LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2081(3)
2023-03-15 Nr. 102-P-9
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Institucijų atstovai: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajavienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Teisėjų Tarybos atstovė Egidija Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Gudelevičiūtė, Lietuvos Respublikos prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Agnė Nakčerienė, Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Vidmantas Punelis, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas vadovas Saulius Džiautas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis, Seimo nario S. Šedbaro patarėja Adelė Levikovaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 |
2 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato ne tik Valstybės tarnybos įstatymas, tačiau ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Įvertinus šios nuostatos turinį, norime pažymėti, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai reguliuojami kaip savarankiški tarnybos valstybei teisiniai santykiai, jie nėra grindžiami darbo teisiniams santykiams reguliuoti taikomais principais (pagal keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo (projekto, reg. Nr. XIVP-2066(3) 9 straipsnio 7 dalį su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Atsižvelgiant į tai, projektu siūloma nuostata, numatanti, kad prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, iš esmės nedera su Valstybės tarnybos įstatymo projekte apibrėžtu valstybės tarnybos teisiniu institutu ir valstybės tarnautojo samprata. Ši nuostata ydinga ir dėl to, jog jos turinys implikuoja, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos valstybės tarnautojams būtų taikomos subsidiariai. Manytina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra savarankiški teisiniai santykiai, jie skiriasi nuo darbo teisinių santykių (pareigų užėmimo, tarnybos vykdymo, tarnybos pasibaigimo, reikalavimais, kurie nustatyti siekiančiam užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisių ir pareigų turinių, atsakomybe), todėl valstybės tarnybos teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami nuosekliai, o Darbo kodekso normos atitinkamoje tarnybos santykių srityje turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai tą konkrečiai numato pats Valstybės tarnybos įstatymas, arba kai toks taikymas būtinas šalinant teisinio reguliavimo spragas (pavyzdžiui, pagal Darbo kodekso 4 straipsnio 2 dalį, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei). |
Pritarti |
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir argumentus, iš projekto 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies išbrautina nuostata „Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad peržvelgus daugumą specialiųjų šio paketo įstatymų projektų (pvz. STT XIVP-2082, Diplomatinės tarnybos XIVP-2086 ir kt.), tokios nuostatos nėra (išskyrus 2 projektus), todėl ir šiame įstatyme valstybės tarnybos santykių reguliavimui nereikia nurodyti Darbo kodekso ar kitų įstatymų, nes tokia nuostata klaidinanti ir DK suprantamas kaip subsidiaraus taikymo teisės aktas. Konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso normų santykis aptartas specialiajame Valstybės tarnybos įstatyme, o eklektiškai įrašomos nuostatos yra klaidinančios ir perteklinės. Pasiūlymas:
Atitinkamai pernumeruoti projekto straipsnius. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 |
6, 8 (N) |
|
|
2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas. Šis straipsnis įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2098(3) 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias prokurorų pareiginei algai apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte (reg. Nr. XIVP-2098(3) siūlomas nustatyti pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra siejamas su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu (bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis), todėl kartu nepakeitus keičiamo įstatymo 1 priede nurodytų prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžių, prokurorams būtų mokamas neproporcingai didelis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas tobulintinas. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti tai pastabos daliai, kad artėjant 2024 m. sausio 1d., tai yra antro valstybės reformos etapo datai, kai yra numatyta prokuratūrai ir kitoms institucijoms valstybės tarnybos reformos pradžia, turi būti pakeista darbo apmokėjimo tvarka ir šiuo metu galiojantys darbo užmokesčio koeficientai, numatyti Prokuratūros įstatymo 1 priede, nes būtų mokamas neproporcingai didelis šalies mastu darbo užmokestis (Pvz., apygardos prokuratūrų apylinkės prokuratūros prokurorui būtų skaičiuojamas atlygis 13,9 x1579,4 =21 953,66 eurų.). Šiuo metu Vyriausybė dar nepateikė nei prokuratūrai, nei statutiniams pareigūnams naujos darbo apmokėjimo tvarkos įstatymų pakeitimų, todėl Komitetas konstatuoja, kad iki 2024 m. sausio 1 d. bus taikomas visoms antro reformos etapo institucijoms dabar galiojanti darbo apmokėjimo tvarka, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia siūlymus: Komitetas siūlo Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą nustatyti vienu metu visoms valstybės tarnybos grupėms nuo 2024 m. sausio 1 d., išskyrus dėl prokurorų ir teisėjų, (kurie yra kitoje konstitucinėje grupėjė). Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-15 |
6 |
|
|
3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatyme, o minėto straipsnio 5 dalyje (kuri nėra keičiama) nustatyta, kad priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 procentas prokuroro pareiginės algos už kiekvienus metus. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad jis nedera kartu su Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiamuose Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose įtvirtintam darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reglamentavimui, pagal kurį mokamas priedas už tarnybos stažą laikomas pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi, ir todėl jo atsisakoma. |
Nepritarti |
Institucijoms, kurios patenka į antrą valstybės tarnybos reformos etapą, t. y. iki 2024 m. sausio 1 d., galioja darbo apmokėjimo tvarkos visos nuostatos ir kriterijai, iš jų – ir priedai už darbo stažą. Pažymėtina, kad Komitetas pritaria pagrindiniame Valstybės tarnybos įstatyme siūlomoms nuostatoms dėl valstybės tarnybos darbo stažo, kaip valstybės tarnautojo lojalumo valstybei ir objektyvaus kriterijaus vertinimo. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Generalinė prokuratūra 2022-12-23 |
*
|
|
|
Kreipiamės į Jus dėl situacijos, susijusios su siūlomais darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais (Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektai (XIVP-2066(3)-XIVP-2103(3)). Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais. Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Pagal šiuo metu parengtuose teisės aktų projektuose siūlomą reguliavimą teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos, kas iš esmės neatitinka patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) rekomendacijų. Pažymėtina, kad nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese. Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo sistemos dalyvių bendrumą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti pareiginės algos koeficientai, buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie buvo integruoti į pareiginės algos koeficientą. Šis darbo užmokesčio padidinimas buvo siejamas su atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 (XIVP-2102(3)) pakeitimus, bus vėl išbalansuotas. Minėtų teisės aktų pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 602 prokurorai. 2019 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 75 prokurorai, iš jų net 37 – savo iniciatyva. Vien tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 44 prokurorai. Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15 asmenų grupė, todėl 2021 m. įvyko tik vienas egzaminas, kurį laikė vos 12 asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys. Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai – tik vienas pretendentas. Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų XIVP-2066(3)-XIVP-2103(3) rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „Lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreipiame dėmesį, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje. Analizuojant Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje, Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek karjeros pradžioje, tiek pabaigoje. Manytina, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc. Pažymime, kad prokuratūra atkreipė teisės aktų rengėjų dėmesį į tai, jog teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti svarstomi sistemiškai, siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai, siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Todėl siūlome: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto XIVP-2098(3) 4 straipsnio 2 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, prokurorų, valstybės tarnautojų (išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse) pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d.“ „5. Vadovybės apsaugos tarnybos,
|
Pritarti iš dalies |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia siūlymus: Komitetas siūlo Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą nustatyti vienu metu visoms valstybės tarnybos grupėms nuo 2024 m. sausio 1 d., išskyrus dėl prokurorų ir teisėjų, (kurie yra kitoje konstitucinėje grupėjė). Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą (2024-01-01). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Generalinė prokuratūra 2022-12-23 |
8 (N) |
|
|
2. Pakeisti Prokuratūros įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 1 priedas
PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais)
Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“ |
Pritarti iš dalies |
Pritarti tai pasiūlymo daliai, kad artėjant valstybės reformos pradžiai, turi būti pakeista prokurorų darbo apmokėjimo tvarka ir šiuo metu galiojantys darbo užmokesčio koeficientai, numatyti Prokuratūros įstatymo 1 priede, nes būtų mokamas neproporcingai didelis šalies mastu darbo užmokestis (Pvz., apygardos prokuratūrų apylinkės prokuratūros prokurorui būtų skaičiuojamas atlygis 13,9 x1579,4 =21 953,66 eurų.). Šiuo metu Vyriausybė dar nepateikė nei prokuratūrai, nei statutiniams pareigūnams naujos darbo apmokėjimo tvarkos įstatymų pakeitimų, todėl Komitetas konstatuoja, kad iki reformos pradžios bus taikoma institucijoms dabar galiojanti darbo apmokėjimo tvarka. Komitetas pritaria, kad Vyriausybė, rengdama prokuratūros darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgtų į šiuos Generalinės prokuratūros pasiūlymus ir argumentus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia pasiūlymus: Komitetas siūlo Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą nustatyti vienu metu visoms valstybės tarnybos grupėms nuo 2024 m. sausio 1 d., išskyrus dėl prokurorų ir teisėjų, (kurie yra kitoje konstitucinėje grupėjė). Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą (2024-01-01).
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Generalinė prokuratūra 2022-12-23 |
2 |
|
|
Papildomai teikiame poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2022-11-15 išvadoje Nr. XIVP-2081(3) pateiktų pastabų: 1. Dėl projektu XIVP-2081(3) 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies (pastaba Eil. Nr. 1). Siūlome atsižvelgti į šią pastabą ir atsisakyti 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti galiojantį teisinį reglamentavimą be pakeitimų. Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame teisiniame reglamentavime (Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), tiek ir Valstybės tarnybos įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2066(3)) 1 straipsnio, apibrėžiančio šio įstatymo paskirtį ir taikymą, 2 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, įstatymų leidėjas apibrėždamas prokuratūros valstybės tarnautojų sąlygas ir tvarką nukreipia į Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai gali būti taikomi tik kaip papildomas valstybės tarnyboje susiklosčiusių santykių reguliatorius ir tik tada, kai šių santykių nereguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Tuo tarpu siūlomu 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimu, siūloma numatyti alternatyvų valstybės teisinių santykių reguliavimo mechanizmą, kas nedera tiek su galiojančio, tiek ir siūlomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatomis. |
Pritarti |
Pritartina, kad projekto 2 straipsnyje siūloma nuostata nedera tiek su galiojančio, tiek ir siūlomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatomis, todėl Komitetas siūlo ją išbraukti. Daugiau argumentų prie Teisės departamento 1 pastabos. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Generalinė prokuratūra 2022-12-23 |
6
|
1 |
|
2. Dėl projektu XIVP-2081(3) 6 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalies (pastaba Eil. Nr. 2). Siūlome atsižvelgti į šią pastabą ir pakeisti Prokuratūros įstatymo 1 priede nurodytus prokurorų pareiginės algos koeficientų dydžius pagal šiame kreipimesi pateiktą siūlymą dėl Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimo ir numatyti, kad nauji pareiginės algos koeficientai būtų taikomi nuo 2023 m. liepos 1 d. Pritarus šiam siūlymui turėtų būti atitinkamai tobulintinos ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto XIVP-2098(3) 4 straipsnio 2 ir 5 dalys. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti, kad artėjant valstybės reformos pradžiai, turi būti pakeista prokurorų darbo apmokėjimo tvarka ir šiuo metu galiojantys darbo užmokesčio koeficientai, numatyti Prokuratūros įstatymo 1 priede, nes būtų mokamas neproporcingai didelis šalies mastu darbo užmokestis (Pvz., apygardos prokuratūrų apylinkės prokuratūros prokurorui būtų skaičiuojamas atlygis 13,9 x1579,4 =21 953,66 eurų.). Šiuo metu Vyriausybė dar nepateikė nei prokuratūrai, nei statutiniams pareigūnams naujos darbo apmokėjimo tvarkos įstatymų pakeitimų, todėl Komitetas konstatuoja, kad iki reformos pradžios bus taikoma institucijoms dabar galiojanti darbo apmokėjimo tvarka. Komitetas pritaria, kad Vyriausybė, rengdama prokuratūros darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgtų į šiuos Generalinės prokuratūros pasiūlymus ir argumentus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia pasiūlymus: Komitetas siūlo Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų įsigaliojimą nustatyti vienu metu visoms valstybės tarnybos grupėms nuo 2024 m. sausio 1 d., išskyrus dėl prokurorų ir teisėjų, (kurie yra kitoje konstitucinėje grupėjė). Komitetas taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą (2024-01-01).
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Generalinė prokuratūra 2022-12-23 |
6 |
4 |
|
3. Dėl projektu XIVP-2081(3) 6 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 4 dalies (pastaba Eil. Nr. 3). Teisės departamento pastaboje nurodyta, kad keičiamo Prokuratūros įstatymo projekto XIVP-2081(3) nuostatos nedera su kartu su šiuo projektu teikiamuose Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose įtvirtintam darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reglamentavimui, pagal kurį mokamas priedas už tarnybos stažą laikomas pertekline, su veiklos rezultatais nesusieta darbo užmokesčio dalimi, ir todėl jo atsisakoma. Atkreipiame dėmesį, kad svarstyti dėl Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio nuostatų, susijusių su priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą atsisakymo galima tik tuo atveju, jei būtų peržiūrėti dabar galiojantys prokurorų pareiginės algos koeficientai pagal šiame kreipimesi pateiktą siūlymą dėl Prokuratūros įstatymo 1 priedo pakeitimo, išlaikant tam tikrą atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumą. Priešingu atveju, panaikinus prokurorams mokamą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir nekeičiant dabar galiojančių pareiginės algos koeficientų, ženkliai sumažėtų dirbančių prokurorų darbo užmokestis. Tokiu atveju būtų bloginama dabar esama teisinė padėtis, kas sąlygotų sunkumus išlaikyti aukštos kvalifikacijos dirbančius profesionalus bei neprisidėtų prie šios profesijos patrauklumo didinimo ir į prokuratūros sistemą nepritrauktų naujų perspektyvių specialistų. Akcentuotina ir tai, kad įvertinus glaudų teismų ir prokuratūros ryšį, jų tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese bei Europos Tarybos institucijų rekomendacijas, svarstant klausimus dėl šių profesijų atstovų darbo užmokesčio, turi būti laikomasi vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl jiems taikomų garantijų panašumo užtikrinimo. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti tai pastabos daliai, kad artėjant reformos pradžiai, turi būti pakeista darbo apmokėjimo tvarka ir šiuo metu galiojantys darbo užmokesčio koeficientai, numatyti Prokuratūros įstatymo 1 priede, nes būtų mokamas neproporcingai didelis šalies mastu darbo užmokestis.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą XIVP-2081(3), atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė