PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO XIII-1281 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

XIIIP-2396

2020-01-22

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
	1			Argumentai: 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu Nr. XIII-1281 (toliau – Įstatymas) buvo siekta padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo.     Esant dabartiniam reglamentavimui, Įstatymas nebeatitinka pirminių tikslų, kadangi jaunos šeimos neturi galimybės pretenduoti į paramą (ar yra netoli to) net ir regionuose bei kai kuriose nuo didžiųjų miestų toli esančiose teritorijose. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad viena iš sąlygų norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti yra tai, jog įsigyjamas būstas turi būti regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 65 procentų slenkstis reiškia, jog kai kurių regionų teritorijose (kur nekilnojamas turtas yra vertingesnis) būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė dėl padidėjusių nekilnojamo turto kainų galimybę gauti subsidiją prarado dar praėjusiais metais, o 2019 m. gruodžio 23 d. paskelbus Registrų centro direktoriaus įsakymą Nr. VE-647 (1.3 E) dėl nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių 2020 metams, paaiškėjo, jog į paramą pretenduoti šiais metais nebegali jaunos šeimos, gyvenančios visoje Utenos miesto teritorijoje (anksčiau būsto parama nebuvo skiriama tik centrinėje miesto dalyje), Gargžduose, taip pat didžiojoje dalyje Tauragės miesto. Susidariusi situacija, kai Įstatymu siekiama stiprinti šalies regionus, tačiau jaunoms šeimoms gyvenančioms būtent regione užkertamas kelias pasinaudoti valstybės parama, yra neteisinga. Jei Įstatymo nuostatos nesikeis, tikėtina, jog kitais metais subsidijos jau negaus ir Marijampolėje, Šalčininkuose norinčios kurtis jaunos šeimos.  Be to, dabartinė tvarka neleidžia jaunoms šeimoms atsakingai planuoti savo ateities ir gyvenamosios vietos regionuose. Nekilnojamo turto normatyvinės vertės kinta kasmet, todėl keičiasi ir vietų, kuriose galioja parama, sąrašas. Nėra jokių garantijų, jog šeimai iš anksto planuojant po kurio laiko kurti gyvenimą tam tikrame regione, dėl pabrangusios nekilnojamo turto vertės teritorijoje, ateityje vis dar bus galima gauti paramą. Todėl pasiūlymu siūloma įvesti daugiau stabilumo ir atsisakyti nekilnojamo turto normatyvinių verčių kriterijaus, vietoje to Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvedant reikalavimus, susijusius su atstumu nuo didžiųjų šalies miestų ir gyvenamosios vietos kurorto statusu.   Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti turėtų tos jaunos šeimos, kurios (kartu atitikdamos ir kitus Įstatyme numatytus reikalavimus) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje, ir kai įsigyjamas būstas nėra kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje. Toks reguliavimas užtikrintų, jog pasinaudoti parama nebūtų galima tik arčiausiai nuo didžiųjų šalies miestų, turinčių per 100 tūkst. gyventojų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) esančiose zonose ir kurortinėse gyvenamosiose vietose (Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Palangoje). Siekiant šeimas skatinti kurtis regionuose, zonų, kuriose parama negaliotų, dydis proporcingai nustatytas atsižvelgiant į šalia esančių didmiesčių gyventojų skaičių. Priėmus tokį sprendimą, pagrindinis Įstatymo tikslas skatinti jaunas šeimas kurtis regionuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose, būtų atliepiamas daug efektyviau. Apie Įstatymo peržiūrą nuo 2020 m., įvertinus dabartinį Įstatymo veiksmingumą, yra pasisakiusi ir Vyriausybė 2018 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1324. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje, ir kai įsigyjamas būstas nėra kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje;“

Teikia

Seimo narys                            

Edmundas Pupinis