LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XVP-184

2026-05-20 Nr. 112-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis; Komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Matas Maldeikis, Antanas Nedzinskas, Česlav Olševski, Jūratė Zailskienė; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Gabrielė Gibė, Rūta Ragaliauskienė ir Inga Strazdė, padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Jurgita Šukevičienė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: viceministrė Aušra Putk, Darbo teisės grupės patarėja Indrė Vaicekauskaitė, Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Linas Lasiauskas , Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Rūta Juršaitė; Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė; Lietuvos pramonininkų konfederacijos teisininkė Daiva Macijauskė; Lietuvos verslo konfederacijos: Generalinė direktorė Ineta Rizgelė, Vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas; Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas; Investuotojų forumo vykdantysis direktorius Vytautas Šilinskas, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17	1 (138)	1 (3)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti socialines garantijas tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų (padidinant galiojančioje šios dalies redakcijoje įtvirtintą vaikų amžiaus ribą nuo 12 metų). Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, kuriuose numatytos analogiškos socialinės garantijos tėvams, auginantiems vaikus, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai).	Pritarti	Kartu svarstomi ir susiję projektai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-729 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1077 ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1078.
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17	2(N)			2. Siekiant išvengti įstatymo taikymo praktikoje problemų, siūlytina nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, siejamą su mėnesio 1 diena.	Pritarti	Papildyti projektą 2 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą -2027 m. sausio 1 d.
1.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17	1 (138)	1 (3)		3. Atsižvelgus į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams, manytina, kad įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos trišale taryba.	Pritarti	2025-05-27 gauta LR Trišalės tarybos nuomonė
1.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17	1 (138)	1 (3)		4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projekto 1 straipsnio pavadinime išbraukiant žodį „Įstatymo“, išbraukiant straipsnio numerį ir pavadinimą („138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos“) prieš keičiamos dalies tekstą bei atsisakant projekto 1 straipsnio vienintelės dalies numeracijos (išbraukiant skaičių „1“).	Pritarti iš dalies	Projekto 1 straipsnis papildomas 2 dalimi, kuria pripažįstama netukusia galios 138 straipsnio 4 dalis.
2.	Teisingumo ministerija 2025-03-24	1 (138)			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti
3.	Lietuvos Respublikos trišalė taryba 2025-05-27	1 (138)	1 (3)		SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonės pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184. NUTARTA: Fiksuoti skirtingas nuomones dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184 (toliau – Projektas): - darbdavių organizacijų atstovai nepritaria Projektui; - profesinių sąjungų organizacijų atstovai Projektui pritaria; - Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusės atstovai, išskyrus Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Projektui pritaria.	Pritarti iš dalies	Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei, pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ 2025-04-14	1 (138)	1 (3)	<...> Informuojame, jog LPS ,,Solidarumas“ su siūlomu projekto paketu sutinka ir jam pritaria. Atitinkamai LPS ,,Solidarumas“ pažymi, kad minėto projekto pokyčiai yra sietini su poreikiu užtikrinti platesnes galimybes derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, skatinti tėvus kokybiškai rūpintis savo vaikais ir skirti jiems kuo didesnį ir kokybiškesnį dėmesį. Šiuo metu Lietuvos gimstamumas, tėvystė - prioritetiniai Lietuvos Respublikos klausimai, todėl turime imtis visų priemonių saugančių ir skatinančių orią tėvystę ir motinystę.	Pritarti
2.	Lietuvos verslo konfederacija, 2025-06-17	1 (138)	1 (3)	Lietuvos verslo konfederacija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Žmogaus teisių komitete bus svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-184 (toliau – Įstatymo projektas), reiškia esminį nepritarimą šiam Įstatymo projektui, pagrįstą žemiau išdėstytais argumentais. Pirma, Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pokyčius paskatino poreikis Lietuvos piliečiams numatyti didesnes galimybes derinti darbo įsipareigojimus su šeiminiais poreikiais, užtikrinant ilgesnį laiko praleidimą su savo atžalomis, tuo pat metu užkertant kelią žalingiems įpročiams ankstyvoje paauglystėje. Įstatymo projekto siūlymo pagrindu papildomas poilsio dienas gautų nebe iki 12 m., bet iki 14 m. vaikus auginantys tėvai. Pažymėtina, kad siūlymas nesiremia jokiais duomenimis, kurie parodytų, kaip plačiai tėvai naudojasi šia („mamadienių“/ „tėvadienių“) priemone. Žinomi atvejai, kai priemonė naudojama aplink savaitgalius ar šventines dienas, siekiant taip pasidaryti ilgesnį nepertraukiamo poilsio laiką. Pažymėtina, kad laisvas dienas gauna tėvai, bet ne vaikai, todėl kyla rimtų abejonių, kiek realaus savo laiko tėvams pavyktų skirti paaugliams, kai pastarieji didžiąją darbo savaitės dienos dalį paprastai praleidžia mokykloje bei užklasinėje veikloje. Antra, papildomų poilsio dienų išplėtimas, suteikiant galimybę daugiau asmenų pasinaudoti papildomos poilsio dienos teise, dar labiau išaugintų darbdavių tiesioginius kaštus, kurie už papildomą poilsio dieną („mamadienį“ ar „tėvadienį“) darbuotojui moka pilną atlyginimą. Priemonės, kurios turi įtakos darbo kaštų augimui, turėtų būti itin atsakingai planuojamos, nes vienas iš svarbesnių tikslų yra ir darbo vietų kūrimasis bei išsilaikymas Lietuvoje. Trečia, žvelgiant į Europos valstybių pavyzdžius, matoma, kad Lietuvoje šiuo metu dirbantiems tėvams yra sudarytos geros sąlygos, lyginant su kitomis ES šalimis, kuriose tėvai neturi „mamadienių“/„tėvadienių“. Vaikus auginantiems darbuotojams kaimyninėse šalyse (Latvija, Estija, Lenkija) yra suteikiamos papildomos dienos prie kasmetinių atostogų. Latvijoje auginant tris ar daugiau vaikų yra suteikiamos 3 papildomos dienos prie kasmetinių atostogų, auginant mažiau nei 3 – 1 diena. Estijoje tėvai individualiai iš viso gauna po 10 dienų atostogoms už vieną vaiką, kurias galima išnaudoti iki kol vaikui sueis 14 metų. Lenkijoje auginant bent vieną vaiką iki 14 m. suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos per metus. Panašūs pavyzdžiai egzistuoja Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje. Ketvirta, Darbo kodekso 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodeksas suteikia darbuotojams papildomas galimybes šiam tikslui pasiekti: šeimos nariui slaugyti panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą, lankstų darbo grafiką ar suskaidytos darbo dienos laiko režimą; darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, gali susitarti dirbti nuotoliniu būdu ar pagal projektinio darbo sutartį. Dėl papildomų garantijų taip pat galima tartis nacionalinėse, šakos, teritorinėse ar darbdavio lygmeniu sudarytose kolektyvinėse sutartyse, kuriose darbuotojų ir darbdavių atstovai susitaria dėl darbuotojų darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų bei garantijų, nustato abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, sudarantis sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytą tikslą. Penkta, papildomų garantijų darbuotojams reglamentavimas Darbo kodekse neskatina sudaryti kolektyvinių sutarčių. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-709, nurodyta, kad „kolektyvinių derybų aprėptis Lietuvoje nedidelė ir nekintanti, pvz., 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis Lietuvos rodiklis – vienas žemiausių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis Lietuvoje reikšmingai nekito – kolektyvinės sutartys taikomos maždaug penktadaliui Lietuvos darbuotojų“. Pažymėtina, kad Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.2.2. papunktyje nurodytas veiksmas „Sustiprinti darbdavių bei darbuotojų atstovavimą ir padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį bent iki 30 proc. nuo visų darbuotojų, kuriems gali būti taikomos kolektyvinės sutartys“. Kadangi Lietuvos Respublikoje kolektyvinių sutarčių aprėptis yra viena mažiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir siekiama ją didinti, socialiniai partneriai dėl papildomų garantijų darbuotojams (taip pat ir dėl papildomų poilsio dienų) turėtų būti skatinami susitarti kolektyvinėse sutartyse. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome nepalaikyti Įstatymo projekto.	Nepritarti	Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei, pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui. Taip pat pritariame siekiui praplėsti esamą teisinį reguliavimą sudarant geresnes sąlygas tėvams derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinant šeimos ryšį, kad tėvai galėtų skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams. Papildomas poilsio dienas tėvai galės derinti prie vaikų atostogų.
3.	Lietuvos pramoninkų konfederacija 2026-04-20	1 (138)	1 (3)	Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK), vienijanti šakines ir regionines asociacijas bei įmones, susipažinusi su Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais, dokumentų Nr. XVP-184 ir XIVP-3741, kuriais siūloma pailginti vaikų amžių nuo 12 iki 14 metų (įstatymo projektas Nr. XVP-184) arba iki 16 metų (įstatymo projektas Nr. XIVP-3741), kada darbuotojams suteikiama: • viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba darbo laikas sutrumpinamas 8 val. per tris mėnesius), • viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas 2 val. per savaitę), • dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas 4 val. per savaitę), – mokant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį, nepritaria šiems projektams ir teikia žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko amžiaus pailginimo klausimas (kai darbuotojams mokant vidutinį darbo užmokestį suteikiamos papildomos poilsio dienos ar trumpinamas darbo laikas) buvo svarstytas dar 2022 m. Trišalėje taryboje. Tuomet darbdavių pusė pasiūlymui nepritarė, ir bendru sutarimu buvo nuspręsta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti darbo grupę sisteminiams pokyčiams ir bendros koncepcijos parengimui, dalyvaujant darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams1. Panašiai šis klausimas buvo svarstytas ir 2024 m. spalio 10 d. Darbo santykių komisijos posėdyje. Vėlgi, tiek darbdavių, tiek Vyriausybės atstovai nepritarė siūlymui ilginti vaikų amžių ir išplėsti socialines garantijas darbuotojams, mokant vidutinį darbo užmokestį. 2025 m. gegužės 25 d. vykusiame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo nutarta fiksuoti skirtingas nuomones dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1843. Atkreipiame dėmesį į darbdavių organizacijų anksčiau išsakytus ir šiuo metu pakartojamus nepritarimo motyvus dėl siūlymo ilginti vaikų amžių, kuriam esant darbuotojams būtų suteikiama papildoma poilsio diena arba trumpinamas darbo laikas: • Siūlymas yra populistinis ir nepagrįstas aiškiais duomenimis. Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamuosiuose raštuose nepateikiama nei mokslinių tyrimų, nei psichologų ar edukologų vertinimų, kurie pagrįstų, kaip papildoma poilsio diena prisidėtų prie kokybiškesnio bendravimo su vaikais iki 14 ar 16 metų, ypač turint omenyje, kad mokymosi metu vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia mokyklose ar būreliuose. Taip pat nėra pateikta apklausų rezultatų, atskleidžiančių, ar tėvai šiuo metu suteikiamus „mamadienius“ išnaudoja būtent laikui su vaikais, o ne asmeninių reikalų tvarkymui. • Siūlymas didintų darbdavių kaštus – tiek kompensuojant papildomus laisvadienius darbuotojams, tiek užtikrinant veiklos tęstinumą darbuotojų nebuvimo metu. • LPK narių patirtis rodo, kad nemaža dalis darbuotojų papildomomis poilsio dienomis naudojasi ne laikui su vaikais, bet asmeniniams reikalams spręsti. Todėl kyla klausimas – kodėl darbdavys turėtų už tai mokėti? • Dabartinėje situacijoje darbdaviai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Įmonėms, kuriose dirba daug darbuotojų, auginančių 12–16 metų vaikus, tektų ieškoti papildomų darbuotojų, kas dar labiau didintų darbo užmokesčio kaštus. • Šiuo metu galioja Darbo kodekso 28 straipsnis, įtvirtinantis darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo principą. Darbdaviai jau dabar gali teikti papildomas socialines garantijas darbuotojams, konkuruodami dėl jų su kitomis įmonėmis. Todėl tokias garantijas tikslinga palikti spręsti įmonės viduje, o ne įtvirtinti įstatymu. • Darbdaviams neaišku, kodėl valstybė socialinę atsakomybę dėl tėvų ir vaikų santykių stiprinimo perkelia darbdaviams. Įmonių paskirtis – kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius, kuriuos valstybė skirsto pagal prioritetus. Tad, jei papildomos poilsio dienos būtų įtvirtintos įstatymu, jos turėtų būti finansuojamos ne iš darbdavio lėšų, bet iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nepritariame Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams, dokumentų Nr. XVP-184 ir XIVP-3741. Siūlome grįžti prie sisteminio požiūrio ir inicijuoti holistinę nacionalinio poilsio režimo reglamentavimo peržiūrą, o ne fragmentiškai taisyti atskirus aspektus, nematant visos sistemos visumos. Tikimės, kad teikiamos pastabos ir pasiūlymai bus įvertinti ir į juos atsižvelgta.	Nepritarti	Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei, pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui. Taip pat pritariame siekiui praplėsti esamą teisinį reguliavimą sudarant geresnes sąlygas tėvams derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinant šeimos ryšį, kad tėvai galėtų skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams. Papildomas poilsio dienas tėvai galės derinti prie vaikų atostogų.
4.	Pilietis A. P. 2025-11-14	1 (138)	(3)	Kreipiuosi dėl Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios šiuo metu sukuria faktinę nelygybę tarp šeimų, auginančių neįgalų vaiką. Pagal galiojantį reguliavimą: už du vaikus iki 12 metų suteikiama 1 diena, už neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiama 1 diena, tačiau kai šeima turi abu pagrindus, suteikiama taip pat tik 1 diena. VDI oficialiai nurodė, kad DK nenumato sumavimo taisyklės ir remiasi žodeliu „arba“, todėl šeimai su didesne našta suteikiamos tokios pat garantijos kaip šeimai su vienu vaiku. Tai prieštarauja: Konstitucijos 29 str. Socialinės lygybės principui; DK tikslui remti šeimas, auginančias neįgalius vaikus Prašau Socialinių reikalų ir darbo komitetą: 1. Įtraukti į darbotvarkę DK 138 str. 3 d. pataisos svarstymą. 2. Parengti ir teikti projektą, kuriame numatyta: > „Garantijos būtų taikomos pagal kiekvieną darbuotojo atitinkamą pagrindą, nebent įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.“ Tokiu būdu būtų atkurtas socialinis teisingumas šeimoms, kurioms tenka didžiausia priežiūros našta.	Nepritarti	Siekiant aiškumo, pasiūlymą reikėtų labiau sukonkretinti, nes jame išdėstyta situacija gali būti skirtingai suprantama. Pažymėtina, kad prieš keletą metų Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl papildomo poilsio laiko tėvams, auginantiems vaiką (-us) su negalia, buvo patobulintos (pagerintos) atsižvelgiant į tokius vaikus auginančių šeimų prašymą. 2022 m. Darbo kodekso priimtu pakeitimu, darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, buvo suteiktos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba trumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Taip pat galioja nuostata, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį darbuotojui taikoma viena, palankiausia garantija, jų nesumuojant; savaime tai nepažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo, nes visiems analogiškoje situacijoje esantiems darbuotojams taikomos vienodos sąlygos. Kartu pažymėtina, kad papildomi šios dalies pakeitimai, kuriais būtų išplečiamos darbuotojams socialinės garantijos (pvz., numatytų pagrindų sumavimas, kaip siūloma pasiūlyme) darbdaviams sukeltų reikšmingus finansinius kaštus ar lemtų darbo organizavimo iššūkius. Manytina, kad tokie pasiūlymai turėtų būti įvertinti socialinių partnerių Trišalėje taryboje.
5.	Pilietė G. D. 2025-07-11	1 (138)	(3)	G. D. dirbdama pagal slenkantį darbo grafiką (pamaina – 12 valandų), augina du vaikus iki 12 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, jai priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį (vadinamasis „mamadienis“), kuri yra apmokama pagal vidutinį darbo užmokestį. Tačiau darbdavys nurodo, kad priklauso tik 8 valandų trukmės mamadienis, nepriklausomai nuo jos grafiko, nors jos įprasta darbo diena pagal grafiką trunka 12 valandų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina darbo teisės normų aiškinimą darbuotojo naudai, G. D. mano, kad „viena poilsio diena“ turėtų būti suprantama kaip visa jos darbo diena, t. y. 12 valandų, o ne tik 8 val ., nes tik tada gaunasi papildoma poilsio diena per mėnesį, kaip traktuojama įstatyme.	Susipažinta	Įvertinus pasiūlymo turinį, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, dėl pasiūlymo pagal kompetenciją pilietė turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri konsultuoja darbuotojus Darbo kodekso taikymo klausimais, teikia išaiškinimus, analizuoja praktiką.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“

2025-04-14

(138)

(3)

<...> Informuojame, jog LPS ,,Solidarumas“ su siūlomu projekto paketu sutinka ir jam pritaria. Atitinkamai LPS ,,Solidarumas“ pažymi, kad minėto projekto pokyčiai yra sietini su poreikiu užtikrinti platesnes galimybes derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, skatinti tėvus kokybiškai rūpintis savo vaikais ir skirti jiems kuo didesnį ir kokybiškesnį dėmesį. Šiuo metu Lietuvos gimstamumas, tėvystė - prioritetiniai Lietuvos Respublikos klausimai, todėl turime imtis visų priemonių saugančių ir skatinančių orią tėvystę ir motinystę.

Pritarti

Lietuvos verslo konfederacija,

2025-06-17

(138)

(3)

Lietuvos verslo konfederacija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Žmogaus teisių komitete bus svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-184 (toliau – Įstatymo projektas), reiškia esminį nepritarimą šiam Įstatymo projektui, pagrįstą žemiau išdėstytais argumentais.

Pirma, Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pokyčius paskatino poreikis Lietuvos piliečiams numatyti didesnes galimybes derinti darbo įsipareigojimus su šeiminiais poreikiais, užtikrinant ilgesnį laiko praleidimą su savo atžalomis, tuo pat metu užkertant kelią žalingiems įpročiams

ankstyvoje paauglystėje. Įstatymo projekto siūlymo pagrindu papildomas poilsio dienas gautų nebe iki 12 m., bet iki 14 m. vaikus auginantys tėvai. Pažymėtina, kad siūlymas nesiremia jokiais duomenimis, kurie parodytų, kaip plačiai tėvai naudojasi šia („mamadienių“/ „tėvadienių“) priemone. Žinomi atvejai, kai priemonė naudojama aplink savaitgalius ar šventines dienas, siekiant taip pasidaryti ilgesnį nepertraukiamo poilsio laiką. Pažymėtina, kad laisvas dienas gauna tėvai, bet ne vaikai, todėl kyla rimtų abejonių, kiek realaus savo laiko tėvams pavyktų skirti paaugliams, kai pastarieji didžiąją darbo savaitės dienos dalį paprastai praleidžia mokykloje bei užklasinėje veikloje.

Antra, papildomų poilsio dienų išplėtimas, suteikiant galimybę daugiau asmenų pasinaudoti papildomos poilsio dienos teise, dar labiau išaugintų darbdavių tiesioginius kaštus, kurie už papildomą poilsio dieną („mamadienį“ ar „tėvadienį“) darbuotojui moka pilną atlyginimą. Priemonės, kurios turi įtakos darbo kaštų augimui, turėtų būti itin atsakingai planuojamos, nes vienas iš svarbesnių tikslų yra ir darbo vietų kūrimasis bei išsilaikymas Lietuvoje.

Trečia, žvelgiant į Europos valstybių pavyzdžius, matoma, kad Lietuvoje šiuo metu dirbantiems tėvams yra sudarytos geros sąlygos, lyginant su kitomis ES šalimis, kuriose tėvai neturi „mamadienių“/„tėvadienių“. Vaikus auginantiems darbuotojams kaimyninėse šalyse (Latvija, Estija, Lenkija) yra suteikiamos papildomos dienos prie kasmetinių atostogų. Latvijoje auginant tris ar daugiau vaikų yra suteikiamos 3 papildomos dienos prie kasmetinių atostogų, auginant mažiau nei 3 – 1 diena. Estijoje tėvai individualiai iš viso gauna po 10 dienų atostogoms už vieną vaiką, kurias galima išnaudoti iki kol vaikui sueis 14 metų. Lenkijoje auginant bent vieną vaiką iki 14 m. suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos per metus. Panašūs pavyzdžiai egzistuoja Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje.

Ketvirta, Darbo kodekso 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodeksas suteikia darbuotojams papildomas galimybes šiam tikslui pasiekti: šeimos nariui slaugyti panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą, lankstų darbo grafiką ar suskaidytos darbo dienos laiko režimą; darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, gali susitarti dirbti nuotoliniu būdu ar pagal projektinio darbo sutartį. Dėl papildomų garantijų taip pat galima tartis nacionalinėse, šakos,

teritorinėse ar darbdavio lygmeniu sudarytose kolektyvinėse sutartyse, kuriose darbuotojų ir darbdavių atstovai susitaria dėl darbuotojų darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų bei garantijų, nustato abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, sudarantis sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytą tikslą.

Penkta, papildomų garantijų darbuotojams reglamentavimas Darbo kodekse neskatina sudaryti kolektyvinių sutarčių. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-709, nurodyta, kad „kolektyvinių derybų aprėptis Lietuvoje nedidelė ir nekintanti, pvz., 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis Lietuvos rodiklis – vienas žemiausių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis Lietuvoje reikšmingai nekito – kolektyvinės sutartys taikomos maždaug penktadaliui Lietuvos darbuotojų“. Pažymėtina, kad Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.2.2. papunktyje nurodytas veiksmas „Sustiprinti darbdavių bei darbuotojų atstovavimą ir padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį bent iki 30 proc. nuo visų darbuotojų, kuriems gali būti taikomos kolektyvinės sutartys“. Kadangi Lietuvos Respublikoje kolektyvinių sutarčių aprėptis yra viena mažiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir siekiama ją didinti, socialiniai partneriai dėl papildomų garantijų darbuotojams (taip pat ir dėl papildomų poilsio dienų) turėtų būti skatinami susitarti kolektyvinėse sutartyse.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome nepalaikyti Įstatymo projekto.

Nepritarti

Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei, pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui.

Taip pat pritariame siekiui praplėsti esamą teisinį reguliavimą sudarant geresnes sąlygas tėvams derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinant šeimos ryšį, kad tėvai galėtų skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams. Papildomas poilsio dienas tėvai galės derinti prie vaikų atostogų.

Lietuvos pramoninkų konfederacija

2026-04-20

(138)

(3)

Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK), vienijanti šakines ir regionines asociacijas bei įmones, susipažinusi su Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais, dokumentų Nr. XVP-184 ir XIVP-3741, kuriais siūloma pailginti vaikų amžių nuo 12 iki 14 metų (įstatymo projektas Nr. XVP-184) arba iki 16 metų (įstatymo projektas Nr. XIVP-3741), kada darbuotojams suteikiama:

• viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba darbo laikas sutrumpinamas 8 val. per tris mėnesius),

• viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas 2 val. per savaitę),

• dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas 4 val. per savaitę),

– mokant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį, nepritaria šiems projektams ir teikia žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus.

Atkreipiame dėmesį, kad vaiko amžiaus pailginimo klausimas (kai darbuotojams mokant vidutinį darbo užmokestį suteikiamos papildomos poilsio dienos ar trumpinamas darbo laikas) buvo svarstytas dar 2022 m. Trišalėje taryboje. Tuomet darbdavių pusė pasiūlymui nepritarė, ir bendru sutarimu buvo nuspręsta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti darbo grupę sisteminiams pokyčiams ir bendros koncepcijos parengimui, dalyvaujant darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams1.

Panašiai šis klausimas buvo svarstytas ir 2024 m. spalio 10 d. Darbo santykių komisijos posėdyje. Vėlgi, tiek darbdavių, tiek Vyriausybės atstovai nepritarė siūlymui ilginti vaikų amžių ir išplėsti socialines garantijas darbuotojams, mokant vidutinį darbo užmokestį.

2025 m. gegužės 25 d. vykusiame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo nutarta fiksuoti skirtingas nuomones dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1843.

Atkreipiame dėmesį į darbdavių organizacijų anksčiau išsakytus ir šiuo metu pakartojamus nepritarimo motyvus dėl siūlymo ilginti vaikų amžių, kuriam esant darbuotojams būtų suteikiama papildoma poilsio diena arba trumpinamas darbo laikas:

• Siūlymas yra populistinis ir nepagrįstas aiškiais duomenimis. Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamuosiuose raštuose nepateikiama nei mokslinių tyrimų, nei psichologų ar edukologų vertinimų, kurie pagrįstų, kaip papildoma poilsio diena prisidėtų prie kokybiškesnio bendravimo su vaikais iki 14 ar 16 metų, ypač turint omenyje, kad mokymosi metu vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia mokyklose ar būreliuose. Taip pat nėra pateikta apklausų rezultatų, atskleidžiančių, ar tėvai šiuo metu suteikiamus „mamadienius“ išnaudoja būtent laikui su vaikais, o ne asmeninių reikalų tvarkymui.

• Siūlymas didintų darbdavių kaštus – tiek kompensuojant papildomus laisvadienius darbuotojams, tiek užtikrinant veiklos tęstinumą darbuotojų nebuvimo metu.

• LPK narių patirtis rodo, kad nemaža dalis darbuotojų papildomomis poilsio dienomis naudojasi ne laikui su vaikais, bet asmeniniams reikalams spręsti. Todėl kyla klausimas – kodėl darbdavys turėtų už tai mokėti?

• Dabartinėje situacijoje darbdaviai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Įmonėms, kuriose dirba daug darbuotojų, auginančių 12–16 metų vaikus, tektų ieškoti papildomų darbuotojų, kas dar labiau didintų darbo užmokesčio kaštus.

• Šiuo metu galioja Darbo kodekso 28 straipsnis, įtvirtinantis darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo principą. Darbdaviai jau dabar gali teikti papildomas socialines garantijas darbuotojams, konkuruodami dėl jų su kitomis įmonėmis. Todėl tokias garantijas tikslinga palikti spręsti įmonės viduje, o ne įtvirtinti įstatymu.

• Darbdaviams neaišku, kodėl valstybė socialinę atsakomybę dėl tėvų ir vaikų santykių stiprinimo perkelia darbdaviams. Įmonių paskirtis – kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius, kuriuos valstybė skirsto pagal prioritetus. Tad, jei papildomos poilsio dienos būtų įtvirtintos įstatymu, jos turėtų būti finansuojamos ne iš darbdavio lėšų, bet iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nepritariame Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams, dokumentų Nr. XVP-184 ir XIVP-3741. Siūlome grįžti prie sisteminio požiūrio ir inicijuoti holistinę nacionalinio poilsio režimo reglamentavimo peržiūrą, o ne fragmentiškai taisyti atskirus aspektus, nematant visos sistemos visumos.

Tikimės, kad teikiamos pastabos ir pasiūlymai bus įvertinti ir į juos atsižvelgta.

Nepritarti

Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei, pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui.

Pilietis A. P.

2025-11-14

(138)

(3)

Kreipiuosi dėl Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios šiuo metu sukuria faktinę nelygybę tarp šeimų, auginančių neįgalų vaiką.

Pagal galiojantį reguliavimą: už du vaikus iki 12 metų suteikiama 1 diena, už neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiama 1 diena, tačiau kai šeima turi abu pagrindus, suteikiama taip pat tik 1 diena.

VDI oficialiai nurodė, kad DK nenumato sumavimo taisyklės ir remiasi žodeliu „arba“, todėl šeimai su didesne našta suteikiamos tokios pat garantijos kaip šeimai su vienu vaiku. Tai prieštarauja: Konstitucijos 29 str. Socialinės lygybės principui; DK tikslui remti šeimas, auginančias neįgalius vaikus

Prašau Socialinių reikalų ir darbo komitetą:

1. Įtraukti į darbotvarkę DK 138 str. 3 d. pataisos svarstymą.

2. Parengti ir teikti projektą, kuriame numatyta: > „Garantijos būtų taikomos pagal kiekvieną darbuotojo atitinkamą pagrindą, nebent įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.“

Tokiu būdu būtų atkurtas socialinis teisingumas šeimoms, kurioms tenka didžiausia priežiūros našta.

Nepritarti

Siekiant aiškumo, pasiūlymą reikėtų labiau sukonkretinti, nes jame išdėstyta situacija gali būti skirtingai suprantama. Pažymėtina, kad prieš keletą metų Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl papildomo poilsio laiko tėvams, auginantiems vaiką (-us) su negalia, buvo patobulintos (pagerintos) atsižvelgiant į tokius vaikus auginančių šeimų prašymą. 2022 m. Darbo kodekso priimtu pakeitimu, darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, buvo suteiktos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba trumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Taip pat galioja nuostata, kad darbuotojams,

auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį darbuotojui taikoma viena, palankiausia garantija, jų nesumuojant; savaime tai nepažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo, nes visiems analogiškoje situacijoje esantiems darbuotojams taikomos vienodos sąlygos.

Kartu pažymėtina, kad papildomi šios dalies pakeitimai, kuriais būtų išplečiamos darbuotojams socialinės garantijos (pvz., numatytų pagrindų sumavimas, kaip siūloma pasiūlyme) darbdaviams sukeltų reikšmingus finansinius kaštus ar lemtų darbo organizavimo iššūkius. Manytina, kad tokie pasiūlymai turėtų būti įvertinti socialinių partnerių Trišalėje taryboje.

Pilietė G. D.

2025-07-11

(138)

(3)

G. D. dirbdama pagal slenkantį darbo grafiką (pamaina – 12 valandų), augina du vaikus iki 12 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, jai priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį (vadinamasis „mamadienis“), kuri yra apmokama pagal vidutinį darbo užmokestį. Tačiau darbdavys nurodo, kad priklauso tik 8 valandų trukmės mamadienis, nepriklausomai nuo jos grafiko, nors jos įprasta darbo diena pagal grafiką trunka 12 valandų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina darbo teisės normų aiškinimą darbuotojo naudai, G. D. mano, kad „viena poilsio diena“ turėtų būti suprantama kaip visa jos darbo diena, t. y. 12 valandų, o ne tik 8 val ., nes tik tada gaunasi papildoma poilsio diena per mėnesį, kaip traktuojama įstatyme.

Susipažinta

Įvertinus pasiūlymo turinį, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, dėl pasiūlymo pagal kompetenciją pilietė turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri konsultuoja darbuotojus Darbo kodekso taikymo klausimais, teikia išaiškinimus, analizuoja praktiką.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė TAR, 2025-06-16, Nr. 10820	1 (138)	(3)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. kovo 27 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-29), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-184.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

TAR, 2025-06-16, Nr. 10820

(138)

(3)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. kovo 27 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-29), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-184.

Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: -.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys
1.	Žmogaus teisių komitetas 2026-05-20	1	2		N	Argumentai: Atsižvelgiant į Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kuriuo sudaroma galimybė tėvams turėti papildomas poilsio dienas iki vaikui sukaks 14 metų, Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalis tampa pertekline, todėl siūloma jos atsisakyti. Siūloma papildyti Projekto 1 straipsnį 2 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: 2. Pripažinti netekusia galios 138 straipsnio 4 dalį. ,,4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.”
2.	Žmogaus teisių komitetas 2026-05-20	2			N	Argumentai: Siekiant išvengti įstatymo taikymo praktikoje problemų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbdaviams reikia iš anksto planuoti lėšas, siūloma nukelti įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti, kad įstatymas įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.“

7.2. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms

8. Balsavimo rezultatai: už – 3 , prieš – 2 , susilaikė – 0 .

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Laurynas Šedvydis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-184 (2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Šedvydis

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja R. Ragaliauskienė