LIETUVOS RESPUBLIKOS
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO UŽKARDYMO IR KONTROLĖS ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Organizuotas nusikalstamumas kelia vieną didžiausių grėsmių saugumui, stabilumui, demokratijai ir pagrindinėms piliečių teisėms – vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jis daro tiesioginę ir netiesioginę žalą valstybės ir visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, gerovei, ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir pasaulis patyrė organizuoto nusikalstamumo geografinį išplitimą. 2013 m. Europolo duomenimis, ES veikia apie 3600 organizuotų nusikalstamų grupių (toliau – ONG). 2013 m. Europolo atliktame ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime (SOCTA 2013) pažymima, kad organizuotas nusikalstamumas yra iš esmės paveiktas globalizacijos procesų: daugėja ONG, kurios nėra susietos su konkrečia pilietybe ar tautybe, o ir nusikalstamos veikos nebegali būti lengvai siejamos tik su tam tikru regionu. ONG veikla tampa vis sudėtingesnė ir įvairesnė. ONG naudojasi moderniomis technologijomis, finansų ir teisės sričių profesionalų paslaugomis, tiek vykdydamos nusikalstamas veiklas, tiek ir siekdamos išvengti baudžiamojo persekiojimo ir apsaugoti savo turtą.
Kova su organizuotu nusikalstamumu vyksta visame pasaulyje ir turi įtakos daugeliui ES veiklos ir politikos sričių. Organizuoto nusikalstamumo problemai spręsti nepaprastai svarbus nacionalinis bei tarpvalstybinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas. Atsižvelgiant į ribotus teisėsaugos institucijų išteklius, svarbu sutarti dėl bendrų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų, siekiant turimus pajėgumus nukreipti didelę žalą darantiems organizuotiems nusikaltimams. Organizuotas nusikalstamumas, jei su juo kovojama neveiksmingai, gali griauti gyventojų pasitikėjimą valdžios ir finansų įstaigomis. Privaloma imtis ne tik atsakomųjų, bet ir aktyvių veiksmų siekiant efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, šias veikas užkardyti ir tirti, taip pat užtikrinti piliečių saugumą, garantuoti jų laisves. Būtina laiku identifikuoti organizuoto nusikalstamumo keliamas rizikas ir savalaikiai organizuoti efektyvų atsaką ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu dažniausiai lemia tai, kaip efektyviai atskleidžiamos ir tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimu, pinigų plovimu ir pan.
Neribojamos geografinių ribų ONG naudojasi ne tik naujausiomis ryšių technologijomis, formuodamos tarptautines partnerystes itin pelningoms neteisėtoms veikloms vykdyti, bet naudojasi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, plėtodamos naujus maršrutus ir taip sudarydamos palankesnes sąlygas prekybai žmonėmis, narkotikais, ginklais ir kt. neteisėtomis prekėmis. Siekiant sumažinti vis didėjančio organizuoto nusikalstamumo grėsmės mastą, nebeužtenka vien tradicinės baudžiamosios teisės priemonių, o būtina ieškoti įvairesnių papildomų taktinių sprendimų, veiksmingų, rezultatyvių ir principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu kovos priemonių ir būdų, siekiant užkirsti kelią organizuotą nusikalstamą veiklą vykdantiems asmenims toliau dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir gauti iš jos naudos.
Verslumas tampa vienu pagrindinių organizuoto nusikalstamumo bruožų. ONG, vykdydamos sunkius ir (ar) labai sunkius nusikaltimus, siekia kuo didesnio pelno, todėl viena iš veiksmingiausių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių yra tokių nusikaltimų paskatos – neteisėtai gauto turto – nustatymas ir konfiskavimas, taip užkertant kelią ONG veiklos tęstinumui ir stiprinimui bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimui. Tokios priemonės yra akcentuojamos ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 12, 14 straipsniuose.
Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ organizuotas nusikalstamumas išskiriamas kaip vienas iš aktualiausių šiandienos iššūkių bei saugumo grėsmių. Šioje programoje išskirti (identifikuoti) pagrindiniai Lietuvos ONG bruožai: lyderystė Baltijos jūros valstybių regione, tarpininkavimas tarp Rusijos Federacijos ir ES valstybių narių ONG, tarptautinis mobilumas, naudojimasis pažangiausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, disponavimas dideliais finansiniais ištekliais, didelė korupcinė įtaka. Pagrindinės jų veiklos sritys: neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda, sukčiavimas, didelės vertės turto vagystės.
Minėtoje Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje akcentuojama organizuoto nusikalstamumo problemų sprendimo tiek nacionalinio, tiek tarpvalstybinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, bendrų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų (siekiant turimus pajėgumus nukreipti didžiausią žalą darančių sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų prevencijai ir tyrimui), svarba. Be to, siekiant įgyvendinti vieną iš programos tikslų (antrąjį) – „sukurti aplinką, nepalankią organizuotam nusikalstamumui ir sunkiems bei labai sunkiems nusikaltimams vykdyti, ir mažinti sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų žalą visuomenei“, numatoma stiprinti teisėsaugos institucijų atsaką sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems bendrininkams; užkirsti kelią nusikalstamu būdu gautam turtui legalizuoti ir investuoti į neteisėtą veiklą; apsaugoti valstybės ūkį nuo ONG įsiskverbimo ir kt.
Rengiamu įstatymo projektu siekiama veiksmingesnio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo bei glaudesnės šio įstatymo nuostatų sąveikos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
Dabartinė Įstatymo redakcija neatitinka laikmečio realijų ir negali veikti vien tik pagal siaurą organizuoto nusikalstamumo užkardymo schemą, o turi apimti visas sritis, kuriose gali būti sąsajos su organizuotu nusikalstamumu. Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 31 straipsnyje nustatyta, kad valstybės „<...> laikydamosi pagrindinių savo vidaus teisės principų, siekia sumažinti esamas ar būsimas galimybes organizuotoms nusikalstamoms grupėms dalyvauti teisėtose rinkose, naudojant nusikalstamu būdu įgytas pajamas, priimdamos atitinkamus įstatymus, administracines ar kitas priemones.“ Įstatymas turi susisieti su kitais teisės aktais ir nustatyti aiškias taikymo procedūras bei sąvokas, todėl turi būti tobulinamas, atsižvelgiant į praktines galiojančių kitų teisės aktų nuostatas. Tai įgalintų sustiprinti organizuoto nusikalstamumo, kuris suvokiamas kaip skirtingų reiškinių sąsaja, išskiriant tuos reiškinius iš aplinkos kaip vientisą derinį, kontrolę. Todėl projektu siūloma iš esmės keisti galiojančio Įstatymo nuostatas, įtvirtinti (apibrėžti) organizuoto nusikalstamumo, ONG sąvokas, susieti šį Įstatymą su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o Įstatymo pavadinimą keisti į „Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymas”.
Dabartinis teisinis reglamentavimas nėra tinkamas, todėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama patobulinti galiojančio Įstatymo nuostatas, užtikrinti realų ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo kontrolės teisinį reguliavimą, teisinėmis priemonėmis sukurti tinkamą ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą, įtvirtinti konkrečias prevencinių kontrolės priemonių rūšis, detaliau ir aiškiau reglamentuoti organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių padalinių teises ir pareigas, taip sukuriant sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu.
Tikimasi, kad priėmus naują Įstatymo redakciją bus efektyviau ir veiksmingiau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, laiku užkertami ONG rengiami nusikaltimai, naujų grupuočių formavimasis, o taip pat prisidės prie Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje numatyto tikslo įgyvendinimo.
Dabarties bei ateities iššūkiai skatina ieškoti naujų aktyvių, veiksmingų, rezultatyvių ir principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu kovos priemonių ir būdų. Būtina keistis ir perimti gerąją užsienio šalių praktiką (užsienio valstybių pažangiausias priemones) kovojant su organizuotu nusikalstamumu. ES Tarybos parengtame ES valstybių narių papildomų organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo metodų ir veiksmų geros praktikos pavyzdžių rinkinyje (10899/11, 2011 m. gegužės 30 d.) pateikiami geriausi užsienio šalių (Jungtinės Karalystės, Italijos, Švedijos ir kt.) praktikos pavyzdžiai kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Siekiant susilpninti ON verslo infrastruktūrą leidinyje akcentuojama didesnė prevencinių ir administracinių priemonių įvairovė – šalia tradicinio baudžiamojo metodo akcentuojama papildomų organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių bei veiksmų svarba. Valstybės narės raginamos aktyvinti policijos ir teismų darbą siekiant spręsti nusikalstamumo problemas. Stokholmo programoje tvirtinama, kad „geriausias nusikalstamumo lygio mažinimo būdas – imtis veiksmingų prevencinių priemonių, [...] vadovaujantis daugiafunkciniu požiūriu, kuris, be kita ko, apima administracinių priemonių taikymą ir administracinių institucijų bendradarbiavimo skatinimą“. Prevencinis teisėsaugos institucijų darbas tiesiogiai prisideda prie visuomenės pagrindinių poreikių tenkinimo, taip užtikrinant vieną iš svarbiausių žmogaus teisių ir gyvenimo poreikių – būti ir jaustis saugiam. Visuotinis žinojimas, kad teisėsaugos institucijos turi efektyvių teisinių įrankių kovai su organizuotu nusikalstamumu, tikėtina sustiprins nusikalstamumo prevencijos poveikį, nes organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai iš naujo turės įvertinti padidėjusią riziką užsitraukti atsakomybę dėl savo neteisėtos veiklos.
Kaip viena iš gerųjų kovos su organizuotu nusikalstamumu pavyzdžių, išskiriama Italija, kuri yra įdiegusi prevencinio pobūdžio nebaudžiamąją sistemą, kuri visiškai nepriklauso nuo baudžiamosios. Individualios prevencinės priemonės (judėjimo ir apsigyvenimo laisvės apribojimas, pvz., speciali viešojo saugumo priežiūra, draudimas arba įpareigojimas neišvykti iš tam tikros savivaldybės teritorijos, turto areštas ir konfiskavimas) taikomos asmenims, kurie laikomi socialiai pavojingais, nepaisant, ar jie dalyvauja vykdant nusikaltimus. Paminėtina, kad Italijos prevencinių priemonių sistema laikoma iš esmės atitinkančia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintus principus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-431 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus ir skyrimo tvarką. Įstatyme nėra apibrėžtos nei organizuoto nusikalstamumo, nei ONG sąvokos, nereglamentuotos organizuoto nusikalstamumo užkardymą įgyvendinančių padalinių teisės ir pareigos, nesukurtas koordinavimo mechanizmas. Praktikoje susiduriama ir su teisinio reguliavimo spragomis, pvz. ikiteisminio tyrimo bylą dėl ONG narių perdavus į teismą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kriminalinės žvalgybos ir proceso veiksmai ONG narių atžvilgiu dėl tų pačių veikų nebegali būti atliekami ir nėra galimybės prevenciškai užtikrinti, kad tokie asmenys toliau nevykdytų nusikalstamos veiklos. Įstatymo nuostatos nesusietos su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, todėl dažnai iškyla praktinės Įstatymo taikymo problemos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu nustatoma organizuoto nusikalstamumo kontrolės paskirtis, pagrindinės sąvokos bei principai, organizuoto nusikalstamumo kontrolės institucijos, jų teisės ir pareigos organizuoto nusikalstamumo kontrolės srityje, organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės, tikslai ir uždaviniai, taikymo pagrindai.
Nors Projekte išlieka tos pačios dvi organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės (oficialus perspėjimas ir teismo įpareigojimai), tačiau praplečiamos jų rūšys, keičiama jų skyrimo ir apskundimo tvarka. Projektu siūloma praplėsti teismo skiriamų įpareigojimų sąrašą šiomis priemonėmis: nevairuoti transporto priemonės; informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 40 bazinių socialinių išmokų (BSI); įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas; taikyti turto areštą; taikyti laikiną apribojimą arba draudimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; taikyti intensyvią priežiūrą.
Projektu siekiama kaip išskirtinę prevencinę priemonę įtvirtinti didesnės kaip 15 000 eurų vertės nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimą. Tokiu atveju asmuo nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, o jo reikalaujama tik pagrįsti turto įsigijimo ir (ar) gautų pajamų teisėtumą. Sprendimas dėl nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo gali būti priimamas, kuomet asmuo neįvykdo teismo įpareigojimo deklaruoti turtą ir (ar) pajamas arba nors ir įvykdo įpareigojimą deklaruoti, tokia deklaracija nepagrindžia nuosavybės, patikėjimo ar kitokio pobūdžio teise valdomo, naudojamo, disponuojamo turto ir (ar) pajamų įgijimo teisėtu būdu.
Atsižvelgiant į tai kad turto konfiskavimas ne tik šalina motyvaciją daryti tokius nusikaltimus, bet ir atima galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą bei vykdyti naujas nusikalstamas veikas, nemažai ES valstybių (tokios kaip Airija, Italija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Anglija, Slovakija) kaip prevencinę priemonę šalies įstatymuose jau yra įteisinusios civilinę konfiskaciją t. y. procesą, kai turtas konfiskuojamas pagal atskirą, nuo baudžiamojo proceso nepriklausomą procedūrą, kuri yra civilinės teisinės prigimties (kai asmuo iš kurio konfiskuojamas turtas nėra pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, o iš jo paimtas turtas – nėra kriminalinė bausmė).
Turto konfiskavimo taikymo procesas, skirtingai nuo baudžiamojo proceso, yra prevencinė priemonė, skirta užkirsti kelią neteisėtai panaudoti konfiskuojamą turtą, kuris taikytinas remiantis įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą – užkirsti kelią neteisėtam turto, kurio teisėta kilmė neįrodyta, panaudojimui visuomenei pavojingu būdu. Pažymėtina, kad net Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, yra pabrėžęs, kad žemesnio neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumo, nei būtinas įrodyti nusikaltimą ir kartu konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymas prevenciniais tikslais kovojant su svarbiausiais nusikaltimais (organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais) atitinka šio tikslo svarbą ir neprieštarauja proporcingumo principui.
Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo tikslų yra pelnas, turtas, todėl Projekte numatyta viena iš kontrolės priemonių – turto areštas, kuri yra šiuolaikinė priemonė, veiksmingai taikoma ir kitose ES šalyse. Pažymėtina, kad Projekte įtvirtintas turto areštas suprantamas ne kaip galutinis de facto turto praradimas ar netekimas, o tik de jure – laikinas priverstinis uždraudimas asmeniui visiškai ar iš dalies valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Be to, teismo sprendimas areštuoti turtą nereiškia, kad areštuotas turtas bus konfiskuojamas.
Sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės, todėl Projekte siūlomas naujas teisinis institutas, galiosiantis tik šio įstatymo rėmuose – atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Šis naujas teisinis institutas iš esmės yra įtvirtintas ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 26 straipsnyje, numatančiame įvairias priemones, skatinančias asmenis bendradarbiauti su teisėsauga. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad kiekviena valstybė, vadovaudamasi savo „<...> vidaus teisės principais, apsvarsto klausimą dėl galimybės suteikti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo asmeniui <...>“. Tokio instituto įtvirtinimas specialiame teisės akte – Projekte, ne tik nubrėš asmens ir teisėsaugos bendradarbiavimo ribas, įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis.
ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai, dažnai kai kurie nusikaltimai nėra žinomi (ne dėl latentiškumo) ir nėra sietini su konkrečia ONG, todėl manytina, kad Projekte numatyta valstybės garantuojama išlyga – atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti, demaskuoti nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu mastu veikiančias ONG ir jas išskaidyti, pažaboti išsikerojusią ONG veiklą. Šis naujas teisinis institutas leis tinkamai sureglamentuoti teisėsaugos institucijos ir asmens, sutinkančio bendradarbiauti su teisėsauga, konfidencialumą (skirtingai nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), paties bendradarbiavimo proceso slaptumo išsaugojimą, todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją.
Pagal teisių ir pareigų vienovės principą teisių įgijimas yra neatsiejamas nuo pareigų įgijimo. Šio atveju, valstybė ir LR Konstitucija aiškiai nubrėžia ribas – laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nepažeisti ir nesiekti, nesudaryti ateities sąlygų pažeisti kitų asmenų prigimtinių teisių ir laisvių. Todėl bet kokia teisė į privatumą gali būti ribojama, kai ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Projekte numatytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių – teismo įpareigojimų jautrumą, konstitucingumą asmens teisių ir laisvių apribojimo kontekste, bei siekiant užtikrinti asmens teisių ir laisvių apsaugą, sprendimą skirti arba neskirti teismo įpareigojimą (-us) priima teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Be to, Projekte numatyta galimybė teisme sprendžiant teismo įpareigojimų skyrimo klausimą, taip pat nagrinėjant skundą dėl paskirto teismo įpareigojimo, dalyvauti asmens (kuriam siūloma paskirti ar kuriam buvo paskirti teismo įpareigojimai) advokatui (atstovui). Projekte taip pat numatyta, kad tokio asmens advokatas (atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teisėjo sprendimą skirti teismo įpareigojimą (-us) ar teismo sprendimą konfiskuoti nepagrįstą turtą ir (ar) pajamas.
Taigi, organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių skyrimo tikslingumas ir proporcingumas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždaviniams yra išimtinai teismo prerogatyva. Teismas spręsdamas klausimą dėl konkrečios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės skyrimo asmeniui, nagrinės ne tik teikimo pagrįstumą, bet ir teikimo teisinį pagrindą, kuris siejamas ne tik su Projekto uždaviniais, bet ir su Projekto 7 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo pagrindais. Visais atvejais teikime teismui bus nurodoma faktinė medžiaga ar įstatymų nustatyta tvarka gauti patikrinti duomenys, pagrindžiantys konkrečios priemonės skyrimo tikslingumą.
Priėmus įstatymą stiprės nusikalstamų veikų prevencija, augs pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, gerės viešojo saugumo būklės vertinimas, didės savo gyvenamojoje vietoje saugiai besijaučiančių, gerai kriminogeninę situaciją vertinančių ir manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka maža, gyventojų skaičius. Analizuojant viešojo saugumo situacijos ir policijos veiklos vertinimo sąsajas, galima teigti, kad gyventojai, kurie pasitiki policija ir kitomis teisėsaugos institucijomis, jaučiasi saugesni. Visuotinis žinojimas apie kovos su organizuotu nusikalstamumu stiprinimą, galimybių nebaudžiamai įvykdyti nusikalstamas veikas mažinimas, sugriežtintų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymas, ne tik didins pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, bet ir galimai atgrasys asmenis užsiimti pavojingomis nusikalstamomis veiklomis t. y turės tiesioginės teigiamos įtakos kriminogeninės situacijos gerinimui.
Numatomi šie teigiami rezultatai:
1) detaliau, aiškiau, atsižvelgiant į šiandienos realijas ir susiklosčiusią gerąją praktiką, reglamentuota organizuoto nusikalstamumo kontrolė, reglamentuotas jos koordinavimo mechanizmas;
2) užtikrinta pagrindinių žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga, tuo pačiu sukuriant sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Projektas turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, leis sukurti sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus šį Projektą, reikės pakeisti:
Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymą.
Baudžiamojo proceso kodeksą.
Aviacijos įstatymą.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.
Administracinių nusižengimų kodeksą.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą.
Pluoštinių kanapių įstatymą.
Korupcijos prevencijos įstatymą.
Asmens ir turto saugos įstatymą.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą.
Radiacinės saugos įstatymą.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.
Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir gražinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr.1V-100 redakcija).
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti Projekto 20 straipsnyje minimą Turto ir (ar) pajamų deklaravimo ir pagrindimo tvarką.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. patvirtins Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „organizuotas nusikalstamumas“, „organizuota nusikalstama grupė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo narys Artūras Paulauskas