tokios musulmoniškos šalys kaip Turkija, kuri yra NATO narė, ar tie patys Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Jordanija, jos gali prižiūrėti palestiniečius. Tegul Vakarų šalių, NATO šalių, tokių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Jungtinė Karalystė, pajėgos padeda prižiūrėti Izraelio karines pajėgas tam, kad kariniai susidūrimai tenai liautųsi.
O ką mes dabar darome Seime? Mes paimame ir pasakome: viena pusė teisi, tegul karas tęsiasi, nesvarbu, kad kiliminis bombardavimas, viskas gerai. Aš nesakau, kad Izraelis neturi teisės gintis, bet gynybos priemonės turi būti pamatuotos. Jeigu mes matome, kad karinėmis priemonėmis sprendimas nėra galimas ir kraujas liejasi tik toliau, ir vaikai turi būti operuojami be anestetikų, be elementarių vaistų ligoninėse, ar tai yra geras sprendimas? Ar tokį sprendimą Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, Seimo nariai turi palaikyti? Ar tai yra kilnu, ar yra garbinga taip elgtis ir palaikyti tokius sprendinius?
Aš kviečiu jus išgirsti, kad Lietuva, kaip maža valstybė, turi būti tas diplomatas, kuris neša taiką į pasaulį, o ne kursto karus. Todėl tokie sprendimai, kai mes galvojame ir nusileidžiame iki tokių smulkmenų, ką kaip pasakė ne taip R. Žemaitaitis ar kuris kitas Seimo narys, iškreipia patį politikos vaizdą. Taip, galbūt jie parinko ne pačius geriausius žodžius, taip, galbūt buvo galima pasisakyti geriau ir tiksliau, bet jeigu mes esame demokratinė valstybė, mes turime gerbti teisę į nuomonę. Jeigu to nebus, mes būsime diktatūra.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisako R. Petrauskienė. Kviečiu į tribūną.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Tai, kas dabar vyksta, yra peržengiamos bet kokios ribos. Kadangi Lietuvoje vyko Holokaustas, mes turime būti ypač atidūs žydų tautai ir jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, netrukdykite Seimo narei pasisakyti, nereplikuokite. Prašau tęsti.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ir jeigu ribos yra peržengiamos, teisėsauga turi spręsti, kas yra teisus. Tam ji ir yra. Ką aš noriu pasakyti? (Neįmanoma kalbėti, reikia žiūrėti į kitą pusę tiesiog ir viskas.) Ir jeigu ribos yra peržengiamos, tam yra teisėsauga. Kas, jeigu ne Seimas, turi rodyti aukščiausius retorikos, politikos ir elgesio standartus? Todėl tikrai būkime atidūs ir balsuokime atsakingai, nes Holokaustas Lietuvoje yra tikrai baisus dalykas, į kurį reikia visada atsižvelgti ir jį prisiminti.
PIRMININKAS. Kolegos, aš dar kartą prašau: jeigu jūs ir nesutinkate su pasisakančių kalbomis, prašau nereplikuoti. Galbūt ir jūsų kalbos ne visiems patiko, taip pat ir P. Gražulio, bet visi jas kantriai ir ramiai išklausėme.
Toliau diskusijoje pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mažame miestelyje Pietų Lietuvoje, iš kur yra kilusi mano šeima, per dvi naktis 1941 metais dingo visas miestelis. Vieną rugpjūčio naktį surinko visus vyrus, nuvedė į lauką, apsupo ir po keliolikos valandų neliko 2 tūkst. žmonių. Vieną rugsėjo naktį surinko visus vaikus, visus vaikus miestelio, visas moteris, nuvedė prie katalikų kapinių, kur guli mano senelis dabar, apsupo, palaikė ir po keliolikos valandų neliko 3 tūkst. žmonių. 3 tūkst. žmonių!
Kodėl vyko Holokaustas? Mėgsta kai kurie veikėjai, apie kuriuos mes šiandien kalbame, spekuliuoti. Na, tikrai pakalbėkime apie šalį, kuri yra kalta dėl Holokausto. Tai yra Vokietija. Vokietijos visuomenė padarė milžinišką pažangą per šiuos 70–80 metų. Yra prirašyta daugybė mokslinių tyrimų, išvadų, kodėl visas tas siaubas įvyko. Aš čia neišdėstysiu jums didelės paskaitos apie tai. Bet vienas iš pagrindinių faktorių, veiksnių, kodėl vyksta tokie dalykai, yra politinis populizmas. Politikai atsakingi už žmonių manipuliacijas. Tada žmonės, panašiai kaip tas kelių kalvų… Tūkstančio kalvų radijas Ruandoje, kai politikai pradėjo skleisti nesąmones, pradėjo rodyti filmukus arba pasakoti pasakas apie tai, koks iš tikrųjų yra baisus kaimynas, tada kaimynai pradeda žudyti kaimynus. Todėl politikas ypač atsakingas ir turi ypač atsakingai elgtis ir kalbėti.
Antisemitiniai juokeliai privačiame vakarėlyje yra problema, bet tai yra maža problema. Antisemitinis juokelis iš Seimo nario, žinant mūsų istoriją, yra nusikaltimas ir niekas daugiau. Sisteminis kalbėjimas, sisteminė manipuliacija istoriniais faktais, sisteminis etikečių klijavimas konkrečiai tautai, na, taip yra peržengiamos ribos.
Žinote, galima palyginti tai, ką daro R. Žemaitaitis, su sportu. Aš pateiksiu, aš nesu futbolo žinovas, bet aš taip suprantu, yra pražangos, jas mes… Na, politikoje dažnai būna pražangų: mus svarsto komisijose, papeikimus gauname, mus nubaudžia rinkėjai. Na, pražangų sporte būna, viskas gerai, bet kartais būna nesportinių pražangų, jeigu tu sumuši teisėją arba ginčijiesi su teisėju, ir tave pašalina iš žaidimo.
Lygiai taip pat antisemitizmas yra nesportinė pražanga. Viso to negalima daryti, tai yra uždrausta Baudžiamojo kodekso. Kodėl? Todėl, kad mes turime, visas pasaulis turi Antrojo pasaulinio karo patirtį, kai žmonės žudė kaimynus, draugus. Kodėl? Todėl, kad taip politikai sumanipuliavo, papasakojo, kokių yra baisių tautų, parodė gal filmukų, kažkokių paveikslėlių, ir kaimynas nuėjo žudyti kaimyno, su kuriuo kartu ėjo į turgų, nesvarbu, kokios tautos.
Būtent todėl Baudžiamajame kodekse yra aiškus draudimas. Seimo nariui reikia žinoti Baudžiamąjį kodeksą, jo laikytis ir laikyti liežuvį už dantų. Ir nemanipuliuoti, neskleisti antisemitinių nesąmonių.
Kritikuoti Izraelį, Ameriką, ką tik nori, gali tai daryti, tai yra normalu. Tu kritikuoji valdžias, tu kritikuoji sprendimus, tu kritikuoji kolegas, visa tai yra gerai. Bet tai, ką jūs išdarinėjate, gerbiamas kolega, yra klasikinis antisemitizmas, klasikinis būdas žaisti senomis žaizdomis.
Populizmas, politinis populizmas, suvaidino lemiamą vaidmenį, kodėl kilo Holokaustas. Todėl mes, kaip atsakingi politikai, deja, neturime kito pasirinkimo. Ekspertai yra suformavę vieningai… Aš tikrai tikėjausi, kad ateis R. Žemaitaitis į komisiją, pasakys savo nuomonę, parodys savo…
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …pozicijas, bet jis net to nesivargino padaryti. Todėl sprendimas yra akivaizdus.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbės A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiandieną, kolegos, norėčiau kreiptis į jus galbūt ne tiek kaip komisijos pirmininkas, nes išvada buvo pristatyta, jinai yra visiems prieinama, bet labiau kaip eilinis Seimo narys.
Antradienį pristatant komisijos išvadą R. Žemaitaitis labai iškilmingai pareikalavo manęs, kaip pirmininko, prie visų žiniasklaidos priemonių pacituoti 2018 m. gruodžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris, pasak jo, yra labai svarbus tokių komisijų darbui ir privalėjo būti įtrauktas į komisijos išvadą, ir mano netgi kone mintinai turbūt išmoktas. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris neegzistuoja.
2018 metų gruodį Konstitucinis Teismas yra priėmęs tris nutarimus ir nė vieno iš jų gruodžio 12 dieną. Galbūt R. Žemaitaitis suklydo, turėjo kitą 2018 metų gruodžio nutarimą? Nė viename iš tų nutarimų apskritai nėra žodžio „komisija“, išskyrus vieną vienintelį kartą viename iš tų nutarimų, jame jinai yra netgi ne Seimo apkaltos komisija. Galbūt jis turėjo omenyje kitą gruodžio 12 dienos Konstitucinio Teismo nutarimą? Paskutinį kartą Konstitucinis Teismas gruodžio 12 dieną yra priėmęs nutarimą, vienintelį kartą, 2005 metais – nutarimą dėl „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymo. Jame vėlgi, taip, komisija yra minima, Vertybinių popierių komisija.
Dabar suprantu, kodėl R. Žemaitaičiui taip dažnai išsprūsta kaltinimai visiems teisiniu nihilizmu arba teisine beraštyste, nes kai gyveni teisinėje realybėje, kuri yra sudaryta iš neegzistuojančių Teismo aktų ir nutarimų, nenuostabu, kad su jais niekas kitas ir nebus susipažinęs. R. Žemaitaičiui antradienį sunkiau sekėsi ne tik su teise, bet ir su istorija. Man iš šios tribūnos melu pavadinus R. Žemaitaičio teiginius, kad Pirčiupių kaimą (to jis iki šiol nėra paneigęs) išžudė žydai, šioje Seimo salėje kilo toks sujudimas, lyg prie tribūnos būtų nusileidęs ateivis. Tai aš suprantu, kad Lietuvai būtų labai paranku tapti pirmojo kontakto su nežemiška civilizacija tašku, bet kol kas dar to teks palaukti. R. Žemaitaitis man iš savo vietos išrašinėjo dvejetus už istoriją, teigė turintis ar susipažinęs su kažkokiomis Genocido centro pažymomis. Gerbiami kolegos, Genocido centras man puikiai tinka kaip šaltinis šiuo klausimu. Kadangi R. Žemaitaitis labai mėgsta cituoti ką nors iš telefono per šoninį mikrofoną, aš šio bei to iš jo pasimokysiu. Jeigu turite telefoną ir paiešką, įveskite į gūglą Pirčiupių žudynes ir pirmasis laukelis, kuris jums iššoks, turėtų būti Genocido centro puslapis. Jį atsidarome ir skaitome patį pirmąjį sakinį: „Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. birželio 3 d., nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų.“ Nacių okupantai. Tiesą sakant, žinoma ne tik kuri pusė kalta dėl Pirčiupių, tačiau šis istorinis įvykis yra taip gerai išnagrinėtas, kad netgi žinome vardą ir pavardę žmogaus, davusio įsakymą, tai yra V. Titelis, ir tikslius SS dalinių pavadinimus, kurie tą įsakymą ir įvykdė. Galbūt R. Žemaitaitis turi papildomos istorinės informacijos apie 1944 metų vasarą Lietuvoje sudarytus SS dalinius iš žydų, ir jeigu jis tos informacijos turi, aš ją mielai pažiūrėsiu, ją įvertinsiu ir, jeigu jinai pasitvirtins, aš šitoje tribūnoje suvalgysiu tą apkaltos komisijos išvadą. Tačiau gaila, kad R. Žemaitaitis nepasirodė komisijos posėdžiuose, iš kitos pusės, jei R. Žemaitaitis toje komisijoje būtų liudijęs remdamasis tokia pačia informacija ir jos suvokimu, kaip girdėjome antradienį, tai kokią realią pridėtinę vertę mums būtų suteikęs aidas iš alternatyviosios realybės, man suprasti yra iki pat šiol sunku.
Gerbiami kolegos, sprendimą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo, jei nesvyruosime, turės priimti Konstitucinis Teismas. Bet tam tikrus sprendimus mes jau priimame šiandien čia. Suprantu, kad tokiam žmogui, reikalaujančiam remtis neegzistuojančiais Konstitucinio Teismo nutarimais, o istorinius įvykius ne interpretuojančiam, o perrašančiam, ir antisemitizmas gali nustoti būti antisemitizmu, neapykantos kurstymas gali nustoti būti neapykantos kurstymu, o melas nustoti būti melu. Tačiau šitie dalykai tokie privalo išlikti visiems mums, tai tokius juos ir išlaikykime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Dėl vedimo tvarkos – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šitoje temų maišalynėje norėčiau pasakyti, kad aš labai apgailestauju, kad kolega pradėjo tą industrijos šaką, apie kurią aš pasakyčiau: lietuviško dugno pakėlimas ir padarymas iš to sau populiarios industrijos, kuri jį vėl kitais metais darytų ženkliu politiku. Tarp temų kolega, kuris šiandien yra mūsų dėmesio centre, galėjo pasirinkti kitą temą. Aš noriu pasakyti, kad mano motina, išbuvusi ketverius metus vokiečių lageryje ir atsitiktinai išlikusi gyva Vokietijoje, man yra pasakiusi esminius dalykus, susijusius su bandymu išlikti žmogumi. (Šurmulys salėje) Pone Žemaitaiti, jūs tas ribas peržengėte, žmoniškumo ribas. Šiandien jūs kalbėdamas, išplėsdamas visą dalyką, kalbėdamas apie Izraelį, užmiršote pasakyti, kad Izraelio Valstybė, jos ne okupuotos teritorijos, o tikra teritorija buvo užpulta ir pagal Jungtinių Tautų visus nutarimus ji turi teisę gintis. Šitą dalyką jūs užmiršote pasakyti. Tai vienas dalykas. O tie žmonės, kurie išėjo gyvi iš lagerių, turėjo teisę sukurti savo valstybę, kad daugiau to neatsitiktų. Izraelio kareiviai neleis, kad atsitiktų tai, kas atsitiko Holokausto metu.
Aš noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Aš labai gailiuosi, kad keletas narių mūsų šitame Seime bando sekti pono R. Žemaitaičio pėdsakais. Aš manau, kad jisai nesudarys partijos ir Seimas parodys savo brandą. Ačiū. Mes tikrai išlaikysime tai, ką mes kuriame nuo 1990 metų – tarpusavio toleranciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Tokie pasisakymai dėl vedimo tvarkos turėtų būti trumpesni. A. Širinskienė pirmoji buvo prie mikrofono.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi apkaltos komisijos pirmininkas pagaliau pradėjo studijuoti Konstitucinio Teismo sprendimus, tai dar labai rekomenduoju pasiskaityti vieną EŽTT bylą, kuri vadinasi Jeruzalė prieš Austriją, ir pasiskaityti apie opozicijos politikų tam tikras teises ir jų apsaugą.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis eilės tvarka.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų A. Valinskas buvo teisus, aš tiesiog antradienį kalbėdamas vietoj 2019 metų pasakiau 2018 metus, nes žurnalistams kalbėjau apie 2019 metus. Aš tiesiog pacituosiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentus, galite ateiti pasiskaityti. „Rūdninkų girioje veikusių sovietinių partizanų būrių skaičius ir nacionalinė sudėtis.“ 1994 metų liepos mėnuo. Žydų – 516, rusų – 531, iš viso 1 tūkst. 157. Dabar… „Žydas partizanas (…) Zeleznikovas po karo gyrėsi, kad jo draugai sučiupo maldavusią pasigailėti…“
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, tikrai čia…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Palaukite, čia yra esmė, pirmininke. Jis pasakė, kad nėra tokių duomenų. Tai aš dar kartą perskaitau: „…kad jo draugai sučiupo maldavusią pasigailėti kaimietę, prispaudė jos galvą prie akmens, o kitu rieduliu perskėlė moteriai kaukolę. 35 metų Stasė Molienė bandė kūnu pridengti pusantrų metų dukrelę Danutę. Abi buvo nušautos.“ Tai yra būtent žydo partizano Zelenskovo parodymas. Dar kartą atsiverskite KGB dokumentus, atsiverskite genocido dokumentus apie Kaniūkų ir Pirčiupių kaimo įvykius, atsiverskite vieną kartą.
PIRMININKAS. T. Tomilinas dėl vedimo tvarkos.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Razma, aš jūsų prašau leisti man irgi 23 sekundes paleisti įrašą, kur kalba ponas R. Žemaitaitis. Labai svarbu prie mūsų šiandienos pokalbio. (Plojimai) Tikrai, dauguma leidžia. Leiskite, aš paleisiu per mikrofoną, 23 sekundės.
PIRMININKAS. Vis dėlto laikykimės tvarkos. Fiksuokime, kad priėmimo metu jums bus sudaryta galimybė tą įrašą paleisti. Buvote užsirašęs diskutuoti, turėjote tą galimybę.
T. TOMILINAS (DFVL). Tik dabar gavau.
PIRMININKAS. Kalbėjote iš tribūnos, tai galėjote leisti lygiagrečiai filmuką. Kolegos, mes nukrypsime nuo Statuto, jeigu pradėsime plėtoti diskusiją dar papildomais filmais ar pasisakymais. Tai nepykite, gerbiamas kolega, į priėmimą koncentruokitės.
Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Negana to, kad čia per šiuos pasisakymus turbūt prokurorai vėl braukia prakaitą nuo kaktos ir galvos, kam čia dar reikėtų kokių ikiteisminių tyrimų už pasisakymus, tai vis dėlto… Aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad virš jų yra dangus, aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad jie yra apaštalai. Bet vis dėlto turėtų būti kažkokios ribos, kas šitame Seime yra kalbama. Ponas R. Žemaitaitis, jau nežinau kelintą laiko tarpą, nieko daugiau nedaro, kaip varo visokio laipsnio vatabautizmą apie viską, ką tiktai galima, bet tiktai ne apie savo pasisakymus. Man atrodo, vis dėlto ribos turėtų būti net ir tada, kada žmogus neva ginasi.
PIRMININKAS. Pritariu, kad ribos turėtų būti, bet kai Seimo narys jų nesuvokia, yra sudėtinga stabdyti, nes vyksta apkaltos inicijavimo procedūra. Tikrai nenoriu sukurti precedentų kokiems nors papildomiems teisiniams ginčams, kad buvo neleista pasisakyti. Baigiame šitą klausimą.
Dabar jau turbūt ramiai svarstysime projektus ir iš karto galėsime balsuoti, nes esame pasiekę balsavimo intervalą. Galbūt kaip tik šiuo momentu mane galėtų pakeisti kolega V. Mitalas, kadangi jam numatyta toliau pirmininkauti.
11.24 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019(2)ES (priėmimas)
Tik paskelbsiu klausimą. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019(2). Priėmimas.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Priėmimas. Aplinkos apsaugos įstatymo priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Nėra pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Čia gal pranešėjo… K. Adomaitis galėtų ateiti į tribūną ar kas kitas būtų Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas? Dėl 4 straipsnio komitete yra nepritarta Teisės departamento… Ar galėtumėte ką nors pakomentuoti?
K. ADOMAITIS (LF). Bendru sutarimu komitete mes nepritarėme, tai buvo tokia Teisės departamento techninė pastaba dėl fizinių ir juridinių asmenų, kaip juos traktuoti, ir buvo nutarta komitete nepritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime 4 straipsniui pritarti be pastabos? Galime, pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Nuo 6 iki 11 straipsnių nėra pastabų. Galime pritarti šiems straipsniams? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ačiū komiteto pranešėjui.
Dabar dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku, jis prasidės greitai. A, jau yra. Tvarka. Tai mes galime ir balsuoti. Kviečiu balsuoti, ar priimame Aplinkos apsaugos įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 5 straipsnio pastabų nėra, galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, bet jinai buvo nekonkreti. Tai 6 straipsniui kviečiu taip pat pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto prieš kalbės A. Stončaitis. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš principo iš tikrųjų pritariu šiam teikiamam įstatymo projektui, pačiai idėjai, nes reikia griežtinti iš tikrųjų atsakomybę už padaromą žalą gamtai. Tačiau yra vienas „bet“.
Mes palengva pereiname nuo galimybės reguliuoti administracine tvarka prie baudžiamojo persekiojimo. Na ir esu paprašęs statistikos, bet manau, kad jinai… Tikrai paskutinių kokių trejų ketverių metų statistika bus tokia, kad procentiškai vis daugiau žmonių Lietuvoje yra patraukiama ir nubaudžiama baudžiamąja atsakomybe, tai yra vis daugiau baudžiamąja tvarka baustų žmonių. Aš manau, kad daugeliu atvejų pamirštame, kad tikrai yra didžiulės ribos ir didžiulės galimybės taikyti administracinę atsakomybę.
Šiuo atveju, sakykime, iš tikrųjų diskutuotina riba, kai 15 tonų nepavojingų atliekų ir 7 tonos pavojingų atliekų. Kodėl esant 7,5 tonos mes nebegalime taikyti griežtos administracinės atsakomybės? Iš tikrųjų tos žirklės dar nepanaudotos ir manau, kad čia galimybių turėtų būti. Bet iš principo šiandieną, matyt, reikia pritarti projektui, tačiau šitas mano išsakytas pastabas siūlyčiau turėti omenyje ateityje.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės A. Gedvilienė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Neketinau kalbėti už, nes iki tol nebuvo labai daug diskusijų Seime, bet aš noriu pastebėti ir atliepti, ką ką tik kolega A. Stončaitis kalbėjo. Tai mes šį įstatymą ir priimame dėl to, kad dabar nėra atskirties tarp Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso. Baudos yra labai panašios ir labai arti viena kitos. Ką konkrečiai šiuo įstatymu mes kalbame? Tai kalbame apie atsakomybę tų juridinių asmenų, kurie teršia jūrą, aplinką ar kitas erdves pavojingomis, nepavojingomis ar kitokiomis atliekomis ir pakartotinai. Ir dėl to, kad būtų atskirtis tarp baudžiamosios, keliame finansines baudas, kad būtų atgrasyta nuo taršos aplinkoje. Komitete Vyriausybė atnešė šiek tiek švelnesnę poziciją, dėl Seimo narių pasiūlymų jinai buvo sugriežtinta, diskusijos po to jau nebuvo, visi čia, salėje, pritarė. Aš kviečiu palaikyti. Man atrodo, kad baudos juridiniams asmenims turi būti tikrai griežtos, nes jie gyvena iš tos veiklos, kuri susijusi su taršos valdymu. Šiuo atveju pažiūrėkime atsakingai ir tikrai balsuokime už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Nesu visiškai prieš, bet kelia abejonių. Turbūt čia vakarykštis pavyzdys, užvakarykštis, kai Kretingoje, ištvinus upei, buvo paleistos nevalytos nuotekos į upę. Jų kiekis susidaro tikrai daugiau negu 15 tonų. Turbūt klausimas: ar bus į kalėjimą pasodintas meras, „Kretingos vandenų“ direktorius, ar abudu kartu? Tam tikra nelogika šio įstatymo projekto ir yra, kad vis dėlto reikėtų kalbėti apie taršos mažinimą, bet tie pasirinkti būdai, manau, šiandien yra tikrai nelogiški. Kaip kalbėjo ir komiteto pirmininkė, ir kolega prieš tai, turime tikrai kalbėti apie realių priemonių veiksmingumą, nes pasodinimas į kalėjimą metams arba lygtinė bausmė, manau, yra išsigelbėjimas tiems patiems teršėjams, kurie kartais turbūt sąmoningai tuos veiksmus daro. Kai kuriais atvejais, kaip Kretingos, galbūt kas nors visiškai dėl noro išgelbėti tuos valymo įrenginius padarys nusižengimą. Nors atrodys ne nusižengimas, bet vėliau bus įrodyta, kad jie užteršė gamtą tuo kiekiu, ir bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Aš manau, kad įstatymą tikrai reikia tobulinti, tokie kreivi įstatymų projektai neturėtų būti priimami. O jeigu vis dėlto bus priimtas, tikiuosi, kad Prezidentas išgirs tą problemą ir grąžins tobulinti. Tikrai kviečiu, kolegos, balsuoti atsakingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, čia nėra ginčo, kad mes visi norime gyventi švarioje aplinkoje. Yra tokių teršėjų, kurie yra piktybiški ir dideliais kiekiais teršia mūsų aplinką, tiek jūrą, tiek pamiškes, tiek prie sodų bendrijų. Nepamirškime, kad ir Prezidento iniciatyva yra atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės per tam tikrus kiekius. Šiandieną mes kalbame apie didelius kiekius, kuomet būtų verčiama prie jūsų namų arba būtų verčiama į jūrą. Todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Užsirašo vis nauji žmonės. Prieš kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinote, koktu klausytis. Didelis kiekis – 15 tonų, tai vieną fūrą kur nors išpylei ir į kalėjimą. Ar jums su galva viskas gerai? Bet žinote, kas yra įdomiausia? Realiai jūs dirbate šiukšlių tvarkymo mafijai, nes po kiekvieno bausmių griežtinimo, baudų griežtinimo jie kelia įkainius ir labai džiaugiasi, kad Seime yra politikų, kurie juos aptarnauja, ir jie gali dar daugiau plėšti iš žmonių. Pavyzdys. Statybinis laužas: plytos, betonas, kurį susmulkinus galima pilti į kelius, leidžiama. Bet jeigu žmogelis tą laužą iš vieno savo sklypo nuvežė į kitą savo sklypą, iš jo atimama technika, su kuria vežė. Ar jums su galva viskas gerai? Žiūrėkite, bet jeigu atliekų tvarkymo įmonė tai padarė, iš to žmogelio tą laužą nuvežė, susmulkino ir papylė ant to žmogelio kelio, viskas gerai, jokių problemų, tik tūkstančius jam sumokėk, ir viskas. Aptarnaukite toliau, šaunu. Galima susmulkintą statybinį laužą pilti ant kelių. Atsipeikėkite! Bet jeigu įmonė tai padarė už daug tūkstančių, tada viskas gerai. Aptarnaukite toliau tą šiukšlių mafiją, glušai!
PIRMININKAS. Už kalbės K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, čia reikėtų ieškoti tokio kaip ir vidurio kelio, protingo kelio, subalansuoto kelio. Baudas, aišku, reikia didinti, mes tą darome, bet reikia pripažinti, kad Aplinkos apsaugos departamentas dar turi kur pasistengti įgyvendindamas tas baudas, realiai skirdamas tas baudas. Pritrūko komitete tokio aiškumo, kiek vis dėlto konkrečiu atveju buvo skirta administracinių baudų už tokį aplinkos teršimą. Nepaisant to, tikrai tos sumos daug metų nebuvo didintos, neatitinka savo, kaip sakyti, realaus poveikio. Tam, kad turėtų kokį nors realų poveikį, jos turėtų būti padidintos. Išliko, tiesą sakant, reikia pripažinti, išliko su baudžiamąja atsakomybe nesubalansuotų dalykų. Mes kaip tik vakar diskutavome komitete – dėl baudžiamosios atsakomybės palikti tikrai labai platūs rėžiai, kai galės apsispręsti teismas, kokio dydžio baudas skirti. Kokio dydžio dėl baudžiamosios atsakomybės skirti, bus sprendžiama teisme. Ir tie rėžiai yra palikti gana dideli. Tai ar tą dar reikėtų taisyti, aš tikrai dar siūlyčiau pagalvoti. Šiandien balsuoju už, bet, man atrodo, mes turėsime grįžti prie šito įstatymo.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolegos, Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą apie atliekų importą į Lietuvą: per trejus metus į Lietuvą pateko 700 tūkst. tonų importuotų atliekų. Šalinti sąvartyne negalima, deginti negalima – draudžia įstatymas. Kur tos atliekos nukeliavo, 700 tūkst. tonų, neva tai perdirbti? Dabar Audito komitetas pareikalavo, kad pateiktų Aplinkos ministerija (šita pati ministerija, kuri čia rūpinasi tomis baudomis), kur tos atliekos nukeliavo, nes pusė iš to kiekio, 350 tūkst. tonų, buvo komunalinių atliekų. Atsakymo, nors kažką minkė, minkė, bandė kažkokius apibendrintus duomenis pateikti, išsamios informacijos nei Valstybės kontrolė, nei Audito komitetas negavo iš Aplinkos apsaugos ministerijos, iš Aplinkos apsaugos agentūros. Štai kur yra mafija! Draudžiama importuoti į šalį atliekas deginti ir šalinti sąvartynuose, nes vienas lygus kitam, tik šiek tiek gal deginimas aukštesnio prioriteto, tačiau mafija įveža šimtus tūkstančių tonų, o jūs – tie patys žmonės, kurie už skalūnines dujas, už skalūninius gręžinius, kai būtų į vieną gręžinį pumpuota sausųjų dalelių du vagonai ir 200 vagonų vandens, – „Chevroną“ atvedėte čia, į Lietuvą, o dabar bandote toliau stumti savo projektus. Tie patys asmenys stumia šį projektą, kurie pasisakė už CO2 importą ir laidojimą mūsų išdirbtuose naftos gręžiniuose. Aš pasisakau prieš, nes tai yra tikrai tokia smulkmena, ką jūs dabar čia siūlote priešpriešindami šimtus tūkstančių tonų importuojamų atliekų.
PIRMININKAS. Laikas! Dabar jau ir balsuosime. Kas už Aplinkos apsaugos įstatymo priėmimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 73, prieš – 8, susilaikė 34. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš tiktai noriu pasakyti kuklią tokią repliką dėl pono K. Mažeikos pasisakymo. Jis logiškai šnekėjo ir taip gyvenime gali būti, bet tik noriu informuoti, kad aš palaikau dabar kiekvieną rytmetį su meru kontaktą ir kad šiandien vandens lygis jau slūgsta. Ir tai tikrai padėjo merui ir jo tarnyboms išgelbėti miestą, kad neužplūdo visas miestas. Toks priimtas sprendimas. Bet tai buvo suderinta su aplinkosaugininkais ir patys ėjo atrakinti tą, jau stovint aplinkosaugininkams, ir čia jie padarė didvyriškumą drąsa ir savo loginiu mąstymu.
PIRMININKAS. Replika – V. Ąžuolas Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš galiu jums pateikti dar vieną pavyzdį. Biokuro katilinė, pelenai – Švedijoje, kitose šalyse galima tręšti miškus, laukus kaip šarmine medžiaga, Lietuvoje tai yra atlieka ir reikia sumokėti daug pinigų atliekų tvarkytojams. Aptarnaukite toliau tą mafiją.
PIRMININKAS. Replika – A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš pabandysiu dekonstruoti pono V. Ąžuolo pasakymus. Didžiausia blogybė visuomenėje yra mokėjimas už atliekų tvarkymą ir kur kas mažesnė blogybė yra, tarkime, dar vienos fūros statybinių atliekų išvertimas miške. Anot jo, kur kas geriau versti tas atliekas miške, negu susimokėti už atliekų tvarkymą. Matyt, su tokiu ekologiniu požiūriu vieni kitus ir pasveikinkime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Taip, gerai. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, susikaupkite. Visi turime nemažai darbo.
11.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2858(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Iš dviejų straipsnių. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuokime. Kas pritaria, kad priimtume, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 78, prieš – 1, susilaikė 38. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria, kad priimtume, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123, visi balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3090(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Galime… Be pastabų ir pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria, kad priimtume įstatymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 104, prieš – 3, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 271, 40, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso trijų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas. Įstatymas iš penkių straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti šiems straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 122, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Kelių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Pastabų dėl jų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nori kalbėti A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų šis įstatymo projektas jau antrą kartą grįžta į Seimą. Noriu priminti, dar praėjusią kadenciją turėjome tokią istoriją vadinamojo Strošiūnų tuneliuko Kaunas–Vilnius autostradoje, kai projekto vertė padidėjo nuo 2,5 mln. iki 3,5 mln., o galiausiai iki 5,5 mln. eurų. Gana keista, kad tas tuneliukas padarytas vienos juostos. Jeigu ten susiduria priešprieša mašinos, tai galima net ir nelaimingų atsitikimų sulaukti.
Bet nepaisydamas to aš labiau įvertinčiau tą grėsmę, kad kartais projektai, ypač kelių sektoriuje, išbrangsta neproporcingai. Aš manau, kadangi jau yra atliekama kaštų ir naudos analizė, tačiau jinai neviešinama, tai šiuo atveju Vyriausybės nutarimu jinai būtų viešinama ir gyventojai galėtų labiau susipažinti.
Pasižiūrėkime į tą pačią Strošiūnų gyvenvietę – ten gal 20 žmonių gyvena, bet kažkodėl, gal dėl šalimais, matyt, esančio aerodromo, tas Strošiūnų tuneliukas ir buvo įrengtas. O prie Palangos, prie Klaipėdos, kai reikia tūkstančiams gyventojų, dviratininkų, gyvenančių vienoje gyvenvietėje, perėjimo, to paties tuneliuko, Kelių direkcija niekaip tokio neįrengia – randa kitų priežasčių ir pagal savo metodikas įrengia tokį, ir galimai net permoka už tokius infrastruktūrinius įrenginius. Todėl aš ir siūlau, kad vis dėlto tos kaštų ir naudos analizės būtų prieinamos gyventojams ir viešinamos Kelių direkcijos puslapyje.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, kas pritaria, kad priimtume šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122, visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Kelių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122, visi 122 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų dėl jo negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nori kalbėti A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šio įstatymo projektu mes praplečiame Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose, suteikdami galimybę kurortinėms savivaldybėms dalį jau skirtų Kelių priežiūros programos lėšų panaudoti automobilių saugojimo aikštelėms įrengti atokiau nuo miestų centrų.
Vasaros sezono metu Lietuvos kurortų centrai būna perpildyti automobilių ir turistų poilsis nėra toks kokybiškas, koks galėtų būti. Poilsis Lietuvos kurortuose taps tikrai kokybiškesnis, žmonės galės mėgautis grynu oru, pailsėti nuo automobilių spūsčių, vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar paspirtuku.
Kviečiu palaikyti įstatymo projektą ir prisidėti prie kokybiškesnio žmonių poilsio Lietuvos kurortuose ir Lietuvos kurortinėse teritorijose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar balsuokime, kas pritaria Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3092(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2801(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti, kas pritaria Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2801(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2802(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Nuo 1 iki 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl įstatymo (projektas Nr. XIVP-2802(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 123, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nori kalbėti A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Čia sumaišyta. Aš buvau užsirašęs dėl Ligos ir motinystės. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Čia ir yra Ligos ir motinystės, bet gal ne tas. Tvarka. Nenorite kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123, visi 123 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienas straipsnis. Dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų yra norintis kalbėti prieš J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jaučiuosi gana nepatogiai kalbėdamas prieš Seimo Pirmininkės projektą, nes tikrai vertinu jos nuoseklias pastangas žmogaus teisių gynimo srityje, bet esu įsitikinęs, kad šis projektas, nors suprantu tuos jo motyvus, vis dėlto duoda daugiau minusų negu pliusų žmogaus teisių apgynimo srityje, nes projektu siūloma išbraukti, mano vertinimu, labai svarbią lygių galimybių kontrolieriaus teisę įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą. Taip sakant, tos galimybės kontrolierius nebetenka. Aš manau, negerai, jeigu sukasi diskriminacinio pobūdžio reklama ir kontrolierius nieko čia negali padaryti.
Aš suprantu projekto iniciatorių siekį, kad lygių galimybių kontrolierius taip pat galėtų priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kaip ir Seimo kontrolieriai, bet vis dėlto yra skirtumas tarp tų kontrolierių, nes Seimo kontrolieriai nagrinėja tik valdžios institucijų sprendimus ir kreipiasi į valdžios institucijas. Ten reagavimas dėl rekomendacijų yra gana efektyvus. O lygių galimybių kontrolierius turi reikalų su privačiais subjektais. Ten nusiuntus kokią nors rekomendaciją, na, žinote, privatininkas pasakys: čia labai įdomiai kontrolierius rašo, pasidėsiu į stalčių, turėdamas laiko paskaitysiu. Nėra jokių mechanizmų, taip sakant, priversti į rekomendaciją atsižvelgti. Dėl to aš labai, taip sakant, nenoriu, kad būtų išbrauktos tos lygių galimybių kontrolierių galios, kurios jau turi įpareigojamą pobūdį.
PIRMININKAS. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria, kad būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 120: už – 55, prieš – 30, susilaikė 35. Įstatymas nėra priimtas.
Dabar dėl lydimojo turbūt irgi nėra prasmės balsuoti. Čia susiję turbūt, ar ne? Pagrindinis komitetas ir papildomas gali patvirtinti, taip?
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dabar įdomu, ką po šio įstatymo nepriėmimo degins V. T. Raskevičius? Jau visas homoseksualų knygas, skirtas vaikams, sudegino, liko tik internetiniai puslapiai. Ką dabar ponas Vytautas degins?
PIRMININKAS. Ačiū už šią repliką. Taip, įstatymas nepriimtas.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3273(2) (priėmimas)
Dabar 1-15 klausimas – Seimo nutarimo dėl Prezidento rinkimų skyrimo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl abiejų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121: už – 119, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Visgi rinkimai įvyks.
11.54 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3045 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Švietimo įstatymas. Dabar kviečiu… Buvo motyvai prieš ir yra galimybė…
Replika po balsavimo – M. Skritulskas. Prašau. Ar jūs norite kalbėti po balsavimo? Ne, nenorite. Supratau. Gerbiami kolegos, mes svarstome Švietimo įstatymą dabar. Jis buvo pristatytas, buvo išsakyti motyvai prieš.
I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbės už. Prašau,
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų pateiktas kolegų Švietimo įstatymo pakeitimas leistų į ugdymo įstaigų vadovų pareigas pretenduoti ir papildomo kompetencijų testo neatlikti žmonėms, kurie yra baigę ugdymo, mokslo ar verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių magistrantūros studijas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jau universitetas suteikia tam tikrų žinių, informacijos, kompetencijos, ir manoma, ir manytina, kad jeigu mes pasitikime aukštosiomis mokyklomis, jeigu mes tikriname jų kokybę ir jeigu yra visos aplinkybės, kad žmogus įgijo tą kvalifikaciją, manytina, kad papildomų dar testavimų nereikėtų atlikti.
Taip, yra argumentų ir prieš, tačiau čia yra įstatymo pateikimo stadija. Aš labai kviesčiau visus palaikyti po pateikimo ir mes galėsime po to padiskutuoti. Kokios ten dar kompetencijos to testo metu yra tikrinamos, ko galbūt nepadarė universitetas. Kokie ten specialistai, ugdymo ar verslo vadybos, ar dar kokie nors, ar šiaip vadybos, tikrina tas kompetencijas, ko galbūt irgi nepadarė aukštoji mokykla. Bet kol kas apie tai spekuliuoti anksti dėl to, kad iš tikrųjų diskusijų metu bus proga išsiaiškinti turinį, ar tikrai tas papildomas testavimas, o tai užima laiko, tai atima resursų, nes tie testai taip pat kainuoja, ar iš tiesų tai yra vertinga, ar mes vis dėlto pasitikime aukštosiomis mokyklomis. Jeigu jos jau suteikia tą kvalifikaciją, galime tikrai pasitikėti ir leisti dirbti vadovais, tuo labiau kad vadovų, ypač didžiuosiuose miestuose, labai trūksta.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariate šiam įstatymui po pateikimo. Tie, kurie pritaria, balsuoja už, kurie turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 118: už – 53, prieš – 28, susilaikė 37. Po pateikimo nėra pritarta. Kviečiu apsispręsti: ar grąžiname tobulinti, tai – už, ar atmetame – prieš.
Balsavo 123: už – 62, prieš – 61. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
11.58 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3204 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Švietimo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priminsiu, kad motyvai buvo išsakyti, liko tik balsavimas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame šiam įstatymui po pateikimo, ar turime kitą nuomonę.
Balsavo 121: už – 56, prieš – 9, susilaikė 56. Po pateikimo nėra pritarta.
Kviečiu apsispręsti alternatyviai. Kas už projektą – už projekto tobulinimą, kas prieš – už atmetimą.
Balsavo 123: už – 90, prieš – 33. Projektas bus tobulinamas.
Replikos po balsavimo. Pirmasis… Prašau, jums žodis.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tai man kyla klausimas: ar yra šioje salėje nesuprantančių, kad svarbu vaikų užimtumas, kad reikia didinti finansavimą būtent neformaliajam ugdymui ir kad tai yra vienintelis vaistas nuo narkotikų žalos ir panašių dalykų? Kolegos, kažkaip imkime ir spręskime šitą klausimą, nes jo svarba, aš manau, akivaizdi. Čia ir premjerė turbūt priėjusi sutiks su tuo.
PIRMININKAS. Ačiū. Įdomu, ką pasakys premjerė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, viena suprantanti atėjo. Mes kalbėjome su gerbiamu Vytautu apie jo projektą, gerbiamas Vytautas žino, kodėl aš negalėjau to projekto palaikyti. Todėl, kad taip, kaip jis dabar suformuluotas, jis nereiškia nieko kito, kaip tik teisę savivaldybėms paprašyti į kitų metų biudžetą, kas yra visiškai neįgyvendinama, įdėti papildomą finansavimą, kuris yra iki 150 mln. eurų. Kadangi taip veikia Vietos savivaldos įstatymas: Seimas priėmė įstatymą, nustatė tam tikrą pareigą, centrinė valdžia turi finansuoti. Taip paprastai viskas Lietuvoje yra.
Problema yra reali. Ir tai, ką mes kalbėjome, yra tikrai reali problema. Todėl aš balsavau už tai, kad projektas būtų tobulinamas. Išties standartai savivaldybėse negali skirtis kartais, nes vaikai kartais nesiskiria. Dalis savivaldybių sugeba skirti tam pakankamą dėmesį, dar kita dalis nesugeba.
Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad neformalusis ugdymas, kaip ir švietimo pagalba, yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Ir ko mes nenorėtume pamatyti, ką, beje, matome pastaruosius keletą metų, kad kuo daugiau finansavimo šitiems tikslams skiria centrinė valdžia, tuo daugiau savo išteklių iš savarankiškosios funkcijos, aš noriu pabrėžti, savivaldybės atitraukia kitiems dalykams. Tai čia reikia tikrai pagalvoti, kaip tai sureguliuoti. Manau, kad mes tikrai rasime sprendimą, kuris tenkins visą Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (DFVL). Kolegos, aš teikdamas šitą projektą džiaugiuosi, kad atkreipiau jūsų dėmesį, kad apie 130 tūkst. vaikų yra gatvėse, jie negali tobulėti, jie negali augti tik dėl to, kad mes išgariname skirtus pinigus į pastatus, į kaminus, į fiktyvius būrelius. Tai yra didžiulė problema. Ir negalime elgtis taip, sakyti, kad tai yra savivaldos klausimas. Jeigu virš 100 tūkst. vaikų gatvėse, mes turime juos ištraukti iš tenai. Jeigu plinta narkotikų vartojimas, geriausia priemonė – ne tikrinti jų kuprines, o pasiūlyti jiems alternatyvas.
Todėl aš noriu padėkoti premjerei, kuri tikrai skyrė laiko išklausyti mane. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu mes kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėsime patobulinti šį projektą ir pateikti bent jau sprendimo perspektyvą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Replika. Ponas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Nubalsavę prieš šitą įstatymą mes sutinkame, kad ir toliau mūsų jaunimo sveikata vis labiau prastės. Ir nei policija, nei mūsų kariuomenė neturės jokio rezervo todėl, kad šiandien tik dėl to mažėja mūsų policijos gretos ir mūsų kariuomenė vis silpnėja, kadangi mes nerandame laiko ir galimybių padėti savo jaunimui stiprinti sveikatą. Ačiū.
PIRMININKAS. Replikos išsakytos. Gerbiamieji kolegos, mes išlipome iš balsavimo lango. Jeigu jūs galėtumėte sutikti, pratęsčiau balsavimo intervalą, kol pabaigsime dėl šių keleto rytinės darbotvarkės klausimų balsuoti. Ir tada siūlau numatyti Vyriausybės pusvalandį, siekiant spėti per numatytą laiką. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12.03 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3164 (pateikimo tęsinys)
Dėl darbotvarkės 1-18 klausimo, tai yra Akcizų įstatymo projekto Nr. XIVP-3164, motyvai taip pat buvo išsakyti, klausimas pristatytas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 124: už – 66, prieš – 25, susilaikė 33. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Finansų ministrė turi repliką. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog prašau Vyriausybės išvados. Kadangi tai yra mokestinis įstatymas, privaloma.
PIRMININKAS. Gerai. Paprašyta Vyriausybės išvados. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikės balsuoti. Tuojau. Išklausykime visas replikas, apsispręsime po balsavimo. Prašom. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Tiesiog norėjau sureaguoti į šitą projektą. Manau, kad Laima iškėlė labai svarbius ir socialiai jautrius klausimus. Ir nors esu visa širdimi prieš naftos visokius ir dujas, ir panašiai, manau, turėtume tiesiog Seime įsigilinti vis dėlto, kiek ten yra realiai daugiabučių gyventojų, kurie dėl to gali būti labiau pažeidžiami.
PIRMININKAS. Taip, L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirmiausia aš noriu paprašyti, kad tai būtų skubos tvarka dėl to, kad sausio 1 dieną įsigalioja Akcizų įstatymas, o tai paliečia daug, tikrai ne vieną, šimtus tūkstančių gyventojų, kurie gyvena daugiabučiuose ir neturi galimybės: neturi galimybės įjungti gamtinių dujų, neturi galimybės įjungti elektrinės plytelės. Todėl aš labai prašau, kad galėtume tikrai kuo skubiau svarstyti.
PIRMININKAS. Ar čia prašymas frakcijos vardu?
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dar G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš atkreipsiu dėmesį, kad tai yra mokestinis įstatymas, todėl pagal Statutą Vyriausybės išvada yra privaloma, jeigu jos yra paprašyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš tik noriu pasidžiaugti, kad tie Seimo nariai, kurių grupė buvo, buvo pasirašę ir pateikė šiandien dėl tų suskystintų dujų. Per balsavimą buvome suprasti. Rašė man Skuodo meras S. Gutauskas, jis sako: Skuode nėra gamtinių dujų rezervuarų, visi rezervuarai yra pripildyti suskystintų dujų. Aš labai džiaugiuosi, kad šitas buvo suprasta. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos. V. Pranckietis pabaigs šį raundą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labai kaimiškas reikalas. Tai nežinau, ar komitetui jau buvo siūlyta, ar ne?
PIRMININKAS. Dar nebuvo. Tai, gerbiamieji kolegos…
V. PRANCKIETIS (LSF). Tai siūlau ir Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis ar kaip papildomas siūlomas? (Balsas salėje: „Papildomas.“) Papildomas. Dabar, gerbiamieji kolegos, taip, Vyriausybės išvada tikrai turi būti pagal Statutą dėl šio klausimo. Tai dėl to mes kažkaip neturime spręsti.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kaip papildomas buvo pasiūlytas Kaimo reikalų komitetas. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Svarstymo data – gruodžio 19 diena. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta. Dabar dėl skubos tvarkos buvo prašymas, tai apsispręsime dėl skubos tvarkos. Kas pritaria, kad būtų svarstoma skubos tvarka, jeigu tai kažką keistų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 124: už – 62, prieš – 30, susilaikė 32. Tai kviečiu dar kartelį pakartoti balsavimą. Vis dėlto ar siūloma skubos tvarka? Ar bus priimta skubos tvarka, ar nebus? Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 124: už – 62, prieš – 41, susilaikė 21. Išklausome, ką A. Širinskienė turi pasakyti, ir tada galutinai nuspręsime. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš turiu klausimą gerbiamiems konservatoriams. Kadangi ponas A. Pocius balsavo už, tai gal jūs dabar pasakykite, ar jam irgi dienos baigsis taip, kaip M. Majauskui, ar nesibaigs?
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, ir J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu elgtis racionaliai. Kai yra privaloma Vyriausybės išvada, na, tikrai mes skubos įgyvendinti niekaip negalėsime. Negali Vyriausybė štai šiandien pulti ir susirinkti, ir patvirtinti išvadą. (Balsai salėje: „Gali!“)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime pagal Statutą dėl šio klausimo skubos. Galėsime kitu balsavimu apsispręsti. Tai dėl Akcizų įstatymo vis tiek yra sutarti komitetai, Vyriausybės išvada ir svarstymo data.
12.09 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1867 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projekto svarstymo tęsinys. Kviečiu A. Matulą į tribūną pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą tobulinti. Už balsavo 9 (jeigu galima, tyliau šiek tiek), už balsavo 9, prieš – 1, susilaikė 1.
Priimdamas tokį sprendimą Sveikatos reikalų komitetas vadovavosi kelių institucijų argumentais ir pateiktais duomenimis. Pirmiausia, Organų transplantacijos biuras pateikė mums informaciją, kad nuo 2023 metų kovo mėnesio, kai buvo pateiktas, įregistruotas tas įstatymo projektas, dėl galimai klaidingos išplitusios informacijos nesutikimų tapti donorais padaugėjo 110 kartų, 110 kartų, artimųjų prieštaravimo donorystei padaugėjo 30 %, efektyvių donorų milijonui gyventojų – 21 %, recipientų mirčių nesulaukus organų – 16 %. Išties tai yra labai svarbi ir jautri informacija. Pataisos ir siūlymai turi būti teikiami iš esmės ne atskirų Seimo narių, bet Vyriausybės, ministerijos formuojama politika šioje srityje.
Taip pat rėmėsi Bioetikos komiteto nuomone, Nacionalinės sveikatos tarybos ir kitų institucijų nuomone. Jie teigė, kad tokių pataisų nereikia. Taip pat Teisės departamento nuomone. Paskaitau keletą trumpų citatų iš Teisės departamento pastabų, jomis iš esmės ir vadovavosi komitetas, priimdamas tokį sprendimą. Pavyzdžiui (cituoju): „Mūsų nuomone, ši galimybė yra svarbus iš žmogaus orumo ir prigimties laisvės kylančios veiksnaus asmens teisės pačiam priimti sprendimus dėl savo kūno aspektas, todėl visiškai neaišku, kuo grindžiamas projektu teikiamas siūlymas šią veiksnaus asmens teisę panaikinti.“ Kita citata: „Po asmens mirties jo artimieji taip pat neturėtų įgyti teisės priimti su jo kūnu susijusių sprendimų, kuriais galėtų būti paneigta mirusiojo valia.“ Kita citata: „Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo šiuo atžvilgiu nekeisti.“ Siūlo tik pakeisti 4 straipsnio 3 dalį tam tikra pataisa. Dar viena trumpa citata: „Jeigu būtų priimti projektu teikiami pakeitimai, nieko iš esmės nepakeistų, išskyrus tai, kad būtų panaikinta paties asmens teisė pareikšti valią tapti donoru po mirties.“ Yra įregistruota nemažai pačios autorės pataisų. Ji siūlo: jeigu bus prieš tai pritarta vienai pataisai, tai jūs pritarkite tokiai mano pataisai, jeigu bus kitai, tada kitai pataisai.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerbiamas komiteto pirmininke, ar čia išvadą pristatote, ar savo nuomonę?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai, baigiu.
PIRMININKAS. Jeigu jūs pristatote išvadą, pagal Statutą pristatykite išvadą, o ne bandykite nuspėti, kas bus toliau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Leiskite pabaigti.
PIRMININKAS. Pristatykite išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Vadovaudamasis šiais argumentais, šių institucijų nuomone ir Teisės departamento pastabomis komitetas, kaip minėjau, beveik vienbalsiai priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriui šitą įstatymo projektą tobulinti.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai nieko neatsitiks, kad už savaitės grįš patobulintas projektas.
PIRMININKAS. Na, jūs vėl spėjate ateitį, tai nėra pagal Statutą jūsų pareiga daryti.
Už komiteto išvadą kalbės A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai pritariu komiteto išvadai. Manau, toks projektas negali būti priimtas, nes tai yra puikus įrodymas, ką gali aktyvus diletantas valdžioje. Faktiškai šiuo projektu ponia J. Sejonienė kartu su savo kolegomis sugebėjo sugriauti donorystę Lietuvoje. Jeigu visos institucijos sutaria ir visos institucijos sako, kad efektyvių donorų skaičius, pateikus projektą, kilus žmonių ažiotažui, sumažėjo 31 %, negirdėti šito dalyko, kad nėra donorų, nes jūs nesugebate suformuluoti projektų, jūs dirbate neatsakingai, aš nežinau, kokiam reikia būti bukam, aklam ir kurčiam. Aš suprantu, kad jūs dabar ir iš T. V. Raskevičiaus darysite chirurgą, matyt, ginekologą, kuris užsiims toliau projekto svarstymu komitete. Suprantu, kad jūs norėsite atmesti komiteto išvadą. Bet jūs būkite žmonėmis nors ten, kur yra kalbama apie žmogaus gyvybę, apie tokius šventus dalykus kaip donorystė, negriaukite toliau donorystės Lietuvoje. Darykite pertraukas su savo bukomis idėjomis ir leiskite donorystei atsitiesti, nes donorystės lygis pagal tai, ką jūs čia nusiaubėte, nukrito į 2007–2008 metus, kuomet nebuvo padaryta nieko. Va čia yra šito projekto progresas.
PIRMININKAS. Prieš komiteto išvadą kalbės J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Na, žinote, šitas Seimas, tai kuo toliau, tuo įdomiau. Išvadinti visokiausiais epitetais kitą Seimo narį yra normalu, pasirodo, šitame Seime, ar ne?
Tai dabar aš atsakysiu ir gerbiamai Agnei taip pat, kad projektas šiaip yra inicijuotas ir pateiktas Nacionalinio transplantacijos biuro. Pirmoji komiteto išvadų redakcija buvo išvis jį atmesti, paskui nuomonė pasikeitė. Argumentuoja tuo, kad visuomenė dar nėra informuota. Man atrodo, kad visuomenė yra pakankamai informuota, nes tai, tokia sistema, kurią aš siūlau projektu, Lietuvoje veikia daugiau kaip 20 metų. Kad vasarą buvo daug dezinformacijos, po kurios tikrai nemažai žmonių kreipėsi dėl atsisakymo, tai taip ir buvo, bet mes su dezinformacija turime kovoti nuolat. Kaip nuolat, nepaisydami to, koks yra projektas ir koks bus įstatymas, ir prieš jį priimdami, ir po jo, tą daryti turėsime – nuolat vykdyti pozityvią informacinę kampaniją ir skatinti donorystę Lietuvoje.
Dar noriu pasakyti, kad komitetas net nesvarstė tų pasiūlymų, kuriuos, kaip pirmininkas minėjo, teikiau ir aš, ir kiti kolegos, ir kur, man atrodo, mes kaip tik labai atsižvelgėme į klausymų metu išsakytas nuomones. Beje, klausymų metu Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė patvirtino, kad dabar dėl atsisakymų padėtis stabilizavosi ir gerėja. Man atrodo, kad jeigu dabar projektas būtų atmestas, mes vėl turėtume riziką turėti tokį jo jo efektą, kad vėl jį teikiant patobulintą ar kitokį projektą, kas net ir kitoje kadencijoje gali būti, kad kas nors bandys daryti, nes jau buvo ir prieš tai bandyta daryti, tiesiog sutvarkyti, kad taip, kaip vyksta praktikoje, kad būtų parašyta įstatyme, kad vėl turėtume tą neigiamą nusistatymą, dezinformacijos bangą ir padarytume dar didesnę žalą donorystei.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Ar čia dėl vedimo tvarkos E. Gentvilas? Prašau. Žodis E. Gentvilui.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau, kad posėdžio pirmininkas reaguotų į kai kuriuos dalykus. Žiūrėkite, posėdžio pradžioje buvo kalbama apie tai, kad valdantieji negerbia opozicijos, paskui opozicija pasako tokius dalykus: „bukas“, V. Ąžuolas sako: „gluši“, ir taip toliau. Tai ar pagarba vienų kitiems yra vienpusė, ar galėtų gal būti abipusė? Ar tik opozicija gali įžeidinėti valdančiuosius, nesuprantu.
PIRMININKAS. Ačiū, Eugenijau, už pastabą. Prašyčiau opozicijos būti drausmingesnius ir pagarbesnius. Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė. Ar replika, nes mes jau balsuosime? Ar dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man įdomu, kaip reikia vadinti sprendimus, kurie 30 % sumažina donorų skaičių, – protingais ar bukais?
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet tai nėra dėl vedimos tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kitas dalykas. Gerbiamas posėdžio pirmininke, labai prašau neleisti meluoti salėje, nes ponia J. Sejonienė ką tik prisimelavo, kaip visi prašo priimti projektą.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamoji…
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Komiteto posėdyje visos institucijos prašė stabdyti svarstymą.
PIRMININKAS. Taip, nuo šiol aš neleidžiu niekam meluoti salėje. (Šurmulys salėje) Dabar apsispręsime dėl balsavimo. Gerbiamieji kolegos, kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, tai yra už komiteto išvadą, kas balsuoja prieš, tai nepritaria komiteto išvadai.
Balsavo 123: už – 69, prieš – 41, susilaikė 13. Yra pritarta komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taip, replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tikrai noriu – kaip čia? – atsišaukti į valdančiosios daugumos priekaištus ir esu pasiūlęs Seimo statuto pataisą – sudaryti nuolatinę apkaltos komisiją visai opozicijai. Kam daryti apkaltas vis kitam Seimo nariui? Padarykite visai opozicijai apkaltą ir dirbsite vieni. Aš noriu, įtraukite ne eilės tvarka mano šitą nutarimo projektą dėl Statuto pataisos…
PIRMININKAS. Apie tokį nutarimo projektą nesu girdėjęs, nustokite meluoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Yra…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Taip, A. Matulas dar repliką.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu padėkoti parlamentui už tai, kad įsiklausėte ir tokioje jautrioje srityje neleidote toliau eksperimentuoti. Aš tikrai prisijungsiu prie J. Sejonienės, paprašysiu prisijungti Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas pateiksime pasiūlymus, kurių komitete ir prašė dauguma institucijų, kad nesukeltume bumo ir kad donorystė pas mus atsikurtų ir klestėtų, ir kad žmonių, laukiančių eilėse, mirštančių dėl to, kad negavo donorų organų, sumažėtų. Tą mes galime padaryti.
PIRMININKAS. Paskutinės dvi replikos ir daugiau nesuteiksiu žodžio. A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad mano balsą dėl protokolo įskaitytumėte už.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jeigu uždraudėte meluoti, tai gal uždrauskite ir cirko arenos vertus performansus. Aš juos matau.
PIRMININKAS. Dėkui. Visos paskutinės replikos išsakytos. Apie tai aš informavau.
12.21 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-20 klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3271. Jisai nebuvo pristatytas. Kviečiu K. Mažeiką pristatyti šį įstatymo projektą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai trumpai noriu pristatyti projektą, jis jau daug diskusijų sukėlė, ir tas Seimo sprendimas dėl prieš tai buvusio projekto, dėl draudimo, turbūt parodė Seimo valią, kad vis dėlto to draudimo neturėtų būti ir reikia galvoti ir kalbėti racionaliai.
Bet labai trumpai norėčiau sureaguoti į keletą paskutiniu metu pasakytų pastabų, replikų ir turbūt neteisingų frazių. Pirmiausia komiteto pirmininkei, kuri paskutinėse diskusijose pasakė, kad miškas nėra lentos, o žvėrys nėra mėsa. Tikrai, pirmininke, jūs esate teisi šiuo atveju. Turbūt tai, kas vyksta Verkių regioniniame parke, Šimonių girioje, tikrai turėtų kelti didelį susirūpinimą, ypač jums ir jūsų komitetui, ten turėtų būti pirmiausia ir atsakyta visuomenei, kas yra miškas. Turbūt tie pavyzdžiai ir rodo jūsų apsisprendimą.
Kitas pavyzdys yra geras, tas pats pavyzdys tinka ir dėl žvėrių. Kad žvėrys nėra mėsa, turbūt medžiotojai įrodė savo kruopščiu darbu ir veikla, kai apskaitoje, ataskaitose matyti, kad žvėrių populiacija geometrine progresija yra šokusi į tikrai didžiausias aukštumas. Jeigu netinka būtent šitas argumentas, tai avarijų skaičius keliuose, jis perkopęs 5 tūkst. ir yra rekordinis šiais paskutiniais metais, turbūt irgi yra tam tikra žinia, kad žvėrių populiacija ir rūpinimasis ja (rūpinasi medžiotojai) yra tikrai gana atsakingas ir skaitlingas. Tos priemonės, dėl kurių yra didžiulė baimė, manau, yra tiesiog nepagrįstos ir šiuo atveju bandoma kalbėti emocijomis.
Aišku, premjerė turbūt šypsosi dabar žiūrėdama. Noriu jai taip pat pasakyti, nes jinai paminėjo, kad ne taikikliai, o naikikliai. Premjere, pirmiausia jūsų Vyriausybėje yra daugiausia tų naikiklių, kurie naikina Lietuvos žmonių gerovę, kurią jūs žadėjote. Turbūt apie tai reikėtų pirmiausia pagalvoti asmeniškai. Tiesiog jeigu jau kalbame argumentų kalba, manau, kad tų argumentų yra daugiau nei pakankamai.
Šiuo atveju, kolegos, tikrai prašau nebalsuoti emocijomis, o įsiklausyti į argumentus. Ir pats ministras savaitgalį jau medžiotojų susirinkime per Hubertines pažadėjo išgirsti medžiotojus. Tikiu, kad jis valdančiajai daugumai ir savo frakcijai tą poziciją išsakė ir šiandien turbūt dėl pateikimo problemų nebus, o diskusijose galėsime po to svarstymo metu apie tai kalbėti. Tai jeigu dar turite klausimų, kolegos, mielai atsakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos klausimų turi. Pirmasis – A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Kęstuti, reikalinga jūsų, kaip kompetentingo žmogaus, išmanančio apie gamtą, apie medžioklę, nuomonė. Žiūrėkite, šiuo metu išmaniosios technologijos yra labai sparčiai besivystančios ir sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą be GPS, kompiuterinių įvairiausių dalykų. Šiuo metu žvejams profesionalams ir žvejams mėgėjams yra suteikta galimybė naudoti sonarus ir echolotus. Nuo tų priemonių priklauso sėkminga žūklė.
Kaip šiuo atveju jūs manote, ar medžiotojų teisės nėra pažeidžiamos, jeigu jiems nėra leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius, o žvejams leidžiama naudoti sonarus? Tai kaip jums atrodo šiuo atveju?
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai manau, kad turbūt yra geras palyginimas jūsų, ir galima apie tai kalbėti ir lyginti, nes tas pats prožektorius ir naktinis taikiklis yra tokia pati priemonė siekiant to paties tikslo, tai yra tamsiuoju paros metu sumedžioti žvėrį, nutraukti kančias, suvaldyti ligų protrūkį, reguliuoti populiaciją, kuri yra auganti, ir taip toliau. Tai turbūt argumentai yra nenuginčijami. Bet kuriuo atveju yra naudojama viena iš priemonių. Tiktai kokia? Ar ji bus praeito amžiaus, ar XXI amžiaus – pasirinkimo teisė yra čia.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs čia paimate ir perkeliate iš taisyklių viską į įstatymo lygmenį. Jau čia tokia tradicija pasidarė. Tai ar nemanote, kad jūs čia įdedate dar vieną straipsnį – 152, kuriame nurodote, kokios yra leidžiamos priemonės, tarp jų taikikliai, nors prieš tai lyg ir naktiniai taikikliai draudžiami. Ar nebūtų geriau, jeigu mes vis dėlto (draudžiate lankus) leistume lankus, tik lankus su naktiniais taikikliais naudoti? Bet kad jie būtinai būtų kartu pritvirtinti. Kaip jūs manote?
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš nežinau. Šis siūlymas čia jūsų, Socialdemokratų, frakcijoje gimė. Manau, svarstymo metu galėsite pateikti tuos pasiūlymus ir kompetentingi žmonės galės apsvarstyti. Manau, kad tai tikrai nėra logiška. Bet jeigu čia jūsų kaip frakcijos siūlymas, tai lauksime.
PIRMININKAS. Klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš, matyt, pirmiausia dėl viso šio klausimo norėčiau pagirti medžiotojų atstovus už tikrai solidžią laikyseną. Na, nėra lengva bandyti kalbėti argumentų kalba, kai kitoje pusėje išties yra labai daug emocijų. Tikrai yra atliekamas sąžiningas ir produktyvus darbas. Buvo analogija su žvejybos įrankiais. Tikrai paprastą echolotą galima, matyt, prilyginti infraraudonųjų spindulių naktiniam taikikliui, o termovizorinį taikiklį sulyginti su žvejyboje naudojamais sonarais. Tas yra naudojama vis plačiau. Manau, tai yra geros tendencijos, nes kultūra keičiasi ir technologijomis tikrai turime naudotis.
Jūs savo kalboje užsiminėte apie didėjantį eismo įvykių skaičių. Turime atkreipti dėmesį į tai, kad tvoromis atitvertų kelių vis daugėja kiekvienais metais, o avarijų skaičius, nepaisant to, taip pat auga ir per šešerius metus jis yra padvigubėjęs, kaip minėjote, pasiekė 5 tūkst.
Kita vertus, girdime emocijomis grįstus argumentus, kad miškai taps skerdyklomis, bus šaudomi žvėrys, čia tas pats, kas pririštą prie medžio žvėrį nušauti. Kaip galėtumėte pakomentuoti tą santykį, kad vis dėlto galėtume nuraminti visuomenę, kad nieko tokio neįvyks?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū už klausimą, kolega. Vis dėlto, kalbant apie tvoras ir tuos, kaip jūs paminėjote, faktus, tai iš tiesų šiuo atveju atrodo, kad ne gyvūnų gerovė, o tvoros yra vertybė, vertybine prasme kalbant, nes vis dėlto su gyvūnų gerove nieko bendro nėra. Mes nemažai įstatymų priėmėme ir pernai dėl gyvūnų gerovės, tai turbūt yra tiesioginis ryšys pirmiausia su gyvūnų gerove ir etika.
Turbūt dar reikia paminėti miestus, kai į miestus žvėrys atklysta, kaip sakau, papuola į miesto džiungles. Turbūt prisimenate Klaipėdos paskutinį atvejį, kai briedis blaškėsi visiškai sveikas, net nesužeistas, ir jis nugaišo dėl streso, dėl blaškymosi, tarnybos negalėjo jam padėti surasti kelią atgal į gamtą. Iš tiesų turime tų problemų.
Bet šiuo atveju turbūt reikia nuraminti tais pavyzdžiais, turbūt geriausia yra gyvūnų statistika, kokia yra išaugusi populiacija. Manau, kad Aplinkos ministerija čia turi jau išgirsti ir pačius miškininkus, ir žemdirbius, kokia yra daroma žala pasėliams ir miškams. Na, tos priemonės vienareikšmiškai turi būti padarytos. Vis dėlto tas įrankis padėtų medžiotojams, manau, ką ir patys medžiotojai kalba, na, tas problemas spręsti.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Nematau jos. Klausia M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Norėjau paklausti: kokia situacija yra kitose šalyse, tiek kaimyninėje Lenkijoje, Latvijoje, Skandinavijos valstybėse? Apie tai kažkodėl diskutuojant apie šį įstatymo projektą yra kalbama labai mažai. Yra daugiausia akcentų, kad naktiniai taikikliai, kuo yra kaltinama, kad, vadinasi, padės nesaikingai šaudyti gyvūnus ir dėl panašių dalykų.
Aš norėjau, kad jūs tiesiog pasakytumėte apie padėtį kitose valstybėse. Gal kaip tik priešinga situacija įvyktų, nes būtent kai yra naktiniai taikikliai ir tam tikros gyvūnų rūšys yra medžiojamos tik naktį, būtų galima efektyviau apsaugoti pateles ir tokiu būdu, na, vykdant selekciją kaip tik parinkti, kad gyvūnai galėtų tą populiaciją lengviau atkurti ir būtų geriau ji saugoma. Dėkui.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū už klausimą. Turbūt jau jūs ir atsakėte kartu, ko klausėte. Bet įvardinant šalis, jūsų išvardintos visos kaimyninės šalys yra įsivedusios. Faktiškai tai yra Europos Komisijos rekomendacija šalims, kurios ypač susiduria su kiaulių maro protrūkiais. Tai viena iš priemonių. Lietuvai, reikia paminėti, visgi tai kainavo jau per 30 mln. eurų. Kasmet išleidžiama 3 mln. eurų tiesiog pasekmėms neutralizuoti. Kalbant apie tai, kad biudžete trūksta pinigų, tai vis dėlto yra puikus šaltinis tuos pinigus sutaupyti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko: ar iš tikro yra taip, manau, kad čia gal yra visai priešingai, kad, kaip jūs sakėte, Lietuvoje labai išaugo tam tikrų gyvūnų skaičius…
K. MAŽEIKA (DFVL). Visų.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …visų gyvūnų skaičius tik dėl to, kad neleidžiama naudoti naktinių taikiklių? Jeigu mes dabar leisime, tai iš karto populiacijos skaičius smuks ir nebebus jau avarijų keliuose? Teisybė? Smuks, jūs garantuojate, kad smuks ir nebebus avarijų keliuose? Jeigu tokią garantiją duodate, balsuoju už, bet aš manau, kad jūs tos garantijos neduosite, ir balsuosiu prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL) Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai jūsų teisė pasirinkti, kaip balsuoti. Galbūt jūs ne taip supratote mano atsakymą, bet tikrai neturi tiesioginio poveikio priemonių naudojimas kelių eismo įvykiams. Gyvūnų populiacija yra priklausoma nuo medžiotojų ir būtent Aplinkos ministerija sprendžia, limitus suteikia. Turbūt reikia pastebėti vieną svarbų momentą, kad šiemet buvo išduoti maksimaliai visi medžioklės leidimai, limitai sumedžioti žvėrių skaičių, kiek prašė medžiotojai. Ministerija, manau, turėtų kalbėti apie galbūt dar didesnius skaičius, įvertindama tas aplinkybes, ir tai tikrai nieko bendro neturi su naudojamomis priemonėmis. Na, turbūt jūs įsigilinkite į šią situaciją ir galbūt dar svarstymo ar priėmimo stadijoje pakeisite savo nuomonę dėl balsavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Dabar motyvai. Už kalbės A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, šiandien kalbant apie naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje priežastys yra labai paprastos. Jos yra paremtos ne emocijomis, o argumentais.
Neišgirdau kažkaip informacijos, pateiktos apie avarijas keliuose. Turiu gavęs iš Kelių policijos informaciją, ten pasakyta taip: per ketverius metus automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvoje padaugėjo daugiau nei 100 %. Skaičių išraiška, deja, nuo 2017 metų keliuose buvo 2 tūkst. 424 atvejai, o praėjusiais metais – 5 tūkst. 86 atvejai. Tai yra didžiuliai skaičiai.
Kalbama tik apie šernų bandų reguliavimą. Kaip žinome, Europos Sąjungos direktyvose yra leidžiama naudojant naktinio matymo taikiklius medžioti būtent šernus.
Antras argumentas yra būtent kiaulių maro atvejai ir bandų reguliavimas taip pat yra suprantamas. Nėra taip paprasta sumedžioti tuos šernus ir invazinius gyvūnus. Todėl tikrai aš rekomenduoju vadovautis argumentais ir tikiuosi, kad Seimo nariai supras šią situaciją, kad didžiulė žala yra daroma ūkininkų pasėliams, miškams, todėl aš raginu balsuoti už ir užbaigti šią istoriją. Nepamirškime dar ir konteksto, kodėl reikalingi naktinio matymo taikikliai Lietuvoje.
PIRMININKAS. Laikas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Reikalingi tam, kad jų būtų kuo daugiau.
PIRMININKAS. Prieš – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolegos, noriu papasakoti jums istoriją apie patį blogiausią buvusį aplinkos ministrą ir jo skandalingus projektus. Visai neseniai, tiesa, nors ir neilgai, šalies aplinkosaugai vadovavo berniokas iš Suvalkijos, jis apie karvių sėklinimą suprato daugiau negu apie gamtos apsaugą. Iš tikrųjų didelių darbų jis nelabai padarė, tačiau buvo skandalų, ir įvairių, pradedant nuo to, kad savo rinkimų apygardoje leido žvejams žvejoti rezervate, ketino nuotekas iš Alytaus padangų gaisravietės leisti į Nemuną, taip pat jo ministravimo metu šalies ežeruose ir mariose mirko tinklai, galiausiai kadencijos pabaigoje aplinkosaugos sistemoje trūko apie 50 aplinkosaugos inspektorių.
Ir čia dar ne viskas. Būdamas ministru jis vienašališkai įteisino medžioklę lankais. Tiesa, po visuomenės kritikos, po to, kai tuometinis jo vadovas S. Skvernelis, jo partijos pirmininkas R. Karbauskis jį pabarė, paprotino, įsakymas buvo atšauktas. Tačiau, užuot vyriškai prisiėmęs kaltę ir atsistatydinęs, ministras kaltę suvertė savo viceministrei ir moterį atleido iš darbo.
Bet ir čia ne viskas. Esant šitam ministrui buvo didžiausia tarša mariose iš „Grigeo“, esant šitam ministrui jo partietis, šaudamas į šerną, sumedžiojo, nušovė stumbrą. Kolegos, jeigu klausimas yra dėl blogos regos, reikia eiti pas okulistą, o ne keisti įstatymą. (Plojimai) Mano prašymas, kviečiu ir raginu nepalaikyti šio įstatymo projekto, nesivadovauti emocijomis ir nebūti dar vieno skandalingo teisės akto projekto bendraautoriais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai, ko ilgai laukėme, – balsavimas dėl naktinių taikiklių vėl ant stalo. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102: už – 62, prieš – 37, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Aplinkos apsaugos. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Taip, dabar replikos po balsavimo. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas jau svarstė ir daug emocijų ten buvo išsakyta. Kadangi šis klausimas yra absoliučiai šimtu procentų kaimiškas dalykas, tai siūlau tą reikalą perduoti Kaimo reikalų komitetui ir toliau dalykiškai svarstyti šį procesą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu pasiūlymas?
V. PRANCKIETIS (LSF). Žinoma.
PIRMININKAS. Frakcijos.
V. PRANCKIETIS (LSF). Trijų frakcijų vardu.
PIRMININKAS. Trijų frakcijų vardu. (Balsai salėje) Medžiotojų frakcijos. Taip, dabar D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog reaguoju į vieno iš kolegų pasisakymą pateikimo stadijoje. Man atrodo, vis dėlto kolega susipainiojo, nes mes šiandien ne ministrą skyrėme, o svarstėme klausimą. Bet man Lino kalba padėjo apsispręsti, ar balsuoti už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū Linui.
PIRMININKAS. Oho! K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau iš tikro girdėti argumentus. Bet čia buvo daug manipuliatyvių dalykų, kai kalbama, kad yra per didelės bandos, o bandas, jų skaičių kiek galima sumažinti, reguliuoja ministerija, ne medžiotojai. Kai kalbame apie tai, kad daugėja žūčių keliuose arba susidūrimų iš tikrųjų dėl to, kad bandos per didelės, bet taikikliai čia nieko bendro neturi. O įstatyme ką mes keičiame – tik dėl taikiklių ir nieko daugiau. Nereikėtų manipuliuoti ir kalbėti kreivais argumentais.
PIRMININKAS. Labai daug replikų. Premjerė taip pat. Atsiprašau. Premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip jau būna. Matyt, kad čia tik pradžia, bet dar ne pabaiga. Tai du dalykai. Komplimentas Seimui, kad šį kartą nė karto negirdėjau argumento, kad turėdamas naikiklius kas nors išmoks šaudyti į žmones, bandydamas su naikikliais palyti į šernus. Ir norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai tikrai unikalus dalykas, kadangi akivaizdu, jog kraujo kvapas ir skonis suvienija politikus. Reikia tik pritarti gerbiamajam V. Pranckiečiui, nes dar vaikystėje mačiau, kaip buvo skerdžiamos kiaulės ir ten buvo daug kraujo. Tai, matyt, dėl to ir norite Kaimo reikalų komiteto, bet siūlyčiau tam nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmiausia, tikrai labai…
PIRMININKAS. Paskutinės replikos.
P. GRAŽULIS (MSNG). …atsiprašau visų medžiotojų ir medžiotojų frakcijos, na, nespėjau pabalsuoti už (aš remiu medžiotojus), kadangi mane apkaltos klausimu užkalbino žiniasklaida. O dabar K. Masiulio noriu paklausti, tai kada buvo normalūs ir teisingi jo argumentai – kai buvo komunistas ar krikščionis demokratas? (Šūksniai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tikrai šis klausimas ne vieną kartą svarstytas, Vyriausybės išvada jau buvo teikta. Šis projektas nesikeičia, tai aš tikrai siūlyčiau, neverta dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Siūlome svarstyti gruodžio 5 dieną.
PIRMININKAS. Teisės departamentas buvo parašęs, kad čia nėra analogiškas projektas, kuris anksčiau buvo teiktas, nes jeigu būtų analogiškas, jūs tiesiog negalėtumėte jo teikti. Tai ar jūs sakote, kad Teisės departamentą pavyko apgauti? Labai keista.
Prašom. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pateikimo metu buvo išsakyta daug tokių keistų priekaištų kolegos, kuris pristatė, atžvilgiu dėl įvairių pažeidimų ir jo reputacijos, aš norėčiau paprašyti antikorupcinio vertinimo. (Šūksniai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Prašau įskaityti mano balsą prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū Andriui, kad dar man nepasiūlė apkaltos. Iš tiesų ačiū Linui, kad vis dėlto jisai padeda socialdemokratams, manau, visoje Lietuvoje padės socialdemokratams surinkti mažiau balsų vien dėl šito klausimo. Taip pat noriu suteikti aiškumo. Ką siūlė Teisės departamentas, tai ta dalis, dėl kurios buvo pasiūlymai, yra tokia pati ir yra pasisakyta, ir Vyriausybės išvada dėl tos dalies yra. Todėl tikrai manau, kad gruodžio 5 diena yra pakankamai normalus laiko tarpas, kai galima svarstyti. Vis dėlto siūlau, nežinau, jau buvo siūlymas dėl Kaimo reikalų komiteto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, kolegos, tai dabar apsispręsime. Visų pirma, manau, būtų sąžininga apsispręsti, ar prašome Vyriausybės išvados. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja kitaip.
Balsavo 94: už – 36, prieš – 45, susilaikė 13. Premjerės prašymui dėl Vyriausybės išvados nepritarta.
V. Pranckiečio ir kitų – pagrindiniu komitetu nustatyti Kaimo reikalų komitetą. Kas balsuoja už, bus Kaimo reikalų komitetas, kas turi kitą nuomonę, bus Aplinkos apsaugos komitetas.
Balsavo 99: už – 60, prieš – 38, susilaikė 1. Pasiūlymui, kad Kaimo reikalų komitetas būtų pagrindinis, pritarta.
Dėl antikorupcinio vertinimo. Kas pritaria, tas balsuoja už antikorupcinį vertinimą, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 92: už – 36, prieš – 39, susilaikė 17. Tai, gerbiamieji kolegos, susumuoju, ką mes… Tada mes neprašome papildomų išvadų. (Balsai salėje) Tuoj, nerėkite iš savo vietos! Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, tada Aplinkos apsaugos komitetas – papildomas komitetas, tvarka? Ir svarstymo data yra… čia buvo numatyta 2023 m. gruodžio 21 d. Ar visiems tinka gruodžio 21 diena? (Balsai salėje) Tvarka. Kas? Kas įvyko? Palaukite, nerėkite! Ar iš viso gruodžio 5 dieną yra posėdis? Čia girdėjau, kad… (Balsai salėje) Prašau. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai iš tikrųjų daug triukšmo, bet buvo įgarsinta data, kad gruodžio 5 diena kaip alternatyva, tai…
PIRMININKAS. Ar tai buvo jūsų siūlymas?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, aš girdėjau. Aš tik pakartoju. Buvo kolegos K. Mažeikos.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mano dokumentuose buvo parašyta labai aiškiai gruodžio 21-oji – data, kada vyksta svarstymas. Tai ar tam galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne. Jūs norite, kad būtų gruodžio 5 diena? (Balsai salėje „Taip!“) Gerai, tvarka. Ar mes galime bendru sutarimu gruodžio 5 dieną?.. (Balsai salėje: „Taip!“, „Negalime!“) Negalime gruodžio 5 dieną. Dėl šito balsuojame. Gerai, apsispręsime. Kas už pasiūlymą gruodžio 5 dieną, balsuoja už gruodžio 5 dieną, kas turi kitą nuomonę, balsuoja, kaip ir parašyta, už gruodžio 21 dieną.
Balsavo 71: už – 50, prieš – 21. Gerai, svarstymo data pataisyta.
12.47 val.
Vyriausybės pusvalandis
Gerbiamieji kolegos, mes surinkome visas nuomones. Kadangi jau vėluojame, prašau, gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Pirmasis klausia A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Turiu du klausimus sveikatos apsaugos ministrui. Tai, gerbiamas ministre, noriu paklausti: kuo vadovaudamasis jūs nustatėte tvarką, kuri galimai prieštarauja Konstitucijai, kai yra subsidijuojami priėmimo skyriai tik tų ligoninių, kurios įkūrė sveikatos centrus, taip diskriminuodamas skirtingų savivaldybių gyventojus ir pacientus? Tai vienas klausimas.
O kitas klausimas būtų: kada planuojate apginti šeimos medikus nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užkrauto darbo pateisinti praleistas moksleivių pamokas? Labai ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Neįsijungė mikrofonas, labai atsiprašau. Ačiū už klausimus.
Tai pirmuoju klausimu. Ne jūs pirmas – daug kas čia painioja ir jau beveik dvejus metus apie tai kalbu. Niekas per mūsų reformas nėra subsidijuojamas. Čia nekalbama apie kokias nors išlaidas ar išlaidų dengimą. Tai yra sutartos investicijos, o investicijos nėra išlaidos. Tai yra investicijos už pokyčius. Tie pokyčiai yra apibrėžti ir mūsų reforminiais įstatymais, ir kitais teisės aktais, tam tikri rodikliai suderinti ir su Europos Komisija. Būtent tokiais atvejais, kai savivaldybės pasirenka vienu ar kitu metodu įgyvendinti pokytį, tie pokyčiai yra skirtingo sudėtingumo, tai tos savivaldybės, kurios kuria kaip juridinį asmenį, tai jos turi daugiau kaštų, užtat ten yra numatoma daugiau investicijų. Tos savivaldybės, kurios kuria sveikatos centrus bendradarbiavimo susitarimų pagrindu, nekeisdamos esamų organizacijų, ten tos investicijos yra šiek tiek mažesnės. Atitinkamai dėliojasi ir visa kita logika. Tikrai niekas nėra ignoruojamas. Bet yra pradedama, aišku, pradžioje nuo klasterių.
Antruoju klausimu. Mes bendradarbiaujame tiek su šeimos gydytojais, tiek su minėta jūsų ministerija. Joks teisės aktas nebuvo pakeistas, kad vėl įgalintų šeimos gydytojus rašyti kokias nors pažymas. Tas įsakymas, kuris jau buvo panaikintas 2019 metais, jeigu neklystu, nėra atstatytas. Yra kita bėda. Aš asmeniškai dar praėjusį rudenį užtikau savivaldybių, kuriose iš praktikos, tiesiog iš įpročio arba tėvų prašymu, tos pažymos būdavo teikiamos. Šiuo atveju tikrai jokių papildomų pažymų šeimos gydytojams nėra įvesta, kaip tik yra rekomenduojama tėvams ir mokyklų bendruomenėms tą informaciją pasiimti iš e. sveikatos, daryti momentines ekrano kopijas ir daryti kitus dalykus. Jeigu jūs žinote kokių nors papildomų niuansų, tai mes pakalbėsime atskirai. Aš būsiu jums už tai dėkingas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Ministre, nevertinant jūsų grubių klaidų dėl tų pačių 160 mln. gyventojų permokų, dėl Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įstatymo notifikavimo įklimpusio proceso, kitų dalykų, dėl ko žmonės yra ypač nepatenkinti, tikrai turėjo tiesioginių pasekmių ir neigiamą poveikį energetikos sektoriaus stabilumui ir kainoms, jas ir šiandieną moka žmonės. Girdime, Konstitucinis Teismas antradienį vis dėlto pripažino, kad jūsų siūlytos pataisos ir projektas dėl saulės parkų prieštarauja Konstitucijai. Ar nemanote, kad jau pasiektas kažkoks dugnas, nežinau, kiek tų dugnų yra šioje Vyriausybėje, ar tai, pagal premjerę, nėra tas klausimas, kuris turėtų būti aktualiausias? Vis dėlto kalbame apie tikrai rimtas problemas. Galbūt galite pakomentuoti? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia, 160 mln. problemą sukūrė jūsų Vyriausybė. Taip. Jūs, balsuodami ir priimdami nutarimus, ir Vyriausybė asmeniškai sukūrė šitą problemą, ne ministras.
Antras dalykas. Dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Sprendimai, kuriuos mes priėmėme kartu Seime, pažiūrėkime, kaip kas balsavo, buvo privalomai priimti. Priešingu atveju, ką aš daug kartų minėjau, šiandien nė vienas žmogus nebūtų galėjęs prisijungti saulės elektrinės, nei nutolusios, nei ant savo stogo. Nė vienas. Tai leido mums pasiekti, kad toliau gaminančių vartotojų plėtra juda į priekį, kad europinės lėšos toliau gali pasiekti žmones.
Taip, tas Vyriausybės nutarimas bus perkeltas į įstatymą. Klausimas bus baigtas. Aš šiuo atveju nematau jokių dugnų, o realiai matau, kad mūsų energetikos sektorius eina tiktai į priekį, šešis kartus yra išaugusi atsinaujinančių išteklių generacija, šitas mėnuo, spalio mėnuo, buvo pirmas, kai mes gaminome virš 50 % elektros energijos patys ir realiai apvertėme proporciją į kitą pusę. Iki ateinančių metų pabaigos, aš manau, pasieksime beveik 60 %.
Taip pat noriu pasakyti, kad dėl atsinaujinančios energetikos plėtros rodiklių, kuriuos Vyriausybė buvo užsibrėžusi pasiekti, jau šiandien Vyriausybės programa yra įvykdyta ir tie skaičiai toliau didėja. Taigi ne dugnas, o naujos aukštumos. Tuo galime visi pasidžiaugti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Atsiprašau, premjerė dar nori sureaguoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau papildyti. Ne taip seniai posėdžio pirmininkas sakė, kad draudžia meluoti salėje, tai vis dėlto būtų gerai ir laikytis to pirmininko pasiūlymo. Kalbant apie čia plačiai diskutuotą istoriją, jūs pats puikiai žinote, kad vadinamoji vartotojų permoka ESO įmonėje susidarė 2016–2021 metų reguliaciniu laikotarpiu, o klausimą dėl to, kaip ją grąžinti vartotojams, sprendžia reguliuotojas, kuris Vyriausybei nėra nei pavaldus, nei Vyriausybės nurodymų klauso, nei kaip nors kitaip į Vyriausybės nuomonę atsižvelgia.
Dabar dėl įstatymo. Kiekvienoje kadencijoje yra tokių situacijų, kai Seimas priima kreipimąsi, pavyzdžiui, į Konstitucinį Teismą arba dalis Seimo narių priima sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tai yra visiškai normali procedūra. Ir ne kartą įstatymus taisėte ir jūs, ne kartą įstatymą taisėme ir mes, ne kartą įstatymą taisys ir būsimi seimai.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Džiaugiuosi, kad sėdi tribūnoje tas, kuris pasakė nemeluoti daugiau čia, salėje. Tai aš kreipiuosi, taip sakant, gerbiama ministre, praeitą posėdį aš jūsų klausiau, tai man, aš nevartosiu šito žodžio, kurį uždraudė Seimo posėdžio pirmininkas, susidaro įspūdis, kad jus klaidina, po to jūs atsakinėdama mane klaidinate ir kitus, kas klauso, dėl nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo naujos tvarkos ir visų kitų peripetijų, kur susirašinėjimai ir kalbos vyksta. Tai aš po jūsų atsakymo vėl susitikau su keletu darbuotojų, kurie dalyvavo pilotiniuose projektuose, ir jų nuomonė yra visiškai priešinga negu jūsų. Gal čia subjektyvumas, bet netgi nustatant nukenčia ir pacientai, bent pagal jų… Todėl aš labai konkrečiai klausiu: ar jūs turite pilotinio eksperimento ar tvarkų rezultatus ir išvadas, nes iki jo įsigaliojimo lieka pusantro mėnesio? Labai ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš nelabai suprantu, kur yra ta vis kartojamų klausimų pagrindinė esmė? Ar tai, kad kai kuriems darbuotojams nepatinka pertvarka? Tas yra visiškai normalu, nes pertvarkos patinka ne visiems, gali būti skirtingi matymai. Aš suprantu, kad reorganizacija visada turi palaikytojų ir visada turi oponentų, bet svarbiausia – turime galvoti apie tai, kad negalios nustatymo visas procesas nuo sausio 1 dienos būtų palankesnis žmonėms, turintiems negalią, ne tik vertinant medicininius kriterijus, bet ir socialinius kriterijus. Pilotiniai projektai yra vienas aspektas, bet galutinis variantas – kas atsigula į pačius aprašus, į vertinimo kriterijus, į klausimynus. Yra gi ir ekspertų grupės, darbo grupės, kurios dirba prie to, kad pasiimtų geriausias praktikas iš piloto, kad pasiimtų geriausias rekomendacijas iš ekspertų ir panašiai. Vyksta dabar darbas. Suprantu, kad gali ne visiems patikti, bet pati ketinu mėnesio pabaigoje susitikti su visais darbuotojais, kalbėtis ir apie jų situaciją, apie atlygio politiką. Turime pirmiausia turėti centre žmogų su negalia, jo situacijos vertinimas bus mums esminis iššūkis nuo sausio 1 dienos. Darome tai, ką galime geriausio, ir vertiname pilotinių projektų tiek pliusus, tiek minusus.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą turiu socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Nors kolegai neatsakėte į klausimą, tikiuosi, atsakysite man. Būsiu labai atviras, kaip visada. Kai pradėjote vadovauti ministerijai, tikėjausi, kad dirbsite vedama žmoniškumo ir dalykinių savybių, tačiau, kaip dabar paaiškėjo, pirmas įspūdis, deja, buvo klaidingas. Galimai norėdama patenkinti savo ambicijas, nes neva per daug žmonių gauna neįgalumo išmoką, ėmėtės sisteminės pertvarkos. Teko girdėti, kad dėl per didelių išmokų negalią turintiems asmenims jūs, savo ambicijų vedama, nusprendėte panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visiškai negalvodama apie pasekmes. Prašom pasakyti, ar jūs manote, kad liksite nepastebėta, atimdama iš kelių šimtų tūkstančių neįgalumą turinčių žmonių išgyvenimo galimybę? Ar jūs nesijaudinate dėl to, kad…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. GEDVILAS (MSNG). …vykdydama tokias pertvarkas, siekiate naudos neįgaliųjų sąskaita?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Teisingai, gerbiamas kolega, buvo uždrausta meluoti, tai norėčiau, kad ir jūs nei meluotumėte kolegoms Seimo salėje, nei klaidintumėte žmones. Ne tik kad išmokos nėra naikinamos – jos yra nuolat augančios su kiekvienu biudžetu, bet nėra pakankamos, mano įsitikinimu, ir turi augti toliau.
Dabar aš norėčiau, kad mes, kalbėdami apie negalios reformą, visų pirma kalbėtume apie žmones su negalia, jiems iki šiol neįgalumas buvo nustatomas tik dėl medicininių kriterijų. Su reforma… Ir klausimas nėra tik dėl NDNT – yra ir dėl NRD, ir dėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centro, jie jungiasi į vieną agentūrą tam, kad atėjęs žmogus vieno langelio principu galėtų ne tik įsivertinti savo dalyvumo lygį, kuris irgi lems jo išmokos dydį ir visus kitus dalykus, bet ir gauti visą kompleksą paslaugų, kurios būtų jam reikalingos tam, kad dalyvumo lygis būtų kuo aukštesnis. Mes siekiame ir nustatyti sistemiškai teisingai žmogui negalią, bet sykiu ir kuo labiau padidinti jo dalyvumą. Reforma įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Man atrodo, kad labai svarbu yra neklaidinti žmonių, ypač svarbu yra neklaidinti negalią turinčių asmenų. Neįgalumo nustatymas žmogui bus ne tik teisingas, bet ir labiau orientuotas į jo galimybę aktyviau dalyvauti visoje įmanomoje veikloje: nuo švietimo, darbo rinkos iki visuomeninio gyvenimo.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Iš dalies Ministrė Pirmininkė paminėjo, kad šis klausimas priklauso reguliuotojui, bet už valstybės įmonės valdymą atsakinga finansų ministrė. Šiandien kilęs tas įvykis dėl 160 mln., iš tikrųjų visuomenė yra sunerimusi. Mane pasiekė, ypač iš pagyvenusių žmonių, kurie turi įsipareigojimų būtent tiekėjui „Igničiui“, ESO, kad jie šiandien negauna žinios, kiek jiems priklausytų kompensacijos būtent iš tiekėjo ir kokiais būdais. Turėčiau tokį pasiūlymą galbūt stebėtojų tarybai, kad reikėtų informuoti sutartinius vienetus, kaip jiems bus atlyginta: ar tarifais, ar piniginėmis, ar dar kokiomis nors priemonėmis. Tikrai žmonės, šiandien klausydami žiniasklaidos, politikų, nežinodami tos tikrosios tiesos…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BUKAUSKAS (DPF). …kur neturėtume meluoti… Aš manau, kad paveskime. Jūs, kaip atsakinga Vyriausybės atstovė, kad tai kuo greičiau pasiektų kiekvieną sutartinį mūsų pilietį, vienetą… Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jau buvo minėta, problema susiformavo 2016–2021 metais, todėl turbūt atsakomybę turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė. Kartu, kaip jau taip pat minėta, kaip bus atlyginamos nepakankamos investicijos gyventojams, pasako valstybinis reguliuotojas. Jisai patvirtino tokį terminą, kuris buvo įvardintas žiniasklaidoje. Kiek žinau, dabar yra kalbama apie tai, kad terminą sutrumpintume, ir tai buvo paskelbta vakar ar užvakar valstybinio reguliuotojo atstovo. Su įmone yra kalbamasi, kaip sutrumpinti šį laikotarpį.
Dėl konkrečių sumų, kurios yra priskaitomos vienam ar kitam asmeniui, buvo svarstymai gana išsamūs ir, jeigu gerai atsimenu, Seimo Energetikos komisijoje, ten vidutiniai skaičiai, priklausantys buitiniams vartotojams, buvo įvardinti. Aš manau, kad galima pasiimti posėdžio protokolą, gana aiškiai tie skaičiai yra pateikti. Tačiau, kaip minėjau, sprendimą dėl kompensacinio mechanizmo, kuris grįš vartotojams per tarifą, nustato valstybinis reguliuotojas, o ne Vyriausybė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti. Čia yra iš tų atvejų, kai pateikiami duomenys apie vidurkius. Deja, tie vidurkiai yra toks vidutinis pieno riebumas, nes vidurkiai, kurie buvo paskelbti kaip neva neatitekę vartotojams, buvo apskaičiuoti, mano vertinimu, gana nekorektiškai. Nebuvo paimtas realus gyvenimo pavyzdys – va vidutinis vartotojas, kurio elektros suvartojimą mes daugiau mažiau žinome, kiek jisai ten tos elektros vartoja vidutiniškai per mėnesį ir per metus, ir tie dešimtys eurų, kurie nuskambėjo, galbūt žmonėms pasirodė kaip labai įspūdingos sumos. Bet iš tikrųjų, jeigu mes grįžtame prie tų vartotojų, kurie yra realūs, tai yra mažų buitinių vartotojų, apie kuriuos jūs turbūt labiausiai kalbate, tai ten ta susidariusi permokos suma tikrai yra kartais mažesnė, skaičiuojant pagal elektros kiekį, kurį jie realiai suvartoja.
PIRMININKAS. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti premjerės. Premjere, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė, Kinija žaibiškai sureagavo neigiamai į Lietuvą, pritaikė tam tikras sankcijas, tiek ekonomines, tiek diplomatines, Lietuvos atžvilgiu. Apkaltino mus, kad mes sulaužėme komunikatą tarp Lietuvos ir Kinijos dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Kinijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad bet kokių diplomatinių santykių ieškojimas su Taivanu, mūsų valstybės vadovų susitikimai – tai jie taip pat taiko, kaip į pažeidimą žiūri ir sako, kad taip yra pažeidžiamas būtent vienos Kinijos principas.
Prieš 2 dienas Seime lankėsi diplomatai, šventėme Diplomatų dieną, ir išties beveik visi pasakė, kad mūsų užsienio politika Taivano atžvilgiu yra labai teisinga, labai gera. Išties liaupsių sulaukė būtent mūsų Seimo Pirmininkė – dalyvavo Taivane, pasakė tam tikras kalbas ir panašiai. Dabar išgirstame, kad mūsų užsienio reikalų ministras…
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Prašau sukonkretinti klausimą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …nesusitiks su Taivano ministru motyvuodamas tuo, kad mes diplomatinių santykių neieškome. Tai išties kokia mūsų užsienio politika Kinijos ir Taivano atžvilgiu jums vadovaujant Vyriausybei?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nuosekli.
PIRMININKAS. Dėkui. T. Tomilino nematau. J. Sabatauskas klausia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas teisingumo ministrei ir susisiekimo arba finansų, aš nežinau.
Pagal Civilinio proceso kodeksą visi teismo posėdžiai yra vieši. Tačiau galimi ir rašytiniai. Paanalizavus statistiką matyti, kad neviršija 15 % žodiniai procesai. Jūs manote, kad ši situacija yra normali?
Ir dar vienas klausimėlis. Jūs visai neturite strategijos dėl pusiaukelės namų, kad sukeliate tokius gaisrus? Pirmiausia įsigyjate viešbutį už valstybės lėšas, o paskui, kai gyventojai priešinasi, jūs… iššvaistomos valstybės lėšos.
O susisiekimo ar finansų ministrei, nežinau. Ką tik Vyriausybė pritarė privalomam elektrinių paspirtukų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi jie ne visi privalės būti registruojami, didžioji dalis ne…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kaip užtikrinsite to įgyvendinimą?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū, kolega. Į pirmus du klausimus galėčiau atsakyti. Trečiasis, kaip minėjote, kitiems ministrams.
Atsakydama dėl pusiaukelės namų norėčiau padėkoti tiek socialdemokratams, tiek S. Skvernelio Vyriausybei. Ši Vyriausybė turbūt yra trečioji, kuri nuosekliai vykdo pusiaukelės namų plėtrą. Tiek prie jūsų ministrų, tiek prie kitų pusiaukelės namai buvo steigiami visur. Puikiai suprantame, kad pusiaukelės namai, tai yra įkalinti žmonės arba tai asmenys su negalia, sulaukia pasipriešinimo, nes ir apklausos tai rodo. Kaimynystę žmonės renkasi norėdami nematyti socialiai pažeidžiamų grupių.
Lygiai taip pat norėčiau patikslinti: pusiaukelės namų plėtra šiuo metu, mūsų kadencijos metu, yra vykdoma iš Norvegijos lėšų, ne iš nacionalinio biudžeto. Reikėtų atkreipti į tai dėmesį.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį dėl pusiaukelės namų plėtros. Nė vieni pusiaukelės namai nebuvo atidaryti nesusitikus su bendruomenėmis, nesusitikus su vietos politikais ir nebendraujant. Turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad viskas vykdoma nuosekliai, ir reikėtų tik pasidžiaugti, kad mes atitinkame tuos Norvegijos standartus, apie kuriuos mes ir kalbame.
Atsakant dėl teisminių procesų, ką mes matome. Per COVID-19 laikotarpį ir ypač po jo, kai mes kalbame apie civilines bylas, ne apie baudžiamąsias, dauguma civilinių bylų, pačių dokumentų pateikimas perėjo į elektroninę erdvę. Tai leidžia mums sutaupyti daug lėšų ir procesą daryti efektyvesnį.
Turbūt irgi puikiai jums yra žinoma, kokio pobūdžio būna civilinės bylos, kai kurios tėra teismo įsakymu, kas automatiškai reiškia, kad tai yra negyvas procesas. Visada, jei šalis prašo gyvo proceso, jis yra užtikrinamas. Tai turbūt tos bylos, kurios yra mūsų rinkoje, nes ne teismai formuoja, kokios bylos ateina, dėl ko žmonės kreipiasi, juridiniai asmenys kreipiasi. Dėl to mes ir turime. Ką mes kalbame dabar ir su teismais, ką pavyko padaryti jūsų visų dėka Seimui nubalsavus, kai mes kalbame apie rašytinį procesą, taip, tai yra labai netolygiai pasiskirstę kai kuriose vietovėse. Puikiai suprantame, didmiesčiai turi daugiau tokių bylų rašytinio proceso, nes tai yra teismo įsakymu, ypač kur dažnai ginčo nėra. Seimo sprendimu, pritarus Teisingumo ministerijos pasiūlymams, rašytinis procesas galės būti perduodamas per visą Lietuvą, kad greičiau vyktų. Jeigu asmuo paprašo, kad tai būtų gyvas procesas, be abejo, jis yra grąžinamas ir užtikrinamas gyvas procesas.
Trečias klausimas buvo ne man.
PIRMININKAS. Taip, ar bus papildytas atsakymas? Ne. Supratau. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Ekonomikos ir inovacijų ministrei. Dėl turizmo. Ar tikrai bus stiprinamas turizmas Lietuvoje, nes iš tikrųjų Europos Sąjungos lėšų nenumatyta? Buvo atvykę čia pas mus į frakciją Lietuvos kelionių verslo asociacijos atstovai, departamentas yra panaikintas, tai jie iš tikrųjų prašo ir sako, kad tai galėtų būti strateginė ūkio šaka. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Galiu pasidalinti džiugesnėmis naujienomis. Nors dabar pandeminiai ir karo metai galbūt ir neapdalino džiugiomis naujienomis turizmo sektoriaus, turizmas pamažu atsigauna. Šiais metais, mes tikimės, į Lietuvą bus atvažiavę 1 mln. 300 tūkst. turistų iš užsienio. Tai yra faktiškai jau atsigavimo ir priešpandeminiai skaičiai.
Dar daugiau. Ministerija šiuo metu kaip tik organizuoja, mums čia sėdint Seimo salėje, šiuo metu vyksta renginiai su turizmo sektoriaus atstovais – ir iš privataus sektoriaus, ir iš valstybinio sektoriaus, iš įvairių mūsų savivaldybių. Yra rengiamas turizmo sektoriaus kelrodis. Dirbame su įvairiomis institucijomis.
Pavyzdžiui, visiškai neseniai, prieš porą savaičių, rodos, pasirašėme konkretų susitarimą tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl skrydžių krypčių skatinimo plano. Yra alokuoti konkretūs finansai ir Susisiekimo ministerijoje, ir Vilniaus miesto savivaldybėje, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kad naujos kryptys ne tik atsirastų, bet ir būtų užpildytos pilnais turistų lėktuvais. Tiesa, beje, naujų krypčių yra jau šiuo metu. Jas ministras M. Skuodis visai neseniai paskelbė.
Suprantu sektoriaus nerimą, tačiau faktai yra tokie, kad sektorius atsigauna. Aišku, prie to prisidėjo ir Vilniaus, mūsų sostinės, 700 metų jubiliejus, ir Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO, ir, žinoma, sėkmingas projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“. To reikia daugiau. Žinoma, ministerija ne tik, na, šiuo metu skiria daugiau dėmesio turizmui, bet ir yra pasiryžusi jo skirti toliau.
Jeigu jūs manote, kad vienos ar kitos biurokratinės institucijos, pavyzdžiui, departamento, egzistavimas lemia kokį nors turizmo proveržį, na, suprantu, kad irgi netikite, tai labai gerai, nes aš manau irgi lygiai taip pat, turime įgalinti privatų sektorių, pirmiausia kultūrą ir įvairius kūrybingus žmones, ir džiaugiuosi, kad sektorius jau pamažu atsigauna.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Noriu paklausti švietimo ministro.
Ką tik valdantieji nubalsavo prieš Švietimo įstatymo pataisas, kad visiems vaikams būtų suteikta galimybė dalyvauti kūno kultūros, sporto būreliuose, prieinamas neformalusis ugdymas. Bet vietoje vaikų sporto, kūno kultūros jūs remiate savo bendrapartiečių šeimyninį biznį, grūsdami vaikams per prievartą Gyvenimo įgūdžių programą. Prieš ją jau pasirašė daugiau negu 70 tūkst. tėvų. Jeigu ji nebus nutraukta, jie eis toliau iki teismo.
Kodėl kurdami tą programą jūs nepanaudojote tai, kas Lietuvoje buvo sukurta jau Vydūno? Arba Klaipėdos universitetas buvo pateikęs puikią programą kiekvienai klasei, tik ji nepanaudota, tiesiog yra išmesta kaip neverta dėmesio. Kodėl, gerbiamas ministre, jūs stabdote valstybės kūrimą, kodėl griaunate ją? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Užvakar to paties jau klausėte, buvau atsakęs, galiu pakartoti vėl. Tai, kas buvo sukurta, įvairi mokomoji medžiaga, literatūra ar knygos, ar būtų kokie nors didaktiniai metodai, – visa tai galima naudoti ir Gyvenimo įgūdžių programoje, jeigu atitinka programos turinį. Reikėtų nemaišyti metodinės medžiagos, literatūros su programa. Programa nėra tik metodinė medžiaga, o įgyvendinti programą mokytojai yra kompetentingi ir laisvi pasirinkti metodines priemones, kurios geriausiai tiks pasiekti tikslams.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis. Jo nematau. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, Seimas gegužės mėnesį apsisprendė, kad urėdijos galėtų naudoti žvyrą savo reikmėms ir sutaupyti valstybės lėšų. Iki šiol jos perka žvyrą iš privačių karjerų, šitas Seimo sprendimas neįgyvendintas. Gal galite pakomentuoti kodėl? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, jūs turbūt ne visą informaciją turite. Valstybinių miškų urėdija valdo dešimt didžiųjų karjerų ir per 280 mažųjų karjerų. Urėdija gali juos eksploatuoti, tiktai mes esame apsisprendę neeksploatuoti mažųjų karjerų įmonės lygmeniu kaip akcininkai, kaip steigėjai dėl to, kad mažieji karjerai nemoka mokesčių valstybei, o mes norime, kad urėdija mokėtų mokesčius valstybei. Mažieji karjerai neturi rekultivavimo prievolių ir mažieji karjerai veikia be apskaitos, vadinasi, tai neskaidru. Mes, norėdami urėdijos biudžetą naudoti skaidriai, su apskaita ir su valstybiniais mokesčiais, naudojame iš esmės tik didžiuosius karjerus. Per mažuosius karjerus anksčiau, iki įstatymų pakeitimų 2019 metais, buvo, leiskite pavartoti tą žodį, išparceliuojama pusė valstybės žvyro ir smėlio be apskaitos, be valstybinių mokesčių, be rekultivavimo, ir tai buvo labai labai bloga praktika. Todėl aš balsavau prieš jūsų pasiūlymą ir manau, kad tai nėra kelias Lietuvai į priekį.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. NDNT reforma, pačiai teko ne vieną kartą bendrauti ir žinome, kaip buvo sudėtinga vis dėlto išgyvendinti korupcinius dalykus, tikrai reikėjo labai daug pastangų, kad įstaiga dirbtų taip, kaip dirba šiandien. Tačiau dabar po šios reformos dalis darbuotojų vis dėlto paliks įstaigą vien dėl to, tikriausiai jūs ir žinote, kad galbūt vien todėl, kad yra nepakeliami darbo krūviai šiandien, tikrai labai dideli darbo krūviai ir labai mažas darbo užmokestis. Tai viena. Ar planuojate kaip nors atsižvelgti ir galvoti apie tai, kaip spręsti klausimą dėl to, kad pritrauktume specialistų, nes dabar kol kas specialistai dažniausiai ateina ne medicinos darbuotojai, ne medikai.
Kitas mano klausimas. Vis dėlto pačioje…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). Leiskite paklausti. Pačioje ministerijoje NDNT susikuria atskiras… visą struktūrą susikuria. Ar neplanuojate ir kodėl negalvojate įkurti kokio nors konsultacinio skyriaus, kuris galėtų konsultuotis su medikais, tai NDNT mažiau darytų klaidų? Ar nėra tokio pamąstymo, nes pati NDNT taip jums siūlė? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia dėl atlygio politikos. Aš sutinku, kad žmonės tikrai sunkiai dirba, atlygio visada norisi aukštesnio ir didesnio. Dabar bandome pažiūrėti, kokios yra išteklių galimybės kelti darbuotojams atlyginimus, atlygio politiką dėliojamės. Aš tikiuosi, iki mėnesio pabaigos galėsiu pristatyti jau ją ir visiems darbuotojams, kad maždaug žinotų, ko galima laukti. Atlyginimai kyla, bet, žinoma, jie kyla ne taip greitai, kaip norėtume, būtent dėl to, kad ištekliai yra riboti. Dėl tos konsultacinės… Bet išeiti šiaip jau, na, mes neturime indikacijų, kad norėtų didelė dalis žmonių, bus turbūt kažkiek žmonių, kuriems netiks ta nauja struktūra, bet viliuosi ir tikiuosi, kad nedidelė dalis.
Dabar dėl IT tos visos sistemos. Noriu pasakyti, kad mes labai daug dėmesio skirsime informacinių technologijų galimybėms, kad jos būtų patogesnės, praktiškesnės, turime ir RRF’o projektą būtent naujoms IT sistemoms tobulinti ir kurti naujoms, kad būtų lengviau bylas siųsti. Taip atsirastų daugiau paprastumo darbe. Aš tikiuosi, kad ir darbo sąlygos darbuotojams galės būti šiek tiek lengvesnės.
O dėl to konsultacinio papildomo formato galima turbūt tartis. Jeigu iš esmės tikrai pasitvirtintume, kad pagerintų paties proceso kokybę, tai aš būčiau linkusi aptarti ir kalbėti ir su darbuotojais, ir su jumis, jeigu turite gerų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pusvalandis, skirtas Vyriausybės pusvalandžiui, baigėsi, ačiū Vyriausybei.
13.19 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Šiandien iš šios tribūnos kalbėsiu atsiliepdama į Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, asociacijos „Nacionalinė spauda“, Kultūros periodinių leidinių asociacijos pagalbos šauksmą, kurio nei Vyriausybė, nei Susisiekimo ministerija, nei Lietuvos pašto vadovybė negirdi.
Tautos teisei žinoti ir gauti įvairią objektyvią informaciją ir vėl kilo grėsmė. Netrukus viešai girdėsime vieną tiesą – nacionalinio transliuotojo. Žinoma, regionų žmonėms aktualių naujienų ten nebus. Minėtos mažuosius regionų spaudos leidėjus vienijančios organizacijos kreipėsi į mus, Seimo narius, prašydamos stabdyti Lietuvos pašto priimtus sprendimus ne tik atleisti šimtus paštininkų regionuose, bet ir du tris kartus didinti regioninės spaudos prenumeratos pristatymo tarifus, ir reikalavimą laikraščius ir žurnalus, jau atspausdintus, ankstų rytą atvežti į Vilniaus logistikos centrą, kur jie būtų perskirstomi ir vėl pervežami į regionus.
O ką mes? Ogi nieko. Daugelis, manau, net neperskaitė šio kreipimosi. Aš tai perskaičiau ir manau, kad šie Lietuvos pašto sprendimai yra mirties nuosprendis regioninei spaudai. Mažieji leidėjai jau kartą sugebėjo išgyventi per įstatymo tarifų didinimą, išgyveno pandemijos ribojimus. Tiesa, kad išgyventų, teko atsisakyti dalies darbuotojų, persikelti į kuklesnes patalpas ir net pradėjo leidinius spausdinti Lenkijoje ir panašiai. Šito smūgio, kaip teigia leidėjai, nebeišgyvens.
Jūs man paaiškinkite, kaip įmanoma parengti leidinį su šviežiomis naujienomis, atspausdinti jį ekonomiškiausias paslaugas teikiančioje spaustuvėje, nuvežti jį per Lietuvą 300–400 kilometrų į Lietuvos pašto logistikos centrą, esantį Vilniuje, iki ankstyvo ryto? Priminsiu, kad laikraščiai spausdindami, kaip teigia leidėjai, iki 21 valandos. Paaiškinkite man logiškai taip pat – čia kaštų taupymas, ekologiniai sumetimai ar kas, vežant regioninius leidinius į logistikos centrą Vilniuje ir iš jo vėl į regioninius paskirstymo centrus, pašto skyrius? Kodėl negalima palikti senos tvarkos, kai leidiniai buvo pristatomi į rajono pašto skyrius ir tada pasiekdavo iš jų gyventojus, prenumeratorius? Tokį Lietuvos pašto sprendimą palyginčiau su sprendimu kelnes užsimauti per galvą.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos paštas sutarties sąlygas su regionine spauda keičia likus vos 2 mėnesiams iki metų pabaigos ir jau besibaigiant ateinančių metų prenumeratai. Tai nepriimtina ir net, mano manymu, verta teismo salės. Šiuo metu periodinių leidinių leidėjai regionuose yra tapę Lietuvos pašto reformų, reorganizacijų įkaitais. Nuo šios organizacijos sprendimų priklauso, ar turėsime vieną tiesą ir šviesą – nuo valstybės finansavimo priklausomą nacionalinį transliuotoją, ar spaudą, ar nuomonių įvairovę, kuri būdinga demokratinei visuomenei.
Regioninė spauda prašo atsakyti į klausimus. Kodėl 2021 metais buvo kuriami paskirstymo centrai, o redakcijos, spaustuvės iš anksto nebuvo informuotos apie tokius sprendimus ir galimus logistikos kaštų padidėjimus? Kodėl 2023 metų vasarą prenumeratos pristatymo kainos, leidinius pristatant į paskirstymo centrus, tapo didesnės nei leidinių logistika ir jos kaštai? Kodėl 2023 metais buvusi tvarka negali likti? Yra pateikta iš tiesų daugybė klausimų, aš jų visų galbūt nevardinsiu.
Prašau Vyriausybės vadovę, susisiekimo ministrą, Lietuvos pašto vadovybę išgirsti mažųjų regioninės spaudos leidėjų prašymus ir nekeisti esamos logistikos tvarkos bei nedidinti platinimo įkainių.
PIRMININKAS. Laikas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). O jeigu jie būtų pagrįstai didinami, rasti galimybių leidėjams kompensuoti padidėjusius kaštus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų dviejų kolegų, V. Ąžuolo ir P. Gražulio, nematau, todėl posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.