|
Eil. Nr.
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
|
|
Straipsnis
|
Straipsnio
dalis
|
Punktas
|
|
1.
|
1
|
3
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo
įstatymo projektu Nr. XIIIP-3195(2) (toliau – įstatymo projektas) siekiama sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis bei leisti
rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš
kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus ir jų gaminius. Tačiau
įstatymo projekto nuostatomis sudarant sąlygas minėtai teisėtai veiklai kartu
sudaromos galimybės piktnaudžiauti, o tai kelia grėsmę visuomenės sveikatai
ir saugumui, teisės akto atitikimui Lietuvos įsipareigojimams pagal
tarptautinę teisę, ES notifikavimo taisyklėms.
Kadangi ne tik farmacijos, bet ir kosmetikos gaminių grupės yra
detaliai reglamentuojamos specialiaisiais teisės aktais, t. y. Lietuvos
Respublikos farmacijos įstatymu ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.
1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59), kuris yra
tiesioginio taikymo teisės aktas, įstatymo projekte turi būti nurodoma, kad
jis netaikomas ir kosmetikos gaminiams, atitinkamai koreguojant ir kitas
įstatymo projekto nuostatas. Priešingu atveju, siūlomas
reglamentavimas sudarys neaiškumus dėl teisinio reglamentavimo, nes įstatymo
normos konkuruos su tiesioginio taikymo ES teisės aktais.
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija
dėstomo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme:
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas netaikomas
pluoštinių kanapių gaminiams, kurie Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme
apibrėžti kaip farmacijos produktai, ir kosmetikos gaminiams, kurie 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL
2009 L 342, p. 59) apibrėžti kaip kosmetikos
gaminiai.“
|
|
2.
|
2
|
9
|
|
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija
dėstomo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme:
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,9. Pluoštinės kanapės gaminiai –
galutiniam vartojimui skirti iš pluoštinių kanapių produktų pagaminti maisto
gaminiai, pašarai, kosmetika ir kiti gaminiai, turintys pluoštinių
kanapių produktų.“
|
|
3.
|
4
|
4
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme
nurodyta 0,2 proc. THC riba yra taikoma siekiant nustatyti, ar auginamos
pluoštinės kanapės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos
sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 73/2009 (OL 2013 L 347, p. 608), reikalavimus. Pagal šį reglamentą
leidžiama auginti tik tokių veislių pluoštines kanapes, kuriose THC kiekis
sudaro ne daugiau kaip 0,2 proc. Ši riba yra taikoma auginamoms
pluoštinėms kanapėms, siekiant gauti išmokas, bet ne jų gaminiams, ir ši riba
neturi būti siejama su saugiu vartojimu. Maksimalaus leistino 0,2 proc.
THC kiekio nustatymas visuose pluoštinių kanapių gaminiuose, būtų nepagrįstas,
kadangi ši riba nėra įrodymais pagrįsta kaip nekelianti rizikos visuomenės
sveikatai ir šimtais kartų viršytų kai kuriose kitose šalyse nustatytus
didžiausius leistinus THC kiekius maisto gaminiuose. Europos maisto saugos tarnybos
(EFSA) duomenimis net 1 µg THC kilograme kūno masės jau sukelia ūminį poveikį
(vadinasi 60 kg kūno masės žmogui užtenka 0,06 mg THC, kad būtų poveikis).
Siūlomas bendras maksimalus leistinas 0,2 proc. THC kiekis gaminiuose
gali sudaryti sąlygas atsirasti nebrangiems didesnės masės maisto gaminiams,
kurių sudėtyje esančio THC kiekio gali užtekti svaiginimuisi ir taip sukelti
itin didelę grėsmę visuomenės sveikatai ir priklausomybei nuo narkotikų
plisti. Didžiausi leistini THC kiekiai turi būti, o ne gali būti, nustatomi
priklausomai nuo gaminių grupės ir išdėstomi atskirame Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
tvirtinamame sąraše. Didžiausi leistini THC kiekiai pluoštinių kanapių maisto
gaminiuose turi būti saugūs, nesukeliantys žalingų padarinių žmogaus
sveikatai. Pažymėtina, kad, pvz., Italija parengė ir 2018 m. spalio mėn.
pateikė notifikuoti Europos Komisijai teisės akto projektą, kuriuo siekia
nustatyti 5 mg/kg (0,0005 proc.) didžiausią leistiną kiekį šiame aliejuje.
Didžiausi leistini THC
kiekiai maisto gaminiuose ir pašaruose turi būti pagrįsti, saugūs,
nesukeliantys grėsmės žmogaus ir gyvūno sveikatai, o saugos reikalavimai turi
būti vienodi visiems pluoštinių kanapių produktams ir gaminiams,
nepriklausomai nuo to, ar jie importuojami, įvežami iš kitos Europos Sąjungos
valstybės, ar užauginami ir pagaminami Lietuvoje. Todėl negali būti nustatytas
bendras didžiausias leistinas THC kiekis visiems pluoštinių kanapių
gaminiams. Įstatymo projekto 4
straipsnio 4 dalies nuostatos neužtikrina viešojo intereso, kad Lietuvos
Respublikos rinkoje būtų saugūs, nesukeliantys grėsmės žmogaus ir gyvūno
sveikatai pluoštinių kanapių gaminiai.
Užtikrinant visuomenės
sveikatos saugą, didžiausi leistini THC kiekiai turi būti nustatomi
priklausomai nuo gaminių grupės ir išdėstomi atskirame Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
tvirtinamame Sąraše. Tas kas į Sąrašą neįrašyta turi būti draudžiama tiekti į
rinką.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo
projekto 4 straipsnio 4 dalis turi būti tikslinama.
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija
dėstomo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme:
„4. Pluoštinių kanapių gaminiuose THC kiekis
neturi viršyti 0,2 proc. Didžiausi
leidžiami THC kiekiai galutiniam naudojimui ir vartojimui skirtuose
pluoštinių kanapių gaminiuose ar jų kategorijose yra nustatomi Į Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą
tvirtinamame sąrašą sąraše įrašytų konkrečių
galutiniam naudojimui ir vartojimui skirtų pluoštinių kanapių gaminiuose ar
jų kategorijose gali būti nustatyti mažesni didžiausi leidžiami THC kiekiai
(toliau – Sąrašas). Į Sąrašą įrašytuose galutiniam naudojimui ir vartojimui
skirtuose pluoštinių kanapių gaminiuose didžiausias leidžiamas THC kiekis
nustatomas atsižvelgiant į keliamą riziką ir galimą kenksmingą poveikį žmogaus
ar gyvūno sveikatai, neviršijant Europos maisto saugos tarnybos
rekomenduojamų didžiausių leistinų THC kiekių. Draudžiama tiekti į rinką galutiniam
naudojimui ir vartojimui skirtus pluoštinių kanapių gaminius, kurių sudėtyje
yra THC, ir kurie nėra įtraukti į Sąrašą. Kiekviena Lietuvos
Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagaminta ir
Lietuvos Respublikos rinkai tiekiama pluoštinių kanapių gaminių partija turi
turėti laboratorinių tyrimų pažymą, kuri išduodama Nacionalinio maisto ir
veterinarijos rizikos vertinimo instituto ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka arba Europos Sąjungos valstybių narių akredituotos
laboratorijos ir kuria patvirtinama, kad THC kiekis jose neviršija didžiausio
leistino THC kiekio. Laboratorinių tyrimų pažymos dėl iš pluoštinių kanapių
sėklų pagamintiems gaminiams nereikalaujama.“
|
|
|
|
5
|
|
Argumentai:
Gamybos proceso metu susidarantys tarpiniai
produktai gali būti medžiagos, kurios patenka į Jungtinių Tautų konvencijų
narkotinių ir psichotropinių medžiagų klausimais kontrolės sritį. Pažymėtina,
kad 1961 metų Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje nustatytas bendras
principas, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos (kurioms priskiriamos
kanapės, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros ir atitinkamai iš
kanapių gaunamos psichotropinės medžiagos) turi būti griežtai
kontroliuojamos, ir leidžiamos
naudoti tik medicinos ir mokslo tikslais (kas jau yra nustatyta Lietuvos
Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme). Tokie
patys psichotropinių medžiagų naudojimo teisėtumo principai yra numatyti ir 1971 m. Jungtinių Tautų
Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijoje. Vadinasi, bet kokia kita
veikla su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kitais tikslais nei
nustatyta minėtoje konvencijoje, t. y. yra ne mokslo ir medicinos tikslais,
yra negalima. Net ir teisės aktais išsamiai reglamentavus tokią veiklą ir
nustačius idealią priežiūros sistemą, būtų pažeista Konvencijos nuostata, kad
veikla su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gali būti vykdoma tik
medicinos ar mokslo tikslais.
Kai pluoštinių
kanapių tarpiniai produktai yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos,
kurioms taikomos Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų
kontrolės įstatymo nuostatos, būtina reglamentuoti prievolę juridiniam
asmeniui vykdyti tokių medžiagų apskaitą ir jas panaudoti tik tolesniuose
pluoštinių kanapių gaminių gamybos procesuose arba sunaikinti kaip atliekas
pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą. Siūloma tarpinių
produktų 0,2 proc. THC maksimalaus kiekio riba užtikrina, kad juridinis asmuo,
neturintis specialiosios licencijos pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir
psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, nelaikytų ir nekauptų narkotinių
ir psichotropinių medžiagų, taip pat nenaudotų koncentruotų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų pluoštinių kanapių gaminių gamybai. Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, siūloma nustatyti leistiną THC kiekį pluoštinių kanapių
tarpiniuose produktuose šių produktų apskaitos, sunaudojimo arba sunaikinimo
tvarką.
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija
dėstomo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme:
Pakeisti 4 straipsnio 5
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu
pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso metu susidaro pluoštinių kanapių
tarpiniai produktai, kuriuose THC kiekis viršija 0,2 proc., tokią gamybą
vykdyti turi teisę tik juridiniai asmenys, gavę leidimą vykdyti pluoštinių
kanapių gaminių gamybos, kurios metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai
produktai, kuriuose THC kiekis viršija 0,2 proc., veiklą (toliau – leidimas).
Leidimą išduoda, atsisako išduoti, sustabdo ar panaikina jo galiojimą,
panaikina galiojimo sustabdymą, išduoda dublikatus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintomis Pluoštinių kanapių gaminių gamybos veiklos
taisyklėmis. Už leidimų ir jų dublikatų išdavimą bei šių leidimų tikslinimą
imama valstybės rinkliava. Pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kuriuose
THC kiekis viršija 0,2 proc., turi būti apskaitomi ir sunaudojami gaminiui,
atitinkančiam šio įstatymo reikalavimus, gaminti arba tvarkomi kaip atliekos,
įskaitant šalinimą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta
tvarka.
5. THC kiekis
pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose neturi viršyti 0,2 proc. Jei THC kiekis
pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose viršija nustatytą ribą, jie
laikomi atliekomis, turi būti šalinami ir negali būti naudojami tolesniame
pluoštinių kanapių gaminių gamybos procese. Jeigu pluoštinių kanapių gaminių
gamybos proceso metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai,
kuriuose THC kiekis neviršija 0,2 proc., jie turi būti apskaitomi ir
sunaudojami gaminio, atitinkančio šio įstatymo reikalavimus, gamybai arba
kaip atliekos tvarkomi, įskaitant šalinimą, Lietuvos Respublikos atliekų
tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.“
|
|
|
|
6-16
|
|
Argumentai:
Produktų, kuriuose yra koncentruotas THC kiekis,
gamyba yra kontroliuojama pagal 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos
Psichotropinių medžiagų konvenciją ir turi būti licencijuojama pagal Narkotinių
ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas. Tokia gamyba gali
būti vykdoma tik medicinos tikslais ir mokslinio tyrimo tikslais. Kitiems
tikslams narkotinės ir psichotropinės medžiagos (taip pat ir THC) yra
draudžiamos ir veikla su jomis yra neteisėta.
Pluoštinių kanapių gaminių gamyba, kai tarpiniuose
produktuose susidaro koncentruotas, didesnis nei 0,2 proc., THC kiekis,
pažeidžia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas
ir negali būti Pluoštinių kanapių įstatymo reglamentavimo dalykas. Net ir
teisės aktais išsamiai reglamentavus tokią veiklą ir nustačius idealią
priežiūros sistemą, būtų pažeista konvencijų nuostata, kad veikla su
narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gali būti vykdoma tik medicinos
ar mokslo tikslais.
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Lietuvos
Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 4 straipsnio 6–16 dalis
braukti iš Įstatymo projekto kaip prieštaraujančias Lietuvos
Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatoms
ir pažeidžiančias jas.
|
|
|
|
18
|
|
Argumentai:
Kad ūkio subjektai laikytųsi
teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso
metu susidarančių kontroliuojamų pluoštinių kanapių
tarpinių produktų tvarkymo, priežiūros institucijos turi turėti
įgaliojimus vykdyti tokios veiklos priežiūrą pagal kompetenciją.
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija
dėstomo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme:
Pakeisti 4 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Pluoštinių kanapių gaminių gamybos, jų tiekimo rinkai ir jų THC kiekio priežiūrą bei pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso
metu susidarančių kontroliuojamų
pluoštinių kanapių
tarpinių produktų priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją.“
|
|
4.
|
2
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo
projekte nurodytos įstatymo įsigaliojimo ir įstatymą įgyvendinančių teisės
aktų priėmimo datos yra neprotingai trumpos, nepaliekančios laiko nei
Lietuvos įsipareigojimų dėl teisės aktų notifikavimo vykdymui, nei atsakingam
pasiruošimui naujam teisiniam reguliavimui.
Kadangi įstatymo
projekto nuostatos turės įtakos laisvam gaminių judėjimui (jame nustatomi
pluoštinių kanapių produktų, pluoštinių kanapių maisto gaminių, pašarų
gamybos ir tiekimo rinkai reikalavimai, jo reikalavimai bus taikomi visiems
Lietuvos rinkai tiekiamiems pluoštinių kanapių produktams ir gaminiams,
nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš kitos
šalies), įstatymo projektą būtina notifikuoti Europos Komisijai ir ES
valstybėms narėms. Notifikavimo pranešimas turės būti pateiktas laikantis
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje
(ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus
ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241,
p. 1), nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis ją įgyvendinančiu Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl
informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras
teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Informacijos apie techninius
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis (toliau –
Taisyklės), laikantis Taisyklių 15 punkte nustatytų projekto priėmimo
atidėjimo terminų, pagal kuriuos, priklausomai nuo pateiktų pastabų ar
išsamios nuomonės, įstatymo priėmimo atidėjimo terminas turi būti ne
trumpesnis nei 3 arba 6 mėn. nuo tos dienos, kai Europos Komisija gauna
notifikavimo pranešimą.
Įstatymo
įsigaliojimo data taip pat turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir tai, kad
ūkio subjektai turės prisitaikyti prie keičiamo reglamentavimo (leistino
maksimalaus THC kiekio nustatymo, pažymų, laboratorinių tyrimų protokolų su
tyrimų rezultatų vertinimo išvada apie THC kiekį pluoštinių kanapių
produktuose ir gaminiuose reikalavimo), o priežiūros institucijos
turės tinkamai ir kokybiškai pasirengti rinkos priežiūrai bei šių gaminių
kokybei ir saugumui užtikrinti.
Be to, priežiūros
ir kontrolės funkcijų numatymas valstybės institucijoms, kaip didinantis jų
veiklos apimtis, visais atvejais susijęs su didėjančiu žmogiškųjų ir
materialiųjų išteklių poreikiu ir darantis poveikį valstybės finansams.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įvertinamas finansavimo poreikis, o kadangi
asignavimai valstybės institucijoms 2019 metais jau paskirstyti, nenumatant
siūlomų funkcijų vykdymo ar jų apimties didėjimo, naujų funkcijų priskyrimas
galimas tik ateinančiais biudžetiniais metais. Šiame kontekste atkreiptinas
dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną,
kurioje konstatuota, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios
teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas,
kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama
nepakankamai.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13
d. nutarimas) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo,
kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą,
<...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“
(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d.
nutarimas).
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„2
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 2021 m. gegužės sausio 1 d.“
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministras iki 2019 2020 m. balandžio 30 gruodžio 31
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|