Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

1. Teisės departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2016-04-15 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4255, kad dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis.

2. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta priimti įstatymo projektą, jo nuostatas siūlytina tikslinti pagal šias pastabas:

2.1. siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir įvertinant tai, kad pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį Vyriausybė turės patvirtinti bazinį paslaugų šeimai paketą, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką, t.y. nurodyti kokios kitos paslaugos galėtų būti įtraukiamos į bazinį paslaugų šeimai paketą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos ir jos negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis.

2.2. projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybių institucijos imasi tam tikrų priemonių „šio įstatymo nustatyta tvarka“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme nenustatyta tokia tvarka. Be to, 2 dalies formuluotę „valstybė ir savivaldybių institucijos“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.35 straipsnį ir dėstyti arba „valstybė ir savivaldybės“ arba „valstybės ir savivaldybių institucijos“.

2.3. vertinant projekto 5 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pastebėtina, kad konkrečių nuostatų (taisyklių) įtvirtinimas turėtų būti konkrečių teisės aktų, o ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, kaip pvz., 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma, kad ,,bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojam antram ir kiekvienam kitam vaikui skiria ir kiekvieną mėnesį moka išmoką“. Be to, manytina, kad siūloma nuostata būtų diskriminuojamos šeimos, kuriose auga tik vienas vaikas, o taip pat ir pirmojo auginamo ar globojamo vaiko teisė gauti išmoką.

Kartu svarstytina projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata dėl sudarymo palankių sąlygų vaikams augti biologinėje tėvų šeimoje, nes ši nuostata galimai diskriminuoja vaikus, augančius įtėvių ar globėjų šeimoje.

Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant“. Todėl teigtina, jog aukščiau nurodytose įstatymo projekto nuostatuose siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo ir draudimo diskriminuoti principus.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad priėmus aukščiau nurodyto turinio įstatymo tekstą, turės būti keičiami atitinkamus santykius reguliuojantys įstatymai, o pagal konstitucinio teismo doktriną, susijusią su teisės aktų leidyba, Seimas, leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties priimtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai).

2.4. projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „gausesnė šeima“ yra subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio, todėl gali kilti keblumų praktikoje taikant šią nuostatą.

2.5. projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti konkrečią taisyklę, kad teismo priteistų vaiko išlaikymo lėšų nemokantys asmenys negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje. Pirma, minėta nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl šiame įstatyme jos turėtų būti atsisakyta.

Antra, siūloma nuostata svarstytina Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos aspektu ir galimai prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę „<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad visi stojimo į valstybės tarnybą apribojimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Trečia, siūloma nuostata svarstytina proporcingumo ir protingumo principų aspektu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog nustatant teisinius apribojimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti).

Ketvirta, pastebėtina ir tai, kad įtvirtinus siūlomą nuostatą galimai susidarytų situacija, kada asmeniui būtų užkertamas kelias gauti pajamų, iš kurių jis galėtų įvykdyti savo prievolę – užtikrinti išlaikymą vaikui.

2.6. atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,bazinio paslaugų šeimai paketo“ sąvoką, projekto 6 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis.

2.7. atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 7, 8 ir 9 punkto nuostatų turinį, siūlytina jas dėstyti kaip savarankiškas šio straipsnio dalis. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir viso straipsnio dalių numeracija bei jose pateikiamos nuorodos į šio straipsnio dalies punktus.

2.8. projekto 8 straipsnio 1 punkto nuostata, pagal kurią Seimas ,,formuoja šeimos politiką“ nesiderina su Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalimi pagal kurią valstybės politiką pavestose valdymo srityse formuoja ministerija.

2.9. projekto 8 straipsnio 2 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad Seimas tvirtina Nacionalinės šeimos tarybos metinę ataskaitą. Pastebėtina, kad projekto 9 straipsnyje, reglamentuojančiame Nacionalinės šeimos tarybos statusą nėra numatyta, kad ji teikia Seimui savo metinę ataskaitą (pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas ji rengia ir Seimo plenariniame posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę). Todėl siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje.

2.10. atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte jau yra numatyta, kas sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį braukti kaip perteklinį.

2.11. pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, poveikio vertinimas atliekamas dėl numatomo teisinio reguliavimo, o dėl teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo atliekama teisinio reguliavimo stebėsena. Todėl atsižvelgiant į teisės aktuose vartojamus terminus, siūlytina projekto 8 straipsnio 3 punkte aiškiai nustatyti, ar Nacionalinė šeimos taryba vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai ar atliks teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslinta projekto 9 straipsnio 4 dalis.

2.12. projekto 9 straipsnio 1 dalyje reiktų tikslinti sąvoką „visuomeninės organizacijos“, nes tokios teisinės formos juridinių asmenų Lietuvos teisės aktai nebenumato. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžio „visuomeninių“ įrašytinas žodis „nevyriausybinių“. Analogiško turinio pastaba teiktina projekto 11 straipsnio 1 daliai.

2.13. projekto 10 straipsnio 4 punkte siūlytina braukti kaip perteklinį žodį ,,parengtą“.

2.14. atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 5 punkte jau yra numatyta, kas sudaro Šeimos politikos komisiją ir tvirtina jos nuostatus, siūlytina projekto 11 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį braukti kaip perteklinį.

2.15. tikslintina projekto 11 straipsnio 3 dalis, kadangi joje nustatyta taisyklė, pagal kurią Šeimos politikos komisija ,,atsižvelgia į galiojančius teisės aktus“ nesuprantama, nėra aišku, kokį teisinį reguliavimą siekiama šia nuostata sukurti.

2.16. siūlytina tikslinti projekto 12 straipsnio nuostatas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 29¹, 30 straipsnius, ministerijos yra steigiamos formuoti politiką atitinkamose srityse, o politiką įgyvendina įstaigos prie ministerijos bei Vyriausybės įstaigos.

2.17. projekto 16 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio –jame nėra jokių nuostatų, nustatančių savivaldybės įstaigų kompetenciją šeimos politikos srityje. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šio straipsnio pavadinimą, siekiant suderinti jį su siūlomomis šiame straipsnyje nustatyti teisės normomis.

Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos skirstomos į savivaldybės atstovaujamąsias institucijas (tarybas) ir į savivaldybės vykdomąsias institucijas (savivaldybės administracijos direktoriai ar jų pavaduotojai). Todėl atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą, projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų pobūdį ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šioje dalyje nurodytas funkcijas vykdo savivaldybės vykdomoji institucija.

2.18. siūlytina atsisakyti projekto 15 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio kaip perteklinio. Pirma, neaišku, apie kieno pasiūlymus šioje nuostatoje kalbama. Antra, jeigu turimi omeny nevyriausybinių organizacijų siūlymai, jie turėtų būti nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o neigiamas atsakymas turėtų būti pagrįstas.

2.19. projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata „ypač darbo su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis politiką“ nevisiškai suprantama. Neaišku, ar ši politikos sritis išskiriama kaip šeimos politikos dalis, o jei taip, kodėl ypatingai išskiriamas būtent šis prioritetas. Pastebėtina, kad prioritetai gali keistis priklausomai nuo ekonominių ir socialinių aplinkybių. Be to, šio straipsnio nuostatos turėtų būti derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, pagal kurias savivaldybės vykdo funkcijas, o ne įgyvendina politiką.

2.20. projekto 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Nuostata tikslintina, nes, visų pirma, galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta tokios tvarkos, visų antra, įstatymo projekte nėra įvardijamos jokios skatinimo ar rėmimo formos.

2.21. atsižvelgiant į tai, kad projektu 16 straipsnio 3 dalimi Vyriausybei pavedama iki 2018 m. rugsėjo 1 d. patvirtinti šio įstatymo 6 straipsnyje numatytą ilgalaikę šeimos striprinimo programą bei siekiant išvengti situacijos, kai Seimo priimtas įstatymas nebūtų tinkamai taikomas dėl reikalingų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo (įstatymo įsigaliojimas numatytas 2018 m. kovo 1 d.), siūlytina projekto 16 straipsnyje nustatyti vėlesnį įstatymo 6 straipsnio 1 dalies įsigaliojimą (ši dalis galėtų įsigalioti 2018 m. rugsėjo 1 d., o pavedimas Vyriausybei patvirtinti tokią programą galėtų būti numatytas iki 2018 m. rugpjūčio 31d.). Tokiu būdu kartu būtų pašalintas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų nuostatų tarpusavio prieštaravimas.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]