LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336

6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama kelių tikslų:

1.1. Spręsti probleminę situaciją, su kuria susiduria daugelis asmenų, auginusių vaiką iki 3 metų 1995 – 2016 m., ir neįgijusių minimalių socialinių garantijų (adekvataus pensijų socialinio draudimo stažo), nors valstybė iš esmės visą laiką juos traktavo kaip socialiai valstybės globotiną socialinę grupę (įskaitant jų draudimą valstybės lėšomis, kai šie asmenys objektyviai neįgyja tų garantijų patys). Šių asmenų situacija yra iš esmės analogiška šio aiškinamojo rašto 1.2 papunktyje nurodytų asmenų situacijai. Dėl reguliavimo netobulumo šis valstybės tikslas – užtikrinti  adekvačią socialinę apsaugą (be kita ko –  pensijų socialinio draudimo stažą,  prielaidas į atitinkamo dydžio pensijos išmoką) dalies asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų, atžvilgiu, nebuvo pasiektas – asmenys, kurie buvo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.  valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (nepriklausomai nuo jų dydžio). Šiuo metu (nuo 2017-01-01), asmenų, auginančių vaiką iki 3 metų, draudimas valstybės lėšomis užtikrinamas adekvačiai siektam tikslui – analogiškai kaip ir asmenų, aptartų šio aiškinamojo rašto 1.3 papunktyje.

1.2. Suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas  specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.    

Iki šiol (taip yra nuo 2000 m. sausio 1 d.) valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Akivaizdu, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis padėtis yra analogiška – dėl būtinumo nuolat prižiūrėti slaugytinį, jie irgi negali įprastai dirbti ir taip patys įgyti socialinio draudimo stažą ir draudžiamųjų pajamų, todėl sukakę senatvės pensijos amžių ar įgiję bedarbio statusą, jie gali neturėti teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką.

Tapataus tikslo siekiama Seime registruotu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1702, kuriam, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje sistemoje paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1702“  projekto Nr. 18-4878(3), LRV galimai pritaria.

1.3. Spręsti probleminę situaciją, su kuria susiduria daugelis dirbančių ir tuo pačiu metu artimuosius slaugytinius, kuriems nustatytas  specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugančių slaugytojų. Jie dažniausiai objektyviai  negali dirbti pilnu etatu ir dėl to dažnai nėra įgiję reikalaujamo pensijų socialinio draudimo stažo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. šie asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, net jei atitinkamu laikotarpiu dirba, jei jų uždirbamos draudžiamosios pajamos atitinkamą mėnesį yra mažesnės nei LRV patvirtinta minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) suma, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA dydžio draudžiamąsias pajamas laiduojančios įmokos dalį. Toks reguliavimas yra socialiai teisingas ir adekvatus tikrajam šių asmenų draudimo valstybės lėšomis tikslui – užtikrinti tiek slaugytojų, tiek valstybės interesus, t.y. jis ir užtikrina slaugytojams minimalias socialines garantijas, neužkertant jiems kelio išlaikyti darbo santykius ir profesinius įgūdžius, ir nereikalauja neproporcingos valstybės finansinės naštos (vykdomas ne asmenų besąlyginis draudimas, o tik jų „pridraudimas“, įvertinus paties asmens uždirbtas pajamas). Tačiau ankstesnio laikotarpio reguliavimas neužtikrino tokio adekvatumo siektam tikslui  –  laikotarpiais iki 2016 m. gruodžio 31 d. slaugytojai apskritai netekdavo teisės į draudimą valstybės lėšomis, jei gaudavo nors kiek draudžiamųjų pajamų, net mažesnių nei MMA. Taigi jie buvo priversti arba visai nedirbti (tuo pabloginant tiek savo socialinį statusą, prarandant darbinę kvalifikaciją, tiek, kita vertus, padidinant valstybės finansinę naštą, nes tuomet visa minimalių socialinių garantijų finansinė našta tekdavo valstybei).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projektu siekiama adekvačią, tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus užtikrinančią socialinę apsaugą, kokia yra nustatyta ir galioja nuo 2017-01-01, minėtiems asmenims užtikrinti ir ankstesniais laikotarpiais, kuriais ši asmenų kategorija apskritai buvo įtraukta į draustinų valstybės lėšomis asmenų grupę.

Tapataus tikslo siekiama Seime registruotu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1854, tačiau pastarajame nėra konkrečių nuostatų dėl minėto tikslo įgyvendinimo, kurios yra būtinos, atsižvelgiant į tai, kad naujas reguliavimas būtų taikomas atgal, t.y. būtų įsiterpiama į jau susiklosčiusius socialinius santykius, jau nustatytas asmenų teises ir pareigas.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Ramūnas Karbauskis. Projektas parengtas bendradarbiaujant ir konsultuojantis su SODRA specialistais.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Kaip minėta šio aiškinamojo rašto 1.1 papunktyje, šiuo metu valstybės lėšomis (pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu) yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Pagal šiuo metu galiojančią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d.), nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytojų  draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, įmokas skaičiuojant nuo MMA, arba jų pajamos mažesnės nei atitinkamą laikotarpį galiojanti MMA suma. Neįgalių asmenų slaugytojai, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Visi minėti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.

Asmenų, auginančių vaikus iki 3 metų draudimas valstybės lėšomis reglamentuojamas analogiškai. Pagal šiuo metu galiojančią VSDĮ 6 straipsnio 2 dalį (nuo 2017-01-01) šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo MMA, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį MMA suma. Šie asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA sumos socialinio draudimo įmokų sumą.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projektu taip pat siūloma užtikrinti asmenų, atitinkamais praėjusiais laikotarpiais atitikusių dviejų valstybės lėšomis draustinų asmenų kategorijų – asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų, ir slaugytojų, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis – požymius, tačiau netenkinusių vienos iš sąlygų (draudžiamųjų pajamų neturėjimo sąlygos), kuri nelaikytina adekvačiu ir proporcingu teisės ribojimu. Projektu siekiama apdrausti minėtus asmenis, kurių draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo mažesnės nei MMA, atgaline tvarka, taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusius tokio draudimo kriterijus ir garantijas, išskyrus minėtą sąlygą neturėti draudžiamųjų pajamų. Šioje pastraipoje nurodytų asmenų socialinės garantijos padidės (bus adekvačiai užtikrinti jų interesai – sudarytos prielaidos įgyti reikiamą pensijų  socialinio draudimo stažą, adekvatesnio dydžio išmoką).

Projektu nustatomos vienodos draudimo socialiniu draudimu valstybės lėšomis sąlygos ir tvarka slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tad pastarųjų slaugytojų socialinės garantijos padidės (bus užtikrintas jų draudimas pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu).

Siekiant sumažinti ir tolygiai paskirstyti valstybės finansinę naštą, Projekto 2 straipsnyje numatytas ne vienkartinis įmokų, skirtų minėtų asmenų draudimui atgaline data, sumokėjimas, o tolygus, su faktiškai Valstybinio socialinio draudimo fondo patirtomis išlaidomis dėl prievolių minėtiems asmenims realizavimo susietas finansavimas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai

Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.

9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama.

10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.

11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, – kas ir kada juos turi priimti

Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pagal VSDĮ 12 straipsnio 9 dalį, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė (VSDĮ 6 straipsnio 11 dalis). Tikėtina, kad Vyriausybei reiks pakeisti šias taisykles ir (ar) išleisti papildomus įgyvendinamuosius teisės aktus.

Draudimo valstybės lėšomis įgyvendinimo procedūras taip pat reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus įsakymai. Tikėtina, kad juos reiks atitinkamai pakeisti (papildyti).

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Projekto įgyvendinimas susijęs su papildomomis valstybės išlaidomis.

Preliminariu Fondo valdybos vertinimu, papildomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis metams - apie 10 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų įmokoms. Iš jų apie 80 proc. lėšų tektų asmenims, projekte nurodytais laikotarpiais auginusiems vaikus iki 3 metų.

Įstatymo įgyvendinimui reikalingų lėšų įvertinimui tikslinga kreiptis Vyriausybės išvados.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „socialinė apsauga“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Seimo narys    

Ramūnas Karbauskis